LegalizeLietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 53-1, 53-2, 54, 55-1, 57, 61, 63, 69-1, 76, 78, 84, 85, 88, 91-2, 91-3, 91-4, 91-5, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 44-1 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2020-12-29
Įstatymas paskelbtas: TAR 2019-08-05, i. k. 2019-12836
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 913, 914, 915, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 441 STRAIPSNIU IR NAUJA VII DALIMI IR 95 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
2019 m. liepos 16 d. Nr. XIII-2372
Vilnius
1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai. Teismas, skelbdamas sprendimą, neskelbia fizinio asmens kodo, paprastai neskelbia gyvenamosios ar buvimo vietos adreso, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir kitų kontaktinių duomenų, gimimo datos ir vietos, šeiminės padėties, darbovietės ir einamų pareigų, transporto priemonės valstybinio numerio, kredito įstaigos sąskaitos numerio, unikalaus nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerio, šio turto buvimo vietos tikslaus adreso, duomenų, sudarančių bylos medžiagą, teismo pripažintą nevieša, taip pat specialių kategorijų asmens duomenų, o baudžiamosiose bylose – ir asmens duomenų, saugomų atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.“
2 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba Vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija, o įstatymų nustatytais atvejais – vienas teisėjas.“
Pakeisti 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Apeliaciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, o įstatymų nustatytais atvejais – vienas teisėjas. Įstatymų nustatytais atvejais bylą Apeliaciniame teisme gali nagrinėti mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija.“
3 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo baigiamieji aktai: sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat įsiteisėję administracinių teismų sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo skelbiami Teisės aktų registre.“
4 straipsnis. Įstatymo papildymas 441 straipsniu
Papildyti Įstatymą 441 straipsniu:
„441 straipsnis. Teisėjo darbo organizavimas
Teisėjas savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus.
Teismo pirmininkas gali motyvuotai nuspręsti laikinai sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo atliekant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą. Šioje dalyje nustatytais pagrindais teisėjo darbo su bylomis krūvis sumažinamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą.“
5 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 45 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teisėją skirti žemesnės pakopos teismo teisėju galima tik teisėjo sutikimu.“
6 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisėjas nevaržomai dalyvauja teismų savivaldos institucijų veikloje.“
7 straipsnis. 531 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 531 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Teisėjų taryba, gavusi iš teismo pirmininko arba teismo administracinės veiklos išorinę priežiūrą atliekančio subjekto informaciją apie teisėjo sveikatos problemą, trukdančią atlikti teisėjo pareigas, turi teisę priimti sprendimą dėl neatidėliotino teisėjo siuntimo tikrintis sveikatą šio įstatymo nustatyta tvarka nepraėjus penkeriems metams po paskutinio teisėjo sveikatos patikrinimo.“
Pakeisti 531 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą.“
8 straipsnis. 532 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 532 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pretendentas į teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą). Be to, pretendentas į teisėjus pateikia užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną ir raštu sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra.“
9 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją trejiems metams iš septynių asmenų sudaro Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Ne mažiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti teisėjai. Du asmenis Komisijos nariais iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų pasiūlo Teisėjų tarybos pirmininkas, po vieną asmenį iš teisėjų ir po vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų – daugiausia teisėjų vienijanti teisėjų asociacija ir teisingumo ministras. Teisėjų taryba iš Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių skiria Komisijos pirmininką. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai.“
Papildyti 54 straipsnį 5 dalimi:
„5. Jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą, per penkerius metus nuo Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimo dėl egzamino rezultatų priėmimo dienos nepaskiriamas teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios.“
10 straipsnis. 551 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 551 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pretendentai į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas priimami atrankos būdu. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas skyrimo klausimams svarstyti sudaroma Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija). Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tris Atrankos komisijos narius teisėjus skiria Teisėjų taryba, keturis visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių skiria Komisijos pirmininką ir, suderinęs su Teisėjų taryba, nustato šios komisijos darbo tvarką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Atrankos komisijos narių darbas Atrankos komisijoje apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus tvirtina Teisėjų taryba.“
Pakeisti 551 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Atrenkant pretendentus į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, įvertinamos kiekvieno pretendento asmeninės būdo ir pažintinės savybės, profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę.“
Papildyti 551 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas asmenines būdo ir pažintines savybes vertina Atrankos komisija. Nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes, asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam asmens pasirengimą būti teisėju, atlikti pasitelkiami ekspertai. Ekspertai pasitelkiami ir asmens kompetencijų vertinimas atliekamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Asmens kompetencijų vertinimas atliekamas iš naujo, jei nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip penkeri metai arba asmens prašymu, kai nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip treji metai. Asmens kompetencijų vertinimo rezultatai pateikiami Nacionalinės teismų administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat pretendentui į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas. Su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais susipažinti ir juos naudoti gali Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos (toliau – Vertinimo komisija), Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, kai tai būtina teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti. Kiti asmenys susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais.“
Buvusias 551 straipsnio 8, 9, 10 dalis laikyti atitinkamai 9, 10, 11 dalimis.
