LegalizeLietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 pakeitimo įstatymas
Įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis šią informaciją privalo pateikti lietuvių kalba, o įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis, valstybėje narėje įsteigęs filialą, filialo klientams šią informaciją privalo pateikti valstybės narės, kurioje filialas vykdo veiklą, valstybine kalba ar kalbomis tokia forma, kokia nurodyta tos valstybės narės nacionaliniuose įstatymuose. Šalių susitarimu šioje dalyje nurodyta informacija gali būti pateikiama kita kalba.
Informacija apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sąlygas negali būti konkurencijos priemonė, naudojama reklamoje. Įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviai, reklamuodami savo produktus, gali nurodyti tik draudimo įmonę arba valstybės narės ar trečiosios valstybės įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos administratorių, kuris draudžia reklamoje nurodytą produktą. Reklamuojant produktus, kurie nėra draudžiami, draudžiama nurodyti, kad tokie produktai yra draudžiami.
Draudimo įmonės interneto svetainėje pateikiama investuotojams reikalinga informacija, visų pirma informacija apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sąlygas, įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų išmokėjimo sąlygas, tvarką ir atvejus, kai įsipareigojimai investuotojams nėra draudžiami ir kai yra taikomi įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų apribojimai.
Šio straipsnio nuostatų mutatis mutandis privalo laikytis Lietuvos Respublikoje veikiantys trečiosios valstybės bankai, trečiosios valstybės finansų maklerio įmonės ir trečiosios valstybės valdymo įmonės, kurie nėra Lietuvos Respublikos įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviai.
26 straipsnis. Įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviai
Lietuvos Respublikos įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviai yra šie subjektai, turintys teisę teikti investicines paslaugas:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigti bankai;
2) Lietuvos Respublikoje įsteigta Centrinė kredito unija;
3) Lietuvos Respublikoje įsteigtos finansų maklerio įmonės;
4) Lietuvos Respublikoje įsteigtos valdymo įmonės;
5) valstybių narių bankai, finansų maklerio įmonės, valdymo įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigusios filialą, kuriuose prisiimti įsipareigojimai investuotojams yra draudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal tų valstybių narių teisės aktus, tačiau draudimo įmonės taryba nustato, kad šios įsipareigojimų investuotojams draudimo (kompensavimo) arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme, ir kurie savanoriškai yra pareiškę norą dalyvauti Lietuvos Respublikos įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje ir papildomai drausti šiuose filialuose prisiimtus įsipareigojimus investuotojams;
6) trečiųjų valstybių bankai, finansų maklerio įmonės, valdymo įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigusios filialą, kuriuose prisiimti įsipareigojimai investuotojams nedraudžiami arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso filialą įsteigęs bankas, finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė, teisės aktus;
7) trečiųjų valstybių bankai, finansų maklerio įmonės, valdymo įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigusios filialą, kuriuose prisiimti įsipareigojimai investuotojams yra draudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės teisės aktus, tačiau draudimo įmonės taryba nustato, kad šios įsipareigojimų investuotojams draudimo (kompensavimo) arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme.
Šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodyti subjektai, valstybėje narėje įsteigę filialą, šiame filiale prisiimtus įsipareigojimus investuotojams privalo drausti pagal šį įstatymą.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviais tampa nuo tos dienos, kai į Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą sumoka pirmąją metinę įsipareigojimų investuotojams draudimo įmoką.
Draudimo įmonė tvarko įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvių sąrašą, kurį skelbia savo interneto svetainėje.
27 straipsnis. Įsipareigojimų investuotojams draudimo įmokos
Įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviai į Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą privalo mokėti įsipareigojimų investuotojams draudimo įmokas:
1) įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvių, kurie turi teisę saugoti klientams priklausančias finansines priemones ir (arba) pinigines lėšas, metinė įmoka – 2 896 eurai;
2) įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvių, kurie neturi teisės saugoti klientams priklausančių finansinių priemonių ir (arba) piniginių lėšų, metinė įmoka – 868 eurai.
Įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviai, vykdantys pavedimus klientų sąskaita, papildomai moka metinės įsipareigojimų investuotojams draudimo įmokos dalį – 0,01 procento per praėjusius kalendorinius metus klientų sąskaita įvykdytų pavedimų bendros vertės, tačiau ši dalis turi būti ne mažesnė kaip 289 eurai ir ne didesnė kaip 2 896 eurai.
Įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviai metinę įsipareigojimų investuotojams draudimo įmoką turi sumokėti iki tų metų, už kuriuos mokama įmoka, sausio 10 dienos. Šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, įgiję teisę teikti investicines paslaugas, pirmąją metinę įsipareigojimų investuotojams draudimo įmoką turi sumokėti į draudimo įmonės nurodytą Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo sąskaitą per 10 darbo dienų nuo draudimo įmonės nurodymo gavimo dienos. Tuo atveju, kai įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui įsipareigojimų investuotojams draudimas buvo laikinai nutrauktas, atnaujinus draudimą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis įsipareigojimų investuotojams draudimo įmoką turi sumokėti per 10 darbo dienų nuo draudimo įmonės pranešimo apie draudimo atnaujinimą gavimo dienos. Įsipareigojimų investuotojams draudimo įmokos apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba.
Jeigu įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nesumoka įsipareigojimų investuotojams draudimo įmokos arba jos dalies, už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami 0,02 procento delspinigiai nuo nesumokėtos sumos. Jeigu įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis nesumoka įsipareigojimų investuotojams draudimo įmokų, reikiama suma ir delspinigiai iš jo išieškomi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Delspinigiai yra išieškomi, jeigu jų išieškojimo sąnaudos neviršija išieškomos sumos. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą įsipareigojimų investuotojams draudimo įmoką.
