Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2013-12-19
Paskutinį kartą atnaujinta 2014-06-17
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 27
Pakeitimų istorija JSON API

Suvestinė redakcija nuo 2014-06-17

Įstatymas paskelbtas

TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2013 m. gruodžio 19 d. Nr. XII-700

Vilnius

(Žin., 2000, Nr. 74-2262;

2008, Nr. 149-5997; 2011, Nr. 129-6108)

1 straipsnis. 1.38

straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 1.38 straipsnio 4 dalį ir ją

išdėstyti taip:

„4. Vartojimo sutarčių formai

yra taikoma vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teisė.“

2 straipsnis. 1.39

straipsnio 1 dalies pripažinimas netekusia galios

1.39 straipsnio 1 dalį pripažinti

netekusia galios.

3 straipsnis. 6.188

straipsnio pripažinimas netekusiu galios

6.188 straipsnį pripažinti netekusiu

galios.

4 straipsnis.

Kodekso šeštosios knygos II dalies papildymas XVIII1 skyriumi

Papildyti Kodekso šeštosios knygos II dalį

XVIII1 skyriumi:

„XVIII1 SKYRIUS

VARTOJIMO SUTARTYS

6.2281

straipsnis. Vartojimo sutarties samprata ir kitos sąvokos

1.

Vartojimo sutartimi verslininkas

įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti

paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir

sumokėti jų kainą.

2.

Vartotojas –

fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais

tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

3.

Verslininkas – fizinis

asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo

prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar

sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo

naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo

dalyvių teisinę formą.

4.

Šiame skyriuje

preke laikomas materialus kilnojamasis daiktas, išskyrus daiktus, kurie yra

realizuojami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vykdymo proceso metu,

ir kitas įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energija, vanduo ir

gamtinės dujos taip pat laikomi prekėmis, jeigu parduodamas jų ribotas tūris

arba nustatytas kiekis. Šio kodekso 6.2284

straipsnio tikslais preke laikomas ir nekilnojamasis daiktas, taip pat šilumos

ir elektros energija, vanduo, gamtinės dujos.

6.2282 straipsnis. Draudimas atsisakyti vartotojų teisių ar

jas apriboti. Vartotojų teisių apsauga

1.

Vartotojai negali atsisakyti šiame

kodekse jiems nustatytų teisių. Vartojimo sutarčių sąlygos, kurios tiesiogiai

ar netiesiogiai panaikina ar apriboja šiame kodekse nustatytas vartotojų

teises, negalioja.

2.

Kai

verslininkas pažeidžia vartotojo teises, vartotojas turi teisę įstatymų

nustatyta tvarka kreiptis dėl pažeistų jo teisių gynimo į vartotojų teisių

apsaugos institucijas ar teismą.

3.

Vartotojų teisių apsaugos institucijas ir vartotojų

teisių gynimo tvarką nustato įstatymai.

4.

Verslininkui draudžiama vykdyti

vartotojams nesąžiningą komercinę veiklą. Nesąžiningos komercinės veiklos rūšis

ir atvejus nustato įstatymai.

6.2283

straipsnis. Vartojimo sutartis reglamentuojančių

normų taikymas

1.

Šio skyriaus nuostatos taikomos visoms

vartojimo sutartims, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.

2.

Šio skyriaus, išskyrus 6.2284 straipsnį, nuostatos netaikomos

šioms sutartims:

1) notarinės formos sutartims;

2) sutartims dėl socialinių paslaugų;

3) sutartims dėl sveikatos

priežiūros paslaugų;

4) sutartims dėl finansinių

paslaugų;

5) statybos rangos sutartims

dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos;

6) gyvenamosios patalpos

nuomos sutartims;

7) pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio atostogų

produkto, perpardavimo arba keitimosi sutartims (šio kodekso 6.369, 6.370

straipsniai);

8) turizmo paslaugų teikimo

sutartims (šio kodekso 6.747–6.755 straipsniai);

9) sutartims dėl dažno ir

reguliaraus maisto produktų, gėrimų ar kitų prekių, skirtų einamajam vartojimui

namų ūkyje, tiekimo vartotojui;

10) sutartims, sudarytoms

naudojant prekybos automatus arba automatizuotose prekybos patalpose;

11) sutartims, sudarytoms su

ryšių paslaugų teikėjais naudojantis taksofonais arba kitais viešaisiais

mokamaisiais telefonais dėl jų naudojimo, ir sutartims, sudarytoms dėl

vartotojo vienkartinio pasinaudojimo telefono, interneto ar fakso ryšiu;

12) sutartims dėl azartinių

lošimų, loterijos ar kitokių žaidimų,

grindžiamų rizika ar atsitiktinumu;

13) sutartims dėl keleivių

vežimo, išskyrus šio kodekso 6.2285

straipsnio 3 dalį ir

6.2288 straipsnio 3 dalį.

3.

Šio skyriaus

normos, reglamentuojančios vartotojų teisių apsaugą, taip pat taikomos šiais

atvejais:

1) kai fizinis asmuo sudaro

sutartį dvigubo naudojimo tikslais, t. y. vartojimo ir verslo tikslais, tačiau,

atsižvelgiant į visas su sutartimi susijusias aplinkybes, verslo tikslai

nevyrauja;

2) kai fizinis asmuo faktiškai

naudojasi preke ar faktiškai gauna paslaugą vartojimo tikslais ir už ją sumoka,

nors sutartį su verslininku sudarė fiziniam asmeniui atstovaujantis viešasis

juridinis asmuo.

6.2284

straipsnis. Vartojimo sutarčių nesąžiningos sąlygos

1.

Vartotojas turi teisę

teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties

nesąžiningas sąlygas.

2.

Nesąžiningomis laikomos

vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir

kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių

teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad

nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis:

1) panaikinama arba apribojama

verslininko civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės

atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą vartotojo turtui;

2) netinkamai panaikinamos

arba apribojamos vartotojo teisės verslininko ar kitos šalies atžvilgiu tuo

atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo

bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus;

3) numatoma, kad vartotojas

privalo vykdyti sutarties sąlygas, o verslininko pareiga vykdyti šią sutartį

priklauso nuo kitų sąlygų, kurių įvykdymas priklauso tik nuo verslininko

valios;

4) verslininkui suteikiama

teisė negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia

nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumatoma vartotojo teisė gauti iš

verslininko tokio pat dydžio sumas, kai verslininkas vienašališkai nutraukia

sutartį;

5) nustatoma neproporcingai

didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą

įvykdymą;

6) verslininkui suteikiama

teisė vienašališkai nutraukti sutartį ar bet kada savo nuožiūra jos atsisakyti,

o vartotojui ši teisė nesuteikiama arba verslininkui suteikiama teisė

negrąžinti iš vartotojo iki sutarties įvykdymo gautų sumų, kai verslininkas

vienašališkai nutraukia sutartį ar jos atsisako;

7) verslininkui suteikiama

teisė be pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį, apie

numatomą sutarties nutraukimą iš anksto tinkamai neįspėjus vartotojo;

8) verslininkui suteikiama

teisė vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį arba numatomas

neprotingai trumpas laikas, per kurį vartotojas turi pareikšti savo nuomonę dėl

sutarties pratęsimo, arba kad apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti sutartį

vartotojas turi pranešti neprotingai anksti;