Pakeisti 551 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Pretendentas, dalyvavęs atrankoje į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, turi teisę per septynias dienas po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui. Aukščiausiasis Teismas, priėmęs skundą, turi teisę sustabdyti teisėjo skyrimo į tą apylinkės teismą procedūrą, apie tokį sprendimą nedelsiant pranešdamas Respublikos Prezidento kanceliarijai. Šiuos skundus Aukščiausiajame Teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, Aukščiausiasis Teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundo gavimo dienos. Aukščiausiasis Teismas, pripažinęs, kad atrankos į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą pateikusį pretendentą arba Atrankos komisijos išvadą panaikinti. Tokiu atveju atranka į to apylinkės teismo laisvas arba atsilaisvinsiančias teisėjų vietas atliekama iš naujo.“
11 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„57 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai
Asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus, o šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju – dvejiems metams. Kai teisėjui sukanka 65 metai arba baigiasi jo paskyrimo teisėju terminas, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos (bylų) nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla (bylos) bus baigta (baigtos) nagrinėti arba jos (jų) nagrinėjimas bus atidėtas.
Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjas ilgą laiką negalės eiti teisėjo pareigų, apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti skiriamas to apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams. Motyvuotą siūlymą pradėti apylinkės teismo teisėjo, skiriamo dvejiems metams, skyrimo procedūrą Respublikos Prezidentui teikia Teisėjų taryba. Apylinkės teismo teisėju dvejiems metams skiriamas atrankoje į bet kurį teismą dalyvavęs pretendentas, jei nuo Atrankos komisijos išvados surašymo dienos praėjo ne daugiau kaip dveji metai. Prireikus atranka į dvejiems metams skiriamo apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjo pareigas organizuojama šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta tvarka, nurodant, kad tai atranka į teisėjo, kuris bus skiriamas dvejiems metams, pareigas.
Dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba.
Kol nesuėjęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytais teisėjo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais.
Paskyrus asmenį apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams, apylinkės teismo, į kurį asmuo skiriamas, teisėjų skaičius šiuo laikotarpiu gali būti didesnis negu nustatytasis pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 10 dalį.“
12 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas
Papildyti 61 straipsnį 5 dalimi:
„5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos buvusiems apylinkės teismo teisėjams, kurie į pareigas buvo paskirti dvejiems metams.“
13 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 63 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Teisėjas gali būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas arba nuo perkėlimo šioje dalyje nustatytais atvejais. Teisėjas į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus gali būti perkeltas, netaikant šioje dalyje nustatytų terminų.“
14 straipsnis. 691 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 691 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„691 straipsnis. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atranka
Atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė, asmeninės būdo ir pažintinės savybės ir pirmenybę suteikiantys privalumai. Asmeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 551 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus nustato Teisėjų taryba.
Teisėjų karjeros siekiančius asmenis atrenka Atrankos komisija pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta tvarka.“
15 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 76 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta tvarka. Kandidatų asmeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 551 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.“
16 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 78 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinsiančias Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta tvarka. Kandidatų asmeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 551 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.“
17 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas
Papildyti 84 straipsnį 8 dalimi:
„8. Iškėlus drausmės bylą, Teisėjų tarybos teikimu Respublikos Prezidentas, kai drausmės byla iškelta Aukščiausiojo Teismo ar Apeliacinio teismo teisėjui, – Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas gali sustabdyti teisėjo įgaliojimus, iki įsigalios Teisėjų garbės teismo sprendimas, o jei Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, pasiūlo Respublikos Prezidentui ar Seimui šio Įstatymo nustatyta tvarka atleisti teisėją iš pareigų arba Respublikos Prezidentui kreiptis į Seimą dėl apkaltos teisėjui, – iki įsigalios sprendimas dėl teisėjo atleidimo arba apkaltos. Tais atvejais, kai Teisėjų garbės teismas nenustato drausminės atsakomybės pagrindo, Respublikos Prezidentas, kai drausmės byla buvo iškelta Aukščiausiojo Teismo ar Apeliacinio teismo teisėjui, – Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas nedelsdamas atnaujina teisėjo įgaliojimus ir teisėjui sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.“
18 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 85 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus, konsultuojanti teisėjus etikos klausimais.“
Pakeisti 85 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.