Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo

Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė buvo derinama su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais dėl to, kad jos trukmė ilgesnė, negu Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose nustatytas maksimalus bausmės ar kitos poveikio priemonės terminas, suderintos alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės trukmė negali būti trumpesnė negu maksimalus bausmės ar kitos priemonės terminas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme už atitinkamas nusikalstamas veikas.

Teismas privalo įskaityti į alternatyviąją bausmę ar probacijos priemonę kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės laiką.

Suderinta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė negali būti griežtesnė negu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė.

Nutartį pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos arba nutartį atsisakyti pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos teismas priima ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo teisme dienos.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nutarties priėmimo termino eiga sustoja, jeigu teismas šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais kreipiasi į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino eiga atsinaujina nuo tos dienos, kai gaunamas papildytas ar pataisytas liudijimas arba viso ar dalies sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vertimas į lietuvių kalbą ar kita informacija.

Galutinis sprendimas pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos arba atsisakyti pripažinti sprendimą, įskaitant skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka terminus, turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo teisme dienos.

Jeigu yra išimtinių aplinkybių, dėl kurių galutinis sprendimas per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą nėra priimtas, šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytas teismas apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, nurodydamas vėlavimo priežastis ir numatomą laiką, reikalingą sprendimui priimti.

Teismas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, tiesiogiai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie šiuos įsiteisėjusius sprendimus:

Probacijos tarnyba nedelsdama, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, jeigu:

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai informacija perduodama laikantis šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų. Probacijos tarnyba šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją perduoda kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai tiesiogiai.

Šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka pripažintas ir šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais ir bausmių vykdymo įstatymais suderintas sprendimas dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimas dėl probacijos vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Jeigu asmuo nevykdo alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės, jam gali būti taikomos Lietuvos Respublikos įstatymų numatytos teisinės pasekmės.

Visos išlaidos, susijusios su pripažinto sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymu Lietuvos Respublikoje, apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, išskyrus išlaidas, kurios atsirado sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos priėmusios kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.

Sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymas Lietuvos Respublikoje pasibaigia:

Probacijos tarnybos teikimu teismas gali nutraukti sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymą, jeigu:

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytus klausimus išnagrinėja ir nutartimi išsprendžia probacijos tarnybos buvimo vietos apylinkės teismo teisėjas. Nuteistasis, jo gynėjas, prokuroras ir probacijos tarnybos atstovas į teismo posėdį nešaukiami. Apie priimtus sprendimus teismas nedelsdamas tiesiogiai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir probacijos tarnybą. Kai kita Europos Sąjungos valstybė narė gauna šį teismo pranešimą, šiai valstybei narei sugrįžta teisė vykdyti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos.

Šiame skyriuje nustatyta tvarka kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti šie Lietuvos Respublikos teismų priimti sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimai dėl probacijos:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimai dėl probacijos perduodami vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik tada, kai nuteistajam paskirtų bausmių ar poveikio priemonių turinį sudaro:

Probacijos tarnybos teikimu arba savo iniciatyva teismas gali perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu nuteistasis grįžo arba nori sugrįžti į šioje valstybėje narėje esančią savo gyvenamąją vietą.

Probacijos tarnybos teikimu arba savo iniciatyva teismas taip pat gali perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu to prašo nuteistasis ir šios valstybės narės kompetentinga institucija sutinka su tokiu perdavimu.

Jeigu bausmės ar probacijos vykdymo metu paaiškėja šio įstatymo 33 straipsnyje nurodyti pagrindai ir sąlygos, dėl kurių sprendimas dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimas dėl probacijos gali būti perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, probacijos tarnyba savo iniciatyva ar nuteistojo prašymu pateikia šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam teismui teikimą perduoti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju teikimas gali būti paduotas tik tuo atveju, kai yra nuteistojo prašymas.

Kartu su teikimu teismui pateikiamas užpildytas liudijimo projektas, sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos nuorašas, nuteistojo prašymas, jeigu jis buvo pateiktas.

Teismas, skirdamas alternatyviąją bausmę ar probacijos priemones, šiame skyriuje nustatyta tvarka taip pat gali savo iniciatyva išspręsti klausimą dėl sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

Sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei klausimą nagrinėja ir jį išsprendžia probacijos tarnybos buvimo vietos apylinkės teismas.

Teismas, gavęs šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytą teikimą, rengia teismo posėdį. Į teismo posėdį teismas šaukia prokurorą, nuteistąjį, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo gynėją, probacijos tarnybos atstovą, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo nagrinėjimo nesustabdo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina.

Klausimo nagrinėjimas pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu. Po to teismas išklauso į posėdį atvykusius asmenis. Teismas nuteistajam išaiškina sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei teisines pasekmes ir sudaro galimybę žodžiu ar raštu pareikšti savo nuomonę. Jeigu nuteistasis išreiškia savo nuomonę žodžiu, jo nuomonė įrašoma į posėdžio protokolą.

Išnagrinėjęs klausimą, teismas pasitarimų kambaryje priima vieną iš šių nutarčių:

Priėmęs nutartį, teismas ją paskelbia nuteistajam ar jo gynėjui, probacijos tarnybos atstovui ir prokurorui, kuriems taip pat įteikiami šios nutarties nuorašai. Posėdyje nedalyvavusiems asmenims teismas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išsiunčia šios nutarties nuorašą.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas nutartis nuteistasis ar jo gynėjas, probacijos tarnyba ir prokuroras gali skųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytai nutarčiai, per tris darbo dienas užpildomas liudijimas. Liudijimą kartu su sprendimu dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimu dėl probacijos teismas tiesiogiai perduoda kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai arba šios valstybės narės centrinei institucijai, jeigu ji yra paskirta.

Teismas, pildydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą liudijimą, naudoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintą pavyzdinę formą.

Sprendimas dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimas dėl probacijos ir liudijimas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai perduodamas bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė gali nustatyti dokumentų autentiškumą. Dokumentus vienu metu galima perduoti tik vienai Europos Sąjungos valstybei narei.

Liudijimas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė narė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Liudijimo vertimą užtikrina nutartį perduoti vykdyti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmęs teismas.

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pareikalavimu teismas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų jai perduoda sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos ir (ar) liudijimo originalus arba jų patvirtintus nuorašus, taip pat sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos ar jų esminių dalių vertimus į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą kalbą.

Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais dokumentais teismas gali kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašyti pateikti informaciją apie jos baudžiamuosiuose įstatymuose numatytą maksimalią su laisvės atėmimu susijusios bausmės ar kitos priemonės trukmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo priimtas sprendimas dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimas dėl probacijos ir kuri galėtų būti taikoma nuteistajam, jeigu jis vengtų vykdyti ar be pateisinamos priežasties nevykdytų alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės.

Teismas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą, kad yra priimtas sprendimas pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, apie gautą pranešimą informuoja nuteistąjį, jeigu jis yra Lietuvos Respublikoje, ir probacijos tarnybą.

Gavusi teismo pranešimą, probacijos tarnyba nedelsdama nutraukia alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės vykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus.

Jeigu kita Europos Sąjungos valstybė narė Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriatui yra pateikusi Pamatinio sprendimo 2008/947/TVR 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškimą, probacijos tarnyba ir teismas ex officio išlaiko įgaliojimus, susijusius su bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimu ir nuteistojo pasiuntimu atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies ta apimtimi ir tais atvejais, dėl kurių kita Europos Sąjungos valstybė narė šiuo pareiškimu atsisakė tokių įgaliojimų.

Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija informuoja teismą, kad nustatė vieną ar kelis pagrindus, dėl kurių ji galėtų atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, tačiau galėtų sutikti perimti alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės priežiūrą, išskyrus įgaliojimus, susijusius su alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės pakeitimu, bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimu ir nuteistojo pasiuntimu atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos kitai Europos Sąjungos valstybei narei perdavęs vykdyti teismas gali duoti sutikimą šios valstybės narės kompetentingai institucijai dėl alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės priežiūros perdavimo šiai valstybei narei tokiomis sąlygomis. Tokiu atveju probacijos tarnyba ir teismas ex officio išlaiko įgaliojimus, susijusius su alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės pakeitimu, bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimu ir nuteistojo pasiuntimu atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, ta apimtimi, kiek kita Europos Sąjungos valstybė narė atsisakė šių įgaliojimų. Teismas apie alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sąlygas nedelsdamas informuoja nuteistąjį, jeigu jis yra Lietuvos Respublikoje, ir probacijos tarnybą.

Lietuvos Respublikos teismo priimtas ir įsiteisėjęs nuosprendis, kurio pagrindu nuteistajam paskirta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė yra perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, gali būti peržiūrėtas tik Lietuvos Respublikos teismų ir tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Nuteistasis, kuriam paskirta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė yra perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, nuo jos atlikimo malonės ar amnestijos tvarka gali būti atleistas tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tiek pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinę teisę.

Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas tiesiogiai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, kai paaiškėja aplinkybių, dėl kurių, probacijos tarnybos nuomone, kitai Europos Sąjungos valstybei narei reikėtų pakeisti alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės sąlygas arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ar bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiųsti atlikti likusios bausmės.

Šio įstatymo 37 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais probacijos tarnyba per penkias darbo dienas informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, kai Lietuvos Respublikoje priimamas sprendimas dėl alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės pakeitimo, dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies arba kai pasibaigia alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės vykdymo terminas.

Lietuvos Respublika atgauna visas sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymo teises, kai:

Jeigu Lietuvos Respublikoje pradedamas naujas baudžiamasis procesas dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, teismas prokuroro teikimu arba savo iniciatyva gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu grąžinti sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymo teises Lietuvos Respublikai. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai sutikus grąžinti sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymo teises Lietuvos Respublikai, teismas nutartimi panaikina ankstesnę teismo nutartį perduoti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir šios valstybės narės kompetentingai institucijai išsiunčia pranešimą apie šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyto liudijimo atsiėmimą.

Teismas nutartimi panaikina ankstesnę teismo nutartį perduoti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir šios valstybės narės kompetentingai institucijai išsiunčia pranešimą apie šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyto liudijimo atsiėmimą, kai iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos gauta informacija leidžia manyti, kad bus pažeistas teisingumo principas dėl to, kad:

Teismas šio straipsnio 3 dalyje nurodytą nutartį gali priimti tik tais atvejais, kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dar nepradėjo vykdyti alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės ir nuo iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos gautos informacijos gavimo momento nėra praėjęs ilgesnis kaip dešimties dienų terminas.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos nutartys įsiteisėja nuo jų priėmimo momento ir yra galutinės ir neskundžiamos.

Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pranešimą arba priėmęs šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytą nutartį, apie tai nedelsdamas informuoja nuteistąjį ir probacijos tarnybą.

Gavusi šio straipsnio 6 dalyje nurodytą pranešimą, probacijos tarnyba nedelsdama imasi reikalingų veiksmų, kuriais pradedamas ar tęsiamas sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymas.

Tolesnio sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos vykdymo Lietuvos Respublikoje metu, probacijos tarnyba ar teismas ex officio atsižvelgia į kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykdytos alternatyviosios bausmės arba probacijos priemonės trukmę ir jos laikymąsi, kitus dėl nuteistojo kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos priimtus sprendimus.

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos baudžiamojo proceso metu priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą sprendimą dėl kardomosios priemonės Lietuvos Respublikoje nuolatinę gyvenamąją vietą turinčiam ir į Lietuvos Respubliką sutikusiam grįžti asmeniui kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos, nutarimu pripažįsta asmens, dėl kurio priimtas šis sprendimas, gyvenamosios vietos apygardos prokuratūros prokuroras. Pripažindamas sprendimą dėl kardomosios priemonės prokuroras parenka ir paskiria vieną ar kelias iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nurodytų kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu), kurios labiausiai atitinka kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendime dėl kardomosios priemonės nurodytus įpareigojimus ir (ar) draudimus, tačiau negali būti už juos griežtesnės.

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu Lietuvos Respublikoje šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti pripažįstamas ir vykdomas sprendimas dėl kardomosios priemonės, kuriuo kardomoji priemonė paskirta ir Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčiam asmeniui, jeigu to prašo šis asmuo ir prokuroras sutinka perimti sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą. Prokuroras paprastai sutinka perimti sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą, jeigu įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis Lietuvos Respublikoje mokosi, dirba arba sudarė darbo sutartį, čia yra jo šeimos nario gyvenamoji vieta arba yra kitų svarbių priežasčių, dėl kurių tikslinga perimti sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą. Šioje dalyje nurodytais atvejais sprendimą pripažinti kardomąją priemonę priima Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras.

Jeigu reikalinga paskirti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą ar namų areštą arba reikalinga laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, prokuroras su atitinkamu prašymu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris patvirtina prokuroro nutarimą pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės ir ta pačia nutartimi paskiria intensyvią priežiūrą ar namų areštą arba laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas prokuroro nutarimą pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės gali atsisakyti patvirtinti tik nustatęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.

Prokuroras atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą dėl kardomosios priemonės, jeigu:

Prieš priimdamas nutarimą atsisakyti pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės šio straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytais atvejais, prokuroras tinkamu būdu konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą papildomą informaciją. Jeigu per nustatytą terminą reikalinga informacija nėra gaunama, prokuroras priima nutarimą atsisakyti pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės. Prireikus gauti papildomos informacijos, prokuroras gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir kitais atvejais.

Prokuroras apie priimtą nutarimą pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės ir paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytas kardomąsias priemones ar kitas procesines prievartos priemones arba nutarimą atsisakyti pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, informuoja asmenį, dėl kurio priimtas šis sprendimas, ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.

Prokuroro nutarimą pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės ir paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytas kardomąsias priemones ar kitas procesines prievartos priemones arba nutarimą atsisakyti pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės asmuo, dėl kurio priimtas šis sprendimas, ar jo gynėjas gali apskųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys patvirtinti ar atsisakyti patvirtinti prokuroro nutarimą pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės gali būti skundžiamos aukštesniajam teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Prokuroras apie skundo padavimą ir numatomą skundo nagrinėjimo trukmę, taip pat apie skundo nagrinėjimo rezultatus informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.

Šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažintas sprendimas dėl kardomosios priemonės vykdomas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir kitus įstatymus, atsižvelgiant į šiame straipsnyje nurodytus ypatumus.

Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą kontroliuoja jį pripažinęs prokuroras.

Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymo metu jį kontroliuojantis prokuroras bendradarbiauja ir konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymo metu gali būti keičiamasi visa naudinga informacija, įskaitant informaciją, kuria remiantis galima patikrinti asmens tapatybę, gyvenamąją vietą ir informaciją apie ankstesnį asmens teistumą. Pasikeitus asmens gyvenamajai vietai ar negalint jo rasti joje, prokuroras nedelsdamas apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir prireikus skelbia šio asmens paiešką.

Tik kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę priimti sprendimus, susijusius su sprendimu dėl kardomosios priemonės, įskaitant sprendimus dėl kardomosios priemonės ar kitos procesinės prievartos priemonės atnaujinimo, peržiūros ir panaikinimo, dėl kardomosios priemonės ar kitos procesinės prievartos priemonės pakeitimo, dėl suėmimo (kardomojo kalinimo) paskyrimo, kiek tai susiję su kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje dėl nusikalstamos veikos vykstančiu baudžiamuoju procesu, kurio metu buvo priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės. Kitai Europos Sąjungos valstybei narei pakeitus ar atnaujinus sprendimą dėl kardomosios priemonės, šis sprendimas Lietuvos Respublikoje pripažįstamas šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4–9 punktuose numatytų atsisakymo pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą dėl kardomosios priemonės pagrindų nagrinėjimą.

Asmeniui, dėl kurio priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės, pažeidus Lietuvos Respublikoje šio sprendimo pagrindu paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, taip pat paaiškėjus kitoms svarbioms aplinkybėms, kurios turi reikšmės sprendimo dėl kardomosios priemonės tolesniam vykdymui, atnaujinimui, peržiūrėjimui ar panaikinimui, prokuroras nedelsdamas apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Pranešama naudojant pranešimą, kurio pavyzdinę formą patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės, Lietuvos Respublikoje padaręs naują nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Apie padarytą naują nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą ir asmens patraukimą atsakomybėn nedelsiant informuojama kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija.

Jeigu dėl asmens, dėl kurio priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės, išduotas Europos arešto orderis ar gautas ekstradicijos prašymas, jie nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka.

Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą kontroliuojančio prokuroro nutarimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka.

Visos išlaidos, susijusios su perimto sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymu Lietuvos Respublikoje, apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, išskyrus išlaidas, kurios atsirado sprendimą dėl kardomosios priemonės priėmusios kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.

Sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymas Lietuvos Respublikoje nutraukiamas prokuroro nutarimu, jeigu:

Prieš priimdamas nutarimą nutraukti sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymą, prokuroras privalo apie tai informuoti kitą Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir prireikus prašyti jos per prokuroro nustatytą terminą pateikti reikalingą informaciją. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija prašo pratęsti intensyvios priežiūros, namų arešto, laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo taikymą, prokuroras su atitinkamu prašymu iki šios priemonės termino pabaigos kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją.

Šiame straipsnyje nustatyta tvarka kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodamos vykdyti šios Lietuvos Respublikoje vykstančio baudžiamojo proceso metu paskirtos procesinės prievartos priemonės (toliau šiame skyriuje – kardomoji priemonė):

Kardomoji priemonė gali būti perduota vykdyti tai Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis teisėtai ir nuolat gyvena, jeigu jis sutinka grįžti į šią valstybę narę.

Įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo prašymu kardomoji priemonė gali būti perduota vykdyti ir kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu šios valstybės narės kompetentinga institucija sutinka su tokiu perdavimu.

Sprendžiant dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, turi būti įvertinama, ar jos vykdymo šioje valstybėje narėje metu bus užtikrinta kardomosios priemonės paskirtis, taip pat atsižvelgiama į šios valstybės narės pateiktą pareiškimą pagal Pamatinio sprendimo 2009/829/TVR 8 straipsnio 2 dalį.

Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ikiteisminio tyrimo metu nutarimu priima prokuroras, teisminio nagrinėjimo metu – nutartimi bylą nagrinėjantis teismas. Prieš priimdamas šį sprendimą prokuroras ar teismas paprastai susižino su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, siekdamas išsiaiškinti, ar ji galės vykdyti šią kardomąją priemonę.

Priėmus sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, surašomas liudijimas, kurio pavyzdinę formą patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Liudijimas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Liudijimo vertimą užtikrina sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija.

Kardomoji priemonė vienu metu gali būti perduota vykdyti tik vienai Europos Sąjungos valstybei narei. Liudijimas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai perduodamas bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė gali nustatyti dokumentų autentiškumą.

Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija ir ją vykdančios kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija tarpusavyje susižino tiesiogiai, išskyrus atvejus, kai ši valstybė narė yra paskyrusi vieną ar daugiau centrinių institucijų. Jeigu nėra žinoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, gali būti konsultuojamasi su Europos teisminio tinklo kontaktiniais asmenimis.

Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija privalo:

Prokuroro nutarimas dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir nutarimas dėl liudijimo atsiėmimo ir kardomosios priemonės vykdymo perėmimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo nutartis dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir nutartis dėl liudijimo atsiėmimo ir kardomosios priemonės vykdymo perėmimo gali būti skundžiamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso X dalyje nustatyta tvarka.

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos baudžiamojo proceso metu priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą Europos apsaugos orderį Lietuvos Respublikoje nedelsdamas, per įmanomai trumpiausią laiką nuo Europos apsaugos orderio gavimo dienos, pripažįsta asmens, dėl kurio priimtas šis sprendimas, gyvenamosios (buvimo) vietos apylinkės teismas, kai byla nagrinėjama teisme (toliau VIII ir IX skyriuose – teismas), arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, kai vyksta ikiteisminis tyrimas (toliau VIII ir IX skyriuose – ikiteisminio tyrimo teisėjas). Pripažindamas Europos apsaugos orderį, teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas parenka ir paskiria vieną ar kelis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1321 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 721 straipsnyje nurodytus įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurie labiausiai atitinka kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotame Europos apsaugos orderyje nurodytus įpareigojimus ir (ar) draudimus, tačiau negali būti už juos griežtesni.

Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, priėmęs sprendimą pripažinti Europos apsaugos orderį, informuoja pavojingą asmenį, Europos Sąjungos valstybės narės, išdavusios Europos apsaugos orderį, kompetentingą instituciją ir saugomą asmenį apie visus įpareigojimus ir (ar) draudimus, paskirtus taikant šio straipsnio 1 dalį, ir apie jų pažeidimo galimas teisines pasekmes. Saugomo asmens adresas ar kita kontaktinė informacija pavojingam asmeniui neatskleidžiama, išskyrus atvejus, kai tokia informacija būtina paskirtos apsaugos priemonės vykdymui užtikrinti.

Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, manydamas, kad Europos apsaugos orderyje pateikta informacija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintą pavyzdinę Europos apsaugos orderio formą yra neišsami, bet kuriuo būdu, jeigu tik pateikiamas rašytinis dokumentas, apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės, išdavusios Europos apsaugos orderį, kompetentingą instituciją ir prašo jos per nustatytą terminą pateikti trūkstamus duomenis, papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją.

Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą Europos apsaugos orderį, jeigu:

Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, priėmęs sprendimą atsisakyti pripažinti Europos apsaugos orderį, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo informuoja saugomą asmenį ir Europos Sąjungos valstybės narės, išdavusios Europos apsaugos orderį, kompetentingą instituciją apie tokį atsisakymą ir jo motyvus, taip pat informuoja saugomą asmenį apie visas taikytinas teisės gynimo priemones, įskaitant galimybę prašyti paskirti apsaugos priemonę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Teismo arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį atsisakyti pripažinti Europos apsaugos orderį asmuo, dėl kurio priimtas toks sprendimas, ar jo gynėjas gali apskųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 65 straipsnyje arba X dalyje nustatyta tvarka.

Šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas Europos apsaugos orderis vykdomas ir su jo vykdymo pažeidimu susijusios teisinės pasekmės įgyvendinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

Jeigu pavojingas asmuo pažeidžia Europos apsaugos orderio pagrindu Lietuvos Respublikoje paskirtą apsaugos priemonę, teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nedelsdamas, per įmanomai trumpiausią laiką praneša apie tai Europos apsaugos orderį išdavusios kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba priežiūros valstybės kompetentingai institucijai. Pranešama užpildant pranešimą, kurio pavyzdinę formą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Visos Europos apsaugos orderio vykdymo Lietuvos Respublikoje išlaidos apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, išskyrus išlaidas, kurios atsirado Europos apsaugos orderį išdavusios kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.

Apsaugos priemonės, paskirtos remiantis Europos apsaugos orderiu, vykdymas gali būti nutraukiamas teismo arba ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, jeigu:

Apie šio straipsnio 1 dalyje priimtą sprendimą teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės, išdavusios Europos apsaugos orderį, kompetentingą instituciją ir, jeigu įmanoma, saugomą asmenį.

Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, prieš nutraukdamas paskirtų apsaugos priemonių vykdymą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, gali paprašyti Europos Sąjungos valstybės narės, išdavusios Europos apsaugos orderį, kompetentingos institucijos pateikti informaciją, ar to konkretaus atvejo aplinkybėmis vis dar reikalinga Europos apsaugos orderio teikiama apsauga.

Europos apsaugos orderis gali būti išduodamas tik tais atvejais, kai galioja Lietuvos Respublikoje paskirta apsaugos priemonė.

Europos apsaugos orderis gali būti išduotas, jeigu saugomas asmuo nusprendžia gyventi arba jau gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba jeigu saugomas asmuo nusprendžia būti arba jau yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Priimdami sprendimą dėl Europos apsaugos orderio išdavimo, teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas atsižvelgia į laikotarpio ar laikotarpių, kuriais saugomas asmuo ketina būti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, trukmę ir apsaugos poreikio svarbą. Europos apsaugos orderis išduodamas laikantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos pavyzdinės formos.

Prašymą išduoti Europos apsaugos orderį saugomas asmuo gali pateikti savo gyvenamosios (buvimo) vietos apylinkės teismui arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Jeigu toks prašymas pateiktas teismui arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaip vykdančioms Europos apsaugos orderį institucijoms, teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo perduoda jį kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kaip išduodančios Europos apsaugos orderį, kompetentingai institucijai. Jeigu saugomas asmuo turi atstovą, jis gali pateikti nurodytą prašymą saugomo asmens vardu.

Apsaugos priemonę skiriantis teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas saugomą asmenį apie galimybę pateikti prašymą išduoti Europos apsaugos orderį informuoja tuo atveju, jeigu tas asmuo ketina išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę (pataria tą daryti prieš išvykstant į kitą Europos Sąjungos valstybę narę), taip pat nurodo pagrindines tokio prašymo pateikimo sąlygas.

Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, priėmęs sprendimą atsisakyti išduoti Europos apsaugos orderį, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo informuoja saugomą asmenį apie atsisakymą ir jo motyvus, taip pat informuoja saugomą asmenį apie visas taikytinas teisės gynimo priemones pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Teismo arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį atsisakyti išduoti Europos apsaugos orderį asmuo, dėl kurio priimtas toks sprendimas, ar jo gynėjas gali apskųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 65 straipsnyje arba X dalyje nustatyta tvarka.

Informaciją apie paprašytų išduoti, išduotų ir (ar) pripažintų Europos apsaugos orderių skaičių renka ir sistemina, taip pat teikia Europos Komisijai Nacionalinė teismų administracija.

Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, išduodantis Europos apsaugos orderį, turi išskirtinę kompetenciją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, priimti sprendimus dėl:

Tais atvejais, kai teismo sprendimas dėl probacijos, dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba dėl kardomųjų priemonių jau perduotas arba, išdavus Europos apsaugos orderį, perduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, tolesni sprendimai priimami remiantis šio įstatymo IV–VII skyrių nuostatomis.

Kai apsaugos priemonė nustatyta jau perduotame kitai Europos Sąjungos valstybei narei teismo sprendime dėl probacijos, dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba sprendimas, išdavus Europos apsaugos orderį, perduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, o priežiūros valstybės kompetentinga institucija yra priėmusi kitų sprendimų, nurodytų šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje ir 37 straipsnio 3 dalyje, turinčių įtakos apsaugos priemonėje nustatytiems įpareigojimams ir (ar) draudimams, teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo atitinkamų duomenų gavimo dienos, atnaujina, peržiūri, pakeičia, atšaukia ar panaikina Europos apsaugos orderį.

Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, informuoja Europos Sąjungos valstybės narės, vykdančiosios Europos apsaugos orderį, kompetentingą instituciją apie visus pagal šio straipsnio 1 ir 3 dalis priimtus sprendimus.

Jeigu teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą arba pagal 3 dalį atšaukė ar panaikino Europos apsaugos orderį, kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija turi būti apie tai informuojama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu tokį kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą gauna teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, jie turi nutraukti apsaugos priemones, paskirtas pagal šio įstatymo 45 straipsnį.

Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija pakeitė Europos apsaugos orderį, teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas:

Jeigu teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas iš Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos, vykdančios Lietuvos Respublikos išduotą Europos apsaugos orderį, gauna prašymą pateikti informaciją dėl poreikio toliau tęsti paskirtos apsaugos priemonės taikymą pasibaigus maksimaliam jos galiojimo laikotarpiui, į tokį prašymą privalo atsakyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos.

Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas Europos apsaugos orderį perduoda kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą tokiomis sąlygomis, kad būtų galima nustatyti jo autentiškumą.

Priėmus sprendimą dėl Europos apsaugos orderio perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, užpildomas nustatytos formos dokumentas, kurio pavyzdinę formą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Šis dokumentas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Vertimą užtikrina sprendimą dėl Europos apsaugos orderio perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmęs teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas. Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas taip pat užtikrina ir pranešimo dėl apsaugos priemonių, paskirtų Europos apsaugos orderio pagrindu, pažeidimo atveju vertimą į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į vieną iš jos valstybinių kalbų.

Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, perdavę Europos apsaugos orderį vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, ir jį vykdančios kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija bendradarbiauja ir gali konsultuotis vieni su kitais tiesiogiai, išskyrus atvejus, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė yra paskyrusi vieną ar daugiau centrinių institucijų. Jeigu nėra žinoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, konsultuojamasi su Europos teisminio tinklo kontaktiniais asmenimis.

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti Europos tyrimo orderį Lietuvos Respublikoje pripažįsta:

Teismas ir prokuroras Europos tyrimo orderį iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos gauna tiesiogiai arba per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, o Europos deleguotasis prokuroras, kai atliekamas ikiteisminis tyrimas, susijęs su Europos prokuratūros kompetencija, – tiesiogiai. Visas tolesnis teismo ar prokuroro ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos susirašinėjimas vyksta tiesiogiai.

Teismas ir prokuroras Europos tyrimo orderį iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat gali gauti per Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją).

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos, gavusios Europos tyrimo orderį, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją naudodamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamą pavyzdinę Europos tyrimo orderio gavimo patvirtinimo formą. Jeigu Europos tyrimo orderį gavo institucija, neturinti kompetencijos spręsti dėl jo pripažinimo, Europos tyrimo orderį ji persiunčia šio straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai ir apie tai šioje dalyje nustatyta tvarka informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.

Sprendimas pripažinti arba visiškai ar iš dalies atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį turi būti priimtas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo Europos tyrimo orderio gavimo šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytoje kompetentingoje institucijoje dienos arba per Europos tyrimo orderyje nurodytą trumpesnį terminą, atsižvelgiant į proceso terminus, nusikalstamos veikos sunkumą ar kitas ypatingos skubos aplinkybes, o kai tai praktiškai įmanoma, – ne vėliau kaip per 24 valandas nuo Europos tyrimo orderio, kuris išduotas siekiant laikinai apsaugoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kurie galėtų būti pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę baudžiamajame procese, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš Lietuvos Respublikos, pardavimo ar kitokio perleidimo, gavimo.

Išimtiniais atvejais teismas ar prokuroras šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą gali pratęsti iki trisdešimt dienų ir apie tai privalo informuoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, nurodydamas termino pratęsimo priežastis ir numatomą laiką, reikalingą sprendimui priimti.

Teismas arba prokuroras gali atsisakyti pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą Europos tyrimo orderį, jeigu:

Šio straipsnio 3 dalies 2 ir 9 punktai netaikomi, kai Europos tyrimo orderis išduotas siekiant:

Negalima atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderio, kuris išduotas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su mokesčiais ir rinkliavomis, muitais ir valiutos keitimu, remiantis tuo, kad tos pačios rūšies mokesčiai ar rinkliavos nenustatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose, arba tuo, kad tokių mokesčių, rinkliavų, muitų ar valiutos keitimo teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje skiriasi nuo kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktuose nustatyto reglamentavimo.

Šio straipsnio 3 dalies 1, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 punktuose nurodytais atvejais teismas arba prokuroras, prieš nuspręsdamas dėl Europos tyrimo orderio pripažinimo, konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją. Jeigu per nustatytą terminą reikalinga informacija negauta, teismas arba prokuroras priima sprendimą atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį. Prireikus gauti papildomos informacijos, teismas arba prokuroras gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir kitais atvejais.

Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju pasikonsultavęs su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, teismas arba prokuroras vietoj atsisakymo pripažinti Europos tyrimo orderį gali nuspręsti iš dalies pripažinti Europos tyrimo orderį arba imtis kitų, negu nurodyta Europos tyrimo orderyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ar šiame šio įstatymo skyriuje nustatytų proceso veiksmų, jeigu jais būtų gautas tas pats rezultatas kaip atlikus prašomą veiksmą.

Teismas arba prokuroras, pasikonsultavęs su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, gali nuspręsti imtis kitų, negu Europos tyrimo orderyje nurodyta, proceso veiksmų, mažiau ribojančių asmens privatų gyvenimą, jeigu jais būtų gautas tas pats rezultatas kaip atlikus prašomą veiksmą.

Jeigu teismui arba prokurorui sprendžiant dėl Europos tyrimo orderio pripažinimo kyla abejonių, ar išduotas Europos tyrimo orderis ar juo paskirti proceso veiksmai atitinka proporcingumo principą atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teismas arba prokuroras gali konsultuotis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl Europos tyrimo orderio vykdymo svarbos. Kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija po konsultacijų nusprendžia, kad netikslinga atšaukti Europos tyrimo orderį, teismas arba prokuroras gali atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį tik nustatęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes.

Šio straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytu atveju teismas arba prokuroras, prieš nuspręsdamas dėl Europos tyrimo orderio pripažinimo, kreipiasi į kompetentingą Lietuvos Respublikos instituciją dėl imuniteto, taikomo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, panaikinimo. Dėl imuniteto, taikomo pagal tarptautinę teisę, panaikinimo ar kompetentingos užsienio valstybės institucijos arba tarptautinės organizacijos leidimo suteikimo į atitinkamą užsienio valstybės instituciją ar tarptautinę organizaciją kreipiasi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino eiga sustoja, jeigu teismas arba prokuroras kreipiasi į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją arba šio straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytu atveju kreipiasi dėl imuniteto panaikinimo, arba jeigu būtina išversti Europos tyrimo orderį ar kitus pridėtus dokumentus į lietuvių kalbą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino eiga atnaujinama nuo tos dienos, kurią gaunami papildomi paaiškinimai, kita reikalinga informacija ar Europos tyrimo orderio ar kitų dokumentų vertimas arba kurią šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka asmuo, daiktai, dokumentai ar kitas turtas prarado imunitetą ar gautas kompetentingos institucijos leidimas.

Nutartį visiškai ar iš dalies atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį priėmęs teismas arba nutarimą visiškai ar iš dalies atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį priėmęs prokuroras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie atsisakymą visiškai ar iš dalies pripažinti Europos tyrimo orderį ir jo motyvus.

Šio įstatymo 51 ir 52 straipsniuose nurodytos teismo nutartys ir prokuroro rezoliucijos bei nutarimai neskundžiami.

Priėmęs sprendimą pripažinti Europos tyrimo orderį, teismas arba prokuroras jį vykdo atlikdamas arba pavesdamas atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XII, XIV ir XXI skyriuose ir šiame šio įstatymo skyriuje numatytus veiksmus.

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams gali būti leista Lietuvos Respublikos teritorijoje dalyvauti Lietuvos Respublikos pareigūnams atliekant Europos tyrimo orderyje nurodytus proceso veiksmus, jeigu jų dalyvavimas nekenkia Lietuvos Respublikos saugumo interesams ir neprieštarauja esminiams baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principams. Sprendimą dėl leidimo kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams dalyvauti Lietuvos Respublikoje atliekant proceso veiksmus priima Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, dalyvavę atliekant proceso veiksmus Lietuvos Respublikoje, prieš juos arba jų padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu prilyginami Lietuvos Respublikos pareigūnams.

Vykdant Europos tyrimo orderį, kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu gali būti laikomasi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ar šiame šio įstatymo skyriuje nenustatytų proceso taisyklių, jeigu jų laikymasis nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir neprieštarauja esminiams baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principams. Jeigu laikytis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ar šiame skyriuje nenustatytų proceso taisyklių neįmanoma, apie tai informuojama kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija.

Europos tyrimo orderio vykdymą kontroliuoja jį pripažinusi institucija. Prireikus Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija visais su jo vykdymu susijusiais klausimais konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija.

Europos tyrimo orderis turi būti įvykdytas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo sprendimo pripažinti Europos tyrimo orderį priėmimo dienos arba per trumpesnį terminą, kai egzistuoja šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės arba kai Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija jau turi informaciją, daiktus, dokumentus ar kitą turtą, nurodytus Europos tyrimo orderyje.

Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija gali nuspręsti jo vykdymą laikinai atidėti arba laikinai perduoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, dėl kurių išduotas Europos tyrimo orderis, jeigu:

Teismas arba prokuroras, nusprendęs laikinai atidėti Europos tyrimo orderio vykdymą, taip pat tuo atveju, kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių Europos tyrimo orderis negali būti įvykdytas per šio straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokių aplinkybių paaiškėjimo arba Europos tyrimo orderio vykdymo atidėjimo dienos raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie Europos tyrimo orderio vykdymo atidėjimą ar uždelsimą, motyvus ir numatomą vykdymo atidėjimo ar uždelsimo trukmę. Išnykus priežastims, dėl kurių buvo atidėtas Europos tyrimo orderio vykdymas, teismas arba prokuroras imasi Europos tyrimo orderio vykdymo veiksmų ir apie tai raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.

Vykdydamas Europos tyrimo orderį, surinktą medžiagą, paimtus daiktus, dokumentus ar kitą turtą teismas arba prokuroras nedelsdamas arba iš karto po to, kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija kreipiasi dėl jų perdavimo, jeigu Europos tyrimo orderyje buvo nurodyta, kad daiktai, dokumentai ar kitas turtas turi būti laikomi Lietuvos Respublikoje, perduoda kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ir nurodo, ar reikalauja, kad perduota medžiaga, daiktai, dokumentai ar kitas turtas būtų grąžinti į Lietuvos Respubliką, kai tik jie taps nebereikalingi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Vykdant Europos tyrimo orderį surinkta medžiaga, paimti daiktai, dokumentai ar kitas turtas gali būti perduoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, pagal šio straipsnio 2 dalį dalyvavusiems Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekant Europos tyrimo orderyje nurodytus proceso veiksmus.

Jeigu Europos tyrimo orderis buvo išduotas siekiant laikinai apsaugoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kurie galėtų būti pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę baudžiamajame procese, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš Lietuvos Respublikos, pardavimo ar kitokio perleidimo, daiktų, dokumentų ar kito turto, kurie buvo paimti vykdant Europos tyrimo orderį, paėmimas taikomas tol, kol šio straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju bus nuspręsta dėl jų perdavimo kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ar jų konfiskavimo arba kol šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka priimamas sprendimas nutraukti Europos tyrimo orderio vykdymą.

Europos tyrimo orderio pagrįstumas gali būti skundžiamas tik kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijoms.

Tik kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę priimti sprendimus, susijusius su Europos tyrimo orderio pakeitimu, papildymu, panaikinimu ar atšaukimu. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pakeistas ar papildytas Europos tyrimo orderis pripažįstamas šio įstatymo 51 ir 52 straipsniuose nustatyta tvarka.

Išlaidos, susijusios su Europos tyrimo orderio vykdymu Lietuvos Respublikoje, apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, išskyrus išlaidas, kurios atsirado kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, taip pat asmens laikino perdavimo iš Lietuvos Respublikos arba į Lietuvos Respubliką išlaidas, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pareigūnų dalyvavimo Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekant proceso veiksmus išlaidas bei duomenų, surinktų iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, transkripcijos, dekodavimo ar iššifravimo išlaidas, kurias padengia kita Europos Sąjungos valstybė narė. Tuo atveju, kai Europos tyrimo orderio vykdymo išlaidos būtų itin didelės, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija gali konsultuotis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl šių išlaidų ar jų dalies padengimo. Kai kita Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija po konsultacijų nusprendžia, kad nepadengs išlaidų ir neatšauks Europos tyrimo orderio, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija gali nuspręsti visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti Europos tyrimo orderį.

Europos tyrimo orderyje nurodyti duomenys viešai neskelbtini, išskyrus tiek, kiek būtina Europos tyrimo orderio vykdymui užtikrinti. Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija, negalėdama užtikrinti Europos tyrimo orderyje nurodytų duomenų neskelbtinumo, apie tai nedelsdama informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija reikiamais atvejais įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus Europos tyrimo orderio vykdymo veiksmus, kad draudžiama be jos leidimo paskelbti Europos tyrimo orderio duomenis.

Europos tyrimo orderio vykdymo metu atliekami proceso veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka. Teismas arba prokuroras apie skundo padavimą ir numatomą skundo nagrinėjimo trukmę, apie skundo nagrinėjimo rezultatus informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Šioje dalyje nurodyto skundo padavimas iki sprendimo dėl jo priėmimo sustabdo daiktų, dokumentų ar kito turto, dėl kurių išduotas Europos tyrimo orderis, perdavimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai, išskyrus atvejus, kai Europos tyrimo orderyje nurodytos pakankamos priežastys, dėl kurių būtina nedelsiant perduoti daiktus, dokumentus ar turtą, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta baudžiamojo proceso sėkmei arba kad būtų apgintos žmogaus teisės ir laisvės, nebent perdavimu asmeniui būtų padaryta didelė žala. Teismas arba prokuroras, priėmęs sprendimą sustabdyti daiktų, dokumentų ar kito turto perdavimą iki skundo išsprendimo, apie šį sprendimą informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.

Europos tyrimo orderio vykdymas gali būti nutrauktas teismo nutartimi arba prokuroro nutarimu, jeigu: