LegalizeLietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2023-11-30
Įstatymas paskelbtas: TAR 2022-12-02, i. k. 2022-24642
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO
ĮSTATYMAS
2022 m. lapkričio 22 d. Nr. XIV-1556
Vilnius
PREAMBULĖ
Lietuvos Respublikos Seimas,
atsižvelgdamas į tai, kad biudžeto politikos kontrolės institucija 2022 m. rugsėjo 20 d. paskelbė išvadą dėl išskirtinių aplinkybių, susidariusių dėl geopolitinės situacijos ir jos galimo neigiamo poveikio valdžios sektoriaus finansams, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, nustatymo;
įvertindamas tai, kad, nustačius išskirtines aplinkybes, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės 2023 metais valdžios sektoriui netaikomos;
atsižvelgdamas į tai, kad 2023 metais visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bus taikoma Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – bendroji išimtis, reiškianti, kad laikinas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio tikslo nelaikomas neatitinkančiu Stabilumo ir augimo pakte nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių;
įgyvendindamas 2022 m. gegužės 23 d. Tarybos rekomendaciją, kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl Lietuvos stabilumo 2022 metų programos;
įvertindamas poreikį formuoti valdžios sektoriaus finansų tvarumą išlaikančią fiskalinę politiką, kaip rekomenduojama 2022 m. kovo 2 d. Europos Komisijos komunikate „Fiskalinės politikos gairės 2023 metams“;
atsižvelgdamas į tai, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones poveikio globaliai ekonomikai, išaugusios geopolitinės įtampos lieka poreikis imtis priemonių Lietuvos Respublikos saugumui stiprinti, išaugusios infliacijos bei energetikos krizės poveikiui švelninti ir dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos besitraukiantiems iš Ukrainos žmonėms padėti,
priima šį įstatymą.
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžetas – 15 544 555 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 3 144 389 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), 18 632 476 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 3 566 407 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 3 087 921 tūkst. eurų) (1, 2 ir 3 priedai).
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2023 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir jų rengimas
Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2023 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:
1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (toliau – gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 50,88 procento, iš jos pastovioji dalis – 43,76 procento, kintamoji dalis – 7,12 procento;
2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 5 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;
3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:
Vilniaus miesto savivaldybei – 63,27 procento;
Kauno miesto savivaldybei – 84,91 procento;
Neringos savivaldybei – 30,07 procento;
Palangos miesto savivaldybei – 94,98 procento;
Kauno rajono savivaldybei – 84,23 procento;
Klaipėdos rajono savivaldybei – 94,9 procento;
Trakų rajono savivaldybei – 92,43 procento;
Vilniaus rajono savivaldybei – 79,9 procento;
Elektrėnų savivaldybei – 98,57 procento;
visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;
4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 1 504 322 tūkst. eurų (4 priedas).
Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (toliau – gyventojų pajamų mokestis), kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (5 priedas).
Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir Šiaulių miesto savivaldybių biudžetai turi būti planuojami, tvirtinami, keičiami ir vykdomi vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, o kitų savivaldybių – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas
Šio įstatymo 4 priede nurodytos įstaigos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, šio įstatymo 4 priede nurodytas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams:
1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, taip pat iki 2023 m. sausio 16 d. praneša šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus dotacijų panaudojimo tikslus, kuriuos savivaldybės turi pasiekti 2023 metais, ir tikslų pasiekimo vertinimo kriterijus;
2) perveda savivaldybėms atsižvelgdamos į lėšų poreikį.
Įstaigos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, paskirsto savo asignavimų dalį (įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas ir, atsižvelgdami į lėšų poreikį, perveda lėšas savivaldybėms. Valstybės biudžeto dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos sumokėti už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes.
Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gautas valstybės biudžeto dotacijas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.
Gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas savivaldybės grąžina asignavimų valdytojams, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį.
4 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą
Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos taip:
1) Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:
valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;
valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai;
2) Švietimo, mokslo ir sporto ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.
5 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą
2023 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir sudaro 537,7 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.
6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti
2023 metų valstybės biudžeto asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 2 698 833 tūkst. eurų.
7 straipsnis. Valstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė
Nuo 2023 m. sausio 1 d. valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,046, valstybinių pensijų bazės dydis – 68,29 euro.
8 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus
2023 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 23,85 euro per mėnesį. 2023 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 23,85 euro per mėnesį.
9 straipsnis. Biudžetinių įstaigų pajamos
Šiuo įstatymu patvirtinamos 2023 metų biudžetinių įstaigų pajamos – 265 782 tūkst. eurų (3 priedas).
10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai
2023 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:
1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra 2023 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 538 100 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų „Moody’s“, „Standard & Poor’s“ ir „Fitch Ratings“;
2) dėl paskolų, teikiamų valstybės investicijų projektams finansuoti ir (arba) naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra 2023 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 238 150 tūkst. eurų;
3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2023 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 128 000 tūkst. eurų. Per 2023 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 25 000 tūkst. eurų;
4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra 2023 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 150 000 tūkst. eurų.
11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas
2023 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 4 764 094 tūkst. eurų, iš jų 700 000 tūkst. eurų skirta sukaupti lėšoms euroobligacijų emisijai 2024 metais išpirkti.
12 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai
2023 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 30 000 tūkst. eurų. 2023 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2023 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 41 500 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jos nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas
Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai:
1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet jomis neapsiribojant) negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) šio įstatymo 5 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 2022 metų savivaldybės biudžeto gautų pajamų, išskyrus pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir valstybės biudžeto dotacijas, sumos;
2) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka 2020 metais atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, pasiekimo ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, atitinka lėšų sumą, kurios reikia šiems projektams įgyvendinti. Savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per 4 metus, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradėta skolintis projektams įgyvendinti;
3) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 5 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 2022 metų savivaldybės biudžeto gautų pajamų, išskyrus pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir valstybės biudžeto dotacijas, sumos.
Į skolos ir skolinimosi limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Savivaldybės 2024 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) turi būti ne didesnis už 2023 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti).
14 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą
Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiamos teisės:
1) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas, taip pat, esant papildomam lėšų poreikiui ir (ar) sutaupytoms lėšoms, perskirstyti Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms) įgyvendinti tarp investavimo sričių, prireikus tarp valstybės veiklos sričių, valstybės funkcijų, asignavimų valdytojų, jų programų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių pagal Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje numatytą paskirtį;
2) paskirstyti Finansų ministerijai skirtus asignavimus iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamiems tęstinės veiklos projektams įgyvendinti, valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir (arba) savivaldybėms ir 2023 metais leisti juos naudoti pagal numatytą paskirtį;
3) perskirstyti 2023 metų pažangos lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano plėtros programų pažangos priemonėms įgyvendinti, kai pažangos priemonės yra patvirtintos asignavimų valdytojų, taip pat iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamiems tęstinės veiklos projektams įgyvendinti valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, bendrojo finansavimo lėšų ir valstybės biudžeto lėšų asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;
4) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą, reikalavimais;
5) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems tikslams pasiskolintas lėšas;
6) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų asignavimų valdytojų atsiradimo;
7) Teisėjų tarybos teikimu 2 kartus per metus perskirstyti šio įstatymo 2 priede teismams (išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą) numatytus valstybės biudžeto asignavimus tarp teismų (išskyrus Konstitucinį Teismą), atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis;
8) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos programų (tęstinės veiklos priemonių) įgyvendinimo duomenis, perskirstyti lėšas tarp Vidaus reikalų ministerijos programų (tęstinės veiklos priemonių), įgyvendinamų skirtingose valstybės veiklos srityse, ir investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų), priskirtų skirtingoms investavimo sritims;
9) perskirstyti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos įgyvendinimo veiksmų programų (toliau – veiksmų programos) projektų sugrąžintas į valstybės biudžetą Europos Sąjungos fondų lėšas, kurios, įvertinus Europos Komisijos priimtus sprendimus dėl galutinio likučio išmokėjimo, nemažina iš Europos Komisijos pagal veiksmų programas gautinų Europos Sąjungos fondų lėšų, ir panaudoti jas toms pačioms veiksmų programose numatytoms sritims finansuoti.
Šio įstatymo 4 priede nurodytoms įstaigoms, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, suteikiama teisė perskirstyti specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 4 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.
Finansų ministerijai suteikiamos teisės:
1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 21 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti, su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms (tarp jų dėl netinkamo pridėtinės vertės mokesčio) apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; krašto apsaugos sistemai finansuoti – Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimą, kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Finansų ministerijai paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai, ir 2,52 procento BVP padidinti iki 3 procentų BVP, bet neviršijant šios ribos, kai atsiranda papildomų lėšų poreikis karinės infrastruktūros projektams, kuriais siekiama operatyviai užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, įgyvendinti); Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytai geležinkelių transporto eismo saugai esamoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose užtikrinti, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepakanka finansinių išteklių dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams; karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo infrastruktūros projektų valstybinės reikšmės keliuose ir geležinkeliuose išlaidoms apmokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl nuostolingų keleivių vietinio susisiekimo geležinkelių maršrutų, kai siekiama užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, kompensuoti; išlaidoms dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų augimo elektros ir dujų kainų daliai buitiniams ir nebuitiniams vartotojams kompensuoti; išlaidoms pagalbos priemonėms, skirtoms dėl aukštų energijos kainų nukentėjusiam verslui, apmokėti; savivaldybių lėšų piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti trūkumui dėl aukštų energijos kainų padengti pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 4 dalį; išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu Europos Sąjungos ir tarptautinėse iniciatyvose, skirtose pagalbai Ukrainai, ir pagalbos Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikimu, apmokėti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2272, 2023-11-21, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22997
2) leisti įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama, biudžetinių įstaigų pajamos būtų finansuojamos laiku;
3) savivaldybių grąžintas (nepanaudotas) valstybės biudžeto dotacijų sumas, kurios buvo išmokėtos savivaldybėms nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti iš lėšų, skirtų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamiems projektams, įgyvendinamiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397) (toliau – 2014–2020 metų veiksmų programa), panaudoti tai pačiai paskirčiai, tai yra valstybės biudžeto dotacijoms savivaldybėms pagal 2014–2020 metų veiksmų programą įgyvendinamų projektų nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti, ir jas naudoti viršijant Finansų ministerijai Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;
4) kompensuoti Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų ir įmokėtą, bet nepanaudotą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų dalį, skirtą šiam tikslui, naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;
5) kompensuoti 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų partnerių, programų operatorių ir kitų susijusių institucijų atstovų komandiruočių į patirties mainų renginius, kurių organizavimą remia atsakingos valstybių donorių institucijos, išlaidas iš Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;
6) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus bei Valstybės duomenų agentūros paskelbtą tikinčiųjų skaičių;
7) asignavimų valdytojams patvirtinus pažangos priemones, perskirstyti šio įstatymo 11 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti tarp šio įstatymo 11 priede nurodytų ministerijų, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;
8) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas valstybės tarnybos reformai įgyvendinti viršijant asignavimų valdytojams Seimo patvirtintas asignavimų sumas;
9) paskirstyti dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų augimo valstybės vardu pasiskolintas lėšas elektros ir dujų kainų daliai buitiniams ir nebuitiniams vartotojams kompensuoti.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiamos teisės:
1) paskirstyti pagal aukštąsias mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas studentų, 2023 metais priimamų studijuoti pagal trumposios, pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų išlaidoms;
2) paskirstyti pagal savivaldybes ir valstybines mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimu ir atnaujinimu, apmokėti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
3) paskirstyti savivaldybėms Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose neformaliajam vaikų švietimui numatytas lėšas, kurias savivaldybės paskirsto neformaliojo vaikų švietimo teikėjams, išskyrus atvejus, kai neformaliojo vaikų švietimo teikėja yra bendrojo ugdymo mokykla;
4) paskirstyti pagal valstybines mokslo ir studijų institucijas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas šių institucijų tinklui optimizuoti ir kitoms priemonėms, susijusioms su mokslo ir studijų kokybės ir prieinamumo bei dėstytojų, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir neakademinių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų gerinimu;
5) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokykliniam ugdymui užtikrinti;
6) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimo iniciatyvoms skatinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
7) atsižvelgiant į mokinių skaičiaus, nuo kurio priklauso švietimo įstaigų finansavimas, pokytį, sumažinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patvirtintus asignavimus švietimo įstaigų darbo užmokesčiui, atitinkamai padidinant asignavimus kitoms išlaidoms.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiamos teisės:
1) perskirstyti asignavimus tarp Krašto apsaugos ministerijos tęstinės veiklos priemonių, skirtų turtui įsigyti, mažinant asignavimus į Valstybės investicijų 2023–2025 metų programą įtrauktiems investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms), jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;
2) naudoti strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas 2022 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 21 straipsnio nuostatos;
3) paskirstyti savivaldybėms Krašto apsaugos ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė teikti dotacijas užsienio subjektams užsienio lietuvių, jų bendruomenių, organizacijų ir įstaigų kultūros, švietimo veiklai finansuoti, turtui įsigyti, infrastruktūrai gerinti, tautiniam tapatumui išsaugoti, lietuvių kultūrai puoselėti ir pristatyti pasauliui, bendruomeniškumui stiprinti, prisidėti užtikrinant lietuvių kultūrai reikšmingo paveldo užsienyje priežiūrą, įsitraukimo į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir kitai veiklai finansuoti iš Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų.
Kultūros ministerijai suteikiama teisė paskirstyti Kultūros ministerijos asignavimuose numatytas lėšas savivaldybių viešosioms bibliotekoms knygoms ir kitiems dokumentams įsigyti ir pervesti jas savivaldybėms kas ketvirtį lygiomis dalimis.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiamos teisės:
1) skirti lėšas investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;
2) įgalioti Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdyti pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendintų projektų lėšų susigrąžinimą.
Asignavimų valdytojams suteikiama teisė, suderinus su Finansų ministerija, naudoti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplanines įmokas į biudžetą viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.
15 straipsnis. Asignavimų valdytojų teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas
Asignavimų valdytojai jiems patvirtintus asignavimus ir šio įstatymo 11 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti 2023 metais gali pradėti naudoti patvirtinę pažangos priemones ir apie jų patvirtinimą informavę Finansų ministeriją.
Kai rengiamos ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos, kurias tvirtina Seimas, asignavimų valdytojai šio įstatymo 11 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti 2023 metais gali pradėti naudoti, jeigu pažangos priemonė patvirtinta ir apie patvirtinimą informuota Finansų ministerija. Patvirtinta pažangos priemonė turi būti įtraukta į rengiamą Ilgalaikę valstybinę saugumo stiprinimo programą.
Asignavimų valdytojai, siekdami, kad 2023 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), turi užtikrinti, kad valstybės institucijos ir įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui.
16 straipsnis. Valstybės investicijų 2023–2025 metų programos patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinama Valstybės investicijų 2023–2025 metų programa (6 priedas).
17 straipsnis. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinama 2023 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmata (7 priedas).
18 straipsnis. Garantinio fondo lėšų sąmatos patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinama 2023 metų Garantinio fondo lėšų sąmata (8 priedas).
19 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmatos patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinama 2023 metų Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmata (9 priedas).
20 straipsnis. 2023 metais valstybės veiklos srityse siekiamų 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių, jų poveikio rodiklių reikšmių patvirtinimas bei pažangos lėšų paskirstymas
Šiuo įstatymu patvirtinamos 2023 metais valstybės veiklos srityse siekiamos 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių, jų poveikio rodiklių reikšmės (10 priedas).
Šiuo įstatymu patvirtinamas Finansų ministerijos asignavimuose pažangos priemonėms įgyvendinti numatytų 2023 metų pažangos lėšų paskirstymas (11 priedas).
21 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys
Nustatomas ne blogesnis negu –4,9 procento BVP 2023 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis.
Vidutiniu laikotarpiu bus siekiama vidutinio laikotarpio tikslo.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Lietuvos Respublikos
2023 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
1 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS
Tūkst. Eur
Pajamos
Iš viso
PAJAMOS
12 258 487
MOKESČIAI
11 761 154
Pajamų ir pelno mokesčiai
4 161 251
Gyventojų pajamų mokestis
2 494 492
Pelno mokestis
1 666 759
Turto mokesčiai
11 700
Nekilnojamojo turto mokestis
11 700
Prekių ir paslaugų mokesčiai
7 396 203
Pridėtinės vertės mokestis
5 512 554
Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą
31 900
Akcizai
1 715 812
Loterijų ir lošimų mokesčiai
57 500
Transporto priemonių mokesčiai
54 159
Mokesčiai už aplinkos teršimą
24 278
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai
192 000
KITOS PAJAMOS
497 333
Turto pajamos
191 315
Palūkanos už paskolas
7 786
Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius
484
Lietuvos banko pelno įmokos
0
Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos
154 336
Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius
24 156
Angliavandenilių išteklių mokestis
1 414
Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise
3 139
Pajamos už prekes ir paslaugas
202 311
Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas
92 773
Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą
3 137
Konsulinis mokestis
27 954
Žyminis mokestis
10 038
Rinkliavos
58 794
Kitos pajamos
9 615
Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų
83 425
Kitos neišvardytos pajamos
20 282
SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS
141 679
Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos
138 139
Žemės realizavimo pajamos
32 837
Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos
105 302
Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos / grįžusios finansinės investicijos)
3 540
Akcijos ir kitos gautinos sumos
3 540
IŠ VISO
12 400 166
Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos
3 144 389
IŠ VISO
15 544 555
Lietuvos Respublikos
2023 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
2 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI
Tūkst. Eur
Valstybės institucijos ir įstaigos
Iš viso
iš jų darbo užmokesčiui
I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS
252 972
94 326
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
8 557
5 355
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
41 070
30 852
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė
10 016
8 401
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija
25 980
14 961
iš jų: asignavimai politinėms partijoms
5 854
iš jų: pagal Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo 38 straipsnio 5 dalį
352
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
1 364
946
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
19 497
10 311
iš jų: kompensacijai už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą
245
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas
176
118
Vidaus reikalų ministerija
146 312
23 382
II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI IR KLIMATO KAITA
469 799
78 578
Aplinkos ministerija
469 799
78 578
III SKYRIUS. ENERGETIKA
473 733
13 215
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
8 844
6 242
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija
2 260
1 975
Energetikos ministerija
462 629
4 998
IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA
2 267 456
180 225
Finansų ministerija
2 247 393
167 234
iš jų:
Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti
66 313
2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano plėtros programų pažangos priemonėms įgyvendinti
862 913
Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas
1 448
Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms
1 687
Valstybės duomenų agentūra
20 063
12 991
V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI
590 187
33 605
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
2 905
2 225
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
584 297
29 016
Viešųjų pirkimų tarnyba
2 985
2 364
VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA
1 861 843
498 146
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
45 597
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
14 709
10 476
Krašto apsaugos ministerija
1 774 641
468 644
iš jų: Lietuvos šaulių sąjungai
10 838
Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba
26 896
19 026
VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS
754 952
472 673
Vidaus reikalų ministerija
754 952
472 673
VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
419 570
165 604
Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija
363
297
Etninės kultūros globos taryba
297
250
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
4 086
2 737
Lietuvos radijo ir televizijos komisija
1 150
700
Valstybinė lietuvių kalbos komisija
998
419
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
687
570
Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
63 439
19 900
Kultūros ministerija
247 035
76 708
Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1 496
367
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
13 943
7 298
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
12 821
9 699
Lietuvos nacionalinis muziejus
8 708
5 630
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
10 992
7 548
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
4 896
3 622
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
18 818
13 924
Lietuvos nacionalinis dramos teatras
10 895
3 867
Nacionalinis Kauno dramos teatras
3 552
2 874
Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija
7 280
5 805
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
4 866
3 282
Viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
3 248
107
IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS
5 116 306
136 461
Nacionalinė šeimos taryba
79
63
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
5 116 227
136 398
X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI
1 046 481
20 356
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
9 995
6 181
Susisiekimo ministerija
1 036 486
14 175
XI SKYRIUS. SVEIKATA
1 322 383
49 891
Nacionalinė sveikatos taryba
82
66
Sveikatos apsaugos ministerija
1 321 027
48 843
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
1 274
982
XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS
2 514 082
275 242
Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba
266
202
Lietuvos mokslo taryba
50 065
3 799
Lietuvos mokslų akademija
9 701
4 102
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
2 027 223
220 194
Vilniaus universitetas
133 641
iš jų: valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti Vytauto Didžiojo universitetas
4 944 37 899
Kauno technologijos universitetas
51 594
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
42 021
Klaipėdos universitetas
12 180
Mykolo Romerio universitetas
10 431
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
44 079
Vilniaus dailės akademija
13 439
Lietuvos sporto universitetas
6 302
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
13 193
Lietuvos energetikos institutas
7 106
5 210
Nacionalinis vėžio institutas
2 517
1 892
Lietuvos kultūros tyrimų institutas
2 783
2 286
Lietuvos istorijos institutas
4 400
3 408
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
3 363
2 634
Lietuvių kalbos institutas
2 486
2 108
Lietuvos socialinių mokslų centras
3 702
2 867
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras
2 335
1 701
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
7 655
6 422
Gamtos tyrimų centras
8 984
6 791
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras
16 447
11 626
Kauno kunigų seminarija
112
Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija
37
Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija
121
XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS
311 569
219 094
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
2 399
1 951
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
4 533
4 212
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
3 331
3 108
Lietuvos apeliacinis teismas
4 416
4 123
Vilniaus apygardos teismas
6 221
5 760
Kauno apygardos teismas
4 908
4 502
Klaipėdos apygardos teismas
2 996
2 787
Šiaulių apygardos teismas
2 237
2 048
Panevėžio apygardos teismas
2 173
2 031
Vilniaus miesto apylinkės teismas
10 604
9 202
Kauno apylinkės teismas
9 057
7 820
Klaipėdos apylinkės teismas
4 340
3 912
Šiaulių apylinkės teismas
5 675
4 594
Panevėžio apylinkės teismas
4 325
3 799
Alytaus apylinkės teismas
3 345
2 903
Marijampolės apylinkės teismas
3 217
2 769
Plungės apylinkės teismas
1 978
1 725
Tauragės apylinkės teismas
2 113
1 860
Telšių apylinkės teismas
2 086
1 835
Utenos apylinkės teismas
3 060
2 704
Vilniaus regiono apylinkės teismas
4 646
3 797
Vilniaus apygardos administracinis teismas
2 955
2 710
Regionų apygardos administracinis teismas
3 010
2 656
Nacionalinė teismų administracija
16 034
2 501
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
42 018
36 251
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga
1 416
1 144
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
753
585
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
727
540
Teisingumo ministerija
152 554
91 553
Lietuvos administracinių ginčų komisija
2 115
1 802
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
735
592
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
1 592
1 318
XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA
147 856
32 776
Užsienio reikalų ministerija
147 856
32 776
XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA IR ŽUVININKYSTĖ, VETERINARIJA IR ŽEMĖS TVARKYMAS
1 083 287
63 461
Žemės ūkio ministerija
1 043 894
37 113
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
39 393
26 348
IŠ VISO
18 632 476
2 333 653
Lietuvos Respublikos
2023 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
3 priedas
2023 METŲ BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAJAMOS
Tūkst. Eur
Biudžetinės įstaigos pavadinimas
Iš viso
iš jų kitos lėšos pagal įstatymus, nutarimus ir kitus teisės aktus
I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS
68
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
1
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
40
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
2
Vidaus reikalų ministerija
25
II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI IR KLIMATO KAITA
86 261
84 484
Aplinkos ministerija
86 261
84 484
III SKYRIUS. ENERGETIKA
8 800
8 800
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
8 800
8 800
IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA
76 743
74 043
Finansų ministerija
76 733
74 043
Valstybės duomenų agentūra
10
V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI
8 586
7 921
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
8 386
7 921
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
200
VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA
804
Krašto apsaugos ministerija
646
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
150
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
8
VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS
9 076
Vidaus reikalų ministerija
9 076
VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
18 639
1 650
Kultūros ministerija
11 742
500
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
511
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
100
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
380
Lietuvos nacionalinis muziejus
250
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
390
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
120
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
1 700
Lietuvos nacionalinis dramos teatras
650
Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija
700
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
425
Lietuvos radijo ir televizijos komisija
1 150
1 150
Nacionalinis Kauno dramos teatras
521
IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS
30 910
554
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
30 910
554
X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI
8 807
8 545
Susisiekimo ministerija
252
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
8 555
8 545
XI SKYRIUS. SVEIKATA
4 401
Sveikatos apsaugos ministerija
4 401
XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS
6 191
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
3 974
Lietuvos mokslų akademija
20
Lietuvių kalbos institutas
29
Lietuvos istorijos institutas
30
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
30
Lietuvos kultūros tyrimų institutas
25
Nacionalinis vėžio institutas
863
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras
440
Gamtos tyrimų centras
515
Lietuvos socialinių mokslų centras
265
XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS
3 268
2 000
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
1
Teisingumo ministerija
3 153
2 000
Nacionalinė teismų administracija
30
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
1
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
13
Lietuvos apeliacinis teismas
13
Vilniaus apygardos teismas
3
Kauno apygardos teismas
1
Klaipėdos apygardos teismas
7
Šiaulių apygardos teismas
1
Panevėžio apygardos teismas
1
Klaipėdos apylinkės teismas
3
Panevėžio apylinkės teismas
2
Alytaus apylinkės teismas
2
Marijampolės apylinkės teismas
1
Telšių apylinkės teismas
1
Utenos apylinkės teismas
1
Vilniaus regiono apylinkės teismas
1
Vilniaus apygardos administracinis teismas
15
Regionų apygardos administracinis teismas
1
Vilniaus miesto apylinkės teismas
6
Kauno apylinkės teismas
10
Šiaulių apylinkės teismas
1
XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA
25
Užsienio reikalų ministerija
25
XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA IR ŽUVININKYSTĖ, VETERINARIJA IR ŽEMĖS TVARKYMAS
3 203
90
Žemės ūkio ministerija
703
90
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
2 500
IŠ VISO
265 782
188 087
Lietuvos Respublikos
2023 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
4 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS
Tūkst. Eur
Valstybės įstaigos pavadinimas
Dotacijos paskirties pavadinimas
Iš viso
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
duomenims į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos pagalbos registrą teikti
35
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
1 602
iš jų:
piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti
30
valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti
29
savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo patikėjimo teise užtikrinti
43
savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti
1 500
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
dalyvauti rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą
1 141
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei
609
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
181 435
iš jų:
socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti
19 556
būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti
5 598
socialinei paramai mokiniams
50 115
socialinėms paslaugoms
93 339
jaunimo teisių apsaugai
1 243
savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti
9 715
pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti
1 869
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
27 484
iš jų:
visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti
27 258
neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti
226
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
1 219 808
iš jų: ugdymo reikmėms finansuoti
1 187 172
savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti
31 427
koordinuotai teikiamų paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų) ir vaiko atstovams koordinavimui finansuoti
1 209
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
2 995
iš jų:
civilinės būklės aktams registruoti
2 214
valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti
730
Gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims valstybės registrui teikti
51
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
44 632
iš jų:
priešgaisrinei saugai
38 287
gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenims tvarkyti
305
civilinei saugai, iš jų:
6 040
Astravo atominės elektrinės branduolinei avarijai pasirengti
1 730
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
22 915
iš jų:
žemės ūkio funkcijoms atlikti
11 342
valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti
11 573
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
savivaldybėms priskirtiems archyviniams dokumentams tvarkyti
1 666
IŠ VISO
1 504 322
Lietuvos Respublikos
2023 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
5 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2023 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS IŠ GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DALYS (PROCENTAIS) IR APSKAIČIUOTOS SUMOS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI
Tūkst. Eur
Savivaldybės pavadinimas
Gyventojų pajamų mokestis
iš jo:
Gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)
naudojamos sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti
2018–2022 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti
minimaliems koeficientams padidinti
pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui padidinti
minimaliajai mėnesinei algai padidinti
kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti
biudžetinių įstaigų vadovaujančių darbuotojų minimaliems pareiginės algos koeficientams padidinti
pedagoginių darbuotojų, vykdančių neformalųjį vaikų švietimą ir ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą, darbo užmokesčiui padidinti
Vilniaus miesto
517 039
34 135
1 360
5 023
3 821
280
419
6 353
20,0064
Alytaus miesto
44 409
6 969
64
598
369
122
45
769
1,7184
Birštono
8 042
3 435
102
127
96
39
6
130
0,3112
Druskininkų
18 837
1 780
571
186
114
49
29
218
0,7289
Kauno miesto
273 118
16 281
1 032
2 563
1 283
452
82
5 877
10,5681
Klaipėdos miesto
146 123
11 922
2 106
1 821
1 347
191
3
3 537
5,6541
Marijampolės
45 230
4 413
276
564
296
200
2
655
1,7501
Neringos
9 434
893
3
169
86
45
2
132
0,3650
Palangos miesto
21 483
2 307
112
298
229
129
2
446
0,8313
Panevėžio miesto
71 265
6 313
1 139
898
691
314
102
1 419
2,7576
Šiaulių miesto
88 791
8 152
921
1 036
632
215
4
1 764
3,4357
Visagino
21 285
5 187
534
251
306
69
89
437
0,8236
Akmenės rajono
19 321
4 350
194
235
132
86
27
228
0,7476
Alytaus rajono
21 511
1 462
155
131
114
90
1
70
0,8324
Anykščių rajono
22 898
3 923
260
277
178
147
55
215
0,8860
Biržų rajono
20 730
2 273
170
259
318
136
44
218
0,8021
Ignalinos rajono
15 125
2 667
417
212
165
80
27
119
0,5852
Jonavos rajono
37 643
5 496
628
407
348
115
39
417
1,4566
Joniškio rajono
18 888
2 599
211
231
182
90
46
239
0,7309
Jurbarko rajono
22 665
3 103
32
293
334
111
3
112
0,8770
Kaišiadorių rajono
24 365
2 694
122
320
229
112
31
275
0,9428
Kauno rajono
91 613
5 250
183
853
764
166
50
457
3,5449
Kėdainių rajono
39 669
3 684
381
483
514
168
62
459
1,5350
Kelmės rajono
24 340
4 128
127
313
206
150
7
226
0,9418
Klaipėdos rajono
61 338
4 156
1 639
723
477
162
85
464
2,3734
Kretingos rajono
31 042
2 533
179
338
296
146
39
464
1,2011
Kupiškio rajono
15 341
2 129
425
207
176
100
21
152
0,5936
Lazdijų rajono
16 573
2 275
124
147
151
82
13
101
0,6413
Mažeikių rajono
46 180
5 200
577
667
478
156
71
1 112
1,7869
Molėtų rajono
15 826
1 878
129
186
149
99
174
0,6124
Pakruojo rajono
17 295
2 571
208
245
239
100
32
132
0,6692
Panevėžio rajono
31 325
2 759
208
357
362
161
50
237
1,2121
Pasvalio rajono
20 836
2 575
335
290
248
145
29
275
0,8062
Plungės rajono
28 527
2 484
131
359
333
87
36
492
1,1038
Prienų rajono
22 187
2 250
515
271
214
102
3
316
0,8585
Radviliškio rajono
31 568
4 458
344
372
458
136
7
292
1,2215
Raseinių rajono
25 952
2 343
410
311
223
158
12
231
1,0042
Rokiškio rajono
26 232
3 667
497
375
261
153
7
389
1,0150
Skuodo rajono
14 839
1 962
162
181
124
67
21
211
0,5742
Šakių rajono
23 320
2 552
259
326
286
106
5
209
0,9023
Šalčininkų rajono
27 880
3 729
214
284
524
112
294
1,0788
Šiaulių rajono
34 944
2 947
184
376
301
129
60
442
1,3521
Šilalės rajono
20 214
2 759
298
250
223
87
19
239
0,7822
Šilutės rajono
33 289
2 811
167
412
320
115
18
479
1,2881
Širvintų rajono
13 591
1 227
283
163
114
69
22
156
0,5259
Švenčionių rajono
20 936
1 967
756
239
178
116
26
191
0,8101
Tauragės rajono
31 650
2 429
225
340
292
148
18
297
1,2247
Telšių rajono
34 909
3 595
628
399
322
147
50
497
1,3508
Trakų rajono
32 988
2 255
333
384
92
100
321
1,2764
Ukmergės rajono
29 860
3 385
595
337
344
147
73
444
1,1554
Utenos rajono
31 998
3 286
275
401
288
144
4
305
1,2381
Varėnos rajono
20 282
2 801
392
269
215
126
2
154
0,7848
Vilkaviškio rajono
31 351
3 692
1 078
356
288
139
42
426
1,2131
Vilniaus rajono
96 469
6 905
53
817
1 195
232
2
435
3,7328
Zarasų rajono
15 564
2 855
207
189
146
104
29
145
0,6022
Elektrėnų
23 871
2 007
213
327
232
70
34
338
0,9237
Kalvarijos
9 021
1 245
157
116
92
44
7
62
0,3491
Kazlų Rūdos
9 351
767
147
111
90
35
7
123
0,3618
Pagėgių
7 187
940
79
122
98
34
11
57
0,2781
Rietavo
6 808
783
99
93
96
32
86
0,2634
IŠ VISO
2 584 368
241 593
23 625
28 888
22 679
7 646
2 032
35 514
100
Lietuvos Respublikos
2023 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
6 priedas
VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2023–2025 METŲ PROGRAMA
(PAGAL INVESTAVIMO SRITIS)
Lietuvos Respublikos valstybės remiamų programų investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms) įgyvendinti 2023–2025 metams planuojamos šios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir valstybės garantuojamų paskolų lėšos:
Tūkst. Eur
Sritis
2023 metams, iš viso
iš jų
2024 metams valstybės biudžetas
2025 metams valstybės biudžetas
valstybės biudžetas
valstybės garantuojamos paskolos
Valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas
50 988
50 988
2 600
Aplinka, miškai ir klimato kaita
95 218
95 218
Energetika
43 145
43 145
311
Viešieji finansai ir oficialioji statistika
20 548
20 548
3 360
586
Ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai
2 558
2 558
Valstybės saugumas ir gynyba
117 433
117 433
136 714
94 927
Viešasis saugumas
22 171
22 171
14 490
2 120
Kultūra ir visuomenės informavimas
68 557
68 557
23 195
23 443
Socialinė apsauga ir užimtumas
27 783
27 783
Transportas ir ryšiai
446 278
373 128
73 150
160 356
Sveikata
36 711
36 711
8 976
1 909
Švietimas, mokslas ir sportas
104 900
104 900
26 717
22 637
Teisingumas
5 197
5 197
3 369
169
Užsienio politika
1 290
1 290
1 290
1 290
Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra, žuvininkystė, veterinarija ir žemės tvarkymas
12 372
12 372
7 000
5 000
IŠ VISO
1 055 149
981 999
73 150
388 067
152 392
Lietuvos Respublikos
2023 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
7 priedas
2023 METŲ REZERVINIO (STABILIZAVIMO) FONDO LĖŠŲ SĄMATA
Tūkst. Eur
1.
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2023 M. SAUSIO 1 D.
472 732
iš jų:
1.1.
Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų dalis, sukaupta radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti
61 794
2.
PAJAMOS IR ĮPLAUKOS
67 333
2.1.
50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus
1 500
2.2.
50 procentų gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą dividendų
40 087
2.3.
50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus viešo aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus
8 307
2.4.
50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus valstybinės žemės sklypus
16 419
2.5.
lėšos, gautos už valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą ir kaupiamos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti
1 020
2.6.
pajamos, gautos investavus Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšas
0
2.7.
pajamos, gautos už Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų likutį banko sąskaitose
0
3.
IŠLAIDOS
0
iš jų:
3.1.
Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdymo išlaidos
0
4.
Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų dalis, kuri 2023 metais kaupiama radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti
3 000
5.
Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos, kurios gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) iki 2025 m. gruodžio 31 d.
500 000
6.
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2024 M. SAUSIO 1 D. (1 + 2 – 3)
540 065
iš jų:
6.1.
Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų dalis, kuri sukaupta radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti
64 794
Lietuvos Respublikos
2023 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
8 priedas
2023 METŲ GARANTINIO FONDO LĖŠŲ SĄMATA
Tūkst. Eur
1.
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2023 M. SAUSIO 1 D.
122 349
2.
PAJAMOS IR ĮPLAUKOS
2.1.
Darbdavių įmokos
35 789
2.2.
Lėšos, gautos iš darbdavių Garantinio fondo administratoriaus reikalavimams tenkinti
600
2.3.
Pajamos už investuotas laikinai laisvas Garantinio fondo lėšas
0
2.4.
Kitos teisėtai gautos lėšos
250
3.
Iš viso pajamų ir įplaukų
36 639
4.
IŠLAIDOS
4.1.
Išmokos darbuotojams
25 516
4.2.
Apmokėjimas už paraiškų parengimą ir banko operacijas
0
4.3.
Garantinio fondo administravimo išlaidos
251
4.4.
Laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidos
0
5.
Iš viso išlaidų
25 767
6.
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2024 M. SAUSIO 1 D.
133 221
Lietuvos Respublikos
2023 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
9 priedas
2023 METŲ ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ FONDO LĖŠŲ SĄMATA
Tūkst. Eur
1.
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2023 M. SAUSIO 1 D.
140 491
2.
PAJAMOS IR ĮPLAUKOS
2.1.
Darbdavių įmokos
35 789
2.2.
Pajamos už laikinai investuotas laisvas lėšas
0
2.3.
Kitos teisėtai gautos lėšos
0
3.
Iš viso pajamų ir įplaukų
35 789
4.
IŠLAIDOS
4.1.
Išmokos darbuotojams
12 843
4.2.
Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo išlaidos
241
4.3.
Laikinai laisvų lėšų investavimo išlaidos
0
5.
Iš viso išlaidų
13 084
6.
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2024 M. SAUSIO 1 D.
163 196
Lietuvos Respublikos
2023 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
10 priedas
2023 METAIS VALSTYBĖS VEIKLOS SRITYSE SIEKIAMOS 2021–2030 METŲ NACIONALINIAME PAŽANGOS PLANE NUSTATYTŲ PAŽANGOS UŽDAVINIŲ, JŲ POVEIKIO RODIKLIŲ REIKŠMĖS
Valstybės veiklos sritis, 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytas pažangos uždavinys
2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytas poveikio rodiklis
Faktinė poveikio rodiklio reikšmė
2023 m. siekiama poveikio rodiklio reikšmė
I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS
8.4. Tobulinti viešojo valdymo sistemą, didinti jos efektyvumą ir atvirumą
8.4.1. Gyventojų, pasitikinčių valstybės institucijomis ir įstaigomis, dalis (proc.)
56 (2021)
73
II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI IR KLIMATO KAITA
6.7. Gerinti vandens telkinių būklę bei didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir efektyvumą
6.7.2. Gyventojų, aprūpinamų geriamojo vandens tiekimo paslaugomis, dalis, palyginti su visais gyventojais (proc.)
83 (2021)
84
6.7.3. Gyventojų, aprūpinamų centralizuotai teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, dalis, palyginti su visais gyventojais (proc.)
80 (2021)
81
6.10. Mažinti susidarančių atliekų kiekį ir efektyviai jas tvarkyti
6.10.2. Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis (proc.)
17,6 (2020)
17,1
III SKYRIUS. ENERGETIKA
6.3. Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą, didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje
6.3.3. Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame elektros energijos suvartojimo balanse (proc.)
20,92 (2021)
27,53
6.5. Didinti viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių energijos vartojimo efektyvumą ir energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių juose naudojimą
6.5.1. Sutaupytas viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių ūkyje energijos suminis kiekis (GWh)
–
1 578
IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA
8.5. Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą
8.5.1. Valdžios sektoriaus skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (toliau – BVP)
43,7 (2021)
43,0
8.5.4. Vidutinės trukmės biudžeto valdysenos indeksas
0,73 (2020)
0,77
8.5.6. Strateginio pajėgumo indeksas
7 (2020)
8
8.5.3. Investicijų ekonominės grąžos koeficientas
1,6 (2021)
1,7
8.5.2. Pajamų iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų dalis nuo BVP
32,9 (2021)
31,1
8.5.5. Centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ploto pokytis, palyginti su 2021 m.
–
–3
V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI
1.5. Skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą
1.5.1. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos išlaidos verslo sektoriuje, palyginti su BVP (proc.)
0,55 (2021)
0,62
1.7. Skatinti valstybės skaitmeninimą
1.7.1. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI), vieta Europos Sąjungoje
14 (2021)
12
1.11. Skatinti prekių ir paslaugų eksportą
1.11.1. Lietuviškos kilmės prekių (be energinių (mineralinių) produktų) ir paslaugų eksportas (mln. eurų)
31 332,6 (2021)
34 064
VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA
10.1. Stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir atgrasymo potencialą
10.1.1. Bendros gynybai skirtos išlaidos, BVP dalis (proc.)
2,08 (2020)
2,52
10.1.2. Profesinės karo tarnybos karių skaičius (vnt.)
11 501 (2021)
12 993
10.1.3. Modernizacijai skiriamų lėšų dalis, palyginti su bendromis gynybai skirtomis išlaidomis (proc.)
22 (2021)
29
10.3. Stiprinti visuomenės kritinį mąstymą ir atsparumą informacinėms atakoms bei informuotumą ir pasirengimą krizėms, mobilizacijai, gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui
10.3.3. Lietuvos piliečių, žinančių, kaip reikia elgtis mobilizacijos atveju, dalis (proc.)
29 (2021)
31
10.3.4. Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.)
51,5 (2021)
54
10.5 Stiprinti kibernetinį saugumą ir gynybą
10.5.1. Kibernetinio saugumo indeksas, Lietuvos įvertinimas balais (balai)
97,93 (2020)
98
VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS
10.4. Užtikrinti efektyvų krizių nacionalinio saugumo srityje ir ekstremaliųjų situacijų valdymą bei jų prevenciją
10.4.2. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pasirengusių reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, dalis (proc.)
70 (2019)
80
10.7. Mažinti sunkaus nusikalstamumo ir terorizmo grėsmes
10.7.2. Ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis (proc.)
65 (2020)
68
VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
4.1. Skatinti gyventojus dalyvauti kultūrinėse veiklose ir prisidėti prie kultūros plėtros
4.1.2. Gyventojų, esančių mažiau palankiame kultūriniame kontekste, dalyvaujančių kultūrinėse veiklose, dalis (proc.)
6,6 (2020)
9,9
IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS
2.1. Mažinti pajamų nelygybę
2.1.2. Pajamų pasiskirstymo koeficientas (skirtumas kartais)
6,1 (2021)
5,9
2.2. Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę
2.2.3. Neįgaliųjų gyvenimo kokybės indeksas (balai iš 100)
52,07 (2021)
54
2.3. Didinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes ir užimtumo rėmimo sistemos veiksmingumą
2.3.2. Pakartotinai per 12 mėnesių nuo neterminuoto į(si)darbinimo įregistruotų bedarbių dalis (proc.)
24,5 (2021)
17
2.5. Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę ir sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus
2.5.1. Namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygis (proc.)
15,2 (2021)
14,8
2.6. Plėtoti neįgaliesiems tinkamą aplinką visose gyvenimo srityse
2.6.1. Fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo neįgaliesiems lygis (proc.)
47,04 (2021)
47,04
2.7. Stiprinti socialinio aktyvumo ir socialinės atsakomybės nuostatas visuomenėje bei bendruomeniškumą
2.7.3. Pilietinės galios indeksas (balai iš 100)
41,3 (2020)
43
2.8. Skatinti verslo atsakomybę
2.8.1. Įmonių, kurios matuoja pažangą socialinės atsakomybės srityje pagal verslo tvarumo ir atsakingumo indeksą, skaičius (vnt.)
10 (2019)
65
2.9. Stiprinti socialinį dialogą ir gerinti darbo vietų kokybę
2.9.2. Darbo vietos ir užimtumo kokybės įvertis (balai iš 100)
53,62 (2013–2017)
54,8
X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI
6.1. Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą
6.1.1. Transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis, palyginti su 2005 metų kiekiu 6.1.2. Transporto sektoriuje išmetamų azoto oksidų kiekio pokytis, palyginti su 2005 metų kiekiu
45,4 (2020) –19,36 (2020)
17,95 –48,9
5.3 Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą
5.3.1.TEN-T pagrindinio tinklo dalis, atitinkanti Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus
7 (2016)
35
5.3.5.Valstybinės reikšmės (krašto) kelių, kurių suminio kelio dangos būklės indekso (DBI) reikšmė viršija leistinas ribas, dalies sumažėjimas
39,69 (2021)
34,46
XI SKYRIUS. SVEIKATA
2.10. Skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą
2.10.1. Prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų)
293 (2018)
255,8
2.11. Didinti kokybiškų ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir sveikatos atsparumą grėsmėms
2.11.1. Gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų)
186 (2017)
165
XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS
1.2. Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą
1.2.2. Aukštojo mokslo ir valdžios sektorių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos finansavimas iš Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų lėšų (be valstybės biudžeto lėšų), dalis nuo viso aukštojo mokslo ir valdžios sektorių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos finansavimo (proc.)
5,2 (2021)
5,5
3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį
3.1.1. Mokinių, nepasiekusių 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių skaitymo gebėjimų tyrimo PISA lygio, dalis (proc.)
24,4 (2018)
21,3
XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS
8.1. Didinti teisingumo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą
8.1.2. Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius 100 tūkst. gyventojų (vnt.)
182 (2021)
165
8.2. Didinti bausmių vykdymo sistemos efektyvumą
8.2.1. Asmenų, grįžusių į laisvės atėmimo vietas, dalies mažėjimas (proc.)
15,4 (2021)
22,4
1.10. Skatinti intelektinės nuosavybės kūrimą ir naudojimą
1.10.1. Patentinių paraiškų pagal Patentinės kooperacijos sutartį (PCT) skaičius vienam mlrd. BVP (perkamosios galios standartais)
0,6 (2021)
0,9
XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA
9.1. Stiprinti atstovavimą Lietuvos interesams tarptautinėje erdvėje ir diasporos politiką
9.1.4. Užsienio lietuvių, įsitraukusių į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimą, dalis (proc.)
66 (2021)
66
XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA IR ŽUVININKYSTĖ, VETERINARIJA IR ŽEMĖS TVARKYMAS
6.2. Plėtoti tvarų ir bioekonomikos principais paremtą ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose
6.2.1. Žemės ūkio sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis, palyginti su 2005 metų kiekiu (proc.)
3,1 (2016–2018)
1,32
Lietuvos Respublikos
2023 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
11 priedas
FINANSŲ MINISTERIJOS ASIGNAVIMUOSE PAŽANGOS PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI NUMATYTŲ 2023 METŲ PAŽANGOS LĖŠŲ PASKIRSTYMAS
Tūkst. Eur
Eil. Nr.
Ministerijos pavadinimas
Suma
1.
Aplinkos ministerija
25 349
2.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
16 027
3.
Energetikos ministerija
183 975
4.
Finansų ministerija
42 429
5.
Krašto apsaugos ministerija
5 346
6.
Kultūros ministerija
426
7.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
7 263
8.
Susisiekimo ministerija
445 542
9.
Sveikatos apsaugos ministerija
2 739
10.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
21 460
11.
Teisingumo ministerija
2 134
12.
Užsienio reikalų ministerija
2 842
13.
Vidaus reikalų ministerija
39 656
14.
Žemės ūkio ministerija
67 725
IŠ VISO
862 913
Pastaba. Iš 4 punkte nurodytos sumos Europos Komisijos plano REPower EU lėšos sudaro 36 000 tūkst. eurų, kurie pagal ministerijas dar nepaskirstyti.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2272, 2023-11-21, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22997
Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-1556 14 straipsnio pakeitimo įstatymas
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).