9) vartotojas įpareigojamas

vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės

susipažinti iki sutarties sudarymo;

10) verslininkui suteikiama

teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti

sutarties sąlygas;

11) verslininkui suteikiama

teisė be pakankamo pagrindo vienašališkai pakeisti bet kokias prekių ar

paslaugų savybes;

12) verslininkui suteikiama

teisė prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų

kainas arba teisė vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti

sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją. Ši

nuostata netaikoma sutartims dėl vertybinių popierių, kitų finansinių

dokumentų, taip pat dėl daiktų perleidimo ir paslaugų teikimo, kai kaina yra

susijusi su biržų kursų ar indeksų svyravimais ir jos nekontroliuoja

verslininkas, ir užsienio valiutos, kelionės čekių ar užsienio valiuta

išreikštų tarptautinių pašto perlaidų pirkimo–pardavimo sutartims;

13) verslininkui suteikiama

teisė vienašališkai spręsti, ar pateiktos prekės arba suteiktos paslaugos

atitinka sutarties reikalavimus;

14) verslininkui suteikiama

išimtinė teisė aiškinti sutartį;

15) ribojama verslininko

pareiga vykdyti jo atstovų prisiimtus įsipareigojimus arba nustatoma, kad ši

pareiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų;

16) vartotojas įpareigojamas

įvykdyti visus įsipareigojimus verslininkui net ir tuo atveju, kai šis neįvykdo

savųjų arba nevisiškai juos įvykdo;

17) verslininkui suteikiama

teisė be vartotojo sutikimo perleisti savo teises ir prievoles, atsirandančias

iš sutarties, kai tai gali sumažinti vartotojui teikiamas garantijas;

18) panaikinama arba suvaržoma

vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo

būdais (nustatomas išimtinis teritorinis

teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui,

apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir

pan.).

3.

Teismas gali pripažinti

nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio

straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio

2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui.

4.

Pagal šio straipsnio 2 dalį

individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių

parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos

iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto

parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos

individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms.

Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta

individualiai, tenka verslininkui.

5.

Ar vartojimo sutarties

sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų

prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos

sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos

sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas.

6.

Bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti

išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos

laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų

turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Ši taisyklė

netaikoma kolektyvinio vartotojų interesų gynimo atvejais, kai siekiama

parengtas standartines sutarčių sąlygas uždrausti toliau naudoti.

7.

Vartojimo sutarties dalyką

apibūdinančios sąlygos, taip pat su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir

jų kainos atitikimu susijusios sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo

požiūriu, jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai.

8.

Kai teismas sutarties

sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios

sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims

lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas

sąlygas.

9.

Bylą

nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį

nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio.

10.

Vartotojų teises ginančios

institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti vartojimo

sutarčių standartines sąlygas ir ginčyti vartojimo sutarčių nesąžiningas

sąlygas.

6.2285

straipsnis. Kaina ir kiti mokėjimai

1.

Vartotojas privalo sumokėti

verslininkui už prekes ar paslaugas vartojimo sutartyje ar pagal ją nustatytą

kainą, jeigu ko kita nenumatyta sutartyje ar įstatymuose.

2.

Kai vartojimo sutartyje

numatytas išankstinis kainos sumokėjimas, bet vartotojas per sutartyje

nustatytą terminą kainos nesumoka, laikoma, kad vartotojas atsisakė sutarties,

jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.

3.

Prieš sudarydamas vartojimo

sutartį, verslininkas turi gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno

papildomo mokesčio, numatyto prie kainos. Jeigu verslininkas negavo aiškaus

vartotojo sutikimo, bet numanė jį iš išankstinių teiginių, su kuriais

vartotojas, norėdamas išvengti papildomų mokesčių, turėjo nesutikti, vartotojas

turi teisę tokius mokesčius susigrąžinti.

4.

Vartojimo sutarties

sudarymo išlaidos tenka vartotojui tik tuo atveju, kai sutarties sudarymo metu

verslininkas jas atskirai aptarė su vartotoju ir gavo jo aiškų sutikimą dėl šių

išlaidų apmokėjimo.

5.

Verslininkas, suteikiantis

vartotojui galimybę susisiekti su juo dėl sudarytos sutarties naudojantis

telefono ryšio paslaugomis, negali naudoti telefono ryšio numerio, kuriuo

skambinant būtų taikoma didesnė telefono ryšio paslaugų kaina, negu nustatyta

vartotojo ir telefono ryšio paslaugų teikėjo sutartyje. Verslininkas, pažeidęs

šią pareigą, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtas išlaidas.

6.2286

straipsnis. Bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai

1.

Prieš sudarydamas vartojimo

sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis,

verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną,

teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi

būti suteikta valstybine kalba. Verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu

būdu privalo vartotojui suteikti šią informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš

konteksto:

1) prekės ar paslaugos

pagrindinės savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar

paslaugą);

2) duomenys apie verslininką

(vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas, telefono ryšio numeris);

3) bendra prekių ar paslaugų

kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų

pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal

kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos vežimo,

pristatymo ir pašto išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų

priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali

tekti jas apmokėti;

4) jeigu reikalinga,

apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų

suteikimo terminas, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka;

5) garantija pagal įstatymą,

tinkamumo naudoti terminas, garantinio aptarnavimo ir kokybės garantijos

(komercinės garantijos) sąlygos, jeigu reikalinga;

6) jeigu reikalinga, sutarties

trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties

nutraukimo sąlygos.

2.

Įstatymuose ir Mažmeninės

prekybos taisyklėse gali būti nustatyta reikalavimų dėl papildomos

informacijos, kurią būtina suteikti vartotojams prieš sudarant vartojimo sutartis

dėl tam tikrų rūšių prekių ar paslaugų, teikimo.

3.

Šis straipsnis netaikomas

smulkioms buitinėms sutartims, kurios įvykdomos iš karto po jų sudarymo.

4.

Pareiga įrodyti, kad

informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui.

5.

Verslininkas, neįvykdęs

arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti

dėl to vartotojo patirtus nuostolius.

6.2287 straipsnis. Vartotojų teisė į informaciją, kai

sudaromos nuotolinės sutartys ir ne prekybos patalpose sudaromos sutartys

1.

Prieš sudarydamas nuotolinę

sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai

ir suprantamai suteikti vartotojui šią informaciją:

1) pagrindinės prekės ar

paslaugos savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą);

2) duomenys apie verslininką

(vardas ir pavardė ar pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma);

3) verslininko buveinės

adresas, telefono ryšio, fakso numeriai ir, jei turi, elektroninio pašto

adresas, kuriais vartotojas gali susisiekti su verslininku, adresas, kuriuo

vartotojas gali pateikti skundus, ir, jeigu reikalinga, duomenys apie

verslininką, kurio vardu veikiama (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės

adresas);

4) bendra prekių ar paslaugų

kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų

pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal

kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos vežimo,

pristatymo, pašto ir kitos išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl

pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai,

kad gali tekti jas apmokėti. Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis,

kurioje numatytas periodinių įmokų mokėjimas, bendrą kainą sudaro visos tam

tikro sąskaitos pateikimo laikotarpio išlaidos. Jeigu pagal sutartį turi būti

mokamas fiksuotas mokestis, bendra kaina taip pat reiškia visas mėnesio

išlaidas. Jeigu visos išlaidos negali būti iš anksto pagrįstai apskaičiuotos,

turi būti nurodytas metodas, pagal kurį apskaičiuojama kaina;

5) naudojimosi ryšio

priemonėmis sudarant sutartį išlaidos, jeigu jos apskaičiuojamos ne pagal

bazinius (įprastus) dydžius;

6) apmokėjimo, pristatymo,

sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas ir,

jeigu reikalinga, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka;

7) teisė atsisakyti sutarties:

šios teisės įgyvendinimo sąlygos, terminas ir tvarka pagal šio kodekso 6.22810

straipsnį, taip pat pavyzdinė sutarties atsisakymo forma arba informacija, kad

vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.22810 straipsnį, arba, jei reikalinga, aplinkybės, kuriomis

vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties;

8) jeigu reikalinga,

informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties, turi padengti prekių

grąžinimo išlaidas, o nuotolinių sutarčių atvejais – prekių grąžinimo išlaidas,

jei prekės dėl savo pobūdžio paprastai negali būti grąžintos paštu;

9) informacija, kad

vartotojas, atsisakęs sutarties pagal šio kodekso 6.22810 straipsnio

9 ar 10 dalį, turi sumokėti verslininkui pagrįstas išlaidas pagal šio kodekso 6.22811 straipsnio 9 dalį;

10) prekės garantija pagal

įstatymą;

11) jeigu reikalinga,

vartotojų aptarnavimas, jiems teikiamos paslaugos po sutarties sudarymo ir

kokybės garantija (komercinė garantija) bei jų sąlygos;

12) jeigu reikalinga,

verslininkui taikomas elgesio kodeksas ir informacija, kaip su juo galima

susipažinti;

13) jeigu reikalinga,

sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, –

sutarties nutraukimo sąlygos;

14) jeigu reikalinga, minimali

sutarties galiojimo trukmė;

15) jeigu reikalinga, užstatai

ar kitos finansinės garantijos, kurias vartotojas turi pateikti ar sumokėti

verslininko reikalavimu, ir jų taikymo sąlygos;

16) jeigu reikalinga, galimybė

pateikti skundą ar reikalauti žalos atlyginimo ne teismo tvarka ir

pasinaudojimo ja sąlygos.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 7,

8 ir 9 punktuose nurodyta informacija gali būti vartotojui suteikta pateikiant

užpildytą pavyzdinę informacijos apie sutarties atsisakymą formą. Šią formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija. Jeigu verslininkas pateikė

vartotojui tinkamai užpildytą pavyzdinę informacijos apie sutarties atsisakymą

formą, laikoma, kad verslininkas tinkamai įvykdė šio straipsnio 1 dalies 7, 8

ir 9 punktuose nustatytus informacijos teikimo reikalavimus.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje

nurodyta informacija yra neatskiriama nuotolinės sutarties ar ne prekybos

patalpose sudarytos sutarties dalis. Ši informacija gali būti keičiama tik

sutarties šalių aiškiu susitarimu.

4.

Jeigu verslininkas tinkamai

neįvykdė reikalavimo suteikti vartotojui šio straipsnio 1 dalies 4 punkte

nurodytą informaciją apie papildomus mokesčius ar kitas išlaidas arba šio

straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą informaciją apie prekių grąžinimo

išlaidas, vartotojas neprivalo mokėti šių mokesčių ar išlaidų.

5.

Pareiga įrodyti, kad pagal

šį straipsnį informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui.

6.

Kituose įstatymuose gali

būti nustatyta papildomų informacijos teikimo reikalavimų atskirų rūšių

nuotolinėms sutartims ar ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims.

6.2288

straipsnis. Nuotolinės sutartys

1.

Nuotolinė

sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą

nuotolinio pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir

vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei

sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones.

2.

Sudarydamas nuotolinę

sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6.2287 straipsnio 1

dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas

vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas

ryšio priemones. Patvariojoje laikmenoje pateikiama informacija turi būti

įskaitoma.

3.

Jeigu pagal elektroninėmis

priemonėmis sudaromą nuotolinę sutartį vartotojas turi prievolę sumokėti,

verslininkas aiškiai, pastebimu būdu ir prieš pat vartotojo užsakymo pateikimą

privalo supažindinti vartotoją su šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 1, 4, 13 ir

14 punktuose nurodyta informacija. Verslininkas privalo užtikrinti, kad

vartotojas, pateikdamas savo užsakymą, aiškiai patvirtintų, kad po užsakymo

pateikimo vartotojui atsiranda prievolė sumokėti. Jeigu pateikiant užsakymą

reikia paspausti mygtuką ar naudoti panašią funkciją, mygtukas ar panaši

funkcija turi būti pažymėti taip, kad būtų lengvai įskaitoma (suprantama), t.

y. pateikti tik žodžiai „užsakymas su prievole sumokėti“ ar panaši nedviprasmiška

formuluotė, nurodanti, kad pateikus užsakymą vartotojui atsiranda prievolė

sumokėti verslininkui. Jeigu verslininkas pažeidžia šį reikalavimą, iš

nuotolinės sutarties vartotojui mokėjimo prievolė neatsiranda.

4.

Jeigu nuotolinė sutartis

sudaroma ryšio priemonėmis, kurias naudojant nėra pakankamai vietos ar laiko

informacijai pateikti, verslininkas prieš sutarties sudarymą privalo šiomis

priemonėmis pateikti bent šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 1,

2, 4, 7 ir 13 punktuose nurodytą informaciją. Kitą šio kodekso 6.2287 straipsnio

1 dalyje nurodytą informaciją verslininkas privalo pateikti vartotojui, kaip

nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.

5.

Verslininkas, kuris

skambina vartotojui telefonu siekdamas sudaryti nuotolinę sutartį, pokalbio su

vartotoju pradžioje privalo atskleisti savo tapatybę (vardą ir pavardę ar

pavadinimą) ir, jeigu reikalinga, asmens, kurio vardu jis skambina, tapatybę

(vardą ir pavardę ar pavadinimą) ir nurodyti komercinį šio pokalbio tikslą.

Jeigu šiuo atveju vartotojas sutinka sudaryti nuotolinę sutartį, verslininkas

privalo patvirtinti pasiūlymą vartotojui patvariojoje laikmenoje. Nuotolinė

sutartis laikoma sudaryta, kai vartotojas pasirašo pasiūlymą arba išsiunčia

verslininkui savo rašytinį sutikimą.

6.

Per protingą terminą nuo nuotolinės

sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip pristatydamas prekes arba prieš pradėdamas

teikti paslaugas verslininkas privalo pateikti vartotojui sudarytos sutarties

patvirtinimą patvariojoje laikmenoje. Sutarties patvirtinime pateikiama visa

šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, išskyrus

informaciją, kurią verslininkas pateikė vartotojui patvariojoje laikmenoje

prieš sudarydamas nuotolinę sutartį.

