Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 1, 3, 7-1, 9, 10-1, 12, 15, 19, 22, 23, 23-1, 24, 24-1, 25, 25-2, 29-8, 30-1, 30-2, 30-3, 30-4, 33, 34 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 25-4, 30-5 straipsniais, aštuntuoju skirsniu ir penktojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2025-06-30
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 36
Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 3, 71, 9, 101, 12, 15, 19, 22, 23, 231, 24, 241, 25, 252, 298, 301, 302, 303, 304, 33, 34 STRAIPSNIŲ, KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO, PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 254, 305 STRAIPSNIAIS, AŠTUNTUOJU SKIRSNIU IR PENKTOJO SKIRSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS

2025 m. birželio 30 d. Nr. XV-390

Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas nustato geležinkelių transporto veiklos sąlygas ir reglamentuoja santykius, atsirandančius iš naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra ir geležinkelių paslaugų įrenginiais, geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo, naudojimo ir disponavimo jais, viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūros, keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle, geležinkelių transporto rinkos priežiūros.“

2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1.

Pakeisti 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Geležinkelių paslaugų įrenginys – objektas, įskaitant statinius ar jų dalis, įrangą, įrenginius, statinių ar jų dalių, įrenginių užimamą žemės sklypą, kuris visas arba iš dalies buvo specialiai paruoštas, kad būtų galima teikti vieną ar daugiau su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių, papildomų ir (ar) pagalbinių paslaugų.“

2.

Papildyti 3 straipsnį nauja 231 dalimi:

„231. Keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veikla – fizinio, juridinio asmens, kitos organizacijos, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinio vykdomas keleivių vežimas turistinėms reikmėms geležinkelio, kurio vėžės plotis yra 750 mm, riedmenimis.“

3.

Buvusią 3 straipsnio 231 dalį laikyti 232 dalimi.

4.

Pakeisti 3 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:

„32. Pagrįstas pelnas – geležinkelių paslaugų įrenginio operatoriaus naudojamo kapitalo grąžos norma, kuri nustatoma atsižvelgiant į riziką, įskaitant pajamų gavimo riziką arba tokios rizikos nebuvimą, ir kuri atitinka susijusių paslaugų, teikiamų atitinkamuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, sektoriaus pastarųjų vienų metų pelno normos vidurkį.“

5.

Pakeisti 3 straipsnio 41 dalį ir ją išdėstyti taip:

„41. Techninės pagalbos įrenginys – objektas, skirtas geležinkelių avarijų ir geležinkelių incidentų  padariniams likviduoti ir (ar) pagalbai geležinkelio kelyje suteikti.“

6.

Pakeisti 3 straipsnio 47 dalį ir ją išdėstyti taip:

„47. Viešoji geležinkelių infrastruktūra – geležinkelių infrastruktūra, kuri reikalinga keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams vežti ir (ar) važiuoti į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos.“

7.

Pakeisti 3 straipsnio 52 dalį ir ją išdėstyti taip:

„52. Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) Nr. 913/2010, Įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1100, Įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/2177, 2018 m. lapkričio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1795, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES 11 straipsnį nustatoma ekonominės pusiausvyros įvertinimo tvarka ir kriterijai, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos saugos tyrimų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.“

3 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„71 straipsnis. Geležinkelių transporto rinkos reguliavimo pagrindai

1.

Rinkos reguliuotojo funkcijos yra šios:

1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, apskaičiuoto ir mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą nuolaidų taikymo ar netaikymo, apskaičiuoto užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą nuolaidos dydžio, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis paslaugomis ir užmokesčių už su geležinkelių transportu susijusias pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių, kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašo, geležinkelių transporto eismo valdymo, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo planavimo ir planinės arba neplaninės viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atitikties šio Kodekso 23, 24, 241, 242, 26 ir 28 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, susijusiems su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo valdymo, esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų nešališkumu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perdavimu kitiems asmenims, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansiniu skaidrumu; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaitos atskyrimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimų laikymosi priežiūrą; rinkos reguliuotojas, savo priimtose konsultavimosi su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviais taisyklėse (toliau – konsultavimosi taisyklės) nustatyta tvarka viešai pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviais, nustato apskaitos atskyrimo tvarką; apskaitos atskyrimo tvarka gali būti keičiama tik esant objektyviam ir motyvuotam pagrindui ir būtinybei bei įvertinus išlaidas, kurias patirs Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto rinkos dalyviai, kurie šios tvarkos laikysis;

3) atlikti Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną ir, vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 2015/1100, teikti Europos Komisijai geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėjimo ataskaitas;

4) bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos institucijomis, Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų ir grupių veikloje;

5) vykdyti vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų nustatymo priežiūrą;

6) šio Kodekso pagrindu priimti teisės aktus, atlikti kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose geležinkelių transporto veiklą, geležinkelių transporto rinkos reguliuotojui nustatytas funkcijas;

7) vykdyti šio Kodekso 252 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytų kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, laikymosi priežiūrą;

8) rinkos reguliuotojas vykdo iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo veiklos gautų pajamų, įskaitant valstybės biudžeto lėšas, finansinius srautus, vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų tarpusavio paskolas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įsiskolinimus, stebėseną;

9) šio Kodekso aštuntajame skirsnyje nustatyta tvarka skirti sankcijas (įspėjimą arba baudą) už tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto veiklą, ar šio Kodekso, jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų, už kurių priežiūrą yra atsakingas rinkos reguliuotojas, nesilaikymą, už informacijos rinkos reguliuotojui tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar šiame Kodekse, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis nepateikimą ar pateikimą ne laiku, taip pat netikslios, klaidinančios ar ne visos informacijos pateikimą rinkos reguliuotojui, taip pat už rinkos reguliuotojo sprendimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

2.

Rinkos reguliuotojas, nagrinėdamas pareiškėjų skundus, ne vėliau kaip per 42 dienas nuo dienos, kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga, privalo priimti sprendimą bei apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją ir, jeigu skundas pripažįstamas pagrįstu, imtis veiksmų padėčiai ištaisyti, taip pat reikalauti pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, rinkos reguliuotojas turi patvirtinti, kad toks skundžiamas sprendimas turi likti nepakeistas, arba pareikalauti, kad jis būtų pakeistas pagal jo nurodymus. Rinkos reguliuotojui šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais atvejais savo iniciatyva nagrinėjant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, šios dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.

