Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymas

Atestavimo komisija teikia išvadą kultūros ministrui sprendimui dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo specialistui priimti vadovaujantis šio straipsnio 10, 11, 14–19 dalyse nustatytais reikalavimais ir šio straipsnio 20 dalyje nurodytais egzaminų rezultatais.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacijos atestatus Atestavimo komisijos teikimu išduoda kultūros ministras. Kultūros ministras nustato atestuojamos veiklos specializacijas, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką.

Nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius ir archeologinius tyrimus siekiantys atlikti specialistai pagal atitinkamas veiklos specializacijas privalo atitikti šiuos kvalifikacijos reikalavimus:

Vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos projektavimui (atlikti tvarkybos projekto vadovo, tvarkybos projekto dalies vadovo funkcijas) ir (ar) atlikti tvarkybos projekto ar jo dalies sprendinių įgyvendinimo priežiūrą (atlikti tvarkybos projekto vykdymo priežiūros vadovo, tvarkybos projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo funkcijas) siekiantys specialistai privalo atitikti šiuos kvalifikacijos reikalavimus:

Atlikti tvarkybos darbų techninę priežiūrą (atlikti tvarkybos darbų techninės priežiūros vadovo funkcijas) siekiantys būti atestuoti specialistai privalo atitikti šiuos kvalifikacijos reikalavimus:

Vadovauti tvarkybos darbų ir (ar) statybos darbų nekilnojamojo kultūros paveldo objekte vykdymui siekiantys būti atestuoti specialistai privalo atitikti šiuos kvalifikacijos reikalavimus:

Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbus siekiantys atlikti specialistai privalo turėti ne trumpesnę kaip 2 metų dalyvavimo atliekant nekilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ar restauravimo darbus, kai veikla vykdoma nekilnojamosiose kultūros vertybėse, patirtį, siekiant, kad būtų suteikta pirmoji kvalifikacinė kategorija; ne trumpesnę kaip 3 metų patirtį, siekiant, kad būtų suteikta antroji kvalifikacinė kategorija; ne trumpesnę kaip 5 metų patirtį, siekiant, kad būtų suteikta trečioji kvalifikacinė kategorija. Dalyvavimo atliekant tvarkybos darbus profesinė patirtis nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurių konservavimo ar restauravimo darbus atliekant buvo dalyvauta, sąrašą.

Paveldosaugos ekspertizę ir nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimą pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį siekiantys atlikti specialistai privalo atitikti šiuos kvalifikacijos reikalavimus:

Šio straipsnio 14–19 dalyse nurodyti specialistai privalo Atestavimo komisijoje išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą, išskyrus kultūros paveldo objekto tvarkomuosius statybos ir (ar) statybos darbus nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose siekiančius atlikti specialistus, kurie privalo išlaikyti tik profesinių žinių egzaminą ir būti išklausę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimo kursus, kurių organizavimo tvarką nustato kultūros ministras.

Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės narės (Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės) arba Šveicarijos Konfederacijos, taip pat trečiųjų valstybių piliečiai, profesines kvalifikacijas įgiję Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse, Šveicarijos Konfederacijoje ar trečiosiose valstybėse, turi teisę vykdyti šio straipsnio 1, 2, 4, 6 ir 8 dalyse nurodytą veiklą Atestavimo komisijoje išlaikę profesinių ir teisinių žinių egzaminą (išskyrus kultūros paveldo objekto tvarkomuosius statybos ir (ar) statybos darbus nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose siekiančius atlikti specialistus, kurie privalo išlaikyti tik profesinių žinių egzaminą ir būti išklausę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimo kursus, kurių organizavimo tvarką nustato kultūros ministras) ir įgiję atitinkamos specializacijos kvalifikacijos atestatą šio įstatymo nustatyta tvarka. Šių piliečių kvalifikacijos pripažinimo tvarką nustato kultūros ministras. Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės narės (Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės) arba Šveicarijos Konfederacijos, taip pat trečiųjų valstybių piliečiai, profesines kvalifikacijas įgiję Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse ar Šveicarijos Konfederacijoje, turi teisę vykdyti šio straipsnio 3, 5 ir 7 dalyse nurodytą veiklą, jeigu turi Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą kilmės valstybėje turimos teisės užsiimti atitinkama veikla pripažinimo dokumentą arba jų turima užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir Statybos įstatymo arba Architektūros įstatymo nustatyta tvarka ir Atestavimo komisijoje yra išlaikę profesinių ir teisinių žinių egzaminą bei įgiję atitinkamos specializacijos kvalifikacijos atestatą šio įstatymo nustatyta tvarka.

Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba susijusią veiklą, turi teisę su atestavimu ir kvalifikacijos pripažinimu susijusias procedūras (išskyrus profesinių ir teisinių žinių egzamino laikymą) atlikti per atstumą elektroninių ryšių priemonėmis arba kitais būdais (registruotąja pašto siunta)) kreipdamiesi į Kultūros ministeriją ar į Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą. Sprendimas dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestato išdavimo ar neišdavimo arba profesinės kvalifikacijos pripažinimo ar nepripažinimo priimamas ir priėmus atitinkamą sprendimą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatas ar profesinės kvalifikacijos pripažinimo dokumentas išduodamas neterminuotam laikui ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatui ar profesinės kvalifikacijos pripažinimo dokumentui gauti gavimo Kultūros ministerijoje dienos. Fiziniai asmenys, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metus privalo tobulinti savo kvalifikaciją, kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su Kultūros ministerija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami Kultūros ministerijai. Atsakymo dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestato išdavimo arba neišdavimo ar turimos profesinės kvalifikacijos pripažinimo arba nepripažinimo nepateikimas nelaikomas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato išdavimu ar kvalifikacijos pripažinimu.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacijos atestatų duomenys, kuriuose yra nurodytas atestuoto specialisto vardas ir pavardė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato numeris ir išdavimo data, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato galiojimo sustabdymo data, veiklos rūšys ir sritys, yra viešinami Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomoje ir tvarkomoje Licencijų informacinėje sistemoje tol, kol galioja šie atestatai, kaip nurodyta šio straipsnio 28 dalyje. Asmens duomenų viešinimo tikslas – sudaryti galimybę įvertinti, ar asmenys turi teisę vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba susijusią veiklą. Šioje straipsnio dalyje nurodyti asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679 ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą.

Kultūros ministras sustabdo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestato galiojimą iki 6 mėnesių (konkretus terminas nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumo nekilnojamosioms kultūros vertybėms laipsnį, kilusius padarinius, o kai sustabdytas kilmės valstybėje turimos fizinio asmens teisės, kuri buvo pripažinta išduodant jam profesinės kvalifikacijos pripažinimo dokumentą, galiojimas – atsižvelgiant į šios teisės sustabdymo aplinkybes ir terminą) šiais atvejais:

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestato turėtojas, pašalinęs šio straipsnio 24 dalies 1 ir (ar) 2, ir (ar) 3 punkte nurodytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestato galiojimas, pateikia Kultūros ministerijai tai įrodančius dokumentus. Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų pateikimo Kultūros ministerijai dienos Atestavimo komisijos teikimu kultūros ministras priima sprendimą dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestato sustabdymo panaikinimo arba nepanaikinimo, jeigu patikrinus dokumentus ir kitus faktinius duomenis paaiškėja, kad nėra išnykusios šio straipsnio 24 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestato galiojimas. Kultūros ministerija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos apie jį raštu informuoja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestato turėtoją. Priėmus sprendimą, kad pažeidimai nėra pašalinti, pranešime turi būti nurodyti šio sprendimo motyvai.

Kultūros ministras Atestavimo komisijos teikimu panaikina asmenų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestato galiojimą šiais atvejais:

Asmuo, kurio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestato galiojimas panaikintas dėl šio straipsnio 26 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priežasčių, gali teikti prašymą dėl naujo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestato išdavimo ne anksčiau kaip po 3 metų nuo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestato galiojimo panaikinimo dienos.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatai šio straipsnio 22 dalyje nustatyta tvarka tobulinusiems kvalifikaciją atestuotiems specialistams, kurių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestato galiojimas nėra panaikintas, galioja neterminuotai.

Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas skleidžiamas ir nekilnojamasis kultūros paveldas viešai naudojamas:

Departamentas, savivaldybių administracijos, saugomų teritorijų direkcijos, muziejai, bibliotekos, archyvai, aukštosios mokyklos nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimą ir pažinimo sklaidą gali vykdyti šiais būdais:

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bendradarbiaudama su Kultūros ministerija:

Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų lankymo tipinį tvarkos aprašą, kuriame nustatomos šių objektų lankymo ir apžiūros sąlygos, tvirtina kultūros ministras.

Privačios nuosavybės teise valdomų kultūros paveldo statinių išorės ir interjerų apžiūrai reikalingas nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojo sutikimas. Lankymo ir apžiūros sąlygos nustatomos apsaugos sutartimi.

