LegalizeLietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 2 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2025 m. birželio 30 d. Nr. XV-395
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Smulkieji medžiojamieji gyvūnai – visi medžiojamieji gyvūnai, išskyrus kanopinius žvėris, ruduosius lokius, vilkus, lūšis ir kurtinius.“
Papildyti 2 straipsnį 24 dalimi:
„24. Pasėlis – dirbamosios žemės sklype pasėti arba pasodinti kultūriniai augalai arba jų mišiniai: javai, techniniai ir pašariniai augalai, bulvės, daržovės ir ne ilgiau kaip dvejus metus auginamos daugiametės žolės.“
Papildyti 2 straipsnį 25 dalimi:
„25. Bitynas – vieta lauke, kur laikomi aviliai su bičių šeimomis.“
Papildyti 2 straipsnį 26 dalimi:
„26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme.“
2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams arba ūkinių gyvūnų savininkams ir laikytojams (toliau šiame straipsnyje – žalą patyrę asmenys) šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais valstybės vardu atlygina aplinkos ministro įgaliota institucija (toliau – už žalą atsakingi asmenys), jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodiką (toliau šiame straipsnyje – Metodika) apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (toliau – komisija), išskyrus atvejus, kai žalą patyręs asmuo ir už žalą atsakingas asmuo susitaria dėl žalos atlyginimo šalių susitarimu.
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl pasėlių, pievų, sumedėjusių sodo augalų, miško, hidrotechninių ir melioracijos statinių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais:
1) kai žalos pasėliams, pievoms, sumedėjusiems sodo augalams ar hidrotechniniams statiniams, melioracijos statiniams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Metodiką apskaičiuota pažeistų pasėlių ar sumedėjusių sodo augalų dalis viršija 5 procentus viso pasėlių ar sumedėjusių sodo augalų užimamo žemės ploto;
2) kai kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais žala atlyginama žalą patyrusio asmens ir už žalą atsakingo asmens abipusiu susitarimu. Žalą patyręs asmuo privalo pranešti medžioklės plotų naudotojui apie pastebėtą žalą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo dienos išsiųsdamas rašytinį pranešimą apie pastebėtą žalą, kartu informuodamas, kokiu būdu atlyginti patirtą žalą jis reikalauja. Rašytinis pranešimas apie pastebėtą žalą siunčiamas už žalą atsakingam medžioklės plotų naudotojui per Biologinės įvairovės informacinę sistemą. Medžioklės plotų naudotojas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo rašytinio pranešimo apie žalą gavimo dienos privalo elektroniniu laišku ar telefonu informuoti žalą patyrusį asmenį apie tai, kokių priemonių jis imsis, kad žala nedidėtų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo rašytinio pranešimo apie žalą gavimo dienos apžiūrėti žalos padarymo vietą ir su žalą patyrusiu asmeniu susitarti dėl žalos atlyginimo. Šalių susitarimas dėl žalos atlyginimo sudaromas raštu surašant žalos įvertinimo aktą, kuriame šalys nurodo konkrečią mokėtiną pinigų sumą arba kitokį žalos atlyginimo būdą, prievolės įvykdymo terminą. Jeigu žalą patyrusiam asmeniui ir už žalą atsakingam medžioklės plotų naudotojui per 5 darbo dienas nuo rašytinio pranešimo apie žalą gavimo dienos nepavyksta susitarti dėl žalos atlyginimo arba už žalą atsakingas medžioklės plotų naudotojas per 3 darbo dienas nuo rašytinio pranešimo apie žalą gavimo dienos neatsako į žalą patyrusio asmens pranešimą, žalą patyręs asmuo pranešimą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo pateikia savivaldybei šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo nustatyta tvarka valstybės vardu aplinkos ministro įgaliota institucija atlygina laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ją patyrusiems asmenims, kai pakenkdami pasėliams, pievoms, sumedėjusiems sodo augalams, bitynams, miškui, hidrotechniniams ir melioracijos statiniams žalą padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba kai žalą ūkiniams gyvūnams padarė vilkai, rudieji lokiai ar lūšys.
Žalą patyrę asmenys apie šio straipsnio 5 dalyje nurodytus žalos atvejus nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo dienos privalo pranešti išsiųsdami per Biologinės įvairovės informacinę sistemą rašytinį prašymą atitinkamai savivaldybės seniūnijai dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Žalą patyrę asmenys ar už žalą atsakingi asmenys pateikia per Biologinės įvairovės informacinę sistemą rašytinį prašymą atitinkamai savivaldybės seniūnijai dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo taip pat tais atvejais, kai žalą patyrusiam asmeniui ir už žalą atsakingam medžioklės plotų naudotojui nepavyksta susitarti dėl žalos dydžio ir jos atlyginimo šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba kai už žalą atsakingas medžioklės plotų naudotojas per 3 darbo dienas nuo rašytinio pranešimo apie žalą gavimo dienos neatsako į žalą patyrusio asmens rašytinį pranešimą. Seniūnijos seniūnas, gavęs rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo, per 7 darbo dienas organizuoja žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai:
1) žalos ūkiniams gyvūnams padaro vilkai, rudieji lokiai ir lūšys ar žalos bitynams padaro rudieji lokiai. Šiuo atveju žalą šio straipsnio 2 dalyje nurodyta komisija artimiausią darbo dieną, einančią po gauto rašytinio pranešimo apie padarytą žalą gavimo dienos, surašo medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams ir bitynams apžiūros aktą, duomenis apie įvykį pateikia į Biologinės įvairovės informacinę sistemą ir prireikus nustato kitą konkretų žalos dydžio apskaičiavimo terminą, kai bus žinomi žalos dydžiui apskaičiuoti pagal Metodiką būtini duomenys, informuodama apie tai žalą patyrusius asmenis;
2) dėl žalos pobūdžio jos dydžio pagal Metodiką neįmanoma nustatyti per 7 darbo dienas. Šiuo atveju kitą konkretų žalos dydžio apskaičiavimo terminą nustato šio straipsnio 2 dalyje nurodyta komisija, informuodama apie tai žalą patyrusius asmenis ir už žalą atsakingus asmenis.
Lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos ar per terminą, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka sudarytame susitarime dėl žalos atlyginimo. Šalis, nesutinkanti su šio straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka šios komisijos sprendimą apskųsti teismui. Lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinamas žalos dydis, įsiteisėjimo dienos.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais medžioklės plotų naudotojai neprivalo atlyginti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos, jeigu ji padaryta žemės sklypuose, kuriuose jų savininkas šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka uždraudė medžioti visai arba nustatė draudimą medžioti tų rūšių medžiojamuosius gyvūnus, kurie padarė žalos pasėliams arba kitiems žalojamiems objektams.
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žalą patyrusiems asmenims atlyginama, jeigu pasėlių, pievų, sumedėjusių sodo augalų, miško, bitynų savininkai, valdytojai ir naudotojai ar ūkinių gyvūnų savininkai ir laikytojai vykdo šių pasėlių, pievų, sumedėjusių sodo augalų, miško želdinių ir žėlinių, bitynų, ūkinių gyvūnų apsaugojimo nuo laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, nustatytas Metodikoje, o hidrotechninių ir melioracijos statinių atveju – jeigu šiuos statinius jų savininkas prižiūri laikydamasis jų techninės priežiūros reikalavimų, nustatytų Metodikoje.“
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
Aplinkos ministras ir žemės ūkio ministras iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Iki 2025 m. gruodžio 31 d. pradėtos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo ir atlyginimo procedūros baigiamos vykdyti vadovaujantis iki 2025 m. gruodžio 31 d. galiojusiomis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nuostatomis.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.