3.

Rinkos reguliuotojo sprendimai ar jų nepriėmimas per nustatytą terminą gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl rinkos reguliuotojo sprendimo padavimas teismui nesustabdo šio sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip, ypač tais atvejais, kai rinkos reguliuotojo sprendimo vykdymas sukeltų neproporcingą žalą rinkos reguliuotojo sprendimą apskundusiam asmeniui.

4.

Rinkos reguliuotojo teisės:

1) rinkos reguliuotojas turi teisę gauti iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis, kitų institucijų, įstaigų, organizacijų ir asmenų visą rinkos reguliuotojui, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams ar Europos Komisijai reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ar funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją, neatsižvelgiant į šios informacijos konfidencialumą; šiame punkte nurodyti asmenys privalo pateikti rinkos reguliuotojui jo prašomą informaciją per rinkos reguliuotojo nustatytą protingą, ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą, kuris, esant objektyvioms aplinkybėms, rinkos reguliuotojo sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 14 dienų; rinkos reguliuotojas, savo priimtose konsultavimosi taisyklėse nustatyta tvarka pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviais, tvirtina informacijos teikimo rinkos reguliuotojui taisykles; šios taisyklės nustatomos ir gali būti keičiamos tik esant objektyviam ir motyvuotam pagrindui ir būtinybei bei įvertinus jų įgyvendinimo išlaidas, kurias patirs informaciją turintys teikti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto rinkos dalyviai;

2) rinkos reguliuotojas, vykdydamas specialiųjų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) apskaitos atskyrimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimų laikymosi priežiūrą, gali inicijuoti šių asmenų išorės auditą ir (arba) pats atlikti auditą; gali būti inicijuojamas visų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų auditas; išorės auditas inicijuojamas, jeigu rinkos reguliuotojui nepakanka žmogiškųjų išteklių pačiam atlikti auditą;

3) stebėtojo teisėmis dalyvauti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjų konsultacijose ir Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimo, kai reikia skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus daugiau kaip viename geležinkelių tinkle, procedūrose.

5.

Rinkos reguliuotojo pareigos:

1) rinkos reguliuotojas privalo ne rečiau kaip kartą per dvejus metus konsultuotis su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais, kad būtų atsižvelgiama į jų nuomonę dėl geležinkelių transporto rinkos; šios konsultacijos vykdomos rinkos reguliuotojo nustatyta tvarka;

2) rinkos reguliuotojas privalo savo interneto svetainėje paskelbti savo inicijuoto ir (arba) atlikto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonės (vežėjo) audito ataskaitas;

3) rinkos reguliuotojas privalo saugoti atliekant šiame straipsnyje nustatytas funkcijas sužinotas komercines ir profesines paslaptis ir gali jas naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos;

4) jeigu vykdydamas specialiųjų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) apskaitos atskyrimo reikalavimų laikymosi priežiūrą rinkos reguliuotojas nustato galimus valstybės pagalbos, kuriai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, teikimo pažeidimus, apie juos informuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą.

6.

Ūkio subjektų komercinių ir profesinių paslapčių apsaugos principai:

1) ūkio subjektai, norėdami, kad jų komercinės ar profesinės paslaptys nebūtų paviešintos arba nebūtų pateiktos tretiesiems asmenims, teikdami dokumentus ar kitą informaciją rinkos reguliuotojui ar sužinoję, kad rinkos reguliuotojas turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę ar profesinę paslaptį, turi pateikti rinkos reguliuotojui prašymą dėl jų komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos (toliau šioje dalyje – prašymas). Prašyme turi būti nurodyta, kurią informaciją rinkos reguliuotojas turėtų laikyti ūkio subjekto komercine ar profesine paslaptimi. Rinkos reguliuotojas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl prašymo arba paprašo patikslinti prašymą pagal šio straipsnio 6 dalies 2 punktą ir apie tai praneša ūkio subjektui;

2) jeigu ūkio subjektas pateikia prašymą, bet nenurodo, kuri konkreti informacija turi būti laikoma ūkio subjekto komercine ar profesine paslaptimi, rinkos reguliuotojas gali įpareigoti prašymą pateikusį ūkio subjektą ne vėliau kaip per 30 dienų patikslinti prašymą nurodant šią informaciją. Rinkos reguliuotojas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo patikslinto prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl prašymo. Jeigu per rinkos reguliuotojo nurodytą terminą ūkio subjektas nenurodo, kuri konkreti informacija turi būti laikoma komercine ar profesine paslaptimi, laikoma, kad ūkio subjektas nėra pateikęs prašymo;

3) jeigu ūkio subjektas nepateikia prašymo, laikoma, kad rinkos reguliuotojo apie ūkio subjektą turima informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija;

4)  viešinamas ir tretiesiems asmenims gali būti pateikiamas rinkos reguliuotojo parengtas išrašas be ūkio subjekto komercinę ir profesinę paslaptį sudarančios informacijos;

5) už ūkio subjektų komercinių ar profesinių paslapčių atskleidimą rinkos reguliuotojas atsako Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.

7.

Rinkos reguliuotojo bendradarbiavimo principai:

1) rinkos reguliuotojas bendradarbiauja su atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės rinkos reguliuotoju priimant bendrus sprendimus dėl teisės naudotis geležinkelių infrastruktūra vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos ir tos Europos Sąjungos valstybės narės sąlygų apribojimo, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais ėmimo sistemos, šio užmokesčio dydžio ar sudedamųjų dalių, taip pat Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis pagal šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją;

2) rinkos reguliuotojas, suderinęs su geležinkelių transporto eismo saugos institucija, patvirtina rinkos reguliuotojo bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui konkurencijai Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje ir geležinkelių transporto eismo saugai tvarkos aprašą, kuriame nustatoma šių institucijų rekomendacijų teikimo viena kitai ir šių institucijų rekomendacijų nagrinėjimo tvarka;

3) rinkos reguliuotojas privalo pateikti Europos Komisijai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams informaciją, jeigu šie pagrįstai jos pareikalauja;

4) rinkos reguliuotojas keičiasi su kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais informacija apie savo darbą, sprendimų priėmimo principus ir praktiką, atliekamų procedūrų metu sprendžiamus klausimus ir į nacionalinę teisę perkeltų Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo problemas rinkos reguliuotojų bendradarbiavimo susitarimuose nustatyta tvarka;

5) rinkos reguliuotojas kartu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais dalyvauja nustatant bendrus sprendimų, kai nagrinėjamas skundas dėl teisės naudotis geležinkelių infrastruktūra vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos ir tos Europos Sąjungos valstybės narės sąlygų apribojimo, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais ėmimo sistemos, šio užmokesčio sudedamųjų dalių ar dydžio, priėmimo principus, taip pat tokių skundų nagrinėjimo tvarką.