Siekiant užtikrinti nekilnojamųjų kultūros vertybių fizinį prieinamumą, išsaugant vertingąsias savybes, turi būti taikomi universalaus dizaino reikalavimai vadovaujantis Statybos įstatymu ir Architektūros įstatymu.

Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, turi būti suplanuoti servitutai prieiti prie viešojo pažinimo ir naudojimo nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir jų apžiūros vietų. Šie servitutai nustatomi pagal Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo reikalavimus.

Jeigu teisė prieiti (privažiuoti) prie nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, paskelbto saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui, nėra įtvirtinta bent viename šį objektą supančių žemės sklypų nuosavybės teisių dokumente, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija turi organizuoti tokio servituto nustatymą ir įregistravimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Nekilnojamasis kultūros paveldas integruojamas į visuomenės gyvenimą, aktualizuojant ir pritaikant jį naudoti taip, kad geriausiai atsiskleistų šio paveldo vertingosios savybės ir būtų sudarytos galimybės jį pažinti, užtikrinant nekilnojamųjų kultūros vertybių prieinamumą visuomenei, įtraukiant į darnaus vystymosi ir klimato kaitos programas, siekiant sustiprinti nekilnojamojo kultūros paveldo ekonominį indėlį, grindžiamą vietos ištekliais, turizmu ir užimtumu.

Už nekilnojamojo kultūros paveldo aktualizavimą yra kartu atsakingi nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojai ir už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos.

Kultūros keliai pagal kultūrinę, geografinę ir (ar) teritorinę aprėptį, kuria jie yra įgyvendinami, skirstomi į regioninio, nacionalinio, tarptautinio ir Europos Tarybos lygmens kultūros kelius.

Regioniniam kultūros kelių lygmeniui priskiriamas kultūros kelias, įgyvendinamas ne mažiau kaip 3 savivaldybių mastu. Šio lygmens kultūros kelio tema grindžiama regiono ir vietos kultūros ištekliais: istorija, materialiuoju ir nematerialiuoju paveldu, krašto istorijai reikšmingomis asmenybėmis, siekiant įtraukti ne tik bendruomenę, bet ir suinteresuotas grupes, stiprinti jų kultūrinę edukaciją ir kultūrinę tapatybę. Šiuo lygmeniu rengiami pažintiniai maršrutai nuolat aktualinami rengiant jų populiarinimo akcijas, siekiant pritraukti lankytojų iš visos Lietuvos Respublikos.

Nacionaliniam kultūros kelių lygmeniui priskiriamas kultūros kelias, įgyvendinamas ne mažiau kaip 3 Lietuvos Respublikos regionuose arba ne mažiau kaip 6 savivaldybėse, o dalis šio kultūros kelio gali būti įgyvendinama ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir (arba) bendradarbiaujant su kitos šalies organizacijomis. Šio lygmens kultūros kelio tema grindžiama Lietuvos Respublikai reikšmingais istoriniais procesais ir reiškiniais, ja atskleidžiamas ir populiarinamas materialusis ar nematerialusis kultūros paveldas ir (arba) istorinės asmenybės, jų sąsajos su bendra valstybės istorija ir vertybėmis. Šiuo lygmeniu rengiami tęstiniai kultūrinio turizmo maršrutai Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų, jie populiarinami skatinant vietinį ir atvykstamąjį turizmą.

Tarptautiniam kultūros kelių lygmeniui priskiriamas kultūros kelias, įgyvendinamas ne mažiau kaip 2 kaimyninių užsienio valstybių, įskaitant Lietuvos Respubliką, teritorijose bendradarbiaujant su šių valstybių organizacijomis. Šio lygmens kultūros kelio tema grindžiama Lietuvos Respublikai reikšmingu materialiuoju ir nematerialiuoju kultūros paveldu, esančiu kitose užsienio valstybėse, jo aktualinimu, kelioms valstybėms reikšmingais kultūros reiškiniais, istorinėmis asmenybėmis, atskleidžiamos sąsajos su Lietuvos ir Europos istorija bei vertybėmis. Šiuo lygmeniu siekiama sukurti tęstinius kultūrinio turizmo maršrutus kultūros kelio teritorijoje, juos populiarinti skatinant vietinį ir atvykstamąjį turizmą.

Europos Tarybos kultūros kelių lygmeniui priskiriamas Europos Tarybos kultūros kelias, kurio dalis įgyvendinama Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šio lygmens kultūros kelias yra sertifikuojamas Išplėstinio dalinio susitarimo dėl Europos Tarybos kultūros kelių valdybos sprendimu, priimtu remiantis Europos kultūros kelių instituto teikimu ir pagal šio instituto nustatytą tvarką, bei remiantis Europos Tarybos Ministrų komiteto sprendimais.

Išimtiniu atveju, nurodytu šio straipsnio 2 dalyje, kultūros paminklas gali būti valstybės paimamas visuomenės poreikiams teisingai atlyginant šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

Kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams atvejis pripažįstamas išimtiniu, kai jis atitinka visus šiuos kriterijus:

Jeigu visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo teritorija yra privačioje žemėje ar išnuomotoje, perduotoje neatlygintinai naudotis valstybinėje žemėje arba savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje, arba savivaldybės nuosavybės teise valdomoje žemėje, dėl šios žemės paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat šiems poreikiams reikalingo valstybinės žemės nuomos, panaudos sutarčių nutraukimo ar valstybinės žemės patikėjimo teisės pasibaigimo sprendžiama vadovaujantis Žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Netinkamai prižiūrimas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas įsiteisėjusiu teismo sprendimu gali būti paimamas valstybės nuosavybėn pagal suinteresuotos valstybės institucijos ieškinį Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Kai ketinama kultūros paminklą paimti visuomenės poreikiams, procesą inicijuojanti kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota valstybės institucija (toliau – paėmimo iniciatorius) atlieka ar organizuoja kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams poveikio vertinimą (toliau – poveikio vertinimas), kuriuo nustatoma atitiktis šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nurodytiems kriterijams, atliekama sąnaudų ir naudos analizė kultūriniu, finansiniu ir ekonominiu požiūriais. Paėmimo iniciatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo poveikio vertinimo pradžios apie tai turi informuoti kultūros paminklo savininką.

Jeigu paėmimo iniciatorius, atsižvelgęs į atlikto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto poveikio vertinimo rezultatus, nusprendžia pradėti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jis parengia Vyriausybės nutarimo dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams projektą. Šis projektas derinamas ir teikiamas Vyriausybei jos darbo reglamente nustatyta tvarka. Kartu su Vyriausybės nutarimo dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams projektu pateikiami ir atlikto poveikio vertinimo rezultatai. Jeigu paėmimo iniciatorius, atsižvelgęs į poveikio vertinimo rezultatus, nustato šio įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąlygų ir kriterijų neatitikčių arba nustato, kad kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudos viršija naudą, kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nepradedamos ir apie tai kultūros paminklo savininkas informuojamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo atlikto poveikio vertinimo dienos.

Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nurodomi:

Vyriausybei priėmus nutarimą dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, paėmimo iniciatorius nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šio įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka apie tai informuoja kultūros paminklo savininką ir visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantį subjektą, jeigu juo paskirta kita institucija negu paėmimo iniciatorius. Jeigu Vyriausybė nusprendžia nepaimti kultūros paminklo visuomenės poreikiams, apie tai paėmimo iniciatorius informuoja kultūros paminklo savininką ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Vyriausybės posėdžio, kuriame buvo priimtas šis sprendimas, dienos.

Paėmimo iniciatorius apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos praneša Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos duomenų tvarkytojui, pateikdamas informaciją apie visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą ir prašymą įrašyti šį juridinį faktą į atitinkamą duomenų rinkinį Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos duomenų tvarkytojas išnagrinėja gautą prašymą ir įregistruoja juridinį faktą apie pradėtą kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka.

Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, paėmimo iniciatorius per 20 darbo dienų parengia kultūros paminklo perdavimo–priėmimo visuomenės poreikiams aktą (toliau – Aktas).

Akte nurodoma:

Paėmimo iniciatorius šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčia visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui parengtą Akto projektą ir informuoja apie teisę per 20 darbo dienų nuo Akto projekto įteikimo dienos pasirašyti Aktą ir raštu pranešti paėmimo iniciatoriui mokėjimo sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą, rekvizitus.

Jeigu visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkas pasirašo Aktą, paėmimo iniciatorius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pasirašyto Akto gavimo dienos perveda Vyriausybės nutarime nurodytą atlyginimo sumą į visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininko nurodytą mokėjimo sąskaitą. Paėmimo iniciatorius, per šioje dalyje nurodytus terminus nepervedęs atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą, visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui turi sumokėti 0,02 procento nuo nesumokėtos atlyginimo sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkas Akto nepasirašo, laikoma, kad tarp paėmimo iniciatoriaus ir visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininko yra kilęs ginčas. Šiuo atveju paėmimo iniciatorius per 60 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatyto Akto pasirašymo termino pabaigos turi kreiptis į teismą dėl leidimo įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą valstybės vardu vadovaujantis Vyriausybės nutarimu dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams. Prieš kreipdamasis į teismą, paėmimo iniciatorius perveda Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios sumos pervedimo dienos šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka praneša visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui.

Teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininko atsiliepimo pateikimo dienos ar teismo nustatyto atsiliepimo pateikimo termino pabaigos, paėmimo iniciatoriaus prašymu įvertinęs kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumą, priima nutartį dėl leidimo įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą valstybės vardu arba dėl atsisakymo leisti įregistruoti. Priėmęs šią nutartį, teismas toliau nagrinėja ginčą, jeigu jis yra kilęs, iš esmės. Jeigu teismas nustato kitą visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo rinkos vertę ir (ar) kitą nuostolių dydį, negu nurodyta Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.

Kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą valstybės vardu, visuomenės poreikiams paimto kultūros paminklo savininkas tampa pinigų sumos, kurią paėmimo iniciatorius pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.

Už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą jo savininkui atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, nustatomą atliekant privalomąjį turto vertinimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymu.

Visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę turto naudojimo paskirtį, nustatytą iki juridinio fakto apie pradėtą kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įrašomo į atitinkamą duomenų rinkinį Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas kultūros paminklas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, kultūros paminklo savininkui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos visuomenės poreikiams paimamame kultūros paminkle ir jam priskirtame žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu.

Visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo turto vertinimą organizuoja ir už jį sumoka paėmimo iniciatorius.

Kai visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkas pasirašo Aktą ir paėmimo iniciatorius Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo sumą perveda į kultūros paminklo savininko nurodytą mokėjimo sąskaitą, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuojamas visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas. Šis subjektas Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoja kultūros paminklą valstybės vardu.

Šio įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoja valstybės vardu, kai įsiteisėja teismo sprendimas leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą valstybės vardu ir kultūros paminklo savininkas tampa pinigų sumos, kurią paėmimo iniciatorius pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku.

Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą pereina valstybei nuo kultūros paminklo įrašymo į atitinkamą duomenų rinkinį Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje kaip valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę, šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nurodytas juridinis faktas išregistruojamas iš nekilnojamojo daikto registro įrašo.

Šio įstatymo nustatytais atvejais paėmimo iniciatoriaus ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiančio subjekto pranešimai, susiję su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui siunčiami registruotąja pašto siunta, naudojant Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, per antstolius arba kitu būdu, užtikrinančiu pranešimo įteikimą pasirašytinai:

Pranešimo, susijusio su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims diena.

Jeigu pirmą kartą siųsto pranešimo, susijusio su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, nepavyksta įteikti visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dienos, kai paėmimo iniciatorius ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas įsitikina, kad pranešimo nepavyko įteikti visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui, pranešimas siunčiamas pakartotinai. Nepavykus pranešimo įteikti visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui pakartotinai, per 5 darbo dienas nuo dienos, kai paėmimo iniciatorius ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas įsitikina, kad pranešimo nepavyksta įteikti visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui, apie atitinkamus veiksmus paskelbia už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos interneto svetainėje ir savivaldybės (-ių), kurios (-ių) teritorijoje yra nekilnojamoji kultūros vertybė ir (ar) jos apsaugos zona, seniūnijų patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir savivaldybės (-ių) interneto svetainėje (-ėse), nurodant visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo adresą, viešinant šiuos duomenis 20 darbo dienų nuo pranešimo, susijusio su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, paskelbimo dienos. Pranešimo, susijusio su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, įteikimo diena laikoma šio pranešimo gavimo diena, kai asmenys apie tai informuojami šioje dalyje nurodytais būdais. Informacija apie sprendimą pradėti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, priimtą Vyriausybės nutarimą dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, parengtą Akto projektą skelbiama ir paėmimo iniciatoriaus ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiančio subjekto ir tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra visuomenės poreikiams paimamas kultūros paminklas, interneto svetainėje.

Valstybinės paveldosaugos programos finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Savivaldybių paveldosaugos programos finansuojamos savivaldybių biudžetų lėšomis.

Prevencinės priežiūros darbai, atliekami nekilnojamojo kultūros paveldo objekte, gali būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis kultūros ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nekilnojamosios kultūros vertybės būklę ir prevencinės priežiūros darbų poreikį.

