Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymas

Naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimą.

Asmuo, kuris, teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Reglamento (ES) 2016/679 nustatyta tvarka ir sąlygomis, gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jeigu klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jeigu klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.

Draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę pažeidžiant Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus, nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą, arba pranešimus, kuriais gavėjai skatinami apsilankyti interneto svetainėse, neatitinkančiose Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytų reikalavimų.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę gauti iš valstybės, įskaitant ir Europos Sąjungos institucijas bei kitas Europos Sąjungos valstybes nares, ir savivaldybių institucijų, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, susijusių paslaugų ir (arba) priemonių teikėjų, radijo dažnių (kanalų), ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojų, taip pat kitų asmenų visą jai, taip pat Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikalingą su pavestų funkcijų atlikimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją bei informaciją, susijusią su būsima elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų plėtra, kuri galėtų turėti įtakos kitų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teikiamoms didmeninėms paslaugoms, ir informaciją, reikalingą šio įstatymo 47 straipsnyje numatytam plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimui atlikti, taip pat ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, apskaitos duomenis apie su ta didmenine rinka susijusias mažmenines elektroninių ryšių rinkas, nepaisant šioje dalyje nurodytos informacijos konfidencialumo. Elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, susijusių paslaugų ir (arba) priemonių teikėjai, radijo dažnių (kanalų), ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojai, taip pat kiti asmenys privalo pateikti informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai pareikalavus per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus protingumo kriterijų atitinkančius terminus pagal prašomos informacijos detalumo lygį ir prašoma forma.

Ryšių reguliavimo tarnyba privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą. Konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie atskiras elektroninių ryšių rinkas, taip pat duomenys apie atskirų ūkio subjektų užimamas elektroninių ryšių rinkos dalis, abonentų skaičių (įskaitant ir duomenis apie konkrečių rūšių abonentų skaičių), pajamas (įskaitant ir duomenis apie pajamas iš konkrečių veiklų) ir elektroninių ryšių ar pokalbių srautų dydžius. Iš Europos Sąjungos institucijų ir (arba) kitų Europos Sąjungos valstybių narių gautą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba saugo Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla ar elektroninių ryšių išteklių naudojimu arba įpareigojimais, nustatytais ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, taip pat įpareigojimais, nustatytais kitiems ūkio subjektams pagal šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri proporcinga ir objektyviai pateisinama šiais tikslais (ši dalis netaikoma informacijos, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu, teikimui):

Ryšių reguliavimo tarnyba negali reikalauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą informaciją, iš ūkio subjekto, ketinančio ar pradedančio verstis elektroninių ryšių veikla (atsižvelgiant į tai, kuri aplinkybė ankstesnė), arba nustatyti šios informacijos pateikimą kaip būtiną sąlygą teisei verstis elektroninių ryšių veikla įgyti.

Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimas pateikti informaciją turi būti proporcingas ir motyvuotas. Negali būti reikalaujama asmenų pakartotinai pateikti informaciją, kurią Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, yra gavusi iš tų asmenų ir yra ją pateikusi Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.

Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai tiek, kiek tai susiję su šio įstatymo IX skyriaus nuostatų vykdymo priežiūra, ir kitoms kompetentingoms institucijoms tiek, kiek prašoma pateikti informacija yra būtina joms pavestoms funkcijoms, susijusioms su Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų įgyvendinimu, atlikti.

