Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2023-12-05
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

2023 m. gruodžio 5 d. Nr. XIV-2297

Vilnius

PREAMBULĖ

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į tai, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones poveikio pasaulio ekonomikai, išaugusios geopolitinės įtampos lieka poreikis imtis priemonių Lietuvos Respublikos saugumui stiprinti, padėti Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos, taip pat įvertindamas tai, kad Lietuvos Respublikai gali kilti papildomų ir biudžeto sudarymo metu neapibrėžtų finansinių įsipareigojimų dalyvaujant Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose, prisidedant prie Tarptautiniam valiutos fondui (toliau – TVF) suteikto finansinio užtikrinimo dėl Ukrainos įsipareigojimų TVF vykdymo bei pagalbos Ukrainai teikimo, kaip nurodyta 2023 m. liepos 12 d. Didžiojo septyneto (G7) jungtinėje deklaracijoje dėl pagalbos Ukrainai, prie kurios yra prisijungusi ir Lietuvos Respublika;

atsižvelgdamas į tai, kad 2024 metais visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bus taikomas Stabilumo ir augimo paktas – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo;

atsižvelgdamas į 2023 m. gegužės 24 d. Tarybos rekomendaciją, kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl Lietuvos stabilumo 2023 metų programos;

įvertindamas poreikį formuoti valdžios sektoriaus finansų tvarumą išlaikančią fiskalinę politiką, kaip rekomenduojama 2023 m. kovo 8 d. Europos Komisijos komunikate „Fiskalinės politikos gairės 2024 metams“,

priima šį įstatymą.

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžetas – 16 978 620 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 2 486 949 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), 20 613 108 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 3 244 094 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 3 634 488 tūkst. eurų (1 ir 2 priedai).

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2024 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai

1.

Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2024 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:

1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (toliau – gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 51,62 procento, iš jos pastovioji dalis – 44,08 procento, kintamoji dalis – 7,54 procento;

2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 5 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;

3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

a)

Vilniaus miesto savivaldybei – 63,55 procento;

b)

Kauno miesto savivaldybei – 86,12 procento;

c)

Neringos savivaldybei – 29,22 procento;

d)

Kauno rajono savivaldybei – 83,4 procento;

e)

Klaipėdos rajono savivaldybei – 96,01 procento;

f)

Trakų rajono savivaldybei – 92,65 procento;

g)

Vilniaus rajono savivaldybei – 79,37 procento;

h)

visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;

4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 1 817 246 tūkst. eurų (4 priedas).

2.

Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (toliau – gyventojų pajamų mokestis), – kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (5 priedas).

3.

Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas

1.

Šio įstatymo 4 priede nurodytos įstaigos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, šio įstatymo 4 priede nurodytas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams:

1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, taip pat iki 2024 m. sausio 12 d. praneša šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus dotacijų panaudojimo tikslus, kuriuos savivaldybės turi pasiekti 2024 metais, ir tikslų pasiekimo vertinimo kriterijus;

2) perveda savivaldybėms atsižvelgdamos į lėšų poreikį.

2.

Įstaigos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, paskirsto savo asignavimų dalį (įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas ir, atsižvelgdami į lėšų poreikį, perveda lėšas savivaldybėms. Valstybės biudžeto dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos sumokėti už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes.

3.

Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gautas valstybės biudžeto dotacijas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.

4.

Gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas savivaldybės grąžina asignavimų valdytojams, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį.

4 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą

Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos taip:

1) Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:

a)

valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;

b)

valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai;

2) Švietimo, mokslo ir sporto ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.

5 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą

2024 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir sudaro 611,4 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti

2024 metų valstybės biudžeto asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 3 062 646 tūkst. eurų, iš jų 12 679 tūkst. eurų 2022 metų įsiskolinimui padengti.

7 straipsnis. Valstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė

Nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,0595, valstybinių pensijų bazės dydis – 72,35 euro.

8 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus

2024 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 27,04 euro per mėnesį. 2024 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 27,04 euro per mėnesį.

9 straipsnis. Biudžetinių įstaigų pajamos

Šiuo įstatymu patvirtinamos 2024 metų biudžetinių įstaigų pajamos – 544 998 tūkst. eurų (3 priedas).

10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai

2024 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:

1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra 2024 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 487 500 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų „Moody’s“, „Standard & Poor’s“ ir „Fitch Ratings“;

2) dėl paskolų, naudojamų investicijų projektams finansuoti ir (arba) Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti ir dėl kitų Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme numatytų valstybės garantijų teikimo tikslų. Bendra 2024 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 682 619 tūkst. eurų;

3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2024 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 139 000 tūkst. eurų. Per 2024 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 27 000 tūkst. eurų;

4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra 2024 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 100 000 tūkst. eurų.

11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas

2024 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 2 771 272 tūkst. eurų.

12 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai

2024 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 53 000 tūkst. eurų. 2024 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2024 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 37 500 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jos nustatyta tvarka.

13 straipsnis.  Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą

1.

Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiamos teisės:

1) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) (toliau šiame punkte – projektai) Valstybės investicijų 2024–2025 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas, esant papildomam lėšų poreikiui ir (ar) sutaupytoms lėšoms, perskirstyti Valstybės investicijų 2024–2025 metų programoje valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas projektams įgyvendinti tarp investavimo sričių, prireikus tarp valstybės veiklos sričių, asignavimų valdytojų, jų programų ir projektų pagal Valstybės investicijų 2024–2025 metų programoje numatytą paskirtį, prireikus panaudoti valstybės biudžete numatytas pažangos lėšas į Valstybės investicijų 2024–2025 metų programą įtrauktiems projektams sparčiau įgyvendinti;

2) paskirstyti Finansų ministerijos asignavimuose iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamoms tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti numatytas lėšas valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir (arba) savivaldybėms;

3) perskirstyti 2024 metų pažangos lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano plėtros programų pažangos priemonėms įgyvendinti, kai pažangos priemonės yra patvirtintos asignavimų valdytojų, taip pat iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamoms tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, bendrojo finansavimo lėšų ir valstybės biudžeto lėšų asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;

4) perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, bendrojo finansavimo lėšas ir valstybės biudžeto lėšas, skirtas bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos lėšų projektų netinkamam finansuoti Europos Sąjungos lėšomis pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčiui apmokėti, tarp pažangos ir tęstinės veiklos priemonių bei asignavimų valdytojų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamiems tęstinės veiklos projektams užbaigti;

5) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą, reikalavimais;

6) perskirstyti asignavimus, naudojamus Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatyme nustatytam laikinojo solidarumo įnašo lėšų panaudojimo tikslui pasiekti, tarp Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos;

7) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų asignavimų valdytojų atsiradimo;

8) Teisėjų tarybos teikimu 2 kartus per metus perskirstyti šio įstatymo 2 priede teismams (išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą) numatytus valstybės biudžeto asignavimus tarp teismų (išskyrus Konstitucinį Teismą), atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis;

9) skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 40 000 tūkst. eurų magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena rekonstravimo, kapitalinio remonto darbams finansuoti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų procentinių dydžių.

2.

Šio įstatymo 4 priede nurodytoms įstaigoms, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, suteikiama teisė perskirstyti specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 4 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.

3.

Finansų ministerijai suteikiamos teisės:

⋯

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.