Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymas

Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka elektroninių ryšių rinkos tyrimą Europos Komisijai priėmus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba sprendimą, nustatantį Europos Sąjungos rinką, arba pakeitus šiuos teisės aktus.

Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę atlikti elektroninių ryšių rinkos tyrimą:

Elektroninių ryšių rinkos tyrimas pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atlikti ne visą elektroninių ryšių rinkos tyrimo procedūrą, bet tik atskirus jos etapus, jeigu motyvuotai ir pagrįstai mano, kad kitų etapų atlikti nėra tikslinga.

Ryšių reguliavimo tarnyba, tirdama elektroninių ryšių rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Komisijos gaires bei rekomendacijas, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos priimtas gaires, nuomones, rekomendacijas, metodologijas, bendrąsias pozicijas ir geriausią praktiką. Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimo, atlikto pagal šio įstatymo 47 straipsnį, rezultatus, kai jie susiję su konkrečiu atliekamu elektroninių ryšių rinkos tyrimu.

Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama elektroninių ryšių rinkos tyrimą, turi teisę konsultuotis su Konkurencijos taryba. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo gauti Konkurencijos tarybos nuomonę dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, jeigu šios rinkos apibrėžimas skiriasi nuo Europos Komisijos rekomendacijos, nurodytos šio straipsnio 3 dalyje. Galutinį sprendimą visais atvejais priima Ryšių reguliavimo tarnyba.

Jeigu elektroninių ryšių rinkos tyrimas atliekamas Europos Komisijai priėmus sprendimą, apibrėžiantį Europos Sąjungos rinką, Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka elektroninių ryšių rinkos tyrimą kartu su atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų su kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis nustatyta tvarka ir sąlygomis ir atsižvelgdama į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos parengtas gaires dėl atitinkamų rinkų tyrimo ir didelės įtakos atitinkamose rinkose vertinimo. Jos bendrai sprendžia, ar nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti įpareigojimus didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams, ar nenustatyti šių įpareigojimų, ir praneša Europos Komisijai apie atitinkamų sprendimų projektus pagal procedūras, analogiškas nustatytoms šiame straipsnyje.

Ryšių reguliavimo tarnyba privalo atlikti atitinkamos rinkos tyrimą ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo ankstesnio galutinio sprendimo dėl šios rinkos tyrimo rezultatų priėmimo tuo atveju, jeigu atitinkama rinka anksčiau buvo tirta ir joje buvo nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, arba ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus, Europos Komisijai pakeitus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, jeigu atitinkama rinka nebuvo tirta. Šioje dalyje nustatytas 5 metų terminas gali būti, esant išimtinėms aplinkybėms, pratęstas ne ilgiau kaip vieniems papildomiems metams apie tai iš anksto, ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki šio termino pabaigos, Ryšių reguliavimo tarnybai pranešus Europos Komisijai ir jai nepareiškus prieštaravimų.

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad nepabaigs atitinkamos rinkos tyrimo ir tuo neužtikrins šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atitinkamos rinkos tyrimo atlikimo periodiškumo, ji turi teisę kreiptis į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją su prašymu suteikti pagalbą atliekant atitinkamos rinkos tyrimą ir nustatant didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams taikytinus įpareigojimus. Gavusi pagalbą, Ryšių reguliavimo tarnyba per 6 mėnesius, vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia sprendimą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.

Ryšių reguliavimo tarnyba elektroninių ryšių rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo sprendimo pradėti elektroninių ryšių rinkos tyrimą priėmimo dienos, neįskaitant konsultacijų dėl elektroninių ryšių rinkos tyrimo, nustatytų šio įstatymo 11 straipsnyje ir šio straipsnio 12–16 dalyse, trukmės. Motyvuotu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną kartą elektroninių ryšių rinkos tyrimo terminą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad elektroninių ryšių rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Elektroninių ryšių rinkos tyrimas baigiamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu dėl elektroninių ryšių rinkos tyrimo rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų elektroninių ryšių rinkos tyrimo procedūros etapų rezultatai.

Ryšių reguliavimo tarnyba, prieš priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų rinka arba nustatyti, arba nenustatyti ūkio subjektai, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, arba nustatyti, nenustatyti ar panaikinti vienas ar keli šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai šiems ūkio subjektams, jeigu toks sprendimas paveiktų prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių narių, pasibaigus viešo konsultavimosi terminui, kurį Ryšių reguliavimo tarnyba nustato vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsniu, privalo pateikti tokio sprendimo projektą Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę bet kuriuo metu atsiimti savo sprendimo projektą. Europos Komisijai priėmus gaires ir (arba) rekomendacijas, nustatančias kitokią, negu šiame straipsnyje nustatyta, viešo konsultavimosi tvarką ir terminus, taikoma Europos Komisijos gairėse ir (arba) rekomendacijose nustatyta viešo konsultavimosi tvarka ir terminai.

Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama apibrėžti atitinkamą rinką kitaip, negu ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje Europos Komisijos rekomendacijoje, arba nustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar nenustatyti ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir jeigu Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimas sukurtų kliūtis bendrajai rinkai, arba Europos Komisija nurodė, kad rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 2 mėnesius nuo tokio nurodymo priėmimo Europos Komisijoje dienos. Jeigu Europos Komisija per šį terminą nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai nepriimti tokio sprendimo projekto, Ryšių reguliavimo tarnyba per 6 mėnesius nuo šio Europos Komisijos sprendimo priėmimo dienos privalo pakeisti tokį sprendimo projektą arba jo nepriimti. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į Europos Komisijos nurodymą, pakeičia savo sprendimo projektą, ji, vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia pakeistą sprendimo projektą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.

Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama nustatyti, pakeisti ir (arba) panaikinti vieną ar kelis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus ūkio subjektams ir Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimo projektas sukurtų kliūtis bendrajai rinkai, arba Europos Komisija nurodė, kad rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 3 mėnesius nuo tokio nurodymo priėmimo Europos Komisijoje dienos. Per šį 3 mėnesių terminą Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į suinteresuotų asmenų nuomonę ir į poreikį užtikrinti nuoseklią reguliavimo praktiką, glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, siekdama nustatyti tinkamiausią ir veiksmingiausią įpareigojimą. Pasibaigus nurodytam 3 mėnesių terminui, Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šioje dalyje nurodytą Europos Komisijos nurodymą ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę ir pasiūlymus, pakeičia arba palieka nepakeistą savo sprendimo projektą arba nepriima savo sprendimo projekto.

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba pakeičia savo sprendimo projektą arba palieka jį nepakeistą, ji negali priimti galutinio sprendimo dar vieną mėnesį nuo šio straipsnio 14 dalyje nurodyto 3 mėnesių termino pabaigos. Jeigu Europos Komisija per šioje dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą priima sprendimą, kuriame nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai pakeisti savo sprendimo projektą arba jo nepriimti, ir Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, į jį neatsižvelgia, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai motyvuotus paaiškinimus.

