Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 pakeitimo įstatymas

Aktyvinimas – stabilios būsenos nuklido pavertimas radionuklidu, švitinant medžiagą, kurios sudėtyje jis yra, dalelėmis ar didelės energijos fotonais.

Aktyvumas (A) (toliau – aktyvumas) – tam tikros energinės būsenos radionuklidų skilimų skaičius per nustatytą laiką, išreikštas formule A = dN / dt,

Apsaugomieji veiksmai – veiksmai, išskyrus pataisomuosius veiksmus, taikomi siekiant išvengti apšvitos dozių arba jas sumažinti, kurios, netaikant tokių veiksmų, galėtų būti gaunamos esant avarinei ar esamai apšvitos situacijai.

Apšvita – procesas, kurio metu apšvitinama jonizuojančiąja spinduliuote, kurią skleidžia jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, esantis kūno išorėje (išorinė apšvita) arba viduje (vidinė apšvita), arba to apšvitinimo poveikis.

Apšvitą patiriantis darbuotojas (toliau – darbuotojas) – darbuotojas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kuris patiria apšvitą darbo metu vykdydamas veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir kuris gali gauti apšvitos dozes, viršijančias bet kurią iš gyventojams nustatytų ribinių dozių. Šiame įstatyme darbuotoju taip pat yra laikomas fizinis asmuo, dirbantis kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą, ir fizinis asmuo, kuris vykdo neatlygintiną veiklą pagal Užimtumo įstatymą.

Asmuo – Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) pilietis, kitas fizinis asmuo, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jos filialas, taip pat kitos užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigti Lietuvos Respublikoje.

Asmuo, atsakingas už radiacinę saugą, – fizinis asmuo, turintis žinių ir techninės kompetencijos radiacinės saugos klausimais ir paskirtas prižiūrėti radiacinės saugos priemonių įgyvendinimą arba šias priemones įgyvendinti.

Asmuo, atsakingas už radioaktyviųjų šaltinių fìzinę saugą (toliau – asmuo, atsakingas už fizinę saugą), – fizinis asmuo, turintis žinių ir techninės kompetencijos radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos klausimais ir paskirtas prižiūrėti radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos reikalavimų įgyvendinimą arba šiuos reikalavimus įgyvendinti.

Atskaitos lygis – avarinėje ar esamoje apšvitos situacijoje nustatomas efektinės ar lygiavertės dozės arba aktyvumo koncentracijos lygis, kurį viršijus tolesnė apšvita dėl šių apšvitos situacijų yra laikoma neleistina, tačiau šis lygis, įvertinus konkrečią situaciją, gali būti viršijamas.

Avarija – su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu susijęs nenumatytas įvykis, dėl kurio būtina taikyti skubius veiksmus, siekiant sumažinti neigiamus padarinius žmonių sveikatai ir saugai, gyvenimo kokybei, turtui ar aplinkai arba sumažinti pavojų, dėl kurio galėtų kilti tokių neigiamų padarinių. Avarijos sąvoka apima radiologinę avariją ir branduolinę avariją.

Avariją likviduojantis darbuotojas – avarijų valdymo plane nustatytus veiksmus avarijos padarinių likvidavimo metu atliekantis fizinis asmuo, kuris gali būti veikiamas apšvitos.

Avarinė apšvita – žmonių, išskyrus avarijas likviduojančius darbuotojus, apšvita įvykus avarijai.

Avarinė apšvitos situacija – apšvitos situacija, susidariusi dėl avarijos.

Branduolinės energetikos srities veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais – veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais arba jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje, kuri vykdoma branduolinės energetikos objektuose, branduolinės energetikos objektų aikštelėse, taip pat veikla su branduolinio kuro ciklo medžiagomis, branduolinėmis medžiagomis ir daliosiomis medžiagomis, kurios ir kurių kiekiai nurodyti Branduolinės saugos įstatymo 1 priede.

Dozimetrijos tarnyba – asmuo ar jo padalinys, kuris kalibruoja individualiosios stebėsenos prietaisus, nuskaito ir (ar) aiškina jų rodmenis ir (arba) matuoja aktyvumą žmogaus kūne ir (ar) biologiniuose bandiniuose, ir (arba) įvertina dozes ir kurio kompetenciją šioje dalyje nurodytose srityse yra pripažinusi reguliuojančioji institucija.

Esama apšvitos situacija – apšvitos situacija, kurią reikia kontroliuoti ir kuriai esant nereikia taikyti skubių apsaugomųjų veiksmų ar jau nebereikia tęsti jų taikymo.

Gyventojai – fiziniai asmenys, išskyrus apšvitą patiriančius darbuotojus, praktikantus ar studentus, taip pat fizinius asmenis, apšvitinamus sveikatos priežiūros tikslu arba savanoriškai padedančius pacientams ar dalyvaujančius biomedicininiuose tyrimuose.

Gyventojų apšvita – apšvita, kurią patiria gyventojai planuojamos, avarinės ar esamos apšvitos situacijos metu, išskyrus profesinę ir medicininę apšvitas.

Grėsmių radioaktyviesiems šaltiniams analizė – galimų rizikos veiksnių ir neteisėtų veikų, galinčių turėti įtakos radioaktyviųjų šaltinių fizinei saugai, vertinimas.

Jonizuojančioji spinduliuotė – dalelių srautas ar 100 nanometrų bangos ilgio ir trumpesnės (3 × 1015 Hz ir aukštesnio dažnio) elektromagnetinės bangos, kurių energijos pakanka jonams tiesiogiai arba netiesiogiai sukurti.

Jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius – prietaisas, galintis generuoti rentgeno, neutronų, elektronų ar kitų elektringųjų dalelių jonizuojančiąją spinduliuotę. Jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius yra jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis.

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis – jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiantis ar radioaktyviąsias medžiagas išmetantis objektas, galintis sukelti apšvitą.