Šiame straipsnyje nurodytos informacijos gavimui ir teikimui taip pat taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, arba nevykdo įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimų, duotų šiame įstatyme nustatytais atvejais, nesilaiko Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, Elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento, arba nepateikia informacijos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, arba pateikia neteisingą ar Ryšių reguliavimo tarnybos prašomos pateikti informacijos detalumo lygio ir (arba) formos neatitinkančią informaciją, tyčia arba dėl neatsargumo pateikia neteisingą ar neišsamią šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą informaciją, arba, kai pagal Nacionalinį ryšio numeracijos planą ryšio numeriai gali būti naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, gavusi įrodymų iš kitos Europos Sąjungos nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos, kad ryšio numeriai atitinkamoje Europos Sąjungos valstybėje narėje naudojami pažeidžiant tos Europos Sąjungos valstybės narės vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, raštu praneša ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę per ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę imtis kitų tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, įskaitant šio įstatymo 90 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę paskirti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias ekonomines sankcijas net ir tuo atveju, jeigu pažeidimas buvo nutrauktas. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra ūkio subjektas nepadarė esminės žalos viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis, atsižvelgiant į pažeidimo faktines aplinkybes, gali būti užtikrintas kitais būdais ir (arba) kitomis priemonėmis, Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali skirti įspėjimą, neskirdama ekonominės sankcijos.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektams taikyti šio įstatymo 90 straipsnio 4 dalyje numatytas ekonomines sankcijas už informacijos neteikimą pagal šio įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba informacijos, numatytos šio įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio įstatymo 84 straipsnyje nurodytais būdais ir (arba) atitinkamų šio įstatymo 84 straipsnyje nustatytų reikalavimų nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nesilaiko jam nustatyto prieigos įpareigojimo ir tai sukelia didelę žalą konkurencijai, gali įpareigoti ūkio subjektą nutraukti arba sustabdyti konkrečios paslaugos ar susietai teikiamų paslaugų teikimą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.

Ryšių reguliavimo tarnyba nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo taikyti priemones, išskyrus ekonominių sankcijų skyrimą, pagal šio straipsnio 3 ir (arba) 5 dalis priėmimo dienos, informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir nurodo jų taikymo priežastis.

Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo, įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, arba įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas pažeidimą arba apie atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar veiklos problemų viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatų, turi teisę imtis skubių laikinųjų priemonių, įskaitant laikiną daiktų, kurie buvo šio įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimą ir (arba) laikiną uždraudimą verstis elektroninių ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba ėmėsi tokių priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui galimybę pareikšti savo nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai padėčiai ištaisyti. Ryšių reguliavimo tarnyba laikinąsias priemones gali nustatyti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, kurį gali pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.

Jeigu ūkio subjektas yra susijusių asmenų grupė, pažeidėju laikomi tie grupės nariai, kurie dalyvavo darant pažeidimą.

Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina taisykles, reglamentuojančias pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo procedūras.

Šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio įstatymo 82 straipsnį, nuostatos taikomos ūkio subjektams tiek, kiek tai susiję su jų vertimusi elektroninių ryšių veikla. Fiziniai asmenys, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, ir juridinių asmenų, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, vadovai ar kiti atsakingi asmenys už šio įstatymo ir (arba) jo įgyvendinamųjų teisės aktų nesilaikymą atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kai teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdymui ir (arba) panaikinimui dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio įstatymo 82 straipsnį, nuostatos, teisė naudoti elektroninių ryšių išteklius atimama Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis arba sustabdoma ir (arba) panaikinama Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Šio straipsnio nuostatos, išskyrus ekonominių sankcijų skyrimą, mutatis mutandis taikomos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai tiek, kiek tai susiję su priežiūra, kaip ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, laikosi šio įstatymo IX skyriaus nuostatų.

Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinami jų įgaliojimai ir atliekamos funkcijos, turi šias teises, kurias įgyvendina Ryšių reguliavimo tarnybos vardu:

Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, atlikdami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas funkcijas, gali pasitelkti policijos pareigūnų.

Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir kitus). Jų formas ir pildymo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai, pateikti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims, ūkio subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai privalo bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotais pareigūnais. Už teisėtų reikalavimų nevykdymą taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos.

Asmenys turi teisę apskųsti neteisėtus Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo turi priimti per 10 darbo dienų nuo jo gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos. Jeigu asmenys nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu arba Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo per šioje dalyje nustatytą terminą, asmenys turi teisę paduoti skundą teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundo padavimas Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas teismo, kuriam šis prašymas paduodamas, pavadinimas, Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioto pareigūno vardas, pavardė, asmens kodas, tikrinamo fizinio asmens vardas ir pavardė (jeigu žinomi), planuojamų tikrinti asmens naudojamų ir (arba) gyvenamųjų patalpų, teritorijos adresas, transporto priemonių duomenys arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė, tikrinamo juridinio asmens vadovo ar įgalioto atstovo vardas ir pavardė (jeigu žinomi), įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai, aplinkybės, svarbios numatomiems veiksmams, tai patvirtinantys įrodymai, kitų įrodymų buvimo vieta, Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioto pareigūno prašymas, pridedamų dokumentų sąrašas, prašymo surašymo vieta ir data. Prašymą išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas pareigūnas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 kalendorines dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas. Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas pareigūnas ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.

Jeigu ūkio subjektas per šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nepareiškia savo nuomonės ir (arba) per šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nepašalina šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo, Ryšių reguliavimo tarnyba inicijuoja pažeidimo nagrinėjimo procesą.

Pažeidimo nagrinėjimo procesas inicijuojamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Teikime išdėstoma galimo pažeidimo požymiai, galimo pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodomas teisės aktas, kurio reikalavimus galbūt pažeidė ūkio subjektas, siūloma ekonominė sankcija ir ją pagrindžiantys įrodymai. Apie Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui dienos yra informuojamas ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas (kartu išsiunčiama Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo kopija).

Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnas ne vėliau kaip likus 20 darbo dienų iki posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo dienos praneša ūkio subjektui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir kitiems suinteresuotiems asmenims, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, apie:

Ūkio subjekto padarytas pažeidimas nagrinėjamas dalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui. Ūkio subjekto padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jam laiku buvo įteiktas pranešimas apie posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti posėdį. Tinkamu pranešimu laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotąja pašto siunta Juridinių asmenų registre nurodytu ūkio subjekto buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai ūkio subjektas nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas naudojant Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą .

Tuo atveju, kai ūkio subjektui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, nepavyksta įteikti pranešimo apie posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, pranešimas skelbiamas viename iš nacionalinių laikraščių ir Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje ne vėliau kaip likus 14 darbo dienų iki posėdžio dienos.

Jeigu yra gautas ūkio subjekto ar jo atstovo prašymas atidėti posėdį, ūkio subjekto padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui, jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, įvertinęs neatvykimo į posėdį priežasčių svarbą, atsižvelgdamas į pažeidimo nagrinėjimo proceso stadiją, posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonę dėl posėdžio atidėjimo ir kitas svarbias aplinkybes, pripažįsta neatvykimo į posėdį priežastis nesvarbiomis ir atmeta ūkio subjekto ar jo atstovo prašymą.

Posėdyje dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo gali dalyvauti ir savo paaiškinimus pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens iniciatyva arba ūkio subjekto, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, prašymu kviečiami suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai, taip pat kiti asmenys (liudytojai, ekspertai, specialistai). Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę atsisakyti tenkinti ūkio subjekto prašymą kviesti kitus asmenis (liudytojus, ekspertus, specialistus) į posėdį dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo, jeigu toks prašymas yra nepagrįstas arba jį patenkinus būtų vilkinamas ūkio subjektui inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas.

Ūkio subjekto padarytas pažeidimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo nagrinėjimo proceso inicijavimo dienos.

Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai, o trunkamojo pažeidimo atveju praėjo daugiau kaip 3 metai nuo jų nustatymo dienos, ekonominės sankcijos negali būti skiriamos.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo gavimo paskiria posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą. Į posėdį kviečiami ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir kiti suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai.

Posėdžiui pirmininkauja Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Posėdis pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, inicijavusio pažeidimo nagrinėjimo procesą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje dalyvaujantys ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai, taip pat kiti asmenys (liudytojai, ekspertai, specialistai). Kiekvienam asmeniui, pateikusiam paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti klausimų.

Jeigu posėdžio metu pateikiami nauji įrodymai, su kuriais ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, neturėjo galimybės susipažinti iki posėdžio, jam nedelsiant suteikiama teisė su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus. Tokiu atveju posėdis gali būti atidedamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Posėdis vyksta valstybine kalba. Asmuo, nesuprantantis valstybinės kalbos ar ja nekalbantis ir pageidaujantis, kad posėdis būtų verčiamas į jam suprantamą kalbą ir (arba) iš jos, ne vėliau kaip likus 14 darbo dienų iki posėdžio pradžios privalo raštu informuoti Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ar jo įgaliotą asmenį apie vertimo būtinybę, nurodydamas, kokios kalbos vertėjas bus reikalingas. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo į posėdį kviečia vertėją. Asmuo, šioje dalyje nustatyta tvarka neinformavęs Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens apie vertėjo reikalingumą, vertėją kviečia savo iniciatyva ir už vertėjo suteiktas paslaugas sumoka iš savo lėšų.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo posėdžio metu turi teisę atidėti posėdį, kai negalima nagrinėti ūkio subjekto padaryto pažeidimo tame posėdyje dėl to, kad neatvyko liudytojas, ekspertas, specialistas ar vertėjas, arba būtina išreikalauti naujus įrodymus, kai yra gautas pagrįstas ūkio subjekto ar jo atstovo prašymas ir dėl kitų svarbių priežasčių, ir paskirti kito posėdžio datą, laiką ir vietą. Priežasčių svarbą įvertina Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į pažeidimo nagrinėjimo proceso stadiją, posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonę dėl posėdžio atidėjimo ir kitas svarbias aplinkybes. Apie priimtą sprendimą pranešama posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir (arba) kiti kviesti į posėdį (arba kuriuos nuspręsta kviesti į kitą posėdį) suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai nedalyvauja, jiems išsiunčiamas pranešimas apie kito posėdžio datą, laiką ir vietą šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę sustabdyti pažeidimo nagrinėjimo procesą, kai nusprendžia, kad būtina gauti pažeidimui išnagrinėti reikalingus duomenis (dokumentus).