7.

Įstatymuose gali būti

nustatyta ir kitų vartojimo sutarčių sudarymo elektroninėmis priemonėmis

reikalavimų.

8.

Kituose įstatymuose negali

būti nustatyta jokių papildomų informacijos pateikimo iki sutarties sudarymo

reikalavimų, taikomų nuotolinėms sutartims.

6.2289

straipsnis. Ne prekybos patalpose sudarytos sutartys

1.

Ne prekybos patalpose

sudaryta sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, atitinkanti vieną iš

šių sąlygų:

1) sudaryta verslininkui ir

vartotojui fiziškai esant kartu vienoje vietoje, kuri nėra verslininko prekybos

patalpos;

2) kurią pasiūlo sudaryti

vartotojas ir yra šios dalies 1 punkte nurodytos sąlygos;

3) sudaryta verslininko

prekybos patalpose arba naudojantis ryšio priemonėmis iš karto po to, kai

verslininkas į vartotoją kreipėsi asmeniškai ir tiesiogiai jiems fiziškai esant

kartu vienoje vietoje, kuri nėra verslininko prekybos patalpos;

4) sudaryta per verslininko

organizuotą ekskursiją, skirtą reklamuoti ir parduoti prekes ar paslaugas

vartotojui.

2.

Prekybos patalpomis

laikomos nekilnojamosios patalpos, kuriose verslininkas nuolat verčiasi

mažmenine prekyba, ir kilnojamosios patalpos, kuriose verslininkas paprastai

verčiasi mažmenine prekyba.

3.

Ne prekybos patalpose

sudarytoms sutartims, kai suma, kurią turi sumokėti vartotojas, yra mažesnė už

100 litų, netaikomi šis straipsnis, šio kodekso 6.2287 ir 6.22810 straipsniai. Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis, kurioje

numatomas periodinių įmokų mokėjimas, atsižvelgiama į sumą, kurią turi sumokėti

vartotojas per metus.

4.

Ne prekybos patalpose

sudarydamas sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6.2287 straipsnio 1

dalyje nurodytą informaciją raštu popieriuje arba vartotojo sutikimu kitoje

patvariojoje laikmenoje. Informacija turi būti įskaitoma ir pateikiama aiškia

ir suprantama kalba.

5.

Verslininkas privalo

pateikti vartotojui pasirašytos ne prekybos patalpose sudarytos sutarties

kopiją arba šios sutarties patvirtinimą raštu popieriuje ar vartotojo sutikimu

kitoje patvariojoje laikmenoje.

6.

Kituose įstatymuose negali

būti nustatyta jokių papildomų informacijos pateikimo iki sutarties sudarymo

reikalavimų, taikomų ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims.

6.22810 straipsnis. Vartotojų teisė

atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties

1.

Vartotojas turi teisę,

nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta šio kodekso 6.22811 straipsnyje,

išlaidų, per keturiolika dienų atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos

patalpose sudarytos sutarties, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytas

išimtis.

2.

Vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose

sudarytos sutarties netaikoma šioms sutartims:

1) paslaugų sutartims, pagal

kurias paslaugos vartotojui visiškai suteiktos, jeigu prieš paslaugų teikimą

buvo gautas vartotojo aiškus sutikimas ir pripažinimas, kad jis neteks teisės

atsisakyti sutarties, kai verslininkas visiškai įvykdys sutartį;

2) sutartims, pagal kurias

parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų kaina priklauso nuo finansų rinkos

svyravimų šio straipsnio 1 dalyje

nustatytu sutarties atsisakymo laikotarpiu;

3) sutartims dėl pagal

specialius vartotojo nurodymus pagamintų prekių, kurios nėra iš anksto

pagamintos ir kurios gaminamos atsižvelgiant į vartotojo asmeninį pasirinkimą

ar nurodymą, arba dėl prekių, kurios yra aiškiai pritaikytos vartotojo

asmeninėms reikmėms;

4) sutartims dėl greitai

gendančių prekių ar prekių, kurių galiojimo laikas yra trumpas;

5) sutartims dėl supakuotų

prekių, kurios buvo išpakuotos po pristatymo ir kurios yra netinkamos grąžinti

dėl sveikatos apsaugos ar higienos priežasčių;

6) sutartims dėl prekių,

kurios po pristatymo dėl savo pobūdžio neatskiriamai susimaišo su kitais

daiktais;

7) sutartims dėl alkoholinių

gėrimų, kurių kaina nustatyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir kurie

pristatomi po trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo, o tikroji gėrimų vertė

priklauso nuo rinkos svyravimų;

8) sutartims, sudarytoms

vartotojui pateikus verslininkui konkretų prašymą dėl šio atvykimo tam, kad

būtų atlikti skubaus remonto ar priežiūros darbai. Jeigu šiuo atveju verslininkas

suteikia daugiau papildomų paslaugų, negu vartotojas konkrečiai nurodė, arba

parduoda daugiau papildomų prekių, negu būtina remonto ar priežiūros darbams

atlikti, toms papildomoms paslaugoms ar prekėms taikoma teisė atsisakyti

sutarties;

9) sutartims dėl supakuotų

vaizdo ar garso įrašų arba supakuotos programinės įrangos, kurie buvo išpakuoti

po pristatymo;

10) sutartims dėl laikraščių,

periodinių leidinių ar žurnalų pristatymo, išskyrus sutartis dėl šių leidinių

prenumeratos;

11) sutartims, sudarytoms

viešajame aukcione;

12) sutartims dėl

apgyvendinimo, prekių vežimo, automobilių nuomos, viešojo maitinimo ar

laisvalaikio paslaugų, jeigu sutartyje nustatyta konkreti paslaugų teikimo data

ar laikotarpis;

13) sutartims dėl skaitmeninio turinio teikimo, jeigu skaitmeninio turinio teikimas buvo pradėtas

vartotojui iš anksto aiškiai sutikus ir pripažinus, kad dėl to jis praras teisę

atsisakyti sutarties.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje

nurodytas nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties

atsisakymo terminas pasibaigia po keturiolikos dienų:

1) kai sudaroma sutartis dėl

paslaugų arba energijos pirkimo–pardavimo sutartis, – nuo sutarties sudarymo

dienos;

2) kai sudaroma

pirkimo–pardavimo sutartis, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo

nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna užsakytą prekę arba:

a)

jeigu vartotojas vienu

užsakymu užsakė daugiau negu vieną prekę ir prekės pristatomos atskirai, – nuo

tos dienos, kurią vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją,

gauna paskutinę prekę;

b)

jeigu prekė pristatoma

skirtingomis partijomis arba dalimis, – nuo tos dienos, kurią vartotojas ar

vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna paskutinę partiją ar dalį;

c)

jeigu sudaroma sutartis dėl

reguliaraus prekių pristatymo per nustatytą laikotarpį, – nuo tos dienos, kurią

vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, gauna pirmąją prekę.

4.

Jeigu verslininkas

nepateikė vartotojui informacijos apie teisę atsisakyti sutarties pagal šio

kodekso 6.2287 straipsnio 1

dalies 7 punktą, vartotojas turi teisę atsisakyti

sutarties per 12 mėnesių nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytos termino

pabaigos.

5.

