LegalizeLietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO NR. X-1024 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2018 m. birželio 5 d. Nr. XIII-1234
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą Nr. X-1024 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
Šis įstatymas nustato reikalavimus, kurių turi laikytis finansų maklerio įmonės, reguliuojamos rinkos operatoriai, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai, trečiųjų valstybių įmonės, teikiančios investicines paslaugas ar vykdančios investicinę veiklą, ir centriniai vertybinių popierių depozitoriumai.
Šio straipsnio 7 dalies ir šio įstatymo 12, 16, 21–24 straipsnių, II skyriaus trečiojo skirsnio (išskyrus 36 straipsnio 4 dalį), ketvirtojo, penktojo ir šeštojo skirsnių, 93, 96, 101, 102, 109, 110, 112, 113, 114, 115 straipsnių nuostatos mutatis mutandis taikomos kredito įstaigoms, teikiančioms investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą.
Šio įstatymo 12 straipsnio, 16 straipsnio 1, 8 ir 12 dalių, 28–32, 34, 35 straipsnių, 36 straipsnio (išskyrus šio straipsnio 4 dalį), 39, 93, 94, 101, 102, 112, 113, 114 straipsnių nuostatos mutatis mutandis taikomos finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms, platinančioms struktūrizuotus indėlius arba teikiančioms konsultacijas dėl jų įsigijimo.
Šio įstatymo 21 straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos reguliuojamų rinkų ir daugiašalių prekybos sistemų nariams arba dalyviams, nurodytiems šio straipsnio 5 dalies 1, 5, 9 ir 10 punktuose, net ir tuo atveju, jeigu jie pagal šį įstatymą neprivalo turėti veiklos licencijos.
Šis įstatymas, išskyrus IV skyriuje nustatytus reikalavimus, netaikomas:
1) draudimo įmonėms, taip pat subjektams, turintiems teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti perdraudimo ar pakartotinio perdraudimo (retrocesijos) veiklą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme;
2) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas išimtinai jų patronuojančiosioms įmonėms, savo patronuojamosioms įmonėms arba jų patronuojančiųjų įmonių kitoms patronuojamosioms įmonėms;
3) asmenims, kurie pavieniais atvejais, kaip nustatyta 2016 m. balandžio 25 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/565, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma nuostatomis dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų bei veiklos sąlygų ir toje direktyvoje apibrėžtų terminų (OL 2017 L 87, p. 1), 4 straipsnyje, teikia investicines paslaugas užsiimdami profesine veikla, reglamentuojama teisės aktais ar etikos kodeksais, nedraudžiančiais teikti investicinių paslaugų;
4) asmenims, savo sąskaita sudarantiems sandorius dėl finansinių priemonių ir neteikiantiems kitų investicinių paslaugų, taip pat ne finansų įstaigoms, prekybos vietoje vykdančioms sandorius, kuriuos galima objektyviai įvertinti ir nustatyti, kad jie mažina tiesiogiai su tų ne finansų įstaigų ar jų grupių komercine ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką. Išimtis netaikoma asmenims, sudarantiems sandorius ar teikiantiems investicines paslaugas dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų (toliau – apyvartinis taršos leidimas) arba su apyvartiniais taršos leidimais susietų išvestinių finansinių priemonių, rinkos formuotojams, reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariams ir dalyviams, tiesioginę elektroninę prieigą prie prekybos vietos turintiems asmenims, didelio dažnio algoritminės prekybos metodą taikantiems asmenims ir asmenims, kurie, vykdydami klientų pavedimus, sudaro sandorius savo sąskaita;
5) veiklos vykdytojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo reikalavimai ir kurie sudarydami sandorius dėl apyvartinių taršos leidimų nevykdo savo klientų pavedimų, neteikia kitų investicinių paslaugų ir nevykdo investicinės veiklos, išskyrus sandorių sudarymą savo sąskaita, o sudarydami sandorius savo sąskaita netaiko didelio dažnio algoritminės prekybos metodo;
6) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių programų, kuriose dalyvauja jų darbuotojai, administravimas;
7) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių programų, kuriose dalyvauja jų darbuotojai, administravimas ir investicinių paslaugų teikimas jų patronuojančiosioms įmonėms, savo patronuojamosioms įmonėms arba jų patronuojančiųjų įmonių kitoms patronuojamosioms įmonėms;
8) Europos centrinių bankų sistemos nariams ir kitiems panašias funkcijas Europos Sąjungoje atliekantiems nacionaliniams subjektams, kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, vykdantiems arba dalyvaujantiems vykdant valstybės skolos valdymą Europos Sąjungoje, taip pat tarptautinėms finansų institucijoms, kurias įsteigė dvi ar daugiau valstybių narių ir kurioms pavesta skirstyti finansavimą ir teikti finansinę paramą savo nariams, patiriantiems ar galintiems patirti finansinių sunkumų;
9) kolektyvinio investavimo subjektams ir pensijų fondams, neatsižvelgiant į tai, ar jų veikla reguliuojama Europos Sąjungos mastu, taip pat jų depozitoriumams ir valdytojams;
10) asmenims, įskaitant ir rinkos formuotojus, savo sąskaita sudarantiems sandorius dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apyvartinių taršos leidimų arba su apyvartiniais taršos leidimais susietų išvestinių finansinių priemonių, išskyrus asmenis, kurie, vykdydami klientų pavedimus, sudaro sandorius savo sąskaita, taip pat asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kitas negu sandorių sudarymas savo sąskaita, dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apyvartinių taršos leidimų arba su apyvartiniais taršos leidimais susietų išvestinių finansinių priemonių savo pagrindinės veiklos klientams ar paslaugų teikėjams. Šiame punkte nustatytos išimtys taikomos, jeigu yra visi šie požymiai:
vertinant kiekvieną veiklą individualiai ir bendrą vykdomą veiklą, tai visos įmonių grupės mastu yra papildoma veikla greta vykdomos pagrindinės veiklos, kai pagrindinė veikla nėra investicinių paslaugų ar banko paslaugų teikimas arba rinkos formuotojo paslaugų dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių teikimas;
šie asmenys netaiko didelio dažnio algoritminės prekybos metodo;
šie asmenys ne rečiau kaip kartą per metus praneša priežiūros institucijai, kad naudojasi šiame punkte nustatyta išimtimi, o kai yra priežiūros institucijos prašymas, – pateikia pagrindimą, kodėl šiame punkte nurodytą savo vykdomą veiklą priskiria prie papildomos veiklos;
11) asmenims, teikiantiems rekomendacijas dėl investavimo, kai jie verčiasi kitos rūšies profesine veikla, nepatenkančia į šio įstatymo reglamentavimo sritį, jeigu tokių rekomendacijų teikimas nėra atskirai atlyginamas;
12) Danijos ir Suomijos pensijų fondų įsteigtoms asociacijoms, kurių vienintelis tikslas yra šių asociacijų nariais esančių pensijų fondų turto valdymas;
13) agenti di cambio, kurių veikla reglamentuojama 1998 m. vasario 24 d. Italijos įstatyminio dekreto Nr. 58 201 straipsnyje;
14) perdavimo sistemos operatoriams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme (toliau – perdavimo sistemos operatorius), vykdantiems šiuose įstatymuose, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL 2009 L 211, p. 15), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 211, p. 36), arba tinklo kodeksuose ar gairėse, priimtose įgyvendinant šiame punkte nurodytų reglamentų nuostatas, nurodytą perdavimo sistemos operatorių veiklą, taip pat balansavimo energijos tiekėjams, skirstomųjų tinklų operatoriams ir skirstymo sistemos operatoriams, suskystintų gamtinių dujų sistemos operatoriams ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriams. Šiame punkte nustatyta išimtis taikoma tik pavestas funkcijas siekiantiems atlikti šiame punkte nurodytiems asmenims, vykdantiems investicinę veiklą ar teikiantiems investicines paslaugas, susijusias su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Išimtis netaikoma antrinės apyvartos rinkos operatoriams, įskaitant operatorius, vykdančius antrinės prekybos platformų, kuriose prekiaujama finansinėmis perdavimo teisėmis, veiklą;
15) centriniams vertybinių popierių depozitoriumams ir kitiems analogiškas funkcijas valstybėse narėse atliekantiems ir Europos Sąjungos teisės reglamentuojamiems subjektams tokiu mastu, kiek jų veikla reglamentuojama Europos Sąjungos teisės.
Šio įstatymo nuostatos netaikomos asmenims, nurodytiems šio straipsnio 5 dalies 1, 9 ir 10 punktuose, nesvarbu, ar jie atitinka šio straipsnio 5 dalies 4 punkto antrajame sakinyje nustatytas sąlygas.
Šis įstatymas nesuteikia teisės teikti investicinių paslaugų sandorio šalies teisėmis, kai sandorius sudaro viešieji juridiniai asmenys, atliekantys valstybės skolos valdymo funkcijas, taip pat Europos centrinių bankų sistemos nariai, atliekantys Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir Protokole (Nr. 4) dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto nustatytas funkcijas ar atliekantys analogiškas funkcijas pagal valstybių narių nacionalinę teisę.
Visos daugiašalės sistemos privalo veikti arba pagal šio įstatymo II skyriaus nuostatas, reglamentuojančias daugiašalių prekybos sistemų ar organizuotos prekybos sistemų veiklą, arba pagal šio įstatymo III skyriaus nuostatas, reglamentuojančias reguliuojamos rinkos veiklą.
Finansų maklerio įmonės ir kredito įstaigos, kurios organizuotai, dažnai, sistemingai ir dideliu mastu, vykdydamos klientų pavedimus, sudaro sandorius savo sąskaita už reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos arba organizuotos prekybos sistemos ribų, turi laikytis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 III antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų.
Nepažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatytų reikalavimų, visiems finansinių priemonių sandoriams, kurie sudaromi ne daugiašalėse sistemose arba ne sisteminę prekybą vykdančių finansų maklerio įmonių, kaip nurodyta šio straipsnio 8 ir 9 dalyse, taikomi Reglamento (ES) Nr. 600/2014 III antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.
Finansų maklerio įmonėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Algoritminė prekyba – prekyba finansinėmis priemonėmis, kai kompiuteriniu algoritmu automatiškai nustatomi atskiri pavedimų parametrai, tokie kaip pavedimo iniciatyvos laikas, vykdymo kaina arba mastas, vykdymo būdas ir pan., o žmogaus įsikišimas ribotas arba jo visai nėra. Prekyba nelaikoma algoritmine, kai sistemos naudojamos tik pavedimams perduoti į vieną ar daugiau prekybos vietų, pavedimams apdoroti, kai nenustatomi jokie prekybos parametrai, pavedimams patvirtinti arba įvykdytiems sandoriams apdoroti po prekybos.
Biržoje prekiaujamas fondas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio bent vienos klasės investiciniais vienetais ar akcijomis prekiaujama visą dieną bent vienoje prekybos vietoje dalyvaujant bent vienam rinkos formuotojui, kuris imasi veiksmų siekdamas užtikrinti, kad šio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų kaina toje prekybos vietoje labai nesiskirtų nuo grynųjų aktyvų vertės ir, jei taikoma, nuo orientacinės grynųjų aktyvų vertės, tenkančios to kolektyvinio investavimo subjekto vienam investiciniam vienetui ar akcijai.
Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte.
Buveinės valstybė narė:
1) valstybė narė, kurioje registruota finansų maklerio įmonės buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės arba finansų maklerio įmonės teisėmis veikia fizinis asmuo, – valstybė narė, kurioje yra įmonės buveinė arba fizinio asmens gyvenamoji vieta;
2) valstybė narė, kurioje registruota reguliuojamos rinkos buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta reguliuojama rinka pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės, – valstybė narė, kurioje yra reguliuojamos rinkos buveinė;
3) valstybė narė, kurioje registruota daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigtas daugiašalės prekybos sistemos operatorius pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės, – valstybė narė, kurioje yra daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė;
4) valstybė narė, kurioje registruota patvirtinto informacijos apie sandorius teikimo subjekto, konsoliduotos informacijos apie sandorius teikimo subjekto arba patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigtas informacijos apie sandorius teikimo subjektas, konsoliduotos informacijos apie sandorius teikimo subjektas arba patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjektas pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės arba informacijos apie sandorius teikimo subjekto, konsoliduotos informacijos apie sandorius teikimo subjekto arba patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto teisėmis veikia fizinis asmuo, – valstybė narė, kurioje yra įmonės buveinė arba fizinio asmens gyvenamoji vieta.
Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (toliau – centrinis depozitoriumas) – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Daugiašalė prekybos sistema – finansų maklerio įmonės arba reguliuojamos rinkos operatoriaus administruojama daugiašalė sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių sudarymą.
Daugiašalė sistema – sistema, kurioje tarpusavyje derinami daugelio trečiųjų asmenų ketinimai dėl finansinių priemonių pirkimo ir pardavimo.
Depozitoriumo pakvitavimas – kapitalo rinkoje cirkuliuojantis perleidžiamasis vertybinis popierius, kurio turėtojui priklauso nuosavybės teisės į kitoje valstybėje įsteigto emitento vertybinius popierius, kuris gali būti įtrauktas į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir kuriuo prekiaujama, nepaisant prekybos kitoje valstybėje įsteigto emitento vertybiniais popieriais.
Didelio dažnio algoritminės prekybos metodas – algoritminės prekybos metodas, kuriam būdingi visi šie požymiai:
1) infrastruktūra, skirta kuo mažesnei tinklo ir kitų rūšių delsai užtikrinti, įskaitant bent vieną iš šių priemonių algoritminės prekybos pavedimui įvesti: kolokaciją (angl. co-location), artiveikos prieglobą (angl. proximity hosting) ar sparčiąją tiesioginę elektroninę prieigą;
2) pavedimų inicijavimas, generavimas, perdavimas ar vykdymas per sistemą, žmogui nesikišant į atskirus sandorius ar pavedimus;
3) didelis per dieną gaunamų pranešimų srautas, kurį sudaro pavedimai, kotiruotės ar panaikinimai.
Didmeninis energetikos produktas – kaip tai apibrėžta 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL 2011 L 326, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1227/2011) 2 straipsnio 4 punkte.
Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra – 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2009, įsteigiančiu Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL 2009 L 211, p. 1), įsteigta institucija.
Europos bankininkystės institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p. 12), įsteigta institucija.
Europos sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL 2010 L 331, p. 1) įsteigta institucija.
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010 L 331, p. 84) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010), įsteigta institucija.
Finansinės priemonės – bet kuri iš šių priemonių:
1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai;
2) pinigų rinkos priemonės;
3) kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai;
4) su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis ar pajamingumu susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kitos išvestinės finansinės priemonės, taip pat apyvartiniai taršos leidimai ir kitos su apyvartiniais taršos leidimais susietos išvestinės finansinės priemonės, finansiniai indeksai ir kitos priemonės, už kurias gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba prekėmis;
5) su biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai sandoriai ir kitos su biržos prekėmis susietos išvestinės finansinės priemonės, už kurias atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš šalių pasirinkimu (išskyrus nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejus);
6) su biržos prekėmis susieti ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje, daugiašalėje prekybos sistemoje arba organizuotos prekybos sistemoje įtraukti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir kitos su biržos prekėmis susietos išvestinės finansinės priemonės, už kurias gali būti atsiskaitoma prekėmis, išskyrus didmeninius energetikos produktus, kuriais prekiaujama organizuotos prekybos sistemoje ir už kuriuos privalo būti atsiskaitoma prekėmis;
7) su biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai sandoriai ir kiti su biržos prekėmis susieti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis ir kurie nėra nurodyti šios dalies 6 punkte, su sąlyga, kad jie nėra skirti komerciniams tikslams, tačiau turi kitų išvestinių finansinių priemonių požymių;
8) kredito rizikos perkėlimo išvestinės finansinės priemonės;
9) finansiniai susitarimai dėl skirtumų;
10) su klimato sąlygų pokyčiais, krovinių gabenimo įkainiais, infliacijos rodikliais ar kitais oficialiais ekonominės statistikos rodikliais susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kitos išvestinės finansinės priemonės, už kurias atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš sandorio šalių pasirinkimu (neįskaitant nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejų), taip pat kiti išvestiniai susitarimai, susieti su turtu, teisėmis, įsipareigojimais, indeksais ir kitomis priemonėmis, nenurodytomis šioje dalyje, kurios turi kitų išvestinių finansinių priemonių požymių, atsižvelgiant į tai, ar, inter alia, jos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, daugiašalėje prekybos sistemoje ar organizuotos prekybos sistemoje;
11) apyvartiniai taršos leidimai, kuriuos sudaro bet kurie apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos tikslais pripažinti vienetai.
Finansinių priemonių portfelio valdymas – kliento portfelio, į kurio sudėtį įeina viena ar daugiau finansinių priemonių, valdymas savo nuožiūra pagal individualų kliento pavedimą.
Finansinių priemonių portfelis – investuotojo turimų finansinių priemonių rinkinys.
Finansų maklerio įmonė – juridinis asmuo, kurio nuolatinė veikla yra profesionalus vienos ar kelių investicinių paslaugų teikimas tretiesiems asmenims ir (arba) profesionalus vienos ar kelių rūšių investicinės veiklos vykdymas. Kitose valstybėse narėse įsteigtos finansų maklerio įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso.
Finansų maklerio įmonės filialas – su įmonės buveinės vieta nesutampantis ir juridinio asmens teisių neturintis finansų maklerio įmonės padalinys, kuris teikia tik tas investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą ir gali teikti tik tas papildomas paslaugas, kurias leidžiama teikti pagal finansų maklerio įmonės licenciją. Visos veiklos vietos, kurias finansų maklerio įmonė įsteigė toje pačioje priimančiojoje valstybėje narėje, yra laikomos vienu filialu.
Finansų maklerio įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis – tiesiogiai arba netiesiogiai valdoma finansų maklerio įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, kuri sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžia daryti esminį poveikį finansų maklerio įmonės valdymui ir kuriai apskaičiuoti naudojama Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nurodyta informacija ir taikoma 26 straipsnyje nustatyta balsų skaičiavimo tvarka.
Finansų maklerio įmonės priklausomas tarpininkas (toliau – priklausomas tarpininkas) – fizinis ar juridinis asmuo, kuris, veikdamas išimtinai vienos finansų maklerio įmonės vardu ir šiai finansų maklerio įmonei esant visapusiškai ir besąlygiškai atsakingai už jos priklausomo tarpininko veiksmus, siūlo klientams ar potencialiems klientams investicines ir (arba) papildomas paslaugas, priima ir perduoda klientų nurodymus ar pavedimus dėl investicinių paslaugų ar finansinių priemonių, platina finansines priemones arba teikia investavimo rekomendacijas klientams arba potencialiems klientams dėl finansinių priemonių ar investicinių ir (arba) papildomų paslaugų. Kitose valstybėse narėse įsteigtos finansų maklerio įmonės tarpininkas gali neturėti juridinio asmens statuso.
Glaudūs ryšiai – padėtis, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių sieja:
1) dalyvavimo ryšiai, kai ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių yra valdoma tiesiogiai arba kontrolės būdu;
2) kontrolės ryšiai, apimantys patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonių santykius, atsirandančius kontrolės pagrindu, taip pat kitus panašius santykius tarp fizinio ar juridinio asmens ir įmonės, atsižvelgiant į tai, kad įmonės patronuojamosios įmonės patronuojamoji įmonė kartu yra laikoma ir pirmosios įmonės patronuojamąja įmone;
3) nuolatiniai kontrolės ryšiai su tuo pačiu asmeniu, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų yra nuolat susiję kontrolės ryšiu su tuo pačiu asmeniu, laikoma, kad glaudūs ryšiai yra tarp visų šių asmenų.
Įmonių grupė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas – juridinis asmuo, kuris nuolat ir profesionaliai teikia patvirtinto informacijos apie sandorius skelbimo subjekto, konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjekto arba patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto paslaugas. Kitose valstybėse narėse įsteigti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai gali neturėti juridinio asmens statuso.
Investavimo rekomendacija – finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis.
Investicinės paslaugos ir investicinė veikla (toliau – investicinės paslaugos) – su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusios šios paslaugos ir veikla:
1) pavedimų priėmimas ir perdavimas;
2) pavedimų vykdymas klientų sąskaita;
3) sandorių sudarymas savo sąskaita;
4) finansinių priemonių portfelio valdymas;
5) investavimo rekomendacijų teikimas;
6) finansinių priemonių pasirašymas ir (arba) platinimas įsipareigojant jas išplatinti;
7) finansinių priemonių platinimas neįsipareigojant jų išplatinti;
8) daugiašalės prekybos sistemos administravimas;
9) organizuotos prekybos sistemos administravimas.
Investuotojas – asmuo, nuosavybės teise turintis finansinių priemonių arba ketinantis jų įsigyti.
Įsigyjantysis asmuo – tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą finansų maklerio įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį nusprendęs fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys.
Išvestinės finansinės priemonės – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 29 punkte.
Jungtinė (konsoliduota) priežiūra – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.
Kartu veikiantys asmenys – du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimos finansų maklerio įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies.
Klientas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, kuriam finansų maklerio įmonė teikia investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas.
Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.
Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas – juridinis asmuo, kuris surenka iš reguliuojamų rinkų, daugiašalių prekybos sistemų, organizuotos prekybos sistemų ir patvirtintų informacijos apie sandorius skelbimo subjektų informaciją apie sandorius dėl Reglamento (ES) Nr. 600/2014 6, 7, 10, 12, 13, 20 ir 21 straipsniuose nurodytų finansinių priemonių ir konsoliduoja šią informaciją į nepertraukiamą nuolat atnaujinamą elektroninių duomenų srautą, pateikiantį bendrą informaciją apie finansinės priemonės, dėl kurios buvo sudaryti sandoriai, kiekį ir kainą. Kitose valstybėse narėse įsteigti konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektai gali neturėti juridinio asmens statuso.
Kontrolė – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
Kredito įstaiga – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Lyginamojo indekso administratorius – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 3 straipsnio 6 dalyje.
Likvidžioji rinka – finansinės priemonės ar tam tikros klasės finansinių priemonių rinka, kurioje nuolat yra pasirengusių ir norinčių sudaryti sandorį pirkėjų ir pardavėjų. Ši rinka vertinama atsižvelgiant į specifines tam tikros finansinės priemonės arba tam tikros klasės finansinių priemonių rinkos struktūras ir remiantis šiais kriterijais:
1) vidutiniu sandorių dažniu ir dydžiu įvairiomis rinkos sąlygomis, atsižvelgiant į tam tikros klasės finansinės priemonės produktų pobūdį ir gyvavimo ciklą;
2) rinkos dalyvių skaičiumi ir tipu, įskaitant konkretaus produkto rinkos dalyvių ir finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, santykį;
3) vidutiniu siūlomos ir prašomos kainos skirtumų dydžiu, kai jis žinomas.
Mažos ir vidutinės įmonės – įmonės, kurių vidutinė rinkos kapitalizacija per pastaruosius 3 kalendorinius metus kiekvienų metų pabaigoje nesiekė 200 milijonų eurų.
Mažų ir vidutinių įmonių augimo rinka – daugiašalė prekybos sistema, kuriai suteiktas mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkos statusas pagal šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Nepriekaištingos reputacijos asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kurio reputacija, remiantis šio įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatomis, abejoti nėra pagrįstos priežasties.
Neprofesionalusis klientas – klientas, kuris nepriskiriamas nei prie profesionaliųjų klientų, nei prie tinkamų sandorio šalių.
Organizuotos prekybos sistema – daugiašalė sistema, kuri nėra reguliuojama rinka ar daugiašalė prekybos sistema ir kurioje daugiašaliai trečiųjų asmenų ketinimai dėl obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų arba išvestinių finansinių priemonių pirkimo ir pardavimo derinami siekiant sudaryti sandorius.
Pagrindinė sandorio šalis – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 dalyje.
Papildomos paslaugos:
1) finansinių priemonių saugojimas, apskaita ir valdymas klientų sąskaita, įskaitant turto saugojimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas, tokias kaip pinigų ar finansinio užstato valdymas, išskyrus vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą aukščiausiu lygiu pagal šio įstatymo VI skyrių;
2) suteikimas investuotojui kredito ar paskolos, kuriais naudodamasis investuotojas gali sudaryti sandorį dėl vienos ar kelių finansinių priemonių, o kreditą ar paskolą suteikianti įmonė pati dalyvauja sudarant sandorį;
3) įmonių konsultavimas kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo susijusiais klausimais, taip pat patarimai ir paslaugos, susijusios su įmonių reorganizavimu ir įsigijimu;
4) užsienio valiutos keitimo paslaugos, kai jos yra susijusios su investicinių paslaugų teikimu;
5) investiciniai tyrimai, finansinė analizė ar kitos bendro pobūdžio rekomendacijos, susijusios su sandoriais dėl finansinių priemonių;
6) su finansinių priemonių platinimu susijusios paslaugos;
7) investicinės paslaugos, investicinė veikla ir papildomos paslaugos, susijusios su finansinėmis priemonėmis, turtu ar kitais objektais, su kuriais yra susietos išvestinės finansinės priemonės, nurodytos šio straipsnio 15 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktuose, su sąlyga, kad teikiamos investicinės paslaugos ar papildomos paslaugos arba vykdoma investicinė veikla yra susijusi su šiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.
Patronuojamoji įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
Patronuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
Patvarioji laikmena – priemonė, kuri suteikia galimybę klientui saugoti ir be pakeitimų atkurti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad ji būtų prieinama per visą informacijos paskirtį atitinkantį laikotarpį.
Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas – juridinis asmuo, kuris Reglamento (ES) Nr. 600/2014 20 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka finansų maklerio įmonės vardu viešai skelbia informaciją apie finansų maklerio įmonės sąskaita arba jos klientų naudai sudarytų sandorių dydį, kainą ir sandorio sudarymo laiką. Kitose valstybėse narėse įsteigti patvirtinti informacijos apie sandorius skelbimo subjektai gali neturėti juridinio asmens statuso.
Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas – juridinis asmuo, kuris Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnyje nustatyta tvarka finansų maklerio įmonės vardu pateikia priežiūros institucijai arba Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pranešimus apie finansų maklerio įmonės sudarytus sandorius. Kitose valstybėse narėse įsteigti patvirtinti pranešimų apie sandorius skelbimo subjektai gali neturėti juridinio asmens statuso.
Pavedimų vykdymas kliento sąskaita – veikla, kuria siekiama kliento sąskaita sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl vienos ar kelių finansinių priemonių, įskaitant sandorių dėl finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos išleidžiamų finansinių priemonių pardavimo sudarymą finansinių priemonių išleidimo metu.
Perleidžiamieji vertybiniai popieriai – kapitalo rinkoje galintys cirkuliuoti vertybiniai popieriai (išskyrus mokėjimo priemones):
1) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – bendrovė) akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių, partnerystės pagrindu veikiančių bendrijų ir kitų subjektų akcijoms (dalims, pajams), taip pat depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų;
2) obligacijos ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant depozitoriumo pakvitavimus dėl ne nuosavybės vertybinių popierių;
3) kiti vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę įsigyti ar perleisti perleidžiamuosius vertybinius popierius arba lemiantys piniginius atsiskaitymus, nustatomus atsižvelgiant į perleidžiamuosius vertybinius popierius, valiutas, palūkanų normas, pajamingumą, biržos prekes arba kitus indeksus ar priemones.
Pinigų rinkos priemonės – priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje – iždo vekseliai, indėlio sertifikatai, bendrovių išleisti trumpalaikiai skoliniai įsipareigojimai ir kita, išskyrus mokėjimo priemones.
Prekybos vieta – reguliuojama rinka, daugiašalė prekybos sistema arba organizuotos prekybos sistema.
Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas.
Priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra buveinės valstybė narė ir kurioje finansų maklerio įmonė yra įsteigusi filialą arba teikia investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą nesteigdama filialo, arba ta valstybė narė, kurioje reguliuojama rinka aprūpina savo nutolusius narius ar dalyvius, įsteigtus toje valstybėje narėje, priemonėmis, kurios palengvina prieigą prie reguliuojamos rinkos prekybos sistemos.
Prižiūrimas duomenų teikėjas – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte.
Profesionalusis klientas – klientas, kuris atitinka profesionaliesiems klientams nustatytus kriterijus, nurodytus šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje.
Reguliuojama rinka – rinkos operatoriaus valdoma ir (arba) administruojama nuolat veikianti daugiašalė licencijuota sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles palengvinama suderinti arba yra suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių, kurios įtrauktos į prekybą šioje sistemoje ir (arba) kuriomis prekiaujama pagal šios sistemos taisykles, sudarymą.
Reguliuojamos rinkos operatorius (toliau – rinkos operatorius) – asmuo ar asmenys, kurie valdo ir (arba) administruoja reguliuojamą rinką. Rinkos operatorius gali būti pati reguliuojama rinka.
Ribinis pavedimas – pavedimas pirkti ar parduoti pavedime nurodytą finansinę priemonę už pavedime nurodytą ar geresnę kainą ir pavedime nurodytais kiekiais.
Rinkos formuotojas – juridinis asmuo, kuris nuolat veikia finansų rinkose įsipareigodamas savo sąskaita ir savo lėšomis sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl finansinių priemonių savo paties nustatytomis kainomis.
Sandorio sudarymas savo sąskaita – sandorio dėl vienos ar kelių finansinių priemonių sudarymas savo lėšomis.
Sertifikatai – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 27 punkte.
Sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė – finansų maklerio įmonė, kuri, vykdydama klientų pavedimus už reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos ar organizuotos prekybos sistemos ribų, organizuotai, dažnai, sistemingai ir dideliu mastu sudaro sandorius savo sąskaita, tačiau neveikia kaip daugiašalės sistemos operatorius. Dažnumas ir sistemingumas vertinami pagal nebiržinės prekybos sandorių, kuriuos savo sąskaita sudaro finansų maklerio įmonė vykdydama klientų pavedimus dėl finansinės priemonės, skaičių. Didelis mastas vertinamas arba pagal finansų maklerio įmonės vykdomos nebiržinės prekybos mastą, lyginant su visa finansų maklerio įmonės prekyba tam tikra finansine priemone, arba pagal finansų maklerio įmonės vykdomos nebiržinės prekybos mastą, lyginant su prekyba tam tikra finansine priemone visoje Europos Sąjungoje. Sisteminę prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės apibrėžtis taikoma tik tada, kai tenkinami dažnumo, sistemingumo ir didelio masto kriterijai arba kai pati finansų maklerio įmonė pasirenka veikti pagal sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms taikomą tvarką.
Sisteminė rizika – tikimybė, kad vienos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar investuotojo nemokumas turės neigiamą įtaką daugelio finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų ar investuotojų interesams.
Siūlomasis įsigijimas – numatomas finansų maklerio įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimas arba padidinimas, dėl kurio įsigyjančiajam asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to asmens patronuojamąja įmone.
Struktūrizuotas indėlis – indėlis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, kuris, suėjus indėlio terminui, grąžinamas kartu su palūkanomis arba kitomis išmokomis laikantis palūkanų ir išmokų mokėjimo sąlygų ir pagal formulę, į kurią įtraukiami šie veiksniai:
1) finansinis indeksas ar finansinių indeksų derinys, išskyrus kintamosios palūkanų normos indėlius, kurių grąža tiesiogiai susieta su palūkanų normos indeksais, tokiais kaip EURIBOR arba LIBOR;
2) finansinė priemonė arba finansinių priemonių derinys;
3) biržos prekė ar biržos prekių derinys arba kitas materialusis ar nematerialusis nepakeičiamas turtas;
4) užsienio valiutos keitimo kursas arba užsienio valiutos keitimo kursų derinys.
Struktūrizuoti finansiniai produktai – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 28 punkte.
Su anglimis ar nafta susietos išvestinės finansinės priemonės – šio straipsnio 15 dalies 6 punkte nurodyti su anglimis ar nafta susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir kitos išvestinės finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama organizuotos prekybos sistemoje ir už kurias privaloma atsiskaityti prekėmis.
Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.
Sudėtinio investicinių produktų ir (arba) paslaugų paketo pardavimas – investicinės paslaugos siūlymas kartu su kita paslauga ar produktu pristatant ją kaip to paties paketo dalį arba kaip to paties susitarimo sudarymo ar paketo įsigijimo sąlygą.
Tarpininko suderintas sandoris – sandoris, sudaromas laikantis šių sąlygų:
1) tarpininkas dalyvauja sudarant pirkėjo ir pardavėjo sandorį, kad vykdant sandorį jam niekada nekiltų rinkos rizika ir abiejų šalių pavedimai būtų vykdomi vienu metu, ir
2) sandoris sudaromas tokia kaina, iš kurios tarpininkas negauna pelno ir nepatiria nuostolių, išskyrus iš anksto nurodytą komisinį atlyginimą ar sandorio mokestį.
Tiesioginė elektroninė prieiga – prekybos vietos nario, dalyvio ar kliento leidimas pagal susitarimą kitam asmeniui pasinaudoti savo prekybos kodu, kad šis asmuo galėtų elektroniniu būdu perduoti su finansine priemone susijusius pavedimus tiesiogiai į prekybos vietą. Tiesiogine elektronine prieiga laikomas leidimas pagal susitarimus asmeniui naudotis prekybos vietos nario, dalyvio ar kliento infrastruktūra arba kokia nors kita nario, dalyvio ar kliento prisijungimo sistema pavedimams perduoti (tiesioginė rinkos prieiga) ir leidimas pagal susitarimus, pagal kuriuos asmuo nesinaudoja šia infrastruktūra (suteiktoji prieiga).
Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra valstybė narė.
Trečiosios valstybės įmonė – įmonė, kuri būtų laikoma finansų maklerio įmone ar kredito įstaiga, jei jos buveinė arba registruota buveinė būtų Europos Sąjungos teritorijoje.
Trečiosios valstybės priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme nurodytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas ne valstybėje narėje.
Vadovai:
1) vienasmenis juridinio asmens vadovas ir jo pavaduotojas;
2) valdybos nariai;
3) stebėtojų tarybos nariai.
Valstybė narė – valstybė Europos Sąjungos narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.
Valstybės narės priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme nurodytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas valstybėje narėje.
Valstybės skolos finansinė priemonė – skolos finansinė priemonė, kurią išleido valstybės skolos finansinių priemonių emitentas.
Valstybės skolos finansinių priemonių emitentas – bet kuris iš nurodytų skolos finansines priemones išleidžiančių subjektų:
1) Europos Sąjunga;
2) valstybė narė arba valstybės narės įstaiga, agentūra, specialiosios paskirties įmonė;
3) federacinės valstybės narės federacijos narė;
4) kelių valstybių narių specialiosios paskirties įmonė;
5) dviejų arba daugiau valstybių narių įsteigta tarptautinė finansų institucija, kurios paskirtis – teikti finansavimą ir finansinę paramą savo nariams, kurie patiria arba gali patirti didelių finansinių sunkumų;
6) Europos investicijų bankas.
Vietos įmonė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
Vyresnioji vadovybė – asmuo arba asmenys, kurie veiksmingai vadovauja rinkos operatoriaus arba finansų maklerio įmonės veiklai ir yra atsakingi ir atskaitingi rinkos operatoriaus arba finansų maklerio įmonės valdymo organui už kasdienį valdymą, įskaitant reikalavimų, taikomų rinkos operatoriui arba finansų maklerio įmonei ir jų darbuotojams vykdant produktų ir paslaugų platinimą klientams, įgyvendinimą.
Žemės ūkio biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – išvestinių finansinių priemonių sandoriai, susiję su 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL 2013 L 347, p. 671) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013), 1 straipsnyje ir I priedo I–XX dalyse bei XXIV/1 dalyje išvardytais produktais.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamente (ES) Nr. 2015/2365.
II SKYRIUS
INVESTICINIŲ PASLAUGŲ LICENCIJAVIMAS IR ASMENŲ, TEIKIANČIŲ INVESTICINES PASLAUGAS, VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
4 straipsnis. Teisė teikti investicines paslaugas
Nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik finansų maklerio įmonės, turinčios priežiūros institucijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios priežiūros institucijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją.
Finansų maklerio įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų maklerio įmone. Terminą „finansų maklerio įmonė“ ar kitas šio termino gramatines formas arba žodžių junginius su šiuo terminu gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi teisę teikti investicines paslaugas. Įmonės, kurios specializuojasi valdyti kitų asmenų finansinių priemonių portfelius, gali savo pavadinime vartoti terminą „investicijų valdymo įmonė“ ar kitas šio termino gramatines formas arba žodžių junginius su šiuo terminu.
Šio straipsnio 1 dalis netaikoma rinkos operatoriui, administruojančiam daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą ir neketinančiam teikti kitų investicinių paslaugų. Tokiu atveju rinkos operatoriui licencija neišduodama, tačiau jis turi teisę administruoti daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą tik po to, kai priežiūros institucija įsitikina, kad rinkos operatorius atitinka šiame skyriuje (išskyrus šio įstatymo 12 straipsnį) nustatytus reikalavimus, ir apie tai praneša rinkos operatoriui.
Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir finansų patarėjo įmonė privalo turėti buveinę Lietuvos Respublikoje.
Priežiūros institucija kaupia duomenis ir informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus bei investicines ir papildomas paslaugas, kurias jie turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje. Ši informacija yra nuolat atnaujinama ir viešai skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.
Finansų patarėjo įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų patarėjo įmone. Terminą „finansų patarėjo įmonė“ ar kitas šio termino gramatines formas arba žodžių junginius su šiuo terminu gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi teisę verstis finansų patarėjo įmonės veikla.
Finansų patarėjo įmonė turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytas investicines paslaugas, susijusias su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ir kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniais popieriais, ir papildomas paslaugas, jeigu įmonė nesaugo klientų lėšų ir finansinių priemonių ir dėl to negali tapti klientų skolininke, o klientų pavedimus gali perduoti tik:
1) valstybėje narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms;
2) valstybėje narėje licencijuotoms kredito įstaigoms;
3) trečiosiose valstybėse įsteigtiems finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų filialams, kuriems taikomi ne mažiau griežti riziką ribojantys reikalavimai, negu nustatyti šiame įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ar kituose finansų maklerių įmonių ir kredito įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose;
4) kolektyvinio investavimo subjektams, kurie, vadovaudamiesi jų buveinės valstybės narės teisės aktais, turi teisę viešai platinti kolektyvinio investavimo subjekto vertybinius popierius, taip pat jų valdymo įmonėms;
5) nekintamojo kapitalo investicinėms bendrovėms, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą valstybėje narėje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje.
Finansų patarėjo įmonei mutatis mutandis taikomi šio įstatymo II skyriuje nustatyti reikalavimai, taikomi finansų maklerio įmonėms, išskyrus išimtis, nustatytas šiame įstatyme.
Finansų patarėjo įmonei netaikomi šio įstatymo 13 ir 18 straipsniuose nustatyti reikalavimai, tačiau ji privalo apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 29 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Finansų patarėjo įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką.
Finansų patarėjo įmonė turi teisę teikti licencijoje nurodytas investicines paslaugas ir jas reklamuoti tik Lietuvos Respublikoje. Finansų patarėjo įmonė neturi šio įstatymo II skyriaus šeštajame skirsnyje nustatytų teisių.
Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga teikti investicines paslaugas gali tik įkūrusi specializuotą vidaus struktūrinį padalinį. Priežiūros institucija turi įvertinti kredito įstaigos, įkūrusios specializuotą vidaus struktūrinį padalinį, pasirengimą teikti investicines paslaugas.
Lietuvos Respublikoje veikiančių kredito įstaigų teises teikti investicines ir papildomas paslaugas taip pat nustato kredito įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.
ANTRASIS SKIRSNIS
FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖS LICENCIJA
5 straipsnis. Finansų maklerio įmonės licencijos apimtis
Finansų maklerio įmonės licencijoje yra nurodomos investicinės paslaugos, kurias turi teisę teikti finansų maklerio įmonė. Licencijoje taip pat gali būti nurodytos viena ar kelios papildomos paslaugos. Finansų maklerio įmonės licencija nėra išduodama vien tik papildomoms paslaugoms teikti.
Finansų maklerio įmonė, ketinanti teikti investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, kurios nėra numatytos jai išduotoje licencijoje, turi kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu papildyti galiojančią licenciją ketinamomis teikti investicinėmis ir (arba) papildomomis paslaugomis.
Finansų maklerio įmonės licencija, kuria suteikiama teisė teikti joje nurodytas investicines ir papildomas paslaugas įgyvendinant įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas šio įstatymo II skyriaus šeštajame skirsnyje numatytomis sąlygomis, galioja visose kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse.
6 straipsnis. Finansų maklerio įmonės licencijos išdavimo tvarka
Priežiūros institucija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją Lietuvos Respublikoje įsteigtoms įmonėms, ketinančioms užsiimti finansų maklerio įmonės veikla.
Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, turi pateikti priežiūros institucijai prašymą ir numatomos vykdyti veiklos programą (verslo planą), kurioje turi būti aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir įmonės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus finansų maklerio įmonės licencijai gauti.
Priežiūros institucija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją tik įsitikinusi, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus licencijai gauti.
Apie sprendimą dėl licencijos išdavimo priežiūros institucija praneša paraišką pateikusiai įmonei ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo.
Apie licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą priežiūros institucija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir apie tai paskelbia priežiūros institucijos interneto svetainėje.
7 straipsnis. Atsisakymo išduoti licenciją pagrindai
Priežiūros institucija atsisako išduoti finansų maklerio įmonės licenciją, jeigu:
1) įmonė pagal pateiktus duomenis, dokumentus, informaciją neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų atitinkamai veiklai vykdyti arba pateikti ne visi ar tikrovės neatitinkantys duomenys;
2) įmonės vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos arba neturi pakankamos patirties;
3) planuojami įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui;
4) įmonė nepateikė informacijos apie įmonės akcininkus, jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas kvalifikuotąsias įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis ir šių dalių dydžius;
5) yra pagrindas manyti, kad įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus įmonės valdymo;
6) įmonę siejantys glaudūs ryšiai su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas;
7) bent vienas įmonės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos ar centrinio depozitoriumo darbuotojas;
8) nuosavybės teise turimos ar kitais pagrindais valdomos patalpos ar įranga nėra tinkamos investicinių paslaugų teikimo veiklai vykdyti;
9) Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės nuolatinio valdymo organo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;
10) trečiosios valstybės fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais įmonę sieja glaudūs ryšiai, statusą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai arba šių reikalavimų įgyvendinimas gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas;
11) įmonė netenkina šiame įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir kituose teisės aktuose nustatytų kapitalo ir (arba) kitų riziką ribojančių reikalavimų;
12) įmonė nėra įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, kuriai suteiktas veiklos leidimas, arba kompensavimo investuotojams sistemų narė;
13) įmonė nėra patvirtinusi priemonių ir procedūrų, užtikrinančių finansų maklerio įmonei keliamų organizacinių reikalavimų laikymąsi;
14) įmonė, jos vadovai ar akcininkai įvertinti kaip netinkami pagal šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytus vertinimo kriterijus.
Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti apskųstas teismui.
8 straipsnis. Įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir įspėjimo apie galimą sustabdymą panaikinimas, licencijos galiojimo sustabdymas ir sustabdymo panaikinimas, licencijos galiojimo panaikinimas
Finansų maklerio įmonė turi būti įspėta apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus.
Priežiūros institucija, nustačiusi licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną priima sprendimą, kuriuo finansų maklerio įmonė įspėjama apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, ir per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo apie tai praneša finansų maklerio įmonei, nurodo pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą, per kurį finansų maklerio įmonė privalo pašalinti nurodytus pažeidimus.
Finansų maklerio įmonė, pašalinusi pažeidimus, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pašalintus pažeidimus gavimo patikrina šią informaciją ir priima sprendimą panaikinti įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu visi pažeidimai per nustatytą terminą buvo pašalinti, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja finansų maklerio įmonę.
Licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu finansų maklerio įmonė, kuri buvo įspėta apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, laiku nepašalina nurodytų pažeidimų.
Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo apie tai praneša finansų maklerio įmonei, nurodo pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą, per kurį finansų maklerio įmonė privalo nurodytus pažeidimus pašalinti.
Finansų maklerio įmonė, pašalinusi pažeidimus, dėl kurių buvo priimtas sprendimas sustabdyti licencijos galiojimą, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 5 darbo dienas nuo finansų maklerio įmonės pranešimo apie pašalintus pažeidimus gavimo patikrina informaciją apie pažeidimų pašalinimą ir priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu visi pažeidimai buvo pašalinti, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja finansų maklerio įmonę.
Priežiūros institucija turi teisę panaikinti savo išduotos finansų maklerio įmonės licencijos galiojimą, jeigu finansų maklerio įmonė:
1) pati kreipėsi dėl licencijos galiojimo panaikinimo;
2) per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo nepradėjo teikti licencijoje nustatytų investicinių paslaugų;
3) per paskutinius 6 mėnesius neteikė investicinių paslaugų;
4) gavo licenciją pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis, dokumentus ar informaciją arba pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis;
5) nebeatitinka reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti;
6) šiurkščiai ir nuolat pažeidė šiame įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 600/2014 ar Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus finansų maklerio įmonės veiklos reikalavimus;
7) nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje;
8) per nustatytą terminą nepašalina nurodytų pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas finansų maklerio įmonės licencijos galiojimas;
9) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
9 straipsnis. Finansų maklerio įmonės vadovai
Finansų maklerio įmonės vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą kvalifikaciją ir patirties, leidžiančių tinkamai eiti pareigas. Finansų maklerio įmonės vadovų kvalifikacija ir patirtis vertinama atsižvelgiant į asmens išsilavinimą, kvalifikacijos kėlimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Finansų maklerio įmonės vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka.
Jeigu rinkos operatoriui, kuris siekia gauti leidimą administruoti daugiašalę prekybos sistemą, ir jo ketinamai administruoti daugiašalei prekybos sistemai vadovauja tie patys asmenys, kurie vadovauja reguliuojamai rinkai, laikoma, kad šie asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Lietuvos Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus, kartu pateikdama priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar naujai išrinkti arba planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos ir pakankamos kvalifikacijos bei patirties reikalavimus. Naujai išrinkti finansų maklerio įmonės vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms.
Priežiūros institucija turi teisę nepritarti naujai išrinktų vadovų kandidatūroms, jeigu vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos kvalifikacijos ir patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam, sisteminės rizikos ribojimu pagrįstam įmonės valdymui, klientų interesams arba rinkos vientisumui. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl naujai išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
Finansų maklerio įmonėje turi būti vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Finansų patarėjo įmonėje valdyba gali būti nesudaroma.
Asmens reputacija vertinama atsižvelgiant į:
1) atliktus ar atliekamus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
2) taikytas administracines nuobaudas arba kitas poveikio priemones (sankcijas), nepaisant to, kada jos taikytos;
3) priežiūros ar kitų institucijų atliktus arba atliekamus patikrinimus dėl teisės aktų pažeidimo;
4) taikytas drausmines, tarnybines nuobaudas, nušalinimą arba atleidimą iš skiriamų ar renkamų pareigų, nepaisant to, kada tai taikyta;
5) atsisakymą išduoti leidimą (licenciją) arba kitaip nesuteiktą teisę atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla, taip pat išduoto leidimo (licencijos) ar kitaip suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla sustabdymą arba panaikinimą;
6) tai, ar buvo atvejų, kai asmuo nevykdė pareigos gauti teisės aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus, sprendimus neprieštarauti arba laiku nevykdė pareigos teikti informaciją priežiūros institucijoms, pateikė joms ne visą būtiną informaciją arba pateikta informacija buvo neteisinga;
7) tai, kaip asmuo vykdė ir vykdo pinigines ar kitas prievoles, įskaitant duomenis apie jam vykdytus arba vykdomus bankroto procesus, pareikštus ieškinius civilinėse bylose;
8) šios dalies 1–7 punktuose nurodytus duomenis apie juridinį asmenį, kurio vadovu asmuo buvo ar yra arba kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) įstatinio kapitalo dalį jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė.
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
2) jis yra pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 3 metai;
3) buvo nušalintas ar atleistas iš pareigų ar darbo arba praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams arba dėl finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nuo nušalinimo ar atleidimo iš pareigų ar darbo arba teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
4) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu;
5) priežiūros institucija pripažįsta, kad kitos šio straipsnio 6 dalyje nurodytos aplinkybės yra reikšmingos ir leidžia pagrįstai abejoti asmens gebėjimu užtikrinti patikimą ir apdairų įmonės valdymą arba tinkamą kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų atlikimą.
10 straipsnis. Informavimo apie šaukiamą finansų maklerio įmonės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ypatumai
Finansų maklerio įmonės, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažesne kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma gali nuspręsti, kad, jeigu pagal šio įstatymo 104 straipsnį yra paskiriamas laikinasis administratorius arba, priežiūros institucijos vertinimu, yra tenkinamos šio įstatymo 102 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos ir būtina padidinti įstatinį kapitalą, siekiant išvengti Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnyje nustatytų pertvarkymo sąlygų, apie šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą dėl įstatinio kapitalo didinimo būtų pranešama per trumpesnį laikotarpį, negu nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse ar 261 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, arba priimti sprendimą dėl įstatų keitimo, numatant tokio trumpesnio pranešimo laikotarpio galimybę. Pranešimas apie šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą bet kokiu atveju turi būti paskelbtas likus ne mažiau kaip 10 dienų iki susirinkimo.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju sutrumpintais terminais šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą netaikoma: Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos; Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas pateikti siūlymą papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę ir 5 dalyje nustatyta pareiga ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo pranešti akcininkams apie visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymus; Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas gauti visų akcininkų rašytinį sutikimą norint sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą nesilaikant Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų terminų.
11 straipsnis. Finansų maklerio įmonės akcijų įsigijimas ir perleidimas
Įsigyjantysis asmuo turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomajam įsigijimui. Tokio reikalavimo nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio straipsnio 23 dalyje nustatytas pasekmes.
Nustatant, ar tenkinami finansų maklerio įmonės kvalifikuotajai įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių daliai pagal šį straipsnį taikomi kriterijai, neatsižvelgiama į balsavimo teises ar akcijas, kurias finansų maklerio įmonės gali turėti, suteikusios finansinių priemonių pasirašymo ir (arba) platinimo, įsipareigojant išplatinti, investicines paslaugas, jeigu šiomis teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į emitento valdymą ir jeigu jos perleidžiamos per vienus metus nuo jų įsigijimo.
Įsigyjantysis asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą, nurodydamas ketinamo įsigyti finansų maklerio įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį, ir pateikti pagrindimo dokumentus ir kitą priežiūros institucijos nustatytą informaciją ir duomenis.
Asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti arba sumažinti jam priklausančią finansų maklerio įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, jeigu dėl to asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to juridinio asmens patronuojamąja įmone, turi pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamos perleisti arba sumažinti finansų maklerio įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį.
Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomąjį įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše dokumentai ir duomenys turi būti nurodomi laikantis proporcingumo principo ir turi būti pritaikyti įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti. Sąraše neturi būti nurodomi dokumentai ir duomenys, kurie nėra būtini įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.
Priežiūros institucija, gavusi pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą, taip pat vėliau gavusi šio straipsnio 8 dalyje nurodytus dokumentus ir duomenis, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša įsigyjančiajam asmeniui datą, kada baigiasi įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimo laikotarpis (toliau šiame straipsnyje – vertinimo laikotarpis).
Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad gauti pranešimas ir visi dokumentai bei duomenys, nurodyti šio straipsnio 5 dalyje nustatytame sąraše, pateikimo dienos atlieka vertinimą.
Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, bet ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti papildomų vertinimui užbaigti reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma, kokios papildomos informacijos reikia. Vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą pateikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančiojo asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti papildomus dokumentus ir duomenis ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.
Šio straipsnio 8 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą priežiūros institucija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo dienų tuo atveju, kai įsigyjantysis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla reglamentuojama trečiojoje valstybėje arba kai įsigyjančiajam asmeniui netaikoma priežiūra pagal valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius finansų maklerio įmonių, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, kredito įstaigų, draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.
Nagrinėdama šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą ir dokumentus bei duomenis, būtinus įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti, priežiūros institucija vertina įsigyjančiojo asmens tinkamumą ir siūlomojo įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:
1) įsigyjančiojo asmens nepriekaištingą reputaciją;
2) asmens, kuris įvykus siūlomajam įsigijimui bus finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį. Tai vertindama priežiūros institucija vadovaujasi šio įstatymo 9 straipsnio nuostatomis;
3) įsigyjančiojo asmens finansinį patikimumą, visais atvejais vertindama ir finansų maklerio įmonės, kurios kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį siūloma įsigyti ar padidinti, vykdomos ar numatomos vykdyti tam tikros rūšies veiklą;
4) ar finansų maklerio įmonė galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų, ar grupės, kurios dalimi finansų maklerio įmonė taps įvykus siūlomajam įsigijimui, struktūra sudaro sąlygas atlikti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti priežiūros institucijos ir kitų valstybių narių priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą;
5) ar yra pagrindas įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomąjį įsigijimą, vykdoma ar įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikla, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, ar kad siūlomasis įsigijimas gali padidinti šios veiklos pavojų.
Priežiūros institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti finansų maklerio įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydžio ir nenagrinėja siūlomojo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.
Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti siūlomajam įsigijimui tik remdamasi šio straipsnio 10 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantysis asmuo pateikė ne visus pagal šio straipsnio 5 ar 8 dalį priežiūros institucijos sąraše nurodytus pateikti dokumentus ir duomenis arba įsigyjančiojo asmens pateikta informacija yra neišsami ar klaidinga.
Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomojo įsigijimo, konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantysis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojančioji įmonė ar kontroliuojantis asmuo.
Priežiūros institucija, konsultuodamasi pagal šio straipsnio 13 dalį, kitų priežiūros institucijų prašo pateikti visą įsigyjančiojo asmens tinkamumui ir siūlomojo įsigijimo finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitoms priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią informaciją, o visą atliekamam vertinimui reikalingą esminę informaciją teikia savo iniciatyva.
Jeigu priežiūros institucija per vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomajam įsigijimui, laikoma, kad ji siūlomajam įsigijimui neprieštarauja. Jeigu priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomajam įsigijimui, apie tai ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiajam asmeniui.
Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą neprieštarauti siūlomajam įsigijimui, ji gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti finansų maklerio įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įgyvendinimo terminą.
Jeigu baigusi vertinimą priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomajam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama vertinimo laikotarpio termino raštu apie tai praneša įsigyjančiajam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus.
Priežiūros institucijos sprendime dėl siūlomojo įsigijimo nurodomos visos po konsultacijų pagal šio straipsnio 13 ir 14 dalis gautos kitų priežiūros institucijų nuomonės ir išlygos. Priežiūros institucijos sprendimas prieštarauti siūlomajam įsigijimui gali būti skundžiamas teismui. Priežiūros institucija viešai paskelbia sprendimą ir jo motyvus, nepaisydama to, ar yra gautas įsigyjančiojo asmens sutikimas. Priežiūros institucija turi teisę viešai neskelbti sprendimo ir jo motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims.
Jeigu priežiūros institucija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą iš tos pačios finansų maklerio įmonės, visi pranešimai nagrinėjami tokia pačia tvarka, nediskriminuojant įsigyjančiųjų asmenų.
Jeigu finansų maklerio įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įgijimą ar netekimą, dėl kurio įmonės akcininkų turimos kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys peržengia nustatytas siūlomojo įsigijimo ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai.
Finansų maklerio įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti priežiūros institucijai pranešimą, kuriame nurodomi įmonės akcininkai, valdantys įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, ir jų valdomų kvalifikuotųjų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių dydžiai. Informacija pateikiama pagal duomenis, turimus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, o jeigu įmonės akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, – laikantis bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, taikomų teisės aktų reikalavimų.
Jeigu įsigyjančiųjų asmenų daroma įtaka kelia grėsmę patikimam ir skaidriam finansų maklerio įmonės valdymui, priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už įmonės valdymą.
Asmens, įsigijusio finansų maklerio įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba padidinusio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, peržengiančią nustatytas siūlomojo įsigijimo ribas negavus priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomajam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 7 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau priimamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomajam įsigijimui), visos turimos akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balso teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomajam įsigijimui arba jeigu priežiūros institucija vertinimo laikotarpiu nepareiškia prieštaravimo siūlomajam įsigijimui.
12 straipsnis. Narystė pripažintoje įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje
Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo apdrausti įmonės įsipareigojimus investuotojams Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Kapitalo reikalavimai
Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo tenkinti kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose finansų maklerio įmonėms nustatytus kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus.
14 straipsnis. Pradinio kapitalo reikalavimai
Finansų maklerio įmonės pradinį kapitalą sudaro vieno ar daugiau Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavo kapitalo dalių suma.
Finansų maklerio įmonių, išskyrus nurodytas šio straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 730 tūkstančių eurų.
Finansų maklerio įmonių, kurios neturi teisės teikti šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 arba 6 punkte nurodytų investicinių paslaugų, bet saugo klientų pinigus arba finansines priemones ir teikia vieną arba kelias šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 1, 2, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytas investicines paslaugas, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 125 tūkstančiai eurų.
Finansų maklerio įmonių, kurios gali teikti vieną ar kelias šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 1, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytas investicines paslaugas, tačiau neturi teisės teikti šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 arba 6 punkte nurodytų investicinių paslaugų, taip pat neturi teisės saugoti klientų pinigų ar finansinių priemonių, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 tūkstančių eurų.
Pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis nustatant pradinio kapitalo dydį, finansinių priemonių pozicijų turėjimas, siekiant investuoti nuosavas lėšas, nelaikomas šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 punkte nurodyta investicine paslauga.
Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytos finansų maklerio įmonės turi tenkinti vieną iš šių reikalavimų:
1) turėti 50 tūkstančių eurų pradinį kapitalą;
2) turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį visą jų veiklos laikotarpį visoje Europos Sąjungos teritorijoje, ar kitą panašią atsakomybės už žalą apsaugą, siekiančią bent 1 milijoną eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1,5 milijono eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus;
3) turėti pradinio kapitalo ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo derinį, atitinkantį šios dalies 1 arba 2 punkte nurodytos apsaugos lygį.
Jeigu Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta įmonė taip pat vykdo draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą Draudimo įstatymo nustatyta tvarka, ji, be šiai veiklai Draudimo įstatyme nustatytų reikalavimų, papildomai turi tenkinti vieną iš šių reikalavimų:
1) turėti 25 tūkstančių eurų pradinį kapitalą;
2) turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį visą jos veiklos laikotarpį visoje Europos Sąjungos teritorijoje, ar kitą panašią atsakomybės už žalą apsaugą, siekiančią bent 500 tūkstančių eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 750 tūkstančių eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus;
3) turėti pradinio kapitalo ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo derinį, atitinkantį šios dalies 1 arba 2 punkte nurodytos apsaugos lygį.
Vietos įmonės turi turėti 50 tūkstančių eurų pradinį kapitalą, jeigu jos teikia investicines paslaugas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse per įsteigtą filialą arba jo neįsteigusios.
15 straipsnis. Kapitalo rezervai
Finansų maklerio įmonės, kurios turi teisę teikti šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytas investicines paslaugas, apskaičiuoja ir sudaro šiuos kapitalo rezervus:
1) kapitalo apsaugos;
2) specialųjį anticiklinį;
3) pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų;
4) kitos sisteminės svarbos įstaigų;
5) sisteminės rizikos.
Kapitalo rezervų dydžiai, jų apskaičiavimo metodika nustatomi vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 ir priežiūros institucijos teisės aktais.
Paskirstymai iš kapitalo rezervų atliekami priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Organizaciniai reikalavimai
Finansų maklerio įmonė privalo taikyti veiklos organizavimo, atlygio nustatymo politiką ir procedūras, kurios užtikrintų, kad pati įmonė, jos vadovai, darbuotojai ir priklausomi tarpininkai laikytųsi šiame įstatyme ir kituose finansų maklerio įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir dokumentą, reglamentuojantį finansų maklerio įmonės vadovų, darbuotojų ir priklausomų tarpininkų sandorių sudarymo savo sąskaita tvarką.
Finansų maklerio įmonė privalo nusistatyti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus.
Finansų maklerio įmonė, išleidžianti klientams parduoti skirtas finansines priemones, privalo nustatyti ir taikyti kiekvienos finansinės priemonės išleidimo ar išleistos finansinės priemonės esminio pakeitimo patvirtinimo procedūras prieš pradėdama šias finansines priemones reklamuoti arba platinti klientams.
Taikydama finansinės priemonės patvirtinimo procedūrą, finansų maklerio įmonė privalo nustatyti kiekvienos finansinės priemonės tikslinę galutinių klientų, kuriems skirta finansinė priemonė, grupę (toliau – tikslinė klientų grupė), įvertinti šiai grupei būdingas rizikas ir užtikrinti, kad finansinės priemonės platinimo strategija yra tinkama nustatytai tikslinei klientų grupei.
Finansų maklerio įmonė privalo periodiškai peržiūrėti, ar jos siūloma arba platinama finansinė priemonė ir jos platinimo strategija atitinka tikslinės klientų grupės poreikius, atsižvelgdama į visus galimus tikslinei klientų grupei būdingų rizikų esminius pokyčius.
Finansines priemones išleidžianti finansų maklerio įmonė privalo pateikti visiems asmenims, platinantiems jos išleistą finansinę priemonę, pakankamai informacijos apie išleistą finansinę priemonę ir jos patvirtinimo procedūrą, įskaitant informaciją apie tikslinę klientų grupę.
Finansų maklerio įmonė, siūlanti ar rekomenduojanti klientams finansinę priemonę, kurią išleido kitas subjektas, privalo imtis priemonių, kad gautų pakankamai informacijos apie siūlomą finansinę priemonę, jos tvirtinimo procedūrą, tikslinę klientų grupę, kad galėtų suprasti finansinės priemonės esmę ir įvertinti tikslinę klientų grupę.
Šio straipsnio 3–7 dalyse nustatyti reikalavimai nepanaikina kitų šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 finansų maklerio įmonei nustatytų pareigų, kurių ji privalo laikytis teikdama klientams investicines paslaugas.
Finansų maklerio įmonė privalo turėti ir naudoti reikiamas sistemas, išteklius, administravimo procedūras ir kitas priemones, kad būtų užtikrintas nuolatinis ir nenutrūkstamas investicinių paslaugų teikimas.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).