Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2014-10-09
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

Suvestinė redakcija nuo 2024-01-02 iki 2024-06-30

Įstatymas paskelbtas: TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15180

Nauja redakcija nuo 2019-09-01:

Nr. XIII-1959, 2019-02-12, paskelbta TAR 2019-02-20, i. k. 2019-02742

LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMAS

2014 m. spalio 9 d. Nr. XII-1215 Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1.

Šio įstatymo paskirtis – nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei savivaldybės būsto pardavimo sąlygas ir tvarką.

2.

Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą:

1) Lietuvos Respublikos piliečiams ir jų šeimos nariams;

2) kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams;

3) užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;

4) užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-949, 2022-03-17, paskelbta TAR 2022-03-22, i. k. 2022-05127

3.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-949, 2022-03-17, paskelbta TAR 2022-03-22, i. k. 2022-05127

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Būstas – vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkami gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus.

2.

Butas – gyvenamojo namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų, atitvarinėmis konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.

3.

Išperkamoji būsto nuoma – būsto nuoma, kai nuomotojas savo nuosavybės teise valdomą būstą ar svetimą būstą, kai teisę jį išnuomoti išperkamosios nuomos būdu suteikia įstatymai ar būsto savininkas, leidžia nuomininkui valdyti ir naudoti už užmokestį su sąlyga, kad nuomininkui būstas pereina nuosavybės teise, sumokėjus visą sutartyje nustatytą kainą.

4.

Jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų.

5.

Likęs be tėvų globos asmuo – asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs ir (arba) kuriam yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).

6.

Naudingasis būsto plotas – bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.

7.

Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.

8.

Savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.

9.

Savivaldybės būsto pardavimas – savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų perdavimas privačion nuosavybėn už nustatytą pinigų sumą (kainą) šio įstatymo nustatyta tvarka.

10.

Socialinis būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, socialinių paslaugų įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis.

11.

Šeima – sutuoktiniai, asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, ir, jeigu turi, jų vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat susituokęs asmuo ir su juo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium likęs (likę) gyventi jų vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), arba vienas iš tėvų, globėjų (rūpintojų) ir jo vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), asmenys, teismo sprendimu pripažinti šeimos nariais. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų ir (ar) pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklas ar profesinio mokymo įstaigas baigę pilnamečiai vaikai ir (ar) pilnamečiai vaikai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, nuo bendrojo ugdymo mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais, taip pat globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis, kuriems yra nustatyta globa (rūpyba), kartu gyvenantys sutuoktinių, asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, ar asmens tėvai, jeigu visi šie asmenys yra nurodyti prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.

12.

Tinkamas būstas – būstas, kurio vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas, vertinamas moka         nt būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, yra ne mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų ir ne didesnis kaip 14 kvadratinių metrų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2885, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10373

13.

Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas – kredito davėjo, įrašyto į viešąjį kredito davėjų sąrašą (toliau – kredito davėjas), pagal kreditavimo sutartį asmenims ir šeimoms, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, skolinami pinigai būstui įsigyti – būstui pirkti ar (ir) statyti – arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti. Pagal šį įstatymą dalis valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gali būti panaudota žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti.

14.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme.

3 straipsnis. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo principai

Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis šiais principais:

1) lygiateisiškumo – parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę;

2) socialinio teisingumo – parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens bei šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius;

3) pasirinkimo – paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas paremtas teise asmenims ir šeimoms rinktis vieną iš kelių paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formų;

4) veiksmingumo ir efektyvumo – parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama siekiant didinti asmenų ir šeimų, pagal šį įstatymą turinčių teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, motyvaciją integruotis į darbo rinką ir racionaliai naudoti turimus išteklius.

II SKYRIUS

UŽ PARAMĄ BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ATSAKINGOS INSTITUCIJOS. PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI FINANSAVIMAS

4 straipsnis. Už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos institucijos

1.

Už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

2) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

3) savivaldybių institucijos.

2.

Vyriausybė priima paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką reglamentuojančius teisės aktus ir atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

3.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:

1) formuoja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką;

2) organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politikos įgyvendinimą;

3) koordinuoja lėšų iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos paramos fondų ir iš kitų finansavimo šaltinių skyrimą savivaldybėms paramai asmenims bei šeimoms būstui įsigyti ar išsinuomoti teikti;

4) nustato prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarką;

5) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

4.