Jeigu verslininkas pateikia

vartotojui šio kodekso 6.2287

straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą informaciją per

12 mėnesių nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytos termino pabaigos, sutarties

atsisakymo terminas pasibaigia po keturiolikos dienų nuo tos dienos, kurią

vartotojas gauna tą informaciją.

6.

Vartotojas praneša

verslininkui apie nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos

sutarties atsisakymą:

1) pateikdamas tinkamai

užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Šią formą tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; arba

2) pateikdamas aiškų

pareiškimą, kuriame išdėstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties.

7.

Verslininkas gali sudaryti

sąlygas vartotojui elektroninėmis priemonėmis atsisakyti nuotolinės sutarties

ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties. Šiuo atveju verslininkas privalo

nedelsdamas patvirtinti patvariojoje laikmenoje vartotojui, kad gavo jo

sutarties atsisakymą.

8.

Pareiga įrodyti, kad

laikėsi šio straipsnio reikalavimų dėl sutarties atsisakymo, tenka vartotojui.

9.

Jeigu sudaręs nuotolinę

sutartį vartotojas nori, kad paslaugos būtų pradėtos teikti arba energija

pradėta tiekti nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytam nuotolinės sutarties

atsisakymo terminui, verslininkas gali teikti paslaugas ar tiekti energiją tik

gavęs aiškų vartotojo prašymą.

10.

Jeigu sudaręs sutartį ne

prekybos patalpose vartotojas nori, kad paslaugos būtų pradėtos teikti arba

energija pradėta tiekti nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytam ne prekybos

patalpose sudarytos sutarties atsisakymo terminui, verslininkas gali teikti

paslaugas ar tiekti energiją tik gavęs aiškų vartotojo prašymą patvariojoje

laikmenoje.

6.22811

straipsnis. Sutarties atsisakymo teisinės pasekmės

1.

Vartotojui

įgyvendinus teisę atsisakyti sutarties, pasibaigia šalių pareigos vykdyti

nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudarytą sutartį arba sudaryti nuotolinę

sutartį ar sutartį ne prekybos patalpose, jeigu vartotojas buvo pateikęs

pasiūlymą ją sudaryti.

2.

Verslininkas nedelsdamas ir

ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią jis gavo vartotojo

pranešimą apie sutarties atsisakymą, turi grąžinti vartotojui visas šio

sumokėtas sumas, įskaitant vartotojo apmokėtas prekių pristatymo išlaidas.

Grąžindamas vartotojui visas sumokėtas sumas, verslininkas turi naudoti tokį

pat mokėjimo būdą, kokį naudojo vartotojas mokėdamas verslininkui, nebent vartotojas

aiškiai sutiko dėl kitokio būdo ir jeigu vartotojas nepatiria jokių kitų

papildomų išlaidų.

3.

Verslininkas neprivalo

grąžinti vartotojui papildomų išlaidų, kurios susidarė dėl to, kad vartotojas

aiškiai pasirinko kitą negu verslininko pasiūlytas pigiausias įprastinis

pristatymo būdas.

4.

Verslininkas gali

negrąžinti vartotojui jo sumokėtų sumų tol, kol prekės negrąžintos verslininkui

arba kol vartotojas pateikia įrodymą, kad prekės yra išsiųstos verslininkui,

atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį

vartotojui atsisakius sutarties pareiga atsiimti prekes tenka verslininkui.

5.

Vartotojas nedelsdamas ir

ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą

pateikimo verslininkui dienos turi išsiųsti arba perduoti prekes verslininkui

arba kitam jo įgaliotam asmeniui, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį

vartotojui atsisakius sutarties pareiga atsiimti prekes tenka verslininkui.

6.

Vartotojui tenka tik

tiesioginės prekių grąžinimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį šias

išlaidas prisiima verslininkas arba kai verslininkas tinkamai neinformavo

vartotojo, kad šias išlaidas turės padengti vartotojas.

7.

Jeigu sudarant sutartį ne

prekybos patalpose prekė buvo pristatyta į vartotojo gyvenamąją vietą sutarties

sudarymo metu, vartotojui atsisakius sutarties, verslininkas turi atsiimti

prekę savo lėšomis, kai dėl prekės pobūdžio ji negali būti įprastai grąžinta

paštu.

8.

Vartotojas atsako tik už

prekės vertės sumažėjimą, atsiradusį dėl veiksmų, nebūtinų prekės pobūdžiui,

savybėms ir veikimui nustatyti. Vartotojas neatsako už prekės vertės

sumažėjimą, jeigu verslininkas nepateikė vartotojui informacijos apie teisę

atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.2287

straipsnio 1 dalies 7 punktą.

9.

Vartotojas, kuris atsisako

sutarties šio kodekso 6.22810

straipsnio 9 ar 10 dalyje numatytu atveju, privalo

atlyginti verslininkui proporcingai už paslaugas, suteiktas iki to momento, kai

vartotojas pateikė verslininkui pranešimą apie sutarties atsisakymą. Suma,

kurią vartotojas turi sumokėti verslininkui, apskaičiuojama proporcingai pagal

suteiktų paslaugų vertę vadovaujantis sutartyje nustatyta bendra kaina. Jeigu

bendra kaina yra pernelyg didelė, proporcinga suma apskaičiuojama atsižvelgiant

į suteiktų paslaugų rinkos vertę.

10.

Vartotojas neatlygina už

suteiktas paslaugas ar energijos tiekimą per sutarties atsisakymo laikotarpį,

jeigu:

1) verslininkas nepateikė

vartotojui informacijos apie teisę atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punktą arba informacijos apie prekių grąžinimo išlaidas

pagal šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 8 punktą arba

2) vartotojas nepateikė

aiškaus prašymo pradėti teikti paslaugas arba tiekti energiją per sutarties

atsisakymo laikotarpį pagal šio kodekso 6.22810

straipsnio 9 ar 10 dalį.

11.

Dėl vartotojo teisės

atsisakyti sutarties įgyvendinimo negali vartotojui susidaryti jokių kitų šiame

straipsnyje ar šio kodekso 6.22812

straipsnyje nenumatytų išlaidų.

12.

Vartotojui įgyvendinus

teisę atsisakyti nuotolinės sutarties arba ne prekybos patalpose sudarytos

sutarties, automatiškai nutraukiamos papildomos sutartys be jokių išlaidų

vartotojui, išskyrus išlaidas, kurios numatytos šiame straipsnyje ar šio

kodekso 6.22812 straipsnyje. Papildomomis sutartimis laikomos sutartys,

pagal kurias vartotojas įsigyja prekių ar paslaugų, susijusių su nuotoline

sutartimi ar su ne prekybos patalpose sudaryta sutartimi, o tas prekes tiekia

ar paslaugas teikia verslininkas ar kitas asmuo pagal susitarimą su verslininku.

Vartotojas privalo nedelsdamas pranešti raštu kitai sutarties šaliai apie

papildomos sutarties nutraukimą ir pateikti duomenis apie nuotolinės sutarties

arba ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymą. Atskiras vartotojo

pranešimas nereikalingas tais atvejais, kai papildoma sutartis buvo sudaryta su

tuo pačiu verslininku, kuriam buvo pranešta apie sutarties atsisakymą pagal šio

kodekso 6.22810 straipsnį.