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu pažeidimo nagrinėjimo procesas atnaujinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu.

Posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo metu daromas garso įrašas ir rašomas protokolas. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo dienos pasirašo posėdžio protokolą. Posėdžio sekretorius posėdžio protokolą per vieną darbo dieną nuo posėdžio protokolo pasirašymo dienos išsiunčia ūkio subjektui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas.

Ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, arba nevykdo įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, nesilaiko Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, Elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento arba, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nesilaiko atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, dydžio baudą, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 86 900 eurų.

Ūkio subjektui, per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padariusiam pakartotinį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 144 800 eurų.

Jeigu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos bendrosios metinės pajamos mažesnės negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų, o per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padarius pakartotinį pažeidimą – iki 5 800 eurų.

Ūkio subjektui, kuris nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis arba pateikia neteisingą ar Ryšių reguliavimo tarnybos prašomos pateikti informacijos detalumo lygio ir (arba) formos neatitinkančią informaciją, tyčia arba dėl neatsargumo pateikia neteisingą ar neišsamią šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą informaciją, kliudo Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria iki 14 500 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamasis arba tęstinis, – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.

Už šiurkštų ar sistemingą vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, arba įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas pažeidimą arba atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba uždraudžia ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas iki 3 metų arba sustabdo iki 3 metų ar panaikina teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Šio straipsnio 1 dalis skiriant ekonominę sankciją už šiurkštų ar sistemingą šioje dalyje numatytą pažeidimą nėra taikoma.

Šiurkščiu pažeidimu laikomas šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, kuris sukėlė žalą, kurios dydis viršija 86 900 eurų, arba sunkių padarinių, tai yra dėl šio pažeidimo nutrūko viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas kitiems ūkio subjektams ar galutiniams paslaugų gavėjams. Sistemingu pažeidimu laikomas šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas tris ar daugiau kartų per vienus metus.

Kartu su šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytomis ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba skiria daiktų, kurie buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimą ir (arba) įpareigoja atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.

Už šio įstatymo 81 straipsnio pažeidimus, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi teisę asmeniui skirti iki 60 000 eurų baudą. Baudas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija skiria Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatyta administracinių baudų skyrimo tvarka.

Skiriant ūkio subjektams ekonomines sankcijas, atsižvelgiama į:

Konkretus ekonominės sankcijos dydis nustatomas pagal šio įstatymo 90 straipsnio 1–5 dalyse nustatytas maksimalias ekonominių sankcijų dydžių ribas, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Kai taikoma poveikio priemonė yra bauda, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas pirmiausia apskaičiuojant bazinį baudos dydį, kuris lygus 50 procentų maksimalaus už pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Jeigu nustatomos vien tik lengvinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Bendrosios metinės pajamos, nurodytos šio įstatymo 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nustatomos pagal ūkio subjekto, kuriam skiriama ekonominė sankcija, bendrąsias metines pajamas, gautas per praėjusius ataskaitinius metus iš elektroninių ryšių veiklos. Tuo atveju, jeigu nėra galimybės apskaičiuoti bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ataskaitiniais metais (ūkio subjektas nevykdė elektroninių ryšių veiklos praėjusiais ataskaitiniais metais ir panašiai), skaičiuojamos einamaisiais metais iš elektroninių ryšių veiklos gautos pajamos. Skaičiuojant einamaisiais metais iš elektroninių ryšių veiklos ūkio subjekto, kuriam skiriama ekonominė sankcija, gautas pajamas, skaičiuojamos visos ūkio subjekto einamaisiais metais iš elektroninių ryšių veiklos gautos pajamos iki sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo šiam ūkio subjektui priėmimo dienos.

