LegalizeLietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo Nr. X-1316 pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
FISKALINĖS DRAUSMĖS ĮSTATYMO NR. X-1316 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2025 m. gruodžio 23 d. Nr. XV-756
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo Nr. X-1316 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymą Nr. X-1316 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
FISKALINĖS VALDYSENOS
ĮSTATYMAS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas skaidriai valdyti Lietuvos valdžios sektoriaus finansus (viešuosius finansus).
Šiame įstatyme nustatoma fiskalinė valdysena, kad būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme ir Europos Sąjungos teisės aktuose, nurodytuose šio įstatymo priede, nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių (toliau šiame įstatyme – fiskalinės drausmės taisyklės) laikymasis.
Šiuo įstatymu įgyvendinamas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas.
Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Ekonominės raidos scenarijus – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktomis ir nurodytomis tikroviškomis prielaidomis, naujausia statistine informacija grindžiamas, ekonomikos dėsningumams neprieštaraujantis vidutinio laikotarpio ekonominės raidos apibūdinimas, apimantis pagrindinių makroekonominių rodiklių projekcijas, skirtas fiskaliniam planavimui ir vidutinio laikotarpio Lietuvos valdžios sektoriaus finansų projekcijoms rengti.
Faktiniai Lietuvos valdžios sektoriaus finansų duomenys – Oficialiosios statistikos portale ir (arba) Europos Sąjungos statistikos tarnybos interneto svetainėje skelbiami Lietuvos valdžios sektoriaus finansų duomenys ir (arba) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apskaičiuoti pasibaigusių metų Lietuvos valdžios sektoriaus finansų duomenys, kurie nėra oficialiosios statistikos rodikliai.
Fiskalinė valdysena – fiskalinės drausmės taisyklių, jų laikymąsi užtikrinančių subjektų ir procedūrų visuma.
Nepriklausoma fiskalinė institucija – institucija, atsakinga už fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi stebėseną, išvadų, nustatytų šiame įstatyme, Reglamento (ES) 2024/1263 11 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 3 dalyje ir 23 straipsnyje, 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo su visais pakeitimais 3 straipsnio 5 dalyje ir 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų 5 straipsnyje, rengimą, skelbimą ir teikimą Lietuvos Respublikos Seimui.
Produkcijos atotrūkis nuo potencialo – tam tikrų metų realiojo ir potencialiojo bendrojo vidaus produkto lygių skirtumas, išreiškiamas potencialiojo bendrojo vidaus produkto lygio procentine išraiška.
Valdžios sektoriaus finansų projekcija – vidutinio laikotarpio visų pagrindinių valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų straipsnių, balanso projekcija.
Vidutinis laikotarpis – būsimų 3 iš eilės einančių kalendorinių metų laikotarpis.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos arba vartojamos Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo protokole Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros, Reglamente (EB) Nr. 1467/97, 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo su visais pakeitimais, 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo, 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (A priede) su visais pakeitimas, 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų, Reglamente (ES) 2024/1263, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme.
3 straipsnis. Ekonominės raidos scenarijaus ir su juo susijusių makroekonominių rodiklių projekcijų rengimas ir naudojimas
Ekonominės raidos scenarijų mažiausiai 2 kartus per metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka rengia Finansų ministerija ir skelbia savo interneto svetainėje.
Nepriklausoma fiskalinė institucija rengia ir skelbia išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus, kurioje nurodo, ar tvirtina ekonominės raidos scenarijaus fiskaliniam planavimui skirtas makroekonominių bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) to meto kainomis, BVP palyginamosiomis kainomis, galutinio vartojimo išlaidų to meto kainomis, darbo užmokesčio fondo rodiklių, reiškiamų pokyčio procentais, projekcijas, ar jų netvirtina, ir pagrindžia savo sprendimą.
Rengiant ir tvirtinant valdžios sektoriui priskiriamus biudžetus, rengiant valdžios sektoriaus finansų projekcijas, skaičiuojant grynųjų išlaidų augimo ribas naudojamas paskutinis Finansų ministerijos interneto svetainėje paskelbtas ekonominės raidos scenarijus.
Finansų ministerija pagal ekonominės raidos scenarijų finansų ministro nustatyta tvarka įvertina potencialųjį BVP įvertį, apskaičiuoja produkcijos atotrūkį nuo potencialo ir juos skelbia savo interneto svetainėje.
Produkcijos atotrūkis nuo potencialo naudojamas skaičiuojant struktūrinio balanso rodiklį, kuris reikalingas apskaičiuojant grynųjų išlaidų augimo ribas.
4 straipsnis. Valdžios sektoriaus finansų projekcijos rengimas ir naudojimas
Finansų ministerija valdžios sektoriaus finansų projekciją rengia finansų ministro nustatyta tvarka ir skelbia savo interneto svetainėje ne rečiau kaip 2 kartus per metus:
1) balandžio mėnesį – atsižvelgiama į naujausius valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų vykdymo duomenis ir pajamų bei išlaidų projekcijas, ekonominės raidos scenarijų, faktinius valdžios sektoriaus finansų duomenis (toliau – faktiniai duomenys), fiskalines rizikas;
2) spalio mėnesį – atsižvelgiama į faktinius duomenis, ekonominės raidos scenarijų, Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – biudžeto patvirtinimo įstatymo projektas), valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų rodiklių ir kitų valdžios sektoriaus finansų duomenų projekcijas.
Valdžios sektoriaus finansų projekcija naudojama rengiant biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, Lietuvos biudžeto projektą, rengiamą pagal Reglamentą (ES) Nr. 473/2013, (toliau – Lietuvos biudžeto projektas), metinę pažangos ataskaitą, rengiamą pagal Reglamentą (ES) 2024/1263, (toliau – metinė pažangos ataskaita).
5 straipsnis. Ekonominės raidos scenarijaus ir valdžios sektoriaus finansų projekcijų paklaidų vertinimas
Nepriklausoma fiskalinė institucija kasmet rengia ir skelbia ekonominės raidos scenarijaus ir valdžios sektoriaus finansų projekcijų paklaidų vertinimo išvadą, kurioje nurodo, ar šios paklaidos mažiausiai 4 metus iš eilės darė reikšmingą poveikį:
1) ekonominės raidos scenarijaus projekcijai pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį;
2) valdžios sektoriaus finansų projekcijai, kai vertinamas pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, akcizų, pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio planas ir valstybės biudžeto išlaidų planas.
Nepriklausoma fiskalinė institucija Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės interneto svetainėje skelbia metodiką, kurioje nurodo ekonominės raidos scenarijaus ir valdžios sektoriaus finansų projekcijų reikšmingų sisteminių paklaidų vertinimo kriterijus, kuriuos taiko rengdama ekonominės raidos scenarijaus ir valdžios sektoriaus finansų projekcijų paklaidų vertinimo išvadą, ir jų reikšmes.
Finansų ministerija, rengdama ekonominės raidos scenarijų ir planuodama šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pajamas ir išlaidas, atsižvelgia į nepriklausomos fiskalinės institucijos paskelbtą ekonominės raidos scenarijaus ir valdžios sektoriaus finansų projekcijų paklaidų vertinimo išvadą.
Jeigu nustatoma reikšminga sisteminė ekonominės raidos scenarijaus ir valdžios sektoriaus finansų projekcijų paklaida, kuri mažiausiai 4 metus iš eilės darė poveikį ekonominės raidos scenarijui, Finansų ministerija, rengdama ekonominės raidos scenarijų, imasi būtinų veiksmų šiai reikšmingai sisteminei paklaidai panaikinti ir informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi ar planuoja imtis, skelbia kartu su ekonominės raidos scenarijumi.
6 straipsnis. Vidutinės trukmės laikotarpio Lietuvos fiskalinio struktūrinio plano rengimas, tvirtinimas ir keitimas
Vidutinės trukmės laikotarpio Lietuvos fiskalinis struktūrinis planas (toliau – fiskalinis struktūrinis planas) Vyriausybės nustatoma jo rengimo ir įgyvendinimo tvarka rengiamas vieną kartą per 4 metus paskutiniais galiojančio fiskalinio struktūrinio plano metais einamiesiems ir 4 po einamųjų einantiems metams (toliau – fiskalinio struktūrinio plano metai).
Vyriausybė, rengdama fiskalinio struktūrinio plano projektą ir atsižvelgdama į tai, ar tenkinamos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos sąlygos, įvertina:
1) kuriais fiskalinio struktūrinio plano metais turėtų būti naudojamasi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytu valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklės lankstumu;
2) ar turėtų būti naudojamasi Reglamente (ES) 2024/1263 numatyta koregavimo laikotarpio pratęsimo galimybe.
Pasibaigus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos ir Europos Komisijos techniniam dialogui dėl rengiamo fiskalinio struktūrinio plano atitikties Reglamento (ES) 2024/1263 nuostatoms, Vyriausybė Seimui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų teikia Seimo nutarimo dėl grynųjų išlaidų augimo ribų nustatymo projektą. Seimo nustatytos grynųjų išlaidų augimo ribos nurodomos Vyriausybės nutarimu tvirtinamame fiskaliniame struktūriniame plane.
Vyriausybės patvirtintas fiskalinis struktūrinis planas teikiamas Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Tarybai iki balandžio 30 dienos arba kitais terminais, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2024/1263.
Jeigu, Europos Komisijos vertinimu, fiskalinis struktūrinis planas neatitinka Reglamento (ES) 2024/1263 nuostatų ir dėl to turi būti keičiamos grynųjų išlaidų augimo ribos, Vyriausybė per 10 darbo dienų nuo Europos Komisijos išvados paskelbimo dienos pakartotinai Seimui teikia Seimo nutarimo dėl grynųjų išlaidų augimo ribų nustatymo projektą ir informaciją apie gautą neigiamą Europos Komisijos vertinimo išvadą. Grynųjų išlaidų augimo ribos patvirtinamos per Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą.
Vyriausybė nutarimu patvirtina patikslintą fiskalinį struktūrinį planą, jame nurodydama naujausias Seimo nustatytas grynųjų išlaidų augimo ribas, ir, vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2024/1263, jį pateikia Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Tarybai.
Nepriklausoma fiskalinė institucija paskelbia fiskalinio struktūrinio plano projekte pateiktų makroekonominių projekcijų ir prielaidų, reikalingų grynųjų išlaidų augimo riboms apskaičiuoti, tinkamumo vertinimo išvadą.
Fiskalinis struktūrinis planas keičiamas vadovaujantis Reglamento (ES) 2024/1263 ir šio straipsnio nuostatomis.
7 straipsnis. Grynųjų išlaidų augimo ribų taikymas rengiant biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą
Rengiant biudžeto patvirtinimo įstatymo arba jo pakeitimo įstatymo projektą, turi būti laikomasi tiems metams Seimo nustatytų ir fiskaliniame struktūriniame plane nurodytų grynųjų išlaidų augimo ribų.
Tiems biudžeto patvirtinimo įstatymo projekte planuojamiems metams, kuriems Seimas nėra nustatęs grynųjų išlaidų augimo ribų, taikoma Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklė. Pagal ją apskaičiuotos grynųjų išlaidų augimo ribos pateikiamos kiekvienais metais rengiamoje metinėje pažangos ataskaitoje.
Jeigu planuojamiems metams taikoma Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, planuojamos grynosios išlaidos turi būti mažesnės negu apskaičiuotos pagal grynųjų išlaidų augimo ribas ta apimtimi, kuria, pagal faktinius duomenis, jos buvo viršytos.
Jeigu planuojamiems metams taikoma Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 8 dalis, planuojamos grynosios išlaidos turi atitikti Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas Lietuvai.
Nepriklausoma fiskalinė institucija skelbia išvadą dėl biudžeto patvirtinimo įstatymo ar jo pakeitimo įstatymo projekte vidutiniam laikotarpiui planuojamo grynųjų išlaidų augimo atitikties valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklei.
Jeigu tam tikrais metais Lietuvai taikoma perviršinio deficito procedūra, Vyriausybė biudžeto patvirtinimo įstatymo arba jo pakeitimo įstatymo projekte ir (arba) kartu su juo teikiamuose teisės aktų projektuose planuoja Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 126 straipsnį įgyvendinti reikalingas priemones (toliau – rekomendacijos įgyvendinimo priemonės) ir ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijos pagal SESV 126 straipsnį patvirtinimo dienos pateikia informaciją apie šias priemones Europos Komisijai, nurodydama valdžios sektoriaus išlaidų, pajamų tikslines reikšmes, pateikdama jau priimtų ir biudžeto patvirtinimo įstatymo arba jo pakeitimo įstatymo projekte ir (arba) kartu su juo teikiamuose teisės aktų projektuose planuojamų pajamų ir (arba) išlaidų diskrecinių priemonių sąrašą, jų poveikio biudžeto pajamoms ir (arba) išlaidoms kiekybinį vertinimą.
Jeigu tam tikrais metais Lietuvai taikoma perviršinio deficito procedūra, nepriklausoma fiskalinė institucija skelbia išvadą dėl grynųjų išlaidų augimo atitikties taisomajam grynųjų išlaidų planui ir rekomendacijos įgyvendinimo priemonių pakankamumo.
8 straipsnis. Lietuvos biudžeto projekto teikimas
Lietuvos biudžeto projektą Finansų ministerija Europos Komisijai pateikia ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto pateikimo Seimui dienos.
9 straipsnis. Metinės pažangos ataskaitos rengimas ir teikimas
Metinė pažangos ataskaita rengiama Vyriausybės nustatyta jos rengimo ir įgyvendinimo tvarka. Vyriausybė savo patvirtintą metinę pažangos ataskaitą teikia Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Tarybai kasmet iki balandžio 30 dienos.
Metinėje pažangos ataskaitoje pateikiama valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklės laikymuisi pagal faktinius duomenis vertinti reikalinga informacija:
1) grynųjų išlaidų augimo pagal faktinius duomenis ir grynųjų išlaidų augimo ribų palyginimas;
2) centrinės valdžios bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo išlaidų, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, (toliau – BPKF išlaidos), pagal faktinius duomenis ir atitinkamiems metams nustatytų BPKF išlaidų tikslinių reikšmių palyginimas;
3) perviršinio deficito mažinimo priemonių įgyvendinimo faktiniai duomenys;
4) valdžios sektoriaus finansų projekcija, parengta pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nepriklausoma fiskalinė institucija skelbia išvadą dėl pastarųjų pasibaigusių metų:
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.