Ryšių reguliavimo tarnyba galutinį sprendimą šio straipsnio 14 dalyje nurodytu atveju priima per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 15 dalyje nurodyto vieno mėnesio termino pabaigos. Į šį terminą neįskaitoma konsultacijų dėl elektroninių ryšių rinkos tyrimo, numatytų šio įstatymo 11 straipsnyje, trukmė.

Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, įvertina gautas Europos Komisijos, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų nuomones ir gali priimti sprendimą savo nuožiūra, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nurodytą atvejį. Galutinį sprendimą Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia Susisiekimo ministerijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir Europos Komisijai.

Ryšių reguliavimo tarnyba, kai, siekiant užtikrinti konkurenciją ir apsaugoti paslaugų gavėjų interesus, yra būtina imtis skubių veiksmų, turi teisę, nedelsdama ir nesilaikydama šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytos procedūros, imtis proporcingų laikinųjų priemonių – tai yra apibrėžti atitinkamą rinką, nustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir (arba) nustatyti, pakeisti ar panaikinti šiems ūkio subjektams vieną ar kelis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus. Šios laikinosios priemonės gali būti nustatomos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių laikotarpiui. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nedelsdama pranešti Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms apie šias priemones ir jas pagrįsti. Ryšių reguliavimo tarnyba gali padaryti šias priemones nuolatinėmis arba pratęsti jų taikymo terminą, vadovaudamasi šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta procedūra.

Atitinkamų rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, sąrašą ir didelę įtaką šiose rinkose turinčių ūkio subjektų sąrašą bei jiems nustatytus įpareigojimus, taip pat informaciją apie priemones, nustatytas šio straipsnio 18 dalyje, ir bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Europos Komisijai.

Atlikdama rinkos tyrimą, kurio metu sprendžia, ar ūkio subjektas turi didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir nustato įpareigojimus didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į atitinkamas tarptautinių sutarčių ir (arba) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją užtikrina šių sutarčių ir (arba) susitarimų laikymąsi ir įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama įgyvendinti tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir užtikrinti jų laikymąsi, turi teisę, pasikonsultavusi su Europos Komisija, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio 14–18 dalyse nustatytą tvarką ir sąlygas, nustatyti, pakeisti ar panaikinti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytus įpareigojimus ūkio subjektams, neturintiems didelės įtakos atitinkamoje rinkoje.

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama pokyčių, įskaitant naujus bendro investavimo susitarimus, atitinkamose rinkose galimą poveikį konkurencijos elektroninių ryšių srityje sąlygoms, nustato, kad tie pokyčiai nėra tokie svarbūs, kad reikėtų šiame straipsnyje nustatyta tvarka atlikti naują atitinkamos rinkos tyrimą, ji nedelsdama įvertina, ar būtina peržiūrėti ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatytus įpareigojimus ir juos pakeisti, panaikinti ar nustatyti naujus, siekiant užtikrinti, kad įpareigojimai atitiktų šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodytus kriterijus. Įpareigojimai ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatomi, keičiami ir (arba) panaikinami šiame straipsnyje ir šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Ryšių reguliavimo tarnyba ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustato šiuos įpareigojimus, atsižvelgdama į tai, kurie iš jų tinkami konkrečiu atveju, ir nustatydama tokių įpareigojimų vykdymo pradžios momentą:

Ūkio subjektai, be atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo, turi vykdyti įpareigojimą, nurodytą šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje, nuo to momento, kai ūkio subjektai privalo pradėti vykdyti įpareigojimą suteikti didmeninę prieigą prie fizinės infrastruktūros fiksuotoje vietoje, įskaitant visiškai ar iš dalies atsietą prieigą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti vėlesnį šioje dalyje nurodyto įpareigojimo vykdymo pradžios momentą.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti konkrečius detalius įpareigojimus, neviršydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įpareigojimų.

Tais atvejais, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio straipsnio 6 dalį ir (arba) šio įstatymo 16 straipsnio 20 dalį, nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų nepakaktų šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams pasiekti, Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi Europos Komisijos leidimą, turi teisę didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nenumatytus įpareigojimus, susijusius su prieiga, įskaitant tinklų sujungimą.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimų įgyvendinimo sąlygas, susijusias su sąžiningumu, pagrįstumu ir įpareigojimų vykdymu tinkamais terminais. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti įpareigojimus, numatytus šiame straipsnyje, ir nustatyti jų vykdymo sąlygas, tvirtindama visiems ūkio subjektams, privalantiems vykdyti atitinkamus įpareigojimus, privalomas taisykles, tvarkos ir (arba) sąlygų aprašus, taip pat visais atvejais nustatydama konkrečius detalius įpareigojimus ir (arba) jų vykdymo sąlygas konkretiems ūkio subjektams.

Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomi ūkio subjektams įpareigojimai turi būti pagrįsti ir proporcingi, atitikti nustatytos problemos prigimtį, elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principus ir būti pateisinami elektroninių ryšių veiklos reguliavimo tikslais.

Jeigu atlikus atitinkamos rinkos tyrimą nustatoma, kad jos charakteristikos negali pateisinti įpareigojimų, nurodytų šiame straipsnyje, taikymo ir (arba) joje nėra didelę įtaką turinčių ūkio subjektų, Ryšių reguliavimo tarnyba šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis nenustato šiame straipsnyje nurodytų įpareigojimų ūkio subjektams ir (arba) panaikina didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiems ūkio subjektams nustatytus įpareigojimus, jeigu tokie buvo nustatyti. Ryšių reguliavimo tarnyba, panaikindama įpareigojimus, turi teisę motyvuotu sprendimu nustatyti jų vykdymo pabaigos terminą, ne ilgesnį kaip 28 kalendorinės dienos nuo atitinkamos šio įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje nurodytos informacijos paskelbimo Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje dienos.

Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi pakartotinį atitinkamos rinkos tyrimą, gali pakeisti nustatytus įpareigojimus, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio nuostatas, taikomas įpareigojimams nustatyti.

Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi atitinkamos rinkos tyrimą pagal šio įstatymo 16 straipsnį ir nustačiusi, kad ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, neteikia mažmeninių elektroninių ryšių paslaugų, įvertina, ar šis ūkio subjektas atitinka šiuos kriterijus:

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, atitinka visus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus kriterijus, turi teisę šiam ūkio subjektui nustatyti tik įpareigojimus, nurodytus šio įstatymo 19 ir 22 straipsniuose, arba įpareigojimus dėl sąžiningo ir pagrįsto kainų nustatymo, jeigu tai pateisinama pagal atitinkamos rinkos tyrimo metu atliktą ūkio subjekto, pripažinto turinčiu didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, tikėtino ir į ateitį orientuoto elgesio vertinimą.

Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, kuriam nustatyti šio straipsnio 10 dalyje nurodyti įpareigojimai, privalo nedelsdamas informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą apie bet kokį aplinkybių, susijusių su šio straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais, pasikeitimą.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, nebeatitinka šio straipsnio 9 dalyje nurodytų kriterijų, peržiūri tokiam ūkio subjektui pagal šio straipsnio 10 dalį nustatytus įpareigojimus šio įstatymo 16 straipsnyje ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis ir turi teisę nustatyti šio straipsnio 4 dalyje bei šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsniuose nurodytus įpareigojimus.

