LegalizeLietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo
5) Europos tyrimo orderis išduotas, kad suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo būtų laikinai perduotas iš Lietuvos Respublikos arba į Lietuvos Respubliką, ir šis asmuo nesutinka dėl perdavimo; kai suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo dėl amžiaus, neįgalumo, ligos ar kitų svarbių priežasčių negali tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis, šio asmens atstovui pagal įstatymą suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl perdavimo;
6) Europos tyrimo orderio vykdymas galėtų sukelti pavojų kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams;
7) atsiranda kitų priežasčių, dėl kurių neįmanoma atlikti proceso veiksmus.
Nutartį nutraukti Europos tyrimo orderio vykdymą priėmęs teismas arba nutarimą nutraukti Europos tyrimo orderio vykdymą priėmęs prokuroras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie Europos tyrimo orderio vykdymo nutraukimą ir jo motyvus. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais atvejais kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija informuojama iš anksto prieš priimant sprendimą nutraukti Europos tyrimo orderio vykdymą.
55 straipsnis. Laikinas suimto arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekančio asmens perdavimas iš Lietuvos Respublikos arba į Lietuvos Respubliką
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro nutarimu suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo gali būti laikinai perduotas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę arba iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką proceso veiksmams, reikalingiems kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykstančiame baudžiamajame procese atlikti.
Priėmęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutarimą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nutarimo priėmimo kreipiasi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, o kai perdavimas turi būti vykdomas iš Lietuvos Respublikos, – ir į laisvės atėmimo vietų įstaigą su prašymu organizuoti asmens perdavimą, taip pat raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie priimtą nutarimą. Tuo atveju, kai laikinas asmens perdavimas turi būti vykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, nurodomas ir terminas, per kurį asmuo turi būti grąžintas į Lietuvos Respubliką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1237, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15604
Laikinai į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo perdavimo į Lietuvos Respubliką padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai asmuo, turėdamas galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos, ja nepasinaudojo per penkiolika dienų arba palikęs Lietuvos Respublikos teritoriją vėl į ją sugrįžo.
Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka asmuo buvo perduotas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje taikyto suėmimo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką Lietuvos Respublikoje.
56 straipsnis. Tranzitas
Suimti arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantys asmenys į kitą Europos Sąjungos valstybę narę atlikti proceso veiksmų gali būti vežami tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją tik gavus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sutikimą.
Šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą dėl leidimo pervežti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją suimtą arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantį asmenį atlikti proceso veiksmų priima Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą ir Europos tyrimo orderio nuorašą, taip pat jų vertimus į lietuvių arba anglų kalbą.
57 straipsnis. Apklausa garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis
Jeigu Europos tyrimo orderis buvo išduotas siekiant apklausti asmenį garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija susitaria dėl praktinės apklausos tvarkos. Susitardama dėl apklausos tvarkos, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija įsipareigoja:
1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka iškviesti apklausiamą asmenį į apklausą;
2) įsitikinti apklausiamo asmens tapatybe.
Apklausa atliekama kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos arba jai vadovaujant ir laikantis jos teisės aktuose nustatytų taisyklių, jeigu šių taisyklių laikymasis nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir neprieštarauja esminiams baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principams. Jeigu Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija mano, kad per apklausą yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ar esminiai baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principai, ji nedelsdama imasi būtinų priemonių, užtikrinančių, kad toliau apklausa būtų atliekama laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ar esminių baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principų.
Prieš pradedant apklausą, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija išaiškina asmeniui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytas apklausiamo asmens teises ir pareigas, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija išaiškina asmeniui savo teisės aktuose nustatytas apklausiamo asmens teises ir pareigas.
Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija užtikrina, kad prireikus šios institucijos atstovo ar apklausiamo asmens prašymu apklausoje dalyvautų vertėjas, ir susitaria su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl apsaugos priemonių taikymo apklausiamam asmeniui.
Baigusi apklausą, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija surašo patvirtinimą, kuriame nurodo apklausos vietą ir laiką, informaciją apie apklausto asmens tapatybę ir visų kitų apklausoje dalyvavusių Lietuvos Respublikos institucijų atstovų tapatybę ir pareigas, duotas priesaikas ir technines sąlygas, kuriomis vyko apklausa.
58 straipsnis. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos perėmimas be Lietuvos Respublikos techninės pagalbos
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą apie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos perėmimą iš Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio subjekto, kai Lietuvos Respublikos techninė pagalba nereikalinga, ir nustatęs šio įstatymo 52 straipsnio 3 dalies 2 ar 9 punkte nurodytas aplinkybes, ne vėliau kaip per 96 valandas nuo šio pranešimo gavimo gali informuoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, kad informacijos perimti negalima arba kad perėmimas turi būti nutrauktas, ir prireikus nurodo, kad visa jau perimta medžiaga negali būti naudojama arba gali būti naudojama tik laikantis nurodytų sąlygų, kartu pateikdamas šio sprendimo motyvus.
Papildyta skyriumi:
Nr. XIII-397, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09778
XI SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE IŠDUOTŲ EUROPOS TYRIMO ORDERIŲ PERDAVIMO VYKDYTI KITOMS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖMS NARĖMS TVARKA IR SĄLYGOS
59 straipsnis. Europos tyrimo orderio išdavimas
Europos tyrimo orderis gali būti išduotas, kai reikia gauti įrodymus, kuriuos turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, arba kai yra pagrindas manyti, kad įrodymai yra ar gali būti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir reikia atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XII, XIV ir XXI skyriuose ir šiame šio įstatymo skyriuje numatytus veiksmus.
Europos tyrimo orderį išduoda:
1) bylos nagrinėjimo teisme metu – bylą nagrinėjantis teismas (toliau šiame skyriuje – teismas);
2) ikiteisminio tyrimo metu – apygardos prokuratūra, kai Europos tyrimo orderis išduodamas apygardos prokuratūrai atliekant ikiteisminį tyrimą arba gavus ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovauja apygardos prokuratūra, prašymą;
3) Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, kai Europos tyrimo orderis išduodamas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai atliekant ikiteisminį tyrimą arba gavus ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, prašymą, arba gavus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro arba teismo prašymą tuo atveju, kai reikia laikinai perduoti suimtą arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantį asmenį iš Lietuvos Respublikos arba į Lietuvos Respubliką;
4) Europos deleguotasis prokuroras – atliekant ikiteisminį tyrimą, kai kompetentinga institucija paskirta Europos prokuratūra.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-3053, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13623
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir apygardos prokuratūrai pateikiamas motyvuotas prašymas išduoti Europos tyrimo orderį ir prie jo pridedami:
1) Europos tyrimo orderio projektas;
2) ikiteisminio tyrimo pareigūno ar ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro nutarimo arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarties nuorašas, kai procesinė prievartos priemonė ar kitas proceso veiksmas gali būti atliekami tik priėmus nutarimą ar nutartį.
Jeigu Europos tyrimo orderiui išduoti trūksta informacijos, prokuratūra, gavusi šio straipsnio 2 dalies 2 ar 3 punkte nurodytą prašymą išduoti Europos tyrimo orderį, kreipiasi į prašymą pateikusią instituciją, kad ši per nurodytą terminą pateiktų trūkstamą informaciją ir prireikus papildytų Europos tyrimo orderio projektą. Jeigu per nurodytą terminą negaunama trūkstama informacija, prašymas išduoti Europos tyrimo orderį grąžinamas jį pateikusiai institucijai.
Teismas arba prokuroras, spręsdamas dėl Europos tyrimo orderio išdavimo, įvertina, ar Europos tyrimo orderio išdavimas atitinka proporcingumo principą atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Europos tyrimo orderis išduodamas užpildžius Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamą pavyzdinę Europos tyrimo orderio formą. Europos tyrimo orderis, išduodamas gavus šio straipsnio 2 dalies 2 ar 3 punkte nurodytą prašymą, turi būti išduotas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo visos Europos tyrimo orderiui išduoti reikalingos informacijos gavimo. Europos tyrimo orderis turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė narė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Europos tyrimo orderio vertimo laikas neįskaitomas į šioje dalyje nurodytą terminą.
Teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimu gali dalyvauti atliekant Europos tyrimo orderyje nurodytus proceso veiksmus kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.
60 straipsnis. Europos tyrimo orderio perdavimas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei
Europos tyrimo orderį išdavusi institucija jį tiesiogiai perduoda kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai arba šios valstybės narės centrinei institucijai, jeigu ši yra paskirta. Jeigu nėra žinoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, gali būti konsultuojamasi su Europos teisminio tinklo kontaktiniais asmenimis. Europos tyrimo orderis perduodamas bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė gali nustatyti dokumentų autentiškumą.
Neatidėliotinais atvejais Europos tyrimo orderis kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti siunčiamas per Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją).
Jeigu siekiant papildyti ar pakeisti ankstesnį Europos tyrimo orderį buvo išduotas naujas Europos tyrimo orderis, jį tiesiogiai kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai gali perduoti ir pareigūnai, kurie šio įstatymo 59 straipsnio 8 dalyje nurodytais atvejais dalyvauja atliekant proceso veiksmus kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.
Jeigu Europos tyrimo orderis išduotas siekiant perimti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios techninė pagalba yra reikalinga, ir galimybę suteikti visą būtiną techninę pagalbą tam pačiam elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos perėmimui turi daugiau negu viena Europos Sąjungos valstybė narė, toks Europos tyrimo orderis gali būti siunčiamas tik vienai Europos Sąjungos valstybei narei. Pirmenybė visada teikiama tai Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje yra arba bus informacijos perėmimo subjektas.
Europos tyrimo orderį išdavusi institucija visais su Europos tyrimo orderio vykdymu susijusiais klausimais su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija arba centrine institucija susižino tiesiogiai.
61 straipsnis. Institucijų pareigos perdavus vykdyti Europos tyrimo orderį
Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusi institucija privalo:
1) nedelsdama informuoti Europos tyrimo orderį išdavusią instituciją apie pateiktą skundą dėl sprendimo atlikti Europos tyrimo orderyje nurodytus proceso veiksmus, apie šio skundo nagrinėjimo rezultatus, apie taikytino proceso veiksmo pakeitimą kitu proceso veiksmu arba apie tai, kad atsirado kitų priežasčių, dėl kurių Europos tyrimo orderyje nurodytų proceso veiksmų taikymas tampa nebetikslingas;
2) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka laiku priimti reikalingus sprendimus dėl Europos tyrimo orderyje nurodytų proceso veiksmų panaikinimo, pakeitimo ar jų taikymo termino pratęsimo arba laiku kreiptis į kompetentingas institucijas dėl šių sprendimų priėmimo ir apie juos nedelsdama informuoti Europos tyrimo orderį išdavusią instituciją, o prireikus išduoti papildytą ar pakeistą Europos tyrimo orderį, šio įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka laiku pateikti prašymą dėl Europos tyrimo orderio išdavimo;
3) atlikus proceso veiksmus, kuriems atlikti suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo laikinai buvo perduotas į Lietuvos Respubliką, nedelsdama po šių veiksmų atlikimo informuoti Europos tyrimo orderį išdavusią instituciją;
4) laiku pranešti Europos tyrimo orderį išdavusiai institucijai, kad laikinai paimti daiktai, dokumentai ar kitas turtas gali būti perduoti Lietuvos Respublikai arba grąžinti jų savininkams, jeigu Europos tyrimo orderyje buvo nurodyta, kad daiktai, dokumentai ar kitas turtas turi būti laikomi kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kol bus nuspręsta dėl jų perdavimo Lietuvos Respublikai arba konfiskavimo;
5) jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, perduodama medžiagą, daiktus, dokumentus ar kitą turtą, pareikalavo, kad jie būtų grąžinti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kai tik jie taps nebereikalingi Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese, iš karto po to, kai jie tampa nebereikalingi baudžiamajame procese, kuriame buvo išduotas Europos tyrimo orderis, nedelsdama informuoti Europos tyrimo orderį išdavusią instituciją.
Europos tyrimo orderį išdavusi institucija privalo:
1) visą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos vykdant Europos tyrimo orderį gautą informaciją perduoti Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusiai institucijai;
2) bendradarbiauti su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir savo iniciatyva ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu jai teikti visą informaciją, reikalingą sklandžiai Europos tyrimo orderio vykdymo eigai užtikrinti, įskaitant informaciją apie pateiktą skundą dėl Europos tyrimo orderio išdavimo ar sprendimo taikyti orderyje nurodytą proceso veiksmą ir šio skundo nagrinėjimo rezultatus;
3) išnykus Europos tyrimo orderio išdavimo pagrindui, atšaukti Europos tyrimo orderį;
4) jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija kreipėsi dėl Europos tyrimo orderio vykdymo svarbos arba pranešė, kad proceso veiksmas, dėl kurio išduotas Europos tyrimo orderis, nenustatytas jos teisėje arba jo negalima būtų atlikti panašioje nacionalinėje byloje, pasikonsultavusi su Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusia institucija, nedelsdama nuspręsti, ar palikti galioti išduotą Europos tyrimo orderį, ar jį pakeisti, papildyti arba panaikinti;
5) užtikrinti, kad suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo, kuris buvo laikinai perduotas į Lietuvos Respubliką, nedelsiant po proceso veiksmų, kuriems buvo perduotas, atlikimo ir bet kuriuo atveju per kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos nurodytą terminą būtų grąžintas kitai Europos Sąjungos valstybei narei;
6) laiku pranešti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai, kad laikinai paimti daiktai, dokumentai ar kitas turtas gali būti perduoti Lietuvos Respublikai arba grąžinti jų savininkams, jeigu Europos tyrimo orderyje buvo nurodyta, kad daiktai, dokumentai ar kitas turtas turi būti laikomi kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kol bus nuspręsta dėl jų perdavimo Lietuvos Respublikai arba konfiskavimo;
7) jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, perduodama medžiagą, daiktus, dokumentus ar kitą turtą, pareikalavo, kad jie būtų grąžinti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kai tik jie taps nebereikalingi Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese, užtikrinti, kad jie būtų grąžinti kitai Europos Sąjungos valstybei narei iš karto po to, kai jie tampa nebereikalingi baudžiamajame procese, kuriame buvo išduotas Europos tyrimo orderis;
8) prireikus kreiptis į užsienio valstybės instituciją ar tarptautinę organizaciją dėl imuniteto, taikomo pagal tarptautinę teisę, panaikinimo ar kompetentingos užsienio valstybės institucijos arba tarptautinės organizacijos leidimo suteikimo.
Šio straipsnio 2 dalies 2, 6, 7, 8 punktuose nurodytas funkcijas Europos tyrimo orderį išdavusi institucija gali pavesti atlikti Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusiai ikiteisminio tyrimo įstaigai.
62 straipsnis. Europos tyrimo orderio perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei pasekmės
Išlaidos, susijusios su Europos tyrimo orderio vykdymu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tenka kitai Europos Sąjungos valstybei narei, išskyrus išlaidas, kurios atsirado Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat asmens laikino perdavimo iš Lietuvos Respublikos arba į Lietuvos Respubliką išlaidas, teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno dalyvavimo kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje atliekant proceso veiksmus išlaidas bei duomenų, surinktų iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, transkripcijos, dekodavimo ar iššifravimo išlaidas, kurios apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija praneša, kad Europos tyrimo orderio vykdymo išlaidos gali būti itin didelės ir prašo padengti šias išlaidas, Europos tyrimo orderį išdavusi institucija, prireikus pasikonsultavusi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl išlaidų pasidalijimo, gali nuspręsti padengti šias išlaidas ar jų dalį arba visiškai ar iš dalies atšaukti arba pakeisti Europos tyrimo orderį. Padengti išlaidas gali nuspręsti ir Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusi institucija.
Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija nenurodė kitaip, vykdant Europos tyrimo orderį gauti įrodymai ar kita informacija naudojami tik tiek, kiek jie yra būtini Europos tyrimo orderyje nurodytam ikiteisminiam tyrimui ar baudžiamajam procesui.
Jeigu po to, kai surinkta medžiaga, daiktai, dokumentai ar kitas turtas įvykdžius Europos tyrimo orderį buvo perduoti Lietuvos Respublikai, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje patenkinamas skundas dėl su Europos tyrimo orderio vykdymu susijusių proceso veiksmų ar sprendimų, į šią aplinkybę atsižvelgiama Lietuvos Respublikoje vykstančio baudžiamojo proceso metu.
63 straipsnis. Laikinas suimto arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekančio asmens perdavimas iš Lietuvos Respublikos arba į Lietuvos Respubliką
Suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo gali būti laikinai perduotas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę arba iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką proceso veiksmams, reikalingiems Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese atlikti, bet ne baudžiamojo persekiojimo tikslais.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos gavęs informaciją, kad Europos tyrimo orderis, kuriuo buvo prašoma atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą proceso veiksmą, buvo pripažintas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nedelsdamas kreipiasi į šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas dėl asmens perdavimo. Tuo atveju, kai laikinas asmens perdavimas turi būti vykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai nurodomas ir terminas, per kurį asmuo turi būti grąžintas į Lietuvos Respubliką.
Laikinai į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo perdavimo į Lietuvos Respubliką padarytą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta Europos tyrimo orderyje, išskyrus atvejus, kai asmuo, turėdamas galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos, ja nepasinaudojo per penkiolika dienų arba palikęs Lietuvos Respublikos teritoriją vėl į ją sugrįžo.
Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka asmuo buvo perduotas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje taikyto suėmimo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką Lietuvos Respublikoje.
64 straipsnis. Pranešimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje yra informacijos perėmimo subjektas ir kurios techninės pagalbos nereikia
Kai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnyje nustatyta tvarka yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo ir ją vykdant reikia surinkti duomenis iš informacijos perėmimo subjekto, esančio kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurios techninės pagalbos nereikia informacijos perėmimui įvykdyti, teritorijoje, šio įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija, naudodama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamą pavyzdinę pranešimo formą, apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją:
1) prieš perimant informaciją, kai priėmus nutartį yra žinoma, kad informacijos perėmimo subjektas yra arba bus Europos Sąjungos valstybės narės, kuriai pranešama, teritorijoje;
2) informacijos perėmimo metu arba perėmus informaciją, nedelsdama po to, kai tampa žinoma, kad informacijos perėmimo subjektas informacijos perėmimo metu yra arba buvo Europos Sąjungos valstybės narės, kuriai pranešama, teritorijoje.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pranešimas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė narė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų.
Papildyta skyriumi:
Nr. XIII-397, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09778
XII SKYRIUS
TURTO (ARBA ĮRODYMŲ) AREŠTO AKTŲ PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE TVARKA IR SĄLYGOS
65 straipsnis. Institucijos, pripažįstančios kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti turto (arba įrodymų) arešto aktą
Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti turto (arba įrodymų) arešto aktą Lietuvos Respublikoje, užrašydamas rezoliuciją, pripažįsta turto buvimo vietos apygardos prokuratūros arba Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, o kai atliekamas ikiteisminis tyrimas, susijęs su Europos prokuratūros kompetencija, – Europos deleguotasis prokuroras. Prokuroras turto (arba įrodymų) arešto aktą atsisako pripažinti nutarimu.
Prokuroras turto (arba įrodymų) arešto aktą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos gauna tiesiogiai arba per Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, o Europos deleguotasis prokuroras, kai atliekamas ikiteisminis tyrimas, susijęs su Europos prokuratūros kompetencija, – tiesiogiai. Visas tolesnis prokuroro ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos susirašinėjimas vyksta tiesiogiai. Prokuroras turto (arba įrodymų) arešto aktą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat gali gauti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro – Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojo).
Jeigu turto (arba įrodymų) arešto aktą gavo institucija, neturinti kompetencijos spręsti dėl jo pripažinimo, turto (arba įrodymų) arešto aktą ji persiunčia šio straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai kuo greičiau, o kai tai praktiškai įmanoma, – per 24 valandas nuo gavimo, ir apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3053, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13623
66 straipsnis. Turto (arba įrodymų) arešto akto pripažinimas Lietuvos Respublikoje
Sprendimą pripažinti arba visiškai ar iš dalies atsisakyti pripažinti turto (arba įrodymų) arešto aktą prokuroras priima kuo greičiau, o kai tai praktiškai įmanoma, – ne vėliau kaip per 24 valandas nuo turto (arba įrodymų) arešto akto gavimo, ir apie tai nedelsdamas raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Jeigu buvo nuspręsta atsisakyti pripažinti turto (arba įrodymų) arešto aktą, nurodomi ir atsisakymo motyvai.
Prokuroras gali atsisakyti pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą turto (arba įrodymų) arešto aktą, jeigu:
1) turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves;
2) turto (arba įrodymų) arešto akto pripažinimas ir vykdymas pažeistų ne bis in idem principą;
3) turto (arba įrodymų) arešto aktas išduotas dėl daiktų, dokumentų ar kito turto, kuriems pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus taikomas imunitetas nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba kai Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia tokių daiktų, dokumentų ar kito turto paėmimą;
4) turto (arba įrodymų) arešto aktas išduotas dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai turto (arba įrodymų) arešto aktas išduotas dėl 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos ir turto (arba įrodymų) arešto aktą išdavusios Europos Sąjungos valstybės narės baudžiamieji įstatymai už šią nusikalstamą veiką numato ne mažesnę negu trejų metų su laisvės atėmimu susijusią bausmę;
5) negautas 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje 9 straipsnyje nurodytas liudijimas arba jis yra neišsamus, arba aiškiai neatitinka turto (arba įrodymų) arešto akto, kurio pagrindu liudijimas turėjo būti išduotas, ir liudijimas nebuvo pateiktas, papildytas ar ištaisytas per prokuroro nustatytą terminą, arba gautas liudijimas neišverstas į lietuvių kalbą.
Negalima atsisakyti pripažinti turto (arba įrodymų) arešto akto, kuris išduotas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su mokesčiais ir rinkliavomis, muitais ir valiutos keitimu, remiantis tuo, kad tos pačios rūšies mokesčiai ar rinkliavos nenustatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose, arba tuo, kad tokių mokesčių, rinkliavų, muitų ar valiutos keitimo teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje skiriasi nuo kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktuose nustatyto reglamentavimo.
Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu atveju prokuroras konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos per nustatytą terminą pateikti papildomus dokumentus, paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją, papildyti ar ištaisyti šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą liudijimą. Be to, prokuroras taip pat gali vietoj šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto liudijimo priimti lygiavertį dokumentą arba atleisti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją nuo šio reikalavimo, jeigu pakanka pateiktos informacijos.
Šiame straipsnyje ir šio įstatymo 65 straipsnyje nustatyta tvarka surašytos prokuroro rezoliucijos ir priimti nutarimai neskundžiami.
67 straipsnis. Turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymas Lietuvos Respublikoje
Priėmęs sprendimą pripažinti turto (arba įrodymų) arešto aktą, prokuroras jį vykdo kuo greičiau laikinai apribodamas nuosavybės teisę į turto (arba įrodymų) arešto akte nurodytą turtą, darydamas kratą ar poėmį arba atlikdamas kitus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse bei šiame šio įstatymo skyriuje numatytus veiksmus. Atlikti turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo veiksmus gali būti pavesta kitam prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai.
Vykdant turto (arba įrodymų) arešto aktą, kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu gali būti laikomasi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ar šiame šio įstatymo skyriuje nenustatytų proceso taisyklių, jei jų laikymasis nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir neprieštarauja esminiams baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principams. Jeigu laikytis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ar šiame šio įstatymo skyriuje nenustatytų proceso taisyklių neįmanoma, apie tai informuojama kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija.
Turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymą kontroliuoja jį pripažinęs prokuroras. Prireikus visais su turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymu susijusiais klausimais prokuroras konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija.
Prokuroras gali nuspręsti turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymą laikinai atidėti, jeigu:
1) turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymas pakenktų vykstančiam kriminalinės žvalgybos tyrimui arba baudžiamajam procesui;
2) turto (arba įrodymų) arešto aktas išduotas dėl daiktų, dokumentų ar kito turto, į kuriuos jau laikinai apribota nuosavybės teisė, arba jie paimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Išnykus priežastims, dėl kurių buvo atidėtas turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymas, prokuroras imasi turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo veiksmų ir apie tai raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.
Daiktų, dokumentų ar kito turto, kurie buvo paimti vykdant turto (arba įrodymų) arešto aktą, paėmimas taikomas tol, kol šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytais atvejais bus nuspręsta dėl jų perdavimo kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ar dėl jų konfiskavimo arba kol šio įstatymo 68 straipsnyje nustatyta tvarka priimamas sprendimas nutraukti turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymą.
Kartu su turto (arba įrodymų) arešto aktu atsiųsti ar vėliau gauti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymai perduoti turto (arba įrodymų) arešto akte nurodytus daiktus, dokumentus ar kitą turtą arba juos konfiskuoti nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.
Negalima atsisakyti vykdyti kartu su turto (arba įrodymų) arešto aktu atsiųsto ar vėliau gauto kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymo perduoti turto (arba įrodymų) arešto akte nurodytus daiktus, dokumentus ar kitą turtą dėl to, kad šis prašymas pateiktas dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, jeigu ši veika nustatyta Pamatinio sprendimo 2003/577/TVR 3 straipsnio 2 dalyje ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės baudžiamieji įstatymai už šią nusikalstamą veiką numato ne mažesnę negu trejų metų su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3349, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24233
Apie turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo veiksmus, kurių buvo imtasi, taip pat apie sprendimą laikinai atidėti turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymą, įskaitant numatomą atidėjimo trukmę bei motyvus, ir apie alternatyvias procesines prievartos priemones, kurios gali būti taikomos turto (arba įrodymų) arešto akte nurodytam turtui, prokuroras nedelsdamas raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.
Turto (arba įrodymų) arešto akte nurodyti duomenys viešai neskelbtini, išskyrus tiek, kiek būtina jo vykdymui užtikrinti. Prokuroras, negalėdamas užtikrinti turto (arba įrodymų) arešto akte nurodytų duomenų neskelbtinumo, apie tai nedelsdamas informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Prokuroras reikiamais atvejais įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo veiksmus, kad draudžiama be jo leidimo paskelbti turto (arba įrodymų) arešto akto duomenis.
Išlaidos, susijusios su turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymu Lietuvos Respublikoje, apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, išskyrus išlaidas, kurios atsirado kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, nebent kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir turto (arba įrodymų) arešto aktą pripažinęs prokuroras susitaria kitaip.
Turto (arba įrodymų) arešto akto pagrįstumas gali būti skundžiamas tik kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijoms.
Tik kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę priimti sprendimus, susijusius su turto (arba įrodymų) arešto akto pakeitimu, papildymu, panaikinimu ar atšaukimu. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pakeistas ar papildytas turto (arba įrodymų) arešto aktas pripažįstamas šio įstatymo 65 ir 66 straipsniuose nustatyta tvarka.
Turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo metu atliekami proceso veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka. Prokuroras apie skundo padavimą, jo motyvus, taip pat apie skundo nagrinėjimo rezultatus informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.
68 straipsnis. Turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo nutraukimas
Turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymas gali būti nutrauktas prokuroro nutarimu, jeigu:
1) turto (arba įrodymų) arešto akte nurodyti daiktai, dokumentai ar kitas turtas yra dingę, sunaikinti arba jų negalima rasti nurodytoje vietoje;
2) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija panaikina turto (arba įrodymų) arešto aktą arba atšaukia jo vykdymą;
3) sueina procesinių prievartos priemonių taikymo maksimalūs terminai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse;
4) atsiranda kitų priežasčių, dėl kurių vykdyti turto (arba įrodymų) arešto aktą tampa neįmanoma.
Prokuroras, priėmęs nutarimą nutraukti turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymą, nedelsdamas raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo nutraukimą ir jo motyvus. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais atvejais kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija informuojama iš anksto prieš priimant sprendimą nutraukti turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymą.
Papildyta skyriumi:
Nr. XIII-397, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09778
XIII SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE IŠDUOTŲ TURTO (ARBA ĮRODYMŲ) AREŠTO AKTŲ LIUDIJIMŲ PERDAVIMO VYKDYTI KITOMS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖMS NARĖMS TVARKA IR SĄLYGOS
69 straipsnis. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo išdavimas
Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas gali būti išduotas:
1) siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad įtariamojo, kaltinamojo ar pagal įstatymus materialiai atsakingo už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus fizinio asmens arba fizinių asmenų ar juridinio asmens turimas nusikalstamu būdu gautas arba įgytas turtas arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantis konfiskuotinas turtas yra ar gali būti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir yra priimtas prokuroro nutarimas ar teismo nutartis skirti arba pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą;
2) kai gauta pakankamai duomenų, kad Airijoje arba Danijos Karalystėje yra arba gali būti nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo, esantis Airijoje ar Danijos Karalystėje, jų turi ir yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis daryti kratą, arba kai reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra Airijoje ar Danijos Karalystėje, ir yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis daryti poėmį.
Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą išduoda Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra arba apygardos prokuratūra, kai turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas išduodamas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ar apygardos prokuratūrai atliekant ikiteisminį tyrimą arba gavus bylą nagrinėjančio teismo ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ar apygardos prokuratūra, prašymą, taip pat Europos deleguotasis prokuroras, kai atliekant tyrimą kompetentinga institucija paskirta Europos prokuratūra.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3053, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13623
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir apygardos prokuratūrai pateikiamas motyvuotas prašymas išduoti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą ir prie jo pridedami:
1) turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo projektas;
2) prokuroro nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties daryti kratą ar poėmį nuorašas.
Jeigu turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimui išduoti trūksta informacijos, prokuratūra, gavusi prašymą išduoti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą, kreipiasi į prašymą pateikusią instituciją, kad ši pateiktų trūkstamą informaciją ir prireikus per nurodytą terminą papildytų turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo projektą. Jeigu per nurodytą terminą trūkstama informacija negaunama, prašymas išduoti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą grąžinamas jį pateikusiai institucijai.
Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas išduodamas užpildžius Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamą pavyzdinę turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo formą. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas, išduodamas gavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą, turi būti išduotas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo visos šiam liudijimui išduoti reikalingos informacijos gavimo. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė narė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo vertimo laikas neįskaitomas į šioje dalyje nurodytą terminą.
70 straipsnis. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo perdavimas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei
Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą, jo vertimą ir prokuroro nutarimą ar teismo nutartį skirti arba pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį daryti kratą ar poėmį turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą išdavusi institucija tiesiogiai perduoda kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai arba šios valstybės narės centrinei institucijai, jeigu ši yra paskirta. Jeigu nėra žinoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, gali būti konsultuojamasi su Europos teisminio tinklo kontaktiniais asmenimis. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas perduodamas bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė gali nustatyti dokumentų autentiškumą.
Neatidėliotinais atvejais turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti siunčiamas per Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją).
Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą išdavusi institucija visais su turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo vykdymu susijusiais klausimais su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija arba centrine institucija susižino tiesiogiai.
Išlaidos, susijusios su turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo vykdymu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tenka kitai Europos Sąjungos valstybei narei, išskyrus išlaidas, kurios atsirado Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebent kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą išdavusi institucija susitaria kitaip.
71 straipsnis. Institucijų pareigos perdavus vykdyti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą
Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo išdavimą inicijavusi institucija privalo:
1) nedelsdama informuoti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą išdavusią instituciją, jeigu buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi atsisakyta pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, arba buvo panaikinta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis daryti kratą ar poėmį, taip pat jeigu atsiranda kitų priežasčių, dėl kurių vykdyti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą tampa nebetikslinga;
2) ketindama kreiptis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, likus penkiolikai dienų iki termino pabaigos apie tai informuoti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą išdavusią instituciją ir, gavusi ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, nedelsdama nutarties nuorašą pateikti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą išdavusiai institucijai;
3) prireikus išduoti papildytą ar pakeistą turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą, šio įstatymo 69 straipsnyje nustatyta tvarka laiku pateikti prašymą dėl turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo išdavimo.
Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą išdavusi institucija privalo:
1) vykdydama turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą, visą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos gautą informaciją perduoti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo išdavimą inicijavusiai institucijai;
2) bendradarbiauti su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir savo iniciatyva ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu teikti jai visą informaciją, reikalingą sklandžiai turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo vykdymo eigai užtikrinti;
3) gavusi ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nuorašą, nedelsdama pateikti prašymą kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo;
4) išnykus turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo išdavimo pagrindui, atšaukti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą.
Papildyta skyriumi:
Nr. XIII-397, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09778
XIV SKYRIUS
EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ TEISMŲ SPRENDIMŲ KONFISKUOTI TURTĄ PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE TVARKA IR SĄLYGOS PAGAL PAMATINĮ SPRENDIMĄ 2006/783/TVR
72 straipsnis. Institucijos, pripažįstančios kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti teismo sprendimą konfiskuoti turtą
Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą pripažįsta fizinio asmens, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, gyvenamosios vietos arba juridinio asmens, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, buveinės vietos apylinkės teismas. Tais atvejais, kai fizinis asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba juridinis asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą pripažįsta konfiskuotino turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismas.
73 straipsnis. Sprendimo konfiskuoti turtą pripažinimas Lietuvos Respublikoje
Gavęs Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą, apylinkės teismas per septynias dienas nuo sprendimo gavimo dienos rengia teismo posėdį. Į šį posėdį teismas šaukia asmenį, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas šioje dalyje nurodytas sprendimas, jo gynėją, juridinio asmens atstovą, prokurorą ir kitus suinteresuotus asmenis. Šių asmenų neatvykimas klausimo nagrinėjimo nesustabdo. Klausimo nagrinėjimas pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu. Po to teismas išklauso į posėdį atvykusius asmenis ir priima nutartį pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą arba nutartį atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą. Šias nutartis teismas priima pasitarimų kambaryje.
Teismas atsisako pripažinti ir vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą, jeigu:
1) sprendimo konfiskuoti turtą vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves;
2) sprendimo konfiskuoti turtą vykdymas pažeistų draudimą antrą kartą bausti asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką;
3) sprendimas konfiskuoti turtą priimtas dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai sprendimas konfiskuoti turtą priimtas dėl Pamatinio sprendimo 2006/783/TVR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų;
4) asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, ar konfiskuotinas turtas pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos;
5) sprendimo konfiskuoti turtą vykdymas pažeistų teisėtus trečiųjų šalių interesus;
6) asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, asmeniškai nedalyvavo šį klausimą nagrinėjant teisme, kuris priėmė sprendimą, išskyrus atvejus, kai šios dalies 8 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad:
jam asmeniškai ir laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą nagrinėjimo teisme laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą nagrinėjimą teisme, taip pat kad asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į nagrinėjimą teisme, arba
jis, žinodamas apie numatomą nagrinėjimą teisme, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti nagrinėjimo teisme metu ir gynėjas iš tiesų asmenį gynė nagrinėjimo teisme metu, arba
jam įteikus sprendimą ir aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepateikė apeliacinio skundo;
7) sprendimas konfiskuoti turtą priimtas dėl veikos, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnyje nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai;
8) nėra gautas Pamatinio sprendimo 2006/783/TVR 4 straipsnyje nurodytas liudijimas arba jis yra neišsamus, arba aiškiai neatitinka sprendimo konfiskuoti turtą, arba gauti dokumentai nėra išversti į lietuvių kalbą.
Jeigu Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimas konfiskuoti turtą yra grindžiamas sprendimą priėmusios valstybės narės nacionalinėje teisėje numatyta bendrąja (išplėstine) asmens turto konfiskacija, teismas sprendimą konfiskuoti turtą pripažįsta tik tiek, kiek tai yra suderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 723 straipsnių nuostatomis.
Šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 8 punktuose ir 3 dalyje nurodytais atvejais teismas kreipiasi į Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu per teismo nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją. Tokiu atveju teismas daro posėdžio pertrauką. Jeigu per nustatytą terminą informacija nėra gaunama, teismas priima nutartį atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą.
Teismas privalo priimti ir išnagrinėti kiekvieno suinteresuoto asmens skundą, susijusį su Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo konfiskuoti turtą pripažinimu. Prireikus teismas daro posėdžio pertrauką. Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo konfiskuoti turtą pagrįstumas gali būti ginčijamas tik sprendimą konfiskuoti turtą priėmusioje valstybėje narėje pagal jos nacionalinę teisę.
Tais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimas konfiskuoti turtą susijęs su pinigų suma ir kai fizinis ar juridinis asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas tas sprendimas, pateikia duomenų apie dalinį ar visišką turto konfiskavimą kitoje valstybėje narėje, teismas raštu kreipiasi į Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu nedelsiant pateikti visą būtiną informaciją apie kitoje valstybėje narėje konfiskuotą turtą. Gavęs šią informaciją, teismas sumažina konfiskuotino turto sumą kitoje valstybėje narėje konfiskuoto turto sumos dydžiu. Prireikus konfiskuotino turto suma teismo nutartimi konvertuojama pagal Europos Centrinio Banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, galiojusius priimant sprendimą konfiskuoti turtą.
Teismo nutartį pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą ar atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas tas sprendimas, jo gynėjas, juridinio asmens atstovas, prokuroras ir kiti suinteresuoti asmenys gali skųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Apie gautą skundą teismas nedelsdamas raštu praneša Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.
74 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo konfiskuoti turtą vykdymas Lietuvos Respublikoje
Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas ir šio įstatymo 73 straipsnyje nustatyta tvarka pripažintas sprendimas konfiskuoti turtą vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, atsižvelgiant į šiame straipsnyje nustatytus ypatumus.
Nutartį pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą priėmęs teismas savo iniciatyva arba prokuroro, nuteistojo, asmens, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, jų gynėjo, juridinio asmens atstovo prašymu nutartimi gali atidėti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo konfiskuoti turtą pateikimą vykdyti arba pradėtą vykdymą, jeigu:
1) sprendimas konfiskuoti turtą vienu metu vykdomas daugiau negu vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir vykdant sprendimą konfiskuoti turtą gauta suma gali viršyti jame nurodytą sumą;
2) sprendimo konfiskuoti turtą vykdymas galėtų pakenkti vykstančiam baudžiamajam procesui;
3) turtas konfiskuojamas kitoje baudžiamojoje byloje ar kito administracinio proceso tvarka.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais teismas sprendimo konfiskuoti turtą vykdymo atidėjimo laikotarpiu imasi būtinų priemonių vėlesniam turto konfiskavimui užtikrinti. Apie sprendimo konfiskuoti turtą vykdymo atidėjimą, taip pat apie sprendimo konfiskuoti turtą vykdymo atnaujinimą nedelsiant raštu pranešama Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ir sprendimo konfiskuoti turtą vykdymo vietos antstoliui.
Gavęs Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą, kuriuo atšaukiamas reikalavimas vykdyti priimtą sprendimą konfiskuoti turtą, teismas nedelsdamas priima nutartį nutraukti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo konfiskuoti turtą vykdymą ir apie tai praneša sprendimo konfiskuoti turtą vykdymo vietos antstoliui.
Apie Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo konfiskuoti turtą įvykdymą, apie visišką ar dalinį Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo konfiskuoti turtą neįvykdymą nedelsiant raštu pranešama Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ir sprendimo konfiskuoti turtą vykdymo vietos antstoliui.
75 straipsnis. Piniginių lėšų pervedimas įvykdžius kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą
Lietuvos Respublikoje įvykdžius kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3655 straipsnyje nustatyta tvarka pripažintą sprendimą konfiskuoti turtą gautos piniginės lėšos (išskyrus vykdymo ir kitas susijusias išlaidas):
1) neviršijančios 10 000 eurų sumos, pervedamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą;
2) viršijančios 10 000 eurų sumą, paskirstomos taip: pusę šių lėšų per 10 darbo dienų nuo visų piniginių lėšų, gautų realizavus valstybei perduotą konfiskuotą turtą, gavimo Valstybinė mokesčių inspekcija perveda į Europos Sąjungos valstybės narės, kurios teismas priėmė sprendimą konfiskuoti turtą, kompetentingos institucijos nurodytą sąskaitą, o kita pusė šių lėšų pervedama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Papildyta skyriumi:
Nr. XIV-34, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27363
XV SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE PRIIMTŲ SPRENDIMŲ KONFISKUOTI TURTĄ PERDAVIMO VYKDYTI KITOMS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖMS NARĖMS TVARKA IR SĄLYGOS PAGAL PAMATINĮ SPRENDIMĄ 2006/783/TVR
76 straipsnis. Sprendimo konfiskuoti turtą perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei nagrinėjimas ir priėmimas
Šiame skyriuje nustatyta tvarka kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti Lietuvos Respublikoje priimti sprendimai konfiskuoti šį turtą:
1) pinigų sumą, jeigu teismas pagrįstai mano, kad toje valstybėje narėje fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, dėl kurio priimtas tas sprendimas konfiskuoti turtą, turi turto ar pajamų;
2) konkretų daiktą (turto vienetą), jeigu teismas pagrįstai mano, kad toje valstybėje narėje yra sprendime konfiskuoti turtą nurodytas daiktas.
Kai nerandama pagrįstų priežasčių, leidžiančių teismui nustatyti kitą Europos Sąjungos valstybę narę, kuriai gali būti siunčiamas sprendimas konfiskuoti turtą, šis sprendimas teismo gali būti perduodamas tos valstybės narės, kurioje fizinis ar juridinis asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas konfiskuoti turtą, paprastai gyvena arba turi registruotą buveinę, kompetentingai institucijai.
Sprendimo konfiskuoti turtą perdavimo vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai klausimą nagrinėja ir nutartimi išsprendžia tą sprendimą priėmęs teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas. Šį sprendimą teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas priima savo iniciatyva pagal baudžiamosios bylos medžiagą arba baudžiamojo poveikio priemonę vykdančios institucijos ar nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuojančio prokuroro teikimą.
Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, rašytinio proceso tvarka įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą arba baudžiamojo poveikio priemonę vykdančios institucijos ar nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuojančio prokuroro teikimą, priima vieną iš šių nutarčių:
1) perduoti sprendimą konfiskuoti turtą vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei;
2) atsisakyti perduoti sprendimą konfiskuoti turtą vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
Skundai dėl šio straipsnio 4 dalyje nurodytų teismo nutarčių nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka.
Priėmus nutartį dėl sprendimo konfiskuoti turtą perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, per tris dienas nuo jos įsiteisėjimo arba bylos grąžinimo iš aukštesnės instancijos teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas surašo liudijimą. Šio liudijimo pavyzdinę formą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
77 straipsnis. Sprendimo konfiskuoti turtą ir liudijimo perdavimas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei
Jeigu teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas žino vykdančiosios Europos Sąjungos valstybės narės instituciją, kompetentingą vykdyti perduodamą sprendimą konfiskuoti turtą, teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas liudijimą ir sprendimą konfiskuoti turtą ar šio sprendimo patvirtintą kopiją, prireikus išverstus į Europos Sąjungos valstybės narės prašomą kalbą, šiai institucijai siunčia tiesiogiai.
Jeigu teismas nežino vykdančiosios Europos Sąjungos valstybės narės institucijos, kompetentingos vykdyti perduodamą sprendimą konfiskuoti turtą, teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas konsultuojasi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (ši išsiunčia visas būtinas užklausas), taip pat per Europos teisminio tinklo kontaktinius asmenis, kad gautų informaciją iš sprendimą vykdančiosios valstybės narės. Po to, kai nustatoma sprendimą konfiskuoti turtą vykdyti kompetentinga Europos Sąjungos valstybės narės institucija, teismas ar ikiteisminio tyrimo teisėjas liudijimą ir sprendimą konfiskuoti turtą ar šio sprendimo patvirtintą kopiją, prireikus išverstus į Europos Sąjungos valstybės narės prašomą kalbą, šiai institucijai siunčia tiesiogiai.
Sprendimas konfiskuoti turtą vienu metu gali būti perduodamas tik vienai vykdančiajai valstybei narei, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus.
Sprendimas konfiskuoti turtą, kuriuo konfiskuojami konkretūs daiktai, gali būti perduodamas tuo pačiu metu daugiau negu vienai vykdančiajai valstybei narei, kai:
1) teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai mano, kad skirtingi sprendime konfiskuoti turtą nurodyti daiktai yra skirtingose vykdančiosiose valstybėse narėse, arba
2) sprendime konfiskuoti turtą nurodytų konkrečių daiktų konfiskavimas apima veiksmus daugiau negu vienoje vykdančiojoje valstybėje narėje, arba
3) teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai mano, kad sprendime konfiskuoti turtą nurodyti daiktai yra vienoje iš dviejų ar daugiau nurodytų vykdančiųjų valstybių narių.
Sprendimas konfiskuoti turtą, kuriuo konfiskuojama pinigų suma, gali būti perduotas tuo pačiu metu daugiau negu vienai vykdančiajai valstybei narei, kai teismas mano, kad tam yra specialus poreikis.
Kai šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytais atvejais sprendimas konfiskuoti turtą vienu metu perduodamas daugiau negu vienai vykdančiajai valstybei narei, pildoma tiek liudijimų, į kiek vykdančiųjų valstybių narių kreipiamasi.
78 straipsnis. Kitai Europos Sąjungos valstybei narei perduoto vykdyti sprendimo konfiskuoti turtą vykdymas Lietuvos Respublikoje
Kitai Europos Sąjungos valstybei narei perduotas vykdyti sprendimas konfiskuoti turtą gali būti toliau vykdomas Lietuvos Respublikoje.
Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas savo iniciatyva ar baudžiamojo poveikio priemonę vykdančios institucijos prašymu nedelsdamas informuoja vykdančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją, kai:
1) teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai mano, kad yra rizika, jog vykdant sprendimą konfiskuoti turtą gauta suma viršys konfiskuojamo turto maksimalią sumą, arba jeigu vykdančiosios valstybės narės kompetentinga institucija atidėjo sprendimo konfiskuoti turtą vykdymą dėl, jos manymu, esamos rizikos, kad visa iš sprendimo vykdymo gauta suma viršys sprendime konfiskuoti turtą nurodytą sumą dėl to, kad šis sprendimas vienu metu vykdomas daugiau negu vienoje valstybėje narėje; šiuo atveju teismas kuo greičiau informuoja vykdančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją, ar minėta rizika išnyko;
2) Lietuvos Respublikoje ar kitoje vykdančiojoje valstybėje narėje sprendimas konfiskuoti turtą įvykdytas ar iš dalies įvykdytas, nurodant sumą, dėl kurios sprendimas konfiskuoti turtą dar neįvykdytas;
3) po sprendimo konfiskuoti turtą perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei asmuo savanoriškai sumoka bet kokią pinigų sumą pagal sprendimą konfiskuoti turtą; šiuo atveju ši sumokėta pinigų suma atskaitoma iš sumos, kuri pagal sprendimą konfiskuoti turtą turi būti konfiskuota vykdančiojoje valstybėje narėje.
Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nedelsdamas informuoja vykdančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją apie bet kokį sprendimą ar bet kokią priemonę, dėl kurių sprendimas konfiskuoti turtą tampa nevykdytinas ar atsiimamas iš vykdančiosios valstybės narės dėl kurios nors kitos priežasties.
Vykdančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai informavus apie sprendimo konfiskuoti turtą visišką ar dalinį įvykdymą arba neįvykdymą, teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas apie tai nedelsdamas praneša baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiai institucijai ir nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui. Jeigu vykdančiajai valstybei narei įvykdžius sprendimą konfiskuoti turtą gautas turtas ar piniginės lėšos pagal Pamatinio sprendimo 2006/783/TVR 16 straipsnį turi būti perduoti Lietuvos Respublikai kaip sprendimą konfiskuoti turtą priėmusiai valstybei, teismas apie tai raštu taip pat praneša Valstybinei mokesčių inspekcijai.
79 straipsnis. Piniginių lėšų pervedimas
Piniginės lėšos, gautos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įvykdžius Lietuvos Respublikos teismo priimtą ir tai valstybei narei perduotą vykdyti sprendimą konfiskuoti turtą, Lietuvos Respublikai kaip sprendimą konfiskuoti turtą priėmusiai valstybei perduodamos pagal Pamatinio sprendimo 2006/783/TVR 16 straipsnį. Šios piniginės lėšos pervedamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir apie tai informuojama Valstybinė mokesčių inspekcija.
80 straipsnis. Vykdančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų reikalavimai regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka ir patirtų išlaidų atlyginimas
Vykdančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų reikalavimai regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka išieškoti iš Lietuvos Respublikos pinigines lėšas, kurias šios institucijos pagal savo nacionalinę teisę išmokėjo suinteresuotoms šalims, įskaitant gera valia (bona fide) veikusius trečiuosius asmenis, atlygindamos žalą, padarytą vykdančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai vykdant joms perduotus Lietuvos Respublikos teismų sprendimus konfiskuoti turtą, perduodami nagrinėti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatyta tvarka.
Vykdančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų prašymai pasidalyti dideles ar išimtines išlaidas, patirtas vykdančiojoje valstybėje narėje vykdant joms perduotus Lietuvos Respublikos teismų sprendimus konfiskuoti turtą, perduodami nagrinėti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Šios išlaidos prireikus gali būti apmokamos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai numatytų asignavimų, skirtų Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų vykdymo išlaidoms padengti.
Papildyta skyriumi:
Nr. XIV-34, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27363
XVI SKYRIUS
EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ TURTO AREŠTO AKTŲ PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE IR TURTO AREŠTO AKTŲ LIUDIJIMŲ IŠDAVIMAS PAGAL REGLAMENTĄ (ES) 2018/1805
81 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės turto arešto akto pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje
Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti turto arešto aktą ir į lietuvių kalbą išverstą turto arešto akto liudijimą Lietuvos Respublikoje, užrašydamas rezoliuciją, pripažįsta turto buvimo vietos apygardos prokuratūros arba Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, o atliekant ikiteisminį tyrimą, susijusį su Europos prokuratūros kompetencija, – Europos deleguotasis prokuroras. Prokuroras turto arešto aktą atsisako pripažinti nutarimu.
Turto buvimo vietos apygardos prokuratūros arba Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras turto arešto aktą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos gauna tiesiogiai arba per Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, o Europos deleguotasis prokuroras, atliekant ikiteisminį tyrimą, susijusį su Europos prokuratūros kompetencija, – tiesiogiai. Visas tolesnis prokuroro ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos susirašinėjimas vyksta tiesiogiai. Prokuroras turto arešto aktą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat gali gauti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro – Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojo).
Jeigu turto arešto aktą gavo institucija, neturinti kompetencijos spręsti dėl jo pripažinimo, turto arešto aktą ji persiunčia šio straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai kuo greičiau, o kai tai praktiškai įmanoma, – per 24 valandas nuo turto arešto akto gavimo, ir apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.
Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos priimtas ir Lietuvos Respublikai perduotas vykdyti, ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka pripažintas turto arešto aktas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Reglamentą (ES) 2018/1805.
82 straipsnis. Turto arešto akto liudijimo išdavimas
Turto arešto akto liudijimą išduoda Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra arba apygardos prokuratūra. Kai atliekant ikiteisminį tyrimą kompetentinga institucija paskirta Europos prokuratūra, turto arešto akto liudijimą išduoda Europos deleguotasis prokuroras. Turto arešto akto liudijimas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė narė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų.
Papildyta skyriumi:
Nr. XIV-34, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27363
XVII SKYRIUS
EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ TEISMŲ SPRENDIMŲ KONFISKUOTI TURTĄ PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE IR LIETUVOS RESPUBLIKOJE PRIIMTŲ SPRENDIMŲ KONFISKUOTI TURTĄ PERDAVIMAS VYKDYTI KITOMS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖMS NARĖMS PAGAL REGLAMENTĄ (ES) 2018/1805
83 straipsnis. Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų konfiskuoti turtą pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje
Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą ir į lietuvių kalbą išverstą liudijimą pripažįsta fizinio asmens, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas šis sprendimas, gyvenamosios vietos arba juridinio asmens, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas šis sprendimas, buveinės vietos apylinkės teismas. Tais atvejais, kai fizinis asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba juridinis asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą pripažįsta konfiskuotino turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismas.
Gavęs Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą, apylinkės teismas per septynias dienas nuo sprendimo gavimo dienos surengia teismo posėdį. Į šį posėdį teismas šaukia asmenį, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimas, jo gynėją, juridinio asmens atstovą, prokurorą ir kitus suinteresuotus asmenis, tačiau šių asmenų neatvykimas į posėdį klausimo nagrinėjimo nesustabdo. Klausimo nagrinėjimas pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu. Po to teismas išklauso į posėdį atvykusius asmenis ir priima nutartį pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą arba nutartį atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą. Šias nutartis teismas priima pasitarimų kambaryje.
Kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka pripažintas sprendimas konfiskuoti turtą vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Reglamentą (ES) 2018/1805.
84 straipsnis. Lietuvos Respublikoje priimtų sprendimų konfiskuoti turtą perdavimas vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms
Klausimą dėl Lietuvos Respublikoje priimto sprendimo konfiskuoti turtą perdavimo vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai nagrinėja ir nutartimi išsprendžia tą sprendimą priėmęs teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas. Šį sprendimą teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas priima savo iniciatyva pagal baudžiamosios bylos medžiagą arba baudžiamojo poveikio priemonę vykdančios institucijos ar nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuojančio prokuroro teikimą.
Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, rašytinio proceso tvarka įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą arba baudžiamojo poveikio priemonę vykdančios institucijos ar nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuojančio prokuroro teikimą, priima vieną iš šių nutarčių:
1) perduoti Lietuvos Respublikoje priimtą sprendimą konfiskuoti turtą vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei;
2) atsisakyti perduoti Lietuvos Respublikoje priimtą sprendimą konfiskuoti turtą vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
Skundai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų teismo nutarčių nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka.
Priėmus nutartį dėl Lietuvos Respublikoje priimto sprendimo konfiskuoti turtą perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, per tris dienas nuo nutarties įsiteisėjimo arba bylos grąžinimo iš aukštesnės instancijos teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas surašo liudijimą. Šis liudijimas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė narė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų.
Papildyta skyriumi:
Nr. XIV-34, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27363
XVIII SKYRIUS
BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖMIS NARĖMIS ATLIEKANT EUROPOS PROKURATŪROS TYRIMUS
Skyriaus numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-34, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27363
85 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, dalyvaujančiomis įgyvendinant tvirtesnį bendradarbiavimą dėl Europos prokuratūros įsteigimo
Straipsnio numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-34, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27363
Atliekant ikiteisminį tyrimą, kai kompetentinga institucija paskirta Europos prokuratūra, ir siekiant bendradarbiavimo su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, dalyvaujančiomis tvirtesniame bendradarbiavime dėl Europos prokuratūros įsteigimo, šio įstatymo nuostatos netaikomos, o bendradarbiavimas vyksta Europos deleguotiesiems prokurorams susižinant tiesiogiai.
86 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, nedalyvaujančiomis tvirtesniame bendradarbiavime dėl Europos prokuratūros įsteigimo
Straipsnio numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-34, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27363
Atliekant ikiteisminį tyrimą, kai kompetentinga institucija paskirta Europos prokuratūra, ir siekiant bendradarbiavimo su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, nedalyvaujančiomis tvirtesniame bendradarbiavime dėl Europos prokuratūros įsteigimo, Europos deleguotasis prokuroras, vadovaudamasis Reglamentu (ES) 2017/1939 ir šiuo įstatymu, taiko šiame įstatyme nustatytas tarpusavio pripažinimo priemones.
Papildyta skyriumi:
Nr. XIII-3053, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13623
XIX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Skyriaus numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1675, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-15, i. k. 2015-07408
Nr. XIII-397, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09778
Nr. XIII-3053, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13623
Nr. XIV-34, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27363
87 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
Šio įstatymo II ir III skyrių nuostatos taikomos sprendimams dėl laisvės atėmimo bausmės, kurie priimti po 2011 m. gruodžio 5 d. Tais atvejais, kai sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės priimtas iki 2011 m. gruodžio 5 d., taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio ir atitinkamos tarptautinių sutarčių nuostatos.
Informaciją apie Lietuvos Respublikoje gautų, pripažintų ir atsisakytų pripažinti, taip pat kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotų vykdyti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažintų ar atsisakytų pripažinti sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės ir sprendimų dėl bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, bei sprendimų dėl probacijos skaičių renka ir sistemina Nacionalinė teismų administracija. Kiekvienais metais iki vasario 1 dienos susistemintą informaciją apie Lietuvos Respublikoje gautus, pripažintus ir atsisakytus pripažinti, taip pat kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotus vykdyti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažintus ar atsisakytus pripažinti sprendimus dėl laisvės atėmimo bausmės Nacionalinė teismų administracija pateikia laisvės atėmimo vietų įstaigai, o informaciją apie Lietuvos Respublikoje gautus, pripažintus ir atsisakytus pripažinti, taip pat kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotus vykdyti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažintus ar atsisakytus pripažinti sprendimus dėl bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, ir sprendimus dėl probacijos – Lietuvos probacijos tarnybai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-884, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00175
Nr. XIV-1237, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15604
Informaciją apie šio įstatymo II ir III skyriuose nustatyta tvarka iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių perimtų ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotų nuteistųjų skaičių renka, sistemina ir kiekvienais metais iki vasario 1 dienos laisvės atėmimo vietų įstaigai teikia Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1237, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15604
Informaciją apie kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotų vykdyti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įvykdytų turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimų, taip pat iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gautų, pripažintų ir įvykdytų ar atsisakytų pripažinti ir įvykdyti turto (įrodymų) arešto akto liudijimų, nurodytų šio įstatymo XII, XIII ir XVI skyriuose, skaičių renka, sistemina ir kiekvienais metais iki vasario 1 dienos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teikia Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Informaciją apie kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotų vykdyti ir apie kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įvykdytų sprendimų konfiskuoti turtą, taip pat apie iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gautų, pripažintų ir įvykdytų ar atsisakytų pripažinti ar įvykdyti sprendimų konfiskuoti turtą, nurodytų šio įstatymo XIV, XV ir XVII skyriuose, skaičių renka, sistemina ir kiekvienais metais iki vasario 1 dienos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teikia Nacionalinė teismų administracija.
Šio įstatymo XII, XIII, XIV ir XV skyrių nuostatos taikomos tik toms Europos Sąjungos valstybėms narėms, kurioms netaikomas Reglamentas (ES) 2018/1805.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-475, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14801
88 straipsnis. Neteko galios nuo 2020-12-19
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIV-34, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27363
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl Europos Sąjungos valstybių narių
sprendimų baudžiamosiose bylose
tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje.
2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti su pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR.
2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, su pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR.
2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą su pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR.
2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui.
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio.
2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/228.
Punkto pakeitimai:
Nr. XIV-3064, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19690
2017 m. spalio 12 d. Europos Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje.
2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1805 dėl nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo.
Priedo pakeitimai:
Nr. XIII-3349, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24233
Nr. XIV-475, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14801
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1675, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-15, i. k. 2015-07408
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 1, 2, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo naujais VIII ir IX skyriais įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-397, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09778
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1903, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00887
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 18 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3053, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13623
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 1, 51, 59, 65, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju XIV skyriumi įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-34, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27363
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 1, 2 straipsnių, XIV, XV skyrių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo naujais XIV, XV, XVI, XVII skyriais ir 88 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3349, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24233
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 3, 4, 5, 6, 7, 11, 12, 14, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 37, 43, 52, 67, 87 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 24-1 straipsniu įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-475, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14801
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 3, 4, 5, 6, 7, 11, 12, 14, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 37, 43, 52, 67, 74 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3349 pavadinimo ir 22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-884, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00175
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 87 straipsnio pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1237, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15604
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 11, 12, 14, 16, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 30, 33, 37, 38, 39, 55 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-3064, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19690
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 3 ir 17 straipsnių, priedo pakeitimo įstatymas
241 straipsnis. Sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ypatumai, susiję su Europos arešto orderio vykdymu
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).