Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TURTO IR VERSLO VERTINTOJŲ RŪMŲ
ĮSTATYMAS
2024 m. balandžio 25 d. Nr. XIV-2582
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų (toliau – Rūmai) steigimą, narystę Rūmuose, Rūmų funkcijas, veiklą ir valdymą.
Šio įstatymo tikslas – užtikrinti veiksmingą turto arba verslo vertintojų (toliau – vertintojai) savivaldą.
Šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme.
2 straipsnis. Rūmų teisinis statusas
Rūmai yra viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija ir kuris vienija šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus vertintojus ir įgyvendina vertintojų profesinę savivaldą.
Rūmų buveinė yra Vilniuje.
Rūmų veiklą reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek šis įstatymas nenustato kitaip, ir Rūmų statutas (toliau – Statutas).
3 straipsnis. Rūmų funkcijos ir įgaliojimai
Rūmai atlieka šias funkcijas:
1) atstovauja vertintojų interesams valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose;
2) organizuoja vertintojų egzaminavimą ir išduoda kvalifikacijos pažymėjimus;
3) teisės aktų nustatyta tvarka tvarko vertintojų duomenis, įskaitant asmens duomenis;
4) tvarko ir skelbia vertintojų juridinių asmenų ir Rūmų narių sąrašą, į kurį atskira dalimi įtraukiami užsienio valstybėje įgytą ir pagal šį įstatymą pripažintą kvalifikaciją turintys vertintojai;
5) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlieka vertintojų veiklos priežiūrą;
6) organizuoja ir prižiūri vertintojų kvalifikacijos tobulinimą;
7) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.
Atlikdami savo funkcijas Rūmai turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat registrų informacinių sistemų ir valstybės informacinių sistemų gauti visus šioms funkcijoms atlikti reikalingus duomenis, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, taip pat neskaitmeninės išraiškos informaciją, dokumentus ir (ar) jų nuorašus arba išrašus.
Sprendžiant klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo vertintojui arba nagrinėjant vertintojo drausmės bylą, Rūmai turi teisę gauti visus šiems klausimams spręsti reikalingus duomenis (skaitmeninės ir neskaitmeninės išraiškos informaciją, dokumentus ir (ar) jų nuorašus arba išrašus) ir iš kitų, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytų, fizinių ir juridinių asmenų. Tokie fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus vertintojus, gali reikalauti, kad Rūmai padengtų pagrįstus duomenų surinkimo, apdorojimo ir pateikimo kaštus.
4 straipsnis. Statutas
Statutas yra steigimo dokumentas, kuriuo Rūmai vadovaujasi savo veikloje.
Statute turi būti nurodyta:
1) Rūmų veiklos tikslai ir uždaviniai;
2) Rūmų narių teisės ir pareigos;
3) Rūmų narių susirinkimo sušaukimo tvarka;
4) Rūmų narių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka;
5) Rūmų organų struktūra, Rūmų organų kompetencija, laikotarpis, kuriam jie sudaromi, jų sudarymo ir atšaukimo, sprendimų priėmimo tvarka;
6) Vertintojų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) priėmimo ir keitimo tvarka;
7) Rūmų filialų ir atstovybių funkcijos ir uždaviniai, jų steigimo bei veiklos nutraukimo tvarka;
8) drausmės bylų dėl Etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimo tvarka;
9) Rūmų nario mokesčio mokėjimo tvarka;
10) Rūmų lėšų naudojimo ir Rūmų finansinės veiklos kontrolės tvarka;
11) dokumentų ir kitos informacijos apie Rūmų veiklą pateikimo Rūmų nariams tvarka;
12) informacijos apie Rūmų veiklą pateikimo visuomenei tvarka, leidinys, kuriame skelbiama vieša informacija;
13) Statuto keitimo tvarka.
Statute gali būti ir kitų įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.
II SKYRIUS
RŪMŲ NARIAI
5 straipsnis. Rūmų nariai, jų teisės ir pareigos
Fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka išlaikęs kvalifikacijos egzaminą arba kurio profesinė kvalifikacija pripažinta vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsniu, siekiantis Lietuvos Respublikoje verstis privalomojo turto arba verslo vertinimo veikla, privalo tapti Rūmų nariu.
Vertintojas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų padalinys (toliau – juridinis asmuo) neturi Rūmų nario statuso.
Rūmų nariai turi teisę:
1) dalyvauti Rūmų veikloje, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl Rūmų veiklos;
2) rinkti ir, atsižvelgiant į šiame įstatyme numatytas sąlygas ir apribojimus, būti išrinkti į Rūmų organus;
3) naudotis Rūmų teikiamomis paslaugomis;
4) gauti informaciją apie Rūmų veiklą;
5) sustabdyti narystę Rūmuose, kai nesiverčia vertintojo veikla;
6) įgyvendinti kitas Statute numatytas teises.
Rūmų nariai privalo:
1) laikytis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančių įstatymų;
2) laikytis Etikos kodekso nuostatų;
3) laiku mokėti nario mokestį;
4) vykdyti privalomus Rūmų valdymo ar kitų organų sprendimus;
5) teikti informaciją apie savo, kaip vertintojo, veiklą, kaip numatyta Statute;
6) vykdyti kitas pareigas, kurias nustato Statutas.
6 straipsnis. Narystės Rūmuose pradžia, jos sustabdymas, atnaujinimas ir pasibaigimas. Vertintojų juridinių asmenų sąrašo sudarymas
Vertintojas fizinis asmuo tampa Rūmų nariu, jeigu jis:
1) yra išlaikęs vertintojo kvalifikacijos egzaminą ir jam suteikta vertintojo asistento, vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikacija;
2) atitinka šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingai reputacijai keliamus reikalavimus;
3) yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nustatyta tvarka, jeigu vertinimo veiklą vykdo individualiai;
4) pateikia Rūmų tarybai jos nustatytos formos pareiškimą apie ketinimą pradėti verstis vertintojo veikla;
5) sumoka Rūmų narių susirinkimo nustatyto dydžio vienkartinį stojimo mokestį.
Rūmų tarybos sprendimu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų įgyvendinimą, pateikimo dienos vertintojas įrašomas į Rūmų narių sąrašą. Narystės Rūmuose pradžia laikoma Rūmų tarybos sprendimo įrašyti vertintoją į Rūmų narių sąrašą diena.
Rūmų narys, planuojantis laikinai nesiversti vertintojo veikla, turi teisę sustabdyti narystę Rūmuose. Rūmų narys, norintis sustabdyti narystę Rūmuose, privalo pateikti Rūmų tarybai jos nustatytos formos pareiškimą dėl narystės Rūmuose sustabdymo.
Rūmų taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pareiškimo pateikimo dienos priima sprendimą dėl vertintojo, nesiverčiančio vertintojo veikla, narystės Rūmuose sustabdymo.
Vertintojo narystė Rūmuose laikoma sustabdyta nuo Rūmų tarybos sprendimo sustabdyti vertintojo narystę Rūmuose priėmimo dienos.
Rūmų narys, sustabdęs narystę Rūmuose, neturi teisės verstis privalomojo turto arba verslo vertinimo veikla.
Rūmų narys, norintis atnaujinti narystę Rūmuose, privalo:
1) pateikti Rūmų tarybai jos nustatytos formos prašymą dėl narystės Rūmuose atnaujinimo;
2) sumokėti nustatyto dydžio narystės Rūmuose atnaujinimo administravimo mokestį;
3) pateikti dokumentus, įrodančius, kad narystės Rūmuose sustabdymo, jeigu jis truko ilgiau negu vienus kalendorinius metus, laikotarpiu Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka tobulino kvalifikaciją, arba Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka kitaip pagrįsti, kad turi pakankamą kvalifikacijos lygį toliau verstis vertintojo veikla;
4) būti sumokėjęs visus iki narystės Rūmuose sustabdymo priklausiusius sumokėti nario mokesčius.
Rūmų taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, patikrinusi, ar įgyvendinti šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai, priima sprendimą dėl vertintojo narystės Rūmuose atnaujinimo.
Rūmų tarybos sprendimu narystė Rūmuose pasibaigia:
1) Rūmų nario prašymu;
2) kai Rūmų narys miršta arba pripažįstamas neveiksniu atitinkamoje srityje;
3) kai vertintojas Rūmų nariu tapo nepagrįstai, pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją;
4) vertintojui praradus nepriekaištingą reputaciją;
5) teismui uždraudus vertintojui užsiimti atitinkama veikla;
6) Vertintojų garbės teismui priėmus sprendimą vertintoją pašalinti iš Rūmų narių už pakartotinį ir (arba) šiurkštų Etikos kodekso pažeidimą;
7) kai yra kitų įstatymuose numatytų pagrindų panaikinti vertintojo narystę Rūmuose.
Vertintojas juridinis asmuo įrašomas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą, jeigu:
1) jame darbo sutarties pagrindais dirba arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, jo dalyvis yra bent vienas vertintojas fizinis asmuo arba kitos valstybės fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas;
2) jis nėra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas, taip pat teistas už kitus nusikaltimus, kol teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
3) Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nustatyta tvarka yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę;
4) pateikia Rūmų tarybai jos nustatytos formos pareiškimą apie ketinimą pradėti verstis vertintojo veikla;
5) sumoka Rūmų narių susirinkimo nustatyto dydžio vienkartinį vertintojo juridinio asmens įrašymo į vertintojų juridinių asmenų sąrašą administravimo mokestį.
Rūmų taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 10 dalyje nurodytų sąlygų įgyvendinimą, pateikimo dienos priima sprendimą vertintoją juridinį asmenį įrašyti į vertintojų juridinių asmenų sąrašą.
Vertintojas juridinis asmuo gali atlikti privalomąjį turto arba verslo vertinimą, jeigu jame darbo sutarties pagrindais dirba arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, jo dalyvis yra fizinis asmuo, kuris yra Rūmų narys.
Rūmų tarybos sprendimu vertintojas juridinis asmuo išbraukiamas iš vertintojų juridinių asmenų sąrašo:
1) šio juridinio asmens prašymu;
2) kai juridinis asmuo pasibaigia;
3) jeigu paaiškėja, kad buvo pateikta tikrovės neatitinkanti šio straipsnio 10 dalyje nurodyta informacija;
4) atsiradus šio straipsnio 10 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms;
5) kai vertintojas juridinis asmuo neturi darbuotojo arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojo, dalyvio, kuris yra vertintojas fizinis asmuo arba kitos valstybės fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje.
Rūmų taryba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šiame straipsnyje nurodytų sprendimų priėmimo dienos informaciją apie priimtą sprendimą paskelbia viešai.
7 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas, taip pat teistas už kitus nusikaltimus, kol teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
2) yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ar iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir nuo atleidimo nepraėjo 3 metai.
8 straipsnis. Vertintojų kvalifikacijos pažymėjimas
Fiziniam asmeniui, šio įstatymo nustatyta tvarka išlaikiusiam nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą, suteikiama nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo srities vertintojo asistento (žemiausia), vertintojo (aukštesnė) arba vertintojo eksperto (aukščiausia) kvalifikacija (toliau – kvalifikacija) ir jam išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas. Kvalifikacijos pažymėjimą išduoda Rūmų taryba pagal savo nustatytą tvarką.
Vertintojo kvalifikacijos pažymėjime nurodoma:
1) vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo numeris;
2) vertintojo vardas, pavardė;
3) nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertinimo sritis;
4) vertintojo asistento arba vertintojo, arba vertintojo eksperto kvalifikacija ir jos suteikimo data;
5) vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą išdavusi įstaiga.
9 straipsnis. Bendrieji reikalavimai vertintojo kvalifikacijos egzaminą siekiantiems laikyti asmenims
Vertintojo kvalifikacijos egzaminą gali laikyti fizinis asmuo, kuris:
1) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą;
2) turi ne mažesnę kaip vienų metų darbo, susijusio su turto vertinimu, patirtį, kai siekiama turto vertintojo asistento kvalifikacijos, arba ne mažesnę kaip vienų metų darbo, susijusio su verslo vertinimu, patirtį, kai siekiama verslo vertintojo asistento kvalifikacijos;
3) turi ne mažesnę kaip 3 metų nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo asistento praktinę atitinkamos srities vertinimo patirtį, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo kvalifikacijos;
4) turi ne mažesnę kaip 7 metų nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo praktinę atitinkamos srities vertinimo patirtį ir yra parengęs ne mažiau kaip 50 atitinkamai turto arba verslo vertinimo ataskaitų, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo eksperto kvalifikacijos.
10 straipsnis. Vertintojų kvalifikacijos egzaminai
Vertintojų kvalifikacijos egzaminai yra:
1) nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacinis egzaminas;
2) kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacinis egzaminas;
3) verslo vertintojo kvalifikacinis egzaminas.
Vertintojų kvalifikacijos egzaminų programas ir turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo bei vykdymo taisykles tvirtina Rūmų taryba.
Jeigu yra vertintojų kvalifikacijos egzaminą laikyti siekiančių asmenų, egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė laikyti vertintojų kvalifikacijos egzaminą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo su visais reikalaujamais dokumentais pateikimo dienos.
Vertintojo kvalifikacijos egzamino metu tikrinami egzaminuojamų asmenų pasirengimas dirbti vertintojo darbą atitinkamoje srityje, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai ir vertintojo profesinės etikos žinios.
Neišlaikęs vertintojo kvalifikacijos egzamino asmuo gali jį perlaikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Perlaikomų vertintojo kvalifikacijos egzaminų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.
Kvalifikacijos egzaminų rezultatai galioja 2 metus nuo jų išlaikymo dienos. Vertintojo kvalifikacijos egzamino išlaikymo data laikoma jį laikiusio asmens informavimo apie egzamino išlaikymą diena. Asmeniui tapus Rūmų nariu, išlaikytų vertintojo kvalifikacijos egzaminų rezultatai galioja visą buvimo Rūmų nariu laiką ir narystės Rūmuose stabdymas jiems įtakos neturi.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.