Nustatant pažeidimu ūkio subjektams, galutiniams paslaugų gavėjams ir (arba) kitiems asmenims padarytos žalos dydį, atsižvelgiama į pažeidimo sukeltus padarinius (kai tai įmanoma nustatyti), turto netekimą arba sugadinimą, patirtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurios galėjo būti gautos, jeigu nebūtų buvę pažeidimo, ir išlaidas, skirtas žalos prevencijai ar žalai sumažinti.

Įvertinant ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį, apskaičiuojama piniginė nauda, kurią ūkio subjektas gavo dėl padaryto pažeidimo.

Įvertinant kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, atsižvelgiama į tai, ar ūkio subjektas buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidimą jis atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip pat į ūkio subjekto užimamą elektroninių ryšių rinkos dalį.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą:

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, šio straipsnio 7 dalyje nenurodytas, aplinkybes.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai:

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo protokolo pasirašymo dienos pateikia ekonominės sankcijos skyrimo klausimą apsvarstyti Tarybai. Tarybai pateikiamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimas, posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo protokolas ir kita medžiaga, turinti reikšmės ekonominės sankcijos skyrimui. Taryba, apsvarsčiusi ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui klausimą, pateikia savo siūlymus dėl ekonominės sankcijos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ekonominės sankcijos skyrimo klausimo apsvarstyti Tarybai pateikimo dienos. Taryba turi teisę pateikti šiuos siūlymus dėl ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui:

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, gavę Tarybos išvadą dėl ekonominės sankcijos, per 5 darbo dienas nuo šios išvados gavimo, išnagrinėję visą medžiagą dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo ir įvertinę Tarybos išvadą dėl ekonominės sankcijos, priima sprendimą skirti ūkio subjektui ekonominę sankciją arba atsisakyti skirti ekonominę sankciją. Tuo atveju, kai Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl ekonominės sankcijos nesutampa su Tarybos išvada, šiame sprendime turi būti nurodyti motyvai, kodėl neatsižvelgta į Tarybos išvadą.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą atsisakyti skirti ekonominę sankciją, jeigu:

Sprendime turi būti nurodoma:

Ryšių reguliavimo tarnyba per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo ar atsisakymo ją skirti priėmimo dienos išsiunčia šį sprendimą ūkio subjektui, kuriam paskirta ekonominė sankcija arba atsisakyta ją skirti.

Ūkio subjektas, kuriam inicijuotas ekonominės sankcijos skyrimo procesas ar yra paskirta ekonominė sankcija, kiti suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai turi teisę susipažinti su visa ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiaga, išskyrus ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiagą ar jos dalį, kuri šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu pripažinta nevieša.

Ekspertai, specialistai turi teisę susipažinti su ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiaga, susijusia su ekspertizės išvados ar specialisto paaiškinimo dalyku, išskyrus ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiagą ar jos dalį, kuri šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu pripažinta nevieša.

Kai yra pagrindas manyti, kad gali būti atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo savo iniciatyva ar ekonominės sankcijos skyrimo proceso dalyvių prašymu ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiagą ar jos dalį pripažįsta nevieša. Šioje dalyje nurodytas sprendimas turi būti motyvuotas ir jame turi būti nurodyta jo apskundimo tvarka.

Ūkio subjektas privalo įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens paskirtą ekonominę sankciją ir sumokėti paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Kai yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgę į ūkio subjekto turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki 6 mėnesių.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas per nustatytą terminą, jis pateikiamas vykdyti antstoliams Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas turi būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyto termino pabaigos.

Konfiskuoti daiktai realizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka.