Nuo tos dienos, kurią įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui įvyksta įsipareigojimų investuotojams draudžiamasis įvykis arba draudimo įmonė nutraukia įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio įsipareigojimų investuotojams draudimą pagal šio įstatymo 30 straipsnį, įsipareigojimų investuotojams draudimo įmokos nebemokamos. Šiuo atveju iki įsipareigojimų investuotojams draudžiamojo įvykio dienos arba iki įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimo dienos nesumokėta įsipareigojimų investuotojams draudimo įmokos dalis laikoma įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio įsiskolinimu Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondui.
Įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviai įmokas į Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą moka pinigais (eurais).
Reikalavimams dėl įsipareigojimų investuotojams draudimo įmokų išieškojimo taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas.
28 straipsnis. Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondas
Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondas nėra juridinis asmuo, jį administruoja ir jo vardu veikia draudimo įmonė.
Įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos mokamos iš Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo.
Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšas sudaro:
1) įsipareigojimų investuotojams draudimo įmokos;
2) lėšos ir (arba) turtas, įstatymų nustatyta tvarka gauti iš likviduojamo įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio bankroto proceso metu;
3) pajamos iš Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšų investavimo;
4) kitos lėšos.
Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšos naudojamos:
1) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokoms;
2) fondo administravimo sąnaudoms padengti.
Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo sąnaudų dydį, įvertinusi šio fondo numatomas administravimo sąnaudas, nustato draudimo įmonės taryba, tvirtindama Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo sąnaudų sąmatą.
Kai įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokoms mokėti Įsipareigojimų investuotojams draudimo fonde trūksta pinigų, gali būti panaudojamas draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomasis rezervas. Tokiu atveju Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo pajamos naudojamos draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomajam rezervui atkurti. Atkūrus draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomojo rezervo lygį, buvusį iki jo lėšų panaudojimo, Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo pajamos nukreipiamos į Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą.
Kai įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokoms mokėti Įsipareigojimų investuotojams draudimo fonde trūksta pinigų, draudimo įmonė turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pasiskolinti. Lėšų, skirtų įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokoms išmokėti, skolinimo paslaugų įsigijimui taikomas specialus informacijos apsaugos reikalavimas – apie vykdomą pasirengimą įsigyti lėšų, skirtų įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokoms išmokėti, skolinimo paslaugas ir šių paslaugų įsigijimą neskelbiama viešai.
Į Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšas negali būti nukreipti reikalavimai pagal draudimo įmonės prievoles.
Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšos laikomos atskiroje (atskirose) banko sąskaitoje (sąskaitose). Draudimo įmonė, atidarydama tokią sąskaitą (tokias sąskaitas), privalo kredito įstaigai nurodyti, kad šioje sąskaitoje (šiose sąskaitose) laikomos Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšos ir kad į šias lėšas draudžiama nukreipti reikalavimus pagal draudimo įmonės prievoles.
Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo buhalterinę apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius rengia draudimo įmonė šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka.
29 straipsnis. Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšų investavimas
Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšos tinkamai diversifikuojant gali būti investuojamos į mažos rizikos turtą draudimo įmonės tarybos nustatyta tvarka.
30 straipsnis. Įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimo tvarka
Jeigu priežiūros institucija laikinai ar visam laikui atšaukia įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio teisę teikti investicines paslaugas, tokiam įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui atitinkamai laikinai ar visam laikui įsipareigojimų investuotojams draudimas (papildomas įsipareigojimų investuotojams draudimas) nutrūksta.
Apie teisės teikti investicines paslaugas atšaukimą priežiūros institucija nedelsdama privalo informuoti draudimo įmonę.
Jeigu įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis pažeidžia šiame įstatyme nustatytą tvarką, draudimo įmonė apie tai nedelsdama informuoja priežiūros instituciją, kuri, bendradarbiaudama su draudimo įmone, skubiai imasi visų būtinų priemonių, įskaitant sankcijų taikymą, siekdama užtikrinti, kad įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis laikytųsi šiame įstatyme nustatytos tvarkos.
Jeigu priemonėmis, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 3 dalį, nepavyksta užtikrinti, kad įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis laikytųsi šiame įstatyme nustatytos tvarkos, ir (arba) jo veikla kelia pavojų Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo įsipareigojimų vykdymui, draudimo įmonės taryba, pranešusi apie tai priežiūros institucijai ir su ja suderinusi, ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių įspėja įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvį apie galimą įsipareigojimų investuotojams draudimo (papildomo įsipareigojimų investuotojams draudimo) nutraukimą. Įspėjus apie galimą įsipareigojimų investuotojams draudimo (papildomo įsipareigojimų investuotojams draudimo) nutraukimą, prisiimti įsipareigojimai investuotojams visiškai draudžiami. Jeigu per nustatytą terminą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis nepašalina pažeidimų, draudimo įmonės tarybos sprendimu, suderintu su priežiūros institucija, įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio prisiimamų įsipareigojimų investuotojams draudimas (papildomas įsipareigojimų investuotojams draudimas) gali būti nutrauktas.
Apie įsipareigojimų investuotojams draudimo (papildomo įsipareigojimų investuotojams draudimo) nutrūkimą arba nutraukimą draudimo įmonė paskelbia savo interneto svetainėje.
31 straipsnis. Įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimo padariniai
Jeigu įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui, kuriam pagal šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalį nutrūko įsipareigojimų investuotojams draudimas (papildomas įsipareigojimų investuotojams draudimas), įvyksta įsipareigojimų investuotojams draudžiamasis įvykis, įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoka išmokama tik už tuos įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti iki įsipareigojimų investuotojams draudimo (papildomo įsipareigojimų investuotojams draudimo) nutrūkimo dienos ir nebuvo grąžinti ar įvykdyti iki įsipareigojimų investuotojams draudžiamojo įvykio dienos.
Jeigu įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui, kuriam pagal šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalį buvo nutrauktas įsipareigojimų investuotojams draudimas (papildomas įsipareigojimų investuotojams draudimas), įvyksta įsipareigojimų investuotojams draudžiamasis įvykis, įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoka išmokama tik už tuos įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti iki sprendimo dėl įsipareigojimų investuotojams draudimo (papildomo įsipareigojimų investuotojams draudimo) nutraukimo įsigaliojimo dienos ir nebuvo grąžinti ar įvykdyti iki įsipareigojimų investuotojams draudžiamojo įvykio dienos.
Įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui, kuriam įsipareigojimų investuotojams draudimas (papildomas įsipareigojimų investuotojams draudimas) nutrauktas pagal šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalį, priežiūros institucija atšaukia teisę teikti investicines paslaugas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PERTVARKYMO FONDO FINANSAVIMAS IR ADMINISTRAVIMAS
32 straipsnis. Pertvarkymo fondas
Pertvarkymo fondas nėra juridinis asmuo, jį administruoja draudimo įmonė.
Pertvarkymo fondo lėšas sudaro:
1) periodinės (ex ante) įmokos, įskaitant mokėjimo įsipareigojimus Pertvarkymo fondui;
2) specialiosios (ex post) įmokos;
3) paskolos, gautos iš finansų įstaigų ar kitų trečiųjų asmenų, taip pat kitų valstybių narių finansavimo struktūrų;
4) pajamos iš Pertvarkymo fondo lėšų investavimo;
5) išlaidų, patirtų Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 103 straipsnyje nurodytais tikslais, dalis, kuri išieškoma atliekant pertvarkymo veiksmus;
6) lėšos, gautos kitų valstybių narių finansavimo struktūroms grąžinant Pertvarkymo fondo suteiktą paskolą, įskaitant palūkanas ir delspinigius;
7) įmokas mokančių įstaigų sumokėti delspinigiai;
8) kitos teisės aktuose nustatytos sumos.
Pertvarkymo fondo lėšos naudojamos:
1) išlaidoms, patirtoms Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 103 straipsnyje nurodytais tikslais, padengti;
2) fondo lėšų investavimo sąnaudoms padengti;
3) paskolų, gautų iš kitų valstybių narių finansavimo struktūrų, finansų įstaigų ar kitų trečiųjų asmenų, grąžinimo įmokoms, įskaitant palūkanas ir delspinigius.
Į Pertvarkymo fondo lėšas negali būti nukreipti reikalavimai pagal draudimo įmonės prievoles.
Pertvarkymo fondo lėšos laikomos atskiroje (atskirose) banko sąskaitoje (sąskaitose). Draudimo įmonė, atidarydama tokią sąskaitą (tokias sąskaitas), privalo kredito įstaigai nurodyti, kad šioje sąskaitoje (šiose sąskaitose) laikomos Pertvarkymo fondo lėšos ir kad į šias lėšas draudžiama nukreipti reikalavimus pagal draudimo įmonės prievoles.
Pertvarkymo fondo buhalterinę apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius rengia draudimo įmonė šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pertvarkymo fondo lėšos investuojamos į mažos rizikos turtą. Finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucija (toliau – pertvarkymo institucija), pasikonsultavusi su draudimo įmone, nustato detalią Pertvarkymo fondo lėšų investavimo tvarką.
Vadovaudamasi taikytinais Europos Komisijos deleguotaisiais teisės aktais ir pasikonsultavusi su draudimo įmone, pertvarkymo institucija nustato detalią Pertvarkymo fondo administravimo tvarką, įskaitant įmokų surinkimo ir tikrinimo taisykles, su įmokų mokėjimu susijusio sukčiavimo, vengimo ir piktnaudžiavimo prevencijos priemones, taip pat Pertvarkymo fondo lėšų išmokėjimo tarpvalstybinės grupės pertvarkymo finansavimo tikslais tvarką.
33 straipsnis. Įmokos į Pertvarkymo fondą
Pertvarkymo fonde ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. turi būti sukaupta suma, lygi 1 procentui visų įstaigų – bankų, Centrinės kredito unijos ir finansų maklerio įmonių, kurioms taikomas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 121 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas (toliau šiame straipsnyje – įstaigos), licencijuotų Lietuvos Respublikoje, pagrindinių apdraustųjų indėlių (toliau – Pertvarkymo fondo tikslinis lygis).
Įstaigos ir trečiosiose valstybėse licencijuotų įstaigų Lietuvos Respublikoje įsteigti filialai (toliau kartu – Pertvarkymo fondo dalyviai) privalo mokėti periodines (ex ante) įmokas į Pertvarkymo fondą, iki pasiekiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Pertvarkymo fondo tikslinis lygis.
Kiekvieno Pertvarkymo fondo dalyvio įmoka nustatoma proporcingai jo įsipareigojimų, išskyrus nuosavas lėšas ir pagrindinius apdraustuosius indėlius, sumos ir bendros visų Lietuvos Respublikoje licencijuotų įstaigų įsipareigojimų, išskyrus nuosavas lėšas ir pagrindinius apdraustuosius indėlius, sumos santykiui. Šis dydis koreguojamas įvertinus Pertvarkymo fondo dalyvio rizikos pobūdį, kaip nustatyta Europos Komisijos deleguotuosiuose ir pertvarkymo institucijos teisės aktuose.
Pertvarkymo institucija kiekvienais metais nustato periodinių (ex ante) įmokų bendrą metinę normą ir kiekvienos įstaigos tais metais mokėtinos periodinės (ex ante) įmokos dydį.
Jeigu po to, kai pasiekiamas Pertvarkymo fondo tikslinis lygis, Pertvarkymo fonde turima finansavimo lėšų suma sumažėja žemiau negu šis lygis, Pertvarkymo institucija atnaujina periodinių (ex ante) įmokų rinkimą, iki vėl bus pasiektas Pertvarkymo fondo tikslinis lygis. Jeigu Pertvarkymo fonde turima suma sumažėja iki mažiau negu dviejų trečdalių Pertvarkymo fondo tikslinio lygio, įmokos nustatomos tokio dydžio, kad Pertvarkymo fondo tikslinį lygį būtų galima pasiekti ne ilgiau kaip per 6 metus.
Pertvarkymo institucija, nustatydama periodinių (ex ante) įmokų bendrą metinę normą pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis, kuo tolygiau paskirsto finansinę naštą per laikotarpį, iki bus pasiektas Pertvarkymo fondo tikslinis lygis, ir atsižvelgia į verslo ciklo stadiją ir galimą prociklinį įmokų poveikį įstaigų finansinei būklei.
Pertvarkymo fondo dalyviai į Pertvarkymo fondą įmokas moka pinigais (eurais). Pertvarkymo institucija gali leisti įstaigoms dalį, bet ne daugiau kaip 30 procentų, periodinės (ex ante) įmokos padengti mokėjimo įsipareigojimais – trečiųjų asmenų teisėmis nesuvaržyto mažos rizikos turto užstatu (įkaitu), įkeistu pertvarkymo institucijos naudai. Bendra visų Pertvarkymo fondo dalyvių mokėjimo įsipareigojimų suma negali viršyti 30 procentų visos Pertvarkymo fonde surinktos periodinių (ex ante) įmokų ir mokėjimo įsipareigojimų sumos. Įmokų užtikrinimo mokėjimo įsipareigojimais tvarką nustato pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su draudimo įmone.
Kai Pertvarkymo fonde esančių lėšų nepakanka reikiamiems pertvarkymo veiksmams finansuoti, trūkstamai sumai padengti pertvarkymo institucija nustato Pertvarkymo fondo dalyvių mokėtinas specialiąsias (ex post) įmokas. Kiekvienam Pertvarkymo fondo dalyviui priskirtina specialioji (ex post) įmoka apskaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis. Specialioji (ex post) įmoka negali daugiau negu 3 kartus viršyti tais kalendoriniais metais Pertvarkymo fondo dalyvio mokėtinos periodinės (ex ante) įmokos sumos.
Pertvarkymo institucija turi teisę visiškai ar iš dalies atidėti Pertvarkymo fondo dalyvio specialiosios (ex post) įmokos mokėjimą, jeigu tų įmokų mokėjimas keltų pavojų Pertvarkymo fondo dalyvio likvidumui ar mokumui. Toks atidėjimas suteikiamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, bet Pertvarkymo fondo dalyvio prašymu gali būti pratęstas. Atidėta įmoka sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia pavojaus Pertvarkymo fondo dalyvio likvidumui ar mokumui.
Pertvarkymo fondo dalyviai privalo sumokėti įmokas per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo iš pertvarkymo institucijos apie mokėtiną įmoką gavimo dienos, jeigu Europos Komisijos deleguotieji teisės aktai nenustato kitaip. Jeigu Pertvarkymo fondo dalyvis per šį terminą nesumoka įmokos arba jos dalies, jam skaičiuojami Europos Komisijos deleguotuosiuose teisės aktuose nustatyti delspinigiai.
Kai Pertvarkymo fonde esančių lėšų nepakanka reikiamiems pertvarkymo veiksmams finansuoti, o galimybės per būtiną laikotarpį surinkti trūkstamą sumą iš specialiųjų (ex post) įmokų nėra arba galimų per šį laikotarpį surinkti specialiųjų (ex post) įmokų nepakanka, pertvarkymo institucijos sprendimu draudimo įmonė skolinasi Pertvarkymo fondui iš įstaigų, finansų įmonių ar kitų trečiųjų asmenų. Tais atvejais, kai Pertvarkymo fondui skolinamos valstybės lėšos, sprendimą dėl skolinimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
34 straipsnis. Skolinimasis tarp finansavimo struktūrų
Pertvarkymo institucija turi teisę prašyti kitų valstybių narių finansavimo struktūrų skolinti Pertvarkymo fondui, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) Pertvarkymo fonde turimos iš periodinių (ex ante) įmokų surinktos sumos nepakanka reikiamiems pertvarkymo veiksmams finansuoti;
2) nėra galimybės per būtiną laikotarpį surinkti visą trūkstamą sumą iš specialiųjų (ex post) įmokų;
3) nėra galimybės priimtinomis sąlygomis per būtiną laikotarpį gauti paskolos ar kitos formos paramos iš finansų rinkos dalyvių, finansų įmonių ar kitų trečiųjų asmenų.
Gavusi kitos valstybės narės finansavimo struktūros prašymą ir įsitikinusi, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos tenkinamos mutatis mutandis, pertvarkymo institucija turi nedelsdama nuspręsti dėl Pertvarkymo fondo lėšų skolinimo.
Pertvarkymo institucijos sprendimu draudimo įmonė Pertvarkymo fondo vardu skolina ar skolinasi lėšas pagal šį straipsnį Pertvarkymo institucijos ir kitos valstybės narės finansavimo struktūros sutartomis sąlygomis, įskaitant palūkanų normą ir grąžinimo laikotarpį.
Kai skolinime tai pačiai finansavimo struktūrai dalyvauja ir bent vienos kitos valstybės narės finansavimo struktūra, draudimo įmonė Pertvarkymo fondo lėšas skolina ta pačia palūkanų norma, tam pačiam grąžinimo laikotarpiui ir tomis pačiomis kitomis sąlygomis kaip kitos skolinime dalyvaujančios finansavimo struktūros, o skolinama suma nustatoma proporcingai Lietuvos Respublikoje apdraustųjų indėlių sumos ir visose skolinančiose valstybėse narėse apdraustųjų indėlių bendros sumos santykiui, jeigu pertvarkymo institucija ir visų kitų skolinančių valstybių narių finansavimo struktūros visais balsais nenusprendžia kitaip.
Kitos valstybės narės pertvarkymo finansavimo struktūrai suteiktos paskolos negrąžinta dalis laikoma Pertvarkymo fondo turtu ir įtraukiama apskaičiuojant Pertvarkymo fondo tikslinio lygio pasiekimo laipsnį.
35 straipsnis. Pertvarkymo fondo administravimo finansavimas
Pertvarkymo fondo administravimas finansuojamas iš Pertvarkymo fondo dalyvių mokamų administravimo įmokų.
Pertvarkymo fondo dalyvio administravimo įmokos metinė norma yra ne didesnė kaip 0,1 procento nuo jo metinės periodinės (ex ante) įmokos sumos, mokamos į Pertvarkymo fondą pagal šio įstatymo 33 straipsnį.
Tam tikrų metų administravimo įmokų dydžius nustato draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Nustatant įmokų dydį, atsižvelgiama į draudimo įmonės atliekamas funkcijas ir patiriamas išlaidas, susijusias su Pertvarkymo fondo administravimu. Draudimo įmonė, pasikonsultavusi su Pertvarkymo fondo dalyviais, pateikia draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pagrįstus pasiūlymus dėl tam tikrų metų administravimo įmokų dydžio. Įmokų apskaičiavimo metodiką nustato draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gavusi priežiūros institucijos išvadą.
Jeigu tam tikrais metais Pertvarkymo fondo dalyvių sumokėtų administravimo įmokų suma viršija draudimo įmonės tais metais patirtas išlaidas Pertvarkymo fondui administruoti, draudimo įmonė atitinkamai sumažina kitų metų planuojamas įmokas Pertvarkymo fondo dalyviams, o perviršį panaudoja kitų metų Pertvarkymo fondo administravimui finansuoti. Jeigu tam tikrais metais Pertvarkymo fondo dalyvių sumokėtų įmokų suma yra nepakankama Pertvarkymo fondo administravimo išlaidoms padengti, draudimo įmonė atitinkamai padidina kitų metų planuojamas įmokas ir dalį įmokų panaudoja ankstesnių metų įsiskolinimui padengti.
Pertvarkymo fondo dalyviai administravimo įmokas už einamuosius metus privalo pervesti į draudimo įmonės nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Už praleistą terminą sumokėti administravimo įmokas Pertvarkymo fondo dalyviai privalo už kiekvieną pavėluotą dieną mokėti 0,02 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą uždelstą sumą.
PENKTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS ĮMONĖ „INDĖLIŲ IR INVESTICIJŲ DRAUDIMAS“
36 straipsnis. Draudimo įmonės statusas ir veiklos tikslai
Draudimo įmonė yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš valstybės turto teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta valstybės įmonė, turinti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu „valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
Draudimo įmonė savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais.
Draudimo įmonės veiklos tikslai – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka drausti indėlininkų indėlius, įsipareigojimus investuotojams, administruoti Indėlių draudimo fondą, Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą ir Pertvarkymo fondą (toliau – administruojami fondai), taip pat atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas.
Draudimo įmonė, priežiūros institucija ir pertvarkymo institucija tarpusavyje bendradarbiauja ir naudojasi savo įgaliojimais pagal šį įstatymą.
37 straipsnis. Draudimo įmonės įstatai
Draudimo įmonės įstatuose turi būti nurodyti jos veiklos tikslai, draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, tarybos ir vadovo kompetencija, taip pat kiti šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo reikalavimai, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
38 straipsnis. Draudimo įmonės funkcijos
Įgyvendindama šiame įstatyme nustatytus veiklos tikslus, draudimo įmonė:
1) surenka indėlių draudimo, įsipareigojimų investuotojams draudimo ir pertvarkymo įmokas ir kaupia jas atitinkamame administruojamame fonde;
2) apskaičiuoja ir išmoka indėlių draudimo išmokas ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokas;
3) investuoja administruojamų fondų ir draudimo įmonės nuosavo kapitalo lėšas;
4) tvarko administruojamų fondų buhalterinę apskaitą, rengia finansinių ataskaitų rinkinius, pajamų ir išlaidų sąmatas ir teikia jas tvirtinti draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai;
5) prižiūri, ar indėlių draudimo sistemos dalyviai ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviai laikosi šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytų reikalavimų;
6) įvertina trečiųjų valstybių, kurių kredito įstaigos, finansų maklerių įmonės ar valdymo įmonės steigia filialus Lietuvos Respublikoje, indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo (kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygas;
7) vertina savo, Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo riziką;
8) bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių indėlių draudimo sistemų administratoriais, priežiūros institucijomis ir Europos bankininkystės institucija;
9) atlieka indėlių draudimo sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;
10) atlieka šiuo ir kitais įstatymais jai pavestas funkcijas.
Draudimo įmonės sprendimai dėl indėlių draudimo ir įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimo, ginčai dėl indėlių draudimo įmokų, specialiųjų indėlių draudimo įmokų, įsipareigojimų investuotojams draudimo įmokų ir kiti ginčai su indėlių draudimo sistemos dalyviais ir įsipareigojimų investuotojams sistemos dalyviais sprendžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
39 straipsnis. Indėlių draudimo sistemos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
Draudimo įmonė ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus, o prireikus – dažniau, atlieka indėlių draudimo sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kurio tikslas – įvertinti draudimo įmonės pasirengimą išmokėti indėlių draudimo išmokas ir indėlių draudimo sistemos dalyvių pasirengimą draudimo įmonei pateikti indėlių draudimo išmokoms apskaičiuoti ir išmokėti reikalingus duomenis.
Indėlių draudimo sistemos dalyviai draudimo įmonės prašymu privalo pateikti indėlių draudimo sistemos testavimui atlikti būtinus duomenis. Draudimo įmonė indėlių draudimo sistemos testavimui nepalankiausiomis sąlygomis atlikti būtiną informaciją naudoja tik konkrečiam testavimui atlikti ir šią informaciją laiko ne ilgiau, negu būtina šiam tikslui. Testavimui atlikti naudojami anoniminiai ir (arba) koduoti duomenys.
Indėlių draudimo sistemos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarką ir duomenų, reikalingų testavimui atlikti, formą ir pateikimo terminus nustato draudimo įmonės taryba ir skelbia draudimo įmonės interneto svetainėje.
40 straipsnis. Draudimo įmonės teisės
Draudimo įmonė, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) gauti iš asmenų informaciją, susijusią su draudimo įmonės funkcijų atlikimu ir reikalingą draudimo įmonės tikslams įgyvendinti, įstatymų nustatyta tvarka susipažinti su valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę (gamybinę), banko ir kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančia informacija, taip pat informacija apie įstatymų saugomus asmens duomenis;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka nutraukti indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimą;
3) gauti iš priežiūros institucijos šią informaciją: apie indėlių draudimo sistemos dalyviams ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviams pritaikytas poveikio priemones; apie nustatytas problemas, dėl kurių draudimo įmonei gali tekti imtis veiksmų; apie teisės priimti indėlius indėlių draudimo sistemos dalyviams atšaukimą; apie indėlių draudimo sistemos dalyviams ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviams suteiktas teises;
4) pasitelkti savo funkcijoms atlikti specialistų ir ekspertų ar kitų kompetentingų asmenų;
5) sudaryti bendradarbiavimo ir keitimosi informacija sutartis su valstybių narių ir trečiųjų valstybių indėlių draudimo sistemomis, kitomis institucijomis ir įstaigomis bei sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus, kurie neprieštarauja šiam įstatymui, draudimo įmonės įstatams ir jos veiklos tikslams;
6) tvarkyti su šio įstatymo įgyvendinimu susijusius asmens duomenis;
7) draudimo įmonės tarybos nustatyta tvarka skolintis draudimo įmonės ir administruojamų fondų įsipareigojimams vykdyti;
8) draudimo įmonės tarybos nustatyta tvarka suteikti paskolas kitų valstybių narių indėlių draudimo sistemoms;
9) turėti sąskaitų Lietuvos Respublikos kredito įstaigose ar kitos valstybės narės kredito įstaigose (įskaitant valstybės narės kredito įstaigos filialus, veikiančius Lietuvos Respublikoje);
10) šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytais būdais ir sąlygomis dalyvauti finansuojant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą.
Draudimo įmonė gali turėti ir kitų teisių, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose.
41 straipsnis. Draudimo įmonės organai
Draudimo įmonės organai yra draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, draudimo įmonės taryba ir vienasmenis valdymo organas – draudimo įmonės vadovas. Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir draudimo įmonės vadovo teisėms ir pareigoms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, be Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai priskirtų funkcijų:
1) tvirtina draudimo įmonės ir administruojamų fondų pajamų ir išlaidų sąmatas;
2) tvirtina ataskaitinių finansinių metų draudimo įmonės veiklos ataskaitą;
3) tvirtina draudimo įmonės ir administruojamų fondų metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir draudimo įmonės pelno (nuostolių) paskirstymą;
4) gavusi draudimo įmonės tarybos išvadą, nustato metinę periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų sumą ir, gavusi priežiūros institucijos išvadą, – specialiųjų (ex post) indėlių draudimo įmokų sumą;
5) gavusi priežiūros institucijos išvadą, nustato Pertvarkymo fondo administravimo įmokų apskaičiavimo metodiką ir tvirtina tam tikrų metų Pertvarkymo fondo administravimo įmokų dydį;
6) gavusi draudimo įmonės tarybos išvadą, priima sprendimą šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytais būdais ir sąlygomis dalyvauti finansuojant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą;
7) tvirtina draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir draudimo įmonės tarybos informavimo apie atstovavimą draudimo įmonei bankrutuojančiose kredito įstaigose aprašą;
8) atlieka kitas įstatymuose ir draudimo įmonės įstatuose nustatytas funkcijas.
Draudimo įmonės tarybą sudaro 5 nariai. Lietuvos Respublikos finansų ministras į draudimo įmonės tarybą skiria 3 narius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas – 2 narius. Draudimo įmonės tarybos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministras. Draudimo įmonės tarybos sutikimu posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti po vieną bankų, finansų maklerių įmonių, valdymo įmonių ir kredito unijų asociacijų atstovą.
Draudimo įmonės tarybos narių kadencija – 4 metai, kadencijų skaičius neribojamas. Tarybos nario kadencijos terminas skaičiuojamas nuo jo patvirtinimo dienos. Draudimo įmonės tarybos narį skyrusi institucija gali jį atšaukti nepasibaigus jo kadencijai ir vietoj jo paskirti kitą narį. Tarybos narys gali atsistatydinti įteikęs prašymą jį skyrusiai institucijai. Sprendimas dėl tarybos nario atsistatydinimo priimamas ir kitas atstovas į draudimo įmonės tarybą paskiriamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo atsistatydinti įteikimo dienos.
Draudimo įmonės tarybos veiklai vadovauja tarybos pirmininkas, o kai jo nėra, – tarybos pirmininko pavaduotojas. Draudimo įmonės tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją draudimo įmonės taryba renka iš savo narių.
Draudimo įmonės taryba:
1) teikia draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl draudimo įmonės veiklos strategijos;
2) priima sprendimus dėl indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimo;
3) priima su šio įstatymo įgyvendinimu susijusius teisės aktus;
4) nustato informacijos teikimo indėlininkams tvarką;
5) tvirtina Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo sąnaudų sąmatą;
6) teikia draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai metinę veiklos ataskaitą;
7) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
Draudimo įmonės vadovas yra atskaitingas draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.
42 straipsnis. Pareiga saugoti Lietuvos Respublikos įstatymų saugomas paslaptis ar duomenis
Informacija, kuri laikoma draudimo įmonės paslaptimi, gali būti teikiama tik įstatymų nustatytoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka.
Draudimo įmonė indėlininkų ir investuotojų duomenis tvarko vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.
43 straipsnis. Draudimo įmonės nuosavas kapitalas ir pelno paskirstymas
Draudimo įmonės nuosavą kapitalą sudaro:
1) draudimo įmonės savininko kapitalas;
2) privalomasis rezervas;
3) perkainojimo rezervas (rezultatai);
4) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).
Draudimo įmonės nuosavo kapitalo lėšos investuojamos draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka.
Visas draudimo įmonės pelnas skiriamas į privalomąjį rezervą.
Draudimo įmonės privalomasis rezervas gali būti naudojamas:
1) indėlių draudimo išmokoms ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokoms mokėti, kai fonde, iš kurio mokamos draudimo išmokos, trūksta pinigų;
2) draudimo įmonės ūkinės veiklos nuostoliams dengti.
Draudimo įmonės privalomojo rezervo sudarymui, dydžiui ir naudojimui netaikomos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatos.
Draudimo įmonės nepaskirstytieji nuostoliai perkeliami į kitus finansinius metus.
44 straipsnis. Draudimo įmonės pajamos ir išlaidos
Draudimo įmonės pajamas sudaro:
1) Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšos šių fondų administravimo sąnaudoms dengti bei Pertvarkymo fondo dalyvių mokamos Pertvarkymo fondo administravimo įmokos;
2) pajamos iš draudimo įmonės nuosavo kapitalo investavimo;
3) kitos pajamos.
Draudimo įmonės išlaidas sudaro:
1) administruojamų fondų administravimo išlaidos;
2) nuosavo kapitalo investavimo išlaidos;
3) kitos išlaidos.
Draudimo įmonės pajamos ir išlaidos į apskaitą traukiamos atskirai nuo administruojamų fondų pajamų ir išlaidų.
45 straipsnis. Draudimo įmonės ir jos administruojamų fondų apskaita, finansinių ataskaitų rinkiniai ir jų skelbimas
Draudimo įmonė savo buhalterinę apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinį sudaro vadovaudamasi buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančiais teisės aktais ir Verslo apskaitos standartais.
Administruojamų fondų buhalterinę apskaitą draudimo įmonė tvarko kiekvieno atskirai ir sudaro kiekvieno atskirus finansinių ataskaitų rinkinius Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.
Draudimo įmonė rengia ir teikia tvirtinti draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai draudimo įmonės ir administruojamų fondų pajamų ir išlaidų sąmatas.
Draudimo įmonė savo ir administruojamų fondų metinių finansinių ataskaitų rinkinius turi pateikti draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai tvirtinti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Patvirtintus savo ir administruojamų fondų metinių finansinių ataskaitų rinkinius draudimo įmonė turi paskelbti savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BANKO AR CENTRINĖS KREDITO UNIJOS PERTVARKYMO IR KREDITO UNIJŲ TURTO, TEISIŲ, SANDORIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ PERDAVIMO FINANSAVIMAS
46 straipsnis. Draudimo įmonės dalyvavimas finansuojant banko ar Centrinės kredito unijos pertvarkymą
Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 105 straipsnyje nustatytu atveju draudimo įmonė dalyvauja finansuojant banko ar Centrinės kredito unijos pertvarkymą, iš Indėlių draudimo fondo pervesdama lėšų pertvarkymo institucijos nurodytam subjektui. Pervedamų lėšų sumą, pasikonsultavusi su draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, nustato pertvarkymo institucija.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta suma:
1) kai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turi būti lygi apdraustųjų indėlių sumai, kuri būtų buvusi nurašyta siekiant padengti banko ar Centrinės kredito unijos nuostolius pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 78 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tokiu atveju laikoma, kad apdraustieji indėliai yra įtraukti į gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo apimtį ir nurašomi kaip antrąja eile tenkinami kreditoriaus reikalavimai;
2) kai taikoma bet kuri kita pertvarkymo priemonė, išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytą priemonę, turi būti lygi nuostolių, kurių apdraustųjų indėlių savininkai būtų patyrę, sumai. Tokiu atveju laikoma, kad apdraustųjų indėlių savininkų nuostoliai atsiranda kaip kreditorių nuostoliai, kreditorių reikalavimus tenkinant antrąja eile;
3) negali būti didesnė už sumą, kurią Indėlių draudimo fondas būtų turėjęs išmokėti apdraustųjų indėlių savininkams, jeigu bankui ar Centrinei kredito unijai būtų buvusi iškelta bankroto byla. Jeigu pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 90 straipsnį atlikus vertinimą nustatoma, kad Indėlių draudimo fondo sumokėta suma buvo didesnė už sumą, kurią Indėlių draudimo fondas būtų išmokėjęs apdraustųjų indėlių savininkams, jeigu bankui ar Centrinei kredito unijai būtų buvusi iškelta bankroto byla, tas sumų skirtumas turi būti grąžintas į Indėlių draudimo fondą iš Pertvarkymo fondo lėšų;
4) visais atvejais negali viršyti 50 procentų nacionalinio tikslinio lygio.
Indėlių draudimo fondo lėšos negali būti naudojamos banko, Centrinės kredito unijos ar laikinosios įstaigos rekapitalizavimui, taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 78 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Indėlininkas, kurio tinkamas drausti indėlis, laikytas pertvarkomame finansų sektoriaus subjekte (toliau – pertvarkomas subjektas), buvo perduotas kitam subjektui įgyvendinant verslo perleidimo priemonę arba laikinosios įstaigos priemonę, nuo indėlio perdavimo dienos netenka teisių reikalauti iš draudimo įmonės indėlių draudimo išmokos už neperduotą savo indėlio dalį, likusią pertvarkomame subjekte, jeigu perduota indėlio suma lygi arba didesnė už šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytą indėlių draudimo sumą.
Draudimo įmonės dalyvavimas finansuojant banko ar Centrinės kredito unijos pertvarkymą prilyginamas indėlių draudimo išmokos išmokėjimui. Kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pertvarkomam subjektui atveju tas pertvarkomas subjektas privalo pertvarkymui finansuoti panaudota suma padidinti įsipareigojimus draudimo įmonei.
47 straipsnis. Draudimo įmonės dalyvavimas finansuojant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą
Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, iš priežiūros institucijos gavusi informaciją apie pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatas numatomą vykdyti kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą kitam bankui ar kitai kredito įstaigai, sprendžia klausimą dėl draudimo įmonės dalyvavimo finansuojant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą.
Draudimo įmonė dalyvauja finansuojant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą pervesdama lėšas kitai kredito įstaigai, kuri pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 651 straipsnio nuostatas perima kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus, kad būtų padengta perduodamų įsipareigojimų vertės ir kartu perduodamo turto, teisių ir sandorių vertės skirtumo suma.
Jeigu draudimo įmonė dalyvauja finansuojant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą, bendra draudimo įmonės mokama suma neturi viršyti:
1) sumos, kurią, įvykus indėlių draudžiamajam įvykiui, draudimo įmonė pagal šį įstatymą privalėtų išmokėti kredito unijos, kurios turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai perduodami, indėlininkams;
2) 50 procentų nacionalinio tikslinio lygio.
Draudimo įmonės dalyvavimas finansuojant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą prilyginamas indėlių draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams išmokėjimui. Kredito unija, kurios turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai perduodami, privalo perdavimui finansuoti panaudota suma padidinti įsipareigojimus draudimo įmonei.
Indėlininkas, kurio tinkami drausti indėliai, laikyti kredito unijoje, buvo perduoti bankui ar kitai kredito įstaigai, nuo indėlių perdavimo dienos netenka teisių reikalauti iš draudimo įmonės indėlių draudimo išmokos už neperduotą savo indėlių dalį, likusią kredito unijoje, jeigu perduota indėlių suma lygi arba didesnė už šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytą indėlių draudimo sumą.
Lietuvos Respublikos
indėlių ir įsipareigojimų
investuotojams draudimo įstatymo
1 priedas
(Informacijos indėlininkui teikimo forma)
INFORMACIJA INDĖLININKUI
Pagrindinė informacija apie indėlio apsaugą
(Įrašyti kredito įstaigos pavadinimą) laikomi indėliai yra draudžiami
valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“
Apsaugos riba
iki 100 000 eurų vienam indėlininkui už visus vienoje kredito įstaigoje laikomus indėlius1
Jei turite daugiau indėlių toje pačioje kredito įstaigoje
visi jūsų indėliai, laikomi toje pačioje kredito įstaigoje, susumuojami ir bendrai sumai taikoma 100 000 eurų apsaugos riba1
Jei turite bendrą sąskaitą su kitu (kitais) asmeniu (asmenimis)
100 000 eurų riba atskirai taikoma kiekvienam indėlininkui2
Indėlių draudimo išmokos išmokėjimo terminas, jeigu kredito įstaiga nevykdo įsipareigojimų
20 darbo dienų3 (patikslinti įsigaliojus kitam terminui)
Indėlių draudimo išmokos išmokėjimo valiuta
eurai
Kontaktiniai duomenys
(Įrašyti valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ adresą, telefoną, faksą, el. pašto adresą)
Daugiau informacijos
www.iidraudimas.lt
Indėlininko patvirtinimas, kad gavo informaciją
Pastabos:
1 Jeigu indėlis negrąžinamas dėl to, kad kredito įstaiga nepajėgi įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, indėlininkams valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmoka indėlių draudimo išmokas. Didžiausia indėlių, laikomų vienoje kredito įstaigoje, draudimo išmokos suma vienam indėlininkui yra 100 000 eurų. Nustatant indėlių draudimo išmokos dydį, visi toje pačioje kredito įstaigoje laikomi indėliai yra susumuojami. Pavyzdžiui, jeigu indėlininkas turi taupomąją sąskaitą, kurioje yra 90 000 eurų, ir einamąją sąskaitą, kurioje yra 20 000 eurų, jam bus išmokama tik 100 000 eurų draudimo išmoka.
Tam tikrais atvejais (kai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos pervesti pinigai už parduotą indėlininkui nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį būstą; indėlininko paveldėti pinigai pagal testamentą arba pagal įstatymą; indėlininko kaip naudos gavėjo pagal gyvybės draudimo sutartį ar jos esmę atitinkančią sutartį mirties atveju gauti pinigai; indėlininko kaip kompensacija arba išmoka įstatymų nustatytais atvejais dėl kito asmens žūties atliekant darbo ar tarnybines pareigas gauti pinigai; išmokos ar kompensacijos už smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą) indėliai apsaugomi didesne kaip 100 000 eurų suma.
Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje adresu: www.iidraudimas.lt.
2 Jeigu turite bendrą sąskaitą su kitu (kitais) asmeniu (asmenimis), 100 000 eurų apsaugos riba atskirai taikoma kiekvienam indėlio bendraturčiui.
3 Draudimo išmokų išmokėjimas.
Atsakinga už indėlių draudimo sistemą yra valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ (įrašyti valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ adresą, telefoną, faksą, el. pašto adresą), interneto svetainė: www.iidraudimas.lt. Ji grąžins jūsų indėlius (iki 100 000 eurų) ne vėliau kaip per:
– 20 darbo dienų iki 2018 m. gruodžio 31 d.;
– 15 darbo dienų nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;
– 10 darbo dienų nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.;
– 7 darbo dienas nuo 2024 m. sausio 1 d.
Jei iki 2023 m. gruodžio 31 d. indėlių draudimo išmokos neišmokamos per 7 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos, nuo 2016 m. gegužės 16 d. indėlininko prašymu jam per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išmokama minimaliosios mėnesinės algos dydžio, bet ne didesnė negu indėlininko turimų tinkamų drausti indėlių suma, indėlių draudimo išmokos dalis (avansinė indėlių draudimo išmoka).
Jeigu per šiuos terminus draudimo išmoka jums nebuvo išmokėta, turėtumėte susisiekti su valstybės įmone „Indėlių ir investicijų draudimas“. Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje adresu: www.iidraudimas.lt.
Kita svarbi informacija.
Iš principo visi mažmeninių indėlininkų ir įmonių indėliai yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Tam tikriems indėliams taikomos išimtys nurodytos valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ interneto svetainėje www.iidraudimas.lt. Jūsų paprašyta kredito įstaiga taip pat informuos jus, ar tam tikri produktai yra apdrausti. Jeigu indėliai apdrausti, kredito įstaiga tai patvirtina ir sąskaitos išraše.
Lietuvos Respublikos
indėlių ir įsipareigojimų
investuotojams draudimo įstatymo
2 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 2 tomas, p. 311).
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL 2014 L 173, p. 149).
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190).“
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).