8.

Rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo tvarka:

1) rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų ir valstybės biudžeto lėšų; geležinkelio įmonės (vežėjo) įmoka apskaičiuojama pagal šios geležinkelio įmonės (vežėjo) praėjusių metų faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais; šios įmokos dydis yra 14 eurų už vieną milijoną bruto tonkilometrių; šios įmokos dydis indeksuojamas kiekvienais metais, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Valstybės duomenų agentūros apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su praėjusių metų gruodžio mėnesio kainomis;

2) geležinkelio įmonės (vežėjai) iki kiekvienų metų kovo 10 dienos apskaičiuoja ir pateikia rinkos reguliuotojui duomenis apie praėjusių metų faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais ir planuojamą einamųjų metų darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais; remdamasis šiais duomenimis, rinkos reguliuotojas apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas įmokas ir iki kiekvienų metų kovo 31 dienos informuoja geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną įmokų sumą; jeigu informavus geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtinas įmokų sumas duomenys apie faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais pasikeičia, įmokų dydžiai perskaičiuojami ir apie perskaičiuotų įmokų dydžius, susidariusias įmokų permokas ar nepriemokas geležinkelio įmonės (vežėjai) informuojamos (informuojami) ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo patikslintų duomenų apie faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais gavimo dienos;

3) geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo pervesti po ketvirtadalį šios dalies 2 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos į rinkos reguliuotojo sąskaitą kiekvieną einamųjų metų ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos; perskaičiavus įmokas, įmokų permokos ir nepriemokos įskaičiuojamos į kitą ketvirtį mokėtinas įmokas;

4) geležinkelio įmonėms (vežėjams), laiku nesumokėjusioms (nesumokėjusiems) šios dalies 1 punkte nurodytos įmokos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; geležinkelio įmonės (vežėjai), sumokėjusios (sumokėję) delspinigius, neatleidžiamos (neatleidžiami) nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą įmokų sumą;

5) rinkos reguliuotojas pagal šią dalį gautas įmokas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir jas tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nustatyta tvarka;

6) geležinkelio įmonių (vežėjų) sumokėtos įmokos naudojamos tik rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti.“

4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių statyba ir uždarymas

1.

Sprendimą dėl naujų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausysiančių geležinkelių paslaugų įrenginių, taip pat valstybinės reikšmės magistralinių geležinkelių linijų, regioninės reikšmės geležinkelių linijų ar šių linijų atkarpų, geležinkelio stočių uždarymo priima Vyriausybė.

2.

Sprendimą dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių, išskyrus įrenginius, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, kurių vieneto likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra 100 000 eurų ar didesnė, uždarymo priima susisiekimo ministras, o sprendimą dėl šioje dalyje nurodytų objektų, kurių vieneto likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra mažesnė kaip 100 000 eurų, uždarymo priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs rašytinį susisiekimo ministro sutikimą.

3.

Pasiūlymus Vyriausybei dėl naujų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausysiančių geležinkelių paslaugų įrenginių statybos, valstybinės reikšmės magistralinių geležinkelių linijų ir regioninės reikšmės geležinkelių linijų ar jų atkarpų, geležinkelio stočių uždarymo teikia susisiekimo ministras, atsižvelgdamas į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pasiūlymus ir (ar) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimą dėl valstybinės reikšmės magistralinės geležinkelių linijos, regioninės reikšmės geležinkelių linijos ar šių linijų atkarpų, geležinkelio stoties pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti, kai ketinama šiuos objektus uždaryti.

4.

Teikime Vyriausybei turi būti nurodyta:

1) objektų statybos ar uždarymo priežastys;

2) informacija apie šio straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų tenkinimą tuo atveju, kai Vyriausybei siūloma uždaryti valstybinės reikšmės magistralinę geležinkelių liniją, regioninės reikšmės geležinkelių liniją ar šių linijų atkarpą;

3) informacija apie šio straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų tenkinimą, kai Vyriausybei siūloma uždaryti geležinkelio stotį;

4) teikiamų pasiūlymų ekonominis, socialinis bei aplinkosauginis pagrindimas.

5.

Sprendimas uždaryti valstybinės reikšmės magistralinę geležinkelių liniją, regioninės reikšmės geležinkelių liniją ar šių linijų atkarpą, kitus viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus priimamas, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) objektas nebuvo naudojamas geležinkelių transporto paslaugoms teikti daugiau kaip 5 metus; šiame punkte nurodytas laikotarpis pradedamas skaičiuoti kitą kalendorinę dieną po to, kai tam tikras objektas buvo paskutinį kartą naudotas keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti;

2) šio Kodekso 24 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojai, savivaldybės, kurios teritorijoje yra tam tikras objektas, atstovai konsultacijų su jais metu raštu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepateikia informacijos, kad yra poreikis naudotis minėtais objektais geležinkelių transporto paslaugoms teikti;

3) geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir (ar) geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai, kurių valdomi objektai yra tiesiogiai susiję su objektu, kurį svarstoma uždaryti, konsultacijų su jais metu raštu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepateikia informacijos, kad prieštarauja tam tikro objekto uždarymui.

6.

Sprendimas uždaryti geležinkelio stotį, kitus Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančius geležinkelių paslaugų įrenginius priimamas, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) šio Kodekso 24 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojai, savivaldybės, kurios teritorijoje yra įrenginys, kurį svarstoma uždaryti, atstovai konsultacijų su jais metu raštu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepateikia informacijos, kad yra poreikis naudotis minėtais įrenginiais su geležinkelių transportu susijusioms pagrindinėms, papildomoms ir (ar) pagalbinėms paslaugoms teikti;

2) geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir (ar) geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai, kurių valdomi objektai ir (ar) įrenginiai yra tiesiogiai susiję su įrenginiu, kurį svarstoma uždaryti, konsultacijų su jais metu raštu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepateikia informacijos, kad prieštarauja tam tikro įrenginio uždarymui;

3) Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantis geležinkelių paslaugų įrenginys, kurį svarstoma uždaryti, nebuvo eksploatuojamas bent 2 metus iš eilės; šiame punkte nurodytas laikotarpis pradedamas skaičiuoti kitą kalendorinę dieną po dienos, kai tam tikras įrenginys buvo paskutinį kartą naudotas su geležinkelių transportu susijusioms pagrindinėms, papildomoms ir (ar) pagalbinėms paslaugoms teikti;

4) atlikus Reglamento (ES) 2017/2177 15 straipsnyje nurodytas procedūras neatsiranda norinčių eksploatuoti šį įrenginį.

