Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2015-11-19
Paskutinį kartą atnaujinta 2015-12-03
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 47
Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-975 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2015 m. lapkričio 19 d. Nr. XII-2054

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą Nr. IX-975 ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos respublikos

indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Apdraustasis indėlis – tinkamo drausti indėlio dalis, kuri neviršija šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos indėlių draudimo sumos.

2.

Bendra investicija – dviejų arba daugiau asmenų vardu įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui perduoti pinigai ar finansinės priemonės arba įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui perduoti pinigai ar finansinės priemonės, į kuriuos du ar daugiau asmenų turi reikalavimo teises ir kuriais gali disponuoti vienas ar daugiau iš šių asmenų.

3.

Bendra sąskaita – sąskaita, kredito įstaigoje atidaryta dviejų arba daugiau asmenų vardu, arba sąskaita, kai du ar daugiau asmenų turi reikalavimo teises į sąskaitoje esančias lėšas, kuriomis gali disponuoti vienas ar daugiau iš šių asmenų.

4.

Buveinės valstybė narė – kaip tai apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) 4 straipsnio 1 dalies 43 punkte.

5.

Depozitinė sąskaita – įstatymuose nustatytais atvejais fizinio ar juridinio asmens arba kitos organizacijos vardu kredito įstaigoje atidaryta sąskaita, kurioje laikomos tik kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios lėšos.

6.

Finansinės priemonės – finansinės priemonės, nurodytos Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.

7.

Finansų įstaiga – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte.

8.

Finansų maklerio įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.

9.

Indėlininkas – indėlio savininkas fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, arba, jeigu sąskaita bendra, kiekvienas bendroje sąskaitoje laikomo indėlio bendraturtis (fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija), arba, jeigu sąskaita depozitinė, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, kuriems priklausančios lėšos laikomos depozitinėje sąskaitoje ir kurie indėlių draudžiamojo įvykio dieną yra arba gali būti nustatyti, išskyrus subjektus, kurių indėliai pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį nėra indėlių draudimo objektai.

10.

Indėlis – dėl sąskaitoje, atidarytoje kredito įstaigoje pagal banko indėlio ar banko sąskaitos sutartį, laikomų lėšų arba dėl laikinų situacijų, kai kredito įstaiga teikia finansines paslaugas, susidaręs pinigų likutis, kurį kredito įstaiga turi grąžinti pagal įstatymą ar sutartį, tačiau neįskaitant tokio pinigų likučio, kai:

1) jo egzistavimas gali būti įrodytas tik finansine priemone;

2) jo pagrindinė suma nėra grąžinama nominaliąja verte;

3) jo pagrindinė suma grąžinama nominaliąja verte tik pagal kredito įstaigos ar trečiojo asmens suteiktą specialią garantiją ar susitarimą.

11.

Indėlių draudimo fondas – fondas, kuriame kaupiamas turtas indėlių draudimo išmokoms išmokėti pagal šį įstatymą ir finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo priemonėms finansuoti pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą.

12.

Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai – Indėlių draudimo fondo grynieji pinigai, indėliai, mažos rizikos turtas ir indėlių draudimo sistemos dalyvių mokėjimo įsipareigojimai.

13.

Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių mažiausiasis tikslinis lygis (toliau – mažiausiasis tikslinis lygis) – finansinių išteklių suma, ne mažesnė kaip 0,8 procento visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos, įvertinus Indėlių draudimo fondo skolinius įsipareigojimus, kuri turi būti sukaupta Indėlių draudimo fonde pagal šio įstatymo 15 straipsnį.

14.

Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių nacionalinis tikslinis lygis (toliau – nacionalinis tikslinis lygis) – finansinių išteklių suma, ne mažesnė kaip 2 procentai visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos, įvertinus Indėlių draudimo fondo skolinius įsipareigojimus, kuri turi būti sukaupta Indėlių draudimo fonde pagal šio įstatymo 15 straipsnį.

15.

Indėlių draudimo išmoka – pinigų suma, į kurią indėlininkas šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyja teisę įvykus indėlių draudžiamajam įvykiui.

16.

Indėlių draudimo sistema – šiame įstatyme nustatytų teisinio reguliavimo priemonių, skirtų indėlininkų interesams apsaugoti ir jų pasitikėjimui kredito įstaigomis išlaikyti, sistema ir tokiems patiems tikslams skirta pagal kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės teisės aktus įsteigta ir oficialiai pripažinta sistema.

17.

Indėlių draudimo sistemos dalyvio mokėjimo įsipareigojimai – indėlių draudimo sistemos dalyvio mokėjimo įsipareigojimai Indėlių draudimo fondui, visiškai užtikrinti užstatu, kurį sudaro mažos rizikos turtas ir į kurį neturi teisių jokie tretieji asmenys, ir kuriuo gali disponuoti Indėlių draudimo fondas.

18.

Indėlių draudžiamasis įvykis – bankroto bylos iškėlimas indėlių draudimo sistemos dalyviui arba priežiūros institucijos sprendimas pripažinti indėlių draudimo sistemos dalyvį nemokiu, kai indėlių draudimo sistemos dalyvis dėl su savo finansine padėtimi susijusių priežasčių negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlio ir yra pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu.

19.

Investavimo rizika – tikimybė patirti nuostolių dėl to, kad investicija neduos pelno arba praras vertę.

20.

Investicinės paslaugos – investicinės paslaugos, investicinė veikla ir papildomos paslaugos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.

21.

Investuotojas – fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, perdavę įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui pinigų ir (arba) finansinių priemonių, norėdami pasinaudoti įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio teikiamomis investicinėmis paslaugomis, arba, jeigu investicija bendra, kiekvienas įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui perduotų pinigų arba finansinių priemonių bendraturtis (fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija).

22.

Įsipareigojimai investuotojui – įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio įsipareigojimai grąžinti investuotojui priklausančius pinigus ir (arba) finansines priemones.

23.

Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondas – fondas, kuriame kaupiamas turtas įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokoms išmokėti pagal šį įstatymą.

24.

Įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoka – pinigų suma, į kurią investuotojas šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyja teisę įvykus įsipareigojimų investuotojams draudžiamajam įvykiui.

25.

Įsipareigojimų investuotojams draudimo sistema – šiame įstatyme nustatytų teisinio reguliavimo priemonių, skirtų investuotojų interesams apsaugoti ir jų pasitikėjimui investicinių paslaugų teikėjais išlaikyti, sistema ir tokiems patiems tikslams skirta pagal valstybės narės ar trečiosios valstybės teisės aktus įsteigta ir oficialiai pripažinta sistema.

26.

Įsipareigojimų investuotojams draudžiamasis įvykis – bankroto bylos iškėlimas įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui arba priežiūros institucijos sprendimas pripažinti įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvį nemokiu, kai įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis dėl su savo finansine padėtimi susijusių priežasčių negali įvykdyti įsipareigojimų investuotojams ir yra pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu.

27.

Kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme; profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatyme; informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

28.

Kredito įstaiga – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

29.

Kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės filialas (toliau – filialas) – juridinio asmens statuso neturintis struktūrinis kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės padalinys, kurio veiklos vieta yra valstybėje narėje ir kuris atlieka visas kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės funkcijas arba jų dalį.

30.

Mažos rizikos turtas – Reglamento (ES) Nr. 575/2013 336 straipsnio 1 lentelėje nurodytas pirmos ir antros kategorijų turtas ar kitas turtas, kurį valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ taryba laiko tokiu pat saugiu ir likvidžiu.

31.

Nuosavos lėšos – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte.

32.

Pagrindinis apdraustasis indėlis – apdraustojo indėlio dalis, kuri neviršija 100 000 eurų.

33.

Pensijų fondas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme, taip pat profesinių pensijų fondas, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme.

34.

Pinigų plovimas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme.

35.

Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, Europos Centrinis Bankas, atsižvelgiant į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, (OL 2013 L 287, p. 63) nustatytas funkcijas, arba tokias pačias kaip Lietuvos bankas finansų rinkos priežiūros funkcijas atliekanti institucija valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje.

36.

Priimančioji valstybė narė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 44 punkte.

37.

Tinkamas drausti indėlis – indėlis, kuriam netaikomos šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos indėlių draudimo išimtys.

38.

Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos narė, taip pat nėra Europos ekonominės erdvės valstybė.

39.

Trečiosios valstybės indėlių draudimo sistemos administratorius – trečiosios valstybės indėlių draudimo sistemą administruojanti įstaiga arba tuo atveju, kai indėlių draudimo sistemą administruoja privatus asmuo, viešosios valdžios institucija, kurią atitinkama trečioji valstybė paskyrė vykdyti tos indėlių draudimo sistemos priežiūrą.

40.

Valdymo įmonė – kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme; pensijų fondo valdymo įmonė, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme; profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatyme; informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

41.

Valstybė narė – valstybė Europos Sąjungos narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

42.

Valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratorius – kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemą administruojanti įstaiga arba tuo atveju, kai indėlių draudimo sistemą administruoja privatus asmuo, viešosios valdžios institucija, kurią atitinkama valstybė narė paskyrė vykdyti tos indėlių draudimo sistemos priežiūrą.

43.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme.

ANTRASIS SKIRSNIS

IndĖlių draudimas

3 straipsnis. Indėlių draudimo objektas

1.

Indėlių draudimo objektas yra indėlininkams priklausantys tinkami drausti indėliai visomis valiutomis.

2.

