LegalizeLietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 pakeitimo konstitucinis įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
FISKALINĖS SUTARTIES ĮGYVENDINIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO
NR. XII-1289 PAKEITIMO
KONSTITUCINIS ĮSTATYMAS
2025 m. gruodžio 23 d. Nr. XV-755
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą Nr. XII-1289 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
FISKALINės sutarties įgyvendinimo
KONSTITUCINIS ĮSTATYMAS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šiuo įstatymu nustatomos fiskalinės drausmės taisyklės, siekiant sudaryti valdžios sektoriaus finansų tvarumo ir tvaraus Lietuvos ekonomikos augimo sąlygas ir įgyvendinti Fiskalinę sutartį – 2012 m. kovo 2 d. Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje.
Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos arba vartojamos 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo su visais pakeitimais, 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje su visais pakeitimais, Reglamente (ES) 2024/1263, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės valdysenos įstatyme, Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.
3 straipsnis. Valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklė
Kiekvienais metais grynųjų išlaidų augimas, išreiškiamas procentais, turi neviršyti grynųjų išlaidų augimo ribų.
Grynųjų išlaidų augimo ribas, išreiškiamas procentais, nustato Lietuvos Respublikos Seimas 5 iš eilės einantiems metams, įskaitant einamuosius ir 4 ateinančius metus. Jeigu pagal Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnį Lietuvos koregavimo laikotarpis pratęsiamas ne daugiau negu 3 metais, grynųjų išlaidų augimo ribos nustatomos visam koregavimo laikotarpiui.
Seimas grynųjų išlaidų augimo ribas nustato ne vėliau negu per 10 darbo dienų po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikia Seimo nutarimo dėl grynųjų išlaidų augimo ribų nustatymo projektą.
Kiekvieniems metams nustatomos tokios grynųjų išlaidų augimo ribos, kad jas nustatant kiekvienų metų struktūrinis balansas vienos dešimtosios tikslumu būtų ne mažesnis negu –1 procentas bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), išskyrus šio straipsnio 5, 7 ir 8 dalyse nurodytus atvejus.
Grynųjų išlaidų augimo ribos gali būti nustatomos tokios, kad jas nustatant struktūrinis balansas būtų mažesnis negu –1 procentas BVP, jeigu tenkinamos visos šios lankstumą suteikiančios sąlygos:
1) It – It0 ≥ –1 – SBt, kai It – t metų, kuriems nustatomos grynųjų išlaidų augimo ribos, centrinės valdžios bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo išlaidos, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, (toliau – BPKF išlaidos), It0 – BPKF išlaidų 5 pastarųjų pasibaigusių metų vidurkis pagal faktinius valdžios sektoriaus finansų duomenis (toliau – faktiniai duomenys), žinomus rengiant Seimo nutarimo dėl grynųjų išlaidų augimo ribų nustatymo projektą, SBt – struktūrinis balansas, pagal kurį nustatomos grynųjų išlaidų augimo ribos t metams vienos dešimtosios procentinio punkto BVP tikslumu. It ir It0 matuojami procentais BVP, o šių rodiklių skirtumas (It – It0) apvalinamas vienos dešimtosios procentinio punkto BVP tikslumu;
2) pagal vėliausių pasibaigusių metų faktinius duomenis arba Europos Komisijos naujausius viešai paskelbtos prognozės einamiesiems metams duomenis, Lietuvos valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis vienos dešimtosios procentinio punkto tikslumu yra mažesnis negu 60 procentų ir valdžios sektoriaus balansas yra didesnis negu –3 procentai BVP;
3) nustatomos grynųjų išlaidų augimo ribos atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 9 straipsnio 3 dalį.
Seimas, nustatydamas grynųjų išlaidų augimo ribas pagal šio straipsnio 5 dalį, nustato BPKF išlaidų rodiklio tikslines reikšmes milijonų eurų tikslumu.
Kai, pagal vėliausių pasibaigusių metų faktinius duomenis arba Europos Komisijos naujausius viešai paskelbtos prognozės einamiesiems metams duomenis, Lietuvos valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis vienos dešimtosios procentinio punkto tikslumu yra lygus 60 procentų arba didesnis negu 60 procentų ir (arba) valdžios sektoriaus balansas yra lygus –3 procentams BVP arba mažesnis negu –3 procentai BVP, grynųjų išlaidų augimo ribos nustatomos pagal Reglamento (ES) 2024/1263 6–8 straipsnius.