Savivaldybės taryba atlieka šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

5.

Savivaldybės administracija:

1) nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti;

2) ne vėliau kaip likus mėnesiui iki einamųjų metų gegužės 1 dienos raštu informuoja paramą būstui išsinuomoti ir išperkamąją būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją gaunančius asmenis ir šeimas apie prievolę Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas);

3) organizuoja ir vykdo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimą;

4) siekdama nustatyti asmens ar šeimos teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos apie asmens (jo šeimos), kuris kreipiasi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, asmens (jo šeimos), įrašyto (įrašytos) į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, asmens ar šeimos, kurie naudojasi parama būstui išsinuomoti, taip pat asmens ar šeimos, gaunančių išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, pateiktas turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas;

5) priimdama sprendimą asmenį ar šeimą įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, raštu informuoja apie galimybę pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija ir jos teikimo sąlygas;

6) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

5 straipsnis. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti finansavimas

1.

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti finansavimo lėšas sudaro piniginės įplaukos, gautos šiame įstatyme nustatyta tvarka, ir valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimai.

2.

Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija finansuojama iš valstybės biudžeto, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai būsto nuoma finansuojama iš savivaldybės biudžeto.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2885, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10373

3.

Valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, skirtos būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijoms mokėti, paskirstomos, pervedamos, tikslinamos, naudojamos ir už jas atsiskaitoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinta Specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodika.

4.

Socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, savivaldybės būsto pardavimo ir kitų teisėtai gautų lėšų, kurios naudojamos vadovaujantis šiuo įstatymu, savivaldybės tarybos patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros programa arba kitais savivaldybės strateginio planavimo dokumentais, kuriuose numatyta socialinio būsto fondo plėtra.

5.

Būstų nuoma ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui iš fizinių ar juridinių asmenų Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėms finansuojama iš valstybės biudžeto apmokant 70 procentų išsinuomotų būstų nuomos kainos, kitoms savivaldybėms – 80 procentų išsinuomotų būstų nuomos kainos, užtikrinant šioje dalyje nurodytos būstų nuomos savivaldybėse finansavimą pagal poreikį. Valstybės biudžeto lėšos, skirtos būstų nuomai iš fizinių ar juridinių asmenų apmokėti, savivaldybių biudžetams paskirstomos, pervedamos, tikslinamos, naudojamos ir už jas atsiskaitoma socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2885, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10373

6.

Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijoms administruoti iš valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams panaudojama ne daugiau kaip 4 procentai būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti skiriamų lėšų. Konkretų būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijoms administruoti skiriamų lėšų dydį procentais, šių lėšų paskirstymo, pervedimo, tikslinimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jų panaudojimą tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

7.

Parama būstui įsigyti, teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, finansuojama iš valstybės biudžeto.

8.

Parama būstui įsigyti, teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, gali būti teikiama kartu su savivaldybės ir (ar) pelno siekiančio juridinio asmens finansine parama. Finansinės paramos teikimo tvarką ir sąlygas nustato savivaldybių tarybos ir (ar) pelno siekiančio juridinio asmens valdymo organai ar dalyvių susirinkimas. Bendra paramos būstui įsigyti ir finansinės paramos dalis negali būti didesnė negu 50 procentų įsigyjamo būsto vertės.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-37, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27345

III SKYRIUS

PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI FORMOS IR TEISĖS GAUTI ŠIĄ PARAMĄ NUSTATYMAS

6 straipsnis. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formos

1.

Parama būstui įsigyti teikiama:

1) valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti;

2) mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.

2.

Parama būstui išsinuomoti teikiama:

1) nuomojant socialinį būstą;

2) mokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.

3.

Asmenys ir šeimos, atitinkantys daugiau kaip vienos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formos reikalavimus, vienu metu gali naudotis tik viena iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų paramos formų.

7 straipsnis. Kreipimasis dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti

1.

Asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo 8, 9 ar 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, norėdami gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, kreipiasi į savivaldybės administraciją pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka asmens (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių pasirinktinai) deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurioje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, pateikdami socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.