LegalizeLietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1443 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2016 m. gegužės 19 d. Nr. XII-2375
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą Nr. VIII-1443 ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Informacijos įslaptinimas – informacijos pripažinimas valstybės ar tarnybos paslaptimi, tam tikros slaptumo žymos suteikimas, įslaptinimo termino nustatymas ir reikiamos apsaugos suteikimas.
Įslaptinimo žinynas – įslaptintam sandoriui vykdyti tvirtinamas dokumentas, kuriame nurodoma naudojama arba numatoma sukurti įslaptintina informacija, šios informacijos slaptumo žymos, įslaptinimo terminai ir slaptumo žymų pakeitimo arba informacijos išslaptinimo sąlygos.
Įslaptinta informacija – bet kokios formos duomenys, neatsižvelgiant į jų fiksavimo ar perdavimo būdą, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį.
Įslaptintas dokumentas – bet kokiu būdu, forma ar bet kokioje laikmenoje fiksuota valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažinta informacija, taip pat bet kokiu būdu ar priemonėmis padarytos tokios informacijos kopijos, nuorašai, išrašai ar vertimai.
Įslaptintas sandoris – sutartis dėl prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, kurią sudarant ir (ar) vykdant bus susipažįstama su įslaptinta informacija, tokia informacija bus patikėta, naudojama ar sukuriama.
Įslaptinto dokumento skaitmeninė kopija – įslaptinto dokumento atvaizdas, gautas informacinių technologijų priemonėmis perkeliant dokumento vaizdą į kompiuterio rinkmeną.
Įslaptintos informacijos administravimas – procedūros, apimančios įslaptintos informacijos rengimą, įforminimą, registraciją, siuntimą, gabenimą, gavimą, dauginimą, laikymą, naikinimą, apskaitą ir inventorizaciją.
Įslaptintos informacijos fizinė apsauga – visuma priemonių ir metodų, užtikrinančių teritorijų, patalpų, kitų vietų, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar ji yra laikoma, apsaugą nuo neteisėto patekimo į jas ir jose laikomos įslaptintos informacijos apsaugą nuo pagrobimo, kitokio neteisėto įgijimo, atskleidimo, sugadinimo, praradimo.
Įslaptintos informacijos gavėjas – paslapčių subjektas ar jo padalinys, paslapčių subjektui pavaldi ar jo reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, tiekėjas, darbuotojas, kuriems skirta kito paslapčių subjekto parengta įslaptinta informacija.
Įslaptintos informacijos išslaptinimas – informacijai suteiktos slaptumo žymos ir nustatytos apsaugos panaikinimas.
Įslaptintos informacijos rengėjas – paslapčių subjektas, paslapčių subjektui pavaldi ar jo reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, parengę ir įslaptinę informaciją, arba jų teisių perėmėjas.
Įslaptintos informacijos ryšių ir informacinė sistema (toliau – ĮIRIS) – iš vieno ar daugiau kompiuterių, išorinių įrenginių ir programinės įrangos sudaryta ir informacinių technologijų pagrindu veikianti infrastruktūra įslaptintai informacijai apdoroti ir elektroninių ryšių tinklai, kuriais perduodama įslaptinta informacija (išskyrus viešuosius ryšių tinklus).
ĮIRIS apsauga – mechaninių, programinių, procedūrinių ir elektroninių apsaugos priemonių visuma, užtikrinanti ĮIRIS apdorojamos ir perduodamos įslaptintos informacijos slaptumą, prieinamumą teisėtiems įslaptintos informacijos naudotojams ir tokios informacijos vientisumą bei autentiškumą.
Įslaptintų sandorių apsauga – įslaptintos informacijos apsaugos priemonių ir procedūrų taikymas sudarant ir (ar) vykdant įslaptintus sandorius.
Įslaptintų sandorių apsaugą užtikrinanti institucija – institucija, įgyvendinanti įslaptintų sandorių apsaugos reikalavimus ir atliekanti įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymo kontrolę ar priežiūrą iki įslaptinto sandorio pasirašymo ir (ar) vykdant tokį sandorį.
Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija – dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, taip pat su užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“ atitikmenimis, arba tokią informaciją saugoti ar gabenti.
Paslapčių subjektas – valstybės ir savivaldybės institucija, kurios veikla susijusi su informacijos įslaptinimu, išslaptinimu, įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga, tokiai institucijai pavaldi ar jos reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, kurioms suteiktas paslapčių subjekto statusas, pritarus Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai (toliau – Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija).
Paslapčių subjekto ar tiekėjo darbuotojas – asmuo, kurį su paslapčių subjektu ar tiekėju sieja tarnybos ar darbo santykiai.
Personalo patikimumo užtikrinimas – darbo ar susipažinimo su įslaptinta informacija sąlygų nustatymas ir asmenų, kurie pretenduoja gauti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, tikrinimo procedūros, kurias atlikus priimamas sprendimas, ar asmeniui galima patikėti įslaptintą informaciją, taip pat šių asmenų kontrolė (priežiūra) ir periodiškas instruktavimas apie įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus ir supažindinimas su atsakomybe už tokių reikalavimų pažeidimą.
Saugumo zona – saugoma teritorija ar patalpa, skirta dirbti su įslaptinta informacija ir šiai informacijai laikyti.
Tarnybos paslaptis – įslaptinta informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės institucijų interesams arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus sveikatai.
Tiekėjas – prekes, paslaugas arba darbus galintis pasiūlyti ar siūlantis ūkio subjektas, su kuriuo paslapčių subjektas numato sudaryti ar yra sudaręs įslaptintą sandorį.
Tiekėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija – tiekėjui – fiziniam asmeniui išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama jo teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ją laikyti ir suteikiama teisė sudaryti įslaptintus sandorius.
Tiekėjo patikimumo pažymėjimas – tiekėjui – juridiniam asmeniui, kitai organizacijai ar jos padaliniui išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad jis laikomas patikimu ir turi teisę sudaryti įslaptintus sandorius, kuriuos sudarant ir vykdant bus susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, tokia informacija bus patikėta, naudojama ar sukuriama.
Už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo – paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, tiekėjo sprendimu paskirtas atskiras paslapčių subjekto, tiekėjo darbuotojas (prireikus padalinys), atliekantis įslaptintos informacijos apsaugos funkcijas.
Valstybės paslaptis – įslaptinta informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybinei galiai, padaryti žalos valstybės interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei.
Vykdytojas – darbuotojas, parengęs įslaptintą informaciją ir (ar) vykdantis užduotis, tiesiogiai susijusias su įslaptinta informacija.
Žinybinė saugumo priežiūros tarnyba – paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu paskirtas arba įsteigtas paslapčių subjekto padalinys, institucija ar įstaiga, vykdantys ĮIRIS apsaugos priežiūrą ir išduodantys leidimus naudoti ĮIRIS.
3 straipsnis. Pagrindiniai įslaptintos informacijos apsaugos organizavimo principai
Informacija turi būti įslaptinama ir išslaptinama vadovaujantis teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principais.
Informacija turi būti įslaptinama, jeigu ji atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų informacijos kategorijų ir jeigu jos atskleidimas ar praradimas sukeltų grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybinei galiai, padarytų žalos valstybės interesams, pakenktų valstybės institucijų interesams, sukeltų pavojų ar sudarytų prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei ar sveikatai.
Nustatoma informacijos slaptumo žyma ir tokiai informacijai suteikiamas apsaugos lygis turi būti proporcingas įslaptinamos informacijos svarbai ir žalos, kuri atsirastų tokią informaciją neteisėtai atskleidus ar praradus, dydžiui.
Paslapčių subjektas, įslaptinęs informaciją, privalo užtikrinti, kad įslaptinta informacija pasibaigus įslaptinimo būtinybei arba tuo atveju, jeigu informacijai pagal jos svarbą nereikia anksčiau nustatyto apsaugos lygio, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo minėtų aplinkybių paaiškėjimo būtų išslaptinama arba tokiai informacijai būtų suteikta žemesnė slaptumo žyma ir apie tai būtų pranešta šios įslaptintos informacijos gavėjams.
Visais įslaptintos informacijos administravimo etapais turi būti užtikrinta reikiama informacijos apsauga visą jos įslaptinimo terminą.
Įslaptinta informacija turi būti patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“. Principas „Būtina žinoti“ reiškia, kad įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ atitikmenimis, gali būti patikėta tik asmenims, turintiems atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ir dirbti su šia informacija, o įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu, gali būti patikėta tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ir dirbti su šia informacija.
Įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti turi būti kompleksiškai taikomi visų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumo užtikrinimo, įslaptintos informacijos administravimo, įslaptintos informacijos fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, ĮIRIS apsaugos) reikalavimai.
4 straipsnis. Įslaptintos informacijos nuosavybės teisė, įslaptintos informacijos perdavimas užsienio valstybėms, Europos Sąjungai, tarptautinėms organizacijoms ar ūkio subjektams
Įslaptinta informacija, išskyrus užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų paslaptį sudarančią informaciją, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.
Įsigyjant valstybės nuosavybėn informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir svarbą turėtų būti įslaptinta, tačiau nuosavybės teise priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris nėra paslapčių subjektas, turi būti teisingai atlyginama. Sprendimą dėl informacijos įsigijimo valstybės nuosavybėn priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija paslapčių subjektų teikimu įvertina tokios informacijos įsigijimo pagrįstumą ir nustato galimą atlygį informacijos savininkui. Informacijos savininkui sutikus su siūlomu atlygiu, paslapčių subjektas kreipiasi į Vyriausybę, kad būtų priimtas atitinkamas sprendimas. Informacijos savininkui nesutikus su siūlomu atlygiu, informacija Vyriausybės sprendimu paimama valstybės nuosavybėn tokios informacijos savininkui atlyginant Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nustatyta kaina. Informacijos savininkas tokį Vyriausybės sprendimą gali apskųsti teismui.
Valstybės paslaptį sudaranti informacija perduodama tik toms užsienio valstybėms, Europos Sąjungai ar tarptautinėms organizacijoms, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos. Užsienio valstybėms, Europos Sąjungai ar tarptautinėms organizacijoms, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra pasirašiusi sutarčių dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, tokia informacija perduodama Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimu.
Tarnybos paslaptį sudaranti informacija užsienio valstybėms, Europos Sąjungai ar tarptautinėms organizacijoms perduodama paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, kai tai būtina paslapčių subjekto funkcijoms atlikti.
Perduodant įslaptintą informaciją strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, kurioms reikia susipažinti su įslaptinta informacija, tokią informaciją naudoti ar sukurti, mutatis mutandis taikomi šio įstatymo septintojo skirsnio reikalavimai.
ANTRASIS SKIRSNIS
ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS ŽYMĖJIMAS, ĮSLAPTINIMAS, IŠSLAPTINIMAS
5 straipsnis. Įslaptintos informacijos skirstymas ir žymėjimas
Įslaptinta informacija pagal svarbą, galimos žalos, kurią patirtų valstybė, jos institucijos ar asmenys, jeigu ši informacija būtų prarasta arba atskleista neturintiems teisės ją sužinoti asmenims, dydį ir pagal apsaugos, būtinos tokiai informacijai apsaugoti, lygį yra skirstoma į visiškai slaptą, slaptą, konfidencialią ir riboto naudojimo informaciją.
Slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui ar teritorijos vientisumui arba turėti ypač sunkių pasekmių valstybės interesams, arba sukelti pavojų žmogaus gyvybei.
Slaptumo žyma „Slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti valstybės gynybinę galią ar padaryti žalos valstybės interesams arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei ar sukelti pavojų žmogaus sveikatai.
Slaptumo žyma „Konfidencialiai“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali turėti ypač sunkių pasekmių valstybės institucijų interesams ar sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus sveikatai.
Slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali padaryti žalos valstybės institucijų interesams.
Slaptumo žymos nuo aukščiausios iki žemiausios yra šios:
1) „Visiškai slaptai“;
2) „Slaptai“;
3) „Konfidencialiai“;
4) „Riboto naudojimo“.
Draudžiama šiame straipsnyje nustatytas informacijos slaptumo žymas suteikti šio įstatymo nereglamentuojamai informacijai.
6 straipsnis. Informacijos įslaptinimas
Informacijos įslaptinimo pagrindas – šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstytas įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas, remiantis šiuo sąrašu paslapčių subjektų parengti ir patvirtinti detalūs įslaptinamos informacijos sąrašai ir konkrečios informacijos turinys.
Informacijai slaptumo žymas suteikia, keičia ir jos įslaptinimo terminus nustato informaciją parengę paslapčių subjektai šio įstatymo nustatyta tvarka.
Įslaptintos informacijos rengėju nelaikomas paslapčių subjektas, paslapčių subjektui pavaldi ar jo reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, disponuojantys bet kokiu būdu gauta, bet kokio pobūdžio ir kilmės kito paslapčių subjekto parengta, įslaptinta ir jiems perduota informacija ar savo veikloje ją naudojantys.
Už informacijos slaptumo žymų suteikimo, keitimo ar įslaptinimo terminų nustatymo pagrįstumą atsako paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, paslapčių subjektui pavaldžios ar jo reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, įmonės, parengusios ir nustatyta tvarka įslaptinusios informaciją, vadovas.
7 straipsnis. Įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas
Valstybės paslaptį gali sudaryti:
1) detalūs duomenys apie valstybės gynybos rezervą ir suvestiniai detalūs duomenys apie mobilizacinį materialinių išteklių rezervą;
2) detalūs duomenys, atskleidžiantys valstybės mobilizacines galimybes, valstybės pasirengimo gynybai pajėgumus ir galimybes;
3) detalūs duomenys apie technologinės apsaugos priemonių, naudojamų saugiesiems dokumentams, saugiesiems dokumentų blankams, banknotams, monetoms nuo suklastojimo apsaugoti, kūrimą, naudojimą, gamybos technologijas, techninius duomenis;
4) detali informacija apie technologinių procesų panaudojimą tobulinant ginkluotę, karinę techniką, kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų veikloje naudojamas technines priemones;
5) detali informacija apie derybas su užsienio valstybėmis, Europos Sąjunga ar tarptautinėmis organizacijomis; su užsienio valstybėmis, Europos Sąjunga ar tarptautinėmis organizacijomis susijusi informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybių tarpusavio santykiams, valstybės interesams arba sutarčių sudarymui;
6) detali informacija apie bendradarbiavimo su užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų saugumo, žvalgybos, kriminalinės žvalgybos tarnybomis eigą, objektus, turinį, rezultatus;
7) detalūs duomenys apie branduolinės energetikos objekto, branduolinės energetikos objekto aikštelės ir branduolinių medžiagų fizinės saugos sistemą;
8) detalūs duomenys apie įslaptintai informacijai perduoti skirtų tinklų kabelines magistrales, įrenginių įjungimo, elektros tiekimo ir nekriptografines apsaugos sistemas bei jų detalias schemas;
9) duomenys apie šifrus, šifravimo techniką, skirtą įslaptintai informacijai šifruoti ar jai apsaugoti, ir su tuo susijusius dokumentus, šifravimo darbų organizavimą ir atlikimą;
10) duomenys apie ĮIRIS įrangą, veikimą, pažeidžiamumą, taikomas apsaugos priemones, ĮIRIS įrangos ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija, informatyviosios elektromagnetinės spinduliuotės matavimo rezultatai;
11) detalūs duomenys apie radijo dažnių, šaukinių naudojimą karo ar nepaprastosios padėties atveju, taip pat telekomunikacijų tinklų sandarą, ryšio schemas ir jungiamųjų linijų, telekomunikacijų tinklų eksploatavimą valstybės saugumo ir gynybos tikslams;
12) valstybės gynybos, kariuomenės ir kitų ginkluotųjų pajėgų valdymo ir vadovavimo planai;
13) detalūs duomenys apie valstybės gynybai naudojamą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą;
14) mobilizaciniai kariuomenės ir jos rūšių, kitų ginkluotųjų pajėgų išdėstymo planai, mobilizacinio pranešimo ir mobilizacinio išdėstymo valdymo schema, taip pat informacija apie kovinės parengties kategorijos priskyrimą kariniam vienetui;
15) suvestiniai detalūs Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Ginklų fondas) tvarkomo registro duomenys, kai ginklo savininkas, valdytojas ar naudotojas yra krašto apsaugos sistemos institucija, vidaus reikalų sistemos institucija ar kriminalinės žvalgybos subjektas arba žvalgybos institucija;
16) informacija, galinti atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių asmens tapatybę;
17) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu, įskaitą, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pajamų mokesčių įmokas, šių asmenų ir jų šeimos narių turto ir pajamų deklaracijų duomenys;
18) detalūs duomenys apie žvalgybos užduotis, žvalgybos institucijų veiklos organizavimą, eigą ir rezultatus, metodų, techninių ir kitų priemonių, medžiagų naudojimą, žvalgybos institucijų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, taip pat žvalgybos informacija ir jos pagrindu parengta analitinė informacija;
19) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių vykdomos kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos organizavimą, eigą ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimą, jų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija ir jos pagrindu parengta analitinė informacija;
20) informacija, kurią esami ar buvę kitų valstybių saugumo ir (ar) žvalgybos tarnybų darbuotojai ar slaptieji bendradarbiai savanoriškai suteikė kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms;
21) ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įslaptinti liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę padedantys nustatyti duomenys;
22) detalūs duomenys apie asmenų, kuriems taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, apsaugos organizavimą ir apsaugos finansavimą, informacija apie šių asmenų pajamų mokesčio įmokas, taip pat duomenys, galintys atskleisti tapatybę asmenų, kuriems taikant apsaugą nuo nusikalstamo poveikio buvo pakeisti asmens tapatybės ir biografijos duomenys ar asmens išvaizda;
23) kovos su terorizmu ir diversijomis operacijų planai;
24) informacija, susijusi su įslaptintais žvalgybos pareigūnais ir žvalgybos slaptaisiais bendradarbiais, apie jiems taikomas specialiąsias garantijas;
25) informacija, susijusi su kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų veiklą užtikrinančiais ir jai palankias sąlygas sudarančiais juridiniais asmenimis;
26) nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų parengta analitinė informacija, susijusi su užsienio rizikos veiksnių ir grėsmių įvertinimu;
27) duomenys apie krašto apsaugos sistemos specialiosios paskirties karinių vienetų operacijų eigą ir jų personalinę sudėtį;
28) detalūs duomenys apie naujas technologijas, mokslinius tyrimus, bandymus ir jų rezultatus, turinčius ypatingą reikšmę valstybės interesams;
29) valstybės paslaptį sudarančios informacijos apsaugai naudojami kodinių užraktų ir elektroninių įeigos kontrolės sistemų kodai.
Tarnybos paslaptį gali sudaryti:
1) detalūs duomenys, atskleidžiantys valstybės ir savivaldybių institucijų galimybes ir užduočių įgyvendinimą nepaprastosios ar karo padėties sąlygomis;
2) detalūs duomenys apie įslaptintos informacijos apsaugos organizavimą, tokios informacijos administravimą;
3) detalūs duomenys apie asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo tvarką ir eigą, taip pat tikrinimo metu apie juos surinkti detalūs duomenys, jeigu tokie duomenys nepriskiriami valstybės paslapčiai;
4) ikiteisminio tyrimo įstaigų detalūs planai dėl asmenų, įtariamų ar kaltinamų padarius nusikalstamas veikas, paieškos ir sulaikymo bei kompleksinių priemonių ir operacijų organizavimo;
5) detalūs duomenys apie valstybės institucijų ar jų padalinių saugomų asmenų ir svarbių valstybės bei karinių objektų apsaugos organizavimą, naudojamas apsaugos sistemas, tokių objektų projektavimo, statybos ir remonto darbų dokumentai;
6) informacija apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų sąveiką su savivaldybių institucijomis, įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos tikslais;
7) suvestiniai detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės materialinį ir techninį aprūpinimą, kiekybinę ir personalinę sudėtį, taip pat Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių struktūrą ir veiklos metodus;
8) suvestiniai detalūs duomenys apie valstybės materialinių išteklių rezervą;
9) duomenys apie Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių, kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų tvarkomą jų pareigūnų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, įskaitą ir duomenys apie išvardytų subjektų lėšas jų pareigūnų valstybinio socialinio draudimo įmokoms ir pajamų mokesčių įmokoms;
10) detalūs duomenys apie specialiųjų krovinių gabenimo organizavimą ir taktiką;
11) detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų, vidaus reikalų sistemos institucijų, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų valdymo ryšio priemonėmis sistemas;
12) su finansų rinkos priežiūra susijusi informacija;
13) duomenys apie Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų dalyvius ir jų siūlymus, Lietuvos banko suteiktas likvidumo paskolas;
14) suvestiniai detalūs duomenys apie valstybės sienos apsaugos organizavimą ir vykdymą bei su tuo susiję planai;
15) detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir ginkluotųjų pajėgų, vidaus reikalų sistemos institucijų, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų, prokuratūros, Lietuvos banko, Ginklų fondo aprūpinimą ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, kovine technika, specialiosiomis priemonėmis, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų aprūpinimą techninėmis priemonėmis, taip pat asmens saugos ir aktyviosios ginties, radiacinės ir cheminės saugos, specialiųjų degazavimo priemonių ir inžinerinės technikos saugojimo ir apskaitos normas, paskirstymą ir apsaugos organizavimą;
16) detalūs duomenys apie ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kovinės technikos, specialiųjų priemonių, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų veiklai skirtų techninių priemonių gamybos programas ir planus;
17) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų lėšas ir išlaidas kriminalinei žvalgybai ir žvalgybai, kontržvalgybai vykdyti, šiai veiklai skirtoms specialiosioms ir techninėms priemonėms įsigyti;
18) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų struktūrą, materialinį ir techninį aprūpinimą, kiekybinę ir personalinę sudėtį, kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos organizavimą ir eigą, priemonių ir metodų naudojimą, užduotis, operacijas, jų finansavimą, rezultatus;
19) kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės paslaptims, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų parengta analitinė-informacinė medžiaga, kurioje naudojama kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija;
20) strateginių objektų charakteristikos;
21) tyrimo poligrafu išvada ir tyrimo metu padaryti garso ir (ar) vaizdo įrašai (išskyrus galutinę tyrimo išvadą);
22) informacija apie Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nurodytų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių privatizavimo sandorių sudarymą, jeigu tokios informacijos atskleidimas padarytų žalą valstybės ekonominiams ir politiniams interesams;
23) valstybės institucijų parengta informacija apie kandidato į Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus asmenines ir dalykines savybes, turinčias įtakos sprendimui dėl jo paskyrimo priimti;
24) brandos egzaminų užduoties ar jos dalies turinys;
25) informacija apie žvalgybos institucijų bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos juridiniais ir fiziniais asmenimis, taip pat su užsienio valstybių, Europos Sąjungos žvalgybos, saugumo institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės paslaptims;
26) informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu;
27) tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugai naudojami kodinių užraktų ir elektroninių įeigos kontrolės sistemų kodai.
Įslaptinta informacija, išvardyta šio straipsnio 1 dalyje, įslaptintą informaciją rengiančio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti įslaptinama kaip tarnybos paslaptis, jeigu pagal savo turinį ir galimos žalos, kurią patirtų valstybė ją neteisėtai atskleidus ar praradus, dydį tokia informacija nereikalauja aukštesnio apsaugos lygio.
Paslapčių subjektai, vadovaudamiesi įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašu, sudaro detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su jų veikla, sąrašus. Detaliuose įslaptinamos informacijos sąrašuose turi būti numatytos įslaptinamos informacijos slaptumo žymos, tokios informacijos įslaptinimo terminai arba išslaptinimo sąlygos. Detalius įslaptinamos informacijos sąrašus, pritarus Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkui, tvirtina ir keičia paslapčių subjektų vadovai.
8 straipsnis. Informacijos įslaptinimo terminai
Informacijos įslaptinimo terminai:
1) informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, – 30 metų;
2) informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, – 15 metų;
3) informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, – 10 metų;
4) informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, – 5 metai.
Įslaptinta informacija, kurios atskleidimas gali sukelti pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei, įslaptinama 75 metams.
Tais atvejais, kai informaciją tikslinga įslaptinti trumpesniam įslaptinimo terminui, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, arba iki tam tikro įvykio, kuriam įvykus informacijos įslaptinimas nebetenka prasmės, šalia slaptumo žymos nurodomas įslaptinimo terminas, konkretus įvykis ar kitos informacijos išslaptinimo sąlygos.
Tais atvejais, kai valstybės paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo terminas turi būti ilgesnis, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, šį klausimą paslapčių subjekto teikimu sprendžia ir įslaptinimo terminą pratęsia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.
Tais atvejais, kai tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo terminas turi būti ilgesnis, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, šį klausimą sprendžia ir įslaptinimo terminą pratęsia įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ ir „Slaptai“, įslaptinimo terminas gali būti pratęsiamas iki 10 metų, o informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Konfidencialiai“ ir „Riboto naudojimo“, – iki 5 metų. Pratęsimų skaičius neribojamas.
9 straipsnis. Įslaptintos informacijos slaptumo žymų ir įslaptinimo terminų keitimas
Įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka keisti nustatytą slaptumo žymą ir informacijos įslaptinimo terminą. Apie tokius pakeitimus raštu informuojami visi įslaptintos informacijos gavėjai.
Jeigu įslaptintos informacijos gavėjui atliekant savo funkcijas prireikia pakeisti nustatytą slaptumo žymą ar įslaptinimo terminą, jis motyvuotu prašymu privalo kreiptis į įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovą ar jo įgaliotą asmenį. Įslaptintos informacijos gavėjas gali keisti nustatytą slaptumo žymą ir įslaptinimo terminą tik gavęs rašytinį įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimą.
10 straipsnis. Įslaptintos informacijos išslaptinimas
Įslaptinta informacija išslaptinama, kai:
1) pasibaigia šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytas įslaptinimo terminas;
2) išnyksta įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs.
Įslaptinta informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs, išslaptinama tik įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu.
Pasibaigus nustatytam įslaptinimo terminui, informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, išslaptinama įslaptintos informacijos rengėjo sprendimu. Sprendimas išslaptinti informaciją turi būti priimtas ne vėliau kaip atliekant artimiausią įslaptintos informacijos inventorizaciją.
Pasibaigus nustatytam įslaptinimo terminui, informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, laikoma išslaptinta nepriimant atskiro sprendimo, jeigu informacija neturi papildomos nuorodos „IPSS“ (išslaptinama paslapčių subjekto sprendimu) ir įslaptintos informacijos rengėjas nepranešė apie informacijos įslaptinimo termino pratęsimą.
TREČIASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ ĮGALIOJIMAI ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS APSAUGOS SRITYJE
11 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai įslaptintos informacijos apsaugos srityje
Vyriausybė atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nuostatus;
2) nustato Saugumo priežiūros tarnybos, Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos, Nacionalinės šifrų paskirstymo tarnybos, apsaugos nuo elektromagnetinės spinduliuotės tarnybų kompetenciją ir funkcijas užtikrinant Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos apsaugą;
3) nustato asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo ar teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarką;
4) nustato įslaptintos informacijos administravimo, išslaptinimo tvarką;
5) nustato įslaptintos informacijos fizinės apsaugos reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką;
6) nustato tiekėjų patikimumo vertinimo tvarką;
7) nustato žinybinių saugumo priežiūros tarnybų steigimo tvarką ir tvirtina bendrąsias jų veiklos taisykles;
8) tvirtina ĮIRIS steigimo ir įteisinimo taisykles;
9) nustato ĮIRIS saugumo, telekomunikacijų apsaugos, ĮIRIS apsaugos nuo elektromagnetinės spinduliuotės priemonėms keliamus reikalavimus;
10) nustato kriptografinių priemonių administravimo tvarką;
11) nustato įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų administravimo tvarką.
12 straipsnis. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija
Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos apsaugos veiksmų įgyvendinimą ir užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos ar įslaptintos informacijos, parengtos užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų ir Lietuvos Respublikos institucijų bendrais veiksmais, apsaugos veiksmų įgyvendinimą Lietuvos Respublikos institucijose koordinuoja kolegiali institucija – Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turi savo blanką ir antspaudą.
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija sudaroma iš šešių narių – po du narius deleguoja Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis tarnybos ar darbo patirties įslaptintos informacijos apsaugos politikos įgyvendinimo srityje ir atitinkantis reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininką iš paskirtų narių skiria Ministras Pirmininkas. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininko pavaduotoją renka komisijos nariai.
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija atlieka šias funkcijas:
1) koordinuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos reikalavimų įgyvendinimą, prireikus inicijuoja tokių sutarčių sudarymo ar sudarytų sutarčių denonsavimo procedūras;
2) vykdo užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos apsaugos veiksmų įgyvendinimo priežiūrą, atlieka kitas funkcijas, užtikrindama Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos saugumą pagal Europos Sąjungos teisės aktus ar Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis su užsienio valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis;
3) įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų teikimu sprendžia klausimus dėl galimybės išduoti tiekėjo patikimumo pažymėjimą tiekėjui, kurio dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, yra registruotas ne Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) valstybėse narėse, valstybėse, pasirašiusiose Europos ekonominės erdvės sutartį, arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi sutarties dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos;
4) nustato užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos administravimui reikalingas registratūrų sistemas, priima sprendimus dėl naujų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos registratūrų steigimo ar įsteigtų registratūrų panaikinimo tikslingumo;
5) teikia siūlymus dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su įslaptintos informacijos apsauga, tobulinimo ar pripažinimo netekusiais galios, galiojančios įslaptintos informacijos apsaugos teisinio reglamentavimo sistemos tobulinimo, taip pat teisės aktų, nustatančių Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų rengimo reikalavimus, nustatyta tvarka teikia išvadas dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų, susijusių su įslaptintos informacijos apsauga;
6) teikia rekomendacijas, išaiškinimus ir metodinę pagalbą paslapčių subjektams, tiekėjams įslaptintos informacijos apsaugos klausimais;
7) vertina paslapčių subjektų sprendimų dėl paslapčių subjekto statuso suteikimo pavaldžioms ar jų reguliavimo sričiai priskirtoms įstaigoms, įmonėms projektus;
8) tvirtina detalių įslaptinamos informacijos sąrašų rengimo rekomendacijas;
9) paslapčių subjektams tarpininkaujant, sprendžia klausimus dėl galimybės išduoti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmenims, turintiems dvigubą pilietybę, arba asmenims, neturintiems šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse cenzo;
10) sprendžia ginčus tarp paslapčių subjektų, taip pat ginčus tarp paslapčių subjektų ir kitų asmenų, kylančius dėl informacijos įslaptinimo, įslaptintos informacijos saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos kontrolės (priežiūros);
11) teikia išvadas dėl informacijos įslaptinimo ar slaptumo žymų informacijai suteikimo pagrįstumo;
12) teikia paslapčių subjektams siūlymus dėl informacijos, kuri pagal savo pobūdį ir svarbą turėtų būti įslaptinta, tačiau nuosavybės teise priklauso paslapčių subjektu nesančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, įsigijimo pagrįstumo ir galimo atlygio informacijos savininkui dydžio;
13) paslapčių subjektų teikimu sprendžia klausimus dėl galimybės valstybės paslaptį sudarančią informaciją perduoti užsienio valstybėms, Europos Sąjungai ar tarptautinėms organizacijoms, su kuriomis nėra sudaryta tarptautinių sutarčių dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos;
14) paslapčių subjektų teikimu tvirtina papildomų žymų, nurodančių įslaptintos informacijos naudojimo apribojimus, sąrašą;
15) paslapčių subjektų teikimu priima sprendimus dėl galimybės baigti įslaptinto sandorio, susijusio su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, vykdymą, kai yra panaikintas tiekėjo patikimumo pažymėjimas;
16) nustato pareigybių, susijusių su didelėmis grėsmėmis įslaptintos informacijos saugumui, sąrašų sudarymo kriterijus.
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas nešaukdamas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos posėdžio pritaria arba nepritaria paslapčių subjektų parengtiems ar keičiamiems detaliems įslaptinamos informacijos, susijusios su jų vykdoma veikla, sąrašams, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų atitinkamų institucijų ar paslapčių subjektų prašymu teikia pažymas, patvirtinančias, kad asmenys turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba kad tiekėjas turi tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Vykdydama šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą funkciją, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turi teisę už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingoms institucijoms pavesti atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose.
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimai, priimti atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas, yra privalomi paslapčių subjektams, tiekėjams.
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – Valstybės saugumo departamentas) padalinys, įgyvendinantis ir kontroliuojantis (prižiūrintis) įslaptintos informacijos apsaugos veiksmus, atlieka Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriato funkcijas. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriatas rengia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos posėdžių medžiagą, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pavedimu vykdo komisijos priimtus sprendimus, kontroliuoja (prižiūri), kaip paslapčių subjektai, tiekėjai įgyvendina Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimus.
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Įslaptintos informacijos apsaugos įgyvendinimas
Už bendrą įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos organizavimą ir būklę atsako paslapčių subjekto vadovas. Už įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą paslapčių subjektui pavaldžiose ar jo reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, kuriose saugoma arba naudojama įslaptinta informacija, atsako šių įstaigų, įmonių vadovai. Už patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą atsako asmuo, kuriam tokia informacija patikėta.
Paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu turi būti paskirtas už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo.
Paslapčių subjektas tvirtina paslapčių subjektui pavaldžių ar jo reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų, įmonių, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, sąrašą.
Paslapčių subjektai sudaro pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašą. Jame nurodomas paslapčių subjekto, paslapčių subjektui pavaldžios ar jo reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, įmonės, taip pat jos padalinio, kurio struktūroje yra pareigybė, pavadinimas ir aukščiausia įslaptintos informacijos, su kuria asmenys, einantys sąraše nurodytas pareigas, gali dirbti ar susipažinti, slaptumo žyma.
Paslapčių subjektuose, paslapčių subjektui pavaldžiose ar jo reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, disponuojančiose Lietuvos Respublikos, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptinta informacija, turi būti sudarytas sąrašas asmenų, kuriems yra išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šiame sąraše turi būti nurodoma aukščiausia įslaptintos informacijos, su kuria asmeniui yra leidžiama dirbti ar susipažinti, slaptumo žyma, leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija registracijos numeris, išdavimo data ir galiojimo terminas.
14 straipsnis. Specialioji ekspertų komisija
Paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos. Šios komisijos:
1) rengia paslapčių subjekto teisės aktus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga, prižiūri, kaip šie teisės aktai vykdomi;
2) teikia paslapčių subjekto vadovui pasiūlymus dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo;
3) teikia paslapčių subjekto vadovui siūlymus ir išvadas dėl informacijos įslaptinimo pagrįstumo, slaptumo žymų keitimo, įslaptintos informacijos išslaptinimo ar sunaikinimo;
4) organizuoja įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos būklės tikrinimus ir teikia pasiūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų prevencijos, sprendžia kitus klausimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga.
Atsižvelgdamas į įslaptintos informacijos apimtį, paslapčių subjekto vadovas gali nesudaryti specialiosios ekspertų komisijos ir jos funkcijas pavesti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui.
Specialiosios ekspertų komisijos nariais ar už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingais asmenimis gali būti tik asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka yra gavę leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Specialiosios ekspertų komisijos narių ar už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingų asmenų leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turi atitikti įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, aukščiausią slaptumo žymą.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PERSONALO PATIKIMUMO UŽTIKRINIMAS
15 straipsnis. Darbo ar susipažinimo su įslaptinta informacija sąlygos
Lietuvos Respublikos įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotą įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ atitikmenimis, naudoti, saugoti ar tokią informaciją gabenti gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys.
Lietuvos Respublikos įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotą įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu, naudoti, saugoti ar tokią informaciją gabenti gali tik teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys.
Pagal pareigas susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis gali Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.
Susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir ja naudotis gali Seimo nariai, savivaldybių tarybų nariai, kuriems tai būtina pagal vykdomas pareigas.
Lietuvos Respublikos teismų teisėjai, vykdydami savo įgaliojimus, turi teisę susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis.
Atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurių medžiagoje yra įslaptintos informacijos, įtariamasis, kaltinamasis, įtariamojo ar kaltinamojo gynėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su bylos medžiagoje esančia įslaptinta informacija, išskyrus nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę padedančius nustatyti duomenis. Šiais atvejais šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies 5 punkto, 25 straipsnio reikalavimai netaikomi.
Lietuvos Respublikoje paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį arba karinių operacijų metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui, kuris neturi leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti suteikta teisė su ja susipažinti, išskyrus įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, jeigu tokia informacija yra neišvengiamai būtina atliekant jam pavestas funkcijas ar užduotis.
Išimtiniais atvejais, nustatytais NATO norminiuose dokumentuose, reglamentuojančiuose įslaptintos informacijos apsaugą, asmeniui, neturinčiam leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, paslapčių subjekto vadovas gali išduoti rašytinį laikiną leidimą susipažinti su Lietuvos Respublikos perduota NATO įslaptinta informacija. Šiame leidime privalo būti nurodyta, su kokia įslaptinta informacija asmeniui suteikiama teisė susipažinti.
Šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse išvardyti asmenys, prieš jiems suteikiant teisę susipažinti su įslaptinta informacija, yra įspėjami dėl atsakomybės už įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą ar praradimą ir už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui turi pateikti rašytinį pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją.
16 straipsnis. Teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“
Paslapčių subjekto darbuotojams teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Paslapčių subjekto vadovui teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovą į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo. Ši teisė suteikiama iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo ar iki renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo.
Teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nesuteikiama arba panaikinama, jeigu asmuo:
1) įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimo, neteisėto disponavimo informacija, kuri yra valstybės paslaptis, valstybės paslapties praradimo, tarnybos paslapties pagrobimo ar kitokio neteisėto įgijimo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba baudžiamojo nusižengimo atveju nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
3) buvo atleistas iš pareigų dėl darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo ar už tokius pažeidimus jam buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir nuo tokio sprendimo dienos nepraėjo 5 metai;
4) buvo atleistas iš pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo, profesinės etikos pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
5) yra ar per pastaruosius 5 metus buvo įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo ar narkomanijos arba per pastaruosius 3 metus daugiau negu 2 kartus buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
6) turi psichikos ar kitų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame sąraše numatytų sveikatos būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Informaciją, ar asmuo atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, surenka paslapčių subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų arba kreipdamasis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, tvarkančias atitinkamą informaciją, kad šios ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Paslapčių subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo gali tikrinamo asmens paprašyti pateikti tikrinimui reikalingą informaciją ar dokumentus.
Asmens tikrinimas dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo pradedamas gavus asmens rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Sprendimas dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tikrinimo pradžios.
Asmenys, kuriems yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, nėra tikrinami dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo.
Jeigu teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, asmeniui buvo panaikinta nutraukus darbo (tarnybos) santykius ar pasibaigus renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikui, teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, asmeniui iš naujo suteikiama be tikrinimo, jeigu nuo darbo (tarnybos) santykių nutraukimo ar renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pabaigos nepraėjo 12 mėnesių ir nuo paskutinio asmens tikrinimo dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo nepraėjo 10 metų.
17 straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo sąlygos, galiojimas ir sprendimų apskundimas
Asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, toks leidimas išduodamas, jeigu asmuo atitinka visas šias sąlygas:
1) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;
2) asmuo pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir pasirašytinai sutinka, kad būtų tikrinamas;
3) asmuo pasirašytinai pasižada saugoti įslaptintą informaciją;
4) tikrinimo metu nenustatoma nė viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei.
Asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu:
1) asmuo nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse mažiau kaip 5 pastaruosius metus ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;
2) asmuo per pastaruosius 5 metus yra kreipęsis į atitinkamas valstybės institucijas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo;
3) asmuo turi dvigubą pilietybę ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;
4) asmuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo arba nusikaltimo Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, arba nusikaltimo visuomenės saugumui, nepaisant to, ar išnyko, ar buvo panaikintas teistumas;
5) asmuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar apysunkio nusikaltimo arba nusikalstamos veikos dėl tarnybos paslapties pagrobimo, kitokio neteisėto įgijimo ar atskleidimo, arba nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba baudžiamojo nusižengimo atveju nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) asmuo yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu;
7) asmuo, turėdamas Lietuvos Respublikai priešiškų interesų, bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba;
8) asmuo palaiko ar per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba asmeniu, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
9) asmuo dalyvauja arba dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar grupei, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
10) asmuo dalyvauja ar per pastaruosius 5 metus dalyvavo neregistruoto judėjimo veikloje, jeigu toks dalyvavimas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
11) asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui;
12) asmuo buvo atleistas iš pareigų dėl darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo ar už tokius pažeidimus jam buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir nuo tokio sprendimo dienos nepraėjo 5 metai;
13) asmuo buvo atleistas iš pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo, profesinės etikos pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
14) asmuo yra tas asmuo, kuriam taikomos ar per pastaruosius 5 metus buvo taikytos prevencinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą;
15) asmuo gauna arba yra gavęs pajamų iš užsienio valstybių karinių, žvalgybos ar saugumo tarnybų, jeigu tai nėra numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose;
16) asmuo negali pagrįsti savo turto, kurį valdo, naudoja ar kuriuo disponuoja, įgijimo teisėtumo ar nustatyta, kad jo gyvenimo lygis neatitinka gaunamų pajamų;
17) asmuo yra ar per pastaruosius 5 metus buvo įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo ar narkomanijos arba per pastaruosius 3 metus daugiau negu 2 kartus buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
18) asmuo turi psichikos ar kitų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame sąraše numatytų sveikatos būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
19) asmuo ragina pažeisti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką ir (arba) remia judėjimus, kurie ragina šiuos valstybės interesus pažeisti;
20) tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Asmenims, turintiems leidimus, suteikiančius teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, atskiras leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima žemesne slaptumo žyma, nereikalingas. Asmenį, turintį leidimą, suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, perkėlus į pareigas, kurioms eiti reikalingas leidimas, suteikiantis teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima žemesne slaptumo žyma, toks leidimas išduodamas neatliekant patikrinimo. Tokio iš naujo išduoto leidimo galiojimo terminas skaičiuojamas vadovaujantis šio straipsnio 5 dalimi, į šį terminą įskaitant anksčiau turėto leidimo galiojimo terminą. Asmeniui išdavus naują leidimą, anksčiau jam išduotas leidimas laikomas negaliojančiu.
Asmeniui prireikus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, negu yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmuo tikrinamas iš naujo. Asmeniui išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, leidžiantį dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, anksčiau jam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija laikomas negaliojančiu. Lietuvos Respublikoje paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį arba karinių operacijų metu asmeniui prireikus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, negu yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmuo iš naujo nėra tikrinamas.
Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, išduodamas ne ilgesniam kaip 5 metų terminui, o su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“, „Konfidencialiai“, – ne ilgesniam kaip 10 metų terminui.
Likus 6 mėnesiams iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo termino pabaigos, asmuo pradedamas tikrinti pakartotinai.
Jeigu leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui buvo panaikintas vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktu, naujas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui išduodamas neatliekant patikrinimo, jeigu nuo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo dienos nepraėjo 12 mėnesių ir iki šio straipsnio 5 dalyje nustatyto termino pabaigos liko ne mažiau kaip 6 mėnesiai. Asmeniui išduodamo naujo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo terminas negali būti ilgesnis už anksčiau išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo terminą, o slaptumo žyma negali būti aukštesnė, negu buvo išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Asmuo papildomai tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne ar jos atitikmenimis. Patikrinimas negali trukti ilgiau, negu nustatyta šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje. Jeigu paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo nusprendžia, kad asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jį perkelia į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias šis asmuo galėtų būti perkeltas, – nušalina asmenį nuo pareigų. Asmuo į kitas pareigas perkeliamas arba nušalinamas nuo pareigų ne ilgesniam kaip šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytam asmens tikrinimo terminui.
Sprendimai dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo, uždraudimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
18 straipsnis. Asmens tikrinimas
Pagrindinis asmens tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei – nėra šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Asmenys tikrinami paslapčių subjekto, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės organizacijos institucijos teikimu.
Asmens tikrinimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo pradedamas gavus tinkamai užpildytą nustatyto pavyzdžio klausimyną ir asmens rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Asmens rašytinio sutikimo būti tikrinamam nereikia gauti pradedant papildomą asmens tikrinimą.
Asmens tikrinimo metu negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės, išskyrus apklausą ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje, peržiūrą.
Asmens tikrinimo metu gavus duomenų, kad tikrinamas asmuo gali turėti psichinės veiklos sutrikimų, asmuo tikrinančios institucijos prašymu privalo pateikti valstybinės psichiatrijos įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę. Jeigu asmuo atsisako pateikti valstybinės psichiatrijos įstaigos išvadą, asmenį tikrinanti institucija sustabdo asmens tikrinimo procedūras ne ilgesniam kaip 20 darbo dienų terminui. Jeigu per asmens tikrinimo procedūros sustabdymo terminą asmuo nepateikia valstybinės psichiatrijos įstaigos išvados, asmens tikrinimo procedūra nutraukiama ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija jam neišduodamas, o išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
Tikrinančios institucijos tikrinamą asmenį gali iškviesti pokalbio, pareikalauti rašytinių asmens paaiškinimų ar tikrinimui reikalingų dokumentų, Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka atlikti tyrimą poligrafu. Jeigu asmuo atsisako atvykti pokalbio, pateikti rašytinius paaiškinimus, dokumentus ar tirtis poligrafu, asmenį tikrinanti institucija sustabdo tikrinimo procedūrą ne ilgesniam kaip 20 darbo dienų terminui. Jeigu per asmens tikrinimo procedūros sustabdymo terminą asmuo neatvyksta pokalbio, nepateikia rašytinių paaiškinimų, dokumentų ar neatvyksta tirtis poligrafu, asmens tikrinimo procedūra nutraukiama ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija jam neišduodamas, o išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
Asmenis, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrina:
1) Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, kai tikrinamas asmuo eina ar pretenduoja eiti pareigas krašto apsaugos sistemoje, Lietuvos šaulių sąjungoje;
2) vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, kai tikrinamas asmuo eina ar pretenduoja eiti pareigas vidaus reikalų sistemoje;
3) paslapčių subjektai, kai tikrinamas asmuo yra ar pretenduoja tapti slaptuoju kriminalinės žvalgybos dalyviu, įslaptintu žvalgybos pareigūnu ar slaptuoju žvalgybos bendradarbiu;
4) Valstybės saugumo departamentas, kai leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pretenduoja gauti asmuo, nenurodytas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.
Asmenį, kurio patikimumą dėl darbo su įslaptinta informacija prašo patikrinti užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įgaliotos institucijos, dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo tikrina ir prireikus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda Valstybės saugumo departamentas. Valstybės saugumo departamentas pateikia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai informaciją apie asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ji atitinkamai užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės organizacijos institucijai pateikia pažymą, patvirtinančią, kad asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma žymima įslaptinta užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų informacija.
Tikrinimą atliekančios institucijos privalo patikrinti asmenį, pretenduojantį gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ne ilgiau kaip per 40 darbo dienų, jeigu asmuo, pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra pretendentas į teisėjus arba yra atrinktas pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne, naudojimu ar jos apsauga, kitais atvejais – ne ilgiau kaip per 120 darbo dienų.
Jeigu negauta iš institucijų ar specialistų tikrinimui atlikti reikalingos informacijos ar išvadų arba asmuo tiriamas poligrafu, šio straipsnio 8 dalyje nurodytas 40 darbo dienų tikrinimo terminas pratęsiamas tikrinančiosios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, bet ne ilgiau kaip 40 darbo dienų.
Asmens tikrinimą atliekančios institucijos turi teisę neatlygintinai gauti duomenis apie tikrinamą asmenį iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų, taip pat kitą informaciją apie tikrinamą asmenį iš visų valstybės, savivaldybės institucijų, antstolių, notarų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ar fizinių asmenų.
Asmenų tikrinimą atliekančios institucijos asmens duomenis tvarko automatiniu būdu, neatlikdamos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytos išankstinės patikros.
Sprendimas dėl asmens tikrinimo nutraukimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
19 straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimas ir saugumo instruktažas
Leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, įvertinęs asmens tikrinimą atlikusios institucijos išvadą, išduoda paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Paslapčių subjekto vadovui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda paslapčių subjekto vadovą į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo.
Sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundo dėl sprendimo išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nustatytu laiku padavimas ir jo priėmimas sustabdo išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimą iki bylos dėl skundo išnagrinėjimo.
Paslapčių subjektas iki kiekvieno mėnesio pabaigos privalo informuoti Valstybės saugumo departamentą apie išduotus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Asmeniui išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, atliekamas saugumo instruktažas. Saugumo instruktažą atlieka asmens patikrinimą atlikusi institucija. Saugumo instruktažas taip pat atliekamas išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, jeigu asmens einamos ar pretenduojamos eiti pareigos yra susijusios su didelėmis grėsmėmis įslaptintos informacijos saugumui.
20 straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas
Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu:
1) asmuo atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) dėl asmens padaryto šiurkštaus darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista;
3) su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai, pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas;
4) atlikus pakartotinį ar papildomą asmens tikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje.
Apie šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų aplinkybių atsiradimą asmens tikrinimą atlikusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patikrinimo išvados priėmimo dienos privalo pranešti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavusiai institucijai.
Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas motyvuotu šį leidimą išdavusios institucijos sprendimu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje numatytos informacijos, informacijos apie šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų aplinkybių atsiradimą gavimo dienos ar šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės paaiškėjimo dienos. Atsiradus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai aplinkybei, sprendimas panaikinti asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nepriimamas – leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija laikomas negaliojančiu nuo darbo (tarnybos) santykių su paslapčių subjektu nutraukimo, renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo dienos.
Leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio leidimo panaikinimo dienos apie tai informuoja Valstybės saugumo departamentą, asmens tikrinimą atlikusią instituciją ir asmenį, kuriam toks leidimas panaikintas. Leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju, asmuo apie tai neinformuojamas.
Sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas ar jo galiojimo termino pasibaigimas neatleidžia asmens nuo pareigos neatskleisti sužinotos įslaptintos informacijos.
21 straipsnis. Asmens, kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pareigos
Asmuo, kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, privalo:
1) išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus ir juos vykdyti;
2) neatskleisti, neprarasti ir neperduoti patikėtos arba sužinotos įslaptintos informacijos pašaliniams asmenims, taip pat asmenims, kurie nors ir turi teisę dirbti su įslaptinta informacija, tačiau nėra įgalioti su ja susipažinti;
3) patikėtą ar tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją saugoti visą tokios informacijos įslaptinimo terminą;
4) vadovautis principu „Būtina žinoti“;
5) užkirsti kelią neteisėtoms kitų asmenų veikoms, dėl kurių įslaptinta informacija gali būti atskleista, prarasta, pagrobta ar kitaip neteisėtai įgyta, ir apie šiuos faktus, kitas įslaptintos informacijos atskleidimo ar praradimo aplinkybes nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo minėtų aplinkybių atsiradimo dienos, pranešti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui arba paslapčių subjekto vadovui;
6) apie patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar atskleidimą, taip pat įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo minėtų aplinkybių atsiradimo dienos, pranešti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui;
7) nutraukdamas darbo (tarnybos) santykius, pereidamas į kitas pareigas, nesusijusias su įslaptintos informacijos naudojimu, grąžinti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui visą jam patikėtą įslaptintą informaciją;
8) teikti informaciją, žodinius ir rašytinius paaiškinimus asmenims, įgaliotiems vykdyti įslaptintos informacijos apsaugos kontrolę (priežiūrą);
9) per 10 darbo dienų pranešti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui apie asmens duomenų, pateiktų jį tikrinusioms institucijoms, pasikeitimą;
10) iki šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodyto pakartotinio asmens tikrinimo pradžios, taip pat asmens tikrinimą atliekančioms institucijoms atliekant papildomą patikrinimą pateikti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui reikiamus dokumentus tikrinimui atlikti.
22 straipsnis. Už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingo asmens funkcijos personalo patikimumo užtikrinimo srityje
Už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo:
1) organizuoja leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimą, tvarko jų apskaitą;
2) kontroliuoja (prižiūri), kad teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus vykdytų visi asmenys, dirbantys ar susipažįstantys su įslaptinta informacija;
3) informuoja asmenį tikrinančias institucijas apie asmens duomenų, galinčių turėti įtakos leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimui ar panaikinimui, pasikeitimą;
4) iki šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodyto termino pradžios organizuoja pakartotinį asmens tikrinimą;
5) paima iš asmenų, kuriems išduodami leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikiama teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nustatyto pavyzdžio rašytinius pasižadėjimus saugoti įslaptintą informaciją;
6) prireikus pasirašytinai supažindina asmenis, kuriems išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, su detaliu įslaptintos informacijos, susijusios su paslapčių subjekto veikla, sąrašu;
7) kartą per metus informuoja asmenis, kuriems patikėta įslaptinta informacija, apie atsakomybę už neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą;
8) kartą per metus asmenis, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu ar apsauga, pasirašytinai supažindina su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.
PENKTASIS SKIRSNIS
ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS ADMINISTRAVIMAS
23 straipsnis. Slaptumo žymos suteikimas dokumentui arba jo daliai
Paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, paslapčių subjektui pavaldžios ar jo reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, įmonės vadovas įvertina dokumentą parengusio asmens siūlymą ir priima sprendimą dėl dokumento slaptumo žymos bei įslaptinimo termino suteikimo ir atsako už priimto sprendimo pagrįstumą.
Dokumentui nesuteikiama slaptumo žyma vien dėl jo tematikos arba dokumento, į kurį atsakoma, slaptumo žymos.
Dokumento slaptumo žyma nustatoma pagal aukščiausią dokumento tekste esančios informacijos slaptumo žymą.
Jeigu dokumentas sudarytas iš atskirų skirtingas slaptumo žymas turinčių dalių arba turi priedų, kurių slaptumo žymos skiriasi nuo jų lydimojo dokumento slaptumo žymos, apie skirtingas dokumento dalių ir jo priedų slaptumo žymas turi būti aiškios nuorodos pačiame dokumente – dokumento tekste, priedų arba dokumento dalių sąraše (turinyje), taip pat prieš tokių dokumento teksto dalių pradžią arba ant dokumento priedų.
Jeigu dokumento dalys arba dokumento priedai yra neatsiejama dokumento dalis, toks dokumentas įtraukiamas į įslaptintų dokumentų apskaitą ir saugomas pagal aukščiausią dokumento dalies arba jo priedų turimą slaptumo žymą. Dokumento dalys arba jo priedai, kurie gali būti atskirti, platinami, įtraukiami į apskaitą ir saugomi pagal tokių dokumento dalių arba priedų turimą slaptumo žymą.
24 straipsnis. Įslaptintų dokumentų administravimo reikalavimai
Įslaptinti dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, administruojami taip:
1) saugomi ir tvarkomi I ar II klasės saugumo zonoje;
2) perduodami ir gaunami fiksuojant priemonėmis, kurios nustato įslaptintos informacijos gavėjo ar vykdytojo tapatybę;
3) registruojami;
4) kopijuojami, verčiami, daromi nuorašai, išrašai, informacija perkeliama į kitus dokumentus ar ĮIRIS rašytiniu paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu, gavus įslaptintos informacijos rengėjo rašytinį sutikimą;
5) įslaptintos informacijos gavėjo perduodami kitam paslapčių subjektui tik turint rašytinį informacijos rengėjo sutikimą;
6) privalo būti prisegti asmenų, susipažinusių su dokumento turiniu, sąrašai;
7) naikinami paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, surašant sunaikinimo aktą. Sunaikinus kito įslaptintos informacijos rengėjo parengtą dokumentą, informuojamas šį dokumentą parengęs įslaptintos informacijos rengėjas.
Įslaptinti dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Slaptai“, administruojami taip:
1) saugomi ir tvarkomi I ar II klasės saugumo zonoje;
2) perduodami ir gaunami fiksuojant priemonėmis, kurios nustato įslaptintos informacijos gavėjo ar vykdytojo tapatybę;
3) registruojami;
4) kopijuojami, verčiami, daromi nuorašai, išrašai, informacija perkeliama į kitus dokumentus ar ĮIRIS rašytiniu paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu, jeigu dokumentas nėra pažymėtas nuoroda „Būtinas įslaptintos informacijos rengėjo sutikimas“;
5) įslaptintos informacijos gavėjo perduodami kitam paslapčių subjektui tik turint rašytinį įslaptintos informacijos rengėjo sutikimą;
6) naikinami paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, surašant sunaikinimo aktą.
Įslaptinti dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Konfidencialiai“, administruojami taip:
1) saugomi ir tvarkomi I ar II klasės saugumo zonoje;
2) perduodami ir gaunami fiksuojant priemonėmis, kurios nustato įslaptintos informacijos, gavėjo ar vykdytojo tapatybę;
3) registruojami;
4) kopijuojami, verčiami, daromi nuorašai, išrašai, informacija perkeliama į kitus dokumentus ar ĮIRIS už dokumento užduoties vykdymo kontrolę už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingo asmens sprendimu, jeigu dokumentas nėra pažymėtas nuoroda „Būtinas įslaptintos informacijos rengėjo sutikimas“;
5) naikinami paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, surašant sunaikinimo aktą. Dokumentų kopijos naikinamos paslapčių subjekto padalinio, atsakingo už užduoties vykdymą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Apie dokumento kopijos sunaikinimą pažymima dokumentų registruose, sunaikinimo aktas nerašomas.
Įslaptinti dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, administruojami taip:
1) saugomi ir tvarkomi administracinėje, I ar II klasės saugumo zonoje;
2) registruojami;
3) vykdytojo sprendimu kopijuojami, verčiami, daromi nuorašai, išrašai, informacija perkeliama į kitus dokumentus ar ĮIRIS ir vadovaujantis principu „Būtina žinoti“ pateikiami kitiems asmenims susipažinti, jeigu dokumentas nėra pažymėtas nuoroda „Būtinas įslaptintos informacijos rengėjo sutikimas“;
4) naikinami paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, surašant sunaikinimo aktą. Dokumentų kopijos naikinamos vykdytojo sprendimu nerašant sunaikinimo akto.
Įslaptintų dokumentų skaitmeninių kopijų administravimui netaikomi šio straipsnio 1 dalies 3, 6 ir 7 punktų, 2 dalies 3 ir 6 punktų, 3 dalies 3 ir 5 punktų, 4 dalies 2 ir 4 punktų reikalavimai.
Jeigu yra būtina susipažinimui su įslaptinta informacija, elektroninis įslaptintas dokumentas ar įslaptinto dokumento skaitmeninė kopija už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingo asmens sprendimu išspausdinama. Spausdinant elektroninį įslaptintą dokumentą ar įslaptinto dokumento skaitmeninę kopiją, pažymėtą slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ ar nuoroda „Būtinas įslaptintos informacijos rengėjo sutikimas“, informacijos rengėjo sutikimas nereikalingas.
Įslaptinta informacija turi būti sunaikinama taip, kad nebūtų įmanoma atkurti įslaptintos informacijos ar jos dalies turinio.
25 straipsnis. Susipažinimas su įslaptinta informacija, kuria disponuoja kitas paslapčių subjektas
Asmeniui teisę susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, kuria disponuoja kitas paslapčių subjektas, vadovaudamasis principu „Būtina žinoti“, suteikia šia informacija disponuojančio paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Asmuo privalo pateikti institucijos, kurioje dirba, vadovo tikslinį siuntimą. Šiame siuntime turi būti patvirtinta, kad asmuo turi leidimą dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma pažymėta įslaptinta informacija, taip pat tiesioginių pareigų vykdymu pagrįstas poreikis susipažinti su konkrečia įslaptinta informacija ir nurodyta, su kokios apimties įslaptinta informacija asmeniui reikia susipažinti.
Įslaptinta informacija disponuojančio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas neleisti asmeniui susipažinti su siuntime nurodyta įslaptinta informacija per vieną mėnesį nuo nurodyto sprendimo gavimo dienos gali būti apskųstas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai.
26 straipsnis. Įslaptintos informacijos gabenimas už saugumo zonos ribų
Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, turi gabenti ne mažiau kaip du neginkluoti kariniai ar diplomatiniai kurjeriai ar paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys arba vienas šaunamuoju ginklu ginkluotas karinis kurjeris ar paslapčių subjekto vadovo įgaliotas asmuo.
Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Slaptai“, turi gabenti ne mažiau kaip du neginkluoti kariniai ar diplomatiniai, ar kurjerių pašto tarnybų kurjeriai, ar paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys arba vienas šaunamuoju ginklu ginkluotas karinis ar kurjerių pašto tarnybų kurjeris, ar paslapčių subjekto įgaliotas asmuo.
Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Konfidencialiai“, turi gabenti kariniai ar diplomatiniai, ar kurjerių pašto tarnybų kurjeriai arba paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys.
Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, turi gabenti kariniai ar diplomatiniai, ar kurjerių pašto tarnybų kurjeriai arba paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys ar vykdytojai.
Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ ir „Slaptai“, užsienio valstybėse turi gabenti ne mažiau kaip du kariniai kurjeriai arba paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).