Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75-1, 75-2, 75-3, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76-1, 76-2, 83-1 straipsniais įstatymas

Pakeisti 59 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių:

Asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 3 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai netaikomi:

Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į jų mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesiniuose standartuose ir studijų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus.

Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos.

Bendrą studijų vietų skaičių pagal studijų kryptis ir (arba) studijų krypčių grupes ir studijų pakopas nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į savo galimybes užtikrinti studijų kokybę.

Minimalų studijų programos studijų vietų skaičių valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir pakopas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštųjų mokyklų siūlymus.

Asmenų (išskyrus užsieniečius, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas), stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas naudojantis šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema. Centralizuotas priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas koordinavimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Kiekvienais metais iki rugpjūčio 30 dienos savo interneto svetainėse aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. Kiekvienais metais iki spalio 1 dienos aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas.

Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

Asmenys, ketinantys mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar studijuoti atskirus studijų dalykus (modulius), priimami aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.“

Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:

Nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos skiriamos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti.

Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui skiriamos pagal vykdomus mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, meno veiklą ir studijas. Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“

Papildyti 75 straipsnį 4 dalimi:

Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti mokslo ir studijų institucijoms skiriamos pagal šių institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos vertinimo rezultatus, atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes.

Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti universitetams ir mokslinių tyrimų institutams skiriamos pagal:

Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti universitetams ir mokslinių tyrimų institutams skiriamos pagal kiekvienais metais atliekamo universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formaliojo vertinimo rezultatus. Universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formalusis vertinimas apima vienų metų (N-1) laikotarpį, o lėšos skiriamos pagal paskutinių trejų metų (N‑3, N-2, N-1) rezultatus N+1 metams, čia N – universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formaliojo vertinimo atlikimo metai.

Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti kolegijoms skiriamos pagal kiekvienais metais atliekamo kolegijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formaliojo vertinimo rezultatus. Vertinimas apima vienų metų laikotarpį už N-1 metus. Lėšos skiriamos N+1 metams, čia N – metai, kai atliekamas vertinimas.“

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinis vertinimas atliekamas pagal šiuos vertinimo kriterijus:

Meno veiklos ekspertinis vertinimas atliekamas pagal šiuos vertinimo kriterijus:

Universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir kolegijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formalusis vertinimas (toliau – formalusis vertinimas) atliekamas pagal šiuos kriterijus:

Formaliojo vertinimo kriterijų svorio koeficientus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos siūlymą.

Duomenis, kurių reikia siekiant atlikti šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytus vertinimus, mokslo ir studijų institucijos teikia Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinį vertinimą, meno veiklos ekspertinį vertinimą ir formalųjį vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka Lietuvos mokslo taryba.“

Universitetams ir mokslinių tyrimų institutams valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos kiekvienais metais skirstomos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai pagal mokslo sritis ir meno veiklai. Šį skirstymą atlieka Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos siūlymą. Pagal ekspertinio vertinimo rezultatus kiekvienais metais mokslo sričiai baziniam finansavimui skiriamų lėšų dydis negali būti mažesnis, negu buvo skirta praėjusiais metais, išskyrus atvejus, kai lėšos einamaisiais metais skiriamos jau pagal kito ekspertinio vertinimo rezultatus.