LegalizeLietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 pakeitimo įstatymas
Įslaptintą informaciją į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas, specialiąsias misijas ir iš jų turi gabenti diplomatiniai kurjeriai.
Asmenys, įgalioti gabenti įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, privalo turėti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma, negu gabenama įslaptinta informacija.
Įslaptintą informaciją gabenantys asmenys:
1) privalo užtikrinti gabenamų dokumentų, gaminių ir kitų objektų saugumą;
2) įslaptintą informaciją privalo gabenti taip, kad atsitiktiniai asmenys negalėtų nustatyti, jog gabenama įslaptinta informacija, ir negalėtų susipažinti su tokios informacijos turiniu.
Įslaptintą informaciją gabenantiems asmenims draudžiama susipažinti su gabenama įslaptinta informacija.
27 straipsnis. Įslaptintos informacijos evakuacija arba sunaikinimas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju
Paslapčių subjektai, tiekėjai turi patvirtinti įslaptintos informacijos evakuacijos arba sunaikinimo planus karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju.
Evakuacijos arba sunaikinimo planuose turi būti nustatyta įslaptintos informacijos evakuacijos arba sunaikinimo eilės tvarka iškilus realiai grėsmei, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta, sugadinta ar atskleista. Pirmiausia evakuojama arba naikinama aukštesnę slaptumo žymą turinti įslaptinta informacija.
Įslaptintą informaciją naikinant karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju netaikomi šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies 6 punkto ir 3 dalies 5 punkto reikalavimai.
28 straipsnis. Įslaptintų dokumentų projektų administravimo reikalavimai
Dokumentų projektai, kuriuose esanti informacija žymėtina slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, rengiami ir laikomi I ar II klasės saugumo zonoje, dokumentų projektai, kuriuose esanti informacija žymėtina slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, – administracinėje, I ar II klasės saugumo zonoje. Dokumentų projektai tarnybos užduočių vykdymo, karinių operacijų, mokymų, pratybų metu paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu gali būti rengiami ar laikomi ir kitose vietose, kurios nėra priskirtos saugumo zonai, kai jose taikomos fizinės apsaugos priemonės, užtikrinančios įslaptintos informacijos apsaugą.
Dokumentų projektai, kuriuose esanti informacija žymėtina slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, perduodami ir gaunami fiksuojant priemonėmis, kurios nustato informacijos siuntėją ir gavėją. Šie įslaptintų dokumentų projektai kitiems paslapčių subjektams perduodami tik turint rašytinį paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimą.
Įslaptintų dokumentų projektai spausdinami, kopijuojami, verčiami, daromi nuorašai, išrašai, naikinami, informacija perkeliama į kitus dokumentus ar ĮIRIS dokumento projekto rengėjo sprendimu. Dokumentų projektai, kuriuose esanti informacija žymėtina slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, spausdinami, kopijuojami, naikinami nustatant asmenį, atlikusį nurodytą veiksmą.
29 straipsnis. Už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingo asmens funkcijos įslaptintos informacijos administravimo srityje
Už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo:
1) organizuoja įslaptintos informacijos apskaitą ir kontroliuoja (prižiūri) jos apyvartą;
2) atrenka įslaptintą informaciją naikinti, išslaptinti arba pratęsti tokios informacijos įslaptinimo terminą;
3) perduoda įslaptintą informaciją vykdytojams ir paslapčių subjektams;
4) informuoja paslapčių subjektus apie įslaptintos informacijos slaptumo žymų keitimą, išslaptinimą ar įslaptinimo termino pratęsimą;
5) paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu supažindina kitų paslapčių subjektų įgaliotus asmenis su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“;
6) organizuoja įslaptintos informacijos inventorizaciją;
7) organizuoja įslaptintų dokumentų naikinimą;
8) užtikrina, kad su įslaptinta informacija susipažintų tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar teisę dirbti arba susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, turintys asmenys ir būtų griežtai laikomasi principo „Būtina žinoti“;
9) užtikrina, kad įslaptintos informacijos, su kuria asmuo dirba ar susipažįsta, slaptumo žyma nebūtų aukštesnė už nurodytą šiam asmeniui suteiktame leidime dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS FIZINĖ APSAUGA
30 straipsnis. Fizinės apsaugos įgyvendinimas
Paslapčių subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo, tiekėjas, atsižvelgdami į disponuojamos įslaptintos informacijos slaptumo žymą, jos formą ir apimtį, privalo patalpas, teritorijas, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar ji saugoma, suskirstyti į saugumo zonas ir jose įdiegti fizines apsaugos priemones, užtikrinančias įslaptintos informacijos apsaugą.
Paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu tarnybos užduočių vykdymo, karinių operacijų, mokymų, pratybų metu su įslaptinta informacija galima dirbti ar susipažinti, o karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju ją saugoti patalpose, teritorijose ir kitose vietose, kurios nėra priskirtos saugumo zonai, kai jose taikomos įslaptintos informacijos apsaugą užtikrinančios fizinės apsaugos priemonės.
Su įslaptinta informacija dirbti, susipažinti ar ją saugoti galima tik tokiose patalpose, teritorijose ir kitose vietose, kurios yra pripažintos tinkamomis saugoti atitinkama slaptumo žyma pažymėtą įslaptintą informaciją ar su ja dirbti.
Patalpų, teritorijų ir kitų vietų įvertinimą atlieka ir jas pripažįsta tinkamomis saugoti įslaptintą informaciją ar su ja dirbti:
1) Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, jeigu vertinamos krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų tiekėjų patalpos ir teritorijos;
2) vidaus reikalų ministro įgalioti padaliniai, jeigu vertinamos vidaus reikalų sistemos institucijų ir jų tiekėjų patalpos ir teritorijos;
3) Valstybės saugumo departamentas, jeigu vertinamos kitų paslapčių subjektų ar jų tiekėjų patalpos ir teritorijos;
4) paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys, jeigu vertinamos saugumo zonai nepriskirtos patalpos, teritorijos ar kitos vietos dėl jų pripažinimo tinkamomis dirbti, susipažinti su įslaptinta informacija tarnybos užduočių vykdymo, karinių operacijų, mokymų, pratybų metu ar šią informaciją saugoti karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju.
Asmenys, vykdantys įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, fizinę apsaugą, privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne, negu aukščiausia toje patalpoje, teritorijoje ar kitoje vietoje saugomos informacijos, prie kurios jie gali tiesiogiai prieiti, slaptumo žyma.
31 straipsnis. Fizinės apsaugos reikalavimai
Teritorijos ir patalpos, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar ji saugoma, skirstomos į administracinę, II ir I klasių saugumo zonas.
Administracinei saugumo zonai keliami šie reikalavimai:
1) kontroliuojamas asmenų ir transporto priemonių patekimas;
2) įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, išskyrus elektronines laikmenas, kuriose įslaptinta informacija laikoma užšifruota Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos patvirtintais kriptografiniais metodais ir produktais, laikoma rakinamuose metalinėse spintose arba seifuose.
II klasės saugumo zonai keliami šie reikalavimai:
1) į zoną patenkama tik per administracinę saugumo zoną;
2) kontroliuojamas asmenų patekimas ir judėjimas;
3) į zoną gali patekti tik asmenys, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne negu aukščiausia toje saugumo zonoje saugomos informacijos slaptumo žyma. Kitus asmenis turi lydėti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo;
4) įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ arba „Visiškai slaptai“, turi būti laikoma seifuose. Įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, laikoma rakinamuose metalinėse spintose arba seifuose. Įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, laikoma rakinamuose biuro balduose, metalinėse spintose arba seifuose. Šie reikalavimai netaikomi elektroninėms laikmenoms, kuriose įslaptinta informacija laikoma užšifruota Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos patvirtintais kriptografiniais metodais ir produktais.
I klasės saugumo zonai keliami šie reikalavimai:
1) į zoną patenkama tik per administracinę arba II klasės saugumo zoną;
2) kontroliuojamas asmenų patekimas ir judėjimas;
3) į zoną gali patekti tik asmenys, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne negu aukščiausia toje saugumo zonoje saugomos informacijos slaptumo žyma. Kitus asmenis, užtikrinus, kad saugumo zonoje esanti įslaptinta informacija bus apsaugota nuo neteisėto atskleidimo ar praradimo, turi lydėti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo;
4) į zoną negali būti įnešama vaizdo ar garso, informacijos fiksavimo ir perdavimo įranga, elektroninės laikmenos, o darbo reikmėms skirta įranga gali būti įnešama tik paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu;
5) jeigu zonoje saugoma informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, prieigose naudojamos vaizdo stebėjimo priemonės. Reikalavimas netaikomas, jeigu į zoną patenkama per II klasės saugumo zoną, kurios prieigose naudojamos vaizdo stebėjimo priemonės.
Paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys turi teisę nustatyti asmenų, patenkančių į administracinę saugumo zoną, tapatybę, o įeinančių į I ar II saugumo zoną ir išeinančių iš jos – tikrinti turimus daiktus.
Saugumo zonai nepriskirtos patalpos, teritorijos ar kitos vietos, kuriose karinių operacijų, mokymų, pratybų ir tarnybos užduočių vykdymo metu dirbama, susipažįstama su įslaptinta informacija, o karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju ji saugoma, turi būti apsaugotos nuo neteisėto patekimo į jas, įslaptintos informacijos praradimo, pasiklausymo ar neteisėto susipažinimo su įslaptinta informacija. Tokiose vietose gali būti laikoma tik tokia įslaptinta informacija, kuri būtina karinių operacijų, mokymų, pratybų ir tarnybos užduotims vykdyti, taip pat karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju evakuota įslaptinta informacija.
Vykstant posėdžiams ir pasitarimams, kurių metu naudojama įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ ar „Slaptai“, be šiame straipsnyje numatytų fizinės apsaugos reikalavimų, papildomai taikomos Vyriausybės nustatytos apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo priemonės. Patalpų, teritorijų ir kitų vietų patikrinimą dėl jų apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo atlieka šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos.
32 straipsnis. Už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingo asmens funkcijos įgyvendinant įslaptintos informacijos fizinę apsaugą
Už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo:
1) užtikrina, kad teritorijose, patalpose ir kitose vietose, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar kuriose ji saugoma, būtų įdiegtos ir tinkamai veiktų reikiamos fizinės apsaugos priemonės;
2) rengia fizinės apsaugos procedūras reglamentuojančius dokumentus, kontroliuoja (prižiūri), kaip laikomasi nustatytų procedūrų, periodiškai atlieka taikomų fizinės apsaugos priemonių patikrinimą;
3) organizuoja paslapčių subjekto darbuotojų mokymus įslaptintos informacijos apsaugos klausimais;
4) teikia paslapčių subjekto, tiekėjo vadovui ar jo įgaliotam asmeniui siūlymus dėl teritorijų ir patalpų suskirstymo į saugumo zonas;
5) praneša paslapčių subjekto, tiekėjo vadovui apie pastebėtus saugyklų, patalpų, seifų, metalinių spintų apsaugos priemonių bei instaliacijų pažeidimus ir imasi priemonių jiems pašalinti.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ĮSLAPTINTŲ SANDORIŲ SAUGUMAS
33 straipsnis. Įslaptinti sandoriai
Paslapčių subjektai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teisę sudaryti įslaptintus sandorius. Paslapčių subjektai gali pavesti sudaryti įslaptintus sandorius savo padaliniams, paslapčių subjektui pavaldžioms ar jo reguliavimo sričiai priskirtoms įstaigoms, įmonėms, kuriems yra suteiktos perkančiosios organizacijos teisės.
Įslaptintas sandoris gali būti sudarytas tik su tiekėju, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka yra išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas, įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma arba tiekėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Tiekėjas, gavęs įslaptintą sandorį vykdančios perkančiosios organizacijos sutikimą, turi teisę įslaptinto sandorio dalies vykdymui pasitelkti prekių subtiekėją, paslaugų subteikėją, subrangovą, kuriems mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos tiekėjams. Reikalavimas gauti įslaptintą sandorį vykdančios perkančiosios organizacijos sutikimą netaikomas pasitelkiant prekių subtiekėją, paslaugų subteikėją, subrangovą įslaptinto sandorio dalims, kurias vykdant nebus susipažįstama su įslaptinta informacija, tokia informacija nebus patikėta, naudojama ar sukuriama.
