LegalizeLietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymas
Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto perdavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė, patikrinus objekto būklę, pereina naujam nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojui (įgijėjui) nuo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos arba nuo oficialaus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinančio dokumento įpėdiniui išdavimo dienos. Jeigu patikrinimo metu nustatyta būklė neatitinka Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje užfiksuotos būklės, už tai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka atsako ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka žalą valstybei atlygina perdavėjas.
24 straipsnis. Apsaugos sutartys
Apsaugos sutartimis yra nustatomi servitutai ir įtvirtinamos kitos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, skelbiamų ar paskelbtų saugomais ir (ar) kultūros paminklais, naudojimo ir lankymo sąlygos, galima finansinė parama ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų išlaidų kompensavimas, vadovaujantis šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytais kriterijais ir tvarka.
Apsaugos sutartis su nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojais sudaro institucija, atsakinga už šių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugą.
Apsaugos sutarčių sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.
Juridinis faktas apie apsaugos sutarties sudarymą įrašomas į atitinkamą duomenų rinkinį Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Keičiantis nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojui, apsaugos sutartyje nurodyti paveldosaugos reikalavimai pereina naujajam valdytojui.
Apsaugos sutartys nustato:
1) konkrečius nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojo įsipareigojimus saugant nekilnojamojo kultūros paveldo objektą;
2) nekilnojamojo kultūros paveldo objekto lankymo sąlygas ir (ar) užmokestį už lankymą;
3) metodinę, techninę ir (ar) finansinę paramą, vadovaujantis šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytais kriterijais ir tvarka.
25 straipsnis. Moksliniam pažinimui paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga
Moksliniam pažinimui paskelbtos saugoma nekilnojamosios kultūros vertybės naudojimo reikalavimai nustatomi nekilnojamųjų kultūros vertybių tipiniuose apsaugos reglamentuose, nekilnojamosios kultūros vertybės individualiame apsaugos reglamente ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente.
Apsaugos sutartimi gali būti nustatomos sąlygos moksliniam pažinimui paskelbtą saugoma nekilnojamąją kultūros vertybę ar jos dalį ribotai naudoti žemės ūkio, miškų ūkio ar kitokiai paskirčiai, jeigu tai neprieštarauja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatoms.
Moksliniam pažinimui paskelbtoje saugoma nekilnojamojoje kultūros vertybėje, jos apsaugos zonoje ar jų dalyse, kuriose nustatytas rezervinis režimas, nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas gali vykdyti tik nekilnojamosios kultūros vertybės priežiūros ir konservavimo darbus.
Nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas, kuriam priklauso moksliniam pažinimui paskelbtas saugomu nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, turi teisę kreiptis į instituciją, atsakingą už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, ir prašyti leidimo organizuoti mokslinį to objekto ar jo dalies ištyrimą arba paimti visuomenės poreikiams. Ištirto objekto ar jo dalies apsaugos tikslai ir reikalavimai gali būti keičiami teisės akte, kuriuo nekilnojamojo kultūros paveldo objektas skelbiamas saugomu ar kultūros paminklu.
26 straipsnis. Viešajam pažinimui ir naudojimui paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga
Viešajam pažinimui ir naudojimui paskelbtos saugoma nekilnojamosios kultūros vertybės naudojimo reikalavimai nustatomi jos individualiame apsaugos reglamente ar specialiajame teritorijų planavimo dokumente.
Apsaugos sutartimi gali būti nustatomos viešajam pažinimui ir naudojimui paskelbtos saugoma nekilnojamosios kultūros vertybės priežiūros, naudojimo, tvarkymo, pritaikymo ir lankymo sąlygos.
Nekilnojamosios kultūros vertybės individualiame apsaugos reglamente ar specialiajame teritorijų planavimo dokumente nurodytoms viešajam pažinimui ir naudojimui paskelbto saugomu nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės neištirtoms dalims taikomi šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyti moksliniam pažinimui paskelbtos saugoma nekilnojamosios kultūros vertybės naudojimo reikalavimai.
Viešajam pažinimui ir naudojimui paskelbtoje saugoma nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai:
1) nekilnojamąją kultūros vertybę pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultūros vertybės individualiame apsaugos reglamente ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, naudojimo būdams;
2) kultūros paveldo statiniuose pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, keisti saugomą planinę struktūrą, jeigu tai naikina autentiškumą ir vertingąsias savybes.
Siekiant, kad viešajam pažinimui ir naudojimui paskelbto saugomu kultūros paveldo statinio vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas institucijos, atsakingos už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, rašytinis sutikimas, jeigu norima keisti paskelbto saugomu kultūros paveldo statinio paskirtį.
Nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas, turintis viešajam pažinimui ir naudojimui paskelbtą saugomu nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, turi teisę kreiptis į instituciją, atsakingą už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, ir prašyti finansuoti būtinus taikomųjų tyrimų ir tyrimų dokumentų rengimo darbus, reikalingus tokios nekilnojamosios kultūros vertybės pritaikymui išsaugant vertingąsias savybes, arba objektą konservuoti. Viešajam pažinimui ir naudojimui paskelbto saugomu nekilnojamojo kultūros paveldo objekto konservavimo darbų išlaidas nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojui kultūros ministro nustatyta tvarka kompensuoja už šio objekto apsaugą atsakingos institucijos.
27 straipsnis. Viešajai pagarbai paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga
Viešajai pagarbai paskelbtos saugoma nekilnojamosios kultūros vertybės naudojimo reikalavimai nustatomi nekilnojamųjų kultūros vertybių tipiniuose apsaugos reglamentuose, jos individualiame apsaugos reglamente ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente.
Apsaugos sutartimi gali būti nustatomos sąlygos viešajai pagarbai paskelbtos saugoma nekilnojamosios kultūros vertybės priežiūros, naudojimo, tvarkymo, pritaikymo ir lankymo sąlygos.
Nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – vieta – gali būti paskelbta saugoma viešajai pagarbai net jeigu ir nėra išlikusių žmogų, įvykį ar kitokias jos vertingąsias savybes liudijančių autentiškų dalių ar elementų. Ši vieta žymima ženklinti skirtomis tipinėmis ir (ar) individualiai sukurtomis lentomis, skulptūros kūriniais, memorialiniais statiniais, tipiniais atminimo įamžinimo ženklais, informaciniais stendais ar kitais buvusią įvykio ar gyvenamąją aplinką rodančiais daiktais.
Neveikiančių (senųjų) kapinių teritorijos priskiriamos konservacinės paskirties žemei, ir ši paskirtis gali būti pakeista tik pripažinus kitokio visuomenės poreikio viršenybę ir perkėlus mirusiųjų palaikus.
28 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir teritorijų planavimas
Nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis.
Nekilnojamosioms kultūros vertybėms, jų teritorijoms, apsaugos zonoms, kultūriniams rezervatams ir kultūriniams draustiniams, jų buferinėms apsaugos zonoms paveldosaugos reikalavimai nustatomi:
1) nekilnojamojo kultūros paveldo objektams, jų teritorijoms ir apsaugos zonoms – nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tipiniuose apsaugos reglamentuose, tvirtinamuose kultūros ministro, ar individualiuose apsaugos reglamentuose, rengiamuose ir tvirtinamuose kultūros ministro nustatyta tvarka. Skelbiamiems ar paskelbtiems saugomais nekilnojamojo kultūros paveldo objektams – nekilnojamojo kultūros paveldo objektų individualiuose apsaugos reglamentuose, rengiamuose ir tvirtinamuose kultūros ministro nustatyta tvarka;
2) kultūros paveldo vietovėms – vietovės lygmens kompleksiniuose teritorijų planavimo dokumentuose – savivaldybės dalies bendruosiuose planuose ir (ar) detaliuosiuose planuose, išskyrus šios dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus. Skelbiamoms ar paskelbtoms saugomomis kultūros paveldo vietovėms – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose – tvarkymo planuose, išskyrus šios dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus. Tvarkymo planai kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais rengiami ir kompleksiniams nekilnojamojo kultūros paveldo objektams. Kompleksinių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai rengiami bei tvirtinami tokia pačia tvarka, kaip ir kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai;
3) valstybiniuose parkuose esančioms kultūros paveldo vietovėms, kultūriniams draustiniams ir kultūriniams rezervatams ir į jų teritorijas patenkantiems kompleksiniams nekilnojamojo kultūros paveldo objektams, nurodytiems šios dalies 2 punkte, – valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose);
4) valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose draustiniuose esančioms kultūros paveldo vietovėms ir į jų teritorijas patenkantiems kompleksiniams nekilnojamojo kultūros paveldo objektams, nurodytiems šios dalies 2 punkte, – šių saugomų teritorijų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) ir tvarkymo planuose.
Kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje paveldosaugos reikalavimai bei kultūros paveldo vietovės ir jos apsaugos zonos ribos. Valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose draustiniuose esančių kultūros paveldo vietovių kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai ir kultūros paveldo vietovių ribos nustatomi vadovaujantis šiuo įstatymu ir Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka rengiamuose saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.
Nekilnojamosioms kultūros vertybėms, kurioms kompleksiniame teritorijų planavimo dokumente yra nustatyti paveldosaugos reikalavimai, atitinkantys Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nustatytus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarkos apraše, specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimas nėra privalomas.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį teritorijų planavimą organizuoja:
1) Departamentas – valstybės skelbiamų saugomais ar valstybės paskelbtų saugomais kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, jų apsaugos zonų tvarkymo planų rengimą;
2) savivaldybės administracijos direktorius – savivaldybės skelbiamų saugomais ar savivaldybės paskelbtų saugomais kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, jų apsaugos zonų tvarkymo planų rengimą.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ir apsaugos reglamentuose nustatyti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Šie paveldosaugos reikalavimai taikomi žemės darbams, statinių ar įrenginių statybai, statinių aukščiui, tūriui, užstatymo tankiui ir intensyvumui, išorės apdailos medžiagoms, apželdinimui, želdinių aukščiui, tankiui, rūšiai, transporto srautams, jų intensyvumui.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – tvarkymo planai rengiami pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarkos aprašą, kuriame nustatomi atvejai, kada kompleksiniams nekilnojamojo kultūros paveldo objektams rengiami tvarkymo planai, reglamentuojama šių specialiojo teritorijų planavimo dokumentų struktūra, jų rengimo organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarka.
Teritorijų, kuriose yra Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai Teritorijų planavimo įstatymo ir atitinkamame teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi būti derinami:
1) valstybės lygmens ir (ar) Vyriausybės tvirtinami – su planavimo sąlygas išdavusia Kultūros ministerija ir atitinkamame teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarkos apraše nurodytomis institucijomis;
2) savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens – su planavimo sąlygas išdavusia už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija.
Rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus turi teisę fiziniai asmenys, šio įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, juridiniai asmenys ir jų padaliniai, užsienio organizacijos ir jų padaliniai, užsiimantys teritorijų planavimo veikla, kai tiems darbams vadovauja tokią teisę turintys fiziniai asmenys.
Europos Sąjungos valstybės narės, valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, (Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės) arba Šveicarijos Konfederacijos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, besinaudojantys Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis laisvo judėjimo teisėmis, turi teisę vykdyti atitinkamą šio straipsnio 9 dalyje nurodytą veiklą, jeigu turi atitinkamai Europos Sąjungos valstybės narės, valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, (Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės) arba Šveicarijos Konfederacijos kompetentingos institucijos išduotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie kilmės valstybėje turi teisę užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą atitinkančia veikla, gavę turimos teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumentą.
Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, privalo atitikti šiuos kvalifikacijos reikalavimus (išskyrus Europos Sąjungos valstybės narės, valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, (Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės) arba Šveicarijos Konfederacijos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, besinaudojantys Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis laisvo judėjimo teisėmis, jeigu turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, (Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės) arba Šveicarijos Konfederacijos kompetentingos institucijos išduotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie kilmės valstybėje turi teisę užsiimti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą atitinkančia veikla):
1) būti įgiję aukštąjį universitetinį menų studijų krypčių grupės architektūros studijų krypties arba kompetentingos institucijos pripažintą kaip jam lygiavertį išsilavinimą;
2) turėti ne trumpesnę kaip 3 metų dalyvavimo rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus profesinę patirtį arba profesinę patirtį rengiant kitus teritorijų planavimo dokumentus, kuriais buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos uždaviniai. Profesinės patirties trukmė skaičiuojama ne anksčiau kaip nuo šios dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos. Dalyvavimo rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus profesinės patirties vertinimo pagrindus nustato šis įstatymas ir Teritorijų planavimo įstatymas;
3) Lietuvos Respublikos architektų rūmuose šių rūmų nustatyta tvarka išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą pagal kultūros ministro ir aplinkos ministro patvirtintą programą.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatai išduodami, keičiami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, galiojimas panaikinamas šio įstatymo, kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka. Architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo ir architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo komisijos sudėtis ir nuostatai tvirtinami Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatyme nustatyta tvarka.
Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, turi teisę su atestavimu susijusias procedūras atestavimą atliekančios organizacijos nustatyta tvarka atlikti Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nustatyta tvarka kreipdamiesi į atestavimą atliekančią organizaciją – Architektų rūmus. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatai išduodami ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų šiam atestatui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos, gavus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovų atestavimo komisijos teigiamą išvadą. Fiziniai asmenys, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatus, privalo tobulinti savo kvalifikaciją Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Atsakymo dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestato išdavimo arba neišdavimo ar turimos kvalifikacijos arba teisės vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam teritorijų planavimui pripažinimo arba nepripažinimo nepateikimas nelaikomas atestato išdavimu.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatai ir turimos teisės užsiimti atitinkama veikla pripažinimo dokumentai, išduoti nustatyta tvarka tobulinusiems kvalifikaciją atestuotiems specialistams, kurių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestato ar turimos teisės užsiimti atitinkama veikla pripažinimo dokumento galiojimas nėra panaikintas, galioja neterminuotai.
Kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija nustato, kad šio straipsnio 9 dalyje nurodyti asmenys, rengdami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaudami jų rengimui, pažeidė šio įstatymo ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo reikalavimus, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatų ar turimos teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumentų galiojimas sustabdomas iki pašalinami pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas šių atestatų ar turimos teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumentų galiojimas, visais atvejais ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.
Atestavimą atliekanti organizacija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, 6 mėnesiams nuo atestavimą atliekančios organizacijos sprendimo sustabdyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestato ar turimos teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumento galiojimą priėmimo dienos sustabdo šio atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą fiziniams asmenims, kuriems buvo išduotas šis atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas, kai jų veikloje nustatoma Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso pažeidimų, taip pat kai paaiškėja, kad jie padarė pažeidimų, nurodytų šiame įstatyme ar Architektūros įstatyme, ir nustato terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestato ar turimos teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumento turėtojui pateikus dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas jam išduoto atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestato ar turimos teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymas panaikinamas per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų pateikimo dienos.
Atestavimą atliekanti organizacija panaikina nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestato ar turimos teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumento galiojimą, kai:
1) asmuo, rengdamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaudamas jų rengimui, šiurkščiai pažeidžia įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą, reikalavimus. Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimo dokumentų rengimą, reikalavimų pažeidimas, dėl kurio atsirado žala nekilnojamosioms kultūros vertybėms;
2) sustabdžius nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestato ar turimos teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumento galiojimą, asmuo tęsia veiklą, kuriai reikalingas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatas ar turimos teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumentas;
3) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestato ar turimos teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumento turėtojas, sustabdžius jam išduoto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestato ar turimos teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumento galiojimą, per nustatytą terminą nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių šio atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas buvo sustabdytas;
4) asmuo per nustatytą terminą nepateikia atestavimą atliekančios organizacijos prašomų dokumentų ir (ar) duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;
5) paaiškėja, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestato ar turimos teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumento turėtojas pateikė neteisingus duomenis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatui ar turimos teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumentui gauti;
6) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestato ar turimos teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumento turėtojo prašymu;
7) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestato ar turimos teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumento turėtojas yra miręs.
Panaikinus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestato ar turimos teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumento galiojimą, šio straipsnio 9 dalyje nurodyti fiziniai asmenys dėl naujo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestato ar turimos teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumento išdavimo gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų, išskyrus šio straipsnio 18 dalies 6 punkte nurodytą atvejį.
Fizinis asmuo, pageidaujantis gauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą ar teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumentą, už šias paslaugas turi sumokėti valstybės rinkliavą Architektų rūmų įstatyme nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatų ar turimos teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumentų duomenys, kuriuose yra nurodytas atestuoto specialisto vardas ir pavardė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestato ar turimos teisės užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu pripažinimo dokumento numeris ir išdavimo data, veiklos rūšys ir sritys, yra viešinami Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomoje ir tvarkomoje Licencijų informacinėje sistemoje tol, kol galioja šie atestatai ar teisės pripažinimo dokumentai, kaip nurodyta šio straipsnio 14 dalyje. Asmens duomenų viešinimo tikslas – sudaryti galimybę įvertinti, ar asmenys turi teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui. Šioje dalyje nurodyti asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą.
Valstybės skelbiamų saugomais ir valstybės paskelbtų saugomais kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, jų apsaugos zonų tvarkymo planus tvirtina kultūros ministras, savivaldybės skelbiamų saugomais ir savivaldybės paskelbtų saugomais kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, jų apsaugos zonų tvarkymo planus tvirtina savivaldybės taryba.
