LegalizeLietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymas
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti griežtesni pozicijų apribojimai galioja 6 mėnesius nuo jų paskelbimo interneto svetainėje dienos. Šie pozicijų apribojimai gali būti atnaujinti tolesniems laikotarpiams, neviršijantiems 6 mėnesių vienu metu, jeigu ir toliau galioja apribojimo priežastys. Praėjus 6 mėnesių laikotarpiui, neatnaujinti šie pozicijų apribojimai automatiškai nustoja galioti.
Priežiūros institucija, nusprendusi nustatyti griežtesnius biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus, apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Pranešime, be kita ko, griežtesni pozicijų apribojimai turi būti pagrįsti.
Priežiūros institucija, nustačiusi griežtesnius biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus, kurie prieštarauja Europos vertybinių popierių rinkų institucijos nuomonei, per vieną darbo dieną savo interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame išsamiai paaiškina šio sprendimo motyvus.
75 straipsnis. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimų pažeidimai
Priežiūros institucija taiko šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones už šiuos biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimų, nustatytų pagal šiame skyriuje nurodytus reikalavimus, pažeidimus:
1) kai Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arba už jos ribų esančių asmenų turimos pozicijos viršija biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandorių apribojimus, kuriuos priežiūros institucija nustatė sandoriams, sudaromiems prekybos vietose, esančiose arba veikiančiose Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba ekonomiškai lygiaverčiams nebiržinės prekybos sandoriams;
2) kai Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arba esančių asmenų turimos pozicijos viršija biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandorių apribojimus, kuriuos nustatė kitų valstybių narių priežiūros institucijos.
76 straipsnis. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų ataskaitų teikimas pagal pozicijų turėtojų kategorijas
Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys prekybos vietą, kurioje prekiaujama biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar su apyvartiniais taršos leidimais susietomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, privalo:
1) kas savaitę viešai skelbti ataskaitą, kurioje nurodomos agreguotos pozicijos, tenkančios skirtingų kategorijų asmenims, jų prekybos vietoje prekiaujantiems įvairiomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar su apyvartiniais taršos leidimais susietomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, taip pat nurodomas ilgųjų ir trumpųjų pozicijų skaičius pagal pozicijų turėtojų kategorijas, jų pokyčius po ankstesnės ataskaitos, kiekvienos pozicijų turėtojų kategorijos bendro atvirųjų pozicijų skaičiaus procentinė dalis ir kiekvienos kategorijos pozicijų turėtojų skaičius pagal kategorijas, nustatytas šio straipsnio 6 dalyje;
2) šios dalies 1 punkte nurodytą ataskaitą pateikti priežiūros institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai;
3) priežiūros institucijai bent vieną kartą per dieną pateikti išsamią visų asmenų, įskaitant jų narius arba dalyvius ir jų klientus, turimų pozicijų išklotinę toje prekybos vietoje.
Pareigos, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taikomos tik tada, kai ir asmenų skaičius, ir jų atvirosios biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijos viršija teisės aktuose nustatytas minimalias ribas.
Ataskaitose, nurodytose šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir išklotinėse, nurodytose šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijos skirstomos į:
1) pozicijas, kuriomis objektyviai įvertinus mažinama tiesiogiai su komercine veikla susijusi rizika;
2) kitas pozicijas.
Finansų maklerio įmonės, prekiaujančios biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar su apyvartiniais taršos leidimais susietomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ne prekybos vietoje, priežiūros institucijai, kai ji prižiūri prekybos vietą, kurioje prekiaujama tomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, arba centrinei priežiūros institucijai, jeigu tomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar su apyvartiniais taršos leidimais susietomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis dideliu mastu prekiaujama prekybos vietose, esančiose ne vienoje valstybėje narėje, bent vieną kartą per dieną privalo pateikti:
1) išsamią pozicijų išklotinę, nurodydamos pozicijas, įgytas prekiaujant biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar su apyvartiniais taršos leidimais susietomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir sudarant ekonomiškai lygiavertes nebiržinės prekybos sutartis;
2) duomenis apie savo klientus ir tų klientų klientus, kol bus pasiektas galutinis klientas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnyje, ir, jeigu taikoma, Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 8 straipsnyje.
Kad būtų užtikrintas šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimas, reguliuojamos rinkos nariai ar dalyviai, daugiašalės prekybos sistemos ir organizuotos prekybos sistemos klientai finansų maklerio įmonei arba rinkos operatoriui, administruojantiems prekybos vietą, bent vieną kartą per dieną privalo pateikti išsamią informaciją apie savo biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijas, turimas pagal sandorius, kuriais prekiaujama toje prekybos vietoje, taip pat apie savo klientų turimas biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijas ir tų klientų pozicijas, kol bus pasiektas galutinis klientas.
Asmenis, turinčius biržos prekių išvestinių finansinių priemonių arba apyvartinių taršos leidimų ar su apyvartiniais taršos leidimais susietų išvestinių finansinių priemonių pozicijų, finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys tą prekybos vietą, atsižvelgdami į kiekvieną taikomą veiklos leidimą, pagal pagrindinės veiklos pobūdį priskiria prie vienos iš šių kategorijų:
1) finansų maklerio įmonių arba kredito įstaigų;
2) kolektyvinio investavimo subjektų arba profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių;
3) kitų finansų įstaigų, įskaitant draudimo įmones ir perdraudimo įmones, taip pat subjektus, vykdančius profesinių pensijų kaupimo veiklą;
4) komercinių įmonių;
5) kai turima apyvartinių taršos leidimų ar su apyvartiniais taršos leidimais susietų išvestinių finansinių priemonių, – prie veiklos vykdytojų, veikiančių pagal Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą.
V SKYRIUS
INFORMACIJOS APIE SANDORIUS PASLAUGŲ TEIKĖJŲ LICENCIJAVIMAS IR JŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
INFORMACIJOS APIE SANDORIUS PASLAUGŲ TEIKĖJŲ LICENCIJAVIMAS
77 straipsnis. Teisė teikti informacijos apie sandorius paslaugas
Nuolat ir profesionaliai teikti patvirtinto informacijos apie sandorius skelbimo subjekto, konsoliduotos informacijos apie sandorius teikimo subjekto arba patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto paslaugas (toliau – informacijos apie sandorius paslaugos) gali tik juridiniai asmenys, turintys priežiūros institucijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją, kuria suteikiama teisė teikti informacijos apie sandorius paslaugas.
Finansų maklerio įmonei arba rinkos operatoriui, administruojantiems prekybos vietą ir ketinantiems teikti informacijos apie sandorius paslaugas, atskira informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjo licencija neišduodama. Šiuo atveju ketinamomis teikti informacijos apie sandorius paslaugomis yra papildomos galiojančios finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus licencijos.
Priežiūros institucija kaupia duomenis ir informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus ir paslaugas, kurias turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje. Ši informacija nuolat atnaujinama ir viešai skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.
78 straipsnis. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licencija ir jos pakeitimas
Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licencijoje yra nurodomos tos informacijos apie sandorius paslaugos, kurias paslaugų teikėjas turi teisę teikti.
Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas, ketinantis teikti informacijos apie sandorius paslaugas, kurios nėra numatytos jam išduotoje licencijoje, turi kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu papildyti galiojančią licenciją nurodant ketinamas teikti informacijos apie sandorius paslaugas.
Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licencija galioja visoje Europos Sąjungoje ir suteikia teisę teikti licencijoje nurodytas informacijos apie sandorius paslaugas visoje Europos Sąjungos teritorijoje.
79 straipsnis. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licencijos išdavimo tvarka
Įmonė, siekianti gauti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją, turi pateikti priežiūros institucijai prašymą ir numatomos vykdyti veiklos programą (verslo planą), kurioje, be kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir įmonės organizacinė struktūra, taip pat pateikiama informacija apie juridinį asmenį, jo vadovus, veiklą ir kita priežiūros institucijos nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad įmonė, siekianti gauti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją, atitinka šio įstatymo 83–86 straipsniuose ir 2016 m. birželio 2 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/571 dėl duomenų teikimo paslaugų teikėjams taikytinų veiklos leidimo išdavimo, organizacinių ir skelbimo apie sandorius reikalavimų (toliau – Reglamentas (ES) 2017/571) nustatytus reikalavimus. Valstybės ir savivaldybių institucijos priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti visą savo turimą informaciją apie licenciją siekiančios gauti įmonės veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priežiūros institucijai priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.
Sprendimą dėl licencijos išdavimo priežiūros institucija priima ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai praneša prašymą pateikusiai įmonei. Įmonė įgyja teisę verstis licencijuojama veikla nuo sprendimo išduoti veiklos licenciją priėmimo arba nuo sprendime nurodytos sprendimo įsigaliojimo dienos.
Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų duomenų ar paaiškinimų. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo dienos.
Apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą arba panaikinimą priežiūros institucija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir paskelbia priežiūros institucijos interneto svetainėje.
80 straipsnis. Atsisakymo išduoti licenciją pagrindai
Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją, jeigu:
1) duomenys (dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba per priežiūros institucijos nustatytą terminą pateikti ne visi ar tikrovės neatitinkantys duomenys;
2) pateikta informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo veiklos programa yra nepakankama, kad informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas tinkamai atliktų savo funkcijas;
3) įmonės vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos arba neturi pakankamos kvalifikacijos ar patirties;
4) siūlomi įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam, skaidriam ir sisteminės rizikos ribojimu pagrįstam įmonės valdymui, klientų interesų apsaugai arba rinkos vientisumui;
5) įmonę siejantys glaudūs ryšiai su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas.
81 straipsnis. Įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir įspėjimo apie galimą sustabdymą panaikinimas, licencijos galiojimo sustabdymas ir sustabdymo panaikinimas, licencijos galiojimo panaikinimas
Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas turi būti įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus.
Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą, kuriuo informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo apie tai praneša informacijos apie sandorius paslaugų teikėjui, nurodo pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą, per kurį informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas privalo nurodytus pažeidimus pašalinti ir apie tai informuoti priežiūros instituciją.
Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas, pašalinęs pažeidimus, per protingą terminą privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pašalintus pažeidimus gavimo dienos patikrina šią informaciją ir priima sprendimą panaikinti įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu visi pažeidimai nustatytu terminu buvo pašalinti, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja informacijos apie sandorius paslaugų teikėją.
Licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas, kuris buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nustatytu terminu nepašalina nurodytų pažeidimų.
Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo apie tai praneša informacijos apie sandorius paslaugų teikėjui, nurodo pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą, per kurį informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas privalo nurodytus pažeidimus pašalinti.
Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas, pašalinęs pažeidimus, dėl kurių buvo priimtas sprendimas sustabdyti licencijos galiojimą, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 5 darbo dienas nuo informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo pranešimo apie pašalintus pažeidimus gavimo dienos patikrina informaciją apie pažeidimų pašalinimą ir priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu visi pažeidimai buvo pašalinti, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja informacijos apie sandorius paslaugų teikėją.
Priežiūros institucija turi teisę panaikinti savo išduotos informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licencijos galiojimą, jeigu informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas:
1) pats kreipėsi dėl licencijos galiojimo panaikinimo;
2) per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo dienos nepradėjo teikti informacijos apie sandorius paslaugų;
3) per paskutinius 6 mėnesius neteikė informacijos apie sandorius paslaugų;
4) gavo licenciją pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis;
5) nebeatitinka reikalavimų, keliamų siekiant gauti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją;
6) šiurkščiai ir nuolat pažeidžia šio skyriaus antrajame skirsnyje ar Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytus informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo veiklos reikalavimus;
7) nustatytu terminu nepašalina nurodytų pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licencijos galiojimas;
8) kitais įstatymuose nustatytais atvejais.
Taikant šio straipsnio 7 dalies 6 punktą, šiurkščiu pažeidimu laikomi informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo veiksmai, kuriais pažeidžiamos šio įstatymo arba Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatos ir dėl kurių už pažeidimą informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos tretiesiems asmenims, arba kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. Turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.
Priežiūros institucija užtikrina, kad jos interneto svetainėje paskelbta informacija apie licencijos galiojimo panaikinimą būtų prieinama ne trumpiau kaip 5 metus nuo jos paskelbimo dienos.
Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas negali teikti paslaugų nuo sprendimo sustabdyti arba panaikinti licencijos galiojimą priėmimo dienos. Sprendimą sustabdyti arba panaikinti licencijos galiojimą priežiūros institucija privalo nedelsdama paskelbti savo interneto svetainėje.
82 straipsnis. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovai
Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą kvalifikaciją ir patirties, leidžiančios tinkamai eiti pareigas, kaip numatyta Reglamente (ES) 2017/571.
Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovai privalo patvirtinti ir įgyvendinti tinkamas priemones ir procedūras, skirtas užtikrinti patikimam ir skaidriam informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo valdymui, vadovų pareigų atskyrimui ir interesų konfliktų valdymui, kad būtų užtikrintas rinkos vientisumas ir klientų interesų apsauga.
Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus, taip pat pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus, kartu pateikdamas priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą vertinant, ar informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Naujai išrinkti vadovai gali pradėti eiti pareigas tik tada, kai priežiūros institucija neprieštarauja jų kandidatūroms. Jeigu priežiūros institucija per 30 dienų nuo pranešimo apie vadovų pasikeitimus ir visos reikalaujamos informacijos gavimo dienos nepateikia prieštaravimo, laikoma, kad priežiūros institucija neprieštarauja vadovų kandidatūroms.
Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovų kandidatūroms, jeigu vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos kvalifikacijos ir patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam, skaidriam ir sisteminės rizikos ribojimu pagrįstam įmonės valdymui, klientų interesams arba rinkos vientisumui.
Jeigu rinkos operatorius siekia gauti leidimą teikti informacijos apie sandorius paslaugas administruodamas patvirtintą informacijos apie sandorius skelbimo subjektą, konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektą arba patvirtintą pranešimų apie sandorius teikimo subjektą ir šiems subjektams vadovauja tie patys asmenys kaip ir rinkos operatoriui, laikoma, kad šie asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Priežiūros institucija detalizuoja reikalavimus informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovams ir vidaus valdymo reikalavimus.
ANTRASIS SKIRSNIS
INFORMACIJOS APIE SANDORIUS PASLAUGŲ TEIKĖJŲ VEIKLOS REIKALAVIMAI
83 straipsnis. Pareiga nuolat laikytis reikalavimų, keliamų siekiant gauti licenciją
Lietuvos Respublikoje licencijuoti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai privalo nuolat laikytis šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, keliamų siekiant gauti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją.
Kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri priežiūros institucija. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas turi pranešti priežiūros institucijai apie visus aplinkybių, buvusių licencijos išdavimo metu, esminius pasikeitimus.
Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jo darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovams ar kitiems įgaliotiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ar jų pagrindu priimtų teisės aktų nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos banko įstatymo 437 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.
84 straipsnis. Patvirtinto informacijos apie sandorius skelbimo subjekto pareigos
Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo nustatyti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir procedūras, kurios užtikrintų, kad Reglamento (ES) Nr. 600/2014 20 ir 21 straipsniuose nurodyta informacija būtų veiksmingai, nuosekliai ir nedelsiant viešai skelbiama įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo realiojo laiko.
Informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo sudaryti nediskriminacines galimybes kitiems asmenims greitai ir nemokamai naudotis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija praėjus ne mažiau kaip 15 minučių nuo paskelbimo momento. Ši informacija turi būti viešai skelbiama tokiu būdu, kuris suteiktų galimybę konsoliduoti skelbiamą informaciją su kitų šaltinių skelbiamais panašiais duomenimis.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešai skelbiamą informaciją sudaro šie duomenys:
1) finansinės priemonės identifikavimo kodas;
2) bendra sandorio vertė;
3) sandorio dydis;
4) sandorio sudarymo laikas;
5) laikas, kada buvo pranešta apie sandorį;
6) sandorio valiuta;
7) prekybos vietos, kurioje buvo įvykdytas sandoris, kodas. Jeigu sandorio įvykdymo vieta yra sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, nurodomas kodas SI, kitais atvejais – kodas OTC;
8) specialios sąlygos, jeigu jos buvo taikytos sandoriui.
Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams, galintiems kilti tarp patvirtinto informacijos apie sandorius skelbimo subjekto ir jo klientų. Patvirtinto informacijos apie sandorius skelbimo subjekto paslaugas teikianti finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius privalo tvarkyti turimą informaciją nediskriminaciniu būdu, taip pat įgyvendinti ir taikyti tinkamas priemones, skirtas skirtingų įmonės veiklos funkcijų atskyrimui užtikrinti.
Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo naudoti patikimas informacijos perdavimo priemones, taip pat priemones, skirtas informacijai apsaugoti nuo duomenų iškraipymo, neteisėtos prieigos arba informacijos nutekėjimo prieš ją viešai paskelbiant.
Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų nuolatinį ir nenutrūkstamą informacijos apie sandorius skelbimo paslaugų teikimą. Šiuo tikslu patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir taikyti tinkamas procedūras.
Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, skirtas duomenų apie sandorius išsamumui patikrinti, nustatyti akivaizdžias klaidas arba praleidimus ir reikalauti, kad duomenys apie sandorius, kuriuose nustatyta klaidų, būtų pateikti iš naujo.