7.

Uždaryto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių turto vertės nurašymo sąnaudos nuo sprendimo uždaryti šį objektą įsigaliojimo dienos neskaičiuojamos.

8.

Uždarius tam tikrą viešosios geležinkelių infrastruktūros objektą, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantį geležinkelių paslaugų įrenginį, prieiga naudotis šiuo objektu ar šiuo įrenginiu vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti ar su geležinkelių transportu susijusioms pagrindinėms, papildomos ir (ar) pagalbinėms paslaugoms teikti nesuteikiama.“

5 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 101 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„101 straipsnis. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas

1.

Geležinkelio įmonių (vežėjų) civilinė atsakomybė privalo būti draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kurio objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą trečiojo asmens turtui, sveikatai, tai yra kūno sužalojimą arba kitą fizinę ar psichinę žalą – dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą žalą gyvybei, (toliau – žala), atsiradusią dėl draudėjo vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje, kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais veiklos. Asmens, vykdančio keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, civilinė atsakomybė privalo būti draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kurio objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, atsiradusią dėl draudėjo vykdomos keleivių vežimo siauruoju geležinkeliu veiklos, o šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių civilinė atsakomybė privalo būti draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kurio objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, atsiradusią dėl draudėjo geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos.

2.

Minimali geležinkelio įmonės (vežėjo) privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti:

1) iki 2026 m. gruodžio 31 d. – 500 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 2 mln. eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus;

2) nuo 2027 m. sausio 1 d. – 1 mln. eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 5 mln. eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus.

3.

Minimali asmens, vykdančio keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 250 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 700 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Minimali šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 100 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus.

4.

Draudžiamasis įvykis yra geležinkelio įmonės (vežėjo), asmens, vykdančio keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių civilinės atsakomybės atsiradimas dėl draudimo sutarties galiojimo metu geležinkelio įmonės (vežėjo), asmens, vykdančio keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdytos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje, kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais veiklos, keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklos ar geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos pasekmių, net jeigu šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai, jeigu draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą atitinka visas šias sąlygas:

1) yra pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;

2) yra pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu ir draudimo sutarties šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu vieni metai nuo draudimo sutarties pabaigos;

3) yra pareikštas dėl žalos, kuri atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos keleivių, bagažo vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje, kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais veiklos ir (ar) geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje veiklos, asmens, vykdančio keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, vykdomos keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklos ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdomos geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos.

5.

Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai geležinkelio įmonė (vežėjas), asmuo, vykdantis keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės tais pačiais neteisėtais veiksmais padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau negu vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai geležinkelio įmonei (vežėjui), asmeniui, vykdančiam keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą.

6.

Jeigu trečiajam asmeniui dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje, kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais veiklos, asmens, vykdančio keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, vykdomos keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklos ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdomos geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos padaryta žala padidėjo po to, kai trečiasis asmuo pareiškė draudėjui ar draudikui šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudžiamasis įvykis, jeigu jis pateiktas nepažeidžiant Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.

7.

Draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu:

1) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo), asmens, vykdančio keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;

2) žala atsirado dėl kitos geležinkelio įmonės (vežėjo), asmens, vykdančio keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos, nesusijusios su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais, kombinuotuoju keleivių vežimu vietiniais maršrutais, keleivių vežimu siaurojo geležinkelio riedmenimis ar geležinkelių riedmenų naudojimu;

3) atsirado finansinė žala, kuri nėra susijusi su žalos trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei padarymu ir (ar) kuri neatsirado kaip žalos nukentėjusio trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei pasekmė;

4) žala atsirado dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo;

5) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo), asmens, vykdančio keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių tyčinės veikos, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinąją gintį, pilietinės pareigos atlikimą ir kita);

6) žalą patiria geležinkelio įmonės (vežėjo), asmens, vykdančio keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga;

7) žala atsirado dėl žemės drebėjimo, potvynio, kitos stichinės nelaimės, karo veiksmų, teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai;

8) žala atsirado dėl oro, vandens, žemės užteršimo, atsitikusio dėl nestaigaus ir tikėto įvykio, kurio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai;

9) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) krovinių vežimo tam nepritaikytais geležinkelių riedmenimis arba geležinkelio įmonės (vežėjo), asmens, vykdančio keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių, asmens, vykdančio keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, naudojamų geležinkelių riedmenų gedimų ar defektų, jeigu jie buvo nustatyti atitinkamuose dokumentuose iki žalą sukėlusio įvykio ir jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas), asmuo, vykdantis keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės ar jų atstovai apie šiuos gedimus ar defektus žinojo;

10) žala atsirado dėl teisės aktuose, reglamentuojančiuose pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklą, nustatytų reikalavimų pažeidimų;

11) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo), asmens, vykdančio keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojo veiksmų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;

12) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo), asmens, vykdančio keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos geležinkelio keliais, kuriais geležinkelių transporto eismas draudžiamas, vykdymo;

13) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) vežamų krovinių netekimo, dingimo ar sunaikinimo;

14) žala atsirado dėl ilgalaikio ir (ar) tęstinio, ir (ar) laipsniško temperatūros, dujų, garų, dūmų, suodžių, dulkių, drėgmės, kritulių, vandens sklidimo, vibracijos, triukšmo ar kitokio panašaus veiksnio ir (ar) jo sukelto poveikio (ilgalaikio ir (ar) tęstinio);

15) žala atsirado dėl bet kokio vabzdžių, graužikų, parazitų, bakterijų, virusų, grybelių, sporų poveikio;

16) žala atsirado dėl ilgalaikio organinių teršalų poveikio;

17) žala atsirado tiesiogiai ar netiesiogiai dėl nelegalaus bet kokių informacinių sistemų blokavimo, įsilaužimo į jas, operacijų trukdymo, bet kokio tipo kompiuterių viruso.

8.

Draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos dalies, viršijančios Reglamente (ES) 2021/782 nustatytą sumą, mokėjimo tuo atveju, kai žala atsirado dėl rankinio ir (ar) registruoto bagažo sugadinimo ar praradimo.

9.

Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.“

6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Papildyti 12 straipsnį 11 dalimi:

„11. Savivaldybė gali iš dalies finansuoti geležinkelio įmonės (vežėjo) nuostolius, patirtus teikiant viešąsias paslaugas jų teritorijoje naujuose ir jau vykdomuose maršrutuose nepriklausomai nuo to, ar maršrutas atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus viešųjų paslaugų poreikio nustatymo kriterijus.“

7 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Regioninės reikšmės geležinkelių linijos yra susisiekimui tarp atskirų miestų (gyvenviečių) skirtos geležinkelių linijos. Šių linijų sąrašą tvirtina Vyriausybė.“

8 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„19 straipsnis. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonos

1.

Geležinkelio keliams ir jų įrenginiams yra nustatomos apsaugos zonos, kurios skirstomos į viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos, geležinkelių paslaugų įrenginiams priskiriamų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos, privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos, geležinkelių paslaugų įrenginiams priskiriamų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos, siaurųjų geležinkelių (750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos bei geležinkelio želdinių apsaugos zonos.

2.

Geležinkelio kelius ir jų įrenginius prižiūrinčios įmonės techniniai darbuotojai ir jų įgalioti asmenys turi teisę laisvai vaikščioti šių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, atlikti remonto, statybos ar kitus darbus, susijusius su geležinkelių transporto objektų naudojimu, važinėti, kasti žemę, kirsti medžius ir krūmus, tiesti vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas. Apie tai ši įmonė turi informuoti žemės savininkus ar naudotojus ir įstatymų nustatyta tvarka atlyginti jiems padarytus nuostolius. Likviduojant geležinkelių avarijas (toliau – avarija) ir geležinkelių incidentus (toliau – incidentas) ir jų padarinius arba siekiant jų išvengti, leidžiama privažiuoti prie geležinkelių transporto objektų taip, kaip reikia pagal situaciją, o padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

3.

Tais atvejais, kai medžiai, jų grupės, krūmai auga miško paskirties žemėje, miško naudotojai, kitais atvejais – geležinkelių infrastruktūros valdytojai turi užtikrinti, kad medžiai, jų grupės, krūmai nekeltų pavojaus geležinkelių transporto eismo saugai, priešingu atveju tokie medžiai, jų grupės, krūmai kertami, genimi susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų geležinkelių transporto eismo saugai sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras.

4.

Geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.“

9 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

1.

Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Privažiuojamieji geležinkelio keliai, jiems priskirti krovimo barai, teritorija turi atitikti reikalavimus, nustatytus susisiekimo ministro tvirtinamuose techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose. Jų priežiūrą, remontą savo lėšomis atlieka savininkas arba valdytojas. Už geležinkelių transporto eismo saugą minėtose vietose atsako privažiuojamojo geležinkelio kelio valdytojas.“

2.

Pakeisti 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir privažiuojamojo geležinkelio kelio savininko arba valdytojo santykiai reguliuojami sutartimi.“

10 straipsnis. Ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimas

Pakeisti ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„KETVIRTASIS SKIRSNIS

VIEŠOSIOS GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS VALDYMAS, NAUDOJIMAS, PRIEŽIŪRA IR DISPONAVIMAS JA“.

11 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

1.

Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šio Kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą, taip pat kitą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris funkcine paskirtimi susijęs su viešąja geležinkelių infrastruktūra ir (arba) kuris reikalingas viešajai geležinkelių infrastruktūrai eksploatuoti, tai yra inžinerinius nuotekų, vandens tiekimo, lietaus vandens surinkimo, drenažo tinklus, nuotekų valymo talpas ir kitus panašius įrenginius, ar kitą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti perduotą valstybės turtą (toliau kartu – kitas valstybės turtas) patikėjimo teise valdo, naudoja, jais disponuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigta dukterinė bendrovė.“

2.

Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas ir kitas valstybės turtas yra valdomas pagal šio turto patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija. Šioje dalyje nurodyto turto patikėjimo sutartis galioja, kol akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtai dukterinei bendrovei yra pavesta vykdyti šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas. Europos Sąjungos, valstybės biudžeto lėšomis, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamomis, gautomis teikiant geležinkelio įmonėms (vežėjams) prieigą naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai vykdyti paimtų paskolų, kurios grąžinamos ir palūkanos mokamos valstybės biudžeto lėšomis ar šioje dalyje nurodytomis pajamomis, lėšomis pastatytas (įrengtas) viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas ir kitas valstybės turtas priklauso valstybės nuosavybei. Naują ar modernizuotą viešosios geležinkelių infrastruktūros turtą ir kitą valstybės turtą inventorizuoja ir Nekilnojamojo turto registre registruoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valstybės biudžeto lėšomis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia ir tvarko šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytoms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti naudojamo turto sąrašą, atskirai išskirdamas patikėjimo teise valdomą viešosios geležinkelių infrastruktūros turtą ir kitą valstybės turtą, į kurį atsižvelgus nustatoma, kokio finansavimo reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros turtui atnaujinti ir modernizuoti, taip pat atskirai nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo išlaidas.“

3.

Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų ir kito valstybės turto pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimai dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų ir kito valstybės turto perdavimo priimami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto ir kito valstybės turto, kurių vieneto likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra 100 000 eurų ir didesnė, nurašymo priima Vyriausybė, o sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto ir kito valstybės turto, kurių vieneto likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra mažesnė negu 100 000 eurų, nurašymo priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs rašytinį susisiekimo ministro sutikimą. Priimant sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir kito valstybės turto nurašymo, kartu priimamas sprendimas ir dėl liekamųjų medžiagų valdymo.“

4.

Pakeisti 23 straipsnio 13 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) taisyklės, pagal kurias būtų priimami sprendimai įvykus didelio masto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo sutrikimams ir avarijoms ar incidentams, įskaitant šių įvykių padarinių likvidavimo planus, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties nutraukimo prieš terminą ir viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojų informavimo laiku taisykles;“.

5.

Pakeisti 23 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

„16. Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje numatomas valstybės biudžeto finansavimas, išskyrus atvejį, kai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įpareigoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją jo veiklos pajamas ir sąnaudas subalansuoti be valstybės biudžeto lėšų, turėtų būti pakankamas, kad tais atvejais, kai geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle sąlygos yra įprastos, per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį būtų išlaikytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamų, gautų iš užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, papildomų pajamų iš kitos komercinės veiklos, negrąžinamų pajamų iš privačių šaltinių ir valstybės biudžeto lėšų ir sąnaudų, patirtų vykdant šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, išskyrus sąnaudas, kurios nevertinamos apskaičiuojant valstybės biudžeto lėšų poreikį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos pajamoms ir sąnaudoms subalansuoti, balansas.“

6.

Papildyti 23 straipsnį naujomis 161, 162, 163 dalimis:

„161. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali būti įpareigotas jo veiklos pajamas ir sąnaudas subalansuoti be valstybės biudžeto lėšų, tik jei vežimas geležinkelių transportu gali konkuruoti su vežimu kitų rūšių transportu.

162.

Susisiekimo ministras, siekdamas užtikrinti valstybės biudžeto lėšų panaudojimo pagrįstumą ir ekonomiškumą, nustato viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos pajamų ir sąnaudų balansavimo tvarką, kurioje, be kita ko, nurodo sąnaudas, kurios nevertinamos apskaičiuojant valstybės biudžeto lėšų poreikį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos pajamoms ir sąnaudoms subalansuoti, ir detalizuoja skirtų valstybės biudžeto lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už jų panaudojimą tvarką.

163.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas susisiekimo ministro nustatyta tvarka parengia ir paskelbia veiklos planą, kuriame nurodytos viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ir plėtros priemonės turi atitikti Vyriausybės tvirtinamoje nacionalinėje susisiekimo plėtros programoje nurodytas pažangos priemones, susijusias su viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimu, modernizavimu ir plėtra, ir kuris atitinka viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje planuojamą valstybės biudžeto finansavimą.“

12 straipsnis. 231 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 231 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„231 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, šios žemės valdymo ir naudojimo ypatumai

1.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, kito valstybės turto, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių ir jiems eksploatuoti reikalingo valstybės turto užimama, taip pat šioje dalyje nurodytam turtui modernizuoti ar atnaujinti reikalinga valstybinė žemė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovo sprendimu Žemės įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka perduodama valdyti ir naudoti patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.

2.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė, kurią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valdo ir naudoja patikėjimo teise, perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių veikla geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

3.

Nurašius arba perduodant kitiems asmenims nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažintą viešosios geležinkelių infrastruktūros turtą, kitą valstybės turtą, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantį geležinkelių paslaugų įrenginį ar jam eksploatuoti reikalingą valstybės turtą, šio turto užimtas valstybinės žemės sklypas arba valstybinės žemės sklypo dalis, prireikus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui Žemės įstatymo nustatyta tvarka atidalijus valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą perduodamam turtui eksploatuoti, Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinama Nacionalinei žemės tarnybai.

4.

Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė naujų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų ir kito valstybės turto, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausysiančių geležinkelių paslaugų įrenginių ir kito valstybei nuosavybės teise priklausysiančio turto, kuris reikalingas šiems įrenginiams eksploatuoti, statybai, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu Žemės įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka perduodama valdyti ir naudoti patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.“

13 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) eksploatuoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą, kitą valstybės turtą, išskyrus sprendimų, kurie pagal šį Kodeksą priskirti susisiekimo ministrui, priėmimą;“.

14 straipsnis. 241 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 241 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniai asmenys vieni kitiems paskolas teikia, išmoka, grąžina ir moka palūkanas pagal rinkos kainą ir sąlygas, atitinkančias juridinio asmens, kuriam suteikiama paskola, rizikingumą, užtikrindami, kad vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniams asmenims teikiant, išmokant, grąžinant ir mokant vieni kitiems paskolas nebus pažeisti šio straipsnio 7 dalyje ir šio Kodekso 12 straipsnio 10 dalyje nustatyti reikalavimai dėl tikslinio lėšų ir pajamų, gautų vykdant konkrečią geležinkelių transporto veiklą, panaudojimo.“

15 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

1.

Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamąsias dalis, šio užmokesčio įmokų tarifų ir geležinkelio įmonių (vežėjų), pareiškėjų, sudariusių sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių mokėtino užmokesčio dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, vadovaudamasis šiame straipsnyje nustatytomis užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo sąlygomis ir tvarka bei susisiekimo ministro nustatytais šio užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo principais, nustato viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti sudedamąsias dalis, šio užmokesčio įmokų tarifų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) mokėtino užmokesčio dydžio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“

2.

Pakeisti 25 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) siekiant padengti viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, plėtros programų projektų, kurie padidina viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumą ir (ar) ekonominį efektyvumą, įgyvendinimo išlaidas ar jų dalį;“.

16 straipsnis. 252 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 252 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, vadovaudamasis susisiekimo ministro nustatytais šio užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo principais, nustato viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.“

17 straipsnis. Kodekso papildymas 254 straipsniu

Papildyti Kodeksą 254 straipsniu:

„254 straipsnis. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą nuolaidos

1.

Siekdamas paskatinti naujų vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle ir (arba) padidinti naudojimąsi konkrečiomis geležinkelių linijomis, kuriose geležinkelių transporto eismo intensyvumas yra mažesnis nei viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta mažo geležinkelių transporto eismo intensyvumo reikšmė, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali geležinkelio įmonėms (vežėjams) taikyti fiksuoto dydžio užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudarančių įmokų, išskyrus įmokas, kurios apskaičiuojamos taikant šio Kodekso 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reikalavimą, tarifų nuolaidas (toliau – nuolaidos).

2.

Naujomis vežimo geležinkelių transportu paslaugomis laikomos vežimo geležinkelių transportu paslaugos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nurodytuose geležinkelių transporto rinkos segmentuose, kuriuose geležinkelio įmonės (vežėjai) iš viso nevykdė vežimo geležinkelių transportu veiklos arba ją vykdė daugiau kaip prieš tris tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpius, arba ją vykdo ne ilgiau kaip tris tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpius iš eilės.

3.

Nuolaidos naujoms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms paskatinti gali būti taikomos ne ilgiau kaip tris tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpius.