Šiame straipsnyje nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą gali finansuoti ir nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojai ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje arba apsaugos zonoje, savininkai ar kiti valdymo teisių turėtojai.
29 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio draustinyje, rezervate, valstybiniame parke, apsauga
Nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis draustinyje, rezervate, valstybiniame parke, saugomas pagal šio įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus.
Nekilnojamųjų kultūros vertybių, kultūrinio kraštovaizdžio ir gamtinės aplinkos apsaugai Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka gali būti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai, kultūriniai rezervatai ir kultūriniai draustiniai.
Kultūros ministerija atlieka šias valstybinių kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų), istorinių nacionalinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių valdymo funkcijas:
1) rengia teisės aktų, susijusių su šiomis saugomomis teritorijomis, projektus;
2) koordinuoja šių saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
3) steigia šių saugomų teritorijų direkcijas, kontroliuoja, kaip saugomų teritorijų direkcijos užtikrina nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimą.
Departamentas, vykdydamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą draustiniuose, rezervatuose ir valstybiniuose parkuose:
1) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo bei paveldosaugos reikalavimų, kaip užtikrinama nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga ir tvarkyba, kaip įgyvendinamos tikslinės programos;
2) organizuoja strateginio planavimo dokumentų, susijusių su nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis, rengimą;
3) organizuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą.
Savivaldybių administracijos:
1) prižiūri saugomose teritorijose esančių vietinio reikšmingumo lygmens ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių naudojimą ir jose atliekamus statybos ar tvarkybos darbus;
2) kontroliuoja, kaip užtikrinama vietinio reikšmingumo lygmens ir paskelbtų savivaldybės saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga ir kaip laikomasi nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo bei paveldosaugos reikalavimų planuojant ar vykdant veiklą;
3) rengia vietinio reikšmingumo lygmens ir paskelbtų savivaldybės saugomais nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentus;
4) organizuoja vietinio reikšmingumo lygmens ir paskelbtų savivaldybės saugomomis kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą (išskyrus valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose draustiniuose esančių kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą).
30 straipsnis. Pasaulio paveldo vertybių apsauga
Pasaulio paveldo vertybių išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimui užtikrinti rengiami pasaulio paveldo vertybių valdymo planai (toliau – valdymo planas).
Kultūros ministerija ar Aplinkos ministerija, atsakingos už Vyriausybės nutarimu priskirtas pasaulio paveldo vertybes, (toliau – atsakinga ministerija) užtikrina šių vertybių išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo, valdymo ir sklaidos procesų koordinavimą:
1) inicijuoja ir koordinuoja valdymo planų rengimą ir atnaujinimą;
2) inicijuoja poveikio paveldui vertinimą pasaulio paveldo vertybių teritorijose ir (ar) apsaugos (buferinėse) zonose, vykdomą aplinkos ministro ir kultūros ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į 1972 m. lapkričio 16 d. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) įgyvendinimo gairių 118 bis punktą, užtikrinant, kad poveikio paveldui vertinimas būtų atliekamas kaip išankstinė planuojamos ūkinės veiklos sąlyga pasaulio paveldo vertybės teritorijoje arba jos apsaugos (buferinėje) zonoje. Poveikio paveldui vertinimas gali būti neatliekamas, kai jis atliktas kaip sudedamoji atliekamo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, atliekamo vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, ar strateginio poveikio pasekmių aplinkai vertinimo, atliekamo vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarka, dalis;
3) inicijuoja ir teikia Pasaulio paveldo komitetui kultūros ir gamtos paveldo vertybes įrašyti į Preliminarųjį konvencijos šalių narių paveldo sąrašą;
4) inicijuoja, koordinuoja ir (ar) finansuoja paraiškų įrašyti kultūros ir gamtos paveldo vertybes į Pasaulio paveldo sąrašą rengimą ir teikimą Pasaulio paveldo komitetui; koordinuoja ir (ar) finansuoja kitus, su paraiškų teikimu susijusius, procesus ir procedūras;
5) skiria vietos valdytoją arba rekomenduoja jį skirti savivaldybės, kurioje yra pasaulio paveldo vertybė, institucijai;
6) rengia periodines ataskaitas, išsaugojimo būklės ataskaitas ir teikia kitą su pasaulio paveldo vertybių išsaugojimu susijusią informaciją Pasaulio paveldo komitetui, Pasaulio paveldo centrui ir Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (toliau – UNESCO) patariamosioms organizacijoms;
7) bendradarbiauja su Pasaulio paveldo centru ir UNESCO patariamosiomis organizacijomis vykdant stebėsenos misijas pasaulio paveldo vertybėse, organizuoja ir koordinuoja jų įgyvendinimą.
Atsakinga ministerija skiria nacionalinį koordinatorių, kuris:
1) atstovauja valstybės interesams Pasaulio paveldo komiteto sesijose, Konvencijos šalių narių generalinėje asamblėjoje ir kituose tarptautiniuose renginiuose ar susitikimuose, dalyvauja rengiant valstybės pozicijas;
2) bendradarbiauja su Konvencijos šalimis narėmis, Lietuvos Respublikos nuolatine atstovybe prie UNESCO, Pasaulio paveldo centru ir susijusiomis nacionalinėmis institucijomis, atsakingomis už Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį nekilnojamąjį kultūros paveldą, įrašytą į Pasaulio paveldo sąrašą, kitų pasaulio paveldo vertybių vietos valdytojais;
3) dalyvauja ir (ar) koordinuoja rengiant pasaulio paveldo vertybių periodines ataskaitas, teikia jas Pasaulio paveldo centrui.
Departamentas:
1) prižiūri, kaip pasaulio paveldo vertybėse laikomasi nustatytų apsaugos ir (ar) naudojimo režimų bei paveldosaugos reikalavimų, kaip užtikrinama nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo vietovių apsauga ir tvarkyba;
2) organizuoja skelbiamų ar paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių, patenkančių į pasaulio paveldo vertybių teritorijas, individualių apsaugos reglamentų ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
3) teikia atsakingai ministerijai, nacionaliniam koordinatoriui ir vietos valdytojams duomenis, susijusius su nekilnojamųjų kultūros vertybių, patenkančių į pasaulio paveldo vertybių teritorijas, apskaita, tvarkyba, naudojimu, stebėsena, pažinimu, sklaida ir aktualizavimu.
Savivaldybių merai:
1) teikia atsakingai ministerijai siūlymus dėl nekilnojamųjų kultūros ir (ar) gamtos paveldo vertybių įrašymo į Preliminarųjį konvencijos šalių narių paveldo sąrašą;
2) atsakingai ministerijai rekomendavus, skiria vietos valdytoją;
3) atsakingai ministerijai rekomendavus, rengia valdymo planus ir (ar) organizuoja šių planų rengimą ir atnaujinimą;
4) suderinę su atsakinga ministerija, organizuoja poveikio paveldui vertinimą.
Savivaldybių merai koordinuoja paraiškų įrašyti kultūros ir gamtos paveldo vertybes į Pasaulio paveldo sąrašą rengimą, su paraiškų teikimu susijusius procesus ir procedūras, finansuojamus savivaldybių lėšomis.
Vietos valdytojo funkcijos ir pareigos:
1) veikdamas kartu su kitomis suinteresuotomis šalimis, koordinuoja pasaulio paveldo vertybės valdymo plano įgyvendinimą;
2) teikia siūlymus suinteresuotoms valstybės institucijoms ir savivaldybių administravimo subjektams rengiant ir įgyvendinant strateginius ar teritorijų planavimo dokumentus, susijusius su pasaulio paveldo vertybės apsauga;
3) organizuoja mokslinius tyrimus ir edukacinę veiklą, susijusią su informacijos sklaida apie pasaulio paveldo vertybę, įtraukiant visuomenę ir bendruomenes;
4) rengia pasaulio paveldo vertybės išsaugojimo būklės ir periodinių ataskaitų projektus ir teikia atsakingai ministerijai;
5) rengia paraiškas dėl pasaulio paveldo vertybės išsaugojimo ir aktualizavimo finansavimo;
6) pristato pasaulio paveldo vertybę tarptautiniuose renginiuose, bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis.
31 straipsnis. Tyrimai
Tyrimai skirstomi į fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus, taikomuosius (ardomuosius ir neardomuosius) tyrimus ir archeologinius tyrimus.
Nekilnojamojo kultūros paveldo fundamentinius mokslinius tyrimus ir taikomuosius mokslinius tyrimus, atliekamus valstybės biudžeto lėšomis, vykdo mokslo ir studijų institucijos ir kitos valstybinės ir nevalstybinės mokslinių tyrimų institucijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimų srities mokslininkai. Archeologinius tyrimus ir taikomuosius tyrimus gali atlikti mokslo daktaro laipsnį turintys asmenys, dirbantys archeologijos arba nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimų srityje, ir asmenys, šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus.