Tvarkybos darbai, atliekami valstybės paskelbtame saugomu ar paminklo statusą turinčiame nekilnojamojo kultūros paveldo objekte, gali būti iš dalies, bet ne daugiau kaip 80 procentų finansuojami iš valstybinėms paveldosaugos programoms skirtų valstybės biudžeto lėšų kultūros ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nekilnojamojo kultūros paveldo objekto reikšmingumą ir statusą, aktualumą, būklę ir nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojo prisidėjimą prie prašomų finansuoti darbų išlaidų sumos, išskyrus atvejus, numatytus tarptautinėse sutartyse. Finansavimo prioritetai taikomi valstybės paskelbtiems saugomais ar paminklo statusą turintiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams, esantiems Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąraše, neprivatizuojamų dvarų sodybų sąraše, pasaulio paveldo vertybių teritorijose.

Tvarkybos darbai, atliekami savivaldybės teritorijoje esančiame nekilnojamojo kultūros paveldo objekte, gali būti iš dalies, bet ne daugiau kaip 80 procentų finansuojami iš savivaldybių paveldosaugos programoms skirtų savivaldybių biudžetų lėšų, atsižvelgiant į nekilnojamojo kultūros paveldo objekto reikšmingumą ir statusą, aktualumą, būklę ir nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojo prisidėjimą prie prašomų finansuoti darbų išlaidų sumos. Prioritetas teikiamas savivaldybės saugomiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimai, avarijos grėsmės pašalinimas vykdant apsaugos techninių priemonių ir kitų neatidėliotinų laikinųjų apsaugos priemonių įrengimo darbus gali būti finansuojami iš valstybinėms ir (ar) savivaldybių paveldosaugos programoms skirtų lėšų. Šių darbų sąrašas ir jų finansavimo prioritetai nustatomi valstybinėse paveldosaugos programose ar savivaldybių paveldosaugos programose pagal apibendrintus nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsenos rezultatus.

Valstybinės paveldosaugos programos rengiamos 3 metų finansavimo laikotarpiui, atsižvelgiant į numatomas skirti valstybės biudžeto lėšas ir gautus nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų prašymus skirti finansavimą (toliau – paraiškos). Paraiškas kultūros ministro nustatyta tvarka vertina kultūros ministro įsakymu sudarytos darbo grupės pagal kultūros ministro nustatytus kriterijus ir prioritetus. Vadovaudamasis atlikto vertinimo rezultatais, Departamentas, bendradarbiaudamas su kultūros ministro įgaliota biudžetine įstaiga, rengia valstybinių paveldosaugos programų projektus ir teikia juos tvirtinti kultūros ministrui. Kultūros ministro patvirtintas valstybines paveldosaugos programas įgyvendina ir šių programų įgyvendinimo ataskaitas Kultūros ministerijai, Valstybinei kultūros paveldo komisijai ir Departamentui teikia kultūros ministro įgaliota biudžetinė įstaiga.

Savivaldybių paveldosaugos programos rengiamos, tvirtinamos ir įgyvendinamos savivaldybių tarybų sprendimu nustatyta tvarka ir terminais. Paraiškas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka vertina savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus ir prioritetus. Vadovaudamasis atlikto vertinimo rezultatais, savivaldybės administracijos padalinys ar darbuotojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą, rengia savivaldybių paveldosaugos programų projektus ir teikia juos tvirtinti savivaldybės tarybai.

Valstybinių paveldosaugos programų lėšomis, atsižvelgiant į nekilnojamojo kultūros paveldo objekto reikšmingumą, statusą, būklę, autentiškumą, atliktų darbų kokybę ir svarbą, kompensuojamos, bet ne daugiau kaip 80 procentų išlaidos privačios nuosavybės teise priklausančio valstybės saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, dėl kurio sudaryta apsaugos sutartis ir kuris yra prieinamas visuomenei lankyti, tvarkybos darbams.

Savivaldybių paveldosaugos programų lėšomis savivaldybės administracija gali iš dalies kompensuoti, bet ne daugiau kaip 80 procentų, savivaldybės teritorijoje esančio privačios nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus, užtikrinančius nekilnojamojo kultūros paveldo objektų autentiškumą, savivaldybių tarybų sprendimu nustatyta tvarka ir terminais, prioritetą teikiant savivaldybės saugomiems objektams.

Kultūros ministro nustatyta tvarka valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams gali būti kompensuojamos už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų reikalavimu atliktų apsaugos techninių priemonių ir kitų neatidėliotinų laikinųjų apsaugos priemonių įrengimo darbų išlaidos. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka savivaldybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams gali būti kompensuojamos už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų reikalavimu atliktų apsaugos techninių priemonių ir kitų neatidėliotinų laikinųjų apsaugos priemonių įrengimo darbų išlaidos.

Valstybines paveldosaugos programas, skirtas privačios nuosavybės teise priklausančio valstybės saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, dėl kurio sudaryta apsaugos sutartis ir kuris yra prieinamas visuomenei lankyti, tvarkybos darbų išlaidoms kompensuoti, kultūros ministro nustatyta tvarka ir pagal nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų Departamentui pateiktus prašymus kompensuoti išlaidas rengia, jas įgyvendina ir jų įgyvendinimo ataskaitas Kultūros ministerijai ir Valstybinei kultūros paveldo komisijai teikia Departamentas. Savivaldybės paveldosaugos programas, skirtas privačios nuosavybės teise priklausančio savivaldybės saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, dėl kurio sudaryta apsaugos sutartis ir kuris yra prieinamas visuomenei lankyti, tvarkybos darbų išlaidoms kompensuoti, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir pagal nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų savivaldybės administracijos padaliniui ar darbuotojui, atsakingam už kultūros paveldo apsaugą, pateiktus prašymus kompensuoti išlaidas rengia, jas įgyvendina ir jų įgyvendinimo ataskaitas savivaldybės tarybai, Kultūros ministerijai ir Valstybinei kultūros paveldo komisijai teikia savivaldybės administracijos padalinys ar darbuotojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą.

Prašymus kompensuoti išlaidas kultūros ministro nustatyta tvarka vertina ir išvadas dėl kompensacijos skyrimo ar neskyrimo Departamento direktoriui teikia kultūros ministro įsakymu sudaryta ekspertų darbo grupė. Departamento direktorius, atsižvelgdamas į ekspertų darbo grupės išvadas, per 10 darbo dienų nuo jų gavimo dienos priima sprendimą išmokėti kompensacijas arba jų neskirti. Prašymus kompensuoti išlaidas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka vertina ir išvadas dėl kompensacijos skyrimo ar neskyrimo savivaldybės tarybai teikia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta ekspertų darbo grupė. Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į ekspertų darbo grupės išvadas, per savivaldybės tarybos tvirtinamame tvarkos apraše nurodytą terminą priima sprendimą išmokėti kompensacijas arba jų neskirti.

Nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas turi teisę gauti vienkartinę kompensaciją už veiklos apribojimus, jeigu, prieš jam įsigyjant nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, šis objektas nebuvo registruotas Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.

Asmuo, turintis teisę į vienkartinę kompensaciją už veiklos apribojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas Vyriausybės nustatyta tvarka dėl jos kreipiasi į instituciją, priėmusią sprendimą registruoti nekilnojamojo kultūros paveldo objektą Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.

Kompensacijos dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinus paveldosaugos reikalavimais nustatytų veiklos apribojimų visumą: nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) negalimumo ar apribojimų ir (ar) galimybės valdyti, naudoti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir (ar) juo disponuoti, naudoti šį daiktą pagal pagrindinę naudojimo paskirtį sumažėjimo, kitus nuostolius. Kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu, nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme nustatytą privalomąjį turto ir (ar) verslo vertinimą (turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus), kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis.

Kompensacijos nemokamos:

Juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir tokių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniai Lietuvos Respublikoje, padarę žalos nekilnojamajai kultūros vertybei, taip pat jos teritorijoje ar apsaugos zonoje, privalo atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patiria valstybė, savivaldybė ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas.

Už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija privalo pareikalauti žalą padariusio asmens atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos valstybės ar savivaldybės patirtus nuostolius kultūros ministro nustatyta tvarka. Į valstybės ir savivaldybės patirtus nuostolius gali būti įskaitomas nekilnojamosios kultūros vertybės vertingųjų savybių praradimas, valstybės ar savivaldybės išlaidos sužalotai nekilnojamosios kultūros vertybei atskleisti, jos tvarkybai, apsaugai, išmokėtos kompensacijos ar suteikta parama nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams, išlaidos padarytai žalai ir nuostoliams nustatyti bei kitos išlaidos. Žalą padariusiam asmeniui nesutikus atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija kreipiasi į teismą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nurodytų reikalavimų dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo, nuostolių išieškojimo ir iki sužalojimo buvusios būklės atkūrimo nevykdymo.“

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d.

2028 m. liepos 1 d. šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas papildomas 471 straipsniu:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2027 m. rugsėjo 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo fondo įstatymo projektą, kurį rengiant būtų apsvarstyta galimybė nustatyti, kad šis fondas steigiamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaroma steigimo ir finansavimo sutartimi, kurią sudaro Vyriausybės įgaliota ministerija ir Vyriausybės įgaliota biudžetinė ar viešoji įstaiga (Nekilnojamojo kultūros paveldo fondo valdytojas). Prie šios sutarties gali prisijungti kiti asignavimų valdytojai. Nekilnojamojo kultūros paveldo fondas valdomas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nekilnojamojo kultūros paveldo fondo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos šio fondo vykdomoms programoms finansuoti ir jo veiklai administruoti. Nekilnojamojo kultūros paveldo fondui ir jo veiklai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gaunamos lėšos.

Vyriausybė, aplinkos ministras, kultūros ministras iki 2026 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Iki 2026 m. spalio 31 d. išduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatai, suteikiantys teisę vykdyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 35 straipsnyje nurodytą veiklą, prilyginami Įstatymo nustatyta tvarka išduotiems nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatams, suteikiantiems teisę vykdyti trečiosios kvalifikacinės kategorijos atitinkamos rūšies ir specializacijos veiklą.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistams, iki 2026 m. spalio 31 d. gavusiems nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vykdyti tvarkybos projektų rengimo ir vadovavimo projektavimui veiklą, suteikiama teisė atlikti tvarkybos projekto ar jo dalies sprendinių įgyvendinimo priežiūrą atitinkamai pagal tai, kokios rūšies paveldo tvarkybos projektų rengimas ir vadovavimas projektavimui yra nurodytas jų kvalifikacijos atestate.

Iki 2026 m. spalio 31 d. Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) gauti prašymai išduoti leidimą atlikti ardomuosius tyrimus tikrinami, sprendimai priimami ir leidimai išduodami vadovaujantis iki 2026 m. spalio 31 d. galiojusiomis nuostatomis.

Iki 2026 m. spalio 31 d. Departamente ir savivaldybių administracijose gauti projektiniai pasiūlymai ir prašymai išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus tikrinami, sprendimai priimami ir specialieji paveldosaugos reikalavimai išduodami vadovaujantis iki 2026 m. spalio 31 d. galiojusiomis nuostatomis.

Iki 2026 m. spalio 31 d. Departamente ir savivaldybių administracijose gauti prašymai išduoti leidimą atlikti tvarkybos darbus tikrinami, sprendimai priimami ir leidimai išduodami vadovaujantis iki 2026 m. spalio 31 d. galiojusiomis nuostatomis.

Iki 2026 m. spalio 31 d. nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, kuriems taikomas rezervinis režimas, sąrašas, patvirtintas kultūros ministro, galioja tol, kol šiame sąraše esantiems objektams parengiami apsaugos reglamentai ar specialieji teritorijų planavimo dokumentai ir atitinkami juridiniai faktai nurodomi Kultūros vertybių registre.

Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurių reikšmingumo lygmuo nėra nustatytas, apsauga priskiriama Departamento kompetencijai iki tol, kol vertinimo tarybos nustato jų reikšmingumo lygmenį. Šių vertybių vertingosios savybės ir reikšmingumo lygmuo turi būti patikslinami per 4 metus nuo 2026 m. lapkričio 1 d., vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iki 2026 m. spalio 31 d. nustatytos nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos zonos valstybiniuose parkuose galioja tol, kol šių valstybinių parkų teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) šių valstybinių parkų nuostatai papildomi reikalavimais, užtikrinančiais nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugą nuo fizinio poveikio ar vizualinio poveikio, kaip nustatoma Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje.

Iki 2026 m. spalio 31 d. vertinimo tarybų priimti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių, jų reikšmingumo lygmens, teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribų nustatymo ir teisinės apsaugos joms reikalingumo galioja tol, kol jie pagal kompetenciją pakeičiami ar panaikinami Departamento direktoriaus ar savivaldybės tarybos sprendimu, gavus vertinimo tarybos išvadas. Departamento direktoriaus ar savivaldybės tarybos sprendimu vertinimo tarybų aktai gali būti keičiami, pildomi arba panaikinami, gavus vertinimo tarybos išvadas.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atlieka Įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas).

Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinta, ar sumažėjo pažeidimų, tvarkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, ar sumažėjusi administracinė ir biurokratinė našta, ar efektyvus funkcijų ir atsakomybių pasiskirstymas tarp už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų.

Ex post vertinimo laikotarpis – 4 metai nuo 2026 m. lapkričio 1 d.

Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2031 m. birželio 1 d.