Jeigu sankcija yra skirta ūkio subjektui, kuris yra susijusių asmenų grupė, už tinkamą ekonominių sankcijų įvykdymą atsako visi šios grupės nariai solidariai, atsižvelgiant į šio įstatymo 83 straipsnio 8 dalies nuostatas.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymui reikalingą informaciją pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, įstatymų nustatyta tvarka teikia žvalgybos institucijoms informaciją, reikalingą prognozuoti, nustatyti ar šalinti grėsmes, galinčias turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai. Šią informaciją ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, neatlygintinai teikia žvalgybos, kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu ir nedelsdami. Visi asmenys, dalyvaujantys keičiantis duomenimis, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis imasi būtinų priemonių duomenų saugumui užtikrinti, o tam reikalinga papildoma įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis. Jeigu atliekant ikiteisminį tyrimą reikia patvirtinti ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, informacijos tikslumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tiesiogiai raštu kreipiasi į ūkio subjektą ir gauna atsakymą raštu.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, vykdydami šio straipsnio 1 dalies nuostatas, privalo:

Jeigu šio įstatymo 77 straipsnyje nurodyti duomenys reikalingi kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, žvalgybos institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymo arba grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai, prognozavimo, nustatymo ir (arba) šalinimo tikslais, Valstybės saugumo departamento nurodymu ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, turi tokią informaciją, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 6.3 papunktyje nurodytus duomenis, saugoti ilgiau, negu nurodyta šio įstatymo 78 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Už tokios informacijos saugojimą mokama valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kai yra motyvuota teismo nutartis arba kitas įstatymuose numatytas teisinis pagrindas, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, žvalgybos institucijoms Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka, o ikiteisminio tyrimo įstaigoms – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalinga įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės biudžeto lėšomis.

Valstybės saugumo departamentas organizuoja ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienai kriminalinės žvalgybos pagrindinei institucijai, žvalgybos institucijai, o baudžiamajame procese – ir ikiteisminio tyrimo įstaigai sudaro technines galimybes savarankiškai kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, apie savo elektroninių ryšių tinkle ar savo ir kitų operatorių elektroninių ryšių tinklų sujungimo taškuose numatomus daryti pakeitimus, galinčius turėti įtakos įrangos, nurodytos šio straipsnio 1 ir (arba) 4 dalyse, veikimui ir pateikiamos informacijos kiekiui, privalo Valstybės saugumo departamentui ir Ryšių reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie tai sužino.

Elektroninių ryšių tinklu siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti pasiklausymą ar kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę saugomos Valstybės saugumo departamento patalpose taip, kad komandų duomenų negalėtų pakeisti jas siuntusi institucija ar komandą gavęs ūkio subjektas. Šios dalies nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo įgaliotas prokuroras.

Teismas, nustatęs, kad viešieji elektroninių ryšių tinklai ir (arba) viešosios elektroninių ryšių paslaugos buvo panaudoti nusikalstamoms veikoms, turi teisę nurodyti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti šių paslaugų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus ryšio numerius.

Policijos departamentas, vadovaudamasis Ribotinų veiksmų sąrašu, turi teisę nurodyti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams. Abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai, manantys, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugų teikimo nutraukimo dienos gali kreiptis į savo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti nurodymą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu abonentų ar faktinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo jiems nutraukimo arba paslaugų teikėjas neatsako abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui per šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai per 30 kalendorinių dienų nuo atsakymo išsiuntimo dienos ar termino, nustatyto šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje, pabaigos (kai viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas atsakymo nepateikia) gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, prieš nutraukdami viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėją.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, nustatę, kad naudojantis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis vykdomi ribotini veiksmai arba mobiliojo ryšio įrenginio tarptautinis mobiliojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI) yra besidubliuojantis, arba kad jis pakeistas taip, kad neatitinka nustatytų mobiliojo ryšio įrangos identifikatoriaus formavimo reikalavimų, taip pat kai turima duomenų, kad mobiliojo ryšio įrenginys buvo pagrobtas ar įgytas neteisėtu būdu, privalo nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams ir apie tai informuoti Policijos departamentą. Abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai, manantys, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugų teikimo nutraukimo dienos pirmiausia turi kreiptis į savo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti sprendimą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu abonentų ar faktinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo jiems nutraukimo ar paslaugų teikėjas neatsako abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui per šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai per 30 kalendorinių dienų nuo atsakymo išsiuntimo dienos ar termino, nustatyto šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje, pabaigos (kai viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas atsakymo nepateikia) gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, prieš nutraukdami viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėją.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo paskirti fizinius asmenis, kurie dirbtų su kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, ikiteisminio tyrimo įstaigų pranešimais apie jų elektroninių ryšių tinkluose vykdomą techninių priemonių naudojimą specialia tvarka ar būtų atsakingi už kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų, teismų ar teisėjų paklausimų reikalavimų vykdymą. Šie fiziniai asmenys turi būti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka patikrinti ir gavę leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie tai, kokius techninių įvykių duomenis apie elektroninius ryšius jie fiksuoja ir saugo, ir šių duomenų saugojimo terminą.

Vyriausybė tvirtina ryšio organizavimo ypatingų aplinkybių atvejais schemą. Ūkio subjektai turi dalyvauti ją rengiant ir užtikrinti jos efektyvų funkcionavimą.

Ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekdama pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrindama valstybės ir visuomenės saugumą, visuomenės sveikatą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar Susisiekimo ministerija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti ir prireikus apriboti visuomenės galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklais.

Elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad užtikrintų viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir kalbinio ryšio paslaugų bei interneto prieigos paslaugų palaikymą, galimybę nepertraukiamai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis ir nepertraukiamą viešųjų perspėjimų perdavimą tinklo gedimo katastrofos atveju ar nenugalimos jėgos pasireiškimo atvejais, tokiais kaip neįprastos oro sąlygos, žemės drebėjimai, potvyniai, žaibai ar gaisrai, taip pat kitais ypatingų aplinkybių atvejais. Šiais atvejais atitinkami ūkio subjektai ir institucijos turi imtis visų priemonių, kad palaikytų paslaugų lygį, atitinkantį Susisiekimo ministerijos nustatytus ir su Vidaus reikalų ministerija suderintus prioritetus.

Elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmenybę ryšiui su pagalbos tarnybomis ir pagalbos skambučius priimančiomis institucijomis, įskaitant visas telekomunikacijas, susijusias su gyvybės saugumu jūroje, sausumoje, ore ar tolimesnėje erdvėje, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos ypatingos skubos epidemiologinėms telekomunikacijoms. Radijo stočių naudotojai privalo užtikrinti, kad būtų priimti nelaimės signalai ir pranešimai, kokios kilmės jie bebūtų, kad jiems būtų teikiama pirmenybė, atsakoma į juos tokiu pačiu būdu ir nedelsiant imamasi reikiamų veiksmų.

Lietuvos Respublikos ir kitų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narių valstybių vadovų, vyriausybių vadovų arba vyriausybių narių, sausumos, jūrų arba oro karinių pajėgų vyriausiųjų vadų, diplomatų ir konsulinių pareigūnų, Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus, Jungtinių Tautų pagrindinių institucijų vadovų, Tarptautinio Teisingumo Teismo vykdomai telekomunikacijai arba telekomunikacijai, atsakančiai į šias telekomunikacijas, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmenybę kitų telekomunikacijų atžvilgiu tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į atitinkamos informacijos siuntėjo specifinį prašymą.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

Draudžiama siųsti arba perduoti netikrus arba klaidinančius nelaimės, skubos, saugumo ar identifikacijos signalus.

Informaciją, kuri yra valstybės paslaptis ir (arba) tarnybos paslaptis, draudžiama perduoti nekoduotu radijo ryšiu.

Duomenys, būtini ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti:

Duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti:

Duomenys, būtini ryšio datai, laikui ir trukmei nustatyti:

Duomenys, būtini ryšio tipui nustatyti:

Duomenys, būtini paslaugų gavėjų ryšio įrangai ar tam, kas turėtų būti ryšio įranga, nustatyti:

Duomenys, būtini mobiliojo ryšio įrangos vietai nustatyti:

1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos.

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro).

2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB.

2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkoje.

2008 m. birželio 20 d. Europos Komisijos direktyva 2008/63/EB dėl konkurencijos telekomunikacijų galinių įrenginių rinkose.

2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/920.

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė.

2013 m. birželio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 611/2013 dėl priemonių, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl privatumo ir elektroninių ryšių taikomos pranešimams apie asmens duomenų saugumo pažeidimus.

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/30/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo (nauja redakcija).

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti.

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga ir mažmeninėmis reguliuojamų ryšio paslaugų ES viduje kainomis, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2002/22/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1971.

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771.

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija).

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1971, kuriuo įsteigiama Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) ir BEREC paramos agentūra (BEREC biuras), iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/2120 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1211/2009.

2020 m. liepos 20 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1070, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, 57 straipsnio 2 dalį nustatomos mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų charakteristikos.“