Tyrimus, atliekamus vykdant apskaitos procedūras, organizuoja Departamentas arba savivaldybės administracija, atsižvelgdami į potencialų nekilnojamosios kultūros vertybės reikšmingumo lygmenį.
Tyrimus, atliekamus rengiant nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos ar statinio kultūros paveldo vertybėje ir (ar) jos teritorijoje projektą, rengiant kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, organizuoja šiuos darbus vykdantys juridiniai ar fiziniai asmenys.
Kai atliekant nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus aptinkama naujų potencialių vertingųjų savybių, joms atskleisti reikalingi papildomi tyrimai atliekami kultūros ministro nustatyta tvarka, o juos organizuoja už šio objekto apsaugą atsakinga institucija. Juos gali finansuoti nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas ar kitas tvarkybos organizatorius, norintis paspartinti tyrimus.
Atliekant tyrimus rasti archeologiniai radiniai, jeigu yra galimybių, saugomi ir eksponuojami jų radimo vietoje. Kitais atvejais archeologiniai radiniai kultūros ministro nustatyta tvarka perduodami muziejams ir (ar) specializuotoms saugykloms.
Tyrėjo prašymu leidimus atlikti ardomuosius tyrimus ir archeologinius tyrimus išduoda Departamentas.
Taikomieji ir archeologiniai tyrimai atliekami, jų ataskaitos rengiamos, teikiamos, svarstomos ir aprobuojamos kultūros ministro nustatyta tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme nustatytus atvejus.
Tyrimus atlikę tyrėjai tyrimų ataskaitas ir nuasmenintas skaitmenines jų kopijas privalo pateikti Departamentui. Atviroji prieiga prie tyrimų ataskaitų turi būti pateikiama Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje ir susiejama su konkrečia nekilnojamąja kultūros vertybe.
32 straipsnis. Leidimo atlikti archeologinius tyrimus išdavimas ir galiojimas
Tyrėjai, nurodyti šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, teisę atlikti archeologinius tyrimus įgyja gavę Departamento išduotą leidimą atlikti archeologinius tyrimus (toliau – archeologinių tyrimų leidimas). Prašymų išduoti archeologinių tyrimų leidimą ar pratęsti tokio leidimo galiojimą formas, reikalavimus, taikomus kartu su prašymu pateikiamiems dokumentams ir kitai informacijai, archeologinių tyrimų leidimų formas ir jų skelbimo tvarkos aprašą (toliau – leidimų išdavimo tvarkos aprašas) tvirtina kultūros ministras. Departamentas išduoda archeologinių tyrimų leidimą arba priima sprendimą neišduoti šio leidimo ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Departamento pateikto patvirtinimo, kad tyrėjo pateiktas prašymas išduoti archeologinių tyrimų leidimą ir archeologinių tyrimų projektas atitinka šiame įstatyme ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus.
Jeigu tyrėjo prašyme išduoti archeologinių tyrimų leidimą pateikta ne visa šio straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose nurodytus reikalavimus pagrindžianti informacija ir ją patvirtinantys dokumentai ar pateikti klaidingi duomenys ar dokumentai, Departamentas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos praneša tyrėjui apie būtinybę pateikti trūkstamą informaciją, patikslinti duomenis ar pateikti trūkstamus dokumentus ir informuoja, kad terminas archeologinių tyrimų leidimui išduoti skaičiuojamas nuo trūkstamos informacijos ir (ar) dokumentų pateikimo Departamentui dienos. Priėmęs sprendimą išduoti archeologinių tyrimų leidimą ar jo neišduoti, Departamentas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša prašymą pateikusiam tyrėjui.
Archeologinių tyrimų leidimas išduodamas tyrėjams, jeigu pateikiama informacija ir dokumentai, patvirtinantys, kad įvykdyti šie reikalavimai:
1) tyrėjas atitinka šio įstatymo 35 straipsnio 14 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, suteikiančius jam teisę atlikti archeologinius tyrimus prašyme nurodytoje tyrimų vietoje;
2) tyrėjas kultūros ministro patvirtintame paveldo tvarkybos reglamente, reglamentuojančiame archeologinio paveldo tvarkybą, (toliau – archeologinio paveldo tvarkybos reglamentas) nustatytais atvejais ir tvarka yra atsiskaitęs už praėjusiais metais atliktus archeologinius tyrimus ir sutvarkęs anksčiau atliktų archeologinių tyrimų vietą bei, vadovaudamasis šio įstatymo 31 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir kultūros ministro nustatyta tvarka, yra perdavęs muziejams atliekant archeologinius tyrimus surastus archeologinius radinius (kai nebuvo galimybių radinių saugoti ir eksponuoti jų radimo vietoje), o Departamentui – Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotą šių tyrimų ataskaitą 2 egzemplioriais, kurių vieną Departamentas perduoda Lietuvos istorijos institutui, kitą – Lietuvos valstybės naujajam archyvui;
3) informacija, patvirtinanti valstybės rinkliavos už archeologinių tyrimų leidimo išdavimą sumokėjimą;
4) tyrėjo parengtas ir pateiktas archeologinių tyrimų projektas yra aprobuotas Mokslinės archeologijos komisijos.
Mokslinė archeologijos komisija aprobuoja tyrėjo pateiktą archeologinių tyrimų projektą ar jo pakeitimo ar papildymo projektą, jeigu jis atitinka archeologinio paveldo tvarkybos reglamente nustatytus archeologinių tyrimų projekto rengimo reikalavimus ir archeologinio paveldo tvarkybos reglamente nustatytus bendruosius archeologinių tyrimų metodikos reikalavimus. Jeigu Mokslinė archeologijos komisija priima sprendimą aprobuoti archeologinių tyrimų projektą su pastabomis, leidimas atlikti archeologinius tyrimus išduodamas, kai Departamentas patikrina, ar archeologinių tyrimų projektas pataisytas pagal Mokslinės archeologijos komisijos pateiktas pastabas.
Archeologinių tyrimų leidimą išduoti atsisakoma, jeigu neįvykdomas bent vienas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas. Taip pat negalima išduoti daugiau kaip 10 leidimų atlikti archeologinius tyrimus einamaisiais metais, jeigu tyrėjas už juos nėra atsiskaitęs archeologinio paveldo tvarkybos reglamente nustatytais atvejais ir tvarka.
Atliekant archeologinius tyrimus, turi būti užtikrinamos šios archeologiniams tyrimams atlikti būtinos sąlygos:
1) archeologinių tyrimų vietoje yra teigiama aplinkos temperatūra ir neįšalęs gruntas;
2) sudaryta galimybė archeologinius radinius konservuoti lauko sąlygomis, jeigu to reikalauja tiriamo objekto specifika;
3) archeologinių tyrimų vieta, atidengtos archeologinės struktūros, radiniai, žmonių palaikai apsaugoti nuo žemės ar statinių dalių užgriuvimo, užtvindymo vandeniu ar gamtinių stichijų poveikio, transporto priemonių patekimo, taip pat bet kokio pobūdžio sužalojimo, vandalizmo, vagysčių ir pavojaus žmonių gyvybei bei sveikatai;
4) prireikus archeologinių tyrimų vieta aptveriama ir apsaugoma nuo pašalinių asmenų patekimo.
Archeologinių tyrimų leidimai neatidėliotinais avarijos grėsmės pašalinimo ar avarijos padarinių likvidavimo atvejais išduodami netaikant reikalavimo užtikrinti šio straipsnio 6 dalyje nustatytas tyrimams atlikti būtinas sąlygas ir šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyto reikalavimo parengti ir pateikti Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotą archeologinių tyrimų projektą.
Archeologinių tyrimų leidimo galiojimo terminas nurodomas šiame leidime. Tyrėjas, nespėjęs atlikti visų archeologinių tyrimų projekte numatytų tyrimų, gali pateikti Departamentui prašymą pratęsti archeologinių tyrimų leidimo galiojimą ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki archeologinių tyrimų leidimo galiojimo pabaigos. Archeologinių tyrimų leidimo terminas pratęsiamas po einamųjų metų lapkričio 30 dienos tyrėjo nurodytam terminui, bet ne ilgiau kaip iki kitų metų lapkričio 30 dienos. Išduoto archeologinių tyrimų leidimo galiojimas pratęsiamas arba motyvuotai atsisakoma jo galiojimą pratęsti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo Departamente dienos. Jeigu tyrėjo prašyme pratęsti archeologinių tyrimų leidimo galiojimą pateikta ne visa leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodyta informacija ar pateikti klaidingi duomenys, Departamentas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo Departamente dienos praneša apie tai prašymą pateikusiam tyrėjui ir nustato prašymui patikslinti 5 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo Departamento pranešimo tyrėjui dėl prašymo patikslinimo gavimo dienos. Tokiu atveju išduoto archeologinių tyrimų leidimo galiojimo pratęsimo terminas, per kurį turi būti nuspręsta dėl archeologinių tyrimų leidimo galiojimo pratęsimo, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai Departamente gautas patikslintas prašymas. Archeologinių tyrimų leidimo galiojimo maksimalus bendras terminas negali būti ilgesnis negu 3 metai.
Archeologinių tyrimų leidimo galiojimą pratęsti atsisakoma, jeigu neužtikrinamos šio straipsnio 6 dalyje nurodytos tyrimams atlikti būtinos sąlygos.
Atsisakęs pratęsti išduoto archeologinių tyrimų leidimo galiojimą, Departamentas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša prašymą pateikusiam tyrėjui, nurodydamas priežastis, dėl kurių atsisakyta pratęsti išduoto archeologinių tyrimų leidimo galiojimą.
Archeologinių tyrimų leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:
1) archeologiniai tyrimai atliekami Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotame archeologinių tyrimų projekte nenumatytose vietose ir (ar) ne pagal aprobuotame archeologinių tyrimų projekte nurodytą tyrimų pobūdį;
2) atliekant archeologinius tyrimus iškyla tiriamo ar greta esančių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sužalojimo ar praradimo grėsmė;
3) neužtikrinamos šio straipsnio 6 dalyje nustatytos archeologiniams tyrimams atlikti būtinos sąlygos, išskyrus atvejus, kai archeologinių tyrimų leidimas išduotas neatidėliotinais avarijos grėsmės pašalinimo ar avarijos padarinių likvidavimo atvejais.
Sustabdęs archeologinių tyrimų leidimo galiojimą, Departamentas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša archeologinių tyrimų leidimą gavusiam tyrėjui, nurodydamas priežastis, dėl kurių archeologinių tyrimų leidimo galiojimas sustabdytas, ir terminą archeologinių tyrimų leidimo galiojimo sustabdymo priežastims pašalinti. Nuo Departamento pranešimo apie archeologinių tyrimų leidimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos tyrėjui draudžiama atlikti archeologinius tyrimus.
Per nustatytą terminą pašalinus šio straipsnio 11 dalyje nurodytas leidimo galiojimo sustabdymo priežastis, leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas. Departamentas sprendimą dėl leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo priima per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie leidimo sustabdymo priežasčių pašalinimą gavimo dienos, patikrinęs gautą informaciją, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša leidimą gavusiam tyrėjui.
Archeologinių tyrimų leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu Departamentas nustato, kad:
1) tyrėjas, kuriam išduoto leidimo galiojimas yra sustabdytas, per Departamento nustatytą terminą nepašalino leidimo galiojimo sustabdymo priežasčių;
2) tyrėjas, kuriam išduoto archeologinių tyrimų leidimo galiojimas yra sustabdytas, po Departamento pranešimo apie archeologinių tyrimų leidimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos toliau atlieka archeologinius tyrimus;
3) tyrėjas pateikia Departamentui prašymą panaikinti jam išduoto archeologinių tyrimų leidimo galiojimą;
4) panaikinamas tyrėjui – atestuotam specialistui – išduotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatas;
5) paaiškėja, kad nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosios savybės sunaikintos prieš pradedant atlikti archeologinius tyrimus.
Panaikinęs archeologinių tyrimų leidimo galiojimą, Departamentas per 3 darbo dienas nuo archeologinių tyrimų leidimo galiojimo panaikinimo dienos raštu praneša apie priimtą sprendimą įteikiant sprendimo kopiją leidimą gavusiam tyrėjui.
Tyrėjas privalo:
1) gavęs archeologinių tyrimų leidimą, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki archeologinių tyrimų pradžios apie juos pranešti nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojui ir šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta tvarka susitarti su juo dėl archeologinių tyrimų atlikimo sąlygų;
2) archeologinio paveldo tvarkybos reglamente nustatyta tvarka pagal Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotą archeologinių tyrimų projektą atlikti archeologinius tyrimus ir už juos atsiskaityti iki kitų metų birželio 1 dienos nuo leidimo atlikti archeologinius tyrimus išdavimo dienos, sutvarkyti archeologinių tyrimų vietą. Dėl didelės atliktų archeologinių tyrimų apimties, atliekant archeologinius tyrimus aptikto didelio kiekio archeologinių radinių ar kitų objektyvių priežasčių (ligos, užsitęsusio radinių konservavimo, laboratorinių tyrimų ir kt.) tyrėjas turi teisę raštu pateikti Departamentui prašymą pratęsti ataskaitos pateikimo terminą ir prie jo pridėti parengtą ataskaitos dalį, archeologinių radinių sąrašą su jų iliustracijomis. Ataskaitos pateikimo Departamentui terminas gali būti pratęstas iki 2 metų nuo termino, iki kada turėjo būti pateikta ataskaita.
Archeologinių tyrimų leidimą gavęs tyrėjas atsako už šio straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi.
Archeologinių tyrimų leidimą gavusių tyrėjų veiklos priežiūrą atlieka Departamentas.
Jeigu išdavus archeologinių tyrimų leidimą iškyla būtinybė pakeisti ar papildyti archeologinių tyrimų apimtį, vietas ar tyrimų metodiką, numatytus Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotame archeologinių tyrimų projekte, nekeičiant archeologinių tyrimų pobūdžio, archeologiniai tyrimai gali būti toliau atliekami turint galiojantį archeologinių tyrimų leidimą, jeigu parengiamas archeologinių tyrimų projekto pakeitimo ir (ar) papildymo projektas ir gaunamas Departamento pritarimas dėl archeologinių tyrimų atlikimo pagal pakeistą ar papildytą archeologinių tyrimų projektą.
Departamentas priima sprendimą pritarti arba nepritarti archeologinių tyrimų atlikimui pagal pakeistą ar papildytą archeologinių tyrimų projektą per 20 darbo dienų nuo tyrėjo prašymo ir pakeisto ir (ar) papildyto archeologinių tyrimų projekto gavimo Departamente dienos, jeigu šį projektą aprobuoja Mokslinė archeologijos komisija ir tyrėjas jį pataiso pagal Mokslinės archeologijos komisijos pastabas, jeigu jų buvo.
Priėmęs sprendimą pritarti ar nepritarti archeologinių tyrimų atlikimui pagal pakeistą ar papildytą archeologinių tyrimų projektą, Departamentas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša prašymą pateikusiam tyrėjui.
33 straipsnis. Leidimo atlikti taikomuosius ardomuosius tyrimus išdavimas ir galiojimas
Leidimas atlikti taikomuosius ardomuosius tyrimus (architektūros natūrinius tyrimus, architektūros konstrukcijų tyrimus, polichromijos ir sienų tapybos tyrimus ir pan.) (toliau – ardomųjų tyrimų leidimas) išduodamas, jo galiojimas sustabdomas, panaikinamas ar šio leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas šio įstatymo ir kultūros ministro nustatyta tvarka. Prašymų išduoti ardomųjų tyrimų leidimą ar pratęsti ardomųjų tyrimų leidimo galiojimą formas, jų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, ardomųjų tyrimų leidimų formas ir jų skelbimo tvarką nustato kultūros ministras.
Ardomųjų tyrimų leidimas išduodamas arba sprendimas neišduoti ardomųjų tyrimų leidimo priimamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tyrėjo prašymo ir ardomųjų tyrimų programos gavimo dienos.
Ardomųjų tyrimų leidimą išduoda Departamentas.
Ardomųjų tyrimų leidimas išduodamas tyrėjams, nurodytiems šio įstatymo 35 straipsnyje, jeigu įvykdomi šie reikalavimai:
1) tyrėjas atitinka šio įstatymo 35 straipsnio 1 ir 14 dalyse nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, suteikiančius jam teisę atlikti tyrimus;
2) tyrėjo parengta ir pateikta ardomųjų tyrimų programa (aiškinamasis raštas, grafinė dalis, fotofiksacija) atitinka kultūros ministro įsakymu nustatytus reikalavimus ir yra suderinta su Departamentu.
Ardomųjų tyrimų leidimo galiojimas nurodomas šiame leidime. Tyrėjas, nepradėjęs ardomųjų tyrimų projekte numatytų tyrimų per 5 metus nuo ardomųjų tyrimų leidimo išdavimo dienos, gali pateikti Departamentui prašymą pratęsti ardomųjų tyrimų leidimo galiojimą ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki ardomųjų tyrimų leidimo galiojimo pabaigos. Išduoto ardomųjų tyrimų leidimo galiojimas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip vieniems metams arba motyvuotai atsisakoma jo galiojimą pratęsti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo Departamente dienos. Jeigu tyrėjo prašyme pratęsti ardomųjų tyrimų leidimo galiojimą pateikta ne visa leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodyta informacija ar pateikti klaidingi duomenys, Departamentas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo Departamente dienos praneša apie tai prašymą pateikusiam tyrėjui ir nustato prašymui patikslinti 5 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo Departamento pranešimo tyrėjui dėl prašymo patikslinimo gavimo dienos. Tokiu atveju išduoto ardomųjų tyrimų leidimo galiojimo pratęsimo terminas, per kurį turi būti nuspręsta dėl ardomųjų tyrimų leidimo galiojimo pratęsimo, skaičiuojamas nuo patikslinto prašymas gavimo Departamente dienos. Ardomųjų tyrimų leidimo galiojimo maksimalus bendras terminas negali būti ilgesnis negu 6 metai.
Atsisakęs pratęsti išduoto ardomųjų tyrimų leidimo galiojimą, Departamentas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša prašymą pateikusiam tyrėjui, nurodydamas priežastis, dėl kurių atsisakyta pratęsti išduoto ardomųjų tyrimų leidimo galiojimą.
Departamentas sustabdo ardomųjų tyrimų leidimo galiojimą, kol bus pašalinti paveldosaugos reikalavimų pažeidimai, nustačius bent vieną iš šių sąlygų:
1) darbai atliekami nesilaikant ardomųjų tyrimų programos sprendinių ir (ar) papildomų paveldosaugos reikalavimų, nurodytų ardomųjų tyrimų leidime;
2) būtina patikslinti ar papildyti ardomųjų tyrimų programą, nes priešingu atveju tyrimai žalotų vertingąsias savybes ar keltų joms grėsmę dėl pažeidžiamų paveldosaugos reikalavimų.
Ardomųjų tyrimų leidimo galiojimas panaikinamas esant bent vienai iš šių sąlygų:
1) nustatoma, kad, norėdamas gauti ardomųjų tyrimų leidimą, pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją, dėl kurios ardomųjų tyrimų leidimas negalėjo būti išduotas;
2) ardomųjų tyrimų leidimą gavęs asmuo, kurio ardomųjų tyrimų leidimo galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų;
3) ardomųjų tyrimų leidimą gavęs asmuo, kurio ardomųjų tyrimų leidimo galiojimas buvo sustabdytas, toliau vykdo tyrimus;
4) ardomųjų tyrimų leidimą gavusio asmens prašymu.
Panaikinęs ardomųjų tyrimų leidimo galiojimą, Departamentas per 3 darbo dienas nuo ardomųjų tyrimų leidimo galiojimo panaikinimo dienos raštu praneša apie priimtą sprendimą įteikiant sprendimo kopiją leidimą gavusiam tyrėjui.
Gavęs ardomųjų tyrimų leidimą, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki ardomųjų tyrimų pradžios tyrėjas privalo apie juos pranešti nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojui ir šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta tvarka susitarti su juo dėl ardomųjų tyrimų atlikimo sąlygų.
Ardomųjų tyrimų leidimą gavusių tyrėjų veiklos priežiūrą atlieka Departamentas.
Jeigu išdavus ardomųjų tyrimų leidimą iškyla būtinybė pakeisti ar papildyti ardomųjų tyrimų apimtį, vietas ar tyrimų metodiką, nurodytą ardomųjų tyrimų programoje, suderintoje su Departamentu, ardomieji tyrimai gali būti toliau atliekami turint galiojantį ardomųjų tyrimų leidimą, jeigu parengiamas ardomųjų tyrimų programos pakeitimo ir (ar) papildymo projektas ir gaunamas Departamento pritarimas dėl ardomųjų tyrimų atlikimo pagal pakeistą ar papildytą ardomųjų tyrimų programą.
Departamentas priima sprendimą pritarti arba nepritarti ardomųjų tyrimų atlikimui pagal pakeistą ar papildytą ardomųjų tyrimų programą per 20 darbo dienų nuo tyrėjo prašymo ir pakeistos ir (ar) papildytos ardomųjų tyrimų programos gavimo Departamente dienos.
Priėmęs sprendimą pritarti ar nepritarti ardomųjų tyrimų atlikimui pagal pakeistą ar papildytą ardomųjų tyrimų programą, Departamentas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša prašymą pateikusiam tyrėjui.
34 straipsnis. Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkyba ir pritaikymas
Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkyba vykdoma pagal:
1) apsaugos reglamentuose, specialiojo ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) valdymo planuose, kituose nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus paveldosaugos reikalavimus;
2) atliktų taikomųjų tyrimų ir archeologinių tyrimų išvadas;
3) nustatytus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, išduodamus kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka;
4) kultūros ministro tvirtinamus paveldo tvarkybos reglamentus, kuriais nustatomi konkrečių tvarkybos darbų reikalavimai;
5) statybos techninius reglamentus, galiojančius tvarkomiesiems statybos darbams;
6) Lietuvos Respublikoje priimtus arba perimtus Europos Sąjungos kultūros paveldo standartus.
Prevencinės priežiūros darbai vykdomi pagal kultūros ministro tvirtinamą prevencinės priežiūros darbų tvarkos aprašą. Apie planuojamus atlikti prevencinės priežiūros darbus nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas turi raštu informuoti už kultūros paveldo apsaugą atsakingą instituciją likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki planuojamų atlikti prevencinės priežiūros darbų pradžios.
Avarijos grėsmės pašalinimo darbai vykdomi pagal kultūros ministro tvirtinamą apsaugos priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų tvarkos aprašą. Apie planuojamus atlikti avarijos grėsmės pašalinimo darbus nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas turi raštu informuoti už kultūros paveldo apsaugą atsakingą instituciją likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki planuojamų atlikti avarijos grėsmės pašalinimo darbų pradžios.
Tvarkybos projektas rengiamas siekiant vykdyti tvarkomuosius paveldosaugos, tvarkomuosius statybos darbus ir (ar) teritorijos tvarkymo darbus. Tvarkybos projekto rengimo tvarką ir jo sudedamąsias dalis, tvarkybos darbų priskyrimo atskiroms tvarkybos rūšims kriterijus nustato kultūros ministras.
Statinio projektas rengiamas siekiant vykdyti naujų nekilnojamojo kultūros paveldo objekto dalių statybą (išskyrus paprastajam remontui priskiriamus darbus) ir (ar) teritorijos tvarkymo darbus, pritaikant nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą ar siekiant vykdyti naują statybą nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose. Kai numatoma atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius paveldosaugos darbus, tvarkomuosius statybos darbus ir (ar) statybos darbus, rengiamas vienas skirtingas statybos rūšis, tvarkomuosius paveldosaugos, tvarkomuosius statybos darbus ir (ar) statybos darbus jungiantis statinio projektas, statinio projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis, ir išduodamas vienas bendras statybą leidžiantis dokumentas šio įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka.
Specialieji paveldosaugos reikalavimai tvarkybos projektui ar nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje esančio ar projektuojamo statinio projektui yra privalomi ir yra išduodami šio įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka.
Specialiesiems paveldosaugos reikalavimams tvarkybos projektui gauti nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas arba jo įgaliotas asmuo pateikia savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui arba savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotam kitam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui (toliau – meras ar įgaliotasis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) prašymą išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus tvarkybos projektui ir atliktų taikomųjų ir (ar) archeologinių tyrimų ataskaitas.
Meras ar įgaliotasis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs šio straipsnio 7 dalyje nurodytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos pateikia aplinkos ministro tvirtinamos formos paraiškas su pridedamomis atliktų taikomųjų ir (ar) archeologinių tyrimų ataskaitomis savivaldybės administracijos padaliniui ar valstybės tarnautojui, atsakingam už kultūros paveldo apsaugą, kai teikiamas prašymas dėl vietinio reikšmingumo lygmens arba savivaldybės saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių, arba Departamentui, kai teikiamas prašymas dėl regioninio ar nacionalinio reikšmingumo lygmens, valstybės saugomų ar kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamųjų kultūros vertybių.
Jeigu pateikti ne visi specialiesiems paveldosaugos reikalavimams tvarkybos projektui išduoti privalomi dokumentai, nurodyti šio straipsnio 7 dalyje, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus tvarkybos projektui pateikimo dienos pranešama prašymą pateikusiam asmeniui. Trūkstamiems dokumentams pateikti nustatomas 30 darbo dienų terminas nuo prašymo pateikti trūkstamus dokumentus išsiuntimo dienos. Jeigu per šį terminą prašymą pateikęs asmuo nepateikia trūkstamų dokumentų, jis per 3 darbo dienas nuo šio termino pabaigos dienos informuojamas, kad norėdamas gauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus tvarkybos projektui privalo teikti naują prašymą.
Meras ar įgaliotasis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas arba Departamentas, gavęs dokumentus, kaip nurodyta šio straipsnio 7 ir 8 dalyse, per 7 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos parengia specialiuosius paveldosaugos reikalavimus tvarkybos projektui ir teikia juos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, atliekančiam savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, (toliau – savivaldybės vyriausiasis architektas). Meras ar įgaliotasis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas arba Departamentas gali konsultuotis su visuomene dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų tvarkybos projektui nustatymo, jeigu rengdamas šiuos reikalavimus nustato papildomos informacijos, kurią gali suteikti visuomenė, poreikį. Tokiu atveju specialiųjų paveldosaugos reikalavimų tvarkybos projektui projektas paskelbiamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir konsultuojamasi su visuomene aplinkos ministro ir kultūros ministro nustatyta tvarka. Konsultuojantis su visuomene, mero ar įgaliotojo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo arba Departamento sprendimu specialiųjų paveldosaugos reikalavimų tvarkybos projektui išdavimo terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo šioje dalyje nustatyto termino specialiesiems paveldosaugos reikalavimams tvarkybos projektui parengti, apie tai informuojant savivaldybės vyriausiąjį architektą.
Specialieji paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant tvarkybos ir nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje esančio ar projektuojamo statinio projektus šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Savivaldybės administracija viešai paskelbia specialiuosius paveldosaugos reikalavimus tvarkybos projektui Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, neskelbdama statytojo (užsakovo), jeigu jis yra fizinis asmuo, vardo ir pavardės, asmens kodo, ir informuoja apie šių reikalavimų paskelbimą toje gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje įsteigtos seniūnijos seniūną ir seniūnaitį (-ius). Visuomenė, susipažinusi su specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais tvarkybos projektui, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi teisę Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ teikti siūlymus statytojui (užsakovui) iki viešo susirinkimo dėl projektinių pasiūlymų svarstymo, jeigu juos privaloma rengti šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais, arba per 20 darbo dienų nuo specialiųjų paveldosaugos reikalavimų tvarkybos projektui paskelbimo dienos, jeigu projektiniai pasiūlymai nerengiami.
Tvarkybos projektinius pasiūlymus privaloma rengti, kai sukuriamos naujos, iki tol nebuvusios nekilnojamosios kultūros vertybės dalys ar elementai arba kai atkuriamos nekilnojamosios kultūros vertybės prarastos dalys ar elementai. Tvarkybos projektiniai pasiūlymai viešinami visais atvejais, išskyrus, kai tvarkybos projekto dokumentai įslaptinti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka arba tvarkybos projektas rengiamas krašto apsaugos tikslams skirtuose objektuose ir teritorijose.
Meras ar įgaliotasis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas arba Departamentas pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją tikrina, ar pateiktų tvarkybos projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir, vadovaudamasis Statybos įstatymo nustatyta tvarka, pritaria arba pagrįstai nepritaria šių projektinių pasiūlymų sprendiniams.
Tvarkybos projektas rengiamas remiantis Kultūros vertybių registro duomenimis, prieš projektavimą būtinų atlikti taikomųjų ir (ar) archeologinių tyrimų išvadomis, išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, tvarkybos projektiniais pasiūlymais, kai jie turi būti parengti šio įstatymo nustatyta tvarka, ir įvertinus planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, kai toks planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliktas vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, ir (ar) atsižvelgiant į poveikio paveldui vertinimą, kai jis privalomas atlikti kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Aplinkos ministro ir kultūros ministro nustatytais atvejais ir tvarka iki tvarkybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos (kai neišduodamas statybą leidžiantis dokumentas) turi būti atlikta tvarkybos projekto paveldosaugos ekspertizė ir (ar) statinio projekto dalies ekspertizė ir projektas turi būti pataisytas pagal šių ekspertizių aktų privalomas pastabas.
Meras ar įgaliotasis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas arba Departamentas pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją tikrina, ar pateikto tvarkybos projekto sprendiniai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ir pateiktas ekspertizes, parengtas šio straipsnio 15 dalyje nurodyta tvarka, ir per 20 darbo dienų nuo tvarkybos projekto gavimo dienos pritaria arba pagrįstai nepritaria šio projekto sprendiniams.
Kai numatoma atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius paveldosaugos darbus, tvarkomuosius statybos darbus ir (ar) statybos darbus ir rengiamas vienas skirtingas statybos ir tvarkybos rūšis jungiantis statinio projektas, rengiama tvarkybos projekto reikalavimus atitinkanti projekto dalis ir teikiama kartu su statinio projekto projektiniais pasiūlymais Statybos įstatymo numatyta tvarka, statinio projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis. Tokio projekto paveldosaugos ekspertizė turi būti atlikta ir teikiama kartu su statinio projekto ekspertize ar statinio projekto dalies ekspertize.
Statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje ar šio objekto apsaugos zonoje ir (arba) kultūros paveldo vietovėje, statinio projektui, kurį privaloma rengti pagal Statybos įstatymą, turi būti atlikta paveldosaugos ekspertizė. Kai statinio projektas pagal Statybos įstatymą rengiamas dviem etapais, tokio projekto paveldosaugos ekspertizė atliekama pirmajame rengimo etape, jos aktą atitinkamai pateikiant kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Kai statinio projektas pagal Statybos įstatymą rengiamas vienu etapu, paveldosaugos ekspertizė atliekama ir jos aktas pateikiamas kartu su pranešimu apie statybos pradžią.
Tvarkybą ir (ar) statybą leidžiančius dokumentus išduoda meras ar įgaliotasis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas šio įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos privalo patikrinti statinio projektą ir, nustačiusios neatitikčių, informuoti atsakingas institucijas Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl inžinerinių infrastruktūros objektų, esančių vietinio, nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vietovėse, projektų už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija per Statybos įstatyme nustatytus terminus nuo projekto pateikimo dienos, patikrinusi projektą, pritaria arba pagrįstai nepritaria šio projekto sprendiniams. Už kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai praleidus šį terminą, laikoma, kad projektui pritarta.
Tvarkybą leidžiančiam dokumentui išduoti pateikiami šie dokumentai:
1) prašymas;
2) tvarkybos projektas ir jo elektroninė versija arba tik tvarkybos projekto elektroninė versija, pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu privalančių jį pasirašyti asmenų, – aplinkos ministro ir kultūros ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis;
3) projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir (ar) statinio projekto dalies ekspertizė (kai statinio projekto dalies ekspertizė privaloma Statybos įstatymo nustatyta tvarka);
4) statytojo (užsakovo) įgaliojimas pateikti prašymą – jeigu prašymą teikia įgaliotas asmuo;
5) kultūros paveldo statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl tvarkybos darbų atlikimo, priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai pateikiamas prašymas atlikti tvarkybos darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje, taip pat Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus;
6) statinio kadastro duomenų byla (jeigu tokia byla yra);
7) tvarkybos projekto pakeitimų pagal gautus motyvuotus nepritarimo tvarkybos projektui argumentus aprašymas (teikiant pakartotinį prašymą);
8) statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopija (kai toks draudimas privalomas Statybos įstatymo nustatyta tvarka);
9) tvarkybos projekto perdavimo–priėmimo aktas;
10) informacija apie valstybės rinkliavos už tvarkybos dokumento išdavimą sumokėjimą.
Jeigu pateikti ne visi tvarkybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ar nepateikta informacija apie valstybės rinkliavos už tvarkybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti tvarkybą leidžiantį dokumentą nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos naudojantis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui. Trūkstamiems dokumentams pateikti nustatomas 30 darbo dienų terminas nuo pranešimo dėl trūkstamų dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dienos. Jeigu per šį terminą prašymą pateikęs asmuo nepateikia trūkstamų dokumentų, jis per 3 darbo dienas nuo šio termino pabaigos dienos informuojamas, kad norėdamas gauti tvarkybą leidžiantį dokumentą privalo teikti naują prašymą.
Tvarkybą leidžiantis dokumentas išduodamas, kai yra pateikti visi šio straipsnio 19 dalyje nurodyti dokumentai, projektas yra pataisytas pagal šio straipsnio 20 dalies 3 punkte nurodytų ekspertizių aktų privalomas pastabas ir atitinka paveldosaugos reikalavimus, jam pritarė už nekilnojamąjį kultūros paveldą atsakinga institucija ir kitos Statybos įstatyme nurodytos derinančios institucijos.
Tvarkybos projekto ar jo dalies sprendinių įgyvendinimo priežiūrą atlieka tvarkybos projekto vadovas ar tvarkybos projekto dalies vadovas, atestuotas šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Tvarkybos darbų techninę priežiūrą atlieka tvarkybos darbų techninės priežiūros vadovas, atestuotas šio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje ir Statybos įstatyme nustatyta tvarka.
Statybos darbų nekilnojamojo kultūros paveldo objekte, kai nevykdomi tvarkybos darbai, projekto vykdymo priežiūrą atlieka šio įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka atestuoti projektuotojai, o techninę priežiūrą – šio įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje ir Statybos įstatyme nustatyta tvarka atestuotas statinio statybos techninės priežiūros vadovas.
Statybos darbų nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūrą atlieka šio įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje ir Architektūros įstatyme nustatyta tvarka atestuotas architektas, o statinio statybos techninę priežiūrą atlieka šio įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje ir Statybos įstatyme nustatyta tvarka atestuotas statinio statybos techninis prižiūrėtojas.
Statinio projekto vykdymo priežiūra ir statinio statybos techninė priežiūra atliekama Statybos įstatymo nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo kultūros paveldo objekte atliekamų tvarkybos ir (arba) statybos darbų vykdymo eigą ir kokybę kontroliuojantis nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas, tvarkybos darbų techninis prižiūrėtojas, nustatę, kad atliekant darbus buvo pažeisti paveldosaugos reikalavimai ar kad dėl projekto klaidų iškilo vertingųjų savybių praradimo, sužalojimo ar kitokia grėsmė, apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo nustatymo dienos privalo pranešti už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją. Už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos privalo sustabdyti nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes žalojančius ar kitus grėsmę keliančius darbus iki pašalinami paveldosaugos reikalavimų pažeidimai ar kiti pažeidimai, iškilusi grėsmė arba iki teismo sprendimo, jeigu buvo kreiptasi dėl viešojo intereso gynimo, įsiteisėjimo dienos.
Leidimui tęsti sustabdytą tvarkybą gauti pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad tvarkybos sustabdymo priežastys pašalintos.
Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos baigimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras. Tvarkyba laikoma baigta, kai atlikus visus tvarkybos darbus yra išduotas tvarkybos baigimo aktas. Tvarkybos baigimo aktas surašomas tik tuo atveju, kai statytojas už kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą.
Kai nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms išsaugoti numatomi tik konservavimo ir restauravimo darbai, kuriems kultūros ministro nustatytais atvejais ir tvarka rengiama restauravimo programa, kuriai pritarė Restauravimo taryba, tvarkybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas.
Nekilnojamojo kultūros paveldo objektą draudžiama perkelti, išskyrus atvejus, kai jį reikia perkelti siekiant išsaugoti. Jeigu tokį objektą reikia perkelti, turi būti parengtas tvarkybos projektas ir gautas tvarkybą leidžiantis dokumentas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
Atstatant nekilnojamojo kultūros paveldo objektus turi būti išsaugomos nekilnojamojo kultūros paveldo objekto išlikusios dalys ir elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai pakartojamos ar naujai sukuriamos buvusios, bet neišlikusios dalys ir elementai. Atstatant nekilnojamojo kultūros paveldo objektus naudojamos autentiškos medžiagos ir specialiosios technologijos.
35 straipsnis. Teisė vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba susijusią veiklą
Teisę atlikti archeologinius tyrimus ir taikomuosius tyrimus, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus, turi šio straipsnio 14 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys ir šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą, ir neatestuoti jų pagalbininkai, vadovaujami atestuoto specialisto, arba humanitarinių mokslų srities istorijos ir archeologijos mokslo krypties mokslininkai. Atestuotas specialistas arba mokslininkas atsako už atliekamus tyrimus, teikia tyrimų išvadas.
Teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos projektavimui ir (ar) atlikti tvarkybos projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūrą turi šio straipsnio 15 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys ir šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta tvarka atestuoti tvarkybos projektų vadovai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą, o jiems padėti gali neatestuoti pagalbininkai. Tvarkybos projekto vadovas atsako už tvarkybos projekto sprendinių kokybę ir atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srities teisės aktų reikalavimams. Už tvarkybos projekto sprendinių tinkamą įgyvendinimą tvarkybos projekto vadovas atsako, jeigu atlieka tvarkybos projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūrą.
Teisę atlikti tvarkybos darbų techninę priežiūrą turi šio straipsnio 16 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys ir šio straipsnio 12 ir 13 dalyse ir Statybos įstatyme nustatyta tvarka atestuoti statybos inžinieriai, turintys statinio statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikacijos atestatą, arba Europos Sąjungos valstybės narės, valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, arba Šveicarijos Konfederacijos piliečiai ir kiti Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis besinaudojantys fiziniai asmenys, turintys Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą kilmės valstybėje turimos teisės užsiimti atitinkama veikla pripažinimo dokumentą ir gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą.
Teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbams, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus, turi šio straipsnio 17 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys ir šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta tvarka atestuoti tvarkybos darbų vadovai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą. Teisę atlikti tvarkybos darbus turi šio straipsnio 18 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys specialistai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą pagal kultūros ministro patvirtintas tvarkybos darbų specializacijas, o jiems padėti gali neatestuoti pagalbininkai. Už atliekamus darbus atsako tvarkybos darbų techninis prižiūrėtojas, tvarkybos darbų vadovas ar atestuotas specialistas.
Teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo objekto statybos darbų projektavimui, atlikti tokio projekto sprendinių įgyvendinimo ar techninę priežiūrą turi Architektūros įstatyme nustatyta tvarka atestuoti architektai ir Statybos įstatyme nustatyta tvarka atestuoti statybos inžinieriai, turintys statinio projekto vadovo ar statinio projekto dalies vadovo kvalifikacijos atestatą, arba Europos Sąjungos valstybės narės, valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, arba Šveicarijos Konfederacijos piliečiai ir kiti Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis besinaudojantys fiziniai asmenys, turintys Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą kilmės valstybėje turimos teisės užsiimti atitinkama veikla pripažinimo dokumentą ir šio straipsnio 15 ar 16 dalyje nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos projektavimui ar tvarkybos darbų techninei priežiūrai ir gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą.
Teisę atlikti tvarkybos projekto ir (ar) statybos projekto kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar vietovėje paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę turi šio straipsnio 19 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys ir šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą.
Teisę vadovauti ypatingojo ar neypatingojo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims turi Architektūros įstatymo nustatyta tvarka atestuoti architektai, turintys atitinkamos (-ų) statybos techninės veiklos pagrindinės (-ių) srities (-ių) kvalifikacijos atestatą, ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka atestuoti inžinieriai, turintys atitinkamos (-ų) statybos techninės veiklos srities (-ių) kvalifikacijos atestatą, arba Europos Sąjungos valstybės narės, valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, arba Šveicarijos Konfederacijos piliečiai ir kiti Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis besinaudojantys fiziniai asmenys, turintys Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą kilmės valstybėje turimos teisės užsiimti atitinkama veikla pripažinimo dokumentą.
Teisę atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimą pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį turi šio straipsnio 19 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys ir šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta tvarka atestuoti specialistai ar eksperto kvalifikacinę kategoriją turintys specialistai arba mokslininkai.
Teisę atlikti kilnojamųjų daiktų, esančių viena iš nekilnojamosios kultūros vertybės vertingųjų savybių, dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, nekilnojamojo kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių (altorių, sakyklų, krikštyklų, antkapinių ir kitų atminties bei dekoratyvinių paminklų, sienų tapybos, polichromijos, skulptūros, vitražo, lipdybos ir drožybos, baldų, vargonų, krosnių ir židinių ir kitų) tyrimų, konservavimo ir restauravimo darbus turi Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka atestuoti restauratoriai.
Šio įstatymo nustatyta tvarka atestuotiems specialistams, išskyrus paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimą pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį atliekančius specialistus ir tvarkybos darbų techninės priežiūros specialistus, suteikiamos šios kvalifikacinės kategorijos:
1) pirmoji (žemiausia) kvalifikacinė kategorija, kurią turintys atestuoti specialistai gali vykdyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestate nurodytos rūšies ir specializacijos veiklą vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose;
2) antroji kvalifikacinė kategorija, kurią turintys atestuoti specialistai gali vykdyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestate nurodytos rūšies ir specializacijos veiklą vietinio ir regioninio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose;
3) trečioji kvalifikacinė kategorija, kurią turintys atestuoti specialistai gali vykdyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestate nurodytos rūšies ir specializacijos veiklą vietinio, regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose. Archeologinius tyrimus atliekantys specialistai, turintys trečiąją kvalifikacinę kategoriją, gali vykdyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestate nurodytos rūšies ir specializacijos veiklą vietinio, regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose ir kultūros paminkluose.
Eksperto (aukščiausia) kvalifikacinė kategorija suteikiama specialistams, kurie turi trečiąją kvalifikacinę kategoriją, ne trumpiau kaip 10 metų nepertraukiamai verčiasi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto veikla ir turi galiojantį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą. Eksperto (aukščiausią) kvalifikacinę kategoriją turintys atestuoti specialistai gali vykdyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestate nurodytos rūšies ir specializacijos veiklą vietinio, regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose ir kultūros paminkluose.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).