Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2023-07-06
Įstatymas paskelbtas: TAR 2021-12-25, i. k. 2021-26905
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽVALGYBOS KONTROLIERIŲ
ĮSTATYMAS
2021 m. gruodžio 23 d. Nr. XIV-868
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šio įstatymo paskirtis – sukurti nepriklausomos išorinės žvalgybos institucijų priežiūros teisinį reguliavimą, kuris garantuotų žvalgybos institucijų veiklos nepriklausomumą, teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams.
Šis įstatymas nustato žvalgybos kontrolieriaus statusą, įgaliojimus, skyrimo ir atleidimo tvarką bei atskaitomybę, santykius su žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekančiu Lietuvos Respublikos Seimo komitetu, už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingu Seimo komitetu ir kitais žvalgybos institucijų veiklos kontrolės subjektais, taip pat Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos statusą ir jos veiklos organizavimo pagrindus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Pareiškėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris kreipiasi į žvalgybos kontrolierių pateikdamas skundą.
Pranešimas – žvalgybos pareigūno pateikta informacija apie žvalgybos institucijos galimai neteisėtą veiklą ir (ar) jos priimtus galimai neteisėtus sprendimus dėl asmenų, kurių atžvilgiu vykdoma žvalgybinė veikla, pažeidžiant žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimus ir asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimus.
Skundas – pareiškėjo kreipimasis į žvalgybos kontrolierių, kuriame nurodoma, kad dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo viešojo administravimo srityje arba dėl kitokių žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų yra pažeistos jo teisės ir laisvės, padaryti asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimai, ir prašoma šias teises apginti, užtikrinti šių asmens duomenų tvarkymo reikalavimų laikymąsi.
Už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingas Seimo komitetas – Lietuvos Respublikos Seimo statute nurodytas Seimo komitetas, atsakingas už valstybės žmogaus teisių ir laisvių politikos formavimą.
Žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekantis Seimo komitetas – Seimo statute nurodytas Seimo komitetas, kuriam yra pavesta atlikti žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę.
Žvalgybos kontrolieriaus patikrinimas – žvalgybos kontrolieriaus atliekamas faktinių aplinkybių patikrinimas, siekiant nustatyti, ar nėra pagrindo pradėti žvalgybos kontrolieriaus tyrimą.
Žvalgybos kontrolieriaus tyrimas – žvalgybos kontrolieriaus atliekama procedūra, apimanti žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiklos teisėtumo, piktnaudžiavimo jiems suteiktais įgaliojimais, galimo asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimų pažeidimo arba kitokio galimo žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimų pažeidimo viešojo administravimo srityje vertinimą, sprendimų priėmimą ir rekomendacijų teikimą.
Šiame įstatyme vartojama sąvoka „atstovas“ suprantama taip, kaip yra ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.
3 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus veiklos tikslas ir uždaviniai
Žvalgybos kontrolieriaus veiklos tikslas – atlikti nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą.
Žvalgybos kontrolieriaus veiklos uždaviniai:
1) vertinti žvalgybos institucijų veiklos ir žvalgybos pareigūnų veiksmų ir (ar) jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams, tikrinti ir įvertinti žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo teisėtumą;
2) atlikti asmens duomenų, tvarkomų žvalgybos institucijos nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo teisėtumo kontrolę;
3) nagrinėti pareiškėjų skundus;
4) nagrinėti žvalgybos pareigūnų pranešimus.
4 straipsnis. Pagrindiniai žvalgybos kontrolieriaus veiklos principai
Žvalgybos kontrolierius savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
1) teisėtumo ir įstatymo viršenybės. Žvalgybos kontrolierius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, teisės principais;
2) pagarbos žmogui ir valstybei. Žvalgybos kontrolierius savo veiklą grindžia pagarba žmogaus pagrindinėms teisėms ir laisvėms, visuomenės interesams ir valstybei, jos institucijoms ir įstaigoms;
3) nepriklausomumo. Žvalgybos kontrolierius yra nepriklausomas nuo kitų institucijų, savarankiškai sprendžia jo kompetencijai priskirtus klausimus;
4) atskaitingumo. Žvalgybos kontrolierius už savo veiklą yra atskaitingas Seimui;
5) savalaikiškumo. Žvalgybos kontrolierius kiek įmanoma greičiau atlieka tyrimus dėl žvalgybos institucijų vykdomos veiklos teisėtumo, galimų pažeidimų;
6) skaidrumo. Žvalgybos kontrolierius teikia informaciją visuomenei, Seimui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie savo vykdomą veiklą, priimtus sprendimus, siekdamas atskleisti priimtų sprendimų motyvus. Informacija neteikiama, jeigu gali būti atskleisti žvalgybos institucijų veiklos metodai ir priemonės, veiklos taktika ir (ar) padaryta žala žvalgybos institucijų veiklai;
7) aiškumo. Žvalgybos kontrolieriaus priimtas sprendimas turi būti argumentuotas, nuoseklus, tikslus, suprantamas ir nedviprasmiškas;
8) nešališkumo. Žvalgybos kontrolierius vienodai (lygiai teisingai) gina visų asmenų teises ir laisves, nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;
9) objektyvumo ir patikimumo. Žvalgybos kontrolieriaus priimtas sprendimas turi būti paremtas duomenimis grindžiamais vertinimais.
ANTRASIS SKIRSNIS
ŽVALGYBOS KONTROLIERIUS
5 straipsnis. Žvalgybos kontrolierius
Žvalgybos kontrolierius – Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, atliekantis žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą.
6 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriui keliami reikalavimai
Žvalgybos kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba ir (arba) žmogaus teisių ir laisvių apsauga, ir atitinkantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Žvalgybos kontrolieriumi skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos pastaruosius 5 metus nebuvo valstybės politiku.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2090, 2023-06-22, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13989
7 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus skyrimas
Seimo Pirmininko teikimu, apsvarsčius žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimo komitetui ir už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingam Seimo komitetui, Seimas skiria du žvalgybos kontrolierius 5 metų kadencijai.
Tas pats asmuo žvalgybos kontrolieriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Žvalgybos kontrolierius pradeda eiti pareigas tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia Lietuvos Respublikai.
Asmuo, paskirtas žvalgybos kontrolieriumi, prieš prisiekdamas, turi sustabdyti savo narystę ir veiklą politinėse partijose iki savo kadencijos pabaigos, nutraukti narystę ir veiklą visuomeniniuose rinkimų komitetuose.
8 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus priesaika
Nustatomas toks žvalgybos kontrolieriaus priesaikos tekstas:
„Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (nešališka), saugoti man patikėtas paslaptis.
Tepadeda man Dievas.“
Prisiekti leidžiama ir be paskutinio sakinio.
Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Pasirašytas priesaikos tekstas saugomas žvalgybos kontrolieriaus asmens byloje.
Priesaikos teksto nepasirašymas arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad asmuo neprisiekė ir dėl to negali eiti pareigų.
9 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriui taikomi draudimai
Žvalgybos kontrolieriui draudžiama:
1) būti politinių partijų nariu, savarankišku politinės kampanijos dalyviu, savarankiškų politinės kampanijos dalyvių nariu ar rėmėju;
2) būti įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu;
3) dalyvauti politinių partijų, savarankiškų politinės kampanijos dalyvių susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba tiesiogiai remiama politinė partija, savarankiškas politinės kampanijos dalyvis;
4) būti privataus ar viešojo juridinio asmens savininku, tikruoju nariu ar nariu komanditoriumi, skiriamu (renkamu) valdymo organų nariu, juridinio asmens steigėju ir dalyviu;
5) dirbti privačiuose ar viešuosiuose juridiniuose asmenyse, gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už pedagoginį ir kūrybinį darbą;
6) vykdyti ekonominę, ūkinę komercinę arba individualią veiklą;
7) streikuoti ar piketuoti;
8) kurti profesines sąjungas, būti jų nariu ir dalyvauti jų veikloje;
9) priimti dovanas ar paslaugas arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Žvalgybos kontrolierius ne tarnybos tikslais negali vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, taip pat į kitas užsienio valstybes ar teritorijas, jeigu jo buvimas jose galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams.
10 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimų pasibaigimas
Žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia jo įgaliojimų laikas;
2) jis atsistatydina;
3) jis miršta;
4) nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba kai žvalgybos kontrolierius pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti pareigų;
5) įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo žvalgybos kontrolierius pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo žvalgybos kontrolierius atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės;
6) daugiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą juo;
7) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
8) netenka teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju klausimą dėl žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.
Nutrūkus žvalgybos kontrolieriaus, kuris eina Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovo pareigas, įgaliojimams, Seimo valdyba sprendimu paveda kitam žvalgybos kontrolieriui laikinai eiti Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovo pareigas, iki paskiriamas nuolatinis Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas.