Tiekėjams, dalyvaujantiems užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų paskelbtose atrankose dėl įslaptinto sandorio sudarymo, jeigu užsienio valstybė, Europos Sąjunga arba tarptautinė organizacija reikalauja patvirtinti jų patikimumą, taikomi šio skirsnio reikalavimai.
Užsienio valstybėse, su kuriomis yra sudarytos tarptautinės sutartys dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ar su kuriomis yra keičiamasi įslaptinta informacija vadovaujantis Europos Sąjungos ar NATO teisės aktais, veikiančios ir ten registruotos įmonės, įstaigos, organizacijos ar ūkine veikla užsiimantys tokių užsienio valstybių piliečiai gali dalyvauti Lietuvos Respublikos paslapčių subjektų paskelbtose atrankose sudaryti įslaptintą sandorį, kurį vykdant bus perduodama Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, jeigu įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti užsienio valstybės institucija patvirtina, kad atrankoje dalyvaujanti įmonė, įstaiga, organizacija ar fizinis asmuo yra patikimi ir atitinka tos užsienio valstybės reikalavimus, keliamus tiekėjams, sudarantiems atitinkamus įslaptintus sandorius.
Įslaptintas sandoris vienašališkai nutraukiamas, jeigu tiekėjas nevykdo nustatytų įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų ir tai kelia grėsmę, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista.
Tiekėjas nėra laikomas įslaptintos informacijos rengėju. Visa įslaptinto sandorio metu sukurta informacija nuo jos sukūrimo momento yra laikoma Lietuvos Respublikos nuosavybe ir yra saugoma ir administruojama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis.
Paslapčių subjektas, ketinantis sudaryti įslaptintą sandorį ar sudaręs įslaptintą sandorį, privalo:
1) paskirti asmenis, atsakingus už įslaptinto sandorio sudarymo ir vykdymo metu perduotos ar sandorio vykdymo metu sukurtos įslaptintos informacijos apsaugos ir įslaptinto sandorio reikalavimų vykdymo priežiūrą;
2) organizuoti įslaptintos informacijos perdavimą tiekėjui;
3) teikti tiekėjams būtiną metodinę pagalbą įslaptintos informacijos apsaugos klausimais;
4) patvirtinti įslaptinimo žinyną, jeigu įslaptinto sandorio vykdymo metu bus sukuriama įslaptinta informacija;
5) prižiūrėti, kaip tiekėjas užtikrina perduotos ir sukurtos įslaptintos informacijos apsaugą;
6) apie tiekėjo padarytus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus, dėl kurių įslaptinta informacija buvo ar galėjo būti neteisėtai atskleista ar prarasta, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo minėtų aplinkybių nustatymo dienos, pranešti Valstybės saugumo departamentui ir įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai;
7) per 5 darbo dienas nuo įslaptinto sandorio sudarymo pranešti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai apie tokio sandorio sudarymą ir nurodyti įslaptintos informacijos, kuri sandorio metu bus perduodama ar sukuriama, aukščiausią slaptumo žymą.
Tiekėjas, ketinantis sudaryti įslaptintą sandorį ar sudaręs įslaptintą sandorį, privalo:
1) šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti patikėtos ar įslaptinto sandorio metu sukurtos įslaptintos informacijos apsaugą;
2) užtikrinti, kad su įslaptinta informacija dirbs ar susipažins tik leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, turintys asmenys ir tik vadovaujantis principu „Būtina žinoti“;
3) paskirti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingą asmenį (asmenis);
4) pasikeitus šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktuose nurodytai informacijai ar atsiradus 37 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 8, 9, 11 punktuose nurodytoms aplinkybėms, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie tai informuoti Valstybės saugumo departamentą ir įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją;
5) įvykdžius įslaptintą sandorį ar jo vykdymą nutraukus prieš terminą, paslapčių subjektui perduoti visą gautą ar įslaptinto sandorio vykdymo metu sukurtą įslaptintą informaciją ir, jeigu sandorio vykdymo metu buvo naudojama tiekėjui priklausanti ĮIRIS įslaptintai informacijai apdoroti ar perduoti, neatkuriamai ištrinti šią informaciją;
6) be paslapčių subjekto, su kuriuo buvo sudarytas įslaptintas sandoris, sutikimo neskelbti informacijos apie sudarytus ar vykdytus įslaptintus sandorius;
7) apie visus įvykusius įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus, dėl kurių įslaptinta informacija buvo ar galėjo būti neteisėtai atskleista ar prarasta, arba kilus įtarimų, kad tokie pažeidimai buvo padaryti, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo minėtų aplinkybių atsiradimo dienos, pranešti paslapčių subjekto už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui, Valstybės saugumo departamentui ir įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai;
8) vykdyti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų teisėtus reikalavimus;
9) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pranešti paslapčių subjekto už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui ir įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai apie sutarties su įslaptinto sandorio dalį vykdančiu prekių subtiekėju, paslaugų subteikėju, subrangovu nutraukimą, taip pat apie darbo santykių nutraukimą su paslapčių subjekto darbuotojais, kuriems yra išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
34 straipsnis. Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos
Tiekėjų patikimumą ir atitiktį reikalavimams, keliamiems įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugai vertina ir įslaptintos informacijos apsaugos priežiūrą atlieka:
1) Valstybės saugumo departamentas, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus;
2) Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos – krašto apsaugos sistemos institucijoms sudarant ir vykdant įslaptintus sandorius;
3) vidaus reikalų ministro įgalioti padaliniai – vidaus reikalų sistemos institucijoms sudarant ir vykdant įslaptintus sandorius.
Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos pareigūnai, vykdydami įslaptintos informacijos apsaugos priežiūrą, turi šio įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje numatytas teises.
Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija privalo užtikrinti komercinių paslapčių, kurias ji sužinojo vykdydama tiekėjo patikimumo įvertinimą ar įslaptintos informacijos apsaugos priežiūrą įslaptintų sandorių metu, saugumą.
35 straipsnis. Tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos išdavimas
Tiekėjai, siekiantys gauti tiekėjo patikimumo pažymėjimą, kreipdamiesi į įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją, privalo pateikti:
1) prašymą inicijuoti tiekėjo tikrinimo procedūrą;
2) tiekėjo užpildytą įslaptintų sandorių saugumo klausimyną ir jo rašytinį sutikimą būti tikrinamam;
3) tiekėjo administracijos vadovo, vyriausiojo buhalterio arba buhalterinę apskaitą tvarkančio padalinio vadovo ar tikrinamo tiekėjo buhalterinę apskaitą tvarkančio kito tiekėjo darbuotojo, už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingų asmenų, juos pavaduojančių asmenų ir darbuotojų ar įgaliotų asmenų, kurie dalyvaus rengiant ir teikiant komercinius pasiūlymus paslapčių subjektams dėl įslaptintų sandorių sudarymo, užpildytus klausimynus, šių asmenų rašytinius sutikimus būti tikrinamiems;
4) informaciją, reikalingą patalpoms, kuriose numatoma dirbti su įslaptinta informacija ar tokią informaciją saugoti, įvertinti dėl jų pripažinimo tinkamomis dirbti su įslaptinta informacija ar tokią informaciją saugoti;
5) informaciją, reikalingą įteisinti ĮIRIS.
Tiekėjai, siekiantys gauti įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą, kreipdamiesi į įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją, privalo pateikti šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nurodytą informaciją.
Informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, neteikiama ir tiekėjo patalpos nėra tikrinamos, jeigu įslaptintas sandoris bus vykdomas paslapčių subjekto patalpose. Informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 5 punkte, neteikiama ir tiekėjo naudojamos ĮIRIS nėra tikrinamos, jeigu vykdant įslaptintą sandorį bus naudojamos paslapčių subjektui priklausančios ĮIRIS arba ĮIRIS iš viso nebus naudojamos.
Tiekėjo patikimumo pažymėjimus ir įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančias pažymas, įvertinęs įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos išvadą, išduoda Valstybės saugumo departamentas.
Tiekėjo patikimumo pažymėjimai išduodami terminuotam laikotarpiui:
1) 3 metams – patikimumo pažymėjimas, suteikiantis teisę sudaryti įslaptintus sandorius, kurių metu bus susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, tokia informacija bus patikėta, naudojama ar sukuriama;
2) 5 metams – patikimumo pažymėjimas, suteikiantis teisę sudaryti įslaptintus sandorius, kurių metu bus susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, tokia informacija bus patikėta, naudojama ar sukuriama.
Įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos išduodamos 5 metams.
Tiekėjo darbuotojams išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galioja iki tiekėjui išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, tačiau ne ilgiau, negu nustatyta šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje. Tiekėjo darbuotojams teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikiama ne ilgesniam terminui, negu galioja tiekėjui išduota įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma, arba iki darbo santykių nutraukimo.
36 straipsnis. Tiekėjo patikimumo ar atitikties įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimams įvertinimas
Vertinant tiekėjo, pretenduojančio gauti tiekėjo patikimumo pažymėjimą, patikimumą, yra tikrinama:
1) tiekėjo kapitalo ir valdymo struktūra, kapitalo kilmė, savininkai ir teisinė registracija;
2) tiekėjo darbuotojų, savininkų ar valdymo organų narių padarytos nusikalstamos veikos;
3) tiekėjo verslo ryšiai, tiekėjo – juridinio asmens patronuojamosios įmonės, tiekėjo – juridinio asmens dalyvių, turinčių ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, tiekėjo vadovo, tiekėjo valdymo organo narių, vyriausiojo buhalterio arba buhalterinę apskaitą tvarkančio padalinio vadovo ar buhalterinę apskaitą tvarkančio subjekto (asmens) (toliau – tiekėjas ar su juo susiję asmenys) ryšiai su asmenimis, turinčiais teistumą už nusikalstamas veikas, padarytas organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba asmenimis, kuriems taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, ryšiai su užsienio valstybių saugumo ir (ar) žvalgybos tarnybomis, kurių veikla yra priešiška Lietuvos valstybės interesams;
4) įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų įgyvendinimas;
5) tiekėjo darbuotojų, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti arba susipažinti su įslaptinta informacija ar teisę dirbti arba susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, patikimumas.
Vertinant tiekėjo atitiktį reikalavimams, keliamiems įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugai, yra tikrinama:
1) įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų įgyvendinimas;
2) tiekėjo darbuotojų, kurie pretenduoja gauti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, patikimumas.
Tiekėjo darbuotojus dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo arba dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tikrina ir jiems tokius leidimus išduoda arba teisę suteikia Valstybės saugumo departamentas.
Tiekėjo patalpas, kuriose numatoma dirbti su įslaptinta informacija ar tokią informaciją saugoti, vertina ir leidimą tokiose patalpose dirbti su įslaptinta informacija ar tokią informaciją saugoti išduoda šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos.
Tiekėjo ĮIRIS, kuriose numatoma apdoroti įslaptintą informaciją ar kuriomis numatoma tokią informaciją perduoti, įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos prašymu vertina ir leidimus naudoti ĮIRIS išduoda Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas vykdanti institucija arba žinybinė saugumo priežiūros tarnyba.
Sprendimas dėl tiekėjo patikimumo pažymėjimo išdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo inicijuoti tiekėjo tikrinimo procedūrą dienos. Jeigu iš institucijų ar specialistų tikrinimui reikalingos informacijos ar išvadų negauta, šis terminas pratęsiamas Valstybės saugumo departamento vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Tiekėjo atitiktis reikalavimams, keliamiems įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugai, privalo būti patikrinta ir sprendimas dėl pažymos išdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo inicijuoti tiekėjo tikrinimo procedūrą dienos. Jeigu iš institucijų ar specialistų tikrinimui reikalingos informacijos ar išvadų negauta, šis terminas pratęsiamas Valstybės saugumo departamento vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Jeigu nėra priimtas sprendimas dėl leidimo naudoti ĮIRIS išdavimo, tiekėjo tikrinimo terminas gali būti pratęsiamas iki šio sprendimo priėmimo dienos.
Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija, atlikdama tiekėjo patikimumo ar atitikties įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimams vertinimą, turi teisę neatlygintinai gauti visą informaciją, susijusią su tiekėjo ir jo darbuotojų patikimumo įvertinimu, iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų, valstybės, savivaldybės institucijų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų.
37 straipsnis. Tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos neišdavimo sąlygos
Tiekėjo patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad:
1) tiekėjas yra registruotas ne Lietuvos Respublikoje;
2) tiekėjas, teikdamas šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pateikė suklastotus, melagingus duomenis arba nuslėpė duomenis, galinčius turėti įtakos vertinant tiekėjo patikimumą;
3) tiekėjas veikia mažiau negu 6 mėnesius;
4) tiekėjas ar su juo susiję asmenys buvo nuteisti už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, nepaisant to, ar teistumas išnyko, ar buvo panaikintas;
5) dėl tiekėjo per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis už tyčines nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, valdymo tvarkai arba su tiekėju susiję asmenys turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už šias veikas;
6) turima duomenų, patvirtinančių, kad tiekėjas ar su juo susiję asmenys yra susiję su teroristų finansavimu;
7) turima duomenų, patvirtinančių, kad tiekėjas ar su juo susiję asmenys dėl Lietuvos Respublikai priešiškų interesų yra bendradarbiavę, bendradarbiauja ar palaiko ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ir (ar) saugumo tarnyba arba su asmenimis, bendradarbiaujančiais ar palaikančiais ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ir (ar) saugumo tarnyba;
8) turima duomenų, patvirtinančių, kad tiekėjas ar su juo susiję asmenys atliko veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, tarptautinėms sankcijoms, įgyvendinamoms pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą;
9) turima duomenų, patvirtinančių, kad tiekėjas, tiekėjo – juridinio asmens patronuojamoji įmonė, tiekėjo – juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, per pastaruosius 3 metus buvo pažeidę Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo reikalavimus;
10) asmenys, nurodyti šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte, neatitinka reikalavimų, keliamų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir jų negalima pakeisti kitais asmenimis;
11) tiekėjo – juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, yra registruotas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse, ne valstybėse, pasirašiusiose Europos ekonominės erdvės sutartį, arba ne valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika sudariusi sutartį dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija nepriėmė sprendimo dėl tokio tiekėjo patikimumo pažymėjimo išdavimo;
12) tiekėjas nėra įvykdęs įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimo reikalavimų;
13) tiekėjui dėl jo kaltės anksčiau buvo atsisakyta išduoti tiekėjo patikimumo pažymėjimą, buvo panaikintas išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas ir nėra pašalintos tokio pažymėjimo neišdavimo arba panaikinimo priežastys;
14) tiekėjo patikimumo vertinimo metu surinkti faktai kelia abejonių dėl tiekėjo patikimumo užtikrinant įslaptintos informacijos saugumą.
Jeigu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, tiekėjui ar su juo susijusiems asmenims yra įteiktas pranešimas apie įtarimą atliekamame ikiteisminiame tyrime ar dėl tokių veikų yra surašytas kaltinamasis aktas, ar prokuroro pareiškimas teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tiekėjo patikimumo įvertinimo procesas sustabdomas tol, kol ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, įsiteisėja teismo nuosprendis, leidžiantis priimti sprendimą dėl tiekėjo patikimumo pažymėjimo išdavimo.
Įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma neišduodama, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad:
1) tiekėjas yra registruotas ne Lietuvos Respublikoje;
2) asmenys, nurodyti šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte, neatitinka reikalavimų, keliamų suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir jų negalima pakeisti kitais asmenimis;
3) tiekėjas nėra įvykdęs įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimo reikalavimų.
Valstybės saugumo departamento sprendimai neišduoti tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
38 straipsnis. Tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos panaikinimas ir įslaptinto sandorio nutraukimas
Išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma panaikinama ir sudarytas įslaptintas sandoris nutraukiamas, kai:
1) tiekėjas ar jo darbuotojas šiurkščiai pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus ir tai lėmė tiekėjui patikėtos įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą ar praradimą arba sukėlė įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo grėsmę arba tiekėjas ar jo darbuotojas ne mažiau kaip du kartus pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus;
2) paaiškėja bent viena šio įstatymo 37 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyta aplinkybė.
Valstybės saugumo departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes gavimo ar paaiškėjimo dienos panaikina tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą ir apie tai informuoja įslaptintą sandorį sudariusį paslapčių subjektą.
Įslaptintą sandorį sudaręs paslapčių subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos nutraukia sudarytą įslaptintą sandorį.
Panaikinus tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą, sudarytas įslaptintas sandoris gali būti nenutraukiamas (išskyrus atvejus, kai nustatomos šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8, 9 punktuose nurodytos aplinkybės), jeigu sandoris jau baigiamas vykdyti ir žala dėl sandorio nutraukimo būtų neproporcingai didesnė negu galima grėsmė įslaptintai informacijai. Sprendimą leisti baigti vykdyti įslaptintą sandorį, susijusį su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, paslapčių subjekto teikimu priima Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, o sandorį, susijusį su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, – įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija.
Valstybės saugumo departamento sprendimai panaikinti išduotą tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
39 straipsnis. Įslaptintų sandorių sudarymas su fiziniu asmeniu
Įslaptintus sandorius sudaryti ir vykdyti gali fizinis asmuo, kuriam yra išduotas tiekėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tiekėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodamas, jeigu asmuo atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoti ar teisei dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikti.
Jeigu įslaptintas sandoris bus vykdomas fiziniam asmeniui priklausančiose patalpose ir (ar) įslaptintai informacijai apdoroti ar perduoti bus naudojamos fiziniam asmeniui priklausančios ĮIRIS, taikomi šio įstatymo 36 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimai.
Tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda Valstybės saugumo departamentas.
Tiekėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodamas terminuotam laikotarpiui:
1) 3 metams – leidimas, suteikiantis teisę sudaryti įslaptintus sandorius, kurių metu bus susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, ar tokia informacija bus sukuriama;
2) 5 metams – leidimas, suteikiantis teisę sudaryti įslaptintus sandorius, kurių metu bus susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“, „Konfidencialiai“, „Riboto naudojimo“, ar tokia informacija bus sukuriama.
Fiziniam asmeniui, sudariusiam įslaptintą sandorį, yra taikomi šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 1, 5–8 punktų reikalavimai.
Šio įstatymo nustatyta tvarka panaikinus tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, su tokiu tiekėju sudaryti įslaptinti sandoriai nutraukiami.
Valstybės saugumo departamento sprendimas panaikinti tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS RYŠIŲ IR INFORMACINIŲ SISTEMŲ APSAUGA
40 straipsnis. Žinybinė saugumo priežiūros tarnyba
Paslapčių subjektai turi teisę paskirti ar įsteigti žinybines saugumo priežiūros tarnybas.
Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas atliekanti institucija koordinuoja žinybinių saugumo priežiūros tarnybų veiklą, susijusią su ĮIRIS apsaugos priežiūra ir leidimų naudoti ĮIRIS išdavimu.
41 straipsnis. ĮIRIS įteisinimas
Apdoroti ir perduoti įslaptintą informaciją galima tik įteisintomis ĮIRIS. ĮIRIS laikoma įteisinta, kai paslapčių subjektui, paslapčių subjektui pavaldžiai ar jo reguliavimo sričiai priskirtai įstaigai, įmonei, tiekėjui yra išduodamas leidimas naudoti ĮIRIS. Leidimą naudoti ĮIRIS išduoda Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas atliekanti institucija ar žinybinė saugumo priežiūros tarnyba. Sprendimas dėl leidimo naudoti ĮIRIS išdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dokumentų, reikalingų leidimui gauti, gavimo Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas atliekančioje institucijoje ar žinybinėje saugumo priežiūros tarnyboje dienos.
Jeigu nėra galimybių įslaptintą informaciją apdoroti ir perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose įteisintose ĮIRIS, paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu įslaptinta informacija apdorojama ir perduodama užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, valdomomis ĮIRIS, kurios yra atitinkamai pripažintos tinkamomis apdoroti ir perduoti įslaptintą informaciją ir dėl kurių naudojimo yra sudaryti susitarimai.
42 straipsnis. ĮIRIS saugumo reikalavimai
ĮIRIS saugumui naudojamos apsaugos priemonės turi užtikrinti:
1) apdorojamos ar perduodamos įslaptintos informacijos slaptumą;
2) galimybę nustatyti ĮIRIS naudotojų tapatybę;
3) apdorojamos ar perduodamos įslaptintos informacijos bei ĮIRIS paslaugų