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi pakartotinį atitinkamos rinkos tyrimą pagal šio įstatymo 16 straipsnį ir įvertinusi didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje turinčio ūkio subjekto, kuriam nustatyti šio straipsnio 10 dalyje nurodyti įpareigojimai, didmeninių paslaugų gavėjams siūlomas sąlygas, nustato, kad kilo arba gali kilti galutiniams paslaugų gavėjams neigiamą poveikį darančių konkurencijos problemų, ji turi teisę šioje dalyje nurodytam ūkio subjektui nustatyti šio įstatymo 18, 20, 21 ar 24 straipsnyje nurodytus įpareigojimus arba pakeisti pagal šio straipsnio 10 dalį nustatytus įpareigojimus.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, viešai paskelbti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyto masto informaciją, susijusią su prieiga, įskaitant tinklų sujungimą, taip pat:

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčius ūkio subjektus, kuriems nustatytas nediskriminavimo įpareigojimas pagal šio įstatymo 19 straipsnį, skelbti standartinį pasiūlymą suteikti prieigą, įskaitant tinklų sujungimą. Pasiūlymas turi būti pakankamai detalus ir užtikrinti, kad iš ūkio subjektų nebūtų reikalaujama mokėti už prašomai paslaugai nebūtinas priemones, jame turi būti aprašyti atitinkami pasiūlymai, pagal rinkos poreikius išskaidyti į komponentus, ir su jais susijusios sąlygos, įskaitant kainas. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintis ūkio subjektas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus pakeistų standartinio pasiūlymo sąlygas, kad būtų įgyvendinti šiame įstatyme numatyti įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.

Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti informacijos, reikalaujamos skelbti pagal šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, mastą, jos detalumo reikalavimus, paskelbimo būdą ir kitas paskelbimo sąlygas.

Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodyta informacija, įskaitant geografinius tinklų sujungimo taškus, sujungimo testavimo, bendro elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo ir atsiskaitymo sąlygas, elektroninių ryšių paslaugų teikėjo pasirinkimo sąlygas ir tarifus, negali būti laikoma komercine paslaptimi.

Ūkio subjektas, įpareigotas suteikti didmeninę prieigą prie fizinės infrastruktūros fiksuotoje vietoje, įskaitant visiškai ar iš dalies atsietą prieigą, privalo Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis, įskaitant standartinio pasiūlymo turinio reikalavimus, paskelbti standartinį pasiūlymą. Tokiam standartiniam pasiūlymui taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos parengtos gairės dėl minimalių standartinio pasiūlymo kriterijų.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, kiek tai susiję su prieiga, nediskriminuoti kitų ūkio subjektų, įskaitant kitiems ūkio subjektams, teikiantiems analogiškas paslaugas, analogiškų sąlygų analogiškomis aplinkybėmis taikymą ir tos pačios kokybės bei tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems ūkio subjektams, paslaugų bei informacijos teikimą.

Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nustatyti šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą įpareigojimą, kai tai būtina, kad valstybės ar savivaldybės kontroliuojami vertikaliai integruoti ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus, kurie buvo nutiesti naudojantis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, ir turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nediskriminuotų kitų ūkio subjektų suteikdami pranašumą savo veiklai.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, atskirai tvarkyti apskaitą, susijusią su nurodyta veikla ar veiklomis, susijusiomis su prieiga.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus. Ryšių reguliavimo tarnyba patikrina, ar ūkio subjekto apskaitos atskyrimas atitinka apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų mastą ir (arba) patikrinimo sudėtingumą, sudaro sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai (jam) iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie elektroninių ryšių infrastruktūros, taip pat pastatų arba įėjimų į pastatus, pastatų vidaus kabelių, laidų, antenų, bokštų ir kitų atraminių konstrukcijų, stulpų, stiebų, vamzdynų, kanalų, apžiūros kamerų, šulinių, skirstomųjų spintų bei kitos fizinės infrastruktūros ir leisti ją naudoti, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi atitinkamos rinkos tyrimą, nustato, kad atsisakymas suteikti prieigą arba prieigos suteikimas sąlygomis, kurios nesuteikia realios galimybės pasinaudoti prieiga, trukdytų formuotis veiksmingai konkurencijai atitinkamoje rinkoje ir neatitiktų galutinių paslaugų gavėjų interesų.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, suteikti prieigą prie šio straipsnio 1 dalyje nurodytos infrastruktūros, neatsižvelgdama į tai, ar infrastruktūra, prieigą prie kurios įpareigojama suteikti, patenka į atitinkamą rinką, kurioje ūkio subjektas turi didelę įtaką, jeigu toks įpareigojimas suteikti prieigą yra proporcingas ir pateisinamas elektroninių ryšių veiklos reguliavimo tikslais.

Ryšių reguliavimo tarnyba, prieš priimdama pagal šio įstatymo 16 straipsnį sprendimą nustatyti šiame straipsnyje nurodytą įpareigojimą, turi įvertinti, ar šio įpareigojimo nustatymas būtų proporcinga ir pakankama priemonė konkurencijai skatinti ir galutinių paslaugų gavėjų interesams užtikrinti, ar tam turi būti nustatomas šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytas įpareigojimas.

Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi atitinkamos rinkos tyrimą ir nustačiusi, kad atsisakymas suteikti prieigą arba prieigos suteikimas sąlygomis, kurios nesuteikia realios galimybės pasinaudoti prieiga, trukdytų formuotis tvariai konkurencingai atitinkamai rinkai ir neatitiktų galutinių paslaugų gavėjų interesų, turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie konkrečių elektroninių ryšių tinklo elementų ir susijusių priemonių ar juos naudoti, tarp jų:

Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ar juos panaikinti, įvertina ūkio subjektų siūlomas prieigos paslaugas, ūkio subjektams pagal šį straipsnį ar šio įstatymo 23 straipsnį nustatytus įpareigojimus, susijusius su prieigos teikimu, ar planuojamas reguliuoti prieigos paslaugas ir atsižvelgia į tai, ar prieiga prie didmeninių paslaugų toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar susijusioje didmeninėje elektroninių ryšių rinkoje yra pakankama nustatytoms konkurencijos problemoms spręsti ir ar atitinka galutinių paslaugų gavėjų interesus, taip pat atsižvelgia į šiame įstatyme nustatytus elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principus, šio įstatymo tikslus ir šiuos veiksnius:

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama konkretų šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įpareigojimą, turi teisę nustatyti prieigos teikėjui ir (arba) gavėjui privalomas prieigos suteikimo ir (arba) technines sąlygas, būtinas tinkamam tinklo veikimui užtikrinti, taip pat susijusias su sąžiningumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principų laikymusi. Įpareigojimai laikytis konkrečių techninių standartų arba specifikacijų turi atitikti šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytus standartus ir specifikacijas.

Ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę laisvai derėtis dėl prieigos. Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas operatorius ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti viešąsias elektroninių ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis dėl tinklų sujungimo, kad būtų užtikrintas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas ir tarpusavio sąveika.

Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendindama šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, skatina ir, kai to reikia, šiame įstatyme nustatyta tvarka užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama veiklos efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją, labai pralaidžių tinklų kūrimą, efektyvias investicijas, naujovių diegimą ir didžiausią įmanomą naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimus ūkio subjektams, neturintiems didelės įtakos atitinkamoje rinkoje, tarp jų:

Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti įpareigojimai gali būti nustatyti:

Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi pagrįstą prašymą ir kai tai ekonomiškai tikslinga bei būtina siekiant išvengti elektroninių ryšių tinklo elementų dubliavimo arba kai jų neįmanoma įrengti, turi teisę nustatyti įpareigojimus elektroninių ryšių tinklų teikėjams, taip pat laidų, kabelių ir susijusių įrenginių savininkams, kai tie savininkai nėra elektroninių ryšių tinklų teikėjai, suteikti prieigą prie laidų ir kabelių bei susijusių priemonių pastatų viduje ar iki pirmojo koncentracijos taško, kaip jis suprantamas pagal Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos gaires, arba skirstomojo punkto, jeigu toks punktas yra pastato išorėje.

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į įpareigojimus, atitinkamoje rinkoje nustatytus vadovaujantis šio įstatymo 16 ir 17 straipsniais, padaro išvadą, kad pagal šio straipsnio 4 dalį nustatytų įpareigojimų nepakanka, siekiant pašalinti dideles ir ilgalaikes ekonomines ar fizines kliūtis tokiai pat elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, dėl kurių susidarė esama arba besiformuojanti padėtis atitinkamoje rinkoje, dėl kurios ribojamos galutiniams paslaugų gavėjams palankios konkurencijos sąlygos, ji gali nustatyti, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodyti įpareigojimai sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis būtų taikomi ir už pirmojo koncentracijos taško, kaip jis suprantamas pagal Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos gaires, arba skirstomojo punkto iki taško, kuris yra arčiausiai galutinių paslaugų gavėjų ir yra tinkamas užtikrinti prieigą prie pakankamo galutinių paslaugų gavėjų skaičiaus, kad tai būtų ekonomiškai pagrįsta ūkio subjektams, pageidaujantiems gauti prieigą. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama šioje dalyje nurodytus įpareigojimus, atsižvelgia į atitinkamas Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos gaires. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę dėl techninių arba ekonominių priežasčių nustatyti aktyvios arba virtualios prieigos įpareigojimus.

Ryšių reguliavimo tarnyba šio straipsnio 5 dalyje nurodytų įpareigojimų nenustato elektroninių ryšių tinklų teikėjams, jeigu egzistuoja bent viena iš šių aplinkybių:

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimus elektroninių ryšių tinklų teikėjams bendrai naudoti pasyviąją elektroninių ryšių infrastruktūrą, taip pat įpareigojimus sudaryti susitarimus dėl vietinės tarptinklinio ryšio prieigos. Šie įpareigojimai gali būti nustatomi, jeigu to reikia viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, teikiamoms naudojant radijo dažnius (kanalus), teikti konkrečioje teritorijoje, kurioje nėra teikiamos prieigos prie galutinių paslaugų gavėjų paslaugos sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šioje dalyje nurodytus įpareigojimus tik tuo atveju, kai tokių įpareigojimų galimybė buvo aiškiai numatyta skiriant radijo dažnius (kanalus) ir tokių įpareigojimų nustatymas yra pateisinamas tuo, kad teritorijoje, kurioje bus taikomi šie įpareigojimai, elektroninių ryšių infrastruktūros, reikalingos viešiesiems elektroninių ryšių tinklams ir (arba) viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, teikiamoms naudojant radijo dažnius (kanalus), teikti, įrengimas yra apsunkintas ekonominių ir fizinių kliūčių, todėl galutinių paslaugų gavėjų galimybės naudotis viešaisiais elektroninių ryšių tinklais arba viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis yra ribotos arba jų nėra. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad įpareigojimų bendrai naudoti pasyviąją elektroninių ryšių infrastruktūrą arba įpareigojimų sudaryti susitarimus dėl vietinės tarptinklinio ryšio prieigos nepakanka elektroninių ryšių infrastruktūros, reikalingos viešiesiems elektroninių ryšių tinklams ir (arba) viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, teikiamoms naudojant radijo dažnius (kanalus), teikti, įrengimo problemai spręsti, gali nustatyti įpareigojimus dalytis aktyviąja elektroninių ryšių infrastruktūra.

Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama poreikį nustatyti šio straipsnio 7 dalyje nurodytus įpareigojimus, atsižvelgia į:

Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimai suteikti prieigą ir (arba) nustatytos prieigos suteikimo sąlygos turi būti objektyvios, skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės, o atitinkami sprendimai priimami vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo įpareigoti suteikti prieigą priėmimo dienos įvertina įpareigojimo taikymo rezultatus ir vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis nusprendžia, ar juos panaikinti ir (arba) pakeisti.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ūkio subjektas gali atsisakyti suteikti prieigą, vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais atvejais, kai tai yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių galimybių nebuvimą arba būtinybę užtikrinti tinklo vientisumą.

Ūkio subjektai privalo užtikrinti, kad prieš derybas dėl prieigos, šių derybų metu ir vėliau iš kitų ūkio subjektų gauta informacija, išskyrus informaciją, kuri šiame įstatyme nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali, būtų naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir būtų užtikrintas perduodamos ar saugomos informacijos konfidencialumas. Tokia informacija negali būti perduodama jokioms kitoms šalims, ypač kitiems ūkio subjekto padaliniams, dukterinėms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti konkurencinį pranašumą. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti taisykles, detalizuojančias šiuos reikalavimus užtikrinančias priemones.

Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir kai tai pateisinama šio įstatymo tikslais, turi teisę savo iniciatyva nustatyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus įpareigojimus laikydamasi šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis.

Ryšių reguliavimo tarnyba, išnagrinėjusi ginčą tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, jeigu viena iš ginčo šalių yra elektroninių ryšių tinklų teikėjas, kuriam nustatyti šiame straipsnyje nurodyti įpareigojimai, sprendime dėl ginčo gali šiam teikėjui nustatyti įpareigojimą dalytis radijo dažniais (kanalais) su elektroninių ryšių infrastruktūros valdytoju tam tikroje teritorijoje.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisykles, taip pat parengia gaires, kad pagal šio straipsnio 9 dalį nustatyti įpareigojimai būtų naudingi tam tikroje geografinėje teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams, kurie pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą yra mažos ir vidutinės įmonės, bei operatoriams.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole, įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą), bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai atitinkamos rinkos tyrimo metu nustatoma, kad veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas ūkio subjektas galėtų palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Spręsdama, ar kainų kontrolės įpareigojimas yra būtinas, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į poreikį skatinti konkurenciją ir užtikrinti ilgalaikius galutinių paslaugų gavėjų interesus, susijusius su elektroninių ryšių tinklų plėtra, ypač labai pralaidžių tinklų kūrimu ir naudojimu. Siekiant skatinti ūkio subjektų investicijas, įskaitant investicijas į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymą, nustatant įpareigojimus, atsižvelgiama į ūkio subjekto teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, apskaičiuotą įvertinus naujų investicijų į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymą riziką.