11 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus pareigos
Žvalgybos kontrolierius:
1) atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, susijusią su žvalgybos institucijų, žvalgybos pareigūnų veiksmais, jų priimamais sprendimais;
2) atlieka patikrinimus siekiant nustatyti, ar nėra pagrindo pradėti žvalgybos kontrolieriaus tyrimą;
3) vertina žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo bei kitos žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiklos teisėtumą, piktnaudžiavimą jiems suteiktais įgaliojimais, biurokratizmą, galimo žmogaus teisių ir laisvių ar teisėtų interesų arba galimo asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimų ar kitokius galimus žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje pažeidimus;
4) tikrina asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo teisėtumą;
5) nagrinėja pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundus (pranešimus);
6) atlikęs tyrimus, priima sprendimus dėl išnagrinėtų pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundų (pranešimų);
7) teikia sprendimus pareiškėjams (žvalgybos pareigūnams), žvalgybos institucijų, dėl kurių buvo atliekami tyrimai, vadovams, kitoms sprendimuose nurodytoms institucijoms ar suinteresuotiems asmenims, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms, siekiant pašalinti nustatytų pažeidimų priežastis ir užtikrinti, kad panašūs pažeidimai nebesikartotų ateityje;
8) aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą;
9) rengia ir teikia žvalgybos institucijoms metodines rekomendacijas ir (ar) konsultacijas dėl jų veiklos, susijusios su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu, tobulinimo;
10) teikia Seimui šio įstatymo 30 straipsnyje nurodytus vertinimus ir ataskaitas;
11) reguliariai informuoja visuomenę apie savo veiklą;
12) atlieka kitas įstatymuose nustatytas pareigas.
12 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus teisės
Žvalgybos kontrolierius, atlikdamas savo pareigas, turi teisę:
1) patekti į žvalgybos institucijų tarnybines ar kitas jų teisėtai valdomas ar naudojamas patalpas, teritorijas, transporto priemones ar į kitus objektus, jeigu tai būtina žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti;
2) susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, kuria disponuoja žvalgybos institucija, jeigu toks susipažinimas yra būtinas žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti, ir ja naudotis, išskyrus informaciją apie įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę ir iš užsienio partnerių gautą informaciją;
3) gauti dokumentus (įskaitant dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos), kurie yra būtini žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti, išskyrus informaciją apie įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę ir iš užsienio partnerių gautą informaciją;
4) gauti žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų pavaduotojų motyvuotus teikimus atlikti teismo sankcionuojamus žvalgybos informacijos rinkimo veiksmus;
5) gauti žodinius ir (ar) rašytinius žvalgybos pareigūnų ir kitų su žvalgybos kontrolieriaus tyrimu susijusių asmenų paaiškinimus;
6) surašyti administracinių nusižengimų protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 ir 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
7) kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminių teisės aktų nuostatas;
8) įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą ar į kitas valstybės, savivaldybių institucijas ir įstaigas bei kitus asmenis žvalgybos kontrolieriaus kompetencijai priskirtais klausimais;
9) gauti motyvuotas apygardų teismų nutartis atlikti teismo sankcionuojamus žvalgybos informacijos rinkimo veiksmus. Žvalgybos kontrolierius teismų nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo nevertina;
10) teikti pagal kompetenciją Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei bei kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms siūlymus dėl žvalgybos institucijų veiklos ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, apsaugą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo, informuoti šiame punkte nurodytus subjektus apie įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus;
11) naudotis kitomis teisėmis, kurias žvalgybos kontrolieriui suteikia kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
13 straipsnis. Pareiga saugoti paslaptis ir asmens duomenis
Žvalgybos kontrolierius, Žvalgybos kontrolierių įstaigos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojai), privalo saugoti valstybės, tarnybos, komercines ar banko paslaptis, taip pat įstatymų saugomus asmens duomenis, kuriuos sužino eidami pareigas.
TREČIASIS SKIRSNIS
TYRIMAI, SKUNDŲ (PRANEŠIMŲ) PRIĖMIMAS IR NAGRINĖJIMAS, METODINIŲ REKOMENDACIJŲ IR KONSULTACIJŲ TEIKIMAS
14 straipsnis. Žvalgybos kontrolieriaus atliekami tyrimai
Žvalgybos kontrolierius atlieka tyrimus:
1) savo iniciatyva, nustatęs požymių, leidžiančių manyti, kad žvalgybos institucijos ir (ar) žvalgybos pareigūnai galimai piktnaudžiauja jiems suteiktais įgaliojimais ar galimai pažeidžia žmogaus teises ir laisves ar teisėtus interesus, ar galimai pažeidžia asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimus, ar kitaip galimai pažeidžia žmogaus teises ir laisves viešojo administravimo srityje;
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.