Dėl Gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisijos prie asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo

Tvirtinu Gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisijos prie Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus (pridedama).

Įpareigoju:

Gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisijos prie Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai (toliau – Nuostatai) apibrėžia Gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisijos prie Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija) uždavinį, funkcijas, teises, Komisijos sudarymo ir veiklos organizavimo tvarką.

Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymu (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimus.

Komisija yra nuolatinė patariamoji institucija, veikianti visuomeniniais pagrindais. Komisija nėra juridinis asmuo.

Komisija, priimdama sprendimus, laikosi skaidrumo, nešališkumo, teisėtumo, sąžiningumo principų.

Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžiamos Įstatyme.

Komisijos uždavinys – nagrinėti gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimus, teikti ministerijoms ir kitoms institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo valstybės politikos, jos įgyvendinimo ir atlikti kitas Nuostatuose nustatytas funkcijas.

Įgyvendindama Nuostatų 6 punkte nustatytą uždavinį, Komisija atlieka šias funkcijas:

Komisija turi teisę:

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) direktorius įsakymu tvirtina personalinę Komisijos sudėtį.

Į personalinę Komisijos sudėtį įtraukiami Įstatymo 4 straipsnio 2–8 ir 10 dalyse įvardintų institucijų, rinkos priežiūros institucijų, asmenų su negalia nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų, verslo asociacijų atstovai.

Asmenų su negalia nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo asociacijų atstovai sudaro ne mažiau kaip vieną trečdalį Komisijos narių.

Kiekvienas deleguojantis subjektas į Komisiją raštu deleguoja vieną pagrindinį ir (ar) vieną pakaitinį atstovą, nurodydamas atstovų pareigas, vardus, pavardes ir kontaktinius duomenis.

Pakaitinis atstovas Komisijos posėdžiuose dalyvauja nesant pagrindinio deleguoto atstovo arba pagrindiniam atstovui įvertinus ir pakaitinio atstovo dalyvavimo Komisijos posėdyje svarbą.

Skėtinių asmenų su negalia asociacijų vadovai ar jų paskirti asmenys, teikdami Komisijos narių kandidatūras, turi užtikrinti, kad Komisijoje būtų proporcingai atstovaujami asmenų su negalia, atsižvelgiant į negalios pobūdį, ir jiems atstovaujančių asmenų su negalia asociacijų, atsižvelgiant į veiklos sritį, interesai.

Komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir nario įgaliojimai pasibaigia arba nutrūksta, kai:

Nuostatų 15 punkte nurodytais atvejais, Komisijos narį delegavęs subjektas per 10 darbo dienų nuo Komisijos pirmininkui išsiųsto pranešimo dienos apie Komisijos nario įgaliojimų pabaigą arba Komisijos nario atšaukimą, pateikia į Komisiją deleguojamo naujo atstovo kandidatūrą.

Dėl objektyvių priežasčių (pvz., Komisijos narys nevykdo ir (ar) netinkamai vykdo jam pavestas užduotis ir (ar) sistemingai trukdo Komisijai dirbti, ir (ar) nedalyvauja Komisijos posėdžiuose) Komisijos pirmininkas, o kai jo nėra – Komisijos pirmininko pavaduotojas savo iniciatyva arba Komisijos narių siūlymu turi teisę kreiptis į Komisijos narį delegavusį subjektą ir prašyti atšaukti jo deleguotą atstovą ir į Komisiją deleguoti naują atstovą.

Komisijos posėdžiams pirmininkauja Komisijos pirmininkas, o kai jo nėra – Komisijos pirmininko pavaduotojas arba Komisijos pirmininko paskirtas Komisijos narys.

Komisijos pirmininkas ir Komisijos pirmininko pavaduotojas išrenkami nustatyta tvarka:

Komisijos pirmininko įgaliojimams Nuostatų 15 punkte nurodytais atvejais pasibaigus arba nutrūkus, jo funkcijas atlieka Komisijos pirmininko pavaduotojas iki naujo Komisijos pirmininko išrinkimo dienos.

Komisijos pirmininko pavaduotojas, atliekantis Komisijos pirmininko funkcijas, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo informacijos apie Komisijos pirmininko įgaliojimų pabaigą pateikimo Agentūros direktoriui, surengia Komisijos posėdį, kuriame išrenkamas naujas Komisijos pirmininkas.

Komisijos pirmininko pavaduotojo įgaliojimams Nuostatų 15 punkte nurodytais atvejais pasibaigus arba nutrūkus, Komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų surengia Komisijos posėdį ir Komisijos pirmininko pavaduotojo kandidatūrą pristato Komisijos nariams.

Komisijai vadovauja Komisijos pirmininkas, o kai jo nėra – Komisijos pirmininko pavaduotojas arba Komisijos pirmininko paskirtas Komisijos narys.

Pagrindinė Komisijos veiklos forma yra posėdžiai, kuriuose svarstomi Komisijos kompetencijai priskirti klausimai ir priimami sprendimai, kurie įforminami protokoluose.

Komisijos posėdžiai gali būti rengiami nuotoliniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis.

Eiliniai Komisijos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kas 6 mėnesius.

Neeiliniai Komisijos posėdžiai pagal poreikį šaukiami Komisijos pirmininko, o kai jo nėra – Komisijos pirmininko pavaduotojo arba trečdalio visų Komisijos narių iniciatyva.

Komisijos pirmininkui, o kai jo nėra – Komisijos pirmininko pavaduotojui nusprendus, atitinkami klausimai gali būti sprendžiami apklausos būdu, kai posėdžio klausimai pateikiami elektroniniu paštu ir Komisijos nariai savo nuomonę pareiškia raštu, ir per 10 darbo dienų pateikia Komisijos pirmininkui ir (ar) Komisijos pirmininko pavaduotojui, ir Komisijos sekretoriui elektroniniu paštu.

Sprendimai apklausos būdu laikomi priimtais, kai jiems pritaria daugiau kaip pusė apklausoje atsakiusių Komisijos narių.

Komisijos sekretoriaus funkcijas atlieka Agentūros Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus pagal priskirtas funkcijas atsakingas specialistas:

Komisijos posėdis laikomas teisėtu:

Komisija sprendimus priima posėdžiuose, kurie įforminami posėdžio protokolu.

Sprendimai laikomi priimtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių.

Balsams pasiskirsčius po lygiai, galutinį sprendimą priima Komisijos pirmininkas, o kai jo nėra – Komisijos pirmininko pavaduotojas arba Komisijos pirmininko paskirtas Komisijos narys.

Komisijos posėdžio eigai fiksuoti ir protokolui parengti gali būti daromas posėdžio vaizdo ir garso įrašas apie tai prieš posėdį informavus Komisijos narius ir nesant prieštaravimų.

Protokolai rengiami vadovaujantis dokumentų rengimą reglamentuojančiais teisės aktais.

Posėdžio protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ar Komisijos pirmininko pavaduotojas, kai pavaduoja Komisijos pirmininką, ir Komisijos sekretorius.

Pasirašytas ir užregistruotas posėdžio protokolas per 3 darbo dienas el. paštu išsiunčiamas Komisijos nariams.

Komisiją techniškai aptarnauja Agentūros Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyrius, kuris užtikrina Komisijos posėdžių organizavimą, posėdžių protokolų rengimą ir kitas Komisijos veiklos administravimo funkcijas.

Visi dokumentai, susiję su Komisijos veikla, tvarkomi vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“.

Įgyvendinant Nuostatuose nurodytą uždavinį ir atliekant nustatytas funkcijas, asmens duomenys tvarkomi laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, nustatytų reikalavimų.