Ryšių reguliavimo tarnyba nenustato įpareigojimų ar priima sprendimą panaikinti šiame straipsnyje numatytus įpareigojimus, jeigu nustato, kad egzistuoja mažmeninių elektroninių ryšių paslaugų kainų konkurencinis spaudimas ir bet kuris pagal šio įstatymo 18–22 straipsnius nustatytas įpareigojimas, įskaitant kartu su nediskriminavimo įpareigojimu nustatytą reikalavimą atlikti ekonominio atkartojamumo testą, užtikrina veiksmingą ir nediskriminacinę prieigą. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad tikslinga nustatyti kainų kontrolės įpareigojimą, taikomą teikiant prieigos prie esamų elektroninių ryšių tinklo elementų paslaugas, ji turi įvertinti nuspėjamų ir stabilių didmeninių kainų teikiamą naudą užtikrinant ūkio subjektų patekimą į atitinkamą rinką ir paskatas ūkio subjektams kurti naujus ir plėtoti esamus elektroninių ryšių tinklus.

Nustatytas sąnaudų padengimo mechanizmas ir (arba) kainų nustatymo metodikos turi skatinti elektroninių ryšių tinklų plėtrą, efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją ir, kiek įmanoma, padidinti naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba gali atsižvelgti į kainas, siūlomas palyginamose konkurencingose elektroninių ryšių rinkose.

Įrodinėjimo našta, kad ūkio subjekto, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, tenka ūkio subjektui, įpareigotam kainas grįsti sąnaudomis. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti sąnaudų apskaitos taisykles siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus paslaugų ir (arba) tinklų teikimo sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad ūkio subjektas, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 14 kalendorinių dienų, tam atlikti. Jeigu ūkio subjektas per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis neįrodo, laikoma, kad jo nustatytos kainos yra sąnaudomis nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad ūkio subjektas Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktų audito įmonės arba auditoriaus patikrintus duomenis. Kol ūkio subjektas, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti laikiną aukščiausią kainų ribą, atsižvelgdama į netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas: lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį ir kitais būdais.

Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad ūkio subjektas, kuriam nustatytas įpareigojimas, susijęs su kainų kontrole, pagrįstų kainas, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 14 kalendorinių dienų, tam atlikti. Ūkio subjektui per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą neįrodžius kainų pagrįstumo, laikoma, kad kainos yra nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad ūkio subjektas Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktų audito įmonės arba auditoriaus patikrintus duomenis. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti pakeisti kainas arba nustatyti aukščiausią kainų ribą lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti kainų kontrolę, įpareigoja ūkio subjektą įgyvendinti sąnaudų apskaitos sistemą, ūkio subjektas privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus ir šios institucijos nustatytomis sąlygomis bei tvarka parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašymą, jį pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą taikyti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar konkrečiam ūkio subjektui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti savo interneto svetainėje. Ryšių reguliavimo tarnyba patikrina, ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų mastą ir (arba) patikrinimo sudėtingumą, sudaro sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai (jam) iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų. Ryšių reguliavimo tarnybos arba audito įmonės ar auditoriaus parengta patikrinimo ataskaita turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.

Tuo atveju, jeigu Europos Komisija nusprendžia nenustatyti balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų didžiausių kainų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pagal šio įstatymo 16 straipsnį atlikti atitinkamų rinkų tyrimus, kad įvertintų, ar būtina nustatyti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką šiose atitinkamose rinkose. Tuo atveju, jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia atitinkamoje rinkoje nustatyti sąnaudomis pagrįstas balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų kainas, Ryšių reguliavimo tarnyba šias kainas apskaičiuoja laikydamasi Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamo balso skambučių užbaigimo paslaugų kainų apskaičiavimo tvarkos aprašo. Tuo atveju, jeigu Europos Komisija nustato balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų didžiausias kainas, Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri, kaip viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai taiko šias kainas, ir turi teisę reikalauti, kad šie teikėjai pakeistų jų taikomas balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų kainas, jeigu jos neatitinka Europos Komisijos nustatytų kainų. Ryšių reguliavimo tarnyba teikia Europos Komisijai ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ataskaitas, kaip vykdomi šioje dalyje nurodyti įpareigojimai.

Išimtinėmis aplinkybėmis, tai yra kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsnius, nepakanka veiksmingai konkurencijai užtikrinti ir esant svarbių bei nuolat pasikartojančių konkurencijos atitinkamoje rinkoje problemų, susijusių su prieigos teikimu, Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, turi teisę įpareigoti vertikaliai integruotą ūkio subjektą visą didmeninių atitinkamų prieigų teikimo veiklą atskirti nuo likusios šio ūkio subjekto vykdomos veiklos – perkelti ją į atskirą juridinį asmenį.

Ūkio subjektas, kuriam nustatytas funkcinio atskyrimo įpareigojimas, turi teikti prieigą visiems ūkio subjektams, įskaitant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vertikaliai integruoto ūkio subjekto dukterines įmones, tokiais pačiais terminais ir sąlygomis, įskaitant kainą ir paslaugų kokybę, ir naudojant tas pačias sistemas ir procesus.

Apie ketinimą nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pranešti Europos Komisijai, nurodydama ir pateikdama:

Sprendime, kuriuo ketinama nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba nurodo:

Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti įpareigojimus priimamas tik atsižvelgus į Europos Komisijos sprendimą, atlikus didmeninių atitinkamų prieigų teikimo rinkų tyrimą, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Ryšių reguliavimo tarnyba ūkio subjektui, kuriam nustatytas funkcinio atskyrimo įpareigojimas ir kuris pripažintas turinčiu didelę įtaką bet kurioje atitinkamoje rinkoje, turi teisę nustatyti šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsniuose nurodytus įpareigojimus arba kitus pagrįstus, proporcingus, atitinkančius nustatytos problemos prigimtį elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principus ir pateisinamus elektroninių ryšių veiklos reguliavimo tikslais įpareigojimus, nenurodytus šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsniuose, jeigu Europos Komisija tai leidžia.

Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, ketindamas atskirti viso prieigos prie tinklo turto ar didelės jo dalies valdymą nuo kitos šio ūkio subjekto vykdomos veiklos arba ketindamas perduoti su prieiga prie tinklo susijusį turtą ar didelę jo dalį nuosavybės teise atskiram ūkio subjektui, su kuriuo jis nėra susijęs kontrolės ar priklausomybės santykiais, ir tokiu būdu teikti analogiškas prieigos paslaugas visiems mažmeninėje elektroninių ryšių rinkoje veikiantiems viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, įskaitant savo paties mažmeninės prekybos padalinius, privalo apie tai ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose elektroninių ryšių rinkos tyrimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji galėtų įvertinti numatomo sandorio poveikį. Ūkio subjektas taip pat privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai apie visus savanoriško atsiskyrimo ketinimų pasikeitimus ir galutinius savanoriško atsiskyrimo rezultatus Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose elektroninių ryšių rinkos tyrimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ūkio subjektas, siekdamas užtikrinti veiksmingos ir nediskriminacinės prieigos teikimą, turi teisę siūlyti su prieigos teikimo sąlygomis susijusius įsipareigojimus, kurie gali būti taikomi jo tinklui, įgyvendinus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atskyrimą. Tokių įsipareigojimų pasiūlymas turi būti išsamus, jame turi būti nurodyti įsipareigojimų taikymo laikotarpis ir trukmė, kad Ryšių reguliavimo tarnyba galėtų imtis priemonių pagal šio straipsnio 3 dalį. Ūkio subjekto pasiūlyti įsipareigojimai gali galioti ilgiau kaip 5 metus.

Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, nustato, palieka galioti, pakeičia ar panaikina įpareigojimus, nustatytus šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis šio straipsnio 1 dalyje nurodytam ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, tik atlikusi atitinkamų prieigos prie tinklo teikimo rinkų tyrimą, vadovaudamasi šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir įvertinusi ūkio subjekto, turinčio didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, numatomo savanoriško atsiskyrimo bei jo pasiūlytų įsipareigojimų poveikį įpareigojimams, nustatytiems šiam ūkio subjektui. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi šioje dalyje nurodytų rinkų tyrimą, turi teisę, jeigu reikia, taikydama šio įstatymo 17 straipsnio 9, 10, 12 ir 13 dalyse nustatytas procedūras, nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti įpareigojimus. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ūkio subjekto pasiūlytus įsipareigojimus padaryti visiškai arba iš dalies privalomus 5 metams arba laikotarpiui, kurį pasiūlė ūkio subjektas.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektui, perėmusiam viso prieigos prie tinklo turto ar didelės jo dalies valdymą ir kontrolę ir pripažintam turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatyti šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsniuose nurodytus įpareigojimus arba kitus pagrįstus, proporcingus, atitinkančius nustatytos problemos prigimtį elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principus ir pateisinamus elektroninių ryšių veiklos reguliavimo tikslais įpareigojimus, nenurodytus šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsniuose, jeigu Europos Komisija tai leidžia.

Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri ūkio subjekto pasiūlytų įsipareigojimų, kurie pagal šio straipsnio 3 dalį yra jam privalomi, laikymąsi ir, pasibaigus įsipareigojimų vykdymo laikotarpiui, sprendžia dėl šio laikotarpio pratęsimo poreikio.

Ūkio subjektai, pripažinti turinčiais didelę įtaką atitinkamose rinkose, turi teisę šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka pasiūlyti įsipareigojimą sudaryti galimybes kitiems ūkio subjektams bendrai investuoti į naujo labai pralaidaus tinklo, kurį sudaro optiniai kabeliai, nutiesti iki galutinių paslaugų gavėjų patalpų arba bazinės stoties, kūrimą (toliau – pasiūlymas bendrai investuoti).

Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įsipareigojimą, atsižvelgia į tai, ar pasiūlymas bendrai investuoti atitinka visas šias sąlygas:

Tuo atveju, jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į pagal šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalį atliktos viešosios konsultacijos rezultatus, nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įsipareigojimas atitinka visas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir bent vienas viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas yra sudaręs bendro investavimo susitarimą su tokį įsipareigojimą pasiūliusiu ūkio subjektu, turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, Ryšių reguliavimo tarnyba pagal šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalį nusprendžia, kad šis įsipareigojimas jį pasiūliusiam ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, yra privalomas, ir nenustato jam šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų, kiek jie susiję su naujo labai pralaidaus tinklo elementais, kuriems taikomi šioje dalyje nurodyti įsipareigojimai dėl bendro investavimo.

Šio straipsnio 3 dalis netaikoma, kai Ryšių reguliavimo tarnyba:

Ryšių reguliavimo tarnyba nuolat stebi, kaip laikomasi įsipareigojimo sudaryti galimybes kitiems ūkio subjektams bendrai investuoti į labai pralaidų tinklą, taip pat šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sąlygų, ir turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytas ūkio subjektas teiktų Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka ir sąlygomis metinę ataskaitą apie įsipareigojimų sąlygų laikymąsi.

Tuo atveju, jeigu tarp viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytų ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamose rinkose, kyla ginčų dėl bendro investavimo susitarimo, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išnagrinėti ginčą.

Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos parengtas gaires dėl kriterijų, kuriuos turi atitikti labai pralaidus tinklas.

Didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintys ūkio subjektai turi teisę Ryšių reguliavimo tarnybai pasiūlyti savo įsipareigojimus, susijusius su prieigos ir (arba) bendro investavimo sąlygomis, taikytinomis jų valdomiems tinklams, kiek tai susiję su:

Ūkio subjekto pasiūlyme dėl įsipareigojimų turi būti pateikta išsami informacija apie įsipareigojimus, įskaitant apie jų įgyvendinimo laikotarpį, mastą ir trukmę, kad Ryšių reguliavimo tarnyba galėtų atlikti vertinimą pagal šio straipsnio 4 dalį. Tokie įsipareigojimai gali galioti ilgiau kaip 5 metus.

Siekdama įvertinti pagal šio straipsnio 1 dalį pasiūlytus ūkio subjekto įsipareigojimus, Ryšių reguliavimo tarnyba dėl pasiūlytų įsipareigojimų sąlygų viešai konsultuojasi šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka su suinteresuotais asmenimis. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, ketinantys bendrai investuoti arba norintys gauti prieigą, turi teisę pateikti savo nuomonę dėl pasiūlytų įsipareigojimų, taip pat nuomonę, ar pasiūlyti įsipareigojimai atitinka sąlygas, nustatytas šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, 26 ir (arba) 27 straipsniuose, ir pasiūlyti atitinkamus pakeitimus.

Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama pagal šio straipsnio 1 dalį pasiūlytus įsipareigojimus, vadovaujasi šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodytais kriterijais ir atsižvelgia į:

Ryšių reguliavimo tarnyba, įvertinusi viešo konsultavimosi metu gautas suinteresuotų asmenų nuomones ir pasiūlymus, pateikia didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčiam ūkio subjektui išvadą, ar jo siūlomi įsipareigojimai atitinka šiame straipsnyje ir šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, 26 ir (arba) 27 straipsniuose nurodytas sąlygas, reikalavimus ir procedūras, taip pat kokiomis sąlygomis Ryšių reguliavimo tarnyba svarstytų galimybę nustatyti, kad ūkio subjekto siūlomi įsipareigojimai būtų jam privalomi. Ūkio subjektas turi teisę peržiūrėti savo pradinį pasiūlymą, kad jis atitiktų Ryšių reguliavimo tarnybos išvadą ir kad jo siūlomi įsipareigojimai atitiktų šiame straipsnyje ir šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, 26 ir (arba) 27 straipsniuose nurodytas sąlygas, reikalavimus ir procedūras.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą nustatyti, kad kai kurie arba visi ūkio subjekto pagal šio straipsnio 1 dalį pasiūlyti įsipareigojimai būtų visiškai arba iš dalies jam privalomi. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti, kad šie įsipareigojimai jam būtų privalomi 5 metus arba laikotarpį, kurį pasiūlė ūkio subjektas. Jeigu bendro investavimo įsipareigojimai būtų nustatyti kaip privalomi pagal šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalį, Ryšių reguliavimo tarnyba turi nustatyti, kad jie būtų privalomi ne trumpiau kaip 7 metus.

Kai Ryšių reguliavimo tarnyba pagal šio straipsnio 6 dalį nustato, kad ūkio subjekto pasiūlyti įsipareigojimai yra jam privalomi, ji pagal šio įstatymo 16 straipsnio 21 dalį įvertina šio sprendimo įtaką elektroninių ryšių rinkos plėtrai ir įpareigojimų, kuriuos ji nustatė ūkio subjektui arba kuriuos, nesant ūkio subjekto pasiūlytų įsipareigojimų, būtų nustačiusi pagal šio įstatymo 17 straipsnį, tinkamumą. Ryšių reguliavimo tarnyba, šio įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka pateikdama savo sprendimo projektą dėl įpareigojimų pagal šio įstatymo 17 straipsnį, kartu pateikia sprendimą dėl ūkio subjekto pasiūlytų įsipareigojimų, kuriuos ji pagal šio straipsnio 6 dalį nustatė kaip privalomus.

Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri, kaip laikomasi, ir užtikrina, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos ji pagal šio straipsnio 6 dalį nustatė kaip privalomus, taikydama tas pačias procedūras kaip ir įpareigojimų pagal šio įstatymo 17 straipsnį laikymosi priežiūrai. Pasibaigus ūkio subjekto pasiūlytų įsipareigojimų privalomumo terminui, Ryšių reguliavimo tarnyba sprendžia dėl poreikio pratęsti šį terminą. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad ūkio subjektas nesilaiko įsipareigojimų, kurie pagal šio straipsnio 6 dalį jam buvo nustatyti kaip privalomi, ji turi teisę šiam ūkio subjektui skirti ekonomines sankcijas, nurodytas šio įstatymo 90 straipsnyje. Ryšių reguliavimo tarnyba, pradėjusi šio įstatymo 90 straipsnyje nurodytų ekonominių sankcijų skyrimo procedūrą, taip pat turi teisę pakartotinai įvertinti įpareigojimus, nustatytus šiam ūkio subjektui pagal šio įstatymo 16 straipsnio 21 dalį.

Ūkio subjektai, turintys didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, privalo iš anksto pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka ir sąlygomis apie viešojo elektroninių ryšių tinklo dalių, įskaitant elektroninių ryšių infrastruktūros, kurią sudaro variniai laidai, eksploatavimo nutraukimą arba jų pakeitimą nauja elektroninių ryšių infrastruktūra, jeigu dėl šių viešojo elektroninių ryšių tinklo dalių naudojimo yra nustatyti įpareigojimai, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio 4, 10, 13 dalyse ir 18–28 straipsniuose.

Ryšių reguliavimo tarnyba imasi priemonių užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo elektroninių ryšių tinklo dalių eksploatavimo nutraukimo arba jų pakeitimo nauja elektroninių ryšių infrastruktūra procesas būtų skaidrus, vyktų iš anksto apie tai informavus suinteresuotus ūkio subjektus ir suteikiant jiems pereinamąjį laikotarpį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ūkio subjektą užtikrinti galimybę suinteresuotiems ūkio subjektams gauti alternatyvias panašios kokybės prieigos prie naujos viešojo elektroninių ryšių tinklo elektroninių ryšių infrastruktūros, kuri naudojama vietoj pakeistų viešojo elektroninių ryšių tinklo dalių, paslaugas, jeigu tai būtina konkurencijai ir galutinių paslaugų gavėjų teisių apsaugai užtikrinti.

Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi atitinkamos rinkos tyrimą, gali panaikinti dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo elektroninių ryšių tinklo dalių naudojimo nustatytus įpareigojimus tik nustačiusi, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ūkio subjektas įvykdė visas šias sąlygas:

Šis straipsnis netaikomas naujai viešojo elektroninių ryšių tinklo elektroninių ryšių infrastruktūrai, dėl kurios naudojimo Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nustatė šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus.

Sąlyginės prieigos sistemas valdantys ūkio subjektai privalo naudoti tik tokias sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (arba) televizijos paslaugų, nepaisant šių paslaugų perdavimo būdo, sistemas, kurios būtų techniškai pajėgios efektyviomis sąnaudomis užtikrinti perdavimo valdymą, tai yra technines procedūras, kurios leidžia perduoti sąlyginės prieigos valdymą iš vienų transliuotojų (siuntėjų) kitiems, suteikiantį galimybę šias sistemas naudojantiems operatoriams visiškai valdyti paslaugas vietiniu ar regioniniu mastu.

Ūkio subjektai, teikiantys sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (arba) televizijos paslaugų, nepaisant jų perdavimo būdo, paslaugas ir kurių paslaugos reikalingos, kad transliuotojai pasiektų bet kurią potencialių žiūrovų ar klausytojų grupę, nepaisant radijo ir (arba) televizijos paslaugų perdavimo būdo, privalo:

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

Sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (arba) televizijos paslaugų produktų ir sistemų intelektinės nuosavybės teisių turėtojai, suteikdami licencijas ar kitu būdu suteikdami vartotojų įrangos gamintojams teisę naudotis atitinkamomis intelektinės nuosavybės teisėmis, privalo užtikrinti, kad tokios teisės būtų suteikiamos sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Teisių turėtojai suteikdami teises negali uždrausti, riboti ar nustatyti atgrasančių sąlygų tam pačiam produktui naudoti bendras sąsajas, leidžiančias prijungti kitas prieigos sistemas, taip pat naudoti priemones, specifiškas kitoms prieigos sistemoms, jeigu šiuo atveju teisių gavėjas laikosi susijusių ir pagrįstų sąlygų, užtikrinančių, kiek tai susiję su šiuo teisių gavėju, sąlyginės prieigos sistemų operatorių transakcijų saugumą.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti reikalavimus, susijusius su elektroninių programų vadovų ir panašių sąrašų bei navigacijos priemonių teikimu ir naudojimu.

Draudžiama komerciniais tikslais gaminti, laikyti, naudoti, importuoti, eksportuoti, parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti, pakeisti, instaliuoti, prižiūrėti dekoderius, kitus įrenginius ar programinę įrangą, kuri suteiktų galimybę neteisėtai gauti prieigą prie apsaugotųjų paslaugų. Reklamuoti šią įrangą draudžiama. Asmenys, padarę šioje dalyje nurodytas draudžiamas veikas, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kaip laikomasi šios dalies nuostatų, prižiūri Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ūkio subjektai, kuriuos kontroliuoja valstybė ar savivaldybė arba kurie naudojasi išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis ir turi didelę įtaką nemažoje viešųjų elektroninių ryšių tinklų bei viešųjų kalbinio ryšio paslaugų teikimo bendrosios elektroninių ryšių rinkos dalyje ir valdo kabelinės televizijos tinklą, nutiestą naudojantis toje pačioje geografinėje teritorijoje turėtomis ar turimomis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, kabelinės televizijos tinklą gali teikti tik per kitą juridinį asmenį, o ne per tą, kuriuo naudojasi teikdami viešąjį elektroninių ryšių tinklą.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kuriems taip pat suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės teikti paslaugas kitose ūkio srityse Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, privalo atskirai tvarkyti veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikimu, apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, arba struktūriškai atskirti veiklą, susijusią su elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti struktūrinio atskyrimo reikalavimus.

Šio straipsnio 2 dalis netaikoma ūkio subjektams, kurių metinė apyvarta iš veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir (arba) elektroninių ryšių paslaugomis, Lietuvos Respublikoje yra mažesnė kaip 50 000 000 eurų.

Ūkio subjektai, teikiantys viešuosius elektroninių ryšių tinklus ar viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, kuriems neprivalomas finansinių ataskaitų auditas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 24 straipsnio nuostatomis, privalo užtikrinti, kad būtų atliktas jų finansinių ataskaitų auditas vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo nuostatomis ir kad finansinės ataskaitos kartu su auditoriaus išvada būtų viešai paskelbtos ūkio subjekto interneto svetainėje. Auditorius arba audito įmonė turi atlikti visų atskirai pagal šio straipsnio 2 dalį tvarkomų apskaitų patikrinimą, kurio ataskaita turi būti paskelbta ūkio subjekto interneto svetainėje.

Ūkio subjektas, įpareigotas suteikti didmeninę prieigą prie fizinės infrastruktūros fiksuotoje vietoje ir turintis didesnę kaip 40 procentų atitinkamos mažmeninės rinkos dalį, privalo užtikrinti, kad jo didmeninio ir mažmeninio produktų kainos atitiktų ekonominio atkartojamumo ar kitus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus, suderintus su Europos Komisijos rekomendacijomis.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių ir Europos standartų, kurie yra perimti kaip Lietuvos standartai, taip pat originalių Lietuvos standartų ir tarptautinių bei Europos standartizacijos organizacijų priimtų techninių specifikacijų ir (arba) rekomendacijų, susijusių su elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, taip pat su techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas įvykdžiusiu įpareigojimą laikytis šioje dalyje nurodytų sričių Lietuvos standartų ir tuo atveju, kai jis tiesiogiai laikosi atitinkamų tarptautinių ar Europos standartų, taip pat standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.

Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautiniai ar Europos standartai nėra perimti kaip Lietuvos standartai, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti teisės aktus, įpareigojančius tiesiogiai laikytis tarptautinių ir Europos standartų, įskaitant tuos, kurie Europos Komisijos sudarytame ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame standartų sąraše yra nurodyti kaip privalomi. Atitinkamą standartą perėmus kaip Lietuvos standartą, nuoroda į tarptautinį ar Europos standartą laikoma nuoroda į jį perėmusį Lietuvos standartą. Laikoma, kad asmuo ar ūkio subjektas yra įvykdęs įpareigojimą laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautinių ar Europos standartų, jeigu jis laikosi standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.

Asmenims ar ūkio subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir deklaravusiems produktų ar paslaugų atitiktį standartams, įskaitant tarptautinius, Europos, užsienio valstybių ir Lietuvos standartus, deklaruotų standartų techninių reikalavimų privalomumas nustatomas pagal Standartizacijos įstatymą.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse nustatyti savarankiškus techninius reikalavimus.

Lietuvos standartizacijos departamentas Standartizacijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrina, kad tarptautiniai ir Europos standartai, susiję su elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, taip pat su techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, būtų perimti kaip Lietuvos standartai.

Taikomųjų programų sąsajų savininkai privalo sąžiningomis, protingumo kriterijus atitinkančiomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis už tinkamą atlyginimą pateikti visą informaciją, kuri reikalinga, kad skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjai galėtų teikti visas taikomųjų programų sąsajos palaikomas paslaugas visiškai funkcionalia forma, įskaitant skaitmeninės televizijos paslaugų teikimą neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams.

Lietuvos Respublikoje yra pripažįstami Europos Sąjungos atitinkamų institucijų ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų išduoti matavimo priemonių ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažįstamų standartų atitikties sertifikatai (pažymos). Pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė, laikydamasi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.

Ryšių reguliavimo tarnyba privaloma ne teismo tvarka nagrinėja ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, taip pat tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ir susijusių priemonių teikėjų dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių. Ginčams tarp infrastruktūros naudotojų ir infrastruktūros valdytojų dėl šio įstatymo 44 ir 45 straipsniuose reglamentuotų visuomeninių santykių nagrinėti taikomos šio straipsnio nuostatos. Nagrinėjant ginčą dėl šio įstatymo 44 ir 45 straipsniuose reglamentuotų visuomeninių santykių, tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo valstybinę priežiūrą atliekančios ir (arba) kitos kompetentingos institucijos privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą nuo Ryšių reguliavimo tarnybos prašymo gavimo dienos pateikti išvadą dėl ginčo esmės (ieškovo prašymo, atsakovo paaiškinimų ir panašiai).

Tuo atveju, jeigu ginčas dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių yra kilęs tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ar tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ir susijusių priemonių teikėjų, iš kurių bent vienas veikia Lietuvos Respublikoje, o kitas (kiti) kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šis ginčas gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai, Ryšių reguliavimo tarnyba apie tai informuoja Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją ir prašo jos pateikti nuomonę dėl veiksmų, kurių turi būti imtasi ginčui išnagrinėti. Šioje dalyje nurodytas kreipimasis neužkerta kelio imtis šio straipsnio 11 dalyje nurodytų veiksmų, tačiau sprendimas dėl ginčo gali būti priimtas tik gavus Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę.

Ūkio subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išnagrinėtų ginčą, įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatytą užmokestį. Ieškovo prašymu atsakovas sprendimu, kuriuo visiškai ar iš dalies yra tenkinami prašyme išnagrinėti ginčą išdėstyti reikalavimai, gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, proporcingą patenkintų reikalavimų dydžiui. Jeigu konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į tai, ar tenkinami ir kokia apimtimi tenkinami prašyme išnagrinėti ginčą išdėstyti reikalavimai, tai yra proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui, paskirstyti šalims ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Atsisakiusi priimti prašymą išnagrinėti ginčą, Ryšių reguliavimo tarnyba grąžina ieškovui jo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, o palikusi prašymą išnagrinėti ginčą nenagrinėtą ar nutraukusi ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėto užmokesčio už ginčo nagrinėjimą negrąžina.

Šalies, kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalys. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama ginčą, vadovaujasi šiame įstatyme nustatytais elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir šio įstatymo tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekse nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

Prašymo išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.

Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą išnagrinėti ginčą, jeigu: