← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 pakeitimo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2025-10-16

LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2025 m. spalio 16 d. Nr. XV-490

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą Nr. IX‑1005 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros Lietuvos Respublikoje organizavimo ir vykdymo teisinius pagrindus ir tvarką, principus, aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje atliekančios institucijos veiklos teisinius pagrindus, funkcijas, veiklos organizavimą; aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų teisinį statusą, teises ir pareigas, socialines garantijas, teisinę atsakomybę; neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos teisinius pagrindus, teises ir pareigas, socialines garantijas, skatinimą, veiklos organizavimą.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros objektai:

1) aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos srityje (toliau – aplinkos apsaugos sritis) – kraštovaizdis ir biologinė įvairovė, genetiškai modifikuoti organizmai, paviršinis ir požeminis vanduo ir nuotekos, atliekos, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai, aplinkos oras, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, klimato kaita, aplinkos monitoringas, išskyrus radiologinį aplinkos monitoringą;

2) gamtos išteklių naudojimo srityje – žemė, žemės gelmės, paviršinis ir požeminis vanduo, aplinkos oras, augalija, gyvūnija, miškai ir kiti gamtos ištekliai.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Aplinkos apsaugos valstybinė priežiūra – aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų veikla, kuria siekiama užtikrinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, rizikų aplinkai valdymą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityse ir kuri apima aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją, šių pažeidimų nutraukimą, juos padariusių asmenų nustatymą, patraukimą teisinėn atsakomybėn ir šių pažeidimų neigiamų pasekmių aplinkai pašalinimo, aplinkos būklės atkūrimo ir (ar) aplinkai padarytos žalos atlyginimo užtikrinimą.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas – aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos valstybės tarnautojas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka jam suteiktus įgaliojimus.

Kontrolinis pirkimas – prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, kuris vykdomas atliekant asmenų patikrinimą ir kurio tikslas – nustatyti, ar asmenys parduoda prekes ir (ar) teikia paslaugas laikydamiesi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Prievarta – aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos veikla, kuria siekiama įgyvendinti šiai institucijai pavestas funkcijas ir kuri taikoma, kai nevykdomi aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno ar kito asmens gyvybei arba sveikatai.

Privalomasis nurodymas – rašytinis aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno įpareigojimas asmeniui per paskirtą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes ar įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Psichinė prievarta – įspėjimas apie ketinimą naudoti fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamos specialiosios priemonės ar tarnybinio šaunamojo ginklo parengimas prireikus naudoti.

Reidas – be išankstinio aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų įspėjimo nuotoliniu būdu arba atvykus į tam tikrą teritoriją atliekama jos apžiūra, kai aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros tikslais renkami duomenys apie toje teritorijoje vykdomą veiklą, galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar siekiama juos nustatyti ir (ar) išaiškinti, ir (ar) vykdomos kitos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros priemonės.

Specialiosios priemonės – tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančios priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti galimus teisės pažeidėjus, sulaikyti administracinius nusižengimus ar nusikalstamą veiką galimai padariusius asmenis, šiuos asmenis ir agresyvius ar linkusius žalotis asmenis sutramdyti ir pristatyti į teisėtvarkos ir (ar) sveikatos priežiūros įstaigą, priverstinai sustabdyti transporto priemones ir patekti į teritorijas ir jose esančius objektus, tokius kaip statiniai, įrenginiai, patalpos, ar transporto priemones.

Valstybiniai laboratoriniai tyrimai – aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros tikslais atliekami į aplinką patenkančių teršalų, jų paveiktos aplinkos ir atliekų cheminės sudėties ir fizikinių savybių tyrimai ir matavimai (ėminių ėmimas, laboratorinių tyrimų ir matavimų atlikimas).

10.

Šiame įstatyme vartojama sąvoka „fizinė prievarta“ suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, sąvoka „ūkio subjektas“ – kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, sąvoka „ūkinė veikla“ – kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme. Kitos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme.

3 straipsnis. Pagrindiniai aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros principai

Aplinkos apsaugos valstybinė priežiūra grindžiama šiais principais:

1) prevencijos principu. Šis principas reiškia, kad aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas turi siekti užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai;

2) atsakomybės neišvengiamumo principu. Šis principas reiškia, kad aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas turi siekti, kad asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas ir patrauktas teisinėn atsakomybėn, pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, atkurtų aplinkos būklę ir (ar) visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą;

3) Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais viešojo administravimo ir ūkio subjektų veiklos priežiūros principais.

II SKYRIUS

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS, VYKDYMAS IR KONTROLĖ

4 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros organizavimas ir kontrolė

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje organizuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros kontrolę vykdanti institucija).

Atlikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros kontrolę vykdanti institucija:

1) formuoja valstybės politiką aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

2) metodiškai vadovauja aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai;

3) kontroliuoja aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą.

5 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

6 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos funkcijos

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija:

1) organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad asmenys elgtųsi aplinkai palankiai ir laikytųsi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;

2) pagal kompetenciją teikia metodinę pagalbą asmenims, juos konsultuoja, atlieka jų veiklos patikrinimus;

3) tiria aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimus, aplinkos teršimo įvykius, renka ir vertina duomenis, susijusius su aplinkos apsaugos srities įvykiais, įskaitant ekstremaliuosius įvykius, jų priežastimis ir pasekmėmis;

4) vertina aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų pasekmes aplinkai ir (ar) žalą aplinkai, imasi priemonių, kad pažeidėjas atlygintų žalą aplinkai ir kitus nuostolius;

5) taiko aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams teisinę atsakomybę, šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas, įstatymų nustatytais atvejais perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms spręsti klausimą dėl asmenų, įtariamų padariusių nusikalstamą veiką, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir taiko ekonomines sankcijas, taip pat taiko kitas įstatymų nustatytas teisinio poveikio priemones;

6) prižiūri, ar asmenys laikosi teisės aktuose, reglamentuojančiuose teršalų išmetimą ir išleidimą į aplinką, nustatytų reikalavimų ir aplinkos kokybės normų;

7) prižiūri, ar asmenys laikosi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir (ar) taršos leidimų sąlygų, išskyrus kitų institucijų šiuose leidimuose pagal kompetenciją nustatytas triukšmo ir kvapų valdymo sąlygas, leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes sąlygų;

8) prižiūri, ar asmenys laikosi aplinkos tyrimų apskaitos ir (ar) ataskaitų teikimo reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose;

9) prižiūri, ar asmenys, turintys pareigą įveisti ar atkurti gamtos išteklius, laiku ir tinkamai šią pareigą vykdo;

10) prižiūri, ar cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai, išskyrus tiekiamas rinkai chemines medžiagas ir cheminius mišinius, skirtus vartotojų asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti, klasifikuojami, ženklinami, pakuojami, įtraukiami į apskaitą ir jų apskaita tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus; ar laikomasi cheminių medžiagų registracijos, pavojingųjų cheminių medžiagų autorizacijos reikalavimų ir sąlygų, cheminių medžiagų ar cheminių mišinių saugos duomenų lapų sudarymo ir pateikimo, informacijos apie chemines medžiagas perdavimo jų tiekimo grandinėje, ataskaitų apie cheminių medžiagų ir cheminių mišinių teikimo, pavojingųjų cheminių medžiagų, cheminių mišinių ir gaminių gamybos, naudojimo, tiekimo rinkai apribojimų reikalavimų; pagal kompetenciją prižiūri, ar laikomasi pavojingųjų cheminių medžiagų, jų turinčių cheminių mišinių ar gaminių importo ar eksporto reikalavimų;

11) prižiūri, ar genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ir organizmai ribotai naudojami, išleidžiami į aplinką laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

12) prižiūri, ar žmonių palaikų kremavimo veikla vykdoma laikantis Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 13 straipsnyje, 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų;

13) prižiūri, ar Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatyme numatytiems tikslams;

14) prižiūri, ar asmenys laikosi teisės aktuose, reglamentuojančiuose medžiagų ir daiktų priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijus, nustatytų reikalavimų;

15) prižiūri, ar asmenys laikosi atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų gamintojų ir importuotojų atsakomybės reikalavimų;

16) prižiūri, ar asmenys naudoja žemės, žemės gelmių, paviršinio ir požeminio vandens, aplinkos oro, augalijos, gyvūnijos, miškų ir kitus gamtos išteklius laikydamiesi žemės, žemės gelmių, paviršinio ir požeminio vandens, aplinkos oro, augalijos, gyvūnijos, miškų ir kitų gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

7 straipsnis. Viešojo intereso gynimas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityse

Kai kyla įtarimas, kad viešasis interesas pažeistas aplinkos apsaugos srityje ar gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

8 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros kontrolę vykdančios institucijų santykiai su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, visuomene

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis, asociacijomis, kitais asmenimis vykdydama aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevencijos programas, atlikdama aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros veiksmus. Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija bendradarbiauja su visuomene, siekdama, kad būtų ugdomas visuomenės narių aplinkosaugos raštingumas, visuomenės nariai laikytųsi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir dalyvautų užtikrinant šių reikalavimų laikymąsi.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros kontrolę vykdanti institucija, skatindamos aplinkai palankų asmenų elgesį, inicijuoja prevencines ir aplinkosaugos švietimo programas, aplinkosaugos žinių švietimo įstaigose ir visuomenės informavimo priemonėmis sklaidą.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros kontrolę vykdanti institucija kitų valstybės ir savivaldybių institucijų prašymu privalo neatlygintinai joms pateikti turimą informaciją, būtiną šių institucijų funkcijoms atlikti.

Kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros kontrolę vykdančios institucijų prašymu privalo neatlygintinai teikti turimą informaciją, būtiną aplinkos apsaugos valstybinei priežiūrai organizuoti, vykdyti ir priežiūros kontrolei atlikti.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, Lietuvos Respublikos prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo įstaigos bendradarbiauja siekdamos užtikrinti efektyvią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją, šių pažeidimų išaiškinimą, kaltų asmenų patraukimą teisinėn atsakomybėn.

III SKYRIUS

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS PAREIGŪNŲ STATUSAS, TEISĖS, PAREIGOS IR SOCIALINĖS GARANTIJOS

9 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje atlieka aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, kurie pagal jiems suteikiamus įgaliojimus skirstomi į:

1) vyriausiuosius valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius;

2) vyresniuosius valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius;

3) valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma. Tarnybinių uniformų su aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų skiriamaisiais ženklais pavyzdžius, tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas, tarnybinė uniforma su aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų skiriamaisiais ženklais arba aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno tarnybinis ženklas. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų tarnybiniai pažymėjimai ir ženklai išduodami ir apskaitomi aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijose, kuriose gali būti naudojama psichinė ar fizinė prievarta ir šaunamasis ginklas.

10 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų įgaliojimų suteikimas, sustabdymas ir įgaliojimų sustabdymo panaikinimas, įgaliojimų panaikinimas

Vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgaliojimai suteikiami aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos valstybės tarnautojams, kurių pareigybės aprašymuose nustatytas aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros funkcijos atlikimas, priėmus juos į pareigas.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų įgaliojimai sustabdomi, kai jie nušalinami nuo pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnyje nurodytais atvejais. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų įgaliojimų sustabdymas panaikinamas, kai aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai grąžinami į pareigas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais arba kai sueina nušalinimo nuo pareigų terminas.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų įgaliojimai panaikinami, kai aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai atleidžiami iš pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnyje nurodytais atvejais.

11 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų teisės ir pareigos

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai turi šias teises:

1) netrukdomai patekti į teritorijas ir jose esančius objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, imti ėminius Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir cheminių mišinių mėginius (ėminius) jų sudėčiai nustatyti ir savybėms ištirti ar bandymams atlikti. Į karines teritorijas turi teisę patekti patekimą į karines teritorijas reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Į tikrinamo fizinio asmens gyvenamosios paskirties patalpas, tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu, (toliau – gyvenamosios patalpos) be fizinio asmens sutikimo turi teisę patekti pateikę šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą;

2) neatlygintinai gauti iš asmenų informaciją ir (ar) duomenis, ir (ar) dokumentus, susijusius su galimais aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais ir reikalingus aplinkos apsaugos valstybinei priežiūrai atlikti, keliui aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai užkirsti, pažeidimams išaiškinti ir pažeidėjams nustatyti, jiems teisinėn atsakomybėn patraukti, žalai aplinkai įvertinti, taip pat gauti informaciją apie ūkinės veiklos poveikį aplinkai, informaciją apie teisės aktais, reglamentuojančiais prievoles mokėti mokesčius už valstybinius gamtos ir angliavandenilių išteklius, už aplinkos teršimą, nustatytų prievolių vykdymą, atskaitymų nuo pajamų pagal Miškų įstatymą vykdymą; taip pat teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir tarnybos paslaptis, komercines paslaptis, nustatyta tvarka gauti informaciją ir duomenis, kurie yra valstybės, tarnybos ar komercinė paslaptis, bet būtini cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tvarkymo priežiūrai atlikti; aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatyta tvarka ne ilgiau kaip iki patikrinimo pabaigos paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas (nuorašus) ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti, jeigu šių dokumentų ar daiktų paėmimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;

3) siekdami vykdyti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją, atskleisti ir ištirti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, be išankstinio įspėjimo atlikti teritorijų, išskyrus karines teritorijas, ir (ar) jose esančių objektų, statinių, įrenginių, patalpų, išskyrus gyvenamąsias patalpas, transporto priemonių, ir (ar) daiktų, gamtos išteklių, medžiagų, įrankių ir priemonių apžiūrą iš sausumos, vandens ir oro vaizdo stebėjimo ir (ar) fiksavimo priemonėmis aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka, laikydamiesi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų tvarkymą, įtvirtintų reikalavimų; atlikdami kontrolinius pirkimus atliekų tvarkymo srityje, naudoti atliekų buvimo vietos nustatymo įrangą, o gyvosios gamtos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo priežiūros srityje naudoti valstybinių gamtos išteklių buvimo vietos nustatymo įrangą;

4) tikrinti dokumentų, daiktų (gamtos išteklių, medžiagų, įrankių ir priemonių), vykdomos veiklos atitiktį aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams;

5) šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti reidus ir (ar) dalyvauti kitų institucijų organizuojamuose reiduose;

6) aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka stabdyti su Lietuvos valstybės vėliava ar užsienio valstybės vėliava Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje plaukiojančius laivus, atlikti juose aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą; šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti tyrimą dėl jūros aplinkos teršimo ar kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, sulaikyti laivus, nukreipti juos į saugų uostą ar kitą saugią stovėjimo nekeliant pavojaus jūros aplinkai vietą; atlikti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atviroje jūroje su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose. Šio punkto ir šio įstatymo IV skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos netaikomos karo laivams, pagalbiniams karo laivyno laivams arba kitiems valstybei nuosavybės teise priklausantiems ar jos eksploatuojamiems ir tuo metu tik nekomercine valstybės veikla užsiimantiems laivams;

7) kad būtų išaiškinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė, ar užkirstas kelias jiems, taip pat žalos aplinkai grėsmei, aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka apžiūrėti transporto priemones, atlikti transporto priemonių į aplinką išmetamų teršalų kontrolę;

8) šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių fizinės, psichinės prievartos, šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių naudojimą, nustatyta tvarka naudoti fizinę, psichinę prievartą, šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones;

9) vairuodami specialiąsias transporto priemones, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatyta tvarka naudoti mėlynos ir raudonos arba tik mėlynos spalvos švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka stabdyti transporto priemones;

10) pasitelkti ekspertus ir (ar) specialistus, turinčius reikiamą įrangą, dalyvauti atliekant patikrinimą ir (ar) vertinti patikrinimo duomenis, ir (ar) imti ėminius, ir (ar) atlikti tyrimus ir matavimus, kai reikia specialiųjų žinių ir (ar) įrangos;

11) įtardami, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra blaivus ir (ar) neapsvaigęs;

12) šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka atlikti į aplinką patenkančių teršalų ir jų paveiktos aplinkos užterštumo matavimus;

13) naudotis kitomis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, numatytomis teisėmis.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai turi šias pareigas:

1) gavę pranešimą ir (ar) informacijos apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, jeigu pagal kompetenciją patys to padaryti negali, – informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Priimant sprendimą dėl reagavimo ar nereagavimo į pranešimus ar gautą informaciją apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, įvertinamas informacijos pagrįstumas, patikimumas, galimo pažeidimo keliama grėsmė saugomai vertybei (reikšmingumas), aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos išteklių naudojimo efektyvumas ir pagrįstumas. Sprendimų dėl reagavimo į pranešimus ir (ar) informaciją apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus priėmimo tvarką nustato aplinkos ministras ar jo įgaliotos institucijos vadovas;

2) nustatę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuriuo aplinkai padaryta žala, ir įvertinę šią žalą, išskyrus atvejus, kai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, dėl kurio turi būti taikomas aplinkos pirminės būklės atkūrimas, privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka pasiūlyti pažeidėjui atlyginti žalą aplinkai ir kitus nuostolius. Jeigu pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno nurodytą terminą savanoriškai neatlygina žalos aplinkai ir kitų nuostolių, aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija privalo pateikti ieškinį teismui dėl žalos aplinkai ir kitų nuostolių atlyginimo;

3) Administracinių nusižengimų kodekse ir Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta tvarka vykdyti administracinių nusižengimų teiseną ir bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teiseną;

4) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka duoti privalomuosius nurodymus asmenims;

5) kilus įtarimų dėl medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai šis medžiotojas nesutinka dėl to tikrintis, ar užfiksavus, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, neleisti šiam medžiotojui dalyvauti medžioklėje;

6) gavę iš Vyriausybės paskirtos kompetentingos institucijos, atsakingos už Bendrijoje ir ne Bendrijoje esančių organizacijų registravimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 ir kitų pagal šį reglamentą kompetentingai institucijai nustatytų funkcijų atlikimą, ir (ar) Vyriausybės paskirtos kompetentingos institucijos, atsakingos už Reglamente (EB) Nr. 66/2010 numatytų užduočių vykdymą, informaciją, kad neteisėtai ir nesilaikant nustatytų reikalavimų naudojami Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos logotipas ir (ar) Europos Sąjungos ekologinis ženklas, vykdyti administracinių nusižengimų teiseną Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, inicijuoti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka;

7) šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių saugojimą ir nešiojimą, nustatyta tvarka saugoti ir nešioti šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones;

8) vykdyti kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, numatytas pareigas.

Bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja ir ekonomines sankcijas skiria vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, neatsižvelgiant į jų tarnybos vietą, turi teisę atlikti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje plaukiojančiuose laivuose ir atviroje jūroje su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas, gavęs aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno sutikimą pasyviai budėti namie, nustato pasyviojo budėjimo namie laiką. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas gali bet kuriuo metu sutikimą atšaukti tokia pat tvarka, kokia sutikimas duotas. Sutikimo davimo, atšaukimo tvarką nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, davęs šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, privalo pasyviojo budėjimo namie metu būti pasirengęs pradėti atlikti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas pasyviojo budėjimo namie metu privalo priimti informaciją ir pranešimus apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, pasyviojo budėjimo namie metu gavęs informacijos arba pranešimą apie daromą aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, privalo pradėti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą. Už pasyvųjį budėjimą namie ir laiką, kada šioje dalyje nustatytais atvejais pradedama ir atliekama aplinkos apsaugos valstybinė priežiūra, mokama teisės aktų, reglamentuojančių darbo užmokesčio skaičiavimą, mokėjimą valstybės tarnautojams, nustatyta tvarka. Laikas, kada šioje dalyje nustatytais atvejais pradedama ir atliekama aplinkos apsaugos valstybinė priežiūra, įskaitomas į aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno darbo laiką.

Pasyviojo budėjimo namie laiko nustatymo, pasyviojo budėjimo namie, pranešimų apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus priėmimo, perdavimo, reagavimo į juos ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros vykdymo pasyviojo budėjimo namie metu tvarką nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

12 straipsnis. Teismo leidimų patekti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas išdavimo tvarka

Jeigu aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija priima sprendimą atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose, pirmosios instancijos administraciniam teismui teikiamas prašymas išduoti teismo leidimą patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, išskyrus atvejus, kai aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija kreipiasi į fizinį asmenį ir gauna jo sutikimą patekti į jo gyvenamąsias patalpas.

Prašyme išduoti teismo leidimą patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas turi būti nurodytas tikrinamo fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamųjų patalpų adresas, galimų pažeidimų pobūdis.

Prašymas išduoti teismo leidimą patekti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas turi būti išnagrinėtas ir motyvuota nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo priėmimo momento.

Jeigu aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija nesutinka su pirmosios instancijos administracinio teismo nutartimi, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo ją apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos skundą dėl pirmosios instancijos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio skundo priėmimo dienos.

13 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų socialinės garantijos

Valstybės tarnybos įstatymas, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams taikomi, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnui, kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija:

1) netekusiam 75–100 procentų dalyvumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 46,55 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) netekusiam 60–70 procentų dalyvumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 37,24 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3) netekusiam 45–55 procentų dalyvumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 27,93 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4) netekusiam iki 40 procentų dalyvumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais tarnybai – 23,28 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 18,62 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno, kuris žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba kurio mirties priežastis susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, arba kuris nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpiu, – iki 24 metų, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie yra asmenys su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti neįgaliaisiais ar iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei)) per 1 metus nuo pareigūno mirties išmokama 120 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Ši kompensacija išmokama lygiomis dalimis kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos nariui ir išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju buvo paskirtas pareigūnas ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris).

Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos, mokėtinos lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, dydis nustatomas aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros institucijos vadovo nustatyta tvarka.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų profesinė civilinė atsakomybė už vykdant tarnybines funkcijas asmenims padarytą žalą draudžiama civilinės atsakomybės draudimu iš aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai skirtų asignavimų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros institucijos vadovo nustatyta tvarka.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnui, kuris atlikdamas tarnybines pareigas viršijo tarnybinės rizikos ribas ir todėl padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą ir tapo įtariamuoju, specialiuoju liudytoju, kaltinamuoju arba kuris nukentėjo atlikdamas jam priskirtas tarnybines funkcijas ar dėl savo tarnybos, iš aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai skirtų asignavimų kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Šią kompensaciją iš įstaigai skirtų asignavimų skiria aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų, jų šeimos narių (vaiko, tėvo (įtėvio), motinos (įmotės), sutuoktinio, partnerio) ir jų nuosavybės apsauga, kai dėl aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno tarnybos kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka iš aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai skirtų asignavimų.

IV SKYRIUS

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS PROCESAS

PIRMASIS SKIRSNIS

KONSULTAVIMAS, METODINĖS PAGALBOS TEIKIMAS, VEIKLOS PATIKRINIMAS

14 straipsnis. Konsultavimas, metodinės pagalbos teikimas ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros viešumas

Asmenų konsultavimas yra neatsiejama aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros dalis. Ūkio subjektų konsultavimas atliekamas Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, atlikdama asmenų veiklos priežiūrą, turi teikti metodinę pagalbą, siekti užkirsti kelią žalai įstatymų saugomoms vertybėms atsirasti (teisės aktų pažeidimų prevencija); atlikdama ūkio subjektų veiklos priežiūrą – siekti užtikrinti tvarų ūkinės veiklos vykdymą ir verslo plėtrą.

Planuojamų ūkio subjektų patikrinimų plano įgyvendinimas, informacijos apie atliekamą patikrinimą visuomenės informavimo priemonėms ir su patikrinimu nesusijusiems asmenims pateikimas, poveikio priemonių taikymas ūkio subjektams, su ūkio subjektų veiklos aplinkos apsaugos valstybine priežiūra susijusios informacijos skelbimas, informacijos aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai teikimas, aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos veiklos vertinimas ir atskaitomybė atliekami Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Reidai

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija reidus organizuoja ir vykdo aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija organizuodama reidus turi teisę siūlyti kompetentingiems viešojo administravimo subjektams juose dalyvauti.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija pagal kompetenciją turi teisę dalyvauti kitų viešojo administravimo subjektų organizuojamuose reiduose.

16 straipsnis. Asmenų veiklos patikrinimas

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija ūkio subjektų patikrinimų planų sudarymo kriterijus, planinių ir neplaninių patikrinimų tvarką ir trukmę nustatančias taisykles, tikrinamų asmenų atrankos kriterijus nustatančias taisykles rengia ir tvirtina, taip pat ūkio subjektų patikrinimų planą rengia, tvirtina, skelbia ir keičia Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Kitų asmenų patikrinimų planų sudarymo kriterijus, patikrinimų tvarką ir trukmę nustatančias taisykles, tikrinamų asmenų atrankos kriterijus nustatančias taisykles rengia ir tvirtina, taip pat kitų asmenų patikrinimų planą rengia, tvirtina, skelbia ir keičia aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija šios institucijos vadovo nustatyta tvarka.

Patikrinimo įforminimo dokumentų formas ir jų pildymo reikalavimus tvirtina aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

Tikrindamas veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas privalo:

1) prisistatyti nurodydamas vardą, pavardę ir pareigas, nurodyti tikrinimo priežastį ir, kai neturi aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno tarnybinio ženklo ar nedėvi tarnybinės uniformos su aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų skiriamaisiais ženklais arba kai asmuo reikalauja, parodyti tarnybinį pažymėjimą;

2) paaiškinti asmens teisę dalyvauti atliekant patikrinimą, atlikdamas neplaninį patikrinimą, įteikti sprendimo atlikti patikrinimą kopiją (nuorašą), asmens prašymu pateikti papildomą informaciją apie patikrinimą;

3) nustatęs pažeidimą, nurodyti šio pažeidimo esmę ir pareigą jį nutraukti;

4) atlikęs ūkio subjekto patikrinimą, surašyti šio patikrinimo įforminimo dokumentą ir jo kopiją (nuorašą) įteikti ūkio subjektui. Jeigu ūkio subjekto atstovas atliekant patikrinimą nedalyvauja, apie tai įrašoma patikrinimo įforminimo dokumente; atlikus fizinio asmens, kuris nevykdo ūkinės veiklos, patikrinimą ir nustačius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, surašomi Administracinių nusižengimų kodekse numatyti dokumentai;

5) asmens, kurio veikla tikrinama, ar jo atstovo prašymu išklausyti paaiškinimus arba, jeigu jie pateikiami raštu, priimti tikrinamo asmens ar jo atstovo raštu pateiktus paaiškinimus ir juos pridėti prie patikrinimo medžiagos.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, prieš patekdami į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, informuoja fizinį asmenį, kad jis turi teisę aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų neįleisti į gyvenamąsias patalpas, arba pateikia šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą.

Patikrinimų dokumentai saugomi ne trumpiau kaip 5 metus Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Kontrolinių pirkimų atlikimas

Kontroliniai pirkimai tikrinant asmenis atliekami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Kontrolinių pirkimų atlikimo taisykles nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

Kontroliniai pirkimai gali būti atliekami pasitelkiant neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, kitus liudininkus, šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus atliekant po kontrolinio pirkimo, taip pat neatliekant kitų veiksmų, kurie trukdytų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnui atlikti kontrolinį pirkimą.

Atlikęs kontrolinį pirkimą, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas turi prisistatyti asmeniui, nurodydamas vardą, pavardę ir pareigas, parodyti savo tarnybinį pažymėjimą ir pateikti sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją (nuorašą).

18 straipsnis. Valstybinių laboratorinių tyrimų atlikimas ir organizavimas

Valstybinius laboratorinius tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pavedimus šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose laboratorinių tyrimų ir matavimų atlikimą, nustatyta tvarka atlieka ir (ar) valstybinių laboratorinių tyrimų atlikimą organizuoja aplinkos ministro įgaliota institucija. Aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka valstybiniams laboratoriniams tyrimams atlikti turi teisę pasitelkti kitas laboratorijas, akredituotas atlikti laboratorinius tyrimus pagal LST EN ISO/IEC 17025 standartą, asmenis, turinčius specialiųjų žinių, arba pirkti valstybinių laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Į aplinką patenkančių teršalų ir jų paveiktos aplinkos užterštumo matavimus, kurių rezultatai gaunami matavimo vietoje, turi teisę atlikti ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai.

Pavedimai atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus aplinkos ministro įgaliotai institucijai duodami, kai yra šio straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų.

Aplinkos ministro įgaliotos institucijos darbuotojai, pateikę darbuotojo pažymėjimą ir aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pavedimą atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus, be išankstinio įspėjimo tikrinamo objekto darbo metu arba kai yra pagrįstos informacijos ar įtarimų, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai ir (ar) kitaip neteisėtai teršiama aplinka, ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos, bet kuriuo metu turi teisę, laikydamiesi teisės aktuose nustatytų sąlygų, patekti į pavedime atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus nurodytą teritoriją ir jose esančius objektus atlikti pavedime nurodytų matavimų ir (ar) paimti ėminių. Be fizinio asmens sutikimo patekti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas galima tik turint šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pavedime atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus nurodomas asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje ir (ar) joje esančiame objekte turi būti atlikti valstybiniai laboratoriniai tyrimai, ir (arba) kiti duomenys, aiškiai identifikuojantys valstybinių laboratorinių tyrimų atlikimo vietą ar objektą, valstybinių laboratorinių tyrimų atlikimo pagrindas, tikslas, veiksmai, matavimai, asmens, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje ir (ar) objekte turi būti atlikti valstybiniai laboratoriniai tyrimai, informavimo apie valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatus tvarka, valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų apskundimo tvarka, kiti duomenys.

Asmenys, kurių valdomoje, naudojamoje teritorijoje ir (ar) joje esančiame objekte yra taršos šaltinis ir (ar) užteršta aplinka, ir (ar) atliekos, privalo bet kuriuo metu leisti patekti į teritoriją ir (ar) joje esantį objektą, sudaryti sąlygas patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų aplinkos ministro įgaliotos institucijos darbuotojams, pateikusiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos pasitelktiems asmenims, pateikusiems asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas privaloma leisti patekti, kai su šioje dalyje nurodytais dokumentais pateikiamas ir šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka gautas teismo leidimas.

Valstybiniai laboratoriniai tyrimai atliekami:

1) vykdant aplinkos ministro nustatyta tvarka sudarytus valstybinių laboratorinių tyrimų metinius planus; šie planai sudaromi remiantis šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka patvirtintais patikrinimų planais;

2) turint informacijos ar kilus įtarimų, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai ir (ar) kitaip neteisėtai teršiama aplinka, ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos.

Valstybinių laboratorinių tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų atlikti tyrimus teikimo ir atlikimo, valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų teikimo tvarką nustato, pavedimo atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus formą tvirtina aplinkos ministras.

Asmenys (teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių tyrimų išlaidas, jeigu šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą, nustatyta tvarka patvirtinama, kad šiais valstybiniais laboratoriniais tyrimais nustatyta leidžiamąsias normas viršijanti arba neleidžiamoji tarša ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos.

Aplinkos ministras, suderinęs su konkurencijos priežiūros institucija, tvirtina valstybinių laboratorinių tyrimų kainų nustatymo metodiką (toliau – metodika), pagal kurią apskaičiuojamos šio straipsnio 8 dalyje nurodytų valstybinių laboratorinių tyrimų išlaidos. Vadovaudamasis metodika, aplinkos ministro įgaliotos institucijos vadovas tvirtina valstybinių laboratorinių tyrimų kainas. Mokėjimo už valstybinius laboratorinius tyrimus tvarką nustato aplinkos ministras.

19 straipsnis. Patekimas į teritorijas ir jose esančius objektus

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai turi teisę patekti į aptvertas teritorijas ir jose esančius objektus su teritorijos ir (ar) objektų valdytoju ar jo įgaliotu atstovu.

Teritorijos ir (ar) objektų valdytojas privalo bet kuriuo metu leisti ir sudaryti sąlygas aplinkos apsaugos priežiūros pareigūnams patekti į tikrinamą teritoriją ir (ar) objektus. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, siekdami užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams ir (ar) atskleisti ir ištirti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, ir (ar) paimti pažeidimo padarymo įrankius ir priemones, kai teritorijos ir (ar) objektų valdytojas atsisako dalyvauti atliekant patikrinimą arba Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.137 ir (ar) 2.140 straipsniuose nustatyta tvarka iki patikrinimo atlikimo dienos neskiria įgalioto atstovo, arba atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnus į teritoriją ir (ar) jose esančius objektus, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, bet kuriuo metu turi teisę patekti į teritoriją, atidaryti joje esančius užrakintus objektus, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, ir (ar) pašalinti patekti į teritoriją, objektus, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, trukdančias fizines kliūtis ir atlikti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą teritorijos valdytojui nedalyvaujant aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, prireikus nedelsiant patekti į teritoriją ir (ar) joje esančius objektus, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, turi teisę bet kuriuo metu patekti į teritoriją, atidaryti joje esančius užrakintus objektus, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, ir (ar) pašalinti patekti į teritoriją, objektus, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, trukdančias fizines kliūtis ir atlikti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą teritorijos valdytojui nedalyvaujant aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatyta tvarka.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, patekę į teritoriją ir joje esančius objektus, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, be valdytojo sutikimo ar žinios, ne vėliau kaip kitą dieną po patekimo į teritoriją ir joje esančius objektus, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, apie tai informuoja teritorijos ir joje esančių objektų valdytoją.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIVALOMIEJI NURODYMAI

20 straipsnis. Privalomojo nurodymo davimas

Privalomasis nurodymas duodamas:

1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir (ar) kyla tiesioginis pavojus žmonių gyvybei arba sveikatai, nėra galimybės kitais būdais to išvengti, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio, kuriam eksploatuoti išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas, ar jo dalies eksploatavimą;

2) jeigu nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymas dėl neleidžiamo teršalų išmetimo, atliekų susidarymo, laikymo ar apdorojimo arba neteisėto gamtos išteklių naudojimo ir (ar) vykdomas neteisėtas aplinkos teršimas, ir (ar) neteisėtai naudojami ar naikinami gamtos ištekliai, ir (ar) daroma žala aplinkai ir vykdoma veikla didina pažeidimo mastą, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tai lemiančią veiklą;

3) įvykus objekto ar įrenginio savybių pokyčiui, dėl kurio negali būti laikomasi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų ar negali būti vykdoma nurodytuose leidimuose numatyta veikla arba negali būti tinkamai atliekama valstybinė aplinkos apsaugos priežiūra, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nurodytą veiklą;

4) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai ir nesiimama visų būtinų šios žalos prevencijos priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta, duodamas privalomasis nurodymas taikyti reikiamas žalos aplinkai prevencijos priemones;

5) kai padaryta žala aplinkai ir nesiimama veiksmų, kuriais užtikrinama teršalų ir (ar) kitokių žalą aplinkai darančių veiksnių priežiūra, sulaikymas, pašalinimas ar kitoks valdymas, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių žalą aplinkai darančių veiksnių priežiūrą, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą;

6) kai atsiradus žalai aplinkai nevykdomos ar netinkamai vykdomos aplinkos atkūrimo priemonės, duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones;

7) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ir nesiimama veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis veiksmų pažeidimui išvengti;

8) kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes;

9) kai aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ir (ar) neteikiama kita privaloma informacija, ir (ar) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų ar aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos reikalavimai, išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus, duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ir (ar) kitą privalomą informaciją, ir (ar) vykdyti teisėtus reikalavimus;

10) jeigu nustatytas pareigos turėti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus netinkamas laikymasis, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti ūkinę veiklą, kol bus užtikrintas pareigos turėti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus tinkamas laikymasis;

11) jeigu nustatytas Aplinkos apsaugos įstatymo 151 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytos ūkinės veiklos vykdymas, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti šią ūkinę veiklą, kol bus atlikta planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas.

Jeigu duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 10 ir 11 punktuose nurodytais atvejais, privalomajame nurodyme turi būti nurodytos sąlygos ar priemonės, kurias įgyvendinus galima atnaujinti sustabdytą įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą, nurodytą privalomajame nurodyme.

Kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomąjį nurodymą, tačiau atsižvelgiant į situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių arba kai pažeidimas gali būti pašalinamas nedelsiant, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai žodžiu pareikalauja iš atsakingų asmenų imtis veiksmų ar susilaikyti nuo jų, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta arba kad būtų išvengta tiesioginio pavojaus žmonių gyvybei arba sveikatai ar jis būtų sumažintas. Informacija apie aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų žodinius reikalavimus imtis veiksmų ar susilaikyti nuo jų (reikalavimo turinys, vykdymo tvarka, sąlygos ir terminai) nurodoma dokumente, kuriuo įforminamas patikrinimas. Asmuo, nesutikdamas su aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno žodiniu reikalavimu, turi teisę teikti skundą raštu dėl aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno veikimo ar neveikimo Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Skundo padavimas nesustabdo žodinio reikalavimo vykdymo. Asmenys privalo vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų žodinius reikalavimus.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas gali aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka laikinai, ne ilgiau kaip iki privalomojo nurodymo įvykdymo dienos užplombuoti patalpas, įrenginius ir kitus objektus, jeigu nėra kitos galimybės užtikrinti privalomojo nurodymo ar aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno žodinio reikalavimo vykdymą.

Draudžiama sustabdyti veiklą, jeigu toks sustabdymas galėtų sukelti didesnę žalą visuomenės interesams (sutrikdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu veiklos tęsimas. Šioje dalyje nurodytą žalos visuomenės interesams vertinimą atlieka aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos sudaryta komisija.

21 straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys, forma, įteikimas

Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:

1) aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos;

2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;

3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, kontaktinė informacija (ryšio numeris, elektroninio pašto adresas). Jeigu privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui, turi būti nurodomas jo vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu privalomasis nurodymas duodamas užsienio piliečiui, nurodoma asmens gimimo data), gyvenamoji vieta, kita kontaktinė informacija (ryšio numeris, elektroninio pašto adresas, Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo informacinės sistemos (toliau – E. pristatymo sistema) dėžutės adresas, darbo vieta ir kt., jeigu šie asmens duomenys turimi ir žinomi);

4) privalomojo nurodymo davimo pagrindas – pažeisti aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, veika, dėl kurios gali atsirasti pažeidimas, kitos nustatytos aplinkybės, kuriomis pagrindžiamas privalomasis nurodymas;

5) kokius veiksmus turi atlikti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, per kokį terminą jis tai turi padaryti;

6) privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo tvarka;

7) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka;

8) informacija, kaip asmuo turi pranešti apie įvykdytą privalomąjį nurodymą;

9) atsakomybė už privalomojo nurodymo neįvykdymą;

10) kita privalomajam nurodymui duoti reikalinga informacija.

Privalomojo nurodymo formą ir jos pildymo reikalavimų tvarką nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

Privalomojo nurodymo kopija (nuorašas) pasirašytinai įteikiama fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas, ar jo atstovui arba juridinio asmens, kuriam šis nurodymas duodamas, atstovui. Kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti privalomojo nurodymo arba šie asmenys atsisako jį pasirašyti, privalomojo nurodymo kopija (nuorašas) ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo dienos išsiunčiamas šiems asmenims E. pristatymo sistema, elektroniniu laišku ar kitomis elektroninėmis ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jeigu fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas, – darbdavio registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu. Įteikiant asmeniui privalomąjį nurodymą E. pristatymo sistema, elektroniniu laišku ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, privalomojo nurodymo įteikimo asmeniui diena laikoma po privalomojo nurodymo išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

22 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai

Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 1 mėnuo, skiria privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, atsižvelgdamas į asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą ir kitą informaciją, objektyvias aplinkybes, kiek reikia laiko privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Ilgesnius kaip 1 mėnuo, bet ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai privalomojo nurodymo įvykdymo terminus skiria privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, atsižvelgdamas į asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą ir kitą informaciją, objektyvias aplinkybes, kiek reikia laiko privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti, ir privalomojo nurodymo įvykdymo terminą suderinęs su tiesioginiu vadovu.

Ilgesnius privalomojo nurodymo įvykdymo terminus už nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, bet ne ilgesnius kaip 6 mėnesiai skiria aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas, atsižvelgdamas į Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų nustatymo ir pratęsimo komisijos rekomendacijas ir į asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą ir kitą informaciją, objektyvias aplinkybes, kiek reikia laiko privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Ilgesnius kaip 6 mėnesių, bet ne ilgesnius kaip 1 metų terminus aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas šioje dalyje nustatyta tvarka gali nustatyti tik išimtiniais atvejais, kai privalomiesiems nurodymams įvykdyti būtina atnaujinti įrenginius, pakeisti technologijas ar atlikti kitus sudėtingus pertvarkymus, procedūras, kurie negali būti įgyvendinti per 6 mėnesius.

Skirdamas privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas ar aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas įvertina:

1) aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, kurį pašalinti duotas privalomasis nurodymas, mąstą, kompleksiškumą, daromą neigiamą poveikį aplinkai ar šio poveikio aplinkai kilimo tikimybę;

2) taikytinų priemonių, kurių turi būti imamasi siekiant pašalinti pažeidimą, pobūdį, reikiamą taikymo trukmę, sezoniškumą;

3) realios grėsmės, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir (ar) kils tiesioginis pavojus žmonių gyvybei arba sveikatai, kilimo tikimybę.

Jeigu pažeidimu daroma žala aplinkai, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nustatomas ne ilgesnis, nei būtinas teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių priežiūrai, sulaikymui, pašalinimui ar kitokiam valdymui užtikrinti.

Jeigu duodamas privalomasis nurodymas dėl šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 10 ir 11 punktuose nurodytų veikų, neatsižvelgiant į jo įvykdymo terminą šis privalomasis nurodymas turi būti duodamas jį suderinus su aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu.

Privalomojo nurodymo dėl aplinkos atkūrimo priemonių įvykdymo terminai skiriami atsižvelgiant į teisės aktais nustatytus aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimo terminus.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas sudaro Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų nustatymo ir pratęsimo komisiją, tvirtina jos sudėtį ir darbo reglamentą.

23 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminų pratęsimas

Jeigu dėl nuo asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, nepriklausančių objektyvių priežasčių šis privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo gali iki šio privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 7 darbo dienoms rašytiniu motyvuotu prašymu kreiptis į aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, įvertinęs prašymo pagrįstumą ir atsižvelgdamas į Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų nustatymo ir pratęsimo komisijos rekomendacijas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatyme numatyta tvarka, ne vėliau kaip iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos priima motyvuotą ir pagrįstą sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Kai privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra trumpesnis kaip 7 darbo dienos, prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą turi būti pateikiamas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, terminas pratęsiamas ne ilgesniam nei 6 mėnesiai terminui.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, išnagrinėjusi prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) prašymą tenkinti, pratęsiant privalomojo nurodymo įvykdymo terminą prašomam laikotarpiui, tačiau ne ilgesniam nei 6 mėnesiai;

2) prašymą tenkinti, iš dalies pratęsiant privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kitam laikotarpiui, nei prašoma, tačiau ne ilgesniam nei 6 mėnesiai;

3) prašymo netenkinti ir privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsti.

Jeigu duodamas privalomasis nurodymas dėl šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 10 ir 11 punktuose nurodytų veikų, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęsiamas, nebent esama nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.

Asmuo, nesutikdamas su aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos priimtu sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, turi teisę teikti skundą Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymas, privalomajame nurodyme nurodytų sąlygų ar priemonių įgyvendinimas

Apie privalomojo nurodymo įvykdymą asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įvykdymo dienos informuoja aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją privalomajame nurodyme nurodytu būdu.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, privalomajame nurodyme nurodytu būdu gavusi informaciją apie šio privalomojo nurodymo įvykdymą iki jo įvykdymo termino pabaigos arba suėjus šiam terminui, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų atitinkamai nuo šios informacijos gavimo dienos arba nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka patikrina, ar privalomasis nurodymas įvykdytas tinkamai.

25 straipsnis. Privalomojo nurodymo apskundimas, privalomojo nurodymo pripažinimas netekusiu galios

Asmuo per 10 darbo dienų nuo privalomojo nurodymo įteikimo dienos turi teisę teikti skundą dėl jam duoto privalomojo nurodymo aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta, kreipdamasis asmeniškai arba per atstovą. Atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma teisės aktų nustatyta tvarka išduotu įgaliojimu.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai pateiktas skundas dėl privalomojo nurodymo išnagrinėjamas per 10 darbo dienų nuo šio skundo gavimo aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje dienos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos Viešojo administravimo įstatyme numatyta tvarka pranešama skundą padavusiam asmeniui apie priimtą administracinį sprendimą.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, išnagrinėjusi skundą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą;

2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindama jame nustatytus reikalavimus arba nustatydama kitus jo įvykdymo terminus. Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, nustatydama kitus privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 22 straipsnio nuostatomis;

3) privalomąjį nurodymą pripažįsta netekusiu galios ir paveda jį priėmusiam aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnui pateikti iš naujo;

4) privalomąjį nurodymą pripažįsta netekusiu galios.

Asmuo, nesutikdamas su aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros institucijos sprendimu dėl privalomojo nurodymo, turi teisę teikti skundą Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, paaiškėjus naujų aplinkybių, gali privalomąjį nurodymą pripažinti netekusiu galios, taip pat gali savo iniciatyva pripažinti netekusiu galios neteisėtą privalomąjį nurodymą. Apie priimtą sprendimą per 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos privaloma informuoti asmenį, kuriam duotas šis privalomasis nurodymas.

26 straipsnis. Veiksmai, kai privalomasis nurodymas neįvykdomas

Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdomas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Šiais atvejais privalomasis nurodymas perduodamas vykdyti antstoliui įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo termino.

Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija apie privalomųjų nurodymų, duotų šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 10 ir 11 punktuose nustatytais atvejais, neįvykdymą E. pristatymo sistema, elektroniniu laišku ar kitomis elektroninėmis ryšių priemonėmis arba raštu per 3 darbo dienas nuo patikrinimo akto, kuriuo konstatuojamas privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas, surašymo dienos informuoja taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ir taršos leidimus išdavusią instituciją.

TREČIASIS SKIRSNIS

TYRIMAS DĖL JŪROS APLINKOS TERŠIMO IŠ LAIVO ARBA KITO JŪROS APLINKOS APSAUGĄ IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ KITŲ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMO

27 straipsnis. Tyrimo dėl jūros aplinkos teršimo iš laivo arba kito jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo iniciatyvos teisė

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas pradeda tyrimą dėl jūros aplinkos teršimo iš laivo arba kito jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, jeigu:

1) įtaria, kad savanoriškai uoste ar jūros terminale esantis laivas Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje arba išskirtinėje ekonominėje zonoje užteršė jūros aplinką arba šiose teritorijose kitaip pažeidė jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus;

2) įtaria, kad Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje plaukiantis laivas ją užteršė arba joje kitaip pažeidė jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus;

3) pagrįstai įtaręs, kad Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje plaukiantis laivas Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje užteršė jūros aplinką ar kitaip pažeidė jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus ir dėl to padaryta didelė žala jūros aplinkai ar kilo didelės žalos jūros aplinkai grėsmė, yra atlikęs šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytus veiksmus, o pažeidimu įtariamo laivo kapitonas nėra pateikęs reikalaujamos informacijos arba laivo kapitono pateikta informacija neatitinka tikrovės;

4) iš užsienio valstybės kompetentingų institucijų gaunamas pranešimas, kad su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantis laivas įtariamas užteršęs jūros aplinką arba kitaip pažeidęs užsienio valstybės aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus šios užsienio valstybės teritorinėje jūroje arba išskirtinėje ekonominėje zonoje;

5) iš užsienio valstybės kompetentingų institucijų gaunamas prašymas pradėti tyrimą dėl savanoriškai Lietuvos Respublikos uoste ar jūros terminale esančio laivo, pažeidusio prašančios valstybės vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus;

6) iš užsienio valstybės kompetentingos institucijos ar tarptautinės organizacijos gaunamas pranešimas, kad su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantis laivas užteršė jūros aplinką atviroje jūroje;

7) įtaria, kad savanoriškai Lietuvos Respublikos uoste ar jūros terminale esantis laivas pažeidė Europos Sąjungos valstybės narės vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje arba atviroje jūroje jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus.

Teršalų išmetimas iš laivo jūros vidaus vandenyse, įskaitant uostą, teritorinėje jūroje, tarptautinei laivybai naudojamuose sąsiauriuose, kuriuose Lietuvos Respublika įgyvendina jurisdikciją, išskirtinėje ekonominėje zonoje ar lygiavertėje zonoje ir atviroje jūroje nelaikomas pažeidimu, jeigu teršalų išmetimas vykdomas laikantis 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) ir 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos reikalavimų, Jūros aplinkos apsaugos įstatymo.

28 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmai įtarus, kad laivas užteršė jūros aplinką ar kitaip pažeidė jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus ir dėl to padaryta didelė žala jūros aplinkai ar kilo didelės žalos jūros aplinkai grėsmė

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, įtaręs, kad laivas, plaukiantis Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, užteršė jūrą ar kitaip pažeidė jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir dėl to padaryta didelė žala jūros aplinkai ar kilo didelės žalos jūros aplinkai grėsmė, privalo nedelsdamas kreiptis į laivo kapitoną, prašydamas pateikti informaciją, susijusią su jūros aplinkos teršimu ar kitu aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimu. Laivo kapitonas privalo nedelsdamas pateikti aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnui prašomą informaciją.

29 straipsnis. Laivų stabdymas ir tikrinimas

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, siekdami ištirti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus pažeidimus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka stabdyti ir tikrinti laivą.

Jeigu laivas nesustoja, kai to reikalauja aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, jie apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas prievarta sustabdyti laivus. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, kad nepaklusęs aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno reikalavimui sustoti laivas būtų sustabdytas.

Apie laivo sustabdymą aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai nedelsdami informuoja valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę įgyvendinančią instituciją.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai tikrina laivus Vyriausybės nustatyta tvarka.

30 straipsnis. Laivo sulaikymas

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad laivas įvykdė šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus pažeidimus, turi teisę priimti sprendimą sulaikyti laivą, kad galėtų išsamiai ir objektyviai šiuos pažeidimus ištirti.

Sprendimas sulaikyti laivą įteikiamas laivo kapitonui, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai ir, jeigu aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno sprendimu sulaikytas laivas privalo plaukti į uostą, – uosto kapitonui. Sprendimo sulaikyti laivą formą tvirtina aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno sprendimu sulaikytas laivas privalo plaukti į sprendime nurodytą saugų uostą, laivo stovėjimo vietą suderinus su uosto kapitonu, ar saugią stovėjimo vietą. Sprendimas nukreipti sulaikytą laivą į uostą derinamas su Saugios laivybos įstatymo 4 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat sprendime turi būti nurodytas laivo agentas, atstovaujantis laivo savininkui ar valdytojui. Jei laivo kapitonas atsisako vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno sprendimą, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas prievarta atplukdyti laivus į uostą, ir prašo imtis veiksmų, kad nepaklusęs aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno reikalavimui laivas būtų sulaikytas. Apie sulaikyto laivo vykimą ar priverstinį laivo plukdymą į uostą ar saugią stovėjimo vietą aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas nedelsdamas informuoja valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę įgyvendinančią instituciją.

Jeigu sulaikytas laivas įplaukia į uostą, uosto kapitonas neleidžia šiam laivui išplaukti iš uosto, kai priimtas aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno sprendimas sulaikyti laivą.

Asmuo, nesutikdamas su sprendimu sulaikyti laivą, turi teisę teikti skundą pirmosios instancijos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Teismas skundą dėl sprendimo sulaikyti laivą išnagrinėja per 5 dienas nuo skundo priėmimo dienos.

Sprendimo sulaikyti laivą apskundimas nesustabdo sprendimo vykdymo.

Jeigu buvo sukelta didelė žala aplinkai ar didelės žalos aplinkai grėsmė, uosto kapitonas neleidžia sulaikytam laivui išplaukti iš uosto, kol sulaikyto laivo kapitonas ar savininkas ar valdytojas pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais sprendimą sulaikyti laivą priėmusiam aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnui arba administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui, ikiteisminį tyrimą atliekančiam prokurorui ar baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui, kuriems perduota bylos medžiaga, kad bus atlygintos žalos aplinkai ir (ar) žalos aplinkai grėsmės suvaldymo išlaidos, ir (ar) aplinkos būklės atkūrimo išlaidos laivui išplaukus.

Apie priimtą sprendimą sulaikyti laivą, taip pat apie šio sprendimo pripažinimą netekusiu galios ar pasibaigusį sprendimo galiojimą aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija nedelsdama raštu informuoja, aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka pateikdama sprendimo kopiją (nuorašą), valstybės, su kurios vėliava laivas plaukia, kompetentingas institucijas, saugią laivybą ir taršos iš laivų prevenciją užtikrinančią instituciją, valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę įgyvendinančią instituciją ir, jeigu aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno sprendimu sulaikytas laivas privalo plaukti į uostą, – uosto kapitoną.

Jeigu laivas sulaikomas nepagrįstai, laivo savininko ar valdytojo patirti nuostoliai dėl laivo sulaikymo atlyginami Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuostolių atlyginimą, nustatyta tvarka.

31 straipsnis. Sprendimo sulaikyti laivą panaikinimas ir galiojimas

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas priima nutarimą pripažinti netekusiu galios sprendimą sulaikyti laivą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) nepasitvirtina šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti įtarimai;

2) atlyginama žala, padaryta aplinkai teršiant jūros aplinką ar pažeidžiant kitus jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir (arba) įvykdomos visos skirtos nuobaudos, ekonominės sankcijos ar bausmės, jei tarptautinės sutartys nenustato kitaip;

3) pateikiamas prievolių įvykdymo užtikrinimas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais, kad sankcijos už jūros aplinkos teršimą iš laivo ar kitą jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą bus įvykdytos, bus atlygintos žalos aplinkai ir (ar) žalos aplinkai grėsmės suvaldymo ir (ar) aplinkos būklės atkūrimo išlaidos.

Nutarimo pripažinti netekusiu galios sprendimą sulaikyti laivą formą tvirtina aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

Kai aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas perduoda bylos medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai, sprendimas sulaikyti laivą galioja iki nutarimo pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimo dienos.

Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse minimų procesinių dokumentų kopijos (nuorašai) nedelsiant išsiunčiamos (-i) sulaikyto laivo kapitonui, valstybės, su kurios vėliava plaukia laivas, kompetentingoms institucijoms, saugią laivybą ir taršos iš laivų prevenciją užtikrinančiai institucijai, valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę įgyvendinančiai institucijai ir uosto kapitonui. Jei sprendimas sulaikyti laivą pripažįstamas netekusiu galios pagal šio straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija apie laivo sulaikymo termino pabaigą nedelsdama informuoja šio įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje nurodytas institucijas ir laivo kapitoną.

32 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmai įtarus, kad laivai teršia jūros aplinką arba kitaip pažeidžia jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, jei tyrimo dėl tokios veikos negalima pradėti

Jei aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas įtaria, kad su užsienio valstybės vėliava plaukiantis laivas užteršė jūros aplinką arba kitaip pažeidė jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, o dėl šios veikos tyrimo iniciatyvos teisės nesuteikia šio įstatymo 27 straipsnis, aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija informaciją apie jūros aplinkos teršimą arba kitą jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka raštu pateikia artimiausio uosto, į kurį ketina įplaukti ar yra įplaukęs tokią veiką įvykdęs laivas, valstybės kompetentingoms institucijoms arba valstybės, su kurios vėliava plaukia laivas, kompetentingoms institucijoms ir paprašo atlikti šios veikos tyrimą.

33 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai privalo užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms teikti turimą informaciją apie jūros aplinkos teršimą arba kitą jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, taip pat atlikti kitus veiksmus, kuriais nustatomi ar gali būti nustatomi jūros aplinką teršiantys arba kitaip jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus pažeidžiantys laivai ir (ar) su tokia veika susijusios aplinkybės.

V SKYRIUS

PSICHINĖS, FIZINĖS PRIEVARTOS IR ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ NAUDOJIMAS

34 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių psichinės ir (ar) fizinės prievartos naudojimą, nustatytais atvejais ir tvarka gali naudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas turi teisę naudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms vykdyti. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą, individualias pažeidėjo savybes ir (ar) pavojų keliančio objekto savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta yra neveiksminga arba neįmanoma arba kai bet koks delsimas kelia pavojų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno ar kito asmens gyvybei, sveikatai ar turtui arba aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno saugomiems objektams.

Psichinę prievartą aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas turi teisę naudoti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse arba šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.

Fizinę prievartą aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas turi teisę naudoti:

1) saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei arba sveikatai ar turtui;

2) kai asmuo vengia vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų reido ar atliekant asmens veiklos patikrinimą duodamus teisėtus ir pagrįstus reikalavimus ar nurodymus, siekdamas asmenį priversti paklusti, taip pat sulaikydamas asmenį, jeigu jis priešinasi;

3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir mėgindamas šias priemones susigrąžinti;

4) patekdamas į teritorijas ir jose esančius objektus, apžiūrėdamas transporto priemones esant šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje išvardytoms sąlygoms;

5) tarnybinio būtinumo atvejais stabdydamas transporto priemonę, laivą, orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu;

6) kai būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jo saugomiems objektams.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:

1) agresyviems ar linkusiems žalotis asmenims;

2) pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas šių asmenų apžiūrą.

Draudžiama naudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones, išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius:

1) asmenims, jeigu akivaizdu arba aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas žino, kad jie yra asmenys su negalia;

2) asmenims, jeigu aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams žinoma, kad šie asmenys turi neliečiamybės teisę;

3) moterims, jeigu akivaizdu arba aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas žino, kad jos yra nėščios;

4) nepilnamečiams asmenims, jeigu jų išvaizda atitinka amžių.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, jei jis su savimi neturi specialiųjų priemonių ar šaunamojo ginklo, gali panaudoti bet kokias pagalbines priemones, būtinas kėsinimuisi į jo ar kito asmens gyvybę arba sveikatą atremti, pavojaus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno ar kito asmens gyvybei arba sveikatai šaltiniui likviduoti.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei arba sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą, pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, imtis kitų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą nedelsiant pranešama tiesioginiam vadovui.

Specialiųjų priemonių specifikaciją ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

35 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, vykdydamas aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą gyvosios gamtos apsaugos ir naudojimo srityje, gali naudoti šaunamąjį ginklą šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Šaunamasis ginklas gali būti naudojamas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta yra neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei arba sveikatai, arba aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui, kitiems aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno saugomiems objektams, arba nusikalstamoms veikoms užkardyti.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis:

1) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei arba sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;

2) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno ar kito asmens gyvybei arba sveikatai;

3) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno ar kito asmens gyvybei arba sveikatai.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, nekeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jeigu kyla neišvengiamas pavojus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno arba kitų asmenų gyvybei arba sveikatai. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, nekeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, šiais atvejais:

1) kai kyla neišvengiamas pavojus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno arba kitų asmenų gyvybei arba sveikatai;

2) užkirsdamas kelią nusikalstamoms veikoms, taip pat kai būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jo saugomiems objektams.

Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno arba kito asmens gyvybei arba sveikatai arba kai įspėti neįmanoma.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, nekeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą arba išsikviesti pagalbą.

Kai nėra neišvengiamo pavojaus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno arba kitų asmenų gyvybei arba sveikatai, naudoti šaunamąjį ginklą draudžiama:

1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys;

2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų ir (ar) lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai arba visuomenės saugumui.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei arba sveikatai, turi suteikti tam asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą, pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą nedelsiant pranešama tiesioginiam vadovui.

Šio straipsnio 1, 2, 3 dalių ir 6 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė.

Šaunamojo ginklo ir šaudmenų išdavimo, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarką aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

VI SKYRIUS

NEETATINIAI APLINKOS APSAUGOS INSPEKTORIAI

36 straipsnis. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą padeda vykdyti visuomeniniais pagrindais veikiantys aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų pagalbininkai – neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Aplinkos apsaugos įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų, su kuriais atlieka šiame įstatyme nustatytas pareigas, nurodymais.

Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių uždavinys – teikti pagalbą aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams.

37 straipsnis. Reikalavimai asmenims, norintiems tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais

Neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais gali tapti 18 metų sulaukę Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie yra nepriekaištingos reputacijos aplinkos apsaugos srityje: neturi teistumo, jiems per paskutinius 1 metus nebuvo įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis už baudžiamuosius nusižengimus aplinkai, per paskutinius 1 metus nebuvo bausti administracinėmis nuobaudomis už teisės pažeidimus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, taip pat buvę aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, kurie nebuvo atleisti už tarnybinius nusižengimus arba nuo kurių atleidimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai, taip pat buvę neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kuriems neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgaliojimai buvo panaikinti kitais, o ne šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais arba nuo įgaliojimų panaikinimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai.

Asmenys, pretenduojantys tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, turi pagal mokymo programą išklausyti mokymo kursą ir išlaikyti testą. Šis reikalavimas netaikomas buvusiems aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams, atleistiems ne daugiau kaip prieš 5 metus. Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus mokymo kurso programą ir testavimo tvarką nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

38 straipsnis. Įgaliojimų neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikimas

Įgaliojimai neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikiami 5 metams ir gali būti pratęsiami kas 5 metus. Prieš suteikiant neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams įgaliojimus, tikrinama, ar asmens žinios pagal šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodyto testo rezultatus, kvalifikacija ir reputacija atitinka neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui keliamus reikalavimus. Ar neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais pageidaujantys tapti asmenys atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, jų patikrinimo, įgaliojimų neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikimo ir pratęsimo tvarką nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

Įgaliojimai neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikiami ir pratęsiami aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgaliojimų patvirtinimo pažymėjimus išduoda aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija. Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimo formą tvirtina aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

39 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos organizavimas ir vertinimas

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija organizuoja neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą, renka, sistemina ir analizuoja informaciją apie neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos rezultatus, vertina neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos efektyvumą ir atitiktį keliamiems reikalavimams, rengia kvalifikacijos tobulinimo mokymus.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai yra atskaitingi aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas nustato neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigų atlikimo, įskaitant veiklos saugos ir sveikatos apsaugos užtikrinimą atliekant pareigas, ir kvalifikacijos tobulinimo mokymų tvarką, veiklos vertinimo kriterijus, elgesio taisykles.

40 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigos

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, tikrindami, ar asmenys laikosi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, privalo:

1) pastebėję daromą aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nedelsdami apie tai pranešti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, pagal šiame įstatyme neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams nustatytas teises imtis priemonių, kad užkirstų pažeidimui kelią, nustatyti aplinkybes, liudytojus ar suteikti kitokią pagalbą pažeidimą tiriantiems aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams;

2) pranešti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai apie pastebėtus aplinkos užteršimo, gyvūnų žuvimo, augalijos naikinimo, ekologinių pokyčių atvejus ir dalyvauti likviduojant padarinius;

3) užfiksavę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka perduoti aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams šio pažeidimo įrodymus.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, atlikdami pareigas, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų, visuotinai priimtinų elgesio ir etikos normų, gerbti ir užtikrinti žmogaus teises ir laisves, laiku ir tiksliai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų pavestas užduotis, vykdyti teisėtus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų nurodymus, laikytis aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatytų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigų atlikimo ir elgesio taisyklių.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pareigų atlikimo tvarką nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

41 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai savarankiškai, nedalyvaujant aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnui, turi teisę:

1) reikalauti, kad asmenys laikytųsi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nutrauktų daromus šių reikalavimų pažeidimus;

2) fiksuoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, vaizdo fiksavimo priemonėmis fiksuoti asmenis, įtariamus darant ar darančius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, šių asmenų veiksmus ir jų transporto priemones;

3) aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų prevencijai užtikrinti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka ne mažiau kaip po 2 neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius patruliuoti, tai yra vykdyti neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui pavestas užduotis užtikrinant aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų prevenciją aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno nustatytoje teritorijoje ir (ar) maršrutuose.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai kartu su aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnais turi teisę:

1) patekti į teritorijas ir jose esančius objektus atlikdami aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų pavestas užduotis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams išaiškinti ar jų padariniams likviduoti. Į karines teritorijas turi teisę patekti patekimą į karines teritorijas reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas be šio fizinio asmens sutikimo turi teisę patekti, kai šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka gautas teismo leidimas;

2) tikrinti asmenų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius;

3) padėti aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams atlikti kontrolinius pirkimus;

4) reikalauti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pažeidėjo asmens tapatybei nustatyti.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kurie yra žvejybos ar medžioklės plotų naudotojai ar juridinių asmenų, kurie yra žvejybos ar medžioklės plotų naudotojai, nariai, dalyviai ar darbuotojai, vadovaudamiesi šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, turi teisę naudojamuose žvejybos ar medžioklės plotuose, vykdant medžioklės ar žvejybos ploto naudotojui įstatymuose nustatytas pareigas, savarankiškai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2 neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, tikrinti asmenų dokumentus, kuriais suteikiama teisė naudoti gamtos išteklius.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai pareigas atlieka aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka koordinuojami aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno.

42 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skatinimas

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, pasižymėję gerais veiklos rezultatais vykdant šiame įstatyme nustatytas pareigas, taip pat aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų nurodymus, gali būti skatinami padėka ir (ar) apdovanojami aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka.

43 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių socialinės garantijos

Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui valstybė išmoka vienkartinę pašalpą, jeigu jam atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas buvo padarytas kūno sužalojimas, dėl kurio jam nustatytas:

1) iki 15 procentų dalyvumo lygis, – 60 bazinių socialinių išmokų dydžio;

2) 20–40 procentų dalyvumo lygis, – 50 bazinių socialinių išmokų dydžio;

3) 45–55 procentų dalyvumo lygis, – 40 bazinių socialinių išmokų dydžio.

Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui žuvus atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpiu, – iki 24 metų, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti neįgaliaisiais ar iki 2005 m. birželio 30 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei)) išmokama lygiomis dalimis 120 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė pašalpa.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos pašalpos nemokamos, jeigu:

1) neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius žuvo ar susižalojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;

2) neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus žūties ar susižalojimo priežastis – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

3) neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;

4) neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus žūties ar susižalojimo priežastis – transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti arba perdavimas ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės vairuoti;

5) neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ar kitų veiksnių, nesusijusių su jo pareigų vykdymu;

6) dėl neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus sužalojimų atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas nenustatytas sumažėjęs dalyvumo lygis;

7) neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius žuvo ar susižalojo dėl savo kaltės – netinkamai atlikdamas neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pašalpos išmokamos aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka.

44 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgaliojimų panaikinimas, sustabdymas

Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui įgaliojimai panaikinami ir (ar) nepratęsiami:

1) jo prašymu;

2) jeigu jis ilgiau kaip 1 metus neatlieka neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigų;

3) dėl neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus vardo pažeminimo ar aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos diskreditavimo;

4) jeigu jis nebeatitinka šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

5) jeigu jis netinkamai atlieka neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas, viršija jam suteiktus įgaliojimus, piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, vykdo su neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus statusu nesuderinamą veiklą, sukeliančią interesų konfliktą atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas.

Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui įgaliojimai sustabdomi:

1) jo prašymu – prašyme nurodytam laikotarpiui;

2) jeigu atliekamas tyrimas dėl jo veiksmų viršijus suteiktus įgaliojimus ar jais piktnaudžiaujant, netinkamai atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas ar su neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus statusu ir pareigų atlikimu nesuderinamos veiklos, sukeliančios interesų konfliktą atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas, – atliekamo tyrimo laikotarpiui;

3) jeigu jis įtariamas padaręs nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą aplinkai, administracinį nusižengimą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, – iki baudžiamojo proceso pabaigos arba nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo, arba administracinio nurodymo įvykdymo.

Atvejus, kai laikoma, kad neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius vykdė veiklą, nesuderinamą su neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus statusu, pažemino neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus vardą ar diskreditavo aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją, nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams įgaliojimai sustabdomi ir panaikinami aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgaliojimų sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

45 straipsnis. Asmenų teisės ir pareigos

Asmenys šiame įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka turi teisę apskųsti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmus ir (ar) neveikimą.

Asmenys privalo aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams sudaryti visas būtinas sąlygas atlikti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą, paklusti aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtiems reikalavimams.

46 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimus

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, nesiimantys veiksmų, kuriais užtikrinamas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymasis, ar viršijantys jiems suteiktus įgaliojimus, traukiami teisinėn atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Asmenys už neteisėtą aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno tarnybinio pažymėjimo, tarnybinės uniformos su aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų skiriamaisiais ženklais, atskirų jos dalių ar aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų skiriamųjų ženklų ar aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno tarnybinio ženklo naudojimą atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos

aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1381.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010.

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo.

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB.

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006.

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentu (ES) 2023/1199.

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/1941.

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių ir gyvulininkystės sektoriuje išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) su pakeitimais, padarytais 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1785.

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. spalio 15 d. Komisijos reglamentu (ES) 2024/3199.

10.

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/852 dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1849.

11.

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2025 m. gegužės 5 d. Komisijos reglamentu (ES) 2025/843.

12.

2024 m. vasario 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/573 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 517/2014.

13.

2024 m. vasario 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/590 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009.

_________“.

2 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atlieka šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo, susijusio su aplinkos apsaugos valstybine priežiūra, poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas).

Atliekant ex post vertinimą, nustatoma, kokį poveikį šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros priemonės turėjo aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pažangos indeksui, gyventojų, prisidedančių prie aplinkos saugojimo, dalies pokyčiui.

Ex post vertinimo laikotarpis – 3 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2030 m. sausio 12 d.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 12 d.

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnyje nustatytos socialinės garantijos taikomos įvykių, susijusių su aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno mirtimi, sužalojimu, susižalojimu arba sveikatos sutrikdymu ir įvykusių nuo 2026 m. sausio 12 d., atvejais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, aplinkos ministras ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas iki 2026 m. sausio 11 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Iki 2026 m. sausio 11 d. pradėtos objektų plombavimo, privalomųjų nurodymų davimo, įvykdymo terminų pratęsimo, vykdymo užtikrinimo, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių testavimo, kvalifikacijos tobulinimo mokymų organizavimo, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgaliojimų sustabdymo ir panaikinimo procedūros baigiamos pagal iki 2026 m. sausio 11 d. galiojusį teisinį reguliavimą.

Kituose teisės aktuose vartojamą sąvoką „aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“ atitinka sąvoka „aplinkos apsaugos valstybinė priežiūra“, sąvoką „aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija“ atitinka sąvoka „aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija“, sąvoką „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas“ atitinka sąvoka „aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas“.

Kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą reiškia nuorodas į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda