LegalizeLietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymas
Maksimalus paskolos ir turto (užstato) vertės santykis, kuriuo remiantis nustatoma paskolos dalis, įtraukiama į padengimo bei papildomo padengimo užtikrinamuoju turtu dydžio skaičiavimą: gyvenamosios paskirties turto paskoloms taikoma 70 procentų, o komercinės paskirties turto paskoloms – 60 procentų. Šis maksimalus paskolos ir turto vertės santykis taikomas visu paskolos, įtrauktos į užtikrinamąjį turtą, laikotarpiu. Skaičiuojant paskolos ir turto vertės santykį, imama užstato rinkos vertė.
Užstato rinkos vertės stebėsena ir tikslinimas atliekami vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 208 straipsnio 3 dalies ir 229 straipsnio 1 dalies reikalavimais.
Turto vertės stebėsena, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 208 straipsnio 3 dalies a punkte, atliekama bent kartą per metus, nebent padengtųjų obligacijų programoje nustatyta dažnesnė stebėsena arba prireikus dažnesnę stebėseną reikalauja atlikti užtikrinamojo turto grupės stebėtojas ar priežiūros institucija.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
RIZIKŲ, SUSIJUSIŲ SU UŽTIKRINAMUOJU TURTU, MAŽINIMAS
50 straipsnis. Išvestinių finansinių priemonių naudojimas
Padengtųjų obligacijų emitentas, naudodamasis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, privalo valdyti palūkanų normos ir valiutų kursų svyravimo rizikas, susijusias su užtikrinamuoju turtu.
Išvestinių finansinių priemonių sandoriai ar kiti susitarimai sudaromi tik rizikai valdyti ir:
1) tik tiek, kiek tai būtina rizikai valdyti, tenkinant investuotojų interesus. Sumažėjus apdraustajai rizikai, šių sandorių apimtis koreguojama, o apdraustajai rizikai išnykus, šie sandoriai pasibaigia;
2) su sąlyga, kad tokie sandoriai yra pakankamai pagrįsti dokumentais ir sudaromi pagal įprastas šio sektoriaus pagrindines sutartis (angl. master agreements);
3) su sąlyga, kad tokių sandorių negalima nutraukti dėl padengtųjų obligacijų emitento nemokumo, pertvarkymo, likvidavimo ar kito panašaus proceso pradžios, tačiau mokėjimų įsipareigojimų nevykdymas gali būti laikomas pagrįstu tokio sandorio ar susitarimo nutraukimo pagrindu;
4) su sąlyga, kad draudžiama atlikti įskaitymą pagal kitus su padengtųjų obligacijų emitentu sudarytus išvestinių finansinių priemonių sandorius;
5) su sąlyga, kad vadovaujantis 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų su visais pakeitimais nuostatomis jiems netaikomi tarpuskaitos reikalavimai;
6) su sąlyga, kad užtikrinamasis turtas nėra teikiamas kaip užstatas įsipareigojimams pagal išvestinių finansinių priemonių sandorį užtikrinti;
7) su sąlyga, kad tokio sandorio sutartyje yra nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad kitos sandorio šalies kreditingumui sumažėjus iki nepriimtino lygio tokia sandorio šalis turės pateikti pakankamą užtikrinimo priemonę arba užtikrinti, kad šią šalį pakeistų kita sandorio šalis;
8) su sąlyga, kad tokie sandoriai yra atskirti pagal šio įstatymo 32 straipsnį.
Priežiūros institucija nustato pagal padengtųjų obligacijų programas sudaromų išvestinių finansinių priemonių sandorių šalių tinkamumo kriterijus, būtinus dokumentus dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių, sandorio šalies pakeitimo tvarką ir sąlygas, kai sumažėja šios sandorio šalies kreditingumas.
51 straipsnis. Likvidumo atsarga
Padengtųjų obligacijų emitentas privalo užtikrinti, kad užtikrinamojo turto grupę nuolatos sudarytų tiek likvidžiojo turto, kad jo bet kuriuo metu pakaktų artimiausių 180 dienų didžiausiam sukauptam grynajam netenkamų pinigų srautui padengti.
Likvidumo atsargą gali sudaryti šis turtas:
1) 1, 2A arba 2B lygio reikalavimus atitinkantis turtas pagal 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013, kuris įvertinamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 2015/61 ir kurį išleido ne vienas iš šių subjektų:
pati kredito įstaiga, išleidžianti padengtąsias obligacijas;
kredito įstaigos patronuojančioji įmonė, kuri nėra viešojo sektoriaus įmonė ir kredito įstaiga;
kredito įstaigos patronuojamoji įmonė;
kredito įstaigos patronuojančiosios įmonės kita patronuojamoji įmonė;
specialiosios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė ar subjektas, su kuriais kredito įstaiga turi glaudžių ryšių;
2) trumpalaikės kredito įstaigų pozicijos, kurios priskiriamos 1 arba 2 kredito kokybės žingsniui, arba trumpalaikiai indėliai kredito įstaigose, kurie priskiriami 1, 2 arba 3 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies c punktą.
Likvidžiajam turtui apskaičiuoti emitentas taiko likvidžiojo turto rinkos vertę, vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2015/61 9 straipsnio nuostatomis.
Į likvidumo atsargos skaičiavimą negali būti įtraukiami įkeičiamu turtu neužtikrinti reikalavimai, susiję su pradelstomis pozicijomis ir neįvykdytomis pozicijomis.
Jeigu padengtųjų obligacijų išpirkimo terminai yra pratęsti pagal išpirkimo terminų pratęsimo struktūrą, atitinkančią šio įstatymo 54 straipsnyje nustatytus kriterijus, skaičiuojant likvidumo atsargos reikalavimą, gali būti laikoma, kad obligacijos išperkamos suėjus galutiniam teisiškai privalomam jų išpirkimo terminui, o ne emisijos sąlygose nustatytam jų išpirkimo terminui.
Padengtųjų obligacijų išpirkimo įmokų ir palūkanų mokėjimai gali būti neįtraukiami į likvidumo atsargos skaičiavimą, jeigu padengtosioms obligacijoms taikomi finansavimo atitikmens reikalavimai.
Likvidžiajam turtui taikomi šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyti atskyrimo reikalavimai.
52 straipsnis. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
Padengtųjų obligacijų emitentas priežiūros institucijos nustatyta tvarka bent kartą per ketvirtį privalo atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, siekdamas nustatyti, ar susidarius finansiškai ypač nepalankioms sąlygoms užtikrinamojo turto, įskaitant papildomą užtikrinimą, pakaktų neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliajai sumai padengti, kaip nustatyta šio įstatymo 48 straipsnyje.
Atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, turi būti vertinama bent jau:
1) palūkanų normų rizika;
2) valiutų kurso pasikeitimo rizika;
3) kredito rizika;
4) likvidumo rizika;
5) įskaitymo rizika;
6) užtikrinamojo turto sumaišymo su kitu turtu rizika.
Atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis atsižvelgiama į tam tikrus riziką mažinančius veiksnius, pavyzdžiui, išvestinių finansinių priemonių sandorius ir kitus susitarimus, sudarytus siekiant sumažinti tokią riziką.
53 straipsnis. Veiklos politika
Padengtųjų obligacijų emitentas privalo būti nusistatęs politiką ir procedūras, pagal kurias būtų nuolat visu padengtųjų obligacijų galiojimo laikotarpiu tikrinama, ar padengtųjų obligacijų bendrovė turi pakankamai likvidžiojo ir užtikrinamojo turto, atsižvelgiant į likvidžiojo ir užtikrinamojo turto pobūdį, sudėtį, minimalų papildomo užtikrinimo, įskaitant privalomą ir sutartinį papildomą užtikrinimą, jeigu jis taikomas, dydį, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 47 straipsnį ir nurodytą 48 straipsnyje, privalomą likvidumo atsargą, kaip nurodyta šio įstatymo 51 straipsnyje, taip pat įvertinus galimas nepalankias rinkos sąlygas.
54 straipsnis. Padengtųjų obligacijų išpirkimo terminų pratęsimo struktūra
Padengtųjų obligacijų emitentas gali leisti padengtųjų obligacijų emisijas, emisijos dokumentuose numatydamas išpirkimo terminų pratęsimo struktūrą, jeigu investuotojų apsauga užtikrinama šiais būdais:
1) padengtųjų obligacijų emitentas negali pratęsti padengtųjų obligacijų išpirkimo termino savo nuožiūra;
2) padengtųjų obligacijų išpirkimo terminas gali būti pratęsiamas tik esant objektyvioms padengtųjų obligacijų išpirkimo termino pratęsimo priežastims, nurodytoms padengtųjų obligacijų sutartyse ir padengtųjų obligacijų emisijos dokumentuose;
3) investuotojams padengtųjų obligacijų emisijos dokumentuose pateikiama pakankamai informacijos apie padengtųjų obligacijų išpirkimo termino pratęsimą, kad jie galėtų nustatyti padengtųjų obligacijų riziką, išsamiai aprašant:
padengtųjų obligacijų išpirkimo termino pratęsimo priežastis;
padengtųjų obligacijų emitento nemokumo, pertvarkymo, likvidavimo ar kito panašaus proceso pradėjimo pasekmes padengtųjų obligacijų išpirkimo termino pratęsimui;
priežiūros institucijos ir specialiojo administratoriaus teises ir pareigas, susijusias su padengtųjų obligacijų išpirkimo termino pratęsimu;
4) bet kuriuo metu galima nustatyti galutinį padengtųjų obligacijų išpirkimo terminą;
5) padengtųjų obligacijų išpirkimo termino pratęsimas nekeičia padengtųjų obligacijų reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 30 ir 31 straipsniuose;
6) pratęsiant obligacijų išpirkimo terminą dėl pradėto padengtųjų obligacijų emitento nemokumo, pertvarkymo, likvidavimo ar kito panašaus proceso, nekeičiamas padengtųjų obligacijų investuotojų ir specialiųjų kreditorių reikalavimų eiliškumas ir padengtųjų obligacijų programos pradžioje nustatyto išpirkimo termino eiliškumas.
Specialusis administratorius turi teisę pratęsti padengtųjų obligacijų išpirkimo terminą, jeigu tenkinamos padengtųjų obligacijų išpirkimo termino pratęsimo sąlygos, nurodytos emisijos dokumentuose.
Priežiūros institucija nustato objektyvių padengtųjų obligacijų išpirkimo termino pratęsimo priežasčių sąrašą.
DEVINTASIS SKIRSNIS
PADENGTŲJŲ OBLIGACIJŲ EMITENTAI IR JŲ VEIKLOS REIKALAVIMAI
55 straipsnis. Viešasis padengtųjų obligacijų programų sąrašas
Kredito įstaiga turi teisę išleisti padengtąsias obligacijas pagal padengtųjų obligacijų programą, jeigu ši programa yra įtraukta į viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą. Viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą tvarko priežiūros institucija.
Viešajame padengtųjų obligacijų programų sąraše pagal padengtųjų obligacijų programoje pateiktą informaciją nurodoma, ar bus leidžiamos vienos ar skirtingų klasių užtikrinamuoju turtu padengtos obligacijos. Taip pat nurodomas padengtųjų obligacijų programos emitentas ir, jeigu taikoma, ar padengtosios obligacijos bus žymimos terminais „Europos padengtoji obligacija“, „Europos padengtoji obligacija (aukščiausioji rūšis)“ ar kitais žodžių junginiais su šiais terminais.
Padengtųjų obligacijų emitentas apie kiekvieną atskirą emisiją informuoja priežiūros instituciją jos nustatyta tvarka ir priežiūros institucijai pateikia galutines padengtųjų obligacijų emisijos sąlygas nedelsdamas, ne vėliau kaip iki padengtųjų obligacijų emisijos galiojimo pradžios. Šios dalies nuostatos netaikomos, jeigu prospektas turi būti tvirtinamas vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Priežiūros institucija Europos bankininkystės institucijai kasmet pateikia sąrašus kredito įstaigų, kurių padengtųjų obligacijų programos įtrauktos į viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą. Kartu pateikiama informacija apie tai, kurios padengtosios obligacijos bus žymimos terminais „Europos padengtoji obligacija“, „Europos padengtoji obligacija (aukščiausioji rūšis)“ ar kitais žodžių junginiais su šiais terminais.
56 straipsnis. Prašymas įtraukti į viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą ir išbraukimas iš jo
Kredito įstaiga, ketinanti išleisti padengtųjų obligacijų emisiją pagal programą, kuri nėra įtraukta į viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą, turi kreiptis į priežiūros instituciją, prašydama įtraukti padengtųjų obligacijų programą į viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą.
Priežiūros institucija nustato įtraukimo į viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą tvarką.
Priežiūros institucija priima sprendimą įtraukti padengtųjų obligacijų programą į viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą, jeigu tenkinami šie reikalavimai:
1) emitentas yra kredito įstaiga;
2) padengtosios obligacijos užtikrintos pakankamu, kaip nustatyta šio įstatymo 48 straipsnyje, užtikrinamuoju turtu;
3) padengtųjų obligacijų emitentas užtikrina mokėjimo įsipareigojimų, kylančių iš padengtųjų obligacijų, vykdymą;
4) padengtųjų obligacijų emitentas pateikia priežiūros institucijai savo veiklos programą, kurioje numatytas padengtųjų obligacijų išleidimas;
5) padengtųjų obligacijų emitentas turi nustatytas paskolų, kurios sudaro užtikrinamąjį turtą, suteikimo, pakeitimo, atnaujinimo ir refinansavimo politikas, taiko procesus ir metodikas investuotojų interesams apsaugoti;
6) padengtųjų obligacijų emitento vadovai ir personalas, administruosiantys padengtųjų obligacijų programą ir emitento įsipareigojimus, susijusius su užtikrinamuoju turtu, turi priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ir patirtį;
7) investuotojai, kai padengtųjų obligacijų bendrovė yra įsteigta kitoje valstybėje narėje, padengtųjų obligacijų bendrovės atžvilgiu turi bent lygiavertes teises kaip ir Lietuvos Respublikoje įsteigtos padengtųjų obligacijų bendrovės atžvilgiu, padengtųjų obligacijų bendrovė yra įsipareigojusi teikti priežiūros institucijai visą šiame įstatyme nurodytą informaciją ir, priežiūros institucijos vertinimu, nėra aplinkybių, trukdysiančių jai atlikti veiksmingą šių padengtųjų obligacijų priežiūrą;
8) emitentas yra pasirengęs užtikrinti užtikrinamojo turto grupės stebėjimą pagal šio įstatymo reikalavimus;
9) padengtųjų obligacijų emitentas ir padengtųjų obligacijų bendrovė laikosi kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų ir jo įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų.
Priežiūros institucija atsisako įtraukti padengtųjų obligacijų programą į viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą, jeigu:
1) padengtųjų obligacijų emitentas nepateikia teisės aktuose nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, pateikia ne visus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, pateikia dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, neatitinkančius finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar per nustatytą terminą dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos nepapildo ir (ar) nepatikslina, pateikia neteisingus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją;
2) patenkinus prašymą būtų pakenkta investuotojų interesams arba Lietuvos Respublikos finansų rinkų stabilumui ir patikimumui dėl priežasčių, susijusių su padengtųjų obligacijų emitentu, padengtųjų obligacijų bendrove arba užtikrinamuoju turtu ar jo kokybe;
3) padengtųjų obligacijų programos dydis neproporcingai padidintų padengtųjų obligacijų emitento įsipareigojimus, įskaitant ir įsipareigojimus pagal išleistas ir dar neapmokėtas padengtąsias obligacijas, ir prašymo pateikimo metu turimas kapitalas netenkintų kapitalo reikalavimų, kurie būtų taikomi prisiėmus šiuos įsipareigojimus.
Priežiūros institucija, išnagrinėjusi pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktą prašymą ir pateiktus dokumentus, duomenis ir informaciją, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą įtraukti arba atsisakyti įtraukti padengtųjų obligacijų programą į viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą, vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 431 straipsnio nuostatomis.
Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą įtraukti padengtųjų obligacijų programą į viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą, įtraukia ją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
Priežiūros institucija turi teisę motyvuotu sprendimu ir savo nustatyta tvarka laikinai sustabdyti padengtųjų obligacijų emitento teisę toliau leisti tam tikras į viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą įrašytas padengtąsias obligacijas arba uždrausti padengtųjų obligacijų emitentui jas toliau leisti, jeigu nustato, kad padengtųjų obligacijų emitentas ar padengtųjų obligacijų bendrovė nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.
Priežiūros institucijai priėmus sprendimą, nurodytą šio straipsnio 7 dalyje, padengtųjų obligacijų emitentui ir toliau taikomos šio įstatymo nuostatos, išskyrus teisę leisti padengtąsias obligacijas, iki padengtosios obligacijos yra išperkamos ir atsiskaitoma su investuotojais pagal šias padengtąsias obligacijas. Emitento teisė leisti padengtąsias obligacijas laikoma sustabdyta, iki priežiūros institucija panaikina laikiną draudimą emitentui leisti tam tikras į viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą įrašytas padengtąsias obligacijas.
Priežiūros institucija išbraukia padengtųjų obligacijų programą iš viešojo padengtųjų obligacijų programų sąrašo tik pasibaigus visoms emisijoms, išleistoms pagal šią padengtųjų obligacijų programą.
57 straipsnis. Padengtųjų obligacijų emitento pakeitimas
Padengtųjų obligacijų emitentas turi teisę perleisti visas teises ir pareigas, susijusias su padengtosiomis obligacijomis, įskaitant teises ir pareigas, susijusias su išvestinių finansinių priemonių sandoriais, kitam padengtųjų obligacijų emitentui, gavusiam išankstinį priežiūros institucijos sutikimą priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Padengtųjų obligacijų emitentas privalo užtikrinti, kad sutartys, pagal kurias sudaromi išvestinių finansinių priemonių sandoriai, neribotų šioje dalyje nustatytos teisės perleisti teises ir pareigas, susijusias su išvestinių finansinių priemonių sandoriais, kitam padengtųjų obligacijų emitentui.
Jeigu teisės ir pareigos, susijusios su padengtosiomis obligacijomis, perleidžiamos emitentui, įsteigtam kitoje valstybėje narėje, padengtųjų obligacijų emitentas įsipareigoja pateikti priežiūros institucijai informaciją, kad teises ir pareigas perimantis emitentas atitinka ne žemesnius reikalavimus, negu šiame įstatyme padengtųjų obligacijų emitentui nustatyti reikalavimai, ir informaciją, kad investuotojai toje valstybėje narėje padengtųjų obligacijų emitento atžvilgiu turi bent lygiavertes teises kaip ir Lietuvos Respublikoje įsteigto padengtųjų obligacijų emitento atžvilgiu.
Padengtųjų obligacijų emitentas informaciją apie numatomą teisių ir pareigų perleidimą, įskaitant informaciją apie siūlomą naują padengtųjų obligacijų emitentą, turi pateikti priežiūros institucijai, vadovaudamasis jos nustatyta tvarka.
Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją ir priimti sprendimą dėl sutikimo arba nesutikimo, kad padengtųjų obligacijų emitentas gali perleisti visas savo teises ir pareigas, susijusias su padengtosiomis obligacijomis, kitam padengtųjų obligacijų emitentui, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 431 straipsnio nuostatomis.
Priežiūros institucija atsisako pritarti numatomam teisių ir pareigų perleidimui, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ir (arba) papildomai pareikalauti duomenys arba jie neteisingi;
2) galima daryti išvadą, kad numatomas teisių ir pareigų perleidimas turės neigiamą įtaką investuotojų interesams.
Investuotojų ar bet kokių trečiųjų asmenų sutikimas dėl padengtųjų obligacijų emitento teisių ir pareigų perleidimo nereikalingas, tačiau jie turi būti informuojami apie perleidimą emisijos dokumentuose nustatytu būdu. Priežiūros institucija, apie priimtą sprendimą dėl padengtųjų obligacijų emitento teisių ir pareigų perleidimo (emitento pakeitimą) informavusi teises ir pareigas perleidžiantį emitentą ir jas įsigyjantį emitentą, šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje. Padengtųjų obligacijų emitentas apie gautą sutikimą perduoti teises ir pareigas kitam emitentui paskelbia padengtųjų obligacijų emitento įstatuose nurodytame informacijos skelbimo šaltinyje ir interneto svetainėje, kurioje informacija saugoma iki padengtųjų obligacijų emisijos išpirkimo dienos. Skelbime nurodomi padengtųjų obligacijų emitento, teisių ir pareigų įgijėjo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, įmonės kodas), kontaktinė ir kita informacija, susijusi su emitento pakeitimu.
Kredito įstaiga, perėmusi padengtųjų obligacijų emitento teises ir pareigas pagal šio straipsnio 1 dalį, yra laikoma tokių padengtųjų obligacijų emitentu.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
PADENGTŲJŲ OBLIGACIJŲ EMITENTO VEIKLA
58 straipsnis. Padengtųjų obligacijų emitento pareigos
Padengtųjų obligacijų emitentas, išleidęs padengtąsias obligacijas, gautas lėšas paskolina padengtųjų obligacijų bendrovei užtikrinamajam turtui įsigyti, vadovaudamasis šio įstatymo 7 straipsniu. Tokiu atveju šio įstatymo 7 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
Padengtųjų obligacijų emitentas privalo užtikrinti, kad padengtosios obligacijos visą jų galiojimo laikotarpį atitiks padengtųjų obligacijų programoje nurodytas sąlygas.
Padengtųjų obligacijų emitentas ir padengtųjų obligacijų bendrovė privalo užtikrinti, kad visą padengtųjų obligacijų galiojimo laikotarpį nebūtų jokių aplinkybių, trukdančių atlikti veiksmingą šių obligacijų priežiūrą.
Padengtųjų obligacijų emitentas privalo registruoti visus savo sandorius, susijusius su padengtųjų obligacijų programa, ir turėti pakankamas ir tinkamas dokumentavimo sistemas ir procesus.
59 straipsnis. Atskaitomybės reikalavimai
Padengtųjų obligacijų emitentas privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka teikti įsipareigojimų pagal šį įstatymą laikymosi ataskaitas, kuriose teikiama informacija apie:
1) šio įstatymo 45, 46 ir 50 straipsniuose nustatytų reikalavimų laikymąsi;
2) užtikrinamojo turto atskyrimą;
3) užtikrinamojo turto grupės stebėtojo veiklą;
4) padengimo užtikrinamuoju turtu reikalavimų laikymąsi;
5) užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargą;
6) padengtąsias obligacijas, jeigu joms taikoma išpirkimo terminų pratęsimo struktūra;
7) testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus ir testavimo rezultatus.
Padengtųjų obligacijų emitentas privalo, vadovaudamasis teisės aktuose, reglamentuojančiuose atskaitomybę, nustatytais terminais, pateikti priežiūros institucijai padengtųjų obligacijų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su metiniu pranešimu ir auditoriaus išvadą, jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas padengtųjų obligacijų bendrovės įstatuose.
60 straipsnis. Informavimo pareiga
Padengtųjų obligacijų emitentas privalo nedelsdamas informuoti priežiūros instituciją, jeigu kuriuo nors metu užtikrinamasis turtas neatitinka arba gali neatitikti šio įstatymo 33 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Priežiūros institucija nustato informacijos, teikiamos pagal šio straipsnio 1 dalį, pateikimo formą ir būdus.
61 straipsnis. Veiklos tęstinumo planas
Padengtųjų obligacijų emitentas privalo turėti veiklos tęstinumo planą, kuriame nustatomos procedūros, kurias vykdant užtikrinamas sklandus perėjimas užtikrinamojo turto valdymą perduodant specialiajam administratoriui ir tinkamas padengtųjų obligacijų programos veikimas pertvarkant padengtųjų obligacijų emitentą.
Padengtųjų obligacijų emitentas privalo padengtųjų obligacijų bendrovei veiklos tęstinumo plane nustatyta tvarka ir sąlygomis pervesti lėšų sumą, padengiančią visas veiklos tęstinumo plane numatytas padengtųjų obligacijų bendrovės išlaidas, siekiant sklandžiai pereiti prie specialaus administravimo. Priežiūros institucija, įvertinusi padengtųjų obligacijų emitento veiklą, gali įpareigoti emitentą pervesti lėšų sumą anksčiau, negu nustatyta veiklos tęstinumo plane.
Priežiūros institucija detalizuoja veiklos tęstinumo plano reikalavimus.
62 straipsnis. Vienašalis padengtųjų obligacijų sutarties sąlygų pakeitimas
Padengtųjų obligacijų emitentas turi teisę vienašališkai pakeisti padengtųjų obligacijų sutarties sąlygas tik gavęs išankstinį priežiūros institucijos sutikimą. Priežiūros institucija nustato informacijos apie siūlomą vienašališką padengtųjų obligacijų sutarties sąlygų pakeitimą pateikimo būdą, terminus, formą, apimtį ir kitus reikalavimus. Keičiant informaciją padengtųjų obligacijų emisijos dokumente papildomai taikomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.
Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl numatomo vienašališko padengtųjų obligacijų sutartyje nustatytų sąlygų pakeitimo ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 431 straipsnio nuostatomis.
Priežiūros institucija atsisako pritarti numatomam vienašališkam padengtųjų obligacijų sutartyje nustatytų sąlygų pakeitimui, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ir (arba) papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2) galima daryti išvadą, kad numatomas vienašališkas padengtųjų obligacijų sutartyje nustatytų sąlygų pakeitimas gali turėti neigiamą įtaką investuotojų interesams arba (ir) trukdyti padengtųjų obligacijų emitentui arba padengtųjų obligacijų bendrovei laikytis šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
PADENGTŲJŲ OBLIGACIJŲ UŽTIKRINAMOJO TURTO GRUPĖS STEBĖJIMAS
63 straipsnis. Užtikrinamojo turto grupės stebėtojo paskyrimas
Padengtųjų obligacijų emitentas privalo paskirti nepriklausomą nuo padengtųjų obligacijų emitento ir nuo jo auditoriaus užtikrinamojo turto grupės stebėtoją. Užtikrinamojo turto grupės stebėtoją skiria ir atšaukia padengtųjų obligacijų emitentas.
Užtikrinamojo turto grupės stebėtoju gali būti tik asmuo, turintis teisę teikti auditoriaus paslaugas ir galintis būti paskirtas emitento auditoriumi pagal teisės aktų reikalavimus. Užtikrinamojo turto grupės stebėtoju negali būti asmuo, kuris auditavo padengtųjų obligacijų emitentą bent kartą per paskutinius 3 metus. Priežiūros institucija detalizuoja užtikrinamojo turto grupės stebėtojo paskyrimo ir atleidimo tvarką.
Priežiūros institucija turi teisę įpareigoti pakeisti užtikrinamojo turto grupės stebėtoją, jeigu jis nevykdo arba nebeatitinka šio įstatymo reikalavimų, keliamų užtikrinamojo turto grupės stebėtojui.
Paskyrus specialųjį administratorių, užtikrinamojo turto grupės stebėtojas perleidžia savo funkcijas specialiajam administratoriui šio įstatymo pagrindu.
64 straipsnis. Sutartis su užtikrinamojo turto grupės stebėtoju
Padengtųjų obligacijų emitentas iki padengtųjų obligacijų emisijos išleidimo privalo užtikrinti, kad su užtikrinamojo turto grupės stebėtoju būtų sudaryta sutartis dėl užtikrinamojo turto grupės stebėjimo ir priežiūros.
65 straipsnis. Užtikrinamojo turto grupės stebėtojo funkcijos, teisės ir pareigos
Užtikrinamojo turto grupės stebėtojas atlieka šias funkcijas:
1) tikrina, kiek užtikrinamojo turto grupė atitinka šio įstatymo 32, 33, 45, 46 ir 47 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir sąlygas, įskaitant įrašų apie kiekvieną užtikrinamąjį turtą, įeinantį į užtikrinamojo turto grupės sudėtį, tikslumą;
2) tikrina, ar padengtųjų obligacijų emitentas tinkamai laikosi šio įstatymo 50–52, 54 ir 66 straipsnių reikalavimų;
3) priežiūros institucijos nustatyta tvarka rengia metinę padengtųjų obligacijų emitento atitikties reikalavimams ataskaitą dėl priemonių, kurių padengtųjų obligacijų emitentas ėmėsi tam, kad atitiktų šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus, ir dėl turto, sudarančio užtikrinamojo turto grupę, kokybės ir kitų šiame įstatyme nustatytų su užtikrinamojo turto grupe susijusių reikalavimų;
4) vykdo kitus priežiūros institucijos teisėtus nurodymus.
Atlikdamas savo funkcijas, užtikrinamojo turto grupės stebėtojas turi teisę reikalauti iš padengtųjų obligacijų emitento ir (arba) padengtųjų obligacijų bendrovės, taip pat kitų asmenų, tvarkančių padengtųjų obligacijų emitento arba padengtųjų obligacijų bendrovės finansinę apskaitą arba atsakingų už ją, pateikti informaciją, įskaitant asmens duomenis, ir paaiškinimus, reikalingus užtikrinamojo turto grupės stebėtojo funkcijoms ir pareigoms atlikti.
Padengtųjų obligacijų emitento užtikrinamojo turto grupės stebėtojui priežiūros institucija gali pateikti rekomendacijas dėl jo rengiamoje metinėje padengtųjų obligacijų emitento atitikties reikalavimams ataskaitoje pateikiamos informacijos.
Užtikrinamojo turto grupės stebėtojas parengtą metinę padengtųjų obligacijų emitento atitikties reikalavimams ataskaitą per 3 mėnesius, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, pateikia padengtųjų obligacijų bendrovei, padengtųjų obligacijų emitentui ir priežiūros institucijai.
Užtikrinamojo turto grupės stebėtojas privalo nedelsdamas, kai tik sužino, informuoti padengtųjų obligacijų bendrovės vadovą, investuotoją, investuotojų atstovą (patikėtinį), jeigu toks yra paskirtas, padengtųjų obligacijų emitentą ir priežiūros instituciją, jeigu, užtikrinamojo turto grupės stebėtojo vertinimu, padengtųjų obligacijų emitentas nesilaiko ir užtikrinamojo turto grupė neatitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų ir kitų šiame įstatyme nustatytų su užtikrinamojo turto grupe susijusių reikalavimų.
Jeigu padengtųjų obligacijų emitentas nepateikia užtikrinamojo turto grupės stebėtojui visos informacijos ir paaiškinimų, kuriuos pastarasis turi teisę gauti pagal šį įstatymą, užtikrinamojo turto grupės stebėtojas nedelsdamas apie tokį faktą informuoja priežiūros instituciją.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
INFORMACIJOS TEIKIMAS INVESTUOTOJAMS
66 straipsnis. Padengtųjų obligacijų emitento pareiga teikti informaciją investuotojams
Padengtųjų obligacijų emitentas privalo investuotojams pateikti tiek informacijos, kad jie galėtų įvertinti padengtųjų obligacijų programos pobūdį ir visas su investavimu susijusias rizikas, taip pat atlikti išsamų patikrinimą.
Teikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją padengtųjų obligacijų emitentas privalo ne vėliau kaip per vieną mėnesį po kiekvieno kalendorinio ketvirčio pabaigos savo interneto svetainėje pateikti investuotojams:
1) visų pagal tą programą išleistų padengtųjų obligacijų, kurioms buvo suteiktas tarptautinių vertybinių popierių identifikavimo numeris ISIN, sąrašą;
2) informaciją apie kredito, rinkos, valiutos, palūkanų ir likvidumo rizikas, susijusias su užtikrinamuoju turtu ir padengtosiomis obligacijomis;
3) informaciją apie užtikrinamojo turto grupės vertę ir bendrą neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliąją vertę;
4) informaciją apie užtikrinamojo turto geografinį pasiskirstymą ir turto klases, į turto sudėtį įtrauktų paskolų dydį ir vertinimo metodą;
5) informaciją apie reikalaujamą ir turimą padengtųjų obligacijų padengimą užtikrinamuoju turtu, kaip nustatyta šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, taip pat informaciją apie minimalų papildomo užtikrinimo dydį, apskaičiuotą šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, informaciją apie nustatytą privalomą papildomo užtikrinimo dydį, sutartinį papildomo užtikrinimo dydį ir savanorišką papildomo užtikrinimo dydį;
6) informaciją apie likvidumo atsargos reikalavimo laikymąsi, kaip nustatyta šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje, likvidumo atsargos dydį ir sudėtį;
7) informaciją apie padengtųjų obligacijų struktūrą, įskaitant užtikrinamąjį turtą sudarančių reikalavimų terminus ir padengtųjų obligacijų išpirkimo terminus, įskaitant, jeigu taikoma, terminų pratęsimo, taikomo pagal šio įstatymo 54 straipsnį, apžvalgą;
8) metodiką, pagal kurią apskaičiuojamas paskolos ir turto vertės santykis, taikomas įkeitimu užtikrintam turtui;
9) informaciją apie užtikrinamąjį turtą (jo procentinę dalį), kurio mokėjimo terminai laikomi pradelstais pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnį ar bet kuriuo atveju pradelsti daugiau nei 90 dienų;
10) informaciją apie sandorių šalis ir padengtųjų obligacijų bendrovę;
11) testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus ir testavimo rezultatus;
12) kitą priežiūros institucijos nustatytą aktualią informaciją, reikšmingą investuotojams.
Priežiūros institucija nereikalauja, kad padengtųjų obligacijų emitentas skelbtų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją popierine forma.
IV SKYRIUS
SPECIALIOSIOS PASKIRTIES BENDROVIŲ VEIKLA
PIRMASIS SKIRSNIS
SPECIALIOSIOS PASKIRTIES BENDROVĖS STEIGIMAS IR VEIKLOS REIKALAVIMAI
67 straipsnis. Specialiosios paskirties bendrovių steigimas ir skolininkų teisės ir pareigos
Specialiosios paskirties bendrovės teisinė forma gali būti tik akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė.
Viena padengtųjų obligacijų bendrovė vienu metu gali dalyvauti tik vienoje padengtųjų obligacijų programoje.
Pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės pavadinimą, be privalomųjų elementų, turi sudaryti žodžiai „pakeitimo vertybiniais popieriais“. Tik pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė savo pavadinime gali vartoti žodžius „pakeitimas vertybiniais popieriais“ ar kitus žodžių junginius su šiuo žodžių junginiu, taip pat kitus žodžius, reiškiančius pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių vykdymą.
Padengtųjų obligacijų bendrovės pavadinimą, be privalomųjų elementų, turi sudaryti žodžiai „padengtųjų obligacijų“. Tik padengtųjų obligacijų bendrovė savo pavadinime gali vartoti žodžius „padengtųjų obligacijų“ ar kitus žodžių junginius su šiuo žodžių junginiu, taip pat kitus žodžius, reiškiančius padengtųjų obligacijų sandorių vykdymą.
Specialiosios paskirties bendrovė nėra laikoma finansų įstaiga, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.
Specialiosios paskirties bendrovė neprivalo būti įrašyta į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ir viešąjį kredito davėjų sąrašą, tačiau privalo užtikrinti, kad vartojimo kredito sutartis ar su nekilnojamuoju turtu susijusias kredito sutartis, kai užtikrinamąjį turtą sudaro reikalavimo teisės pagal tokias sutartis, administruotų subjektas, turintis tokią teisę pagal Vartojimo kredito įstatymą ir Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą bei laikydamasis šiuose įstatymuose kredito davėjams nustatytų sąlygų.
Skolininkai, sudarę vartojimo kredito sutartis arba su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartis, turi visas teises ir pareigas pagal Vartojimo kredito įstatymą arba Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą, neatsižvelgiant į tai, kad reikalavimo teisės yra įtrauktos į užtikrinamąjį turtą.
68 straipsnis. Specialiosios paskirties bendrovės veiklos apribojimas
Specialiosios paskirties bendrovei užtikrinamasis turtas priklauso nuosavybės teise ir ji gali vykdyti tik šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą veiklą.
Pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė turi teisę išleisti tik skolos vertybinius popierius ir tik užtikrinamojo turto vertės pagrindu bei vykdyti tik su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusią veiklą.
Padengtųjų obligacijų bendrovė gali vykdyti veiklą ir sudaryti tik tokius sandorius, kurie užtikrinamuoju turtu yra susiję su padengtųjų obligacijų programa ar padengtųjų obligacijų investuotojais. Padengtųjų obligacijų emitentui perleidus užtikrinamąjį turtą padengtųjų obligacijų bendrovei, ši bendrovė išduoda garantiją, kuria užtikrina tinkamą emitento įsipareigojimų pagal padengtąsias obligacijas vykdymą investuotojams ir specialiesiems kreditoriams. Padengtųjų obligacijų bendrovės įsipareigojimų apimtis negali būti didesnė negu pajamos, gautos už užtikrinamąjį turtą.
Specialiosios paskirties bendrovė turi teisę naudoti užtikrinamąjį turtą, tiesiogiai ar netiesiogiai prisiimti įsipareigojimus, jeigu tokie sandoriai yra susiję su pakeitimo vertybiniais popieriais ar padengtųjų obligacijų sandoriu ir yra sudaromi užtikrinamojo turto ir investuotojų naudai ir interesais. Specialiosios paskirties bendrovė negali naudoti užtikrinamojo turto ir tiesiogiai ar netiesiogiai prisiimti įsipareigojimų kitu nei šiame straipsnyje nustatytu tikslu.
69 straipsnis. Specialiosios paskirties bendrovės metinis pranešimas
Specialiosios paskirties bendrovės metiniame pranešime, be kita ko, turi būti pateikiama visa informacija apie specialiosios paskirties bendrovės finansinę padėtį, kuri gali turėti įtakos specialiosios paskirties bendrovės tinkamam įsipareigojimų investuotojams vykdymui.
70 straipsnis. Komercinė paslaptis
Specialiosios paskirties bendrovė privalo saugoti komercinę paslaptį ir visą informaciją, gautą vykdant pakeitimo vertybiniais popieriais arba padengtųjų obligacijų sandorį, privalo laikyti konfidencialia. Ši informacija gali būti teikiama užtikrinamojo turto grupės stebėtojui, specialiajam administratoriui, auditoriams ar kitiems asmenims, kurie teikia paslaugas, susijusias su užtikrinamuoju turtu, jeigu yra pasirašyti susitarimai dėl konfidencialumo laikymosi.
Informacijos, sudarančios banko, centrinės kredito unijos, kredito unijos, mokėjimo įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos paslaptį, atskleidimas specialiosios paskirties bendrovei nelaikomas banko, centrinės kredito unijos, kredito unijos, mokėjimo įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos paslapties atskleidimu, jeigu tokia informacija atskleidžiama siekiant sudaryti ir vykdyti pakeitimo vertybiniais popieriais arba padengtųjų obligacijų sandorius.
Reikalavimo teisėms, sudarančioms užtikrinamąjį turtą, taikomas banko, centrinės kredito unijos, kredito unijos, mokėjimo įstaigos arba elektroninių pinigų įstaigos paslapties teisinis režimas, neatsižvelgiant į tai, kad reikalavimo teisės, sudarančios užtikrinamąjį turtą, yra perleistos specialiosios paskirties bendrovei. Specialiosios paskirties bendrovė privalo laikytis Bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo ar Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo nuostatų, jeigu užtikrinamąjį turtą sudaro reikalavimo teisės, kurioms iki perleidimo buvo taikomos atitinkamai banko, centrinės kredito unijos, kredito unijos, mokėjimo įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos paslaptį reglamentuojančios nuostatos.
Kai užtikrinamasis turtas perleidžiamas trečiojoje valstybėje įsteigtam subjektui, šiame straipsnyje minėtos konfidencialios informacijos apsauga nustatoma užtikrinamojo turto pardavėjo ir trečiojoje valstybėje įsteigto subjekto rašytiniu susitarimu.
ANTRASIS SKIRSNIS
SPECIALIOSIOS PASKIRTIES BENDROVĖS REORGANIZAVIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS
71 straipsnis. Specialiosios paskirties bendrovės reorganizavimas ir pertvarkymas
Specialiosios paskirties bendrovė gali būti reorganizuojama arba pertvarkoma į kitos formos juridinį asmenį tik po to, kai:
1) sueina visų pakeitimo vertybiniais popieriais metu išleistų vertybinių popierių arba visų padengtųjų obligacijų sandorių terminas, yra apmokėti visi investuotojų ir kreditorių reikalavimai bei įvykdyti kiti įsipareigojimai, užtikrinti užtikrinamuoju turtu arba su juo susiję, arba
2) užtikrinamasis turtas yra perduotas kitai specialiosios paskirties bendrovei, kuri perima visas užtikrinamąjį turtą perdavusios specialiosios paskirties bendrovės teises ir pareigas, arba
3) pasibaigia padengtųjų obligacijų bendrovės įsipareigojimai pagal išduotą garantiją.
72 straipsnis. Specialiosios paskirties bendrovės likvidavimas
Specialiosios paskirties bendrovė gali būti likviduojama tik patenkinus bent vieną šio įstatymo 71 straipsnyje nurodytą sąlygą.
Sprendimą likviduoti specialiosios paskirties bendrovę gali priimti tik specialiosios paskirties bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė turi išleistų vertybinių popierių, sprendimui dėl likvidavimo priimti reikalingas išankstinis priežiūros institucijos sutikimas. Jokie kiti asmenys ar institucijos neturi teisės priimti sprendimo likviduoti specialiosios paskirties bendrovę, išskyrus atvejus, kai specialiosios paskirties bendrovė likviduojama Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3 ir 7 punktuose nustatytais likvidavimo pagrindais.
Specialiosios paskirties bendrovės likvidatoriumi gali būti skiriamas taip pat ir pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės patikėtinis arba padengtųjų obligacijų bendrovės specialusis administratorius.
TREČIASIS SKIRSNIS
SPECIALIOSIOS PASKIRTIES BENDROVĖS NEMOKUMO PROCESAS
73 straipsnis. Padengtųjų obligacijų bendrovės nemokumo procesas
Padengtųjų obligacijų bendrovės nemokumo procesas negali būti inicijuojamas, kol yra neapmokėtų padengtųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai prašymą teismui pradėti padengtųjų obligacijų bendrovės nemokumo procesą teikia priežiūros institucija.
74 straipsnis. Specialiosios paskirties bendrovės nemokumo administratorius
Teismas priežiūros institucijos prašymu padengtųjų obligacijų bendrovės specialųjį administratorių skiria šios padengtųjų obligacijų bendrovės nemokumo administratoriumi, nebent, teismo vertinimu, tai gali pakenkti investuotojų ar specialiųjų kreditorių interesams.
Jeigu patikėtinis yra asmuo, kuris pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo reikalavimus gali būti skiriamas nemokumo administratoriumi, teismas gali jį paskirti pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės nemokumo administratoriumi, nebent, teismo vertinimu, tai gali pakenkti investuotojų ar specialiųjų kreditorių interesams.
V SKYRIUS
APSAUGA VYKSTANT NEMOKUMO, PERTVARKYMO IR (ARBA) VEIKLOS APRIBOJIMO (MORATORIUMO) PROCESAMS
75 straipsnis. Mokėjimo prievolių vykdymas
Vykstant padengtųjų obligacijų emitento nemokumo, pertvarkymo ar veiklos apribojimo (moratoriumo) procesui, teisės aktuose nustatyti ribojimai dėl padengtųjų obligacijų emitento finansinių prievolių vykdymo netaikomi padengtosioms obligacijoms ir užtikrinamajam turtui, įskaitant su tuo susijusius ribojimus dėl palūkanų, delspinigių ir pagrindinės sumos apskaičiavimo ir išmokėjimo.
76 straipsnis. Sandorių apsauga
Nei padengtųjų obligacijų užtikrinamojo turto formuotojo ar padengtųjų obligacijų emitento nemokumo administratorius, nei padengtųjų obligacijų užtikrinamojo turto formuotojo ar padengtųjų obligacijų emitento kreditoriai, išskyrus investuotojus arba specialiuosius kreditorius, neturi teisės priimti sprendimų, darančių įtaką padengtųjų obligacijų emitento susitarimų, perleistų specialiajam administratoriui ir susijusių su padengtosiomis obligacijomis, tolesniam vykdymui.
Turto pateikimas padengtųjų obligacijų bendrovei ar įtraukimas į užtikrinamąjį turtą bei kiti sandoriai, susiję su užtikrinamuoju turtu ir padengtosiomis obligacijomis, negali būti laikomi negaliojančiais ar pripažinti negaliojančiais, ar panaikinti dėl to, kad turtas pateikiamas padengtųjų obligacijų bendrovei arba įtraukiamas į užtikrinamąjį turtą ar atitinkamas sandoris, susijęs su užtikrinamuoju turtu ir padengtosiomis obligacijomis, sudaromas padengtųjų obligacijų užtikrinamojo turto formuotojo ar padengtųjų obligacijų emitento nemokumo procedūros ar pertvarkymo priemonių taikymo pradžios dieną, bet priėmus sprendimą dėl nemokumo procedūros ar pertvarkymo priemonių.
77 straipsnis. Užtikrinamojo turto apsauga
Padengtųjų obligacijų užtikrinamojo turto formuotojo ar padengtųjų obligacijų emitento nemokumo arba pertvarkymo atveju jų kreditoriai neturi teisės priimti jokių sprendimų dėl užtikrinamojo turto, o padengtųjų obligacijų investuotojai ir specialieji kreditoriai turi tiek teisių, kiek nustatyta padengtųjų obligacijų emisijos sąlygose.
Padengtųjų obligacijų emitentas privalo užtikrinti, kad visos padengtųjų obligacijų bendrovei priklausančios iš užtikrinamojo turto, kurį tvarko ar valdo padengtųjų obligacijų emitentas, gautinos sumos būtų visiškai, įskaitant fiziškai, atskirtos nuo nemokaus padengtųjų obligacijų emitento turto ir būtų apsaugotos nuo susimaišymo su kitu padengtųjų obligacijų emitento turtu rizikos.
Iš užtikrinamojo turto negali būti išskaičiuojami jokie padengtųjų obligacijų užtikrinamojo turto formuotojo ar padengtųjų obligacijų emitento administravimo, nemokumo, pertvarkymo, likvidavimo ar kito panašaus proceso mokėjimai ar susijusios išlaidos.
78 straipsnis. Apsauga nuo priverstinio išieškojimo ir arešto
Tik investuotojai į pakeitimo vertybiniais popieriais metu išleistus vertybinius popierius ir specialieji kreditoriai gali inicijuoti užtikrinamojo turto areštą ar nukreipti išieškojimą į užtikrinamąjį turtą, kuriuo apmokami su pakeitimo vertybiniais popieriais metu išleistais vertybiniais popieriais susiję įsipareigojimai investuotojams į pakeitimo vertybiniais popieriais metu išleistus vertybinius popierius ir specialiesiems kreditoriams.
Tik investuotojai į padengtąsias obligacijas ir specialieji kreditoriai gali inicijuoti užtikrinamojo turto areštą ar nukreipti išieškojimą į užtikrinamąjį turtą, kuriuo užtikrinami įsipareigojimai pagal padengtąsias obligacijas.
Užtikrinamojo turto areštas ir išieškojimo nukreipimas į jį pagal kitų asmenų reikalavimus, nei nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, negalimas.
VI SKYRIUS
PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
PIRMASIS SKIRSNIS
PRIEŽIŪRA
79 straipsnis. Priežiūros institucija
Priežiūros institucija yra Lietuvos bankas. Vadovaudamasis Lietuvos banko įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais finansų rinką reglamentuojančiais teisės aktais, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, Lietuvos bankas šio įstatymo priežiūros institucijai nustatytas funkcijas atlieka, suteiktomis teisėmis naudojasi tiek, kiek pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, nuostatas tai nėra pavesta Europos Centriniam Bankui.
Priežiūros institucija, atlikdama jai nustatytas priežiūros funkcijas, bendradarbiauja su pertvarkymo institucija, kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, Europos Centriniu Banku, Europos bankininkystės institucija, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir kitomis kredito įstaigų priežiūrą atliekančiomis priežiūros institucijomis.
Kitų valstybių narių priežiūros institucijų prašymu priežiūros institucija teikia visą svarbią informaciją, jeigu ji reikalinga jų funkcijoms atlikti. Savo iniciatyva priežiūros institucija kitų valstybių narių priežiūros institucijoms teikia visą būtiną informaciją. Informacija laikoma būtina, jeigu ji gali daryti reikšmingą įtaką vertinant padengtųjų obligacijų emisiją kitoje valstybėje narėje.
80 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos
Priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:
1) atlieka kompetentingai institucijai Reglamente (ES) Nr. 2017/2402 nustatytas funkcijas;
2) priima sprendimus dėl prašymų įtraukti į viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą;
3) prižiūri, kaip asmenys laikosi šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų ir priežiūros institucijos duotų privalomų vykdyti nurodymų dėl šio įstatymo laikymosi;
4) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Priežiūros institucija savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina su padengtųjų obligacijų emisijomis susijusius teisės aktus ir rekomendacijas. Skelbiamos informacijos turi pakakti, kad būtų galima palyginti priežiūros institucijos ir kitų valstybių narių priežiūros institucijų padengtosioms obligacijoms taikomus reikalavimus.
81 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės atliekant jai pavestas funkcijas
Priežiūros institucija, be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) reikalauti, kad asmenys paskelbtų šio įstatymo reikalaujamą skelbti informaciją, pateiktų kitus su šia informacija susijusius dokumentus. Jeigu asmenys vengia paskelbti informaciją, priežiūros institucija turi teisę pati ją paskelbti;
2) reikalauti nutraukti bet kokią veiklą, pažeidžiančią šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 2017/2402 nuostatas, ir įpareigoti užtikrinti, kad ji nepasikartotų;
3) imtis visų reikalingų teisės aktuose nustatytų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad asmenys, kuriems taikomi šio įstatymo reikalavimai, nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų reikalavimų;
4) duoti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus.
Priežiūros institucija, nustačiusi ar turėdama pagrindą įtarti šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 2017/2402 ar kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus ar trūkumus arba kai kyla grėsmė investuotojų interesams, turi teisę duoti privalomus nurodymus:
1) per jos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus ar veiklos trūkumus;
2) patikslinti veiklos planą ir veiklos politiką, kitų politikų bei procedūrų aprašus;
3) parengti ir įgyvendinti per jos nustatytą terminą jai priimtiną nustatytų pažeidimų ir (arba) trūkumų pašalinimo priemonių planą;
4) nevykdyti tam tikros veiklos, nesudaryti tam tikrų sandorių, sumažinti tokios veiklos arba sandorių apimtį;
5) jai pateikti papildomą arba dažniau teikti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
6) atkurti iki teisės aktų pažeidimo buvusią padėtį;
7) laikinai uždrausti pagal Reglamento (ES) Nr. 2017/2402 27 straipsnio 1 dalį pranešti, kad pakeitimas vertybiniais popieriais atitinka Reglamento (ES) Nr. 2017/2402 19–22, 23–26 arba 26a–26e straipsniuose nustatytus reikalavimus;
8) laikinai panaikinti pagal Reglamento (ES) Nr. 2017/2402 28 straipsnį suteiktą įgaliojimą tikrinti, ar pakeitimas vertybiniais popieriais atitinka Reglamento (ES) Nr. 2017/2402 19–22, 23–26 arba 26a–26e straipsnių reikalavimus;
9) laikinai sustabdyti padengtųjų obligacijų pagal patvirtintą padengtųjų obligacijų programą leidimą arba uždrausti padengtųjų obligacijų emitentui toliau leisti padengtąsias obligacijas pagal patvirtintą padengtųjų obligacijų programą;
10) įpareigoti padengtųjų obligacijų emitentą pakeisti užtikrinamojo turto grupės stebėtoją, jeigu šis neatlieka ar netinkamai atlieka savo funkcijas arba nebeatitinka šio įstatymo reikalavimų, taikomų užtikrinamojo turto grupės stebėtojui;
11) atlikti kitus veiksmus, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai, ar, siekiant šiuos pažeidimus ar trūkumus pašalinti, neatlikti tam tikrų veiksmų.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomi nurodymai gali būti duodami kartu taikant ir poveikio priemones. Asmenys, kuriems duoti privalomi nurodymai, privalo juos vykdyti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdami, ne vėliau kaip kitą darbo dieną įvykdę nurodymą, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.
82 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės nagrinėjant teisės aktų pažeidimus
Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 2017/2402 ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų.
Priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams taikomi reikalavimai nustatyti Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje.
Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.
83 straipsnis. Priežiūros tikslu gautos informacijos apsauga
Informacijai, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugoti taikomos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.
ANTRASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
84 straipsnis. Priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės
Priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbia informaciją apie šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
2) įspėja dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustato jų pašalinimo terminus;
3) skiria šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;
4) laikinai nušalina nuo pareigų bet kurį pirminio skolintojo, iniciatoriaus, rėmėjo, specialiosios paskirties bendrovės ar padengtųjų obligacijų emitento vadovą ar kitą asmenį, kuris laikomas atsakingu už šio įstatymo pažeidimą;
5) išbraukia padengtųjų obligacijų programą iš viešojo padengtųjų obligacijų programų sąrašo.
Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.
Reglamento (ES) Nr. 2017/2401 5 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju privalomi nurodymai ir poveikio priemonės taikomos Reglamento (ES) Nr. 2017/2402 5 straipsnio 5 dalyje nurodytai valdančiajai šaliai.
Priežiūros institucija informaciją apie pritaikytas poveikio priemones, apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus pateikia Europos bankininkystės institucijai.
85 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai
Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) asmuo priežiūros institucijai nepateikia priežiūrai atlikti būtinos informacijos ar dokumentų arba pateikia neišsamią, netikslią ar klaidinančią informaciją;
2) šio įstatymo nustatyti leidimai ar sutikimai gaunami priežiūros institucijai pateikus klaidingą informaciją arba pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;
3) nebetenkinamos sąlygos, pagal kurias padengtųjų obligacijų programa buvo įrašyta į šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nurodytą viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą;
4) emitentas leidžia padengtąsias obligacijas, kai padengtųjų obligacijų programa nėra įtraukta į viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą;
5) pažeidžiami Reglamente (ES) Nr. 2017/2402 nustatyti reikalavimai;
6) nevykdomi priežiūros institucijos duoti privalomi nurodymai;
7) trukdoma priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;
8) priežiūros institucijos vertinimu, papildomas padengtųjų obligacijų leidimas neproporcingai didina padengtųjų obligacijų emitento įsipareigojimus, įskaitant emitento išleistas ir dar neapmokėtas padengtąsias obligacijas, palyginti su emitento konsoliduotajame balanse nurodytu turtu;
9) pažeidžiami šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyti pirmenybės teisės ir dvigubo reikalavimo teisės reikalavimai;
10) emitentas išleidžia padengtąsias obligacijas, pažeisdamas šio įstatymo 31 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus;
11) turtas, sudarantis užtikrinamąjį turtą, neatitinka šio įstatymo 45–49 straipsniuose nustatytų reikalavimų;
12) pažeidžiami šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyti reikalavimo teisių perleidimo reikalavimai;
13) pažeidžiami šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyti išvestinių finansinių priemonių naudojimo reikalavimai;
14) emitentas nevykdo užtikrinamojo turto atskyrimo reikalavimų;
15) emitentas nepateikia informacijos arba pateikia neišsamią ir netikslią informaciją investuotojams;
16) emitentas nevykdo likvidumo atsargos reikalavimo, nustatyto šio įstatymo 51 straipsnyje;
17) obligacijos, kurioms pritaikyta išpirkimo terminų pratęsimo struktūra, neatitinka šio įstatymo 54 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
18) padaromi kiti šio įstatymo arba kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai.
86 straipsnis. Piniginės baudos
Priežiūros institucija skiria šias pinigines baudas:
1) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 5 000 000 eurų;
2) juridiniam asmeniui – iki 5 000 000 eurų arba iki 10 procentų juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, atsižvelgdama į tai, kuri suma yra didesnė.
Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.
Jeigu dėl šio įstatymo 85 straipsnyje nurodytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 dalyje nurodytą baudos dydį, priežiūros institucija skiria ne mažesnę kaip dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio baudą.
Šio įstatymo 85 straipsnio 7 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.
Baudos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
87 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 22 d.
Šis įstatymas netaikomas pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriams, sudarytiems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Šis įstatymas netaikomas turtu užtikrintų obligacijų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, sandoriams, sudarytiems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Lietuvos bankas iki 2022 m. liepos 21 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Lietuvos Respublikos pakeitimo
vertybiniais popieriais ir
padengtųjų obligacijų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2019/2160.
2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. kovo 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/557.
2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2162 dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).