4.

Jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nusprendžia taikyti nuolaidas, vienodo dydžio nuolaidos turi būti taikomos be diskriminacijos visoms geležinkelio įmonėms (vežėjams), teikiančioms tokias pat vežimo geležinkelių transportu paslaugas geležinkelių infrastruktūros valdytojo nurodytuose segmentuose.

5.

Nuolaidų dydžius ir jų taikymo tvarką viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi nurodyti Tinklo nuostatuose ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio, kurio metu būtų taikomos nuolaidos, įsigaliojimo dienos.“

18 straipsnis. 298 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 298 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Jeigu dėl avarijos ar incidento, viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių riedmenų techninių gedimų, atsiradusių juos naudojant geležinkelių infrastruktūroje ar geležinkelių paslaugų įrenginiuose, fizinių asmenų, kuriems draudžiama būti pavojingojoje geležinkelio zonoje, daiktų buvimo geležinkelio kelyje sutrinka geležinkelių transporto eismas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo imtis visų būtinų priemonių įprastai padėčiai atkurti. Šiuo tikslu jis iš anksto parengia nenumatytų atvejų planą, kuriame turi būti nurodyti asmenys (įskaitant geležinkelio įmones (vežėjus), valstybės institucijas ir įstaigas), kurie turi būti informuoti apie geležinkelių transporto eismą, sutrikusį dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių.“

19 straipsnis. 301 straipsnio pakeitimas

1.

Pakeisti 301 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) kaupiamieji kelynai, geležinkelio keliai, kuriuose atliekami manevravimo ir traukinių formavimo veiksmai, kiti traukinių formavimo ir manevravimo įrenginiai;“.

2.

Pakeisti 301 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) įrenginiai, kuriuose atliekami geležinkelių riedmenų techninės priežiūros, remonto darbai (depai, cechai, dirbtuvės), išskyrus geležinkelių paslaugų įrenginius, skirtus greitųjų traukinių ar kitų rūšių geležinkelių riedmenų, kuriems reikalingi specialieji įrenginiai, didelio masto geležinkelių riedmenų techninei priežiūrai atlikti;“.

3.

Pakeisti 301 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) įrenginiai, kuriuose teikiamos geležinkelių riedmenų valymo ir plovimo paslaugos, taip pat kiti panašūs geležinkelių paslaugų įrenginiai;“.

4.

Pakeisti 301 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) traukiniai, suformuoti avarijų ir incidentų padariniams likviduoti ir (ar) pagalbai geležinkelio kelyje suteikti, taip pat kiti panašūs techninės pagalbos įrenginiai;“.

5.

Pakeisti 301 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) statiniai ir įrenginiai, kurie naudojami elektriniuose geležinkelių riedmenyse įrengtoms elektros energijos kaupimo sistemoms įkrauti, taip pat statiniai ir įrenginiai, kurie naudojami geležinkelių riedmenims parengti, kad fiziškai pakeitus aširačius geležinkelių riedmenys galėtų važiuoti kitokio pločio vėžės geležinkelio keliu, kuro pildymo įranga ir kiti panašūs geležinkelių paslaugų įrenginiai;“.

20 straipsnis. 302 straipsnio pakeitimas

1.

Pakeisti 302 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai ir jiems eksploatuoti reikalingas valstybės turtas perduodami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija. Šioje dalyje nurodyta turto patikėjimo sutartis galioja, kol akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtai dukterinei bendrovei yra pavesta vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas.“

2.

Pakeisti 302 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Sprendimus dėl Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių ir jiems eksploatuoti reikalingo valstybės turto pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Perduodant pripažintus nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančius geležinkelių paslaugų įrenginius ir jiems eksploatuoti reikalingą valstybės turtą ar juos nurašant, taip pat nuomojant Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančius geležinkelių paslaugų įrenginius ir jiems eksploatuoti reikalingą valstybės turtą, mutatis mutandis taikomos šio Kodekso 23 straipsnio 5–10 dalių nuostatos.“

21 straipsnis. 303 straipsnio pakeitimas

1.

Pakeisti 303 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) traukos srovės, išskyrus elektros energiją, iš kontaktinio geležinkelių tinklo į geležinkelių riedmenis, tiekimo užtikrinimas;“.

2.

Pripažinti netekusia galios 303 straipsnio 6 dalį.

22 straipsnis. 304 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 304 straipsnio 41 dalį.

23 straipsnis. Kodekso papildymas 305 straipsniu

Papildyti Kodekso ketvirtąjį1 skirsnį 305 straipsniu:

„305 straipsnis. Traukos srovės iš kontaktinio geležinkelių tinklo į geležinkelių riedmenis tiekimo ypatumai

1.

Elektros energijos tiekimui, kuris reikalingas šio Kodekso 303 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytai su geležinkelių transportu susijusiai papildomai paslaugai gauti, geležinkelio įmonė (vežėjas) gali pasirinkti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją arba nepriklausomą elektros energijos tiekėją, kaip jis yra suprantamas pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą.

2.

Geležinkelio įmonei (vežėjui) pasirinkus nepriklausomą elektros energijos tiekėją, geležinkelio įmonės (vežėjo) pasirinktas nepriklausomas elektros energijos tiekėjas ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su geležinkelio įmone (vežėju) įsigaliojimo dienos arba šioje sutartyje nurodytos elektros energijos tiekimo pradžios dienos, jeigu šios dienos nesutampa, apie šį pasirinkimą informuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją.

3.

Elektros energijos tiekimui, kuris yra būtinas šio Kodekso 303 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytai su geležinkelių transportu susijusiai papildomai paslaugai gauti, taikomas Elektros energetikos įstatymas, išskyrus atvejus, kai šį elektros energijos tiekimą užtikrina viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, parduodamas savo gaunamą elektros energiją.

4.

Jeigu elektros energiją geležinkelio įmonei (vežėjui) tiekia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo taikomas užmokestis už tiekiamą elektros energiją negali būti mažesnis už užmokestį, kurį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sumoka už jam tiekiamą elektros energiją.

5.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidos, patirtos dėl elektros energijos praradimo teikiant šio Kodekso 303 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą su geležinkelių transportu susijusią papildomą paslaugą, priskiriamos šios paslaugos teikimo išlaidoms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta ir jo interneto svetainėje paskelbta tvarka.

6.

Gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir nepriklausomas elektros energijos tiekėjas sudaro bendradarbiavimo sutartį, kurioje nustatomi šios sutarties šalių tarpusavio santykiai ir bendradarbiavimo principai apskaitant ir tarpusavyje perduodant duomenis apie geležinkelio įmonių (vežėjų) sunaudotą elektros energiją. Šioje dalyje nurodytos sutarties tipinę formą parengia ir savo interneto svetainėje paskelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.

7.

Tais atvejais, kai geležinkelio įmonės (vežėjo) pasirinktas nepriklausomas elektros energijos tiekėjas dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje numatytų priežasčių nutraukia elektros energijos tiekimą ir geležinkelio įmonė (vežėjas) nepasirenka kito nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, šio Kodekso 303 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytai su geležinkelių transportu susijusiai papildomai paslaugai gauti būtiną elektros energijos tiekimą užtikrina viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, o dėl tokio elektros energijos tiekimo patirtas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidas padengia geležinkelio įmonė (vežėjas), kuriai elektros energijos tiekimą, būtiną šio Kodekso 303 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytai su geležinkelių transportu susijusiai papildomai paslaugai gauti, užtikrina viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.

8.

Geležinkelių riedmenų, kuriuose neįrengtos elektros energijos apskaitos sistemos, sunaudotos elektros energijos kiekis apskaitomas, geležinkelių riedmenyse įrengtų energijos apskaitos sistemų perduodamų duomenų apie sunaudotą elektros energiją netikslumai fiksuojami ir vertinami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta ir jo interneto svetainėje paskelbta tvarka.

9.

Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos teikiant traukos srovės iš kontaktinio geležinkelių tinklo į geležinkelių riedmenis tiekimo paslaugą šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms.“

24 straipsnis. Kodekso penktojo skirsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios Kodekso penktąjį skirsnį.

25 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„33 straipsnis. Keleivių ir bagažo vežimas geležinkelių transportu

1.

Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu sąlygos ir tvarka, taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivio, bagažo siuntėjo (gavėjo) teisės, pareigos ir atsakomybė, geležinkelių transportu keliaujančių asmenų su negalia ir riboto judumo asmenų apsauga ir pagalbos taisyklės nustatytos Reglamente (ES) 2021/782, šiame Kodekse, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose keleivių ir bagažo vežimą geležinkelių transportu.

2.

Asmens, vykdančio keleivių vežimo siaurojo geležinkelio riedmenimis veiklą, atsakomybė nustatyta Reglamento (ES) 2021/782 13 straipsnyje.

3.

Geležinkelio įmonė (vežėjas), teikianti keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugas, privalo sudaryti nenumatytų atvejų planus ir užtikrinti, kad šie planai būtų tinkamai koordinuojami su keleivių geležinkelio stoties operatoriumi ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju tam, kad įvykus esminiam keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo sutrikimui keleiviams būtų suteikta pagalba, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/782 20 straipsnyje.

4.

Geležinkelio įmonė (vežėjas), veždama keleivius tarptautiniais maršrutais, turi teisę įlaipinti ir išlaipinti keleivius bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje traukinio važiavimo maršruto geležinkelio stotyje, stotelėje.

5.

Keleivių skundus dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (ES) 2021/782, galimo pažeidimo nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

6.

Reglamento (ES) 2021/782 31 straipsnyje nurodytos nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos funkcijas, išskyrus keleivių skundų dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (ES) 2021/782, galimo pažeidimo, atlieka geležinkelių transporto eismo saugos institucija.“

26 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Geležinkelio įmonė (vežėjas), veždama keleivius tarptautiniais maršrutais, turi teisę įlaipinti ir išlaipinti keleivius bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje traukinio važiavimo maršruto geležinkelio stotyje, stotelėje, išskyrus atvejį, kai rinkos reguliuotojas Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1795 nustatyta tvarka priima sprendimą, kad dėl naudojimosi šia teise iškiltų pavojus sudarytos (sudarytų) viešųjų paslaugų teikimo sutarties (sutarčių) ekonominei pusiausvyrai. Prašymo atlikti ekonominės pusiausvyros įvertinimą pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, kiek ji nenustatyta Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1795, nustato susisiekimo ministras.“

27 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais, įskaitant kombinuotąjį keleivių vežimą vietiniais maršrutais, tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas). Bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas).“

28 straipsnis. Kodekso papildymas aštuntuoju skirsniu

Papildyti Kodeksą aštuntuoju skirsniu:

„AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO VEIKLOS REIKALAVIMŲ PAŽEIDIMUS

68 straipsnis. Rinkos reguliuotojo veiksmai nustačius pažeidimą

1.

Rinkos reguliuotojas, nustatęs, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius ar geležinkelio įmonė (vežėjas) (toliau – rinkos dalyvis) nesilaikė ar nesilaiko tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto veiklą, ar šio Kodekso, jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų, už kurių priežiūrą yra atsakingas rinkos reguliuotojas, nevykdo rinkos reguliuotojo sprendimo ar netinkamai vykdo šį sprendimą (toliau – pažeidimas), raštu praneša rinkos dalyviui apie nustatytą pažeidimą ir suteikia jam galimybę pateikti paaiškinimus per ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos.

2.

Rinkos reguliuotojas turi teisę reikalauti, kad pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per rinkos reguliuotojo nustatytą terminą. Rinkos reguliuotojas šio Kodekso 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka skiria įspėjimą ar baudą net ir tuo atveju, jeigu pažeidimas buvo nutrauktas.

69 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo procesas

Pažeidimo nagrinėjimo procesas inicijuojamas, apie pažeidimo nagrinėjimą rinkos dalyviui pranešama, teisė susipažinti su pažeidimo nagrinėjimo proceso medžiaga įgyvendinama, pažeidimas nagrinėjamas, sprendimas dėl įspėjimo ar baudos skyrimo priimamas, sprendimas skirti įspėjimą ar baudą skundžiamas mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 85 straipsnio 2 ir 3 dalių, 86, 88, 89, 92, 93 ir 94 straipsnių nuostatas.

70 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo ir įspėjimo ar baudos paskyrimo terminai

1.

Rinkos dalyvio padarytas pažeidimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šio Kodekso 68 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo apie nustatytą pažeidimą pateikimo dienos.

2.

Įspėjimas ar bauda turi būti paskirti ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

71 straipsnis. Įspėjimas ir bauda

1.

Rinkos reguliuotojas rinkos dalyviui skiria:

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).