Indėlių draudimo objektas nėra:

1) kitų kredito įstaigų indėliai, laikomi savo sąskaita ir savo vardu;

2) nuosavos lėšos;

3) indėliai, dėl kurių priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl pinigų plovimo;

4) finansų įstaigų indėliai;

5) valdymo įmonių indėliai;

6) finansų maklerio įmonių indėliai;

7) indėliai, kurių savininkų tapatybė nenustatyta (anoniminėse ir koduotose sąskaitose laikomi indėliai);

8) pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą veikiančių draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių indėliai;

9) kolektyvinio investavimo subjektų indėliai;

10) pensijų fondų indėliai;

11) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, indėliai, išskyrus tokių institucijų ir įstaigų depozitinėse sąskaitose laikomas kitiems asmenims priklausančias lėšas;

12) Lietuvos banko indėliai;

13) paties indėlių draudimo sistemos dalyvio išleisti skolos vertybiniai popieriai ir įsipareigojimai, susiję su jo akceptais ir paprastaisiais vekseliais;

14) elektroniniai pinigai ir elektroninių pinigų įstaigos iš elektroninių pinigų turėtojų mainams į elektroninius pinigus gautos lėšos.

3.

Nustatydama, ar indėlininko indėliai yra tinkami drausti, kredito įstaiga turi teisę vadovautis kliento ar priežiūros institucijos pateikta informacija, išskyrus atvejus, kai kredito įstaigai yra žinoma arba turėtų būti žinoma, kad ta informacija yra neteisinga.

4 straipsnis. Indėlių draudimo suma

1.

Indėlių draudimo suma yra lygi indėlininkui priklausančių tinkamų drausti indėlių sumai, buvusiai kredito įstaigoje indėlių draudžiamojo įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip 100 000 eurų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis.

2.

Didesnė negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta indėlių draudimo suma indėlininkui fiziniam asmeniui apskaičiuojama ir išmokama šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, kai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos buvo įskaityti pinigai tokiais pagrindais:

1) už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn indėlininkui nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 300 000 eurų;

2) už indėlininko paveldėtas pinigines lėšas pagal testamentą arba pagal įstatymą, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;

3) už indėlininko kaip naudos gavėjo pagal gyvybės draudimo sutartį ar jos esmę atitinkančią sutartį mirties atveju gautas pinigines lėšas, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;

4) už indėlininko įstatymų nustatytais atvejais dėl kito asmens žūties atliekant darbo ar tarnybines pareigas gautas pinigines lėšas kaip kompensaciją arba jos esmę atitinkančią išmoką, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;

5) įstatymų nustatytais atvejais pervesti indėlininkui kaip išmoka ar kompensacija už smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą ar žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų.

3.

Apskaičiuojant indėlių draudimo sumą vienam indėlininkui pagal šio straipsnio 2 dalį, prie indėlininkui priklausančių tinkamų drausti indėlių sumos, buvusios kredito įstaigoje indėlių draudžiamojo įvykio dieną, bet ne didesnės kaip 100 000 eurų, pridedami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti pinigai. Bendra indėlių draudimo suma vienam indėlininkui negali viršyti indėlio likučio, buvusio kredito įstaigoje indėlių draudžiamojo įvykio dieną.

5 straipsnis. Papildomas indėlių draudimas

1.

Papildomai draudžiami tik tie tinkami drausti indėliai, kurių draudimo (arba kitokio saugumo užtikrinimo) sąlygos pagal trečiosios valstybės teisės aktus yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme.

2.

Jeigu trečiosios valstybės bankas Lietuvos Respublikoje įsteigia filialą ir šiame filiale laikomi indėliai draudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės teisės aktus, tačiau valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – draudimo įmonė) taryba nustato, kad šios indėlių draudimo (kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme, filialą įsteigęs trečiosios valstybės bankas privalo dalyvauti Lietuvos indėlių draudimo sistemoje ir papildomai apdrausti banko filiale laikomus tinkamus drausti indėlius.

3.

Papildomo indėlių draudimo suma yra lygi trečiosios valstybės banko filiale laikomų tinkamų drausti indėlių sumos ir sumos, kuri išmokama indėlininkui pagal trečiosios valstybės teisės aktus, reglamentuojančius tos šalies indėlių draudimo sistemą, skirtumui, tačiau papildomo indėlių draudimo suma kartu su pagal trečiosios valstybės teisės aktus išmokama suma negali viršyti šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos sumos.

4.

Papildomo indėlių draudimo tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba.

5.

Jeigu trečiosios valstybės bankas Lietuvos Respublikoje įsteigia filialą ir šiame filiale tinkami drausti indėliai nedraudžiami (arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės teisės aktus), filialą įsteigęs trečiosios valstybės bankas privalo dalyvauti Lietuvos indėlių draudimo sistemoje ir apdrausti banko filiale laikomus tinkamus drausti indėlius pagal šį įstatymą.

6.

Trečiosios valstybės bankas, pateikdamas Lietuvos bankui prašymą įsteigti Lietuvos Respublikoje filialą, kuriame numatoma priimti indėlius, arba prašymą suteikti teisę priimti indėlius, turi pateikti draudimo įmonei teisės aktų, kuriuose nustatomos indėlių draudimo sąlygos toje trečiojoje valstybėje, kopijas ir patvirtintus jų vertimus į lietuvių kalbą. Apie indėlių draudimo sąlygų trečiojoje valstybėje pasikeitimus trečiosios valstybės bankas privalo nedelsdamas informuoti draudimo įmonę.

6 straipsnis. Indėlių draudimo išmokos apskaičiavimas

1.

Apskaičiuojant indėlių draudimo išmokos sumą vienam indėlininkui, susumuojami visi toje pačioje kredito įstaigoje laikomi vieno indėlininko (įskaitant indėlininko juridinio asmens ar kitos organizacijos filialus, atstovybes, kitus struktūrinius padalinius) tinkami drausti indėliai visomis valiutomis, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, ir indėlių draudžiamojo įvykio dieną priskaičiuotos, tačiau į indėlininko sąskaitą neįskaitytos palūkanos už tinkamus drausti indėlius. Apskaičiuojant indėlių draudimo išmokos sumą, į indėlininko įsipareigojimus kredito įstaigai neatsižvelgiama.

2.

Jeigu tinkamas drausti indėlis laikomas bendroje sąskaitoje, tinkamas drausti indėlis padalijamas kiekvienam bendraturčiui lygiomis dalimis, jeigu sutartyse, iš kurių atsiranda reikalavimo teisės, ar teismų sprendimuose nenustatyta kitaip. Kiekvienas asmuo, atidarydamas bendrą sąskaitą kredito įstaigoje, privalo kredito įstaigai nurodyti, kad atidaroma sąskaita yra bendra sąskaita, ir kredito įstaigai pateikti asmenų, kurie turi teises į bendroje sąskaitoje laikomus indėlius, tapatybę patvirtinančius dokumentus teisės aktų ir kredito įstaigos nustatyta tvarka.

3.

Jeigu tinkamas drausti indėlis yra depozitinėje sąskaitoje, tinkamas drausti indėlis padalijamas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai, kuriems priklauso depozitinėje sąskaitoje laikomos lėšos, pagal jiems priklausančią indėlio dalį. Kiekvienas asmuo, atidarydamas kredito įstaigoje sąskaitą, kurioje bus laikomos tik kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios lėšos, privalo kredito įstaigai nurodyti, kad atidaroma sąskaita yra depozitinė sąskaita, nurodyti įstatymą, kuriuo vadovaujantis atidaryta tokia sąskaita, ir kredito įstaigos arba draudimo įmonės reikalavimu per 5 darbo dienas pateikti duomenis apie tokioje sąskaitoje laikomas kiekvienam asmeniui priklausančias lėšas. Duomenų pateikimo draudimo įmonei formą, turinį ir tvarką nustato ir savo interneto svetainėje skelbia draudimo įmonė.

4.

Indėlių draudimo išmokos suma vienam indėlininkui yra lygi indėlių draudimo sumai, nustatytai pagal šio įstatymo 4 straipsnį.

5.

Jeigu indėlių draudimo išmokos suma vienam indėlininkui fiziniam asmeniui yra didesnė kaip 100 000 eurų dėl šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl indėlių draudimo išmokos sumos, viršijančios 100 000 eurų, išmokėjimo indėlininkas turi per vieną mėnesį nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos pateikti indėlių draudimo sistemos dalyviui prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad pinigai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos buvo įskaityti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais. Indėlių draudimo sistemos dalyviai, įvykus indėlių draudžiamajam įvykiui, turi būti pasirengę priimti tokius indėlininkų prašymus. Indėlių draudimo sistemos dalyvis duomenis indėlių draudimo išmokos, viršijančios 100 000 eurų, sumai apskaičiuoti ir išmokėti perduoda draudimo įmonei ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo visų dokumentų, patvirtinančių indėlininko teisę į tokią indėlių draudimo išmoką, gavimo dienos. Indėlininkas, per šioje dalyje nurodytą terminą nepateikęs visų šioje dalyje nurodytų dokumentų, netenka teisės į 100 000 eurų viršijančią indėlių draudimo išmokos sumą pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį. Jeigu indėlininkas šioje dalyje nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik teismo tvarka.

6.

Už tinkamus drausti indėlius užsienio valiuta indėlių draudimo išmokos suma apskaičiuojama pagal indėlių draudžiamojo įvykio dieną Europos Centrinio Banko paskutinį paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o kai euro ir užsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko paskutinį paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį.

7.

Indėlių draudimo išmokos apskaičiuojamos ir mokamos pagal indėlių draudimo sistemos dalyvio indėlių draudžiamojo įvykio dienos duomenis apie indėlius ir indėlininkus. Indėlių draudimo išmokos sumą pagal indėlių draudimo sistemos dalyvio pateiktus duomenis apskaičiuoja ir indėlių draudimo išmokų išmokėjimą organizuoja draudimo įmonė. Už draudimo įmonei perduotų duomenų tikrumą ir pateikimą laiku atsako indėlių draudimo sistemos dalyvis.

8.

Indėlių draudimo sistemos dalyviai privalo įdiegti priemones, leidžiančias iš karto identifikuoti kiekvienam indėlininkui priklausančią tinkamų drausti indėlių sumą, pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą ir kitus duomenis, reikalingus indėlių draudimo išmokoms apskaičiuoti, kuriuos draudimo įmonės prašymu indėlių draudimo sistemos dalyviai privalo pateikti draudimo įmonei nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 3 ir 5 dalyse.

9.

Indėlių draudimo išmokų apskaičiavimo tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba.

7 straipsnis. Indėlių draudimo išmokų išmokėjimas

1.

Indėlininkas įgyja teisę į indėlių draudimo išmoką nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos. Jeigu indėlių draudžiamojo įvykio dieną indėlininkui priklausančios lėšos vadovaujantis įstatymais turi būti laikomos depozitinėje sąskaitoje, indėlininkams priklausančios draudimo išmokos šiame straipsnyje nustatyta tvarka išmokamos tam asmeniui, kurio vardu atidarytoje sąskaitoje laikomos indėlininkams priklausančios lėšos. Indėlių draudimo išmoka mokama eurais. Indėlių draudimo išmoka mokama euro centų tikslumu – dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu ir apvalinama pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles.

2.

Indėlių draudimo išmokos išmokamos, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis, per 20 darbo dienų nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos.

3.

Indėlininkas turi teisę į avansinę minimaliosios mėnesinės algos dydžio, bet ne didesnę negu indėlininko turima tinkamo drausti indėlio suma, indėlių draudimo išmokos dalį (toliau – avansinė indėlių draudimo išmoka), kuri indėlininko prašymu išmokama per 5 darbo dienas nuo jo prašymo gavimo draudimo įmonėje dienos, su sąlyga, kad draudimo įmonė neišmokės indėlių draudimo išmokos per 7 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos. Išmokėta avansinė indėlių draudimo išmoka atimama iš bendros šiam indėlininkui apskaičiuotos indėlių draudimo išmokos sumos. Avansinės indėlių draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, o išmokėjimo tvarkai mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatos.

4.

Indėlių draudimo išmokos išmokėjimas atidedamas, kai:

1) trūksta duomenų, kuriais pagrindžiama besikreipiančio asmens teisė į indėlių draudimo išmoką, arba dėl indėlio vyksta teisminis ginčas – iki bus pateikti duomenys, kuriais pagrindžiama teisė gauti indėlių draudimo išmoką, arba įsiteisės galutinis teismo sprendimas, kuriuo išsprendžiamas ginčas dėl indėlio;

2) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka indėlininkui apribota teisė disponuoti indėliu – iki apribojimų panaikinimo;

3) per pastaruosius 24 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos nėra atlikta jokių su indėliu susijusių operacijų – iki 3 mėnesių nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos;

4) draudimo įmonė iš indėlių draudimo sistemos dalyvio gauna duomenis apie indėlių draudimo išmokos sumą, kuri bus didesnė kaip 100 000 eurų dėl šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, sumai, viršijančiai 100 000 eurų, – iki bus išsiaiškintos šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sumos, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos;

5) reikalavimus atitinkantis indėlis laikomas bendroje ar depozitinėje sąskaitoje – iki bus išsiaiškintos konkrečiam asmeniui bendroje ar depozitinėje sąskaitoje priklausančios sumos, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos;

6) indėlių draudimo išmokos mokamos Lietuvos Respublikoje įsteigtos kredito įstaigos priimančiojoje valstybėje narėje įsteigto filialo indėlininkams pagal šio straipsnio 7 dalį – iki priimančiosios valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratorius patvirtins, kad jis yra pasiruošęs mokėti indėlių draudimo išmokas;

7) indėlių draudimo išmokos mokamos kitoje valstybėje narėje buveinę turinčios kredito įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo indėlininkams pagal šio straipsnio 8 dalį – iki buveinės valstybės narės indėlių draudimo sistemos, kurios dalyvė yra kredito įstaiga, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, administratorius pateiks draudimo įmonei duomenis, reikalingus draudimo išmokoms išmokėti, ir perves draudimo išmokoms išmokėti reikiamą lėšų sumą;

8) papildomo draudimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį indėlių draudimo išmokos mokamos trečiosios valstybės kredito įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo indėlininkams pagal šio straipsnio 9 dalį – iki trečiosios valstybės indėlių draudimo sistemos, kurios dalyvė yra kredito įstaiga, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, administratorius pateiks draudimo įmonei duomenis, reikalingus draudimo išmokoms išmokėti.

5.

Indėlių draudimo išmokos Indėlių draudimo fondo vardu gali būti išmokamos draudimo įmonės tarybos nustatytais atvejais per draudimo įmonę arba per draudimo įmonės atrinktą mokėjimo paslaugų teikėją. Draudimo įmonės taryba nustato mokėjimo paslaugų teikėjo (teikėjų), per kurį (kuriuos) bus mokamos indėlių draudimo išmokos, atrankos tvarką. Indėlių draudimo išmokų išmokėjimo paslaugų įsigijimui taikomas specialus informacijos apsaugos reikalavimas – apie vykdomą pasirengimą įsigyti indėlių draudimo išmokų išmokėjimo paslaugas ir šių paslaugų įsigijimą neskelbiama viešai.

6.

Indėlių draudimo išmokos išmokamos nereikalaujant indėlininko pateikti prašymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Draudimo įmonė per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą viešai informuoja indėlininkus apie indėlių draudimo išmokų išmokėjimo tvarką, taip pat šią informaciją pateikia savo interneto svetainėje.

7.

Lietuvos Respublikoje įsteigtas bankas, valstybėje narėje įsteigęs filialą, šiame filiale indėlininkų laikomus tinkamus drausti indėlius privalo apdrausti pagal šį įstatymą. Indėlių draudimo išmokos tokių filialų indėlininkams Indėlių draudimo fondo vardu išmokamos priimančiosios valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl draudimo išmokų išmokėjimo tokių filialų indėlininkams draudimo įmonė kreipiasi į priimančiosios valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, indėlių draudimo sistemos administratorių ir pateikia jam duomenis ir lėšas, reikalingas indėlių draudimo išmokoms išmokėti, ir atlygina indėlių draudimo išmokų išmokėjimo administravimo išlaidas. Filialo indėlininkams indėlių draudimo išmokos mokamos eurais. Draudimo įmonė atsako už pateiktus duomenis ir jų pagrindu išmokėtas indėlių draudimo išmokų sumas. Dėl tokių draudimo išmokų išmokėjimo kilę ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose pagal Lietuvos Respublikos teisę.

8.

Valstybės narės jurisdikcijai priklausančio banko Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo indėlininkams indėlių draudimo išmokas buveinės valstybės narės, kurioje įsteigtas bankas, indėlių draudimo sistemos administratoriaus vardu moka draudimo įmonė, gavusi iš tos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratoriaus duomenis ir lėšas, reikalingas indėlių draudimo išmokoms išmokėti. Draudimo įmonė neatsako už buveinės valstybės narės, kurioje įsteigtas bankas, indėlių draudimo sistemos administratoriaus pateiktų duomenų teisingumą ir indėlių draudimo išmokų dydžio apskaičiavimą. Šiuo atveju ginčai sprendžiami buveinės valstybės narės, kurioje įsteigtas bankas, teismuose pagal tos valstybės narės teisę. Draudimo įmonė kreipiasi į buveinės valstybės narės, kurioje įsteigtas bankas, indėlių draudimo sistemos administratorių dėl indėlių draudimo išmokų išmokėjimo šio banko Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo indėlininkams administravimo išlaidų apmokėjimo. Draudimo įmonė teikia tokio filialo indėlininkams informaciją valstybės narės indėlių draudimo sistemos, kurios dalyvė yra kredito įstaiga, administratoriaus vardu ir jo vardu turi teisę gauti korespondenciją iš tokio filialo indėlininkų.

9.

Draudimo įmonė trečiosios valstybės kredito įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo indėlininkams papildomo draudimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį išmoką išmoka tik iš trečiosios valstybės indėlių draudimo sistemos, kurios dalyvė yra kredito įstaiga, gavusi duomenis, reikalingus draudimo išmokoms išmokėti.

10.

Draudimo įmonė priimančiosios valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratoriui teikia informaciją, kaip indėlių draudimo sistemos dalyviai, įsteigę filialą valstybėje narėje, laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų, apie jų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir visą informaciją, reikalingą pasirengti išmokėti indėlių draudimo išmokas filialo indėlininkams, įskaitant duomenis apie tinkamus drausti indėlius, laikydamasi duomenų apsaugos ir konfidencialumo reikalavimų.

11.

Siekdama užtikrinti sklandų indėlių draudimo išmokų išmokėjimą filialų indėlininkams, tinkamą tarpusavio atsiskaitymą indėlių draudimo sistemos dalyvių perėjimo į kitą indėlių draudimo sistemą ar skolinimo atveju, draudimo įmonė bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratoriumi ir sudaro su juo rašytines bendradarbiavimo sutartis. Tokiose sutartyse nustatomi indėlininkų duomenų apsaugos ir konfidencialumo reikalavimai. Draudimo įmonė apie tokias sutartis praneša Europos bankininkystės institucijai. Jeigu draudimo įmonė negali pasiekti susitarimo arba kyla ginčų dėl sutarties aiškinimo, draudimo įmonė gali perduoti klausimą svarstyti Europos bankininkystės institucijai. Tokių sutarčių nebuvimas neturi įtakos indėlininkų reikalavimams į indėlių draudimo išmoką arba kredito įstaigų reikalavimams pagal šio įstatymo 11 straipsnio 4 ir 6 dalis.

12.

Indėlininko teisė į indėlių draudimo išmoką galioja 5 metus nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos. Ginčus dėl indėlininko teisės į indėlių draudimo išmoką sprendžia bendrosios kompetencijos teismai įstatymų nustatyta tvarka.

13.

Asmuo, kuriam indėlių draudimo išmoka išmokėta neteisėtai arba per klaidą, privalo ją grąžinti Indėlių draudimo fondui. Indėlių draudimo fondo teisė reikalauti grąžinti neteisėtai arba per klaidą išmokėtą indėlių draudimo išmoką galioja 5 metus nuo indėlių draudimo išmokos išmokėjimo dienos. Grąžintos sumos įskaitomos į Indėlių draudimo fondą.

14.

Draudimo įmonė su indėlininkais susirašinėja valstybės narės, kurioje laikomas apdraustasis indėlis, valstybine kalba ar kalbomis, o kai kredito įstaiga vykdo veiklą tiesiogiai kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialo, – ta kalba, kurią indėlininkas pasirinko atidarant sąskaitą, laikydamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų.

15.

Indėlių draudimo išmokų ir avansinių indėlių draudimo išmokų išmokėjimo tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba.

8 straipsnis. Indėlių draudimo išmokų mokėjimo apribojimai

1.

Indėlių draudimo išmokos nemokamos:

1) už šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus indėlius, lėšas, pinigus, vertybinius popierius ir įsipareigojimus;

2) indėlininkams už indėlius sąskaitoje, kurioje per pastaruosius 24 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos nėra atlikta jokių su indėliu susijusių operacijų ir laikomo indėlio suma yra mažesnė kaip 10 eurų.

2.

Indėlių draudimo išmokų išmokėjimas stabdomas, kai indėlininkui ar kitam asmeniui, turintiems reikalavimo teisę į indėlių draudimo išmoką, yra pareikštas kaltinimas dėl pinigų plovimo, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

9 straipsnis. Indėlių draudimo išmokos išmokėjimo padariniai

1.

Asmuo, kuriam buvo išmokėta visa indėlių draudimo išmoka, nuo indėlių draudimo išmokos išmokėjimo dienos netenka teisių reikalauti iš indėlių draudimo sistemos dalyvio, pas kurį laikė indėlį, išmokėtos indėlių draudimo išmokos dydžio pinigų sumos.

2.

Išmokėjus indėlių draudimo išmoką, indėlių draudimo sistemos dalyvis draudimo įmonės nurodymu privalo sumažinti įsipareigojimus indėlininkams draudimo įmonės nurodytomis išmokėtomis indėlių draudimo išmokos dydžio pinigų sumomis ir šiomis sumomis padidinti įsipareigojimus Indėlių draudimo fondui.

3.

Indėlių draudimo sistemos dalyvio bankroto procese Indėlių draudimo fondui atstovauja, jo vardu veikia ir kaip kreditorius nurodoma draudimo įmonė.

10 straipsnis. Informavimas apie indėlių draudimą

1.

Indėlių draudimo sistemos dalyvis esamus ir būsimus indėlininkus privalo šio įstatymo nustatyta tvarka informuoti, kokios indėlių draudimo sistemos dalyvis jis yra, taip pat turi sudaryti sąlygas viešai susipažinti su atvejais, kai indėliai nėra draudžiami ir kai yra taikomi indėlių draudimo išmokų mokėjimo apribojimai. Šią informaciją indėlių draudimo sistemos dalyvis privalo pateikti visose vietose, kuriose jis teikia finansines paslaugas, klientui laisvai prieinamoje vietoje ir savo interneto svetainėje, o kliento prašymu tokią informaciją klientui suteikti asmeniškai. Indėlių draudimo sistemos dalyvis šią informaciją privalo pateikti lietuvių kalba, o indėlių draudimo sistemos dalyvis, valstybėje narėje įsteigęs filialą, klientams, filiale laikantiems indėlius, tokią informaciją privalo pateikti valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, valstybine kalba ar kalbomis. Šalių susitarimu informacija gali būti pateikiama kita kalba.

2.

Indėlių draudimo sistemos dalyvis, prieš sudarydamas sutartį dėl indėlio priėmimo, kiekvienam sutartį pasirašančiam klientui privalo pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir šio įstatymo 1 priede nustatytos formos ir turinio informaciją indėlininkui (toliau – informacija indėlininkui). Klientas turi patvirtinti, kad tokią informaciją indėlininkui gavo. Indėlių draudimo sistemos dalyvis gali priimti indėlį tik gavęs kliento patvirtinimą apie informacijos indėlininkui gavimą.

3.

Kad indėlis yra tinkamas drausti, indėlių draudimo sistemos dalyvis privalo indėlininkui tai patvirtinti sąskaitų išrašuose ir juose pateikti nuorodą į informaciją indėlininkui. Informaciją indėlininkui indėlių draudimo sistemos dalyvis kiekvienam indėlininkui pateikia bent kartą per metus (pridėdamas kaip priedą prie sąskaitos išrašo ar kitokiu būdu).

4.

Informacija indėlininkui perduodama indėlių draudimo sistemos dalyvio ir indėlininko sutartu būdu. Jeigu indėlininkas naudojasi internetinės bankininkystės paslaugomis, informacija indėlininkui gali būti perduodama elektroninėmis priemonėmis. Jeigu indėlių draudimo sistemos dalyvis ir indėlininkas nėra sutarę dėl informacijos pateikimo būdo ir indėlininkas nesinaudoja internetinės bankininkystės paslaugomis, informacija indėlininkui pateikiama elektroninėmis priemonėmis arba raštu. Kliento prašymu informacija indėlininkui pateikiama raštu popieriuje.

5.

Draudimo įmonė savo interneto svetainėje skelbia indėlininkams visą aktualią informaciją apie indėlių draudimo sąlygas, indėlių draudimo išmokų išmokėjimo tvarką, atvejus, kai indėliai nėra draudžiami ir kai yra taikomi indėlių draudimo išmokų mokėjimo apribojimai.

6.

Informacija apie indėlių draudimo ir indėlių draudimo išmokų išmokėjimo sąlygas negali būti naudojama reklamoje. Informuojant apie indėlių draudimo išmokų išmokėjimo sąlygas, draudžiama nurodyti, kad indėlių draudimo suma neribojama. Kredito įstaigos, reklamuodamos savo produktą, gali nurodyti tik draudimo įmonę arba valstybės narės ar trečiosios valstybės indėlių draudimo sistemos administratorių, kuris draudžia reklamoje nurodytą produktą.

7.

Jeigu kredito įstaiga pasitraukė iš indėlių draudimo sistemos arba indėlių draudimas jai buvo nutrauktas, ji per vieną mėnesį apie tai privalo informuoti savo klientus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

8.

Indėlių draudimo sistemos dalyvis privalo informuoti savo indėlininkus apie numatomą reorganizavimą įstatymų nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki reorganizavimo pabaigos. Jeigu būtina išsaugoti komercinę paslaptį arba siekiama finansų sistemos stabilumo, priežiūros institucija turi teisę sutrumpinti šioje dalyje nustatytą terminą. Nuo informavimo apie indėlių draudimo sistemos dalyvio reorganizavimą dienos indėlininkai, nepatirdami jokių finansinių nuostolių, turi teisę per 3 mėnesius savo tinkamus drausti indėlius, įskaitant visas sukauptas palūkanas ir bet kokią kitą finansinę naudą, neapsiribodami šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta indėlių draudimo suma, tačiau ne didesnius negu buvusius reorganizavimo pabaigos dieną, atsiimti arba perkelti į kitą kredito įstaigą.

9.

Šio straipsnio nuostatų mutatis mutandis privalo laikytis Lietuvos Respublikoje veikiantys valstybių narių ar trečiųjų valstybių kredito įstaigų filialai, kurie nėra Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyviai.

10.

Šiame straipsnyje nurodytos informacijos indėlininkui teikimo klientų aptarnavimo padaliniuose, interneto svetainėse, sutartyse ir sąskaitų išrašuose tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba.

11 straipsnis. Indėlių draudimo sistemos dalyviai

1.

Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyviai:

1) Lietuvos Respublikoje įsteigti bankai, įskaitant šių bankų filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse;

2) trečiųjų valstybių bankai, Lietuvos Respublikoje įsteigę filialą, kuriuose laikomi indėliai nedraudžiami arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso filialą įsteigęs bankas, teisės aktus;

3) trečiųjų valstybių bankai, Lietuvos Respublikoje įsteigę filialą, kuriuose laikomi indėliai draudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės teisės aktus, tačiau draudimo įmonės taryba nustato, kad šios indėlių draudimo (kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme;

4) Lietuvos Respublikoje įsteigtos kredito unijos ir Centrinė kredito unija.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyviais tampa nuo tos dienos, kai į Indėlių draudimo fondą sumoka pirmąją (avansinę) indėlių draudimo įmoką.

3.

Jeigu kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos dalyvis ketina savo buveinę perkelti į Lietuvos Respubliką ir pereiti į Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemą, jis apie tokį ketinimą privalo raštu pranešti draudimo įmonei ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius. Apie tokio pranešimo gavimą draudimo įmonė informuoja kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratorių per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

4.

Kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos dalyvis tampa Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyviu nuo tos dienos, kai kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratorius draudimo įmonei perveda visas įmokas, kurias dalyvis buvo sumokėjęs kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemai per 12 mėnesių iki perėjimo į Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemą, išskyrus sumokėtas specialiąsias (ex post) indėlių draudimo įmokas.

5.

Jeigu Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyvis ketina pasitraukti iš Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos ir pereiti į kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemą, jis apie tokį ketinimą privalo raštu pranešti draudimo įmonei ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius. Per tą laikotarpį indėlių draudimo sistemos dalyvis toliau privalo mokėti tiek periodines (ex ante), tiek specialiąsias (ex post) indėlių draudimo įmokas į Indėlių draudimo fondą pagal šio įstatymo 12 straipsnį ir vykdyti visas kitas šiame įstatyme nustatytas pareigas. Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyvis gali pasitraukti iš Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos tik visiškai atsiskaitęs su Indėlių draudimo fondu.

6.

Kai buvęs Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyvis tampa kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos dalyviu, draudimo įmonė perveda kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratoriui į Indėlių draudimo fondą per 12 mėnesių iki perėjimo į kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemą sumokėtas periodines (ex ante) indėlių draudimo įmokas. Tačiau šios periodinės (ex ante) įmokos nepervedamos, kai Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyviui dėl šiame įstatyme nustatytos tvarkos pažeidimo buvo nutrauktas indėlių draudimas pagal šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalį.

7.

Jeigu kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos dalyvis dalį veiklos perkelia į Lietuvos Respubliką, draudimo įmonė pareikalauja, kad kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratorius draudimo įmonei pervestų įmokų, kurias dalyvis buvo sumokėjęs kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemai per 12 mėnesių iki tos dalies veiklos perkėlimo, išskyrus specialiąsias (ex post) indėlių draudimo įmokas, sumą, proporcingą perkeltų apdraustųjų indėlių sumai.

8.

Jeigu Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyvis dalį veiklos perkelia į kitą valstybę narę, draudimo įmonė kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratoriui perveda periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų, kurias dalyvis buvo sumokėjęs į Indėlių draudimo fondą per 12 mėnesių iki tos dalies veiklos perkėlimo, sumą, proporcingą perkeltų apdraustųjų indėlių sumai.

9.

Priėmimo į Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemą ir pasitraukimo iš jos tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba.

10.

Draudimo įmonė tvarko ir savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyvių sąrašą.

12 straipsnis. Periodinės (ex ante) indėlių draudimo įmokos

1.

Indėlių draudimo sistemos dalyviai į Indėlių draudimo fondą privalo mokėti periodines (ex ante) ir specialiąsias (ex post) indėlių draudimo įmokas. Periodinės (ex ante) ir specialiosios (ex post) indėlių draudimo įmokos į Indėlių draudimo fondą skaičiuojamos ir mokamos nuo pas indėlių draudimo sistemos dalyvį indėlininkų laikomų pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus indėlių draudimo sistemos dalyvius, kurių periodinės (ex ante) ir specialiosios (ex post) įmokos yra skaičiuojamos nuo šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos papildomos indėlių draudimo sumos. Periodinių (ex ante) draudimo įmokų apskaičiavimo tikslais visos vienoje depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos laikomos priklausančiomis vienam indėlininkui.

2.

Indėlių draudimo sistemos dalyvio periodinės (ex ante) indėlių draudimo įmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į:

1) pas indėlių draudimo sistemos dalyvį indėlininkų laikomų pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą;

2) pas konkretų indėlių draudimo sistemos dalyvį indėlininkų laikomų apdraustųjų pagrindinių indėlių sumos ir pas visus indėlių draudimo sistemos dalyvius indėlininkų laikomų pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos santykį;

3) konkretaus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikingumą, kurį nustato priežiūros institucija;

4) visų indėlių draudimo sistemos dalyvių tam tikrais metais į Indėlių draudimo fondą mokėtiną metinę periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų sumą (toliau – metinė periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų suma).

3.

Periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų ir specialiųjų (ex post) indėlių draudimo įmokų apskaičiavimo tikslais indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikingumas nustatomas atsižvelgiant į konkretaus indėlių draudimo sistemos dalyvio vykdomo verslo modelį, jo turto kokybę, teisės aktuose įtvirtintus indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos riziką ribojančius normatyvus ir kitus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos riziką apibūdinančius kriterijus. Indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos įvertinimo metodus ir tvarką, atsižvelgdama į Europos bankininkystės institucijos 2015 m. gegužės 28 d. gaires EBA/GL/2015/10 dėl įnašų į indėlių garantijų sistemas apskaičiavimo metodų (toliau – Europos bankininkystės institucijos gairės EBA/GL/2015/10), bendradarbiaudama su draudimo įmone, nustato ir tvirtina priežiūros institucija. Apie patvirtintus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos įvertinimo metodus priežiūros institucija informuoja Europos bankininkystės instituciją.

4.

Metinę periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų sumą nustato ir peržiūri draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gavusi draudimo įmonės tarybos išvadą. Metinė periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų suma negali būti didesnė kaip 0,5 procento visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos. Metinė periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų suma nustatoma kuo tolygiau paskirstant finansinę naštą per laikotarpį, iki bus pasiekti mažiausiasis ir nacionalinis tiksliniai lygiai, atsižvelgiant į:

1) Indėlių draudimo fondo turimus finansinius išteklius, įvertinus jo turimus skolinius įsipareigojimus;

2) tikslą iki 2024 m. liepos 3 d. pasiekti mažiausiąjį tikslinį lygį, išskyrus šio įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas išimtis, ir iki 2028 m. liepos 3 d. – nacionalinį tikslinį lygį;

3) poreikį išlaikyti ir atkurti mažiausiąjį ir nacionalinį tikslinius lygius;

4) esamą verslo ciklo stadiją ir galimą prociklinį periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų poveikį indėlių draudimo sistemos dalyvių finansinei būklei, atsižvelgiant į Europos bankininkystės institucijos gaires EBA/GL/2015/10.

5.

Metinė periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų suma nustatoma iki gegužės 31 d. vieniems metams nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d. Nustatant metinę periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų sumą, vertinami praėjusių kalendorinių metų gruodžio 31 d. duomenys. Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi teisę kartą per metus peržiūrėti nustatytą metinę periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų sumą ir ją pakeisti, jeigu Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai padidėja arba sumažėja didesne kaip dviejų trečdalių mažiausiojo tikslinio lygio suma. Tokia peržiūra gali būti atliekama iki lapkričio 30 d. 6 mėnesių laikotarpiui nuo kitų metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. Peržiūrint metinę periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų sumą, vertinami praėjusio pusmečio (birželio 30 d.) duomenys. Metinė periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų suma nustatoma tol, kol pasiekiamas ar atkuriamas nacionalinis tikslinis lygis.

6.

Kai Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai pasiekia šiame įstatyme nustatytą nacionalinį tikslinį lygį, metinė periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų suma yra 0,05 procento visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apdraustųjų indėlių.

7.

Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, įgiję teisę priimti indėlius, į draudimo įmonės nurodytą Indėlių draudimo fondo sąskaitą per 10 dienų nuo draudimo įmonės nurodymo gavimo dienos sumoka pirmąją (avansinę) draudimo įmoką:

1) šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai – 2 000 eurų;

2) šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti subjektai – 200 eurų.

8.

Sumokėta pirmoji (avansinė) įmoka įskaitoma į indėlių draudimo sistemos dalyvio mokėtinų vėlesnių periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų sumą.

9.

Periodinių (ex ante) ir specialiųjų (ex post) indėlių draudimo įmokų ir pirmųjų (avansinių) draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei terminus, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba.

10.

Kiekvieno indėlių draudimo sistemos dalyvio mokėtinos periodinės (ex ante) ir specialiosios (ex post) indėlių draudimo įmokos dydį, atsižvelgdama į Europos bankininkystės institucijos gaires EBA/GL/2015/10, apskaičiuoja draudimo įmonė. Draudimo įmonei informaciją, reikalingą indėlių draudimo įmokoms apskaičiuoti, pateikia:

1) priežiūros institucija – apie indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos rizikingumo vertinimą;

2) indėlių draudimo sistemos dalyviai – apie pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą.

13 straipsnis. Indėlių draudimo įmokų mokėjimas

1.

Indėlių draudimo sistemos dalyviui jo mokėtinų periodinės (ex ante) ir specialiosios (ex post) indėlių draudimo įmokų į Indėlių draudimo fondą sumą nurodo draudimo įmonė. Periodinė (ex ante) indėlių draudimo įmoka turi būti sumokėta per 10 darbo dienų, o specialioji (ex post) indėlių draudimo įmoka – per 2 darbo dienas nuo draudimo įmonės nurodymo gavimo dienos.

2.

Periodines (ex ante) indėlių draudimo įmokas indėlių draudimo sistemos dalyvis moka vieną kartą per mėnesį.

3.

Specialiąsias (ex post) indėlių draudimo įmokas indėlių draudimo sistemos dalyvis moka, kai yra šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytos sąlygos.

4.

Indėlių draudimo įmokos mokamos eurais. Draudimo įmonė gali leisti indėlių draudimo sistemos dalyviui iki 30 procentų savo periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų padengti mokėjimo įsipareigojimais. Mokėjimo įsipareigojimai negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų visų Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių sumos. Draudimo įmonė nustato ir savo interneto svetainėje skelbia įmokų užtikrinimo mokėjimo įsipareigojimais tvarką.

5.

Jeigu indėlių draudimo sistemos dalyvis per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nesumoka indėlių draudimo įmokos arba jos dalies, už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami ir mokami 0,02 procento delspinigiai nuo nesumokėtos sumos. Delspinigiai apskaičiuojami ir mokami pagal draudimo įmonės tarybos nustatytą delspinigių už laiku nesumokėtą indėlių draudimo įmoką skaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Jeigu indėlių draudimo sistemos dalyvis nesumoka indėlių draudimo įmokų, reikiama suma ir delspinigiai iš jo išieškomi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nesumokėti delspinigiai yra išieškomi, jeigu jų išieškojimo sąnaudos neviršija išieškomos sumos. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą indėlių draudimo įmoką.

6.

Indėlių draudimo fondo reikalavimams dėl indėlių draudimo įmokų išieškojimo taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas.

7.

Draudimo įmonė kiekvienais metais iki kovo 31 d. informuoja Europos bankininkystės instituciją apie pas indėlių draudimo sistemos dalyvius laikomų pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą ir apie Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių sumą praėjusių metų gruodžio 31 d.

8.

Prievolė mokėti periodines (ex ante) indėlių draudimo įmokas ir specialiąsias (ex post) indėlių draudimo įmokas pasibaigia, kai indėlių draudimo sistemos dalyviui įvyksta indėlių draudžiamasis įvykis arba draudimo įmonės taryba indėlių draudimo sistemos dalyviui nutraukia indėlių draudimą pagal šio įstatymo 18 straipsnį. Iki prievolės pasibaigimo dienos nesumokėtos periodinės (ex ante) indėlių draudimo įmokos ir specialiosios (ex post) indėlių draudimo įmokos ar jų dalis laikomos indėlių draudimo sistemos dalyvio įsiskolinimu Indėlių draudimo fondui.

14 straipsnis. Specialiosios (ex post) indėlių draudimo įmokos

1.

Jeigu įvykus indėlių draudžiamajam įvykiui Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių nepakanka visoms indėlininkams priklausančioms indėlių draudimo išmokoms išmokėti, indėlių draudimo sistemos dalyviai Indėlių draudimo fondui privalo mokėti specialiąsias (ex post) indėlių draudimo įmokas.

2.

Indėlių draudimo sistemos dalyvio specialiosios (ex post) indėlių draudimo įmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus ir į sumos, reikalingos draudimo išmokoms indėlininkams išmokėti, ir Indėlių draudimo fondo turimų finansinių išteklių skirtumą.

3.

Bendrą visų indėlių draudimo sistemos dalyvių mokėtiną specialiosios (ex post) indėlių draudimo įmokos sumą, gavusi priežiūros institucijos išvadą, nustato draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

4.

Specialioji (ex post) indėlių draudimo įmoka per kalendorinius metus negali viršyti 0,5 procento visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apdraustųjų indėlių. Išimtinėmis aplinkybėmis priežiūros institucijos pritarimu draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali nustatyti ir didesnę kaip 0,5 procento specialiųjų (ex post) indėlių draudimo įmokų sumą, jeigu tai nekeltų pavojaus finansiniam stabilumui.

5.

Indėlių draudimo sistemos dalyvis, gavęs draudimo įmonės nurodymą sumokėti specialiąją (ex post) indėlių draudimo įmoką į Indėlių draudimo fondą, turi teisę per 2 darbo dienas nuo šio nurodymo gavimo dienos pateikti priežiūros institucijai motyvuotą prašymą atidėti tokios įmokos mokėjimą. Specialiosios (ex post) indėlių draudimo įmokos mokėjimo terminas sustabdomas tą dieną, kurią priežiūros institucija gauna prašymą atidėti įmokos mokėjimą, iki priežiūros institucija priima sprendimą dėl atidėjimo. Priežiūros institucija apie tokio prašymo gavimą nedelsdama informuoja draudimo įmonę. Priežiūros institucija gali visiškai ar iš dalies atidėti indėlių draudimo sistemos dalyvio specialiosios (ex post) indėlių draudimo įmokos mokėjimą, jeigu tokių įmokų mokėjimas keltų pavojų indėlių draudimo sistemos dalyvio likvidumui ar mokumui. Sprendimą dėl specialiosios (ex post) indėlių draudimo įmokos atidėjimo priežiūros institucija priima ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos ir apie tai nedelsdama informuoja draudimo įmonę ir indėlių draudimo sistemos dalyvį. Toks atidėjimas gali būti leidžiamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, bet indėlių draudimo sistemos dalyvio motyvuotu prašymu gali būti pratęstas. Atidėta įmoka sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia pavojaus indėlių draudimo sistemos dalyvio likvidumui ar mokumui.

15 straipsnis. Indėlių draudimo fondo tiksliniai lygiai

1.

Mažiausiasis tikslinis lygis privalo būti pasiektas iki 2024 m. liepos 3 d.

2.

Nacionalinis tikslinis lygis privalo būti pasiektas iki 2028 m. liepos 3 d.

3.

Jeigu nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2024 m. liepos 3 d. iš Indėlių draudimo fondo išmokėtų indėlių draudimo išmokų bendra suma viršija 0,8 procento visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos, draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gavusi priežiūros institucijos išvadą, kad periodinių (ex ante) įmokų mokėjimas keltų pavojų indėlių draudimo sistemos dalyvių likvidumui ar mokumui, gali šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausiojo tikslinio lygio pasiekimo terminą pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip iki 2028 m. liepos 3 d. Jeigu šis terminas yra pratęsiamas, tokiam pačiam laikotarpiui pratęsiamas ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytas nacionalinio tikslinio lygio pasiekimo terminas.

4.

Jeigu pirmą kartą pasiekus mažiausiąjį tikslinį lygį, Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai sumažėja ir sudaro mažiau negu du trečdalius mažiausiojo tikslinio lygio, mažiausiasis tikslinis lygis privalo būti atkurtas per 6 metus, o nacionalinis tikslinis lygis privalo būti pasiektas per 10 metų.

5.

Jeigu mažiausiasis tikslinis lygis pasiekiamas anksčiau negu šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, periodinės (ex ante) indėlių draudimo įmokos toliau mokamos, kad būtų pasiektas nacionalinis tikslinis lygis, kurio pasiekimo terminas sutrumpinamas atitinkamu laikotarpiu, kuriuo sutrumpėjo mažiausiojo tikslinio lygio pasiekimo terminas.

16 straipsnis. Indėlių draudimo fondas

1.

Indėlių draudimo fondas nėra juridinis asmuo. Indėlių draudimo fondą administruoja ir jo vardu veikia draudimo įmonė.

2.

Indėlių draudimo išmokos mokamos iš Indėlių draudimo fondo.

3.

Indėlių draudimo fondo lėšas sudaro:

1) periodinės (ex ante) indėlių draudimo įmokos, įskaitant indėlių draudimo sistemos dalyvių mokėjimo įsipareigojimus Indėlių draudimo fondui, ir specialiosios (ex post) indėlių draudimo įmokos;

2) lėšos ir (arba) turtas, įstatymų nustatyta tvarka gauti iš likviduojamo indėlių draudimo sistemos dalyvio bankroto proceso metu;

3) lėšos, gautos susigrąžinus lėšas, panaudotas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo (toliau – pertvarkymas) priemonėms finansuoti pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą;

4) pajamos iš Indėlių draudimo fondo lėšų investavimo;

5) kitos lėšos.

4.

Indėlių draudimo fondo lėšos naudojamos:

1) indėlių draudimo išmokoms;

2) pertvarkymo priemonėms finansuoti, kaip nustatyta šio įstatymo 46 straipsnyje;

3) kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimui finansuoti pagal šio įstatymo 47 straipsnį;

4) fondo administravimo sąnaudoms padengti.

5.

Indėlių draudimo fondo administravimo sąnaudų dydį, įvertinusi šio fondo numatomas administravimo sąnaudas, nustato draudimo įmonės taryba, tvirtindama Indėlių draudimo fondo administravimo sąnaudų sąmatą.

6.

Jeigu indėlių draudimo išmokoms mokėti Indėlių draudimo fonde trūksta finansinių išteklių ir nepakanka surinktų specialiųjų (ex post) indėlių draudimo įmokų, indėlių draudimo išmokos gali būti mokamos iš draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomojo rezervo. Tokiu atveju Indėlių draudimo fondo pajamos naudojamos draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomajam rezervui atkurti. Atkūrus draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomojo rezervo lygį, buvusį iki jo lėšų panaudojimo, Indėlių draudimo fondo pajamos perduodamos Indėlių draudimo fondui.

7.

Draudimo įmonė, kai indėlių draudimo išmokoms mokėti Indėlių draudimo fonde trūksta finansinių išteklių, turi teisę skolintis. Lėšų indėlių draudimo išmokoms išmokėti skolinimo paslaugų įsigijimui taikomas specialus informacijos apsaugos reikalavimas – apie vykdomą pasirengimą įsigyti lėšų indėlių draudimo išmokoms išmokėti skolinimo paslaugas ir šių paslaugų įsigijimą viešai neskelbiama.

8.

Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai gali būti:

1) Indėlių draudimo fondo grynieji pinigai;

2) Indėlių draudimo fondo indėliai;

3) Indėlių draudimo fondo mažos rizikos turtas, kurį galima parduoti už pinigus per ne ilgesnį negu indėlių draudimo išmokų išmokėjimo terminą, nustatytą šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje;

4) indėlių draudimo sistemos dalyvių mokėjimo įsipareigojimai Indėlių draudimo fondui, kurių bendra vertė negali viršyti šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio.

9.

Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai gali būti naudojami tik šio straipsnio 4 dalyje nurodytais tikslais.

10.

Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija draudimo įmonės tarybos nustatyta tvarka gali leisti draudimo įmonei Indėlių draudimo fondo lėšas paskolinti kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemai, jeigu yra pagrindas manyti, kad Indėlių draudimo fondo lėšų neprireiks indėlių draudimo išmokoms mokėti arba Indėlių draudimo fonde bus pakankamai lėšų indėlių draudimo išmokoms mokėti kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemai suteikus paskolą. Indėlių draudimo sistemos lėšos gali būti paskolintos tik tuo atveju, kai tenkinamos šios sąlygos:

1) besiskolinantis kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratorius negali įvykdyti savo įsipareigojimų indėlininkams dėl indėlių draudimo sistemos turimų finansinių išteklių trūkumo;

2) besiskolinantis kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratorius išnaudojo indėlių draudimo sistemos dalyvių specialiųjų (ex post) indėlių draudimo įmokų surinkimo galimybes;

3) besiskolinantis kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratorius prisiėmė įsipareigojimą pasiskolintas lėšas naudoti tik indėlių draudimo išmokoms išmokėti;

4) besiskolinantis kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratorius neturi įsipareigojimo grąžinti paskolą kitų valstybių narių indėlių draudimo sistemų administratoriams;

5) besiskolinantis kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratorius nurodo prašomą pinigų sumą;

6) paskolos suma neviršija 0,5 procento besiskolinančios kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos pagrindinių apdraustųjų indėlių;

7) besiskolinantis kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratorius informavo Europos bankininkystės instituciją apie prašomą pasiskolinti pinigų sumą ir pagrįstai patvirtino, kad tenkinamos šioje dalyje išdėstytos sąlygos.

11.

Paskolos kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemai suteikimui taikomos šios sąlygos:

1) paskola suteikiama ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Paskola gali būti grąžinama dalimis, mokant kartą per metus. Palūkanos mokamos tik suėjus paskolos grąžinimo terminui;

2) nustatyta palūkanų norma yra ne mažesnė negu Europos Centrinio Banko nustatyta ribinio skolinimosi norma per visą paskolos laikotarpį;

3) draudimo įmonė informuoja Europos bankininkystės instituciją apie pradinę palūkanų normą ir paskolos grąžinimo terminą;

4) kita valstybė narė užtikrina, kad besiskolinančio šios valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratoriaus renkamų įmokų pakaks paskolai grąžinti.

12.

Draudimo įmonė Indėlių draudimo fondo vardu mutatis mutandis turi teisę skolintis iš kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

13.

Į Indėlių draudimo fondo lėšas negali būti nukreipti reikalavimai pagal draudimo įmonės prievoles.

14.

Indėlių draudimo fondo lėšos laikomos atskiroje (atskirose) banko sąskaitoje (sąskaitose). Draudimo įmonė, atidarydama tokią sąskaitą (tokias sąskaitas), privalo kredito įstaigai nurodyti, kad šioje sąskaitoje (šiose sąskaitose) laikomos Indėlių draudimo fondo lėšos ir kad į šias lėšas draudžiama nukreipti reikalavimus pagal draudimo įmonės prievoles.

15.

Indėlių draudimo fondo buhalterinę apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius rengia draudimo įmonė šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Indėlių draudimo fondo lėšų investavimas

Indėlių draudimo fondo lėšos tinkamai diversifikuojant investuojamos į mažos rizikos turtą draudimo įmonės tarybos nustatyta tvarka. Indėlių draudimo fondo lėšos gali būti investuojamos į mažos rizikos turtą, kurį galima parduoti už pinigus per ne ilgesnį negu indėlių draudimo išmokų išmokėjimo terminą, nustatytą šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje.

18 straipsnis. Indėlių draudimo nutraukimo tvarka

1.

Jeigu priežiūros institucija laikinai ar visam laikui atšaukia indėlių draudimo sistemos dalyvio teisę priimti indėlius, tokiam indėlių draudimo sistemos dalyviui atitinkamai laikinai ar visam laikui indėlių draudimas (papildomas indėlių draudimas) nutrūksta.

2.

Apie teisės priimti indėlius atšaukimą priežiūros institucija nedelsdama informuoja draudimo įmonę.

3.

Jeigu indėlių draudimo sistemos dalyvis pažeidžia šiame įstatyme nustatytą tvarką, draudimo įmonė apie tai nedelsdama informuoja priežiūros instituciją, kuri, bendradarbiaudama su draudimo įmone, skubiai imasi visų būtinų priemonių, įskaitant sankcijų taikymą, siekdama užtikrinti, kad indėlių draudimo sistemos dalyvis laikytųsi šiame įstatyme nustatytos tvarkos.

4.

Jeigu priemonėmis, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 3 dalį, nepavyksta užtikrinti, kad indėlių draudimo sistemos dalyvis laikytųsi šiame įstatyme nustatytos tvarkos, ir (arba) jo veikla kelia pavojų Indėlių draudimo fondo įsipareigojimų vykdymui, draudimo įmonės taryba, pranešusi apie tai priežiūros institucijai ir su ja suderinusi, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį gali įspėti indėlių draudimo sistemos dalyvį apie galimą indėlių draudimo (papildomo indėlių draudimo) nutraukimą. Įspėjus apie galimą indėlių draudimo (papildomo indėlių draudimo) nutraukimą, įnešti indėliai visiškai draudžiami. Jeigu per vieną mėnesį nuo įspėjimo dienos indėlių draudimo sistemos dalyvis nepašalina pažeidimų, draudimo įmonės tarybos sprendimu, suderintu su priežiūros institucija, indėlių draudimo sistemos dalyvio priimamų indėlių draudimas (papildomas indėlių draudimas) nutraukiamas.

5.

Apie indėlių draudimo (papildomo indėlių draudimo) nutrūkimą arba nutraukimą draudimo įmonė nedelsdama informuoja priežiūros instituciją ir paskelbia savo interneto svetainėje.

6.

Indėlių draudimo sistemos dalyvis, kuriam nutrūko arba buvo nutrauktas indėlių draudimas, nedelsdamas informaciją apie tai privalo pateikti visose vietose, kuriose jis teikia finansines paslaugas, klientui laisvai prieinamoje vietoje ir savo interneto svetainėje.

19 straipsnis. Indėlių draudimo nutraukimo padariniai

1.

Jeigu indėlių draudimo sistemos dalyviui, kuriam pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalį nutrūko indėlių draudimas, įvyksta indėlių draudžiamasis įvykis, indėlių draudimo išmokos išmokamos tik už tuos indėlius, kurie buvo priimti iki indėlių draudimo (papildomo indėlių draudimo) nutrūkimo dienos (imtinai) ir nebuvo grąžinti iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos (imtinai).

2.

Jeigu indėlių draudimo sistemos dalyviui, kuriam pagal šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalį buvo nutrauktas indėlių draudimas (papildomas indėlių draudimas), įvyksta indėlių draudžiamasis įvykis, indėlių draudimo išmokos išmokamos tik už tuos indėlius, kurie buvo priimti iki sprendimo dėl indėlių draudimo (papildomo indėlių draudimo) nutraukimo įsigaliojimo dienos (imtinai) ir nebuvo grąžinti iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos (imtinai).

3.

Indėlių draudimo sistemos dalyviui, kuriam indėlių draudimas (papildomas indėlių draudimas) nutrauktas pagal šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalį, priežiūros institucija nedelsdama atšaukia teisę priimti indėlius.

Trečiasis SKIRSNIS

Įsipareigojimų investuotojams DRAUDIMAS

20 straipsnis. Įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas

1.

Įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas yra investuotojo finansinės priemonės, nesvarbu, kokia valiuta jos yra išreikštos, ir (arba) pinigai visomis valiutomis.

2.

Įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas nėra įsipareigojimai šiems investuotojams:

1) Lietuvos bankui;

2) kredito įstaigoms;

3) finansų maklerio įmonėms;

4) finansų įstaigoms;

5) pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą veikiančioms draudimo įmonėms ir perdraudimo įmonėms;

6) pensijų fondams;

7) kolektyvinio investavimo subjektams.

3.

Įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas nėra investavimo rizika.

21 straipsnis. Įsipareigojimų investuotojams draudimo suma

1.

Įsipareigojimų investuotojui draudimo suma negali būti didesnė kaip 22 000 eurų.

2.

Papildomai draudžiamų įsipareigojimų investuotojui draudimo suma lygi įsipareigojimų investuotojui sumos ir sumos, kuri išmokama investuotojui pagal valstybės narės ar trečiosios valstybės teisės aktus, skirtumui, tačiau įsipareigojimų investuotojui draudimo suma negali viršyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos.

3.

Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiosios valstybės banko filialų, trečiosios valstybės finansų maklerio įmonių filialų ir trečiosios valstybės valdymo įmonių filialų prisiimti įsipareigojimai investuotojams, kurie nedraudžiami (nekompensuojami) arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės teisės aktus, turi būti draudžiami pagal šį įstatymą.

22 straipsnis. Papildomas įsipareigojimų investuotojams draudimas

1.

Papildomai draudžiami tik tie įsipareigojimai investuotojams, kurių draudimo (kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygos pagal trečiosios valstybės teisės aktus yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme.

2.

Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigtas bankas, finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė Lietuvos Respublikoje įsteigė filialą ir šiame filiale prisiimti įsipareigojimai investuotojams draudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės teisės aktus, tačiau draudimo įmonės taryba nustato, kad šios įsipareigojimų investuotojams draudimo (kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme, filialą įsteigęs trečiosios valstybės bankas, finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė privalo dalyvauti Lietuvos įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje ir papildomai drausti Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo prisiimtus įsipareigojimus investuotojams. Valstybėje narėje įsteigtas bankas, finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė, Lietuvos Respublikoje įsteigę filialą, turi teisę papildomai drausti filiale prisiimtus įsipareigojimus investuotojams.

3.

Siekdama užtikrinti sklandų įsipareigojimų investuotojams papildomų draudimo išmokų išmokėjimą filialų investuotojams, draudimo įmonė bendradarbiauja ir keičiasi informacija su valstybės narės ar trečiosios valstybės, kurioje Lietuvos Respublikoje įsteigtas bankas, finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė yra įsteigusi savo filialą arba kurios jurisdikcijai priklausantis bankas, finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė yra įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, valstybės narės ar trečiosios valstybės įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą administruojančia įstaiga ir sudaro su ja rašytines bendradarbiavimo sutartis. Tokiose sutartyse nustatomi bent jau informacijos pateikimo, jos patikrinimo, pranešimo apie draudžiamąjį įvykį bei draudimo išmokos išmokėjimo reikalavimai.

4.

Papildomo įsipareigojimų investuotojams draudimo tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba.

23 straipsnis. Įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos suma ir išmokėjimo tvarka

1.

Investuotojas įgyja teisę į įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoką nuo įsipareigojimų investuotojams draudžiamojo įvykio dienos.

2.

Investuotojas įgyja teisę į įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoką tokiu atveju, kai įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis negali įvykdyti pagal teisės aktus ar sutartis prisiimtų šių įsipareigojimų investuotojui:

1) grąžinti investuotojui priklausančius ir jo vardu laikomus pinigus, perduotus įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui norint pasinaudoti jo teikiamomis investicinėmis paslaugomis;

2) grąžinti investuotojui priklausančias ir jo vardu laikomas, tvarkomas ar valdomas finansines priemones, perduotas įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui naudojantis jo teikiamomis investicinėmis paslaugomis.

3.

Įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoka mokama eurais (euro centų tikslumu – dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu ir apvalinama pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles).

4.

Apskaičiuojant įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos sumą, susumuojamos visos vieno investuotojo (įskaitant investuotojo juridinio asmens ar kitos organizacijos filialus, atstovybes, kitus struktūrinius padalinius) finansinės priemonės ir pinigai, kurių įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis nesugeba grąžinti investuotojui, tačiau bendra vienam investuotojui įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos suma yra ne didesnė, negu nurodyta šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje.

5.

Jeigu reikalavimo teises į pinigus ir (arba) finansines priemones pagal sutartis turėjo asmenų grupė (bendra investicija), kiekvienas jos asmuo laikomas investuotoju ir finansinės priemonės ir pinigai padalijami kiekvienam iš jų lygiomis dalimis, jeigu sutartyse, iš kurių atsiranda reikalavimo teisės, ar teismų sprendimuose nenustatyta kitaip.

6.

Jeigu investuotojas pagal sutartį tvarko kitiems asmenims priklausančius pinigus ir (arba) finansines priemones, tai reikalavimo teisę į draudimo išmoką įgyja tas asmuo, kuriam nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklauso pinigai ir (arba) finansinės priemonės ir kuris yra žinomas arba gali būti nustatytas iki įsipareigojimų investuotojams draudžiamojo įvykio dienos. Jeigu pinigai ir (arba) finansinės priemonės priklauso keliems asmenims, finansinės priemonės ir pinigai padalijami kiekvienam iš jų pagal sutartyse, iš kurių atsiranda reikalavimo teisės, nustatytą dalį. Ši nuostata netaikoma valdymo įmonei, kai ji valdo kolektyvinio investavimo subjektus ir pensijų fondus.

7.

Įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos dydis skaičiuojamas pagal investuotojo finansinių priemonių rinkos vertę, buvusią įsipareigojimų investuotojams draudžiamojo įvykio dieną. Už įsipareigojimus investuotojams užsienio valiuta įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos suma apskaičiuojama pagal įsipareigojimų investuotojams draudžiamojo įvykio dieną Europos Centrinio Banko paskutinį paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o kai euro ir užsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko paskutinį paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį.

8.

Investuotojo teisė gauti įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoką galioja 5 metus nuo įsipareigojimų investuotojui draudžiamojo įvykio dienos. Ginčus dėl investuotojo teisės į įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoką sprendžia bendrosios kompetencijos teismai įstatymų nustatyta tvarka.

9.

Įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio įsipareigojimų investuotojui draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie investuotojus, jų įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai draudžiamas įsipareigojimų investuotojams sumas bei įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio perduotais duomenimis apie investuotojo vertybinių popierių rinkos vertę, buvusią įsipareigojimų investuotojams draudžiamojo įvykio dieną.

10.

Asmuo, kuriam įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoka išmokėta neteisėtai arba per klaidą, privalo ją grąžinti Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondui. Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo teisė reikalauti grąžinti neteisėtai arba per klaidą išmokėtą įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoką galioja 5 metus nuo įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos išmokėjimo dienos. Grąžintos arba priteistos sumos įskaitomos į Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą.

11.

Įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoka išmokama per 3 mėnesius nuo įsipareigojimų investuotojui draudžiamojo įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba išskirtinėmis aplinkybėmis, suderinusi su priežiūros institucija, gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.

12.

Įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos išmokėjimas gali būti atidedamas investuotojams ar kitiems šio straipsnio 6 dalyje nurodytiems reikalavimo į įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoką teisę turintiems asmenims, dėl kurių pinigų ir (arba) finansinių priemonių įsigijimo teisėtumo pareikštas kaltinimas dėl pinigų plovimo, – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

13.

Įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos išmokėjimo tvarkai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatos.

14.

Įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos išmokamos nereikalaujant investuotojo pateikti prašymą draudimo įmonei. Draudimo įmonė per šio straipsnio 11 dalyje nurodytus terminus viešai informuoja investuotojus apie įvykusį įsipareigojimų investuotojams draudžiamąjį įvykį ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų išmokėjimo tvarką, taip pat šią informaciją pateikia savo interneto svetainėje.

15.

Įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos nemokamos:

1) šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje išvardytiems subjektams;

2) investuotojams, dėl kurių finansinių priemonių ir (arba) pinigų priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl pinigų plovimo;

3) įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio administracijos vadovams, tarybos (stebėtojų tarybos) ir valdybos nariams, asmenims, turintiems ne mažesnę kaip 5 procentų įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio akcinio kapitalo dalį, asmenims, atliekantiems nepriklausomą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio auditą (atlikusiems auditą ne daugiau kaip prieš vienus metus iki įsipareigojimų investuotojams draudžiamojo įvykio dienos);

4) artimiesiems giminaičiams ir tretiesiems asmenims, veikiantiems šios dalies 3 punkte nurodytų asmenų vardu.

16.

Įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba.

24 straipsnis. Įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos išmokėjimo padariniai

1.

Išmokėjus įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokas, įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis draudimo įmonės nurodymu privalo sumažinti įsipareigojimus investuotojams draudimo įmonės nurodytomis išmokėtomis įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos dydžio sumomis ir atitinkamai padidinti įsipareigojimus Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondui.

2.

Asmuo, kuriam buvo išmokėta įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoka, nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos netenka teisių reikalauti iš įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio draudimo išmokos dydžio pinigų sumos.

3.

Įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio bankroto procese Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondui atstovauja, jo vardu veikia ir kaip kreditorius nurodoma draudimo įmonė.

25 straipsnis. Informavimas apie įsipareigojimų investuotojams draudimą

1.

Įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis esamus ir būsimus investuotojus privalo aiškiai, neklaidinančiai ir lengvai suprantamai informuoti, kokios įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis jis yra, aiškiai ir neklaidinančiai paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ir kokiems reikalavimams taikomos atitinkamos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taip pat sudaryti sąlygas viešai susipažinti su informacija apie draudimo sumą, draudimo objektą ir atvejus, kai įsipareigojimai investuotojams nėra draudžiami ir kai yra taikomi įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų apribojimai. Pateikiant informaciją taip pat nurodoma aplinkybių ir reikalavimų, kuriems draudimo sistema netaikoma, pavyzdžių. Šią informaciją įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis privalo pateikti visose vietose, kuriose jis teikia finansines paslaugas, klientui laisvai prieinamoje vietoje ir savo interneto svetainėje. Kliento prašymu jam turi būti suteikiama informacija apie draudimo sąlygas, draudimo išmokų išmokėjimo sąlygas ir tvarką.

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).