85 straipsnis. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjekto pareigos
Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo nustatyti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir procedūras, skirtas informacijai, paskelbtai viešai pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 6 ir 20 straipsniuose nustatytus reikalavimus, rinkti, konsoliduoti šią informaciją į nepertraukiamą nuolat atnaujinamą elektroninių duomenų srautą, taip pat sudaryti sąlygas kitiems asmenims viešai naudotis informacija įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo realiojo laiko.
Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo sudaryti nediskriminacines galimybes kitiems asmenims greitai ir nemokamai naudotis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija praėjus ne mažiau kaip 15 minučių nuo jos paskelbimo momento. Ši informacija turi būti viešai skelbiama tokiu būdu, kad ji būtų lengvai prieinama ir patogi naudoti kitiems rinkos dalyviams.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešai skelbiamą informaciją sudaro šie duomenys:
1) finansinės priemonės identifikavimo kodas;
2) bendra sandorio vertė;
3) sandorio dydis;
4) sandorio sudarymo laikas;
5) laikas, kada buvo pranešta apie sandorį;
6) sandorio valiuta;
7) prekybos vietos, kurioje buvo įvykdytas sandoris, kodas. Jeigu sandorio įvykdymo vieta yra sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, nurodomas kodas SI, kitais atvejais – kodas OTC;
8) faktas, kad investicinį sprendimą priėmė ir sandorį įvykdė finansų maklerio įmonės kompiuterinis algoritmas, jeigu toks faktas patvirtintas;
9) specialios sąlygos, jeigu jos buvo taikytos sandoriui;
10) faktas, kad dėl sandorio Reglamento (ES) Nr. 600/2014 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta informacija nebuvo skelbiama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytomis išimtimis, jeigu toks faktas patvirtintas.
Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo nustatyti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir procedūras, skirtas informacijai, paskelbtai viešai pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 10 ir 21 straipsniuose nustatytus reikalavimus, rinkti, konsoliduoti šią informaciją į nepertraukiamą nuolat atnaujinamą elektroninių duomenų srautą, taip pat sudaryti sąlygas kitiems asmenims viešai naudotis informacija įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo realiojo laiko.
Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo sudaryti nediskriminacines galimybes kitiems asmenims greitai ir nemokamai naudotis šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija praėjus ne mažiau kaip 15 minučių nuo jos paskelbimo momento. Ši informacija turi būti viešai skelbiama rinkoje įprastu būdu, kad būtų lengvai prieinama ir patogi naudoti kitiems rinkos dalyviams.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą viešai skelbiamą informaciją sudaro šie duomenys:
1) finansinės priemonės identifikavimo kodas arba ją identifikuojančios savybės;
2) bendra sandorio vertė;
3) sandorio dydis;
4) sandorio sudarymo laikas;
5) laikas, kada buvo pranešta apie sandorį;
6) sandorio valiuta;
7) prekybos vietos, kurioje buvo įvykdytas sandoris, kodas. Jeigu sandorio įvykdymo vieta yra sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, nurodomas kodas SI, kitais atvejais – kodas OTC;
8) specialios sąlygos, jeigu jos buvo taikytos sandoriui.
Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo konsoliduoti informaciją apie techniniuose standartuose nurodytas finansines priemones, gautą iš visų reguliuojamų rinkų, daugiašalių prekybos sistemų, organizuotos prekybos sistemų ir patvirtintų informacijos apie sandorius teikimo subjektų.
Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjekto paslaugas teikiantis rinkos operatorius arba patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo tvarkyti turimą informaciją nediskriminaciniu būdu, taip pat įgyvendinti ir taikyti tinkamas priemones, skirtas skirtingų įmonės veiklos funkcijų atskyrimui užtikrinti.
Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo naudoti patikimas informacijos perdavimo priemones, taip pat priemones, skirtas informacijai apsaugoti nuo duomenų iškraipymo arba neteisėtos prieigos.
Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo imtis tinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas nuolatinis ir nenutrūkstamas paslaugų teikimas. Šiuo tikslu konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir taikyti tinkamas procedūras.
86 straipsnis. Patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto pareigos
Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo nustatyti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir procedūras, kurios užtikrintų, kad pranešimai apie Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnyje nurodytus sandorius būtų pateikti priežiūros institucijai nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos po jų sudarymo dienos. Pranešimai turi būti teikiami priežiūros institucijai Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnyje nustatyta tvarka.
Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams. Patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto paslaugas teikianti finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius privalo tvarkyti turimą informaciją nediskriminaciniu būdu, taip pat įgyvendinti ir taikyti tinkamas priemones, skirtas skirtingų įmonės veiklos funkcijų atskyrimui užtikrinti.
Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo naudoti patikimas informacijos perdavimo ir jos autentiškumo patvirtinimo priemones, taip pat priemones, skirtas informacijos konfidencialumui užtikrinti, jai apsaugoti nuo duomenų iškraipymo, neteisėtos prieigos arba informacijos nutekėjimo.
Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų nuolatinį ir nenutrūkstamą savo paslaugų teikimą. Šiuo tikslu patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir taikyti tinkamas procedūras.
Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, kad galėtų patikrinti duomenų apie sandorius išsamumą, nustatyti dėl finansų maklerio įmonės kaltės atsiradusias akivaizdžias klaidas arba praleidimus, informuoti finansų maklerio įmonę ir pareikalauti, kad klaidingi ar praleisti duomenys būtų pateikti iš naujo.
Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, kad galėtų nustatyti dėl paties patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto kaltės atsiradusias klaidas arba praleidimus, ištaisyti klaidingus duomenis ir pateikti priežiūros institucijai teisingus ir išsamius pranešimus apie sandorius.
VI SKYRIUS
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ APSKAITA
87 straipsnis. Finansinių priemonių apskaita
Finansinės priemonės fiksuojamos darant įrašus finansinių priemonių sąskaitose, tvarkomose šiame įstatyme nustatyta tvarka. Finansinių priemonių sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti sąskaitų tvarkytojai – finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ir centriniai depozitoriumai (toliau – sąskaitų tvarkytojai).
Finansinių priemonių apskaitos sistemą sudaro centrinio depozitoriumo ir kitų sąskaitų tvarkytojų tvarkomų tarpusavyje susijusių aukščiausiojo ir žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygių finansinių priemonių sąskaitų ir jų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų bei finansinių priemonių apskaitos principų visuma.
Prie aukščiausiojo finansinių priemonių apskaitos lygio priskiriamos centriniame depozitoriume atidaromos finansinių priemonių sąskaitos, kurios rūšiuojamos pagal įrašų duomenis. Finansinių priemonių sąskaitose darant įrašus fiksuojamas:
1) kiekvienos emitento ar kito asmens išleistos ir centriniame depozitoriume registruotos finansinių priemonių emisijos finansinių priemonių skaičius. Tokios finansinių priemonių emisijos finansinių priemonių skaičius fiksuojamas darant įrašus tik viename centriniame depozitoriume;
2) sąskaitų tvarkytojų klientams priklausančių finansinių priemonių skaičius, nurodant, kad finansinių priemonių sąskaita yra atidaryta sąskaitų tvarkytojų vardu ir jų klientų naudai;
3) sąskaitų tvarkytojų kliento, jeigu jis turi teisę tvarkyti finansinių priemonių sąskaitas, klientams priklausančių finansinių priemonių skaičius, nurodant, kad finansinių priemonių sąskaita atidaryta sąskaitų tvarkytojo kliento vardu ir jo klientų naudai;
4) sąskaitų tvarkytojams priklausantis nuosavų finansinių priemonių skaičius, nurodant, kad finansinių priemonių sąskaita atidaryta sąskaitų tvarkytojų vardu ir jų naudai;
5) sąskaitų tvarkytojų klientui priklausančių finansinių priemonių skaičius, nurodant, kad finansinių priemonių sąskaita atidaryta finansinių priemonių savininkų vardu ir jų naudai.
Centrinis depozitoriumas turi teisę atidaryti ir tvarkyti kitas finansinių priemonių sąskaitas, kurios gali būti naudojamos apskaitai ir atsiskaitymams.
Centrinis depozitoriumas užtikrina, kad sąskaitų tvarkytojai galėtų atskirti bet kurio iš savo klientų finansines priemones.
Centrinis depozitoriumas užtikrina finansinių priemonių apskaitos sistemos integralumą ir vientisumą, kad išleistų kiekvienos finansinių priemonių emisijos finansinių priemonių skaičius, fiksuojamas darant įrašus šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, būtų lygus tos emisijos finansinių priemonių, įtrauktų į kitas aukščiausiojo finansinių priemonių apskaitos lygio sąskaitų tvarkytojų atidarytas ir tvarkomas finansinių priemonių sąskaitas, skaičiui.
Prie žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygio priskiriamos sąskaitų tvarkytojų atidaromos finansinių priemonių sąskaitos, kurios rūšiuojamos pagal įrašų duomenis. Finansinių priemonių sąskaitose darant įrašus fiksuojamas:
1) sąskaitų tvarkytojų klientui priklausančių finansinių priemonių skaičius, nurodant, kad finansinių priemonių sąskaita atidaryta finansinių priemonių savininkų vardu ir jų naudai;
2) Lietuvos Respublikoje, valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse registruoto sąskaitų tvarkytojo klientams priklausantis finansinių priemonių skaičius. Šios finansinių priemonių sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu pas kitą sąskaitų tvarkytoją, kuris nėra centrinis depozitoriumas, nurodant, kad tas sąskaitų tvarkytojas veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad finansinių priemonių sąskaita yra atidaryta jų klientų naudai.
Sąskaitų tvarkytojai turi teisę atidaryti kitas finansinių priemonių sąskaitas, kurios gali būti naudojamos apskaitai ir atsiskaitymams.
Sąskaitų tvarkytojai užtikrina žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygio integralumą ir vientisumą, kad finansinių priemonių skaičius sąskaitų tvarkytojų atidaromose ir tvarkomose aukščiausiojo finansinių priemonių apskaitos lygio finansinių priemonių sąskaitose būtų lygus tos emisijos finansinių priemonių skaičiui atidaromose ir tvarkomose žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygio finansinių priemonių sąskaitose. Įrašai žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygio finansinių priemonių sąskaitose daromi nedelsiant aukščiausiojo finansinių priemonių apskaitos lygio sąskaitos išrašo ar pranešimo pagrindu.
Įkeistos arba kaip finansinis užstatas pateiktos finansinės priemonės gali būti fiksuojamos:
1) darant įrašus šio straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, nurodant sąskaitų tvarkytojų klientų nuosavybės teisę į finansines priemones. Tokiu atveju apribojama dalies arba visų finansinių priemonių sąskaitoje esančių finansinių priemonių disponavimo teisė;
2) įkeitimo ar finansinio užstato pateikimo tikslu atidarytose finansinių priemonių sąskaitose. Tokios finansinių priemonių sąskaitos gali būti atidaromos įkaito (užstato) davėjo arba įkaito (užstato) turėtojo vardu, nurodant finansinių priemonių savininką. Finansinių priemonių įtraukimas į įkaito (užstato) turėtojo vardu atidarytą finansinių priemonių sąskaitą laikomas jų perdavimu įkaito (užstato) turėtojui.
Finansinės priemonės, įkeičiamos Europos Centriniam Bankui ar kitos valstybės narės centriniam bankui, fiksuojamos darant įrašus Lietuvos banko vardu centriniame depozitoriume atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, nurodant įkaito turėtoją ir finansinių priemonių savininką. Įrašai šiose sąskaitose daromi Lietuvos banko nustatyta tvarka.
Finansinės priemonės, perduodamos Europos Centrinio Banko ar kitos valstybės narės centrinio banko nuosavybėn pagal atpirkimo ar kitus sandorius, gali būti fiksuojamos darant įrašus Lietuvos banko vardu centriniame depozitoriume atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, nurodant Europos Centrinį Banką ar valstybės narės centrinį banką kaip finansinių priemonių turėtoją. Įrašai šiose sąskaitose daromi Lietuvos banko nustatyta tvarka.
88 straipsnis. Finansinių priemonių sąskaitų tvarkymas
Sąskaitų tvarkytojai, tvarkydami visų rūšių finansinių priemonių sąskaitas, privalo vadovautis šiais principais:
1) privalomo registravimo principu, reiškiančiu, kad privaloma registruoti visas operacijas;
2) atskiros apskaitos principu, reiškiančiu, kad sąskaitų tvarkytojų nuosavų ir kiekvieno jų kliento finansinių priemonių apskaitą privaloma tvarkyti atskirai, o centrinio depozitoriumo tvarkomose aukščiausiojo finansinių priemonių apskaitos lygio finansinių priemonių sąskaitose privaloma atskirti atskirų sąskaitų tvarkytojų finansines priemones, taip pat šių sąskaitų tvarkytojų ir jų klientų finansines priemones. Šis principas mutatis mutandis taikomas sąskaitų tvarkytojų ir jų klientų lėšų apskaitai;
3) skaidrumo principu, reiškiančiu, kad įrašai sąskaitų tvarkytojų apskaitoje turi aiškiai rodyti finansinių priemonių savininkus ir į jų vardu atidarytų finansinių priemonių sąskaitų apskaitą įtrauktas finansines priemones, išskyrus išimtis, nustatytas šiame įstatyme. Įrašai centrinio depozitoriumo apskaitoje turi aiškiai rodyti sąskaitų tvarkytojus ir į jų vardu atidarytų finansinių priemonių sąskaitų apskaitą įtrauktas finansines priemones.
Emitentas arba kitas asmuo, išleidęs finansines priemones, kurios traukiamos į apskaitą aukščiausiuoju ir žemesniuoju finansinių priemonių apskaitos lygiais, privalo sudaryti sutartį su sąskaitų tvarkytoju arba centriniu depozitoriumu dėl finansinių priemonių sąskaitos, kurioje įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, atidarymo, tvarkymo ir uždarymo. Jeigu ši sutartis yra nesudaryta ar nutraukiama, emitentas arba kitas finansines priemones išleidęs asmuo privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, sudaryti sutartį su kitu sąskaitų tvarkytoju arba centriniu depozitoriumu. Už tokios sutarties sudarymą yra atsakingas emitento arba kito finansines priemones išleidusio asmens valdymo organas.
Finansinių priemonių sąskaitas, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, atidaro ir tvarko centrinis depozitoriumas. Finansinių priemonių sąskaitas, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose ir 7 dalyje nustatyta tvarka, atidaro ir tvarko sąskaitų tvarkytojai.
Finansinių priemonių sąskaitos, kuriose daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyti įrašai, atidaromos ir tvarkomos sutarties tarp sąskaitų tvarkytojo ir šios finansinių priemonių sąskaitos savininko pagrindu.
Kiekviena su finansinėmis priemonėmis susijusi operacija fiksuojama darant įrašus finansinių priemonių sąskaitose:
1) įrašai, nurodyti šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte, yra nuosavybės teisės įrodymas, todėl juos darant privalo būti aiškiai nurodyti finansinių priemonių savininkai ir į jų vardu atidarytų sąskaitų apskaitą įtrauktos finansinės priemonės. Sąskaitų tvarkytojai, tvarkantys finansinių priemonių sąskaitas, kuriose daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nurodyti įrašai, privalo šių sąskaitų turėtojų prašymu pateikti šių sąskaitų išrašus. Su šiose sąskaitose esančiomis finansinėmis priemonėmis susijusios operacijos daromos vadovaujantis pavedimais, investiciniais sprendimais, finansinių priemonių perleidimo sutartimis ir kitais teisėtais pagrindais. Be savininko sutikimo įrašai šiame punkte nurodytose finansinių priemonių sąskaitose gali būti daromi centrinio depozitoriumo nustatyta tvarka atitaisant klaidas. Sąskaitų tvarkytojai privalo saugoti visus dokumentus, kurių pagrindu buvo padaryti įrašai žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygio finansinių priemonių sąskaitose;
2) įrašai, tvarkomi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose ir 7 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, užtikrina administracinį klientų atskyrimą, tačiau nėra nuosavybės teisės įrodymas.
Vykdydamas bet kokią su finansinėmis priemonėmis, esančiomis finansinių priemonių sąskaitose, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, susijusią operaciją sąskaitų tvarkytojas privalo patikrinti, kad sandorį sudarytų įgaliotos šalys ir sandoris atitiktų tų finansinių priemonių perleidimui keliamus reikalavimus. Finansinių priemonių perleidimo sutartyje, kuri pateikiama sąskaitų tvarkytojams, šalys turi nurodyti bendrovės, kurios finansinės priemonės perleidžiamos, pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, perleidžiamų finansinių priemonių rūšį ir skaičių, taip pat kitus teisės aktuose, reglamentuojančiuose finansinių priemonių perleidimą, nurodytus duomenis. Sąskaitų tvarkytojas privalo atsisakyti daryti įrašus finansinių priemonių perleidėjo ir įgijėjo finansinių priemonių sąskaitose, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, jeigu sutartyje nėra bent vieno iš šioje dalyje nurodytų duomenų.
Sąskaitų tvarkytojo vardu tvarkyti finansinių priemonių sąskaitas ir keisti jų turinį turi teisę tik sąskaitų tvarkytojo darbuotojai ir kiti asmenys, kuriems pagal sąskaitų tvarkytojo steigimo dokumentus yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti sprendimus dėl sąskaitų tvarkymo. Sąskaitų tvarkytojas privalo užtikrinti savininko teisę nepertraukiamai disponuoti finansinėmis priemonėmis.
Sąskaitų tvarkytojas privalo užtikrinti informacijos, kurią jis sužinojo tvarkydamas sąskaitas, konfidencialumą, išskyrus įstatymuose numatytus privalomo informacijos atskleidimo atvejus. Sąskaitų tvarkytojai informaciją apie likučius finansinių priemonių sąskaitose, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ir 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, turi teisę teikti tik sąskaitos turėtojui ar jo įgaliotiems asmenims. Kitiems asmenims tokia informacija teikiama, kai jos pateikimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Sąskaitų tvarkytojai privalo finansinių priemonių savininkų sąrašus pateikti centriniam depozitoriumui, kai šis įgyvendina emitento arba kito asmens, išleidusio finansines priemones, teisę, nurodytą šio įstatymo 89 straipsnio 3 dalyje.
Kai sąskaitų tvarkytojų ir (ar) jų klientų įsigytos ne Lietuvos Respublikoje išleistos finansinės priemonės saugomos centrinio depozitoriumo sąskaitose, atidarytose kitų valstybių centriniuose ar tarptautiniuose depozitoriumuose, ar kitų valstybių centriniuose ar tarptautiniuose depozitoriumuose atidarytose sąskaitose, tokių finansinių priemonių apskaitai Lietuvoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, išskyrus reikalavimus, nustatytus šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
Akcinių bendrovių akcijų ir obligacijų apskaita tvarkoma aukščiausiojo ir žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygių sąskaitose. Kitos viešai siūlomos finansinės priemonės, kurios įtrauktos į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje arba platinamos rinkos operatoriaus ir (ar) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis, turi būti įtraukiamos į aukščiausiojo ir žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygių apskaitą. Jeigu uždarųjų akcinių bendrovių akcijos į apskaitą traukiamos ir finansinių priemonių sąskaitos tvarkomos pagal šio įstatymo nuostatas, įskaitant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Akcinių bendrovių įstatymo nuorodas į šį įstatymą, jos gali būti traukiamos į aukščiausiojo ir žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygių arba žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygio apskaitą.
Kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos gali būti, o Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytais atvejais privalo būti traukiami į aukščiausiojo ir žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygių apskaitą. Kolektyvinio investavimo subjektų išleistų finansinių priemonių, įtrauktų į aukščiausiojo ir žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygių arba tik žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygio apskaitą, apskaitai mutatis mutandis taikomi šio įstatymo reikalavimai.
Centrinių depozitoriumų ir sąskaitų tvarkytojų aukščiausiuoju ir žemesniuoju finansinių priemonių apskaitos lygiais tvarkomos finansinės priemonės privalo turėti finansinių priemonių tarptautinį identifikacinį numerį – ISIN kodą.
89 straipsnis. Finansinių priemonių įvykiai ir su finansinėmis priemonėmis susijusios informacijos pateikimas
Emitentai ir kiti asmenys, kurių finansinių priemonių emisija registruota centriniame depozitoriume, privalo centrinio depozitoriumo nustatyta tvarka ir terminais informuoti jį apie finansinių priemonių įvykius ir pateikti jam su tuo susijusius dokumentus ir informaciją, būtiną šiems įvykiams įvykdyti. Finansinių priemonių įvykiu laikomas finansinių priemonių išleidimas, akcininkų susirinkimas, dividendų, palūkanų ar kitokie mokėjimai, turtinių ir neturtinių teisių suteikimas, taip pat kiti emitento ar kito asmens, kurio finansinių priemonių emisija registruota centriniame depozitoriume, iniciatyva vykstantys arba nuo jo valios priklausantys įvykiai, kurie gali keisti finansinių priemonių sąskaitų parametrus. Finansinių priemonių įvykis laikomas įvykusiu tada, kai centrinis depozitoriumas jam pateiktų dokumentų pagrindu padaro atitinkamus įrašus finansinių priemonių ir (arba) lėšų sąskaitose.
Detalų finansinių priemonių įvykių sąrašą ir su jais susijusių operacijų atlikimo tvarką aukščiausiuoju finansinių priemonių apskaitos lygiu nustato centrinis depozitoriumas, vadovaudamasis visuotinai pripažintais tarptautiniais finansinių priemonių įvykių standartais.
Emitentas arba kitas asmuo, išleidęs finansines priemones, turi teisę bet kada pareikalauti, kad sąskaitų tvarkytojai pateiktų jo išleistų vardinių finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, sąrašus. Ši teisė įgyvendinama pateikiant paklausimą centriniam depozitoriumui, o šis emitento arba kito asmens, išleidusio finansines priemones, pasirinkimu pateikia sąskaitų tvarkytojų sąrašą arba finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, sąrašą. Prieš kiekvieną eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas emitento arba kito asmens, išleidusio finansines priemones, prašymu pateikiamas nemokamai. Centrinio depozitoriumo nustatyta tvarka sąskaitų tvarkytojai pateikia savo apskaitoje esančius finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, sąrašus.
Sąskaitų tvarkytojas privalo sutartyje su finansinių priemonių savininku nustatyta tvarka, būdu ir periodiškumu finansinių priemonių savininkui pranešti apie bet kokį pasikeitimą savo finansinių priemonių sąskaitoje, kurioje įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Pasibaigus kalendoriniams metams, sąskaitų tvarkytojai sutartyje nurodytu būdu ir tvarka privalo pateikti ataskaitą apie asmeninės finansinių priemonių sąskaitos būklę paskutinės praėjusių metų dienos pabaigoje.
90 straipsnis. Centrinio depozitoriumo vykdoma sąskaitų tvarkytojų stebėsena ir kitos pareigos
Centrinis depozitoriumas stebi, kaip sąskaitų tvarkytojai, kurie yra centrinio depozitoriumo dalyviai, laikosi finansinių priemonių sąskaitų tvarkymo reikalavimų, ir informuoja priežiūros instituciją apie nustatytus pažeidimus.
Centrinis depozitoriumas, vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 909/2014 nuostatomis, turi teisę tikrinti, kaip sąskaitų tvarkytojai, kurie yra centrinio depozitoriumo dalyviai, laikosi finansinių priemonių sąskaitų tvarkymo reikalavimų, gauti su tuo susijusią informaciją ir taikyti poveikio priemones už nustatytų reikalavimų nesilaikymą.
Jeigu aukščiausiojo ar žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygio apskaitoje padaromi klaidingi įrašai, jie privalo būti nedelsiant pataisyti.
Sąskaitų tvarkytojo padaryta žala klientams ar tretiesiems asmenims atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Centrinis depozitoriumas perima iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems yra iškelta bankroto byla, informaciją apie finansinių priemonių savininkus ir jiems priklausančių finansinių priemonių likučius finansinių priemonių sąskaitose, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Tokia informacija ir finansinių priemonių likučiai saugomi centriniame depozitoriume jo nustatyta tvarka ir sąlygomis iki finansinių priemonių apskaitos perdavimo sąskaitų tvarkytojui, kai šių finansinių priemonių savininkas yra sudaręs sutartį su sąskaitų tvarkytoju dėl finansinių priemonių sąskaitos, kurioje įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, tvarkymo.
Centrinis depozitoriumas neatlygintinai teikia priežiūros institucijai jos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją.
Centrinis depozitoriumas privalo būti Lietuvos banko asmeninių, įkeistų ir kitų finansinių priemonių sąskaitų tvarkytoju ir teikti Lietuvos bankui finansinių priemonių saugojimo, apskaitos, pervedimo ir su tuo susijusias paslaugas ir informaciją, kurių reikia Lietuvos bankui įgyvendinant Eurosistemos pinigų politiką ir vykdant kitas Europos centrinių bankų sistemos funkcijas.
91 straipsnis. Centrinis depozitoriumas
Centrinio depozitoriumo organizacinius ir veiklos reikalavimus nustato Reglamentas (ES) Nr. 909/2014.
VII SKYRIUS
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA
PIRMASIS SKIRSNIS
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
92 straipsnis. Finansinių priemonių rinkos priežiūros tikslai
Finansinių priemonių rinkos priežiūros tikslai:
1) užtikrinti sąžiningą, skaidrų ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą;
2) užtikrinti investuotojų interesų apsaugą;
3) mažinti sisteminę riziką finansinių priemonių rinkose.
93 straipsnis. Priežiūros institucijos uždaviniai, funkcijos ir teisės
Priežiūros institucijos uždaviniai:
1) prižiūrėti, kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių, vykstant finansinių priemonių apyvartai;
2) imtis priemonių, užtikrinančių veiksmingą finansinių priemonių rinkų veikimą ir investuotojų interesų apsaugą;
3) teikti pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios finansinių priemonių rinkų plėtrą, formavimo;
4) skleisti informaciją apie finansinių priemonių rinkų veikimo principus;
5) imtis kitų priemonių šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams, susijusiems su finansinių priemonių rinka, įgyvendinti.
Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius, priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:
1) reguliuojamoms rinkoms, finansų maklerio įmonėms, finansų patarėjo įmonėms, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjams, centriniams depozitoriumams ir lyginamojo indekso administratoriams išduoda licencijas ar panaikina jų galiojimą;
2) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių, trečiųjų valstybių įmonių filialų, reguliuojamų rinkų ir jų narių, centrinio depozitoriumo, sąskaitų tvarkytojų, lyginamojo indekso administratorių ir informacijos apie sandorius paslaugų teikėjų veiklą;
3) atlieka priežiūros institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 648/2012, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 236/2012 ir Reglamente (ES) Nr. 2016/1011;
4) atlieka kitas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas funkcijas.
Priežiūros institucija, įgyvendindama jai nustatytus uždavinius ir atlikdama pavestas funkcijas, atsižvelgia į priežiūros priemonių ir praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, konvergenciją. Tuo tikslu priežiūros institucija dalyvauja Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos, Europos bankininkystės institucijos ir priežiūros institucijų kolegijų veikloje, vadovaujasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos ir Europos bankininkystės institucijos patvirtintomis gairėmis ir rekomendacijomis arba pateikia suinteresuotiems asmenims motyvus, dėl kurių jomis nesivadovauja, taip pat bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis ir Europos sisteminės rizikos valdyba ir vadovaujasi šios valdybos paskelbtomis rekomendacijomis ir įspėjimais.
Atlikdama priežiūros funkcijas, priežiūros institucija, remdamasi tam tikru laikotarpiu turima informacija, deramai atsižvelgia, ypač kritinėmis situacijomis, į savo sprendimų galimą poveikį finansų sistemos stabilumui kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) samdyti tam tikrų sričių specialistus ir ekspertus (auditorius, buhalterius, teisininkus, informacinių technologijų specialistus ir kt.) nuomonei, išvadai, įvertinimui pateikti ar tam tikros kvalifikacijos, žinių ar patirties reikalaujantiems veiksmams atlikti;
2) reikalauti, kad asmenys pateiktų informaciją apie turimos biržos prekės išvestinės finansinės priemonės pozicijos dydį ir tikslą, taip pat apie turtą ir įsipareigojimus pagrindinėje rinkoje, su kuria yra susijusi biržos prekės išvestinė finansinė priemonė, ir to pagrindimo dokumentus;
3) apriboti asmenims galimybę sudaryti sandorius dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, įskaitant pozicijų apribojimus, taikomus pagal šio įstatymo 72 ir 74 straipsnių nuostatas;
4) reikalauti, kad asmenys laikinai nutrauktų vertimąsi profesine veikla;
5) reikalauti, kad finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, trečiųjų valstybių įmonių filialai, kredito įstaigos, finansų įstaigos, lyginamojo indekso administratorius pateiktų turimus telefoninių pokalbių arba elektroninių pranešimų įrašus, duomenų išklotines ar kitus elektroninių ryšių srauto duomenis;
6) reikalauti sustabdyti arba nutraukti prekybą konkrečia finansine priemone ar struktūrizuotais indėliais reguliuojamoje rinkoje arba kitose prekybos vietose;
7) įpareigoti asmenis atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį;
8) duoti šio įstatymo 102 straipsnio 3 ir 7 dalyse nustatytus privalomus nurodymus;
9) turėti kitokių įgaliojimų ir teisių, nustatytų Lietuvos banko įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 2015/2365, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011 ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę imtis kitų priemonių, užtikrinančių, kad finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, centrinis depozitoriumas, reguliuojamos rinkos, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai, lyginamojo indekso administratoriai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
94 straipsnis. Priežiūros institucijos valdybos narių ir tarnautojų bei kitų asmenų pareiga neatskleisti konfidencialios informacijos
Informacijai, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugoti taikomos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITŲ VALSTYBIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS IR EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOMIS
95 straipsnis. Priežiūros institucijos bendradarbiavimas su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija
Priežiūros institucija, atlikdama šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis. Bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija, dalyvavimą atliekant patikrinimus arba kitų priežiūros funkcijų atlikimą bet kurios iš priežiūros institucijų iniciatyva.
Jeigu Lietuvos Respublikoje imamasi kitoje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą nutolusiais tos reguliuojamos rinkos nariais ir (arba) prekybą toje reguliuojamoje rinkoje, dėl kurių tos reguliuojamos rinkos veikla tampa svarbi užtikrinant sklandų Lietuvos finansinių priemonių rinkų veikimą ir investuotojų apsaugą, priežiūros institucija sudaro susitarimą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su tos reguliuojamos rinkos priežiūros institucija.
Jeigu kitoje valstybėje narėje imamasi Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos priemonių, palengvinančių toje valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą nutolusiais šios reguliuojamos rinkos nariais ir (arba) prekybą šioje reguliuojamoje rinkoje, šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.
Priežiūros institucija bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis ir teikia kitokią pagalbą joms net ir tais atvejais, kai tiriamas elgesys nėra laikomas teisės aktų pažeidimu Lietuvos Respublikoje.
Jeigu yra pagrindas įtarti, kad asmenų, kurių priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijai, veiksmai ar neveikimas kitoje valstybėje narėje pažeidžia kitos valstybės narės teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija apie tai praneša tos valstybės narės priežiūros institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
Jeigu kitos valstybės narės priežiūros institucija informuoja priežiūros instituciją apie jos prižiūrimų asmenų galimus pažeidimus kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija nedelsdama imasi atitinkamų veiksmų ir apie tai praneša pranešimą pateikusiai priežiūros institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
Šio straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir kitos valstybės narės priežiūros instituciją apie būtinybę duoti asmenims nurodymą sumažinti tam tikrą poziciją ar riziką arba asmenų teisės sudaryti sandorius dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių apribojimus. Priežiūros institucija taip pat pateikia informaciją apie asmenis, kuriems turi būti duodamas nurodymas ar reikalavimas, nurodymo ar reikalavimo davimo priežastis, nurodymo sumažinti tam tikrą poziciją ar riziką sritį, su nurodymu susijusius asmenis ir finansines priemones, asmens bet kuriuo metu turimų pozicijų ribas, pagal šio įstatymo 74 straipsnį taikomas išimtis ir jų taikymo priežastis. Šioje dalyje nurodyta informacija Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir kitos valstybės narės priežiūros institucijai turi būti pateikiama ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki nurodymo ar įpareigojimo numatyto įsigaliojimo momento, išskyrus atvejus, kai ši informacija dėl pateisinamų priežasčių negali būti pateikiama nurodytu laiku.
Jeigu priežiūros institucija gauna šio straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos ir yra įsitikinusi, kad tai yra būtina kitos valstybės narės priežiūros institucijos tikslams pasiekti, priežiūros institucija gali duoti asmenims nurodymą sumažinti tam tikrą poziciją ar riziką arba pareikalauti, kad asmenys nesudarytų sandorių dėl su biržos prekėmis susietų išvestinių priemonių.
Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodyti veiksmai yra susiję su didmeniniais energetikos produktais, šio straipsnio 7 dalyje nurodyta informacija pateikiama Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai.
Jeigu šio straipsnio 5, 7 ir 8 dalyse nurodyti veiksmai yra susiję su apyvartiniais taršos leidimais, priežiūros institucija turi bendradarbiauti su valstybės institucijomis ir įstaigomis, atsakingomis už neatidėliotinų sandorių ir aukcionų priežiūrą, taip pat su kompetentingomis institucijomis, registrų administratoriais ir kitomis valstybės institucijomis, prižiūrinčiais, kaip laikomasi Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo reikalavimų.
Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodyti veiksmai yra susiję su žemės ūkio biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, priežiūros institucija turi bendradarbiauti su institucija, atsakinga už žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų priežiūrą, administravimą ir reguliavimą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013.
Priežiūros institucija informuoja Europos Komisiją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie bendro pobūdžio sunkumus, su kuriais susiduria Lietuvos Respublikoje įsteigtos finansų maklerio įmonės, įsisteigdamos trečiosiose valstybėse ar jose teikdamos investicines paslaugas.
96 straipsnis. Bendradarbiavimas atliekant priežiūrą, patikrinimus
Priežiūros institucija, atlikdama priežiūros funkcijas ir patikrinimus, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę kreiptis į kitų valstybių narių priežiūros institucijas su prašymu suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą.
Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos nutolęs narys, priežiūros institucija turi teisę atlikti reguliuojamos rinkos priežiūros funkcijas tiesiogiai kreipdamasi į finansų maklerio įmonę. Tokiu atveju įmonės priežiūros institucija turi būti informuojama apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi dėl nutolusio reguliuojamos rinkos nario.
Kitos valstybės narės priežiūros institucija turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją dėl bendradarbiavimo ir, gavusi jos sutikimą, pati atlikti patikrinimą, taip pat prašyti, kad patikrinimą atliktų priežiūros institucija arba jį atlikti pavestų auditoriams ar ekspertams. Patikrinimai atliekami Lietuvos banko įstatyme nustatyta tvarka.
97 straipsnis. Keitimasis informacija
Priežiūros institucija, atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, keičiasi informacija su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.