Grynųjų išlaidų augimas vietoj Seimo nustatytų grynųjų išlaidų augimo ribų turi atitikti šias Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas Lietuvai metais, kuriais jos taikomos ir atitinka kitokias grynųjų išlaidų augimo ribas:
1) rekomendaciją dėl perviršinio deficito padėties ištaisymo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnį;
2) rekomendaciją dėl perviršinio disbalanso ištaisymo pagal 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo;
3) rekomendaciją dėl nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos pagal Reglamentą (ES) 2024/1263.
Šio straipsnio 1–8 dalių nuostatos dėl grynųjų išlaidų augimo ribų dydžių ir jų nustatymo tvarkos netaikomos tiems metams, kuriems pagal Reglamento (ES) 2024/1263 25 straipsnį taikoma bendroji nukrypti leidžianti išlyga.
Metais, kuriems, rengiant ir tvirtinant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, nėra Seimo nustatytų grynųjų išlaidų augimo ribų, grynųjų išlaidų augimas vienos dešimtosios procentinio punkto tikslumu turi atitikti ne mažesnį negu –1 procento BVP struktūrinį balansą, jeigu netaikomos šio straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatos.
4 straipsnis. Atitiktis valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklei ir procedūros, taikomos nukrypus nuo šios taisyklės
Jeigu, pagal faktinius duomenis, nuo pirmųjų galiojančio Seimo nutarimo dėl grynųjų išlaidų augimo ribų nustatymo metų sukauptas grynųjų išlaidų augimas vienos dešimtosios tikslumu daugiau negu 0,1 procentinio punkto BVP viršija Seimo nustatytas grynųjų išlaidų augimo ribas ir Europos Sąjungos Taryba nėra pateikusi šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytų rekomendacijų:
1) Ministras Pirmininkas, naudodamasis Vyriausybės Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Tarybai pateiktoje metinėje pažangos ataskaitoje pateikta informacija, iki einamųjų metų gegužės 31 dienos Seime žodžiu paaiškina nustatytų grynųjų išlaidų augimo ribų viršijimo priežastis;
2) šis viršijimas kompensuojamas artimiausiais planuojamais metais, einančiais po einamųjų metų. Tais metais planuojamos grynosios išlaidos turi būti mažesnės viršijimo apimtimi (milijonų eurų tikslumu), palyginti su grynųjų išlaidų suma, apskaičiuota pagal Seimo nustatytas grynųjų išlaidų augimo ribas;
3) Vyriausybė kartu su artimiausių planuojamų tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu Seimui pateikia informaciją apie priemones, kuriomis planuojamas grynųjų išlaidų augimo ribų viršijimo kompensavimas.
Jeigu, pagal faktinius duomenis, grynųjų išlaidų augimas vienos dešimtosios tikslumu daugiau negu 0,1 procentinio punkto BVP viršija grynųjų išlaidų augimo ribas, atitinkančias šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytas Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas tais metais, kai jos taikomos Lietuvai, Ministras Pirmininkas, naudodamasis Vyriausybės Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Tarybai pateiktoje metinėje pažangos ataskaitoje pateikta informacija, iki einamųjų metų gegužės 31 dienos Seime žodžiu paaiškina nustatytų grynųjų išlaidų augimo ribų viršijimo priežastis.
Jeigu grynųjų išlaidų augimo ribos buvo nustatytos pagal šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalį ir BPKF išlaidų pagal faktinius duomenis ir nustatytų BPKF išlaidų skirtumas yra neigiamas ir bent 0,1 procento BVP mažesnis negu grynųjų išlaidų pagal faktinius duomenis bei sukauptas grynųjų išlaidų augimo ribas atitinkančių grynųjų išlaidų skirtumas, Ministras Pirmininkas, naudodamasis Vyriausybės Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Tarybai pateiktoje metinėje pažangos ataskaitoje pateikta informacija, iki einamųjų metų gegužės 31 dienos Seime žodžiu pateikia nustatyto BPKF išlaidų rodiklio nepasiekimo priežastis.