Klinikinė atsakomybė – praktiko atsakomybė už pacientų arba žmonių, neturinčių ligos simptomų, kuriems sveikatos priežiūros tikslais atliekamos medicininės ar odontologinės diagnostikos arba gydymo procedūros, taip pat savanorių biomedicininių tyrimų metu bei slaugytojų ir globėjų individualiai patirtą medicininę apšvitą, tai yra už jos pagrįstumą, optimizavimą, klinikinį rezultatų įvertinimą, prireikus bendradarbiavimą su kitais specialistais ir darbuotojais dėl praktinių medicininės radiologijos procedūrų aspektų, informacijos apie anksčiau atliktus tyrimus gavimą, turimos medicininės radiologijos informacijos ir (arba) įrašų pateikimą kitiems medicinos praktikams ir (arba) paskyrėjams, taip pat informacijos apie jonizuojančiosios spinduliuotės keliamą riziką teikimą pacientams, slaugytojams ir globėjams.

Kokybės laidavimas – visuma planuotų ir sisteminių veiksmų, kurie būtini, kad vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais naudojamos sistemos, komponentai ir (arba) vykdomos procedūros atitiktų kokybės reikalavimus.

Komandiruotas darbuotojas – apšvitą patiriantis darbuotojas, įskaitant praktikantą ar studentą, kuris dirba stebimojoje arba kontroliuojamoje zonose ir kurio nėra įdarbinęs už šias zonas atsakingas veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdytojas.

Laikinasis leidimas vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – laikinasis leidimas) – reguliuojančiosios institucijos asmeniui išduodamas dokumentas arba Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro ar Licencijų informacinės sistemos įrašas, kuriuo suteikiama teisė asmeniui, turinčiam valstybėje narėje išduotą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, laikinai Lietuvos Respublikoje vykdyti tokią veiklą šiame dokumente arba įraše nustatytomis veiklos sąlygomis.

Leidimas vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, – dokumentas, kuriuo asmeniui suteikiama teisė įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, vežti tranzitu ar vežti Lietuvos Respublikoje radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu.

Leidimas vežti radioaktyviąsias medžiagas – dokumentas, kuriuo asmeniui suteikiama teisė įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, vežti tranzitu ar vežti Lietuvos Respublikoje radioaktyviąsias medžiagas.

Licencija vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – licencija) – reguliuojančiosios institucijos asmeniui išduodamas dokumentas arba Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro ar Licencijų informacinės sistemos įrašas, kuriuo asmeniui suteikiama teisė vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais šiame dokumente arba įraše nustatytomis veiklos sąlygomis.

Medicininė apšvita – apšvita, kurią patiria pacientai arba žmonės, neturintys ligos simptomų, sveikatos priežiūros tikslais jiems atliekant medicinines ar odontologines diagnostikos arba gydymo procedūras, taip pat savanoriai biomedicininių tyrimų metu bei slaugytojai ir globėjai.

Medicininės radiologijos procedūra – procedūra, kurios metu patiriama medicininė apšvita.

Nebekontroliavimas – radiacinės saugos reikalavimų netaikymas medžiagoms, susidariusioms vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apie kurią privaloma pranešti reguliuojančiajai institucijai arba kuri turi būti įteisinta.

Nemedicininė apšvita vaizdinimo tikslais – sąmoninga žmonių apšvita vaizdui gauti, kuri nėra skirta apšvitos veikiamo žmogaus sveikatos priežiūrai.

Nereguliavimo lygis – aktyvumo koncentracijos ar visuminio aktyvumo vertė, kurią atitinkančiam ar mažesnės vertės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniui netaikomas reikalavimas apie jį pranešti reguliuojančiajai institucijai ar įteisinti veiklą su juo.

Nereguliuojamoji veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – nereguliuojamoji veikla) – veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kuriai netaikoma reguliuojamoji kontrolė.

Paliktasis radioaktyvusis šaltinis – radioaktyvusis šaltinis, kuriam netaikoma reguliuojamoji kontrolė dėl to, kad ji niekada nebuvo taikoma, arba dėl to, kad radioaktyvusis šaltinis buvo paliktas, pamestas, laikomas ne tam skirtoje vietoje, pavogtas ar perduotas kitam asmeniui apie tai nepranešus reguliuojančiajai institucijai ir neįteisinus veiklos su juo.

Planuojama apšvitos situacija – normaliąją apšvitą ir galimąją apšvitą galinti apimti apšvitos situacija, kuri susidaro dėl planuojamo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio naudojimo arba dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kuria keičiami radionuklidų sklaidos ir žmonių apšvitos būdai, ir dėl kurios žmonės ar aplinka patiria arba gali patirti apšvitą.

Praktikantas ar studentas – pas veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdytoją mokomas arba studijuojantis fizinis asmuo, siekiant jam suteikti specialiųjų įgūdžių.

Praktikas – gydytojas specialistas, įskaitant gydytoją odontologą, kuris turi prisiimti klinikinę atsakomybę už pacientų arba žmonių, neturinčių ligos simptomų, kuriems sveikatos priežiūros tikslais atliekamos medicininės ar odontologinės diagnostikos arba gydymo procedūros, taip pat savanorių biomedicininių tyrimų metu bei slaugytojų ir globėjų individualiai patirtą medicininę apšvitą.

Pranešimas – informacijos pateikimas reguliuojančiajai institucijai, siekiant pranešti apie ketinimą vykdyti šio įstatymo taikymo sričiai priklausančią veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.

Profesinė apšvita – darbuotojų, praktikantų ar studentų dirbant, mokantis ar studijuojant patiriama apšvita.

Radiacinė sauga – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, kurių tikslas – užtikrinti žmonių ir aplinkos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

Radiacinės saugos ekspertas – fizinis asmuo, kuris turi reikiamą išsilavinimą, žinių ir patirties, kad galėtų patarti ir konsultuoti radiacinės saugos klausimais, siekiant užtikrinti veiksmingą žmonių ir aplinkos apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, ir kurio kompetencija šioje srityje yra pripažinta reguliuojančiosios institucijos.

Radioaktyvioji medžiaga – medžiaga, kurios sudėtyje yra vienas ar daugiau radionuklidų, į kurių aktyvumą ar aktyvumo koncentraciją būtina atsižvelgti radiacinės saugos požiūriu.