Priežiūros institucija, perduodama informaciją kitos valstybės narės priežiūros institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama tretiesiems asmenims be išankstinio priežiūros institucijos sutikimo. Toks apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu. Priežiūros institucija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims, privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.
Priežiūros institucija turi teisę iš kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijų gautą informaciją perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims tik turėdama išankstinį kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos sutikimą perduoti suteiktą informaciją ir tik jame nurodytais tikslais, nebent informacijos perdavimas nesant tokio sutikimo ar kitais, negu sutikime nurodyti, tikslais būtų pateisinamas atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes. Pastaruoju atveju priežiūros institucija nedelsdama apie tai informuoja pranešimą pateikusią kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros instituciją.
Priežiūros institucija ir kiti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys turi teisę naudoti šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautą konfidencialią informaciją tik priežiūros funkcijoms atlikti, tai yra:
1) tikrinti, ar prižiūrimi subjektai tenkina sąlygas tam tikrai licencijai gauti, ir stebėti, kaip laikomasi organizacinių ir veiklos reikalavimų, ypač daug dėmesio skirdami kapitalo pakankamumo reikalavimams, valdymo ir apskaitos procedūroms bei vidaus kontrolės vykdymo priežiūrai;
2) stebėti, ar prekybos vietos veikia tinkamai;
3) taikyti poveikio priemones;
4) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant skundus dėl priežiūros institucijų priimtų sprendimų;
5) teisme nagrinėjant skundus dėl priežiūros institucijų priimtų sprendimų;
6) nagrinėjant investuotojų ginčus neteisminėse (alternatyviose) ginčų sprendimo institucijose.
Jeigu priežiūros institucija turi duomenų, kad Reglamento (ES) Nr. 596/2014 uždrausti veiksmai yra atliekami ar buvo atlikti kitos valstybės narės teritorijoje ar jie yra susiję su finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokios valstybės reguliuojamoje rinkoje, daugiašalėje prekybos sistemoje ar organizuotos prekybos sistemoje, ji apie tai praneša atitinkamai valstybės narės priežiūros institucijai.
Priežiūros institucija gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apie atvejus, kai priežiūros institucijos kreipimasis į kitos valstybės narės priežiūros instituciją dėl bendradarbiavimo pagal šio įstatymo 96 straipsnį arba prašymas keistis informacija pagal šį straipsnį buvo atmestas arba dėl jo nebuvo imtasi veiksmų per protingą laikotarpį.
98 straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti
Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti ar teikti pagalbą atliekant patikrinimą ar atliekant kitas priežiūros funkcijas, kaip tai numatyta šio įstatymo 96 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip tai numatyta šio įstatymo 97 straipsnyje, tik tuo atveju, jeigu:
1) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas Lietuvos Respublikoje;
2) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis sprendimas Lietuvos Respublikoje.
Jeigu priežiūros institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, ji nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą pateikusiai kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, nurodydama atsisakymo bendradarbiauti priežastis.
99 straipsnis. Keitimasis informacija su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis
Priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas priežiūros funkcijas, turi teisę sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, jeigu perduodamai informacijai trečiojoje valstybėje yra taikomi ne mažiau griežti informacijos saugojimo reikalavimai, negu nustatyta Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnyje. Asmens duomenys gali būti perduodami trečiosios valstybės priežiūros institucijai tik laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.
Priežiūros institucija taip pat turi teisę priežiūros funkcijoms atlikti sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su subjektais iš trečiųjų valstybių, jeigu perduodamai konfidencialiai informacijai yra taikomi ne mažiau griežti informacijos saugojimo reikalavimai, negu nustatyta Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnyje. Susitarimai gali būti sudaromi su priežiūros institucijomis, taip pat fiziniais ar juridiniais asmenimis, atsakingais už:
1) kredito įstaigų, kitų finansų įstaigų, draudimo įmonių ir finansų rinkų priežiūrą;
2) finansų maklerio įmonių likvidavimo, bankroto ir kitų panašių procedūrų vykdymą;
3) teisės aktuose nustatyto privalomo finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, kitų finansų įstaigų ir draudimo įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimą jiems atliekant priežiūros funkcijas arba įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemų administravimą jiems atliekant priežiūros funkcijas;
4) asmenų, dalyvaujančių finansų maklerio įmonių likvidavimo, bankroto ir kitose panašiose procedūrose, priežiūrą;
5) asmenų, atliekančių teisės aktuose nustatytą privalomą draudimo įmonių, kredito įstaigų, finansų maklerio įmonių ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą, priežiūrą;
6) asmenų, veikiančių apyvartinių taršos leidimų rinkose, priežiūrą, siekiant užtikrinti konsoliduotą finansų ir neatidėliotinų sandorių rinkų apžvalgą;
7) asmenų, veikiančių žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkose, priežiūrą, siekiant užtikrinti konsoliduotą finansų ir neatidėliotinų sandorių rinkų apžvalgą.
Jeigu trečiosios valstybės priežiūros institucijos prašoma suteikti informacija yra gauta iš kitos valstybės narės, ji gali būti perduota tik gavus išankstinį informaciją suteikusios priežiūros institucijos sutikimą ir tik jame nurodytais informacijos naudojimo tikslais.
Šio straipsnio 3 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos informacijai, gautai iš trečiųjų valstybių priežiūros institucijų.
100 straipsnis. Santykiai su auditoriais
Auditorius, atlikdamas finansų maklerio įmonės, rinkos operatoriaus ar informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo auditą, privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai apie aplinkybes ar faktus, kurie gali:
1) iš esmės pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą reglamentuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja įmonių veiklą, arba
2) pakenkti įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą, arba
3) sudaryti pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansines ataskaitas ar formuoti sąlyginę nuomonę.
Auditorius taip pat privalo pranešti priežiūros institucijai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus faktus ir aplinkybes, kurie paaiškėja atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su finansų maklerio įmone, auditą.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priežiūros institucijos informavimas nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje numatyto draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu, todėl nesukelia auditoriui jokių neigiamų pasekmių.
101 straipsnis. Alternatyvus (neteisminis) investuotojų ginčų sprendimas
Priežiūros institucija skatina subjektų, užtikrinančių veiksmingą alternatyvų (neteisminį) investuotojų ir investicines paslaugas teikiančių įmonių ginčų sprendimą, steigimą ir veiklą.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę tarpusavyje keistis informacija ir duomenimis, įskaitant ir atvejus, kai ginčo sprendimas priklauso kelių valstybių narių jurisdikcijoms.
Priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apie jos kompetencijai priklausančių skundų pateikimo ir jų išsprendimo procedūras sprendžiant investuotojų ginčus alternatyviu (neteisminiu) būdu.
TREČIASIS SKIRSNIS
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS TEISĖS IR ĮGALIOJIMAI
102 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės nagrinėjant finansinių priemonių rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.
Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams nustatyti Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.
Priežiūros institucija Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka finansų maklerio įmonei, finansų patarėjo įmonei, trečiosios valstybės įmonės filialui, rinkos operatoriui, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjui ar centriniam depozitoriumui duoda tokius privalomus nurodymus:
1) laikinai sustabdyti arba nutraukti prekybą reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos vietoje arba finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos vietoje;
2) per jos nustatytą terminą pašalinti finansinių priemonių rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar veiklos trūkumus;
3) sustabdyti arba nutraukti konkrečios finansinės priemonės platinimą ar prekybą ja;
4) nutraukti ar sustabdyti profesinės veiklos, susijusios su investicinėmis ir (ar) papildomomis paslaugomis, teikimą;
5) atkurti iki finansinių priemonių rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo buvusią padėtį;
6) turėti kapitalą, kuris viršytų šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus kapitalo reikalavimus, ir (arba) sudaryti tinkamus kapitalo rezervus;
7) pagerinti vidaus kontrolės ir (arba) rizikos valdymo procesus;
8) parengti ir įgyvendinti per jos nustatytą terminą jai priimtiną nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių planą;
9) suformuoti papildomus specialiuosius atidėjinius arba tinkamai įvertinti turtą pagal kapitalo reikalavimus;
10) nevykdyti tam tikros veiklos, nesudaryti tam tikrų sandorių, sumažinti tokios veiklos arba sandorių apimtis arba sumažinti investicijas į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką finansų maklerio įmonės patikimumui;
11) sumažinti su finansų maklerio įmonės veikla, produktais ir sistemomis susijusias rizikas;
12) sumažinti kintamąją atlygio dalį, mokamą finansų maklerio įmonės vadovams ir darbuotojams, jeigu tai nesuderinama su patikimos kapitalo bazės išlaikymu;
13) naudoti finansų maklerio įmonės grynąjį pelną nuosavam kapitalui stiprinti;
14) apriboti arba nutraukti pelno paskirstymą finansų maklerio įmonės akcininkams arba palūkanų mokėjimą finansų maklerio įmonės išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie įtraukiami į finansų maklerio įmonės kapitalą, turėtojams, jeigu toks draudimas nereiškia finansų maklerio įmonės įsipareigojimų neįvykdymo;
15) jai pateikti papildomą informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti, arba ją teikti dažniau;
16) vykdyti specialius likvidumo reikalavimus;
17) viešai atskleisti papildomą informaciją;
18) vykdyti papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo;
19) įpareigoti sumažinti tam tikrą poziciją arba riziką;
20) įpareigoti finansų maklerio įmonę ar rinkos operatorių pakeisti vadovą;
21) kai nustatoma, kad dėl pažeidimo buvo gautas pelnas ar išvengta nuostolių, nurodyti atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą;
22) nutraukti Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatytų reikalavimų neatitinkančio pagrindinės informacijos investuotojams dokumento viešą skelbimą bei teikimą investuotojams ir paskelbti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą;
23) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai.
Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti privalomi nurodymai gali būti duodami, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) priežiūros institucija nustato arba turi pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus arba finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, trečiosios valstybės įmonės filialo, rinkos operatoriaus, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo ar centrinio depozitoriumo veiklos trūkumus;
2) priežiūros institucija turi duomenų, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, gali būti pažeisti;
3) kyla grėsmė finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, trečiosios valstybės įmonės filialo, rinkos operatoriaus, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo ar centrinio depozitoriumo veiklos stabilumui ir patikimumui arba siekiant išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių visuomenės ir (arba) investuotojų interesams.
Pagal šio straipsnio 3 dalį nustatant tinkamą individualaus kapitalo reikalavimo dydį ar tinkamus kapitalo rezervų dydžius, taip pat specialius likvidumo reikalavimus, atsižvelgiama į kiekybinius ir kokybinius priežiūros institucijos atlikto tikrinimo ir vertinimo rezultatus, sisteminės rizikos įvertinimą, finansų maklerio įmonės valdymo struktūrą, rizikos nustatymo, valdymo, vidaus kontrolės procesus.
Šio straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais atvejais priežiūros institucija, mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje teismo leidimams nustatyta tvarka, turi teisę prašyti teismo nutartimi laikinai areštuoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų turtą. Priežiūros institucijos prašymus dėl turto areštavimo nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Priežiūros institucija, nustačiusi, kad finansų maklerio įmonė, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, pažeidžia šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Reglamento (ES) Nr. 600/2014 3, 4, 5, 6, 7, 14, 15, 16, 17, 24, 25 ir 26 straipsniuose nustatytus reikalavimus, arba turėdama duomenų, kad artimiausiu metu dėl sparčiai blogėjančios finansinės būklės finansų maklerio įmonė juos pažeis, turi teisę finansų maklerio įmonei duoti šiuos privalomus nurodymus:
1) įgyvendinti vieną ar daugiau gaivinimo plane, parengtame pagal Finansinio tvarumo įstatymo 4–11 straipsnių nuostatas, nustatytų procedūrų ar priemonių arba gaivinimo planą atnaujinti, kai šioje dalyje nustatytų nurodymų taikymą paskatinusios aplinkybės skiriasi nuo galiojančiame gaivinimo plane nustatytų prielaidų, ir įgyvendinti vieną ar daugiau atnaujintame gaivinimo plane nustatytų procedūrų ar priemonių per priežiūros institucijos nustatytą laikotarpį, užtikrinant, kad būtų pašalintos šioje dalyje nustatytų priemonių taikymą paskatinusios aplinkybės;
2) parengti ir įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą terminą jai priimtiną finansų maklerio įmonės veiklos pakeitimo priemonių planą;
3) sušaukti finansų maklerio įmonės visuotinį akcininkų susirinkimą ir jame svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus. Jeigu finansų maklerio įmonės organai nevykdo reikalavimo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, priežiūros institucija turi teisę pati sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, parengti jo darbotvarkę ir reikalauti, kad jame būtų apsvarstyti jos pasiūlyti klausimai;
4) nušalinti arba pakeisti vieną ar daugiau finansų maklerio įmonės vadovų ar asmenų, priklausančių finansų maklerio įmonės vyresniajai vadovybei, jeigu priežiūros institucija nustato, kad tas asmuo (asmenys) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
5) parengti derybų dėl skolos restruktūrizavimo su kai kuriais ar visais savo kreditoriais planą, vadovaujantis gaivinimo planu;
6) pakeisti finansų maklerio įmonės verslo strategiją;
7) pakeisti finansų maklerio įmonės teisinę ir organizacinę ar veiklos struktūrą.
Kai šio straipsnio 7 dalyje nustatyti privalomi nurodymai duodami finansų maklerio įmonei, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas ir kuri priklauso finansinei grupei, šiai įmonei mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 752 straipsnio nuostatos.
Finansų maklerio įmonė, finansų patarėjo įmonė, trečiosios valstybės įmonės filialas, rinkos operatorius, centrinis depozitoriumas ar informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas privalo vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdami, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodymo įvykdymo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai. Finansų maklerio įmonė, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, taip pat privalo vykdyti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdama, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodymo įvykdymo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.
Priežiūros institucija, nustačiusi, kad finansų maklerio įmonė, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, atitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sąlygas, nedelsdama apie tai turi pranešti finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijai (toliau – pertvarkymo institucija). Tokiu atveju (įskaitant atvejus, kai priežiūros institucija atlieka patikrinimus pagal šį straipsnį) priežiūros institucija turi teisę gauti visą informaciją, būtiną pertvarkymo planui, parengtam pagal Finansinio tvarumo įstatymą, atnaujinti, galimam finansų maklerio įmonės pertvarkymui pasirengti ir jos turtui bei įsipareigojimams įvertinti. Priežiūros institucija šią informaciją turi pateikti pertvarkymo institucijai.
Jeigu pagal šį įstatymą pritaikomos finansų maklerio įmonės veiklą ribojančios priemonės ar iškeliama finansų maklerio įmonės likvidavimo byla, kaip jie suprantami pagal Finansinio tvarumo įstatymo 121 straipsnį, priežiūros institucija mutatis mutandis turi Finansinio tvarumo įstatymo VII skyriuje pertvarkymo institucijai nustatytas teises ir pareigas.
Priežiūros institucija gali prašyti, kad valstybių narių priežiūros institucijos atliktų reikalingus patikrinimus šių valstybių teritorijoje ir kad tokiuose patikrinimuose būtų leista dalyvauti priežiūros institucijos tarnautojams.
Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija:
1) laiku neatsako į prašymą dėl informacijos pateikimo arba atsisako pateikti informaciją;
2) laiku neatsako į prašymą bendradarbiauti vykdant priežiūrą, atliekant patikrinimą, kaip nustatyta šio įstatymo 96 straipsnyje, arba šį prašymą atmeta;
3) laiku neatsako į prašymą leisti priežiūros institucijos tarnautojams dalyvauti atliekant patikrinimą šios valstybės narės teritorijoje arba jį atmeta.
Priežiūros institucija, spręsdama dėl privalomų nurodymų davimo pagal šio straipsnio 7 dalį, taip pat turi vadovautis taikytinais Europos Sąjungos teisės aktais.
103 straipsnis. Laikinasis atstovas finansų maklerio įmonės veiklos priežiūrai
Neatidėliotinais atvejais, kai yra duomenų apie grėsmę saugiai ir patikimai finansų maklerio įmonės veiklai, siekdama išvengti grėsmės klientų finansinėms priemonėms ar lėšoms, perduotoms finansų maklerio įmonei, priežiūros institucija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą finansų maklerio įmonės veiklos priežiūrai (toliau – atstovas veiklos priežiūrai).
Atstovu veiklos priežiūrai gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Atstovu veiklos priežiūrai skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir patirties reikalavimai. Jeigu atstovu veiklos priežiūrai skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas atstovo veiklos priežiūrai padėjėjas. Atlyginimus atstovui veiklos priežiūrai ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai išmokami iš finansų maklerio įmonės lėšų. Atstovu veiklos priežiūrai ir jo padėjėju negali būti paskirtas priežiūros institucijos darbuotojas.
Finansų maklerio įmonės vadovai turi gauti atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su įmonės veikla susijusio sprendimo. Visi be atstovo veiklos priežiūrai sutikimo finansų maklerio įmonės sprendimai, priimti po sprendimo paskirti atstovą veiklos priežiūrai įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys.
Atstovas veiklos priežiūrai nesutinka su finansų maklerio įmonės vadovų sprendimais, jeigu jie, jo nuomone, prieštarauja saugią ir patikimą finansų maklerio įmonių veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę finansų maklerio įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui. Atstovui veiklos priežiūrai, atliekančiam savo funkcijas, mutatis mutandis taikomos Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnio 5 dalies nuostatos. Atstovas veiklos priežiūrai privalo teikti priežiūros institucijai jos nustatytą informaciją.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).