5 straipsnis. Savivaldybės biudžeto fiskalinės drausmės taisyklė
Tam tikrų metų savivaldybės biudžeto išlaidos turi neviršyti jo pajamų (išlaidas ir pajamas vertinant kaupiamuoju principu), išskyrus metus, kuriais pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų, dėl kurio nepriklausoma fiskalinė institucija skelbia išvadą, numatomas neigiamas produkcijos atotrūkis nuo potencialo. Šiuo atveju savivaldybės biudžeto išlaidos negali viršyti savivaldybės biudžeto pajamų daugiau kaip 1,5 procento.
Savivaldybės skola pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ar kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, (toliau – savivaldybės skola) negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) tam tikrų metų savivaldybės biudžeto pajamų.
Savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ar kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus (toliau – savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas) negali viršyti 20 procentų tam tikrų metų savivaldybės biudžeto pajamų.
6 straipsnis. Atitiktis savivaldybės biudžeto fiskalinės drausmės taisyklei ir procedūros, taikomos nukrypus nuo šios taisyklės
Savivaldybė, vertindama savo biudžeto atitiktį savivaldybės biudžeto fiskalinės drausmės taisyklei, gali:
1) iš savo biudžete patvirtintų asignavimų atimti asignavimus, skirtus Europos Sąjungos ir kitai tarptautinei finansinei paramai bendrai finansuoti, įskaitant tinkamų finansuoti išlaidų daliai tenkantį pridėtinės vertės mokestį, išskyrus iš valstybės biudžeto gautus asignavimus, skirtus Europos Sąjungos ir kitai tarptautinei finansinei paramai bendrai finansuoti;
2) iš savo biudžete patvirtintų asignavimų atimti asignavimus, skirtus projektams, finansuojamiems iš Lietuvos nacionalinio plėtros banko pasiskolintomis lėšomis;
3) prie einamųjų metų pajamų pridėti tokią dalį praėjusių metų gruodžio 31 dieną buvusių sukauptų savivaldybės biudžeto nepanaudotų pajamų (tai yra gautų, tačiau nepanaudotų pajamų, išskyrus nepanaudotas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), kuri einamaisiais metais panaudojama asignavimams.
Jeigu savivaldybės tam tikrų metų biudžeto balanso rodiklio reikšmė pagal faktinius duomenis neatitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos biudžeto sudarymo taisyklės, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas lankstumo sąlygas, savivaldybė per ne daugiau kaip 2 metus turi visiškai kompensuoti šį nuokrypį. Jeigu šis nuokrypis per 2 metus nekompensuojamas, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo sąlygos netaikomos savivaldybės biudžetui artimiausiais planuojamais, taip pat ir vėlesniais metais tol, kol nuokrypis kompensuojamas.
Jeigu pagal pastarųjų pasibaigusių metų faktinius duomenis nustatyta, kad savivaldybės skola viršija 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentus) tų metų savivaldybės biudžeto pajamų, savivaldybės biudžetas turi būti subalansuotas arba perteklinis artimiausiais planuojamais, taip pat ir vėlesniais metais tol, kol, pagal statistinius duomenis, skolos ir pajamų santykis nebeviršija 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų).
Jeigu pagal pastarųjų pasibaigusių metų statistinius duomenis nustatyta, kad savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas viršija 20 procentų tam tikrų metų savivaldybės biudžeto pajamų, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo sąlygos savivaldybės biudžetui netaikomos tol, kol savivaldybė viršija šią ribą.
Savivaldybės biudžeto fiskalinės drausmės taisyklės nesilaikiusios savivaldybės meras iki birželio 30 dienos Seimo Biudžeto ir finansų komitete žodžiu paaiškina nesilaikymo priežastis ir pateikia informaciją apie priemones, kuriomis planuojama kompensuoti nuokrypį.
Lietuvos Respublikos
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo
konstitucinio įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms su pakeitimais, padarytais 2024 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2024/1265.
2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97.
___“.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Kituose teisės aktuose nuorodos į Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme apibrėžiamas išskirtines aplinkybes laikomos nuorodomis į nukrypti leidžiančią išlygą, taikomą pagal 2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.