Radioaktyviųjų šaltinių fizinė sauga (toliau – fizinė sauga) – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių bei veiklos su radioaktyviaisiais šaltiniais vykdytojų ir (ar) jų darbuotojų kompetencijų, kurių tikslas – užtikrinti radioaktyviųjų šaltinių apsaugą nuo neteisėto jų užvaldymo, pagrobimo, praradimo, teroro akto, nesankcionuoto pašalinių žmonių patekimo prie jų, neteisėto panaudojimo ar perdavimo, taip pat kitų neteisėtų veiksmų, kurie gali kelti riziką žmonių sveikatai ir saugumui dėl jonizuojančiosios spinduliuotės, taip pat užtikrinti šių veiksmų prevenciją.

Radioaktyvusis šaltinis – jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, turintis savo sudėtyje radioaktyviąją medžiagą, kurios radioaktyviąsias savybes siekiama panaudoti.

Radiologinė avarija – nenumatytas įvykis, kurio metu dėl įrenginio gedimo, technologinio proceso pažeidimo, jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio kontrolės praradimo ar kitų priežasčių į darbo vietą ir (ar) aplinką patekusios radioaktyviosios medžiagos ar jonizuojančioji spinduliuotė gali lemti žmonių apšvitą ir dėl to būtina taikyti skubius veiksmus, siekiant sumažinti neigiamus padarinius žmonių sveikatai ir saugai, gyvenimo kokybei, turtui ar aplinkai arba sumažinti pavojų, dėl kurio galėtų kilti tokių neigiamų padarinių.

Radiologinis incidentas – radiologinės avarijos kriterijų neatitinkantis nenumatytas įvykis dėl įrenginio gedimo, technologinio proceso pažeidimo, jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio kontrolės praradimo ar kitų priežasčių, kurioms esant kyla pavojus, kad į darbo vietą ir (ar) aplinką gali patekti radioaktyviosios medžiagos ar jonizuojančioji spinduliuotė gali lemti žmonių apšvitą.

Reguliuojamoji kontrolė – Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pagal kompetenciją vykdomas radiacinės saugos ir radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos reglamentavimas, radiacinės saugos vertinimas, veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimas ir teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą ir radioaktyviųjų šaltinių fizinę saugą, reikalavimų vykdymo priežiūra, siekiant apsaugoti žmones ir aplinką nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų.

Reguliuojančioji institucija – Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, šiuo įstatymu įgalioti pagal kompetenciją vykdyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę ir radioaktyviųjų šaltinių fizinę saugą, nustatytą žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reguliuojamąją kontrolę.

Ribinė dozė – per tam tikrą laikotarpį žmogaus gaunamos efektinės (kur taikytina – kaupiamosios efektinės dozės) ar lygiavertės dozės vertė, kuri negali būti viršijama.

Slaugytojai ir globėjai – žmonės, sąmoningai ir savanoriškai patiriantys apšvitą ne dėl profesinės veiklos, o padėdami medicininę apšvitą patiriantiems ar ją patyrusiems žmonėms, juos slaugydami ir globodami.

Spindulinė diagnostika – diagnostika, apimanti in vivo diagnostinę branduolinę mediciną, jonizuojančiąją spinduliuotę naudojančias medicinos diagnostinę radiologiją ir odontologinę radiologiją.

Statybinė medžiaga – statybos produktas, kuris gaminamas ir tiekiamas rinkai, statiniams ar jų dalims statyti ir kurio eksploatacinės savybės daro poveikį statinyje esančių žmonių apšvitai.

Vartojimo gaminys – gaminys, į kurį sąmoningai įdėtas ar kuriame aktyvinimo būdu susidaro vienas ar daugiau radionuklidų arba kuris generuoja jonizuojančiąją spinduliuotę, taip pat kuris gali būti parduodamas ar laisvai prieinamas gyventojams, po pardavimo netaikant tokiam gaminiui reguliuojamosios kontrolės.

Veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – veikla) – veikla, dėl kurios gali padidėti žmonių ir aplinkos apšvita dėl jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės ir kuri valdoma kaip planuojama apšvitos situacija.

Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimas (toliau – veiklos įteisinimas) – veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais registravimas arba licencijų ar laikinųjų leidimų vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais išdavimas.

Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais registravimas (toliau – veiklos registravimas) – šiame įstatyme nustatyta supaprastinta tvarka reguliuojančiosios institucijos sprendimu asmeniui suteikta teisė vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, padarant įrašą Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registre ar Licencijų informacinėje sistemoje.

Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdytojas (toliau – veiklos vykdytojas) – asmuo, pagal šį įstatymą, Branduolinės energijos įstatymą, Branduolinės saugos įstatymą ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius radiacinę ir radioaktyviųjų šaltinių fizinę saugą, atsakingas už veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdymą arba atsakingas už jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį (įskaitant atvejus, kai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio savininkas ar turėtojas nevykdo veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu).

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Branduolinės energijos įstatyme, Branduolinės saugos įstatyme, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

Dėti radioaktyviąsias medžiagas į gaminamus maisto produktus, gėrimus, pašarus, kosmetiką, žaislus, papuošalus ir kitas prekes ar gaminius, skirtus nuryti, įkvėpti, įšvirkšti į kūną ar tepti ant odos, išskyrus pagrįstą veiklą, kurios metu patiriama medicininė apšvita, bei juos importuoti ir eksportuoti draudžiama.

Veikla, susijusi su medžiagos aktyvinimu, dėl kurio padidėja vartojimo gaminio aktyvumas, kai tiekiant rinkai tokį vartojimo gaminį žmogus gali patirti dėl tokio vartojimo gaminio apšvitą, draudžiama. Radiacinės saugos centras, atsižvelgdamas į technologijų ir mokslo progresą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlikęs veiklos pagrįstumo vertinimą, tokią veiklą gali pripažinti pagrįsta.

Veikla, susijusi su žaislų ir papuošalų gamybai naudojamų medžiagų aktyvinimu, dėl kurio padidėja žaislų ir papuošalų aktyvumas ir kai žaislų ir papuošalų gamybos metu ar tiekiant juos rinkai žmogus gali patirti apšvitą, draudžiama. Tokių žaislų ir papuošalų bei jų gamybai naudojamų aktyvintų medžiagų importas ar eksportas draudžiamas.

Tiekti rinkai vartojimo gaminius, kurie neatitinka šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytų pranešimo apie pagrįstą veiklą neteikimo sąlygų, draudžiama.

Žmogaus vaizdų gavimas naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę meno ar viešinimo tikslais draudžiamas.

Statybos produktų gamintojai, importuotojai, platintojai ar įgaliotieji atstovai, prieš tiekdami rinkai statybines medžiagas, nurodytas sveikatos apsaugos ministro patvirtintame statybinių medžiagų, kurias prieš tiekiant rinkai privaloma radiologiškai ištirti, sąraše, privalo atlikti tokių statybinių medžiagų radiologinius tyrimus ir šias statybines medžiagas tiekti rinkai Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka.

Valstybinio radiacinės saugos valdymo funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Radiacinės saugos centras ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.

Vyriausybė:

Sveikatos apsaugos ministerija:

Radiacinės saugos centras yra reguliuojančioji institucija, vykdanti žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reguliuojamąją kontrolę, kuri atlieka šias funkcijas:

Radiacinės saugos centro funkcijos yra atskirtos nuo kitų institucijų, įstaigų ar organizacijų, užsiimančių veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais plėtra ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimu vykdant veiklą.

Radiacinės saugos centras, atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, privalo užtikrinti asmens, kuris kreipėsi į Radiacinės saugos centrą su prašymu registruoti veiklą, paraiška išduoti licenciją ar su prašymu išduoti laikinąjį leidimą arba kitą dokumentą, taip pat veiklos vykdytojo ar kito asmens, turinčio Radiacinės saugos centro išduotą dokumentą, komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir (ar) kitos konfidencialios informacijos apsaugą. Suinteresuoti asmenys turi teisę teikti Radiacinės saugos centrui prašymus dėl jų komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir (ar) kitos konfidencialios informacijos apsaugos, kurie neturi nepagrįstai apsunkinti Radiacinės saugos centro funkcijų įgyvendinimo.

Radiacinės saugos centras, atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę tvarkyti asmens duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, gautus iš asmenų, planuojančių vykdyti veiklą, veiklos vykdytojų ir asmenų, kurių veiklos nereikia įteisinti, tačiau kurių vykdoma veikla gali turėti įtakos žmonių ir aplinkos apšvitai jonizuojančiąja spinduliuote ir (ar) vykdant tokią veiklą yra tikimybė nustatyti paliktąjį radioaktyvųjį šaltinį ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą objektą, asmenų, vykdančių radiacinės ir (ar) fizinės saugos mokymą, bei asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti ar atliekančių visuomenės sveikatos saugai užtikrinti reikalingus žmonių apšvitos dozių ir (ar) dozės galios, ir (ar) aktyvumo matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, taip pat registrų ir valstybės informacinių sistemų. Radiacinės saugos centras privalo užtikrinti, kad asmens duomenys, įskaitant sveikatos duomenis, be asmens sutikimo nebūtų atskleisti, išskyrus atvejus, kai tokių duomenų atskleidimas numatytas Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų apsaugą.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija yra reguliuojančioji institucija, vykdanti branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reguliuojamąją kontrolę ir atliekanti šias funkcijas:

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, vykdydama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą funkciją, susijusią su teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų, dirbančių branduolinės energetikos objektuose, taip pat kitų asmenų, vykdančių veiklą branduolinės energetikos objektuose, ir lankytojų radiacinės saugos reikalavimus, rengimu, šiuos teisės aktų projektus turi suderinti su Sveikatos apsaugos ministerija.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos funkcijos yra atskirtos nuo kitų institucijų, įstaigų ar organizacijų, užsiimančių branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais plėtra ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimu vykdant branduolinės energetikos srities veiklą.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, atlikdama šio straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę tvarkyti asmens duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, gautus iš asmenų, planuojančių vykdyti branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, tokios veiklos vykdytojų, asmenų, vykdančių radiacinės saugos mokymą, bei branduolinės energetikos objektų dozimetrijos tarnybų, taip pat registrų ir valstybės informacinių sistemų. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija privalo užtikrinti, kad asmens duomenys, įskaitant sveikatos duomenis, be asmens sutikimo nebūtų atskleisti, išskyrus atvejus, kai tokių duomenų atskleidimas numatytas Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų apsaugą.

Radiacinės saugos centras ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija prižiūri, kaip asmenys, planuojantys vykdyti veiklą, veiklos vykdytojai ir asmenys, kurių veiklos nereikia įteisinti, tačiau kurių vykdoma veikla gali turėti įtakos žmonių ir aplinkos apšvitai jonizuojančiąja spinduliuote ir (ar) vykdant tokią veiklą yra tikimybė nustatyti paliktąjį radioaktyvųjį šaltinį ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą objektą, laikosi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę ir fizinę saugą, nustatytų reikalavimų.

Radiacinės saugos centras priežiūrą vykdo sveikatos apsaugos ministro nustatyta priežiūros vykdymo tvarka, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija – šios reguliuojančiosios instucijos nustatyta priežiūros vykdymo tvarka.

Radiacinės saugos centras ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija pagal kompetenciją gali atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens veiklos planinį patikrinimą, neinformavę iš anksto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens apie planinį patikrinimą Viešojo administravimo įstatyme nustatytais informavimo apie planinį patikrinimą terminais šiais atvejais:

Be Viešojo administravimo įstatyme nurodytų pagrindų, Radiacinės saugos centras ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija pagal kompetenciją gali atlikti neplaninius patikrinimus šiais atvejais:

Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūnai šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims teikia privalomus vykdyti nurodymus pašalinti nustatytus teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę ir (ar) fizinę saugą, pažeidimus (toliau – pažeidimai), įspėja apie galimą darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymą ir (ar) sustabdo darbą su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu ir šiais atvejais, atsižvelgdami į pažeidimams pašalinti būtinas įgyvendinti priemones bei radiacinės ir (ar) fizinės saugos reikalavimus, nustato protingus terminus pažeidimams pašalinti (kurie, jeigu nekyla grėsmė žmonių sveikatai ar gyvybei, nėra daroma žala aplinkai, negali būti ilgesni kaip 2 mėnesiai nuo privalomojo vykdyti nurodymo pašalinti pažeidimus pateikimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip), taiko kitas šiame įstatyme (panaikina veiklos registravimą, sustabdo ar panaikina licencijos ar laikinojo leidimo galiojimą) ir kituose įstatymuose nurodytas poveikio priemones. Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūno nustatytas terminas pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 2 mėnesiams nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens motyvuoto prašymo pratęsti terminą pažeidimams pašalinti gavimo dienos, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negali pašalinti pažeidimų ir pateikia motyvuotą prašymą pratęsti terminą pažeidimams pašalinti.

Privalomi vykdyti nurodymai pašalinti nustatytus pažeidimus teikiami nustačius, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę ir (ar) fizinę saugą, reikalavimus.

Jeigu Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūnas patikrinimo metu nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo padarė pažeidimą, išskyrus mažareikšmį teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę ir (ar) fizinę saugą, pažeidimą, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūnas įspėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį apie galimą darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymą ir nustato terminą pažeidimui pašalinti. Darbas su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu gali būti sustabdytas be įspėjimo šio straipsnio 9 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo per nustatytą terminą pašalinęs pažeidimą, dėl kurio buvo įspėtas apie galimą darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymą, privalo iki termino pažeidimui pašalinti pabaigos Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai pateikti paaiškinimą, kaip pažeidimas buvo pašalintas, ir su pažeidimo pašalinimu susijusių dokumentų kopijas.

Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūnas sustabdo darbą su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, jeigu nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo, per Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūno nustatytą terminą pašalinęs pažeidimą, dėl kurio buvo sustabdytas darbas su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, privalo iki termino pažeidimui pašalinti pabaigos Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai pateikti prašymą panaikinti darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymą, paaiškinimą, kaip pažeidimas buvo pašalintas, ir su pažeidimo pašalinimu susijusių dokumentų kopijas.

Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūnas, per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 10 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos išnagrinėjęs šiuos dokumentus ir nustatęs, kad pažeidimas, dėl kurio buvo sustabdytas darbas su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, per Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūno nustatytą terminą buvo pašalintas, panaikina darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymą.

Radiacinės saugos centro ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūnai, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą, turi šias teises:

Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūnų reikalavimai, pateikti vykdant priežiūrą, yra privalomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims.

Vykdoma veikla turi būti pagrįsta ir nurodyta Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos sudarytame ir interneto svetainėje paskelbtame pagrįstos veiklos rūšių sąraše.

Planuojant vykdyti veiklą, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, įskaitant vartojimo gaminių gamybą, importą ir numatomą naudojimą, dėl kurios žmonės patiria ar gali patirti apšvitą, nenurodytą Radiacinės saugos centro sudarytame ir interneto svetainėje paskelbtame pagrįstos veiklos, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, rūšių sąraše, turi būti atliktas šios veiklos pagrįstumo vertinimas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Planuojant vykdyti branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos objektų statybą, eksploatavimą, eksploatavimo nutraukimą ir uždaryto atliekyno priežiūrą, nenurodytą Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos sudarytame ir interneto svetainėje paskelbtame pagrįstos branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais rūšių sąraše, turi būti atliktas šios veiklos pagrįstumo vertinimas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatyta tvarka.

Vertinant veiklos rūšių pagrįstumą, atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, atsižvelgdami į gautą naują informaciją apie jau pagrįstomis pripažintų veiklų veiksmingumą ar galimus tokių veiklų padarinius arba atsižvelgdami į gautą informaciją apie radiacinės saugos požiūriu saugesnius metodus ir technologijas, peržiūri pripažintų veiklų pagrįstumą ir nustatę, kad veiklos yra nepagrįstos, pakeičia pagrįstos veiklos rūšių sąrašą.

Draudžiama vykdyti nepagrįstą veiklą, įskaitant vartojimo gaminių gamybą, importą ir numatomą naudojimą, dėl kurios žmonės patiria ar gali patirti apšvitą.

Asmenys, planuojantys vykdyti pagrįstą veiklą, Radiacinės saugos centrui turi pranešti apie:

Asmenys, planuojantys vykdyti pagrįstą branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, privalo apie tai pranešti Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai.

Jeigu pateikiamas prašymas registruoti veiklą arba paraiška išduoti licenciją ar prašymas išduoti laikinąjį leidimą, atskiras pranešimas neteikiamas.

Pranešimas apie pagrįstą veiklą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, neteikiamas, jeigu:

Nereguliuojamosios veiklos ir nebekontroliavimo kriterijai yra šie:

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti nereguliuojamosios veiklos ir nebekontroliavimo kriterijai taikomi nustatant nereguliavimo lygius ir nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius.

Sveikatos apsaugos ministras nustato nereguliavimo lygius ir jų taikymo tvarką. Nebekontroliuojamieji radioaktyvumo lygiai nustatomi Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta tvarka.

Asmuo, atitinkantis šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, gali vykdyti veiklą Vyriausybės patvirtintose veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo taisyklėse nustatyta tvarka užregistravęs veiklą, nurodytą šio įstatymo 1 priede pateiktame Registruojamos veiklos rūšių sąraše, arba turėdamas licenciją ar laikinąjį leidimą vykdyti veiklą, nenurodytą šio įstatymo 1 priede pateiktame Registruojamos veiklos rūšių sąraše, pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytas licencijų ar laikinųjų leidimų rūšis, išskyrus veiklas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje.

Veiklos registravimas, licencija ar laikinasis leidimas nereikalingi:

Licencijų ar laikinųjų leidimų rūšys yra šios:

Jeigu radioaktyviajame šaltinyje yra branduolinių medžiagų ir daliųjų medžiagų, kurios ir kurių kiekiai nurodyti Branduolinės saugos įstatymo 1 priede, licencija vykdyti veiklą su tokias radioaktyviaisiais šaltiniais yra išduodama vadovaujantis Branduolinės saugos įstatymu ir atskira šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos rūšies licencija ar laikinasis leidimas vykdyti šią veiklą nėra išduodami.

Asmuo, planuojantis vykdyti veiklą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, turi atitikti šiuos reikalavimus:

Asmuo, atitinkantis šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, planuojantis vykdyti šio įstatymo 1 priede pateiktame Registruojamos veiklos rūšių sąraše nurodytą veiklą, turi pateikti Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai veiklai registruoti būtinus dokumentus, nurodytus Vyriausybės patvirtintose veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo taisyklėse.

Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija per 30 kalendorinių dienų nuo visų, išsamių ir tinkamai įformintų veiklai registruoti būtinų dokumentų gavimo dienos registruoja veiklą arba per šį terminą motyvuotai atsisako registruoti veiklą ir apie tai raštu informuoja prašymą registruoti veiklą pateikusį asmenį. Veikla registruojama neterminuotam laikui.

Jeigu asmuo pateikė ne visus, neišsamius ar netinkamai įformintus veiklai registruoti būtinus dokumentus, Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos raštu informuoja šį asmenį, kad gauti ne visi, neišsamūs ar netinkamai įforminti veiklai registruoti būtini dokumentai, ir nustato ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų nuo asmens informavimo dienos terminą trūkumams pašalinti.

Priimdami sprendimą dėl veiklos registravimo, Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija turi vadovautis šio įstatymo 1 priede pateiktu Registruojamos veiklos rūšių sąrašu. Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija turi teisę prieš registruodami veiklą, vykdydami priežiūrą, atlikti patikrinimą ir įvertinti, ar asmuo yra pasirengęs vykdyti šio įstatymo 1 priede pateiktame Registruojamos veiklos rūšių sąraše nurodytą veiklą. Registruojant veiklą, registruojami Vyriausybės patvirtintose veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo taisyklėse nustatyti registruojamos veiklos duomenys ir informacija.

Registruoti veiklą atsisakoma, jeigu:

Veiklos neregistravimas arba motyvuoto atsisakymo registruoti veiklą nepateikimas per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nelaikomas veiklos registravimu.

Asmuo, atitinkantis šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, norintis gauti bet kurios šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos rūšies licenciją ar laikinąjį leidimą, turi pateikti Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai licencijai ar laikinajam leidimui išduoti būtinus dokumentus, nurodytus Vyriausybės patvirtintose veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo taisyklėse. Šiuose dokumentuose pateikiama informacija, susijusi su radiacine ir fizine sauga, turi būti proporcinga numatomos vykdyti veiklos pobūdžiui ir su tokia veikla susijusiai rizikai.

Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija per 30 kalendorinių dienų nuo visų, išsamių ir tinkamai įformintų licencijai ar laikinajam leidimui išduoti būtinų dokumentų gavimo dienos išduoda licenciją ar laikinąjį leidimą arba per šį terminą motyvuotai atsisako išduoti licenciją ar laikinąjį leidimą ir apie tai raštu informuoja asmenį, kuris pateikė paraišką išduoti licenciją ar prašymą išduoti laikinąjį leidimą. Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija turi teisę prieš išduodami licenciją ar laikinąjį leidimą, vykdydami priežiūrą, atlikti patikrinimą ir įvertinti, ar asmuo yra pasirengęs vykdyti šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiklą. Licencija išduodama neterminuotam laikui. Laikinojo leidimo galiojimo terminą nustato ir veiklos vykdymo laikinumą vertina Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, atsižvelgdami į tokios veiklos ypatumus, vykdymo trukmę, reguliarumą, dažnumą ir tęstinumą.

Jeigu asmuo pateikė ne visus, neišsamius ar netinkamai įformintus licencijai ar laikinajam leidimui išduoti būtinus dokumentus, Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos raštu informuoja šį asmenį, kad gauti ne visi, neišsamūs ar netinkamai įforminti licencijai ar laikinajam leidimui išduoti būtini dokumentai, ir nustato ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų nuo asmens informavimo dienos terminą trūkumams pašalinti.

Išduoti licenciją ar laikinąjį leidimą atsisakoma, jeigu:

Licencijos ar laikinojo leidimo neišdavimas arba motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją ar laikinąjį leidimą nepateikimas per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nelaikomas licencijos ar laikinojo leidimo išdavimu.

Jeigu asmuo, vykdantis registruotą veiklą, nevykdo Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytų privalomų vykdyti nurodymų, Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija įspėja asmenį, vykdantį registruotą veiklą, apie galimą veiklos registravimo panaikinimą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą veiklos registravimo panaikinimą gavimo dienos terminą, per kurį pažeidimai turi būti pašalinti.

Asmuo, vykdantis registruotą veiklą, per nustatytą terminą pašalinęs pažeidimus, dėl kurių buvo įspėtas apie galimą veiklos registravimo panaikinimą, privalo iki termino pažeidimams pašalinti pabaigos Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai pateikti paaiškinimus, kaip pažeidimai buvo pašalinti, ir dokumentus, patvirtinančius, kad pažeidimai buvo pašalinti. Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytas terminas pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas ne trumpiau kaip 5 darbo dienoms nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, jeigu asmuo, vykdantis registruotą veiklą, dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negali pašalinti pažeidimų ir pateikia motyvuotą prašymą pratęsti terminą pažeidimams pašalinti.

Veiklos registravimas panaikinamas, jeigu:

Veiklos registravimo panaikinimas nepanaikina asmens, vykdžiusio registruotą veiklą, atsakomybės už radiacinės ir fizinės saugos užtikrinimą.

Panaikinus veiklos registravimą šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytu atveju, asmuo gali kreiptis dėl tos pačios veiklos registravimo ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo veiklos registravimo panaikinimo dienos.

Jeigu licencijos ar laikinojo leidimo turėtojas nevykdo Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytų privalomų vykdyti nurodymų pašalinti pažeidimus, Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija įspėja licencijos ar laikinojo leidimo turėtoją apie galimą licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos terminą, per kurį pažeidimai turi būti pašalinti. Licencijos ar laikinojo leidimo galiojimas gali būti sustabdomas be įspėjimo šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais.

Licencijos ar laikinojo leidimo turėtojas per nustatytą terminą pašalinęs pažeidimus, dėl kurių buvo įspėtas apie galimą licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymą, privalo iki termino pažeidimams pašalinti pabaigos Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai pateikti paaiškinimą, kaip pažeidimai buvo pašalinti, ir dokumentus, patvirtinančius, kad pažeidimai buvo pašalinti. Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytas terminas pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas ne trumpiau kaip 5 darbo dienoms nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, jeigu licencijos ar laikinojo leidimo turėtojas dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negali pašalinti pažeidimų ir pateikia motyvuotą prašymą pratęsti terminą pažeidimams pašalinti.

Licencijos ar laikinojo leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu:

Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, priėmę sprendimą sustabdyti licencijos ar laikinojo leidimo galiojimą šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip 6 mėnesių nuo sprendimo dėl licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymo gavimo dienos terminą, per kurį pažeidimai turi būti pašalinti. Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytas terminas pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, jeigu licencijos ar laikinojo leidimo turėtojas dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negali pašalinti pažeidimų ir pateikia motyvuotą prašymą pratęsti terminą pažeidimams pašalinti.

Licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu licencijos ar laikinojo leidimo turėtojas pateikia Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai šiuos dokumentus:

Licencijos ar laikinojo leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu:

Licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymas arba panaikinimas nepanaikina licencijos ar laikinojo leidimo turėtojo atsakomybės už radiacinės ir fizinės saugos užtikrinimą.

Panaikinus licencijos ar laikinojo leidimo galiojimą šio straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, asmuo gali kreiptis dėl tos pačios rūšies licencijos ar laikinojo leidimo išdavimo ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo panaikinimo dienos.

Veiklos vykdytojas yra atsakingas už tinkamą ir saugų veiklos vykdymą pagal šiame įstatyme, Branduolinės energijos įstatyme, Branduolinės saugos įstatyme, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę ir fizinę saugą, nustatytus reikalavimus.

Kai pas veiklos vykdytoją dirba komandiruoti darbuotojai, šių darbuotojų radiacinei saugai užtikrinti turi būti taikomos tokios pačios jų darbo pobūdį atitinkančios radiacinės saugos priemonės kaip ir veiklos vykdytojo darbuotojams. Komandiruotus darbuotojus priimantis veiklos vykdytojas, tiesiogiai arba sudarydamas sutartis su komandiruotų darbuotojų darbdaviu, yra atsakingas už komandiruotų darbuotojų radiacinę saugą tiek, kiek tai tiesiogiai susiję su šių komandiruotų darbuotojų veiklos pobūdžiu pas veiklos vykdytoją.

Licencijos ar laikinojo leidimo vykdyti veiklą, nurodytą šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, turėtojas privalo vykdyti šias pareigas:

Asmuo, vykdantis registruotą veiklą, privalo vykdyti šias pareigas:

Veiklos vykdytojas, pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį pateikęs pranešimą apie pagrįstą veiklą, kuri nėra registruojama ir kuriai vykdyti nereikalinga licencija ar laikinasis leidimas, privalo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikti Radiacinės saugos centrui informaciją apie vartojimo gaminių gamybą, jų įvežimą į Lietuvos Respubliką, pardavimą Lietuvos Respublikoje, išvežimą iš Lietuvos Respublikos.

Jeigu licencijos ar laikinojo leidimo galiojimas arba veiklos registravimas yra panaikinami, toks asmuo privalo nedelsdamas nuosavybės teise valdomus radioaktyviuosius šaltinius, išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius, kurių sudėtyje nėra radioaktyviųjų medžiagų, perduoti laikinai saugoti radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ir apie tai informuoti Radiacinės saugos centrą. Nuosavybės teise asmens valdomus radioaktyviuosius šaltinius, išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius, kurių sudėtyje nėra radioaktyviųjų medžiagų, perdavus saugoti radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui, jų savininkas ir toliau turi teisę Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytais būdais perleisti juos valdyti nuosavybės teise asmenims, turintiems licenciją ar laikinąjį leidimą vykdyti atitinkamą veiklą arba kurių vykdoma veikla yra registruota.

Darbuotojai, praktikantai ir studentai privalo:

Krūtimi maitinančios darbuotojos, praktikantės ir studentės, kurių darbo metu galima jų vidinė apšvita ar išorinis radioaktyvusis užterštumas, privalo nedelsdamos apie maitinimą krūtimi pranešti veiklos vykdytojui.

Nėščios darbuotojos, praktikantės ir studentės privalo nedelsdamos apie savo nėštumą pranešti veiklos vykdytojui.

Darbuotojai ir avarijas likviduojantys darbuotojai į darbą gali būti priimami ir tokį darbą gali dirbti tik pasitikrinę sveikatą Vyriausybės nustatyta tvarka.

Darbdavys be Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nurodytų privalomo sveikatos patikrinimo pagrindų turi siųsti darbuotoją ar avarijas likviduojantį darbuotoją pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatyta darbuotojų sveikatos patikrinimo grafike, kai nustato ar įtaria, kad darbuotojo ar avarijas likviduojančio darbuotojo apšvita viršija sveikatos apsaugos ministro nustatytas darbuotojų ribines dozes. Darbdavys gali leisti darbuotojui dirbti ar avarijas likviduojančiam darbuotojui likviduoti avarijos padarinius tik privalomąjį sveikatos tikrinimą atliekančiam gydytojui įvertinus darbuotojo ar avarijos padarinius likviduojančio darbuotojo sveikatos būklę ir darbo pobūdį ir pateikus išvadą dėl galimybės dirbti ar likviduoti avarijos padarinius.

Draudžiama dirbti darbuotojams ir avarijas likviduojantiems darbuotojams likviduoti avarijos padarinius, jeigu tokiems darbuotojams nustatyti sveikatos pakitimai, dėl kurių jie negali dirbti ar likviduoti avarijos padarinius.

Darbą, susijusį su apšvita, gali dirbti 18 metų ir vyresni fiziniai asmenys.

18 metų ir vyresnių praktikantų ir studentų, dirbančių darbą profesinio pasirengimo metu, kurio metu jie patiria apšvitą, ribinės dozės yra tokios pat kaip ir sveikatos apsaugos ministro nustatytos darbuotojų ribinės dozės.

16–18 metų praktikantai ir studentai gali dirbti darbą, kurio metu patiria apšvitą, tik profesinio mokymo tikslais ir tik prižiūrint veiklos vykdytojo paskirtam darbuotojui ar mokymo vadovui, neviršijant sveikatos apsaugos ministro nustatytų 16–18 metų praktikantų ir studentų ribinių dozių.

Veiklos vykdytojas, nėščiai darbuotojai, praktikantei ar studentei pranešus apie nėštumą, privalo sudaryti tokias saugias ir sveikas darbo sąlygas, kad lygiavertė dozė, kurią vaisius gautų per likusį nėštumo laiką, būtų tokia maža, kokią įmanoma pasiekti, ir neviršytų 1 mSv.

Veiklos vykdytojas, krūtimi maitinančiai darbuotojai, praktikantei ar studentei pranešus, kad ji maitina krūtimi, privalo sudaryti tokias saugias ir sveikas darbo sąlygas, kurios nekelia vidinės apšvitos ar išorinio radioaktyviojo užterštumo rizikos.

Naujos veiklos rūšys, kurias vykdant bus patiriama medicininė apšvita ir kurios iki šiol nebuvo vykdomos Lietuvos Respublikoje, turi būti iš anksto prieš pradedant jas vykdyti pagrindžiamos šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vykdant veiklą, kurios metu patiriama medicininė apšvita, teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą, nustatyta tvarka veiklos vykdytojas turi užtikrinti, kad:

Taikant medicininę apšvitą klinikinė atsakomybė tenka praktikui.

Paskyrėjai, skirdami spindulinės diagnostikos procedūras, turi naudotis sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis spindulinės diagnostikos procedūrų paskyrimo, atsižvelgiant į tokių procedūrų metu gaunamas apšvitos dozes, rekomendacijomis.

Pacientas, slaugytojas ir globėjas, prieš pacientui atliekant medicininės radiologijos procedūras, turi būti informuoti apie pacientui atliekamos medicininės radiologijos procedūros naudą ir galimą riziką paciento, slaugytojo ir globėjo sveikatai dėl jonizuojančiosios spinduliuotės. Pacientas arba jo atstovas turi teisę atsisakyti medicininės radiologijos procedūrų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai toks atsisakymas nėra galimas.

Prieš atliekant biomedicininius tyrimus, kurių metu patiriama medicininė apšvita, turi būti gautas leidimas, kurį išduoda Lietuvos bioetikos komitetas, suderinęs su Radiacinės saugos centru. Tokiuose tyrimuose dalyvaujantis žmogus turi būti iš anksto informuojamas apie šių tyrimų tikslą, galimą riziką sveikatai dėl jonizuojančiosios spinduliuotės ir sutikti būti tiriamas.

Žmonių, priskirtų rizikos susirgti tam tikromis ligomis grupėms, atrankiniai sveikatos tikrinimai, kurių metu patiriama medicininė apšvita, kaip veiklos rūšys, turi būti pagrįsti šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka ir atliekami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Veiklos, kurios metu patiriama nemedicininė apšvita vaizdinimo tikslais, rūšis turi būti pagrįsta šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka.

Prieš atliekant žmogui procedūras, kurių metu patiriama nemedicininė apšvita vaizdinimo tikslais, žmogus turi būti apie tai informuotas ir duoti sutikimą raštu. Žmogus turi teisę tokių procedūrų atsisakyti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai toks atsisakymas nėra galimas.

Skenavimo įrangą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, skirtą nustatyti žmogaus kūne ar ant jo paslėptus daiktus ir lemiančią nemedicininę apšvitą vaizdinimo tikslais, naudoti Lietuvos Respublikoje galima tik tuo atveju, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tokios įrangos naudojimo.

Paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų objektų aptikimas naudojant radioaktyviesiems šaltiniams ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštiems objektams aptikti skirtą įrangą turi būti atliekamas:

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, radę, nustatę, sulaikę paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus, įtarę, kad aptiko paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus, ar išlydę paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus, turi pranešti Vyriausybės nustatyta paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių, paliktųjų branduolinio kuro ciklo medžiagų, paliktųjų branduolinių ir daliųjų medžiagų ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų objektų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka.

Radioaktyviosiomis medžiagomis, viršijančiomis nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius, užterštas metalas ar gaminiai iš jo negali būti naudojami, tiekiami rinkai ar šalinami be Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos leidimo.

Siekiant užtikrinti, kad fizinės saugos priemonės būtų proporcingos radioaktyviesiems šaltiniams kylančioms grėsmėms, turi būti atliekama grėsmių radioaktyviesiems šaltiniams analizė Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vykdant veiklą su radioaktyviaisiais šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, turi būti laikomasi sveikatos apsaugos ministro, o vykdant branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais turi būti laikomasi Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pagal grėsmių analizės rezultatus ir radioaktyviųjų šaltinių pavojingumo kategorijas nustatytų fizinės saugos reikalavimų. Radioaktyviųjų šaltinių pavojingumo kategorijas nustato sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į radioaktyviųjų šaltinių galimą poveikį žmonėms ir aplinkai dėl jonizuojančiosios spinduliuotės.

Fiziniai asmenys, prieš skiriant juos atsakingais už I, II, III pavojingumo kategorijų radioaktyviųjų šaltinių, išskyrus radioaktyviuosius šaltinius, su kuriais vykdoma branduolinės energetikos srities veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, radiacinę ir (ar) fizinę saugą, arba priimant juos dirbti su I, II, III pavojingumo kategorijų radioaktyviaisiais šaltiniais, išskyrus radioaktyviuosius šaltinius, su kuriais vykdoma branduolinės energetikos srities veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, o vėliau kas 5 metus privalo būti tikrinami dėl tinkamumo dirbti.

Fiziniai asmenys, prieš skiriant juos atsakingais už I, II, III pavojingumo kategorijų radioaktyviųjų šaltinių, su kuriais vykdoma branduolinės energetikos srities veikla su radioaktyviaisiais šaltiniais, radiacinę ir (ar) fizinę saugą, arba prieš priimant juos dirbti su I, II, III pavojingumo kategorijų radioaktyviaisiais šaltiniais, su kuriais vykdoma branduolinės energetikos srities veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, privalo būti tikrinami Branduolinės energijos įstatyme nustatyta tvarka dėl teisės be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas ir (ar) branduolinės energetikos objekto aikštelę.