6.22812 straipsnis. Vartojimo sutarčių dėl

skaitmeninio turinio teikimo ypatumai

1.

Vartojimo sutartimi dėl skaitmeninio turinio teikimo

verslininkas įsipareigoja vartotojui suteikti patvariojoje

laikmenoje neįrašytą skaitmeninį turinį

(duomenis, kurie kuriami ir pateikiami skaitmenine forma), o vartotojas

įsipareigoja sumokėti kainą.

2.

Vartojimo sutartims dėl skaitmeninio turinio teikimo

taikomos šio skyriaus nuostatos, jeigu šiame kodekse ar kituose įstatymuose

nenustatyta kitaip.

3.

Prieš sudarydamas vartojimo

sutartį dėl skaitmeninio turinio teikimo, verslininkas kartu su šio kodekso 6.2286 straipsnio 1 dalyje arba 6.2287

straipsnio 1 dalyje nustatyta informacija privalo

vartotojui suteikti informaciją apie:

1) skaitmeninio turinio

funkcines savybes, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones;

2) skaitmeninio turinio

suderinamumą su technine ir programine įranga tiek, kiek verslininkas žino ar

turi žinoti.

4.

Jeigu vartojimo

sutartis dėl skaitmeninio turinio teikimo yra nuotolinė sutartis ar ne prekybos

patalpose sudaryta sutartis, kurią įvykdyti vartotojas pageidauja nepasibaigus šio

kodekso 6.22810 straipsnyje

nustatytam sutarties atsisakymo terminui, verslininkas privalo sutarties

patvirtinime vartotojui papildomai nurodyti, kad yra gautas vartotojo

išankstinis aiškus sutikimas ir pripažinimas dėl teisės atsisakyti sutarties

praradimo.

5.

Šio kodekso 6.22810

straipsnyje nustatytas sutarties atsisakymo terminas vartojimo

sutartims dėl skaitmeninio turinio teikimo pradedamas

skaičiuoti nuo sutarties sudarymo dienos.

6.

Šio kodekso 6.22810 straipsnio 2 dalies 13 punkte

numatytais atvejais vartotojas neturi teisės

atsisakyti sutarties dėl skaitmeninio turinio teikimo.

7.

Vartotojas neturi pareigos

mokėti už viso ar dalies patvariojoje laikmenoje neįrašyto skaitmeninio turinio

teikimą, kai:

1) vartotojas iki šio kodekso 6.22810 straipsnyje

nustatyto termino pabaigos nepateikė savo išankstinio aiškaus sutikimo dėl

skaitmeninio turinio teikimo pradžios;

2) vartotojas, pateikdamas

savo sutikimą dėl skaitmeninio turinio teikimo pradžios, nepripažino, kad

praranda teisę atsisakyti sutarties;

3) verslininkas nepateikė

vartotojui patvirtinimo pagal šio straipsnio 4 dalį.

6.22813

straipsnis. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimai

1.

Vartotojams parduodamos

prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

2.

Draudžiama parduoti prekes,

kurių tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs.

6.22814 straipsnis.

Kokybės garantija (komercinė garantija)

1.

Kokybės garantija

(komercinė garantija) – verslininko (pardavėjo ar gamintojo) įsipareigojimas

vartotojui grąžinti sumokėtą prekės ar paslaugos kainą, pakeisti, sutaisyti

prekę ar kitaip pašalinti prekės ar

paslaugos trūkumus, kai prekė ar paslauga neatitinka

garantijos dokumente ar reklamoje, pateikiamoje sudarant sutartį ar iki jos

sudarymo, numatytų sąlygų ar reikalavimų, kurie nesusiję su prekės ar paslaugos

atitiktimi sutarčiai.

2.

Kokybės garantija negali suvaržyti

vartotojo teisių, nustatytų šio kodekso 6.363 straipsnyje.

3.

Kokybės garantija turi būti pateikta

valstybine kalba. Joje turi būti nurodyta, kad kokybės garantija nevaržo

vartotojo teisių įsigijus netinkamos kokybės prekę ar paslaugą, taip pat

kokybės garantijoje aiškiai ir suprantamai turi būti nurodytas garantijos teikėjo

pavadinimas ir buveinės adresas ir išdėstytos garantijos sąlygos, įskaitant

trukmę, taikymo teritoriją, informaciją, reikalingą reikalavimams dėl

garantijos pareikšti.

4.

Vartotojo reikalavimu kokybės garantija

turi būti jam pateikiama raštu popieriuje arba kitoje jam prieinamoje

patvariojoje laikmenoje.

5.

Vartotojas turi teisę reikalauti

taikyti kokybės garantiją neatsižvelgiant į tai, kad ji suteikta pažeidžiant

šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

6.22815 straipsnis. Verslininko atsakomybė ir prievolės įvykdymas

natūra

Jeigu verslininkas neįvykdo

savo prievolių pagal vartojimo sutartį, nuostolių atlyginimas ar netesybų

sumokėjimas neatleidžia verslininko nuo prievolės įvykdymo natūra.

6.22816

straipsnis. Prekių ar paslaugų teikimas be vartotojo užsakymo

1.

Vartotojas, kuriam

teikiamos jo neužsakytos prekės ar paslaugos, taip pat skaitmeninis turinys,

neturi pareigos už tai mokėti. Vartotojas neturi patirti jokių papildomų

išlaidų dėl neužsakytų prekių ar paslaugų, taip pat skaitmeninio turinio

gavimo.

2.

Vartotojo, kuriam be jo

užsakymo buvo perduotos prekės ar suteiktos paslaugos, neveikimas (tylėjimas)

nelaikomas sutikimu pirkti.

3.

Pareiga įrodyti, kad vartotojas

išreiškė valią sudaryti vartojimo sutartį (užsakė prekes ar paslaugas) tenka

verslininkui.“

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-916,

2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07638

5 straipsnis. 6.320 straipsnio 1 dalies

pakeitimas

Pakeisti 6.320

straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Jeigu kas

kita nenumatyta šiame kodekse arba pirkimo–pardavimo sutartyje, daiktų

atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo

kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo

pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo

momentą.“

6 straipsnis. 6.350 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6.350

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6.350 straipsnis.

Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties samprata

1.

Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo

sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui –

vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vartojimo sutartis, pagal

kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi.

2.

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Mažmeninės prekybos taisykles.“

7 straipsnis. 6.353 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6.353

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6.353 straipsnis.

Pardavėjo pareiga informuoti pirkėją

1.

Pardavėjas privalo suteikti

pirkėjui informaciją pagal šio kodekso 6.2286

arba 6.2287 straipsnį.

2.

Pardavėjas privalo nurodyti

kiekvieno daikto ar vienos rūšies daiktų pardavimo kainą ir to daikto tinkamo

standartinio vieneto kainą. Pardavimo

kaina yra galutinė daikto ar tam tikro

daiktų kiekio kaina, įskaitant visus mokesčius. Standartinio vieneto kaina yra

galutinė daikto vieno kilogramo, vieno litro, vieno metro, vieno kvadratinio

metro arba vieno kubinio metro kaina, įskaitant visus mokesčius.

3.

Daikto

pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina gali būti nenurodyta, kai

daiktai:

1) pateikiami teikiant

paslaugas;

2) parduodami aukcionuose arba

tai yra meno dirbiniai ir antikvariniai daiktai.

4.

Daikto standartinio vieneto

kaina gali būti nenurodoma:

1) daiktams, kurių kaina

nepriklauso nuo jų svorio ar tūrio;

2) jeigu ji sutampa su

pardavimo kaina;

3) kitiems daiktams ar daiktų

grupėms, nurodytiems Prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklėse. Šias

taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5.

Daiktams, kurie nėra iš

anksto supakuoti ir kurių kiekis nustatomas vartotojo akivaizdoje, turi būti

nurodyta tik daikto standartinio vieneto kaina.

6.

Pardavimo kaina ir

standartinio vieneto kaina turi būti aiški ir suprantama, lengvai įskaitoma ir

lengvai atskiriama.

7.

Bet kokiu būdu reklamuojant

daiktą, jeigu nurodoma pardavimo kaina, turi būti nurodoma daikto standartinio

vieneto kaina, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas išimtis.

8.

Pirkėjas turi teisę iki

sutarties sudarymo apžiūrėti daiktus ir pareikalauti, kad pardavėjas

dalyvaujant pirkėjui patikrintų daiktus arba pademonstruotų, kaip juos naudoti,

jeigu tai yra įmanoma atsižvelgiant į daiktų pobūdį.

9.

Jeigu pardavėjas nesudarė

galimybės pirkėjui nedelsiant daiktų pardavimo vietoje gauti šio straipsnio 1–7

dalyse nurodytą informaciją, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo

atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl vengimo sudaryti sutartį, o kai sutartis

sudaryta, – per protingą terminą vienašališkai nutraukti sutartį ir

pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti kitus nuostolius.

10.

Pardavėjas, nesudaręs

galimybės pirkėjui gauti atitinkamą informaciją apie daiktus, atsako už daiktų

trūkumus, atsiradusius po daiktų perdavimo pirkėjui, jeigu pirkėjas įrodo, kad

trūkumai atsirado dėl to, kad jis neturėjo atitinkamos informacijos.“

8 straipsnis. 6.354

straipsnio pripažinimas netekusiu galios

6.354 straipsnį pripažinti netekusiu

galios.

9

straipsnis. 6.357 straipsnio

pripažinimas netekusiu galios

6.357 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

10 straipsnis.

6.359 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6.359

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6.359 straipsnis. Daiktų

pardavimas su sąlyga juos pristatyti pirkėjui

1.

Jeigu vartojimo pirkimo–pardavimo

sutartyje numatyta, kad daiktai turi būti pristatyti pirkėjui, pardavėjas

privalo pristatyti daiktus į pirkėjo nurodytą vietą, o kai ji nenurodyta, – į

pirkėjo gyvenamąją vietą.

2.

Pardavėjas privalo

pristatyti daiktus juos perduodamas pirkėjui arba perleisdamas jų valdymą jam

ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo, jeigu šalys

nesusitaria kitaip.

3.

Sutartis laikoma įvykdyta

nuo daiktų įteikimo pirkėjui, o kai pirkėjo nėra, – nuo jų įteikimo asmeniui,

kuris pateikia kvitą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį sutarties sudarymą ar

teisę priimti pristatomus daiktus, jeigu sutartis nenumato ko kita.

4.

Jeigu pardavėjas neįvykdė

savo pareigos pristatyti daiktus per sutartyje ar šio straipsnio 2 dalyje

nustatytą terminą, pirkėjas pateikia reikalavimą pristatyti daiktus per

papildomą protingą terminą, atsižvelgdamas į aplinkybes. Jeigu pardavėjas

nepristato daiktų per pirkėjo nustatytą papildomą terminą, pirkėjas turi teisę

vienašališkai nutraukti sutartį.

5.

Šio straipsnio 4 dalis

netaikoma, jeigu pardavėjas atsisakė pristatyti daiktus arba jeigu pristatymas

per sutartyje nustatytą terminą turi esminės reikšmės atsižvelgiant į visas su

sutarties sudarymu susijusias aplinkybes, arba jeigu prieš sutarties sudarymą

pirkėjas pranešė pardavėjui, kad daiktų pristatymas per sutartyje nustatytą

terminą turi esminės reikšmės. Šiais atvejais pardavėjui nepristačius daiktų

per sutartyje ar šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, pirkėjas turi

teisę nedelsdamas vienašališkai nutraukti sutartį.

6.

Kai sutartis nutraukiama,

pardavėjas nedelsdamas turi grąžinti pirkėjui visas jo sumokėtas sumas. Be to,

pirkėjas turi teisę pasinaudoti kitais šiame kodekse nustatytais pažeistų teisių gynimo būdais.“

11 straipsnis.

Kodekso papildymas 6.3591 straipsniu

Papildyti Kodeksą 6.3591

straipsniu:

„6.3591

straipsnis. Rizikos perdavimas

Jeigu vartojimo pirkimo–pardavimo

sutartyje numatytas daiktų gabenimas ir pardavėjas išsiunčia daiktus pirkėjui, daiktų atsitiktinio

žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui, kai jis ar jo nurodytas asmuo,

išskyrus vežėją, priima daiktus. Jeigu daiktai perduodami vežėjui, kurį

pasirinko pirkėjas, o pardavėjas nesiūlė tokio pristatymo, šioje dalyje

numatyta rizika pereina pirkėjui, kai daiktai perduodami vežėjui.“

12

straipsnis. 6.360 straipsnio

pripažinimas netekusiu galios

6.360 straipsnį pripažinti netekusiu

galios.

13 straipsnis.

6.362 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 6.362

straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Daiktų keitimo ir

grąžinimo tvarka, taip pat nekeičiamų ir

negrąžinamų daiktų sąrašas nustatyti Mažmeninės

prekybos taisyklėse.“

14 straipsnis.

6.363 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6.363

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6.363

straipsnis. Daikto kokybė (atitiktis sutarčiai) ir pirkėjo teisės, kai jam

parduotas netinkamos kokybės daiktas

1.

Laikoma, kad pardavėjas

visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą).

2.

Parduodamas daiktas turi

būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo

sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai,

esančią daikto perdavimo metu.

3.

Daikto savybės atitinka

sutartį, jeigu:

1) daiktas atitinka pardavėjo

pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip

ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį;

2) daiktas tinka naudoti tam,

kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami;

3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią

pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas

sutiko;

4) daiktas atitinka kokybės rodiklius,

kurie paprastai yra būdingi to paties

pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį

ir daikto gamintojo, jo

atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų

ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių.

4.

Pardavėjo neįpareigoja šio straipsnio 3

dalies 4 punkte nurodyti vieši pareiškimai, jeigu jis įrodo, kad:

1) apie atitinkamą pareiškimą nežinojo ir

negalėjo žinoti;

2) pareiškimas buvo ištaisytas iki

sutarties sudarymo momento;

3) sprendimui pirkti daiktą pareiškimas

negalėjo turėti įtakos.

5.

Jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas

žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, kad daiktas neatitinka sutarties, arba

jeigu ši neatitiktis atsirado dėl pirkėjo pateiktų medžiagų, laikoma, kad daiktas

buvo tinkamos kokybės.

6.

Jeigu pirkimo–pardavimo

sutartyje numatytas daikto instaliavimas, įrengimas ar montavimas ir daiktą

instaliavo, įrengė ar sumontavo pardavėjas arba jo pasitelkti tretieji asmenys,

bet koks dėl netinkamo daikto instaliavimo, įrengimo ar montavimo atsiradęs

trūkumas prilyginamas daikto kokybės trūkumui. Ši taisyklė taip pat taikoma ir

tais atvejais, kai daiktą turi instaliuoti, įrengti ar montuoti pirkėjas ir

netinkamo instaliavimo, įrengimo ar montavimo priežastis yra instrukcijos

trūkumai.

7.

Pirkėjas, kuriam buvo

parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio

kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą:

1) reikalauti iš pardavėjo

nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą);

2) reikalauti iš pardavėjo

nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu;

3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą;

4) vienašališkai nutraukti

sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.

8.

Pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties,

jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Pirkėjui nutraukus sutartį dėl daikto netinkamos kokybės,

pardavėjas privalo grąžinti sumokėtą kainą. Netinkamos kokybės daikto grąžinimo

išlaidos tenka pardavėjui. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą,

neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo

naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių.

9.

Visais atvejais pirkėjas

turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą.

Nuostoliais laikomos ir prekės trūkumų pašalinimo išlaidos, jeigu, pardavėjui

per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pirkėjas ar jo

pasitelkti tretieji asmenys.

10.

Pardavėjas atsako už daikto trūkumus,

kurie išaiškėja per dvejus metus nuo daikto perdavimo, jeigu įstatymai ar

sutartis nenumato ilgesnio termino. Šiame straipsnyje nustatytoms pirkėjo

teisėms taikomas dvejų metų ieškinio senaties terminas.

11.

Jeigu neįrodoma kitaip, daikto

trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais

perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo

trūkumo pobūdžiu.“

15 straipsnis.

6.365 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

6.365 straipsnį

pripažinti netekusiu galios.

16

straipsnis. 6.366 straipsnio

pripažinimas netekusiu galios

6.366 straipsnį pripažinti netekusiu

galios.

17

straipsnis. 6.367 straipsnio

pripažinimas netekusiu galios

6.367 straipsnį pripažinti netekusiu

galios.

18

straipsnis. 6.368 straipsnio

pripažinimas netekusiu galios

6.368 straipsnį pripažinti netekusiu

galios.

19

straipsnis. 6.383 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6.383 straipsnį ir jį išdėstyti

taip:

„6.383 straipsnis. Energijos pirkimo–pardavimo sutarties samprata

1.

Pagal energijos (ar energijos išteklių)

pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo

įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą

sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už

patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo

režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo

saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

2.

Energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo

atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius

reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos

tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai. Kai tiesiami

nauji energijos tiekimo tinklai, sudaromoms išankstinėms energijos pirkimo–pardavimo sutartims šios dalies reikalavimai

netaikomi. Teisės aktų nustatytais atvejais energijos pirkimo–pardavimo sutartis su abonentu gali būti sudaroma

ir tuo atveju, kai nėra tiesioginės šių energijos išteklių apskaitos tarp

energijos tiekėjo ir abonento.

3.

Energijos pirkimo–pardavimo sutartis

yra viešoji sutartis (šio kodekso 6.161 straipsnis).

4.

Kai energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, jai mutatis

mutandis taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis

ir vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis.“

20

straipsnis. 6.416 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6.416 straipsnį ir jį išdėstyti

taip:

„6.416 straipsnis.

Daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai ypatumai, kai pirkėjas yra vartotojas

Daiktų pirkimo–pardavimo

išsimokėtinai sutarčiai, kuri yra vartojimo sutartis, taikomos šio kodekso

normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.“

21

straipsnis. 6.419 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 6.419 straipsnį ir

jį išdėstyti taip:

„6.419 straipsnis. Daiktų pirkimas–pardavimas aukciono būdu

1.

Daiktų pirkimas–pardavimas

aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per

tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju –

aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą.

2.

Viešasis aukcionas yra

pardavimo būdas, kai daiktai ar paslaugos siūlomi pirkti keliems asmenims,

kurie asmeniškai dalyvauja aukcione arba kuriems suteikiama galimybė jame

asmeniškai dalyvauti ir kurie viešai varžosi per aukciono vedėją, o sutartis

dėl daiktų ar paslaugų pirkimo sudaroma su tuo aukciono dalyviu, kuris pasiūlo

didžiausią kainą.

3.

Aukcionas gali būti savanoriškas arba

priverstinis. Varžytynių, kaip priverstinio aukciono, ypatumus nustato Civilinio

proceso kodeksas.

4.

Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės

teise priklausančių daiktų pirkimui–pardavimui

aukciono būdu šio skirsnio taisyklės taikomos tiek, kiek kiti įstatymai

nenumato ko kita.

5.

Kai, įvykus aukcionui,

sutartį sudaro verslininkas ir vartotojas, šiai sutarčiai taikomos vartojimo sutartis reglamentuojančios normos, jeigu

kiti įstatymai nenustato ko kita. Sudarant sutartį

viešojo aukciono būdu, šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija gali būti

pateikiama apie aukciono vedėją.“

22

straipsnis. 6.672 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6.672 straipsnį ir jį išdėstyti

taip:

„6.672 straipsnis. Vartojimo rangos

sutarties samprata

1.

Pagal vartojimo rangos sutartį

rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra

vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar

asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti

darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

2.

Vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio

kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.“

23

straipsnis. 6.716 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 6.716 straipsnio 4 dalį ir ją

išdėstyti taip:

„4.

Vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios

vartojimo sutartis.“

24 straipsnis.

Kodekso priedo papildymas

Papildyti Kodekso priedą ir jį išdėstyti

taip:

„Lietuvos

Respublikos

civilinio

kodekso

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1993

m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse

su vartotojais (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 288).

2.

1998 m. vasario 16 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint

vartotojams siūlomų prekių kainas (OL

2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 32).

3.

1999

m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB dėl

vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4

tomas, p. 223).

4.

2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento

ir Tarybos direktyva 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai

kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir

keitimosi sutarčių aspektais (OL 2009 L

33, p. 10).

5.

2011 m. spalio 25 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria

iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir

Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL 2011 L 304, p. 64).“

25 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1.

Šis įstatymas, išskyrus 26 ir 27

straipsnius, įsigalioja 2014 m. birželio 13 d.

2.

Šio įstatymo nuostatos taikomos

sutartims, sudarytoms įsigaliojus šiam įstatymui.

26 straipsnis.

Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos

įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priima

šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

27 straipsnis.

Informacijos teikimas Europos Komisijai

Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerija teikia Europos Komisijai 2011 m. spalio

25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/83/ES numatytą informaciją

apie šios direktyvos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTĖ                                              DALIA GRYBAUSKAITĖ

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XII-916,

2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16,  i. k. 2014-07638

LIETUVOS

RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO NR. XII-700 4

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušra Bodin (2014-06-18)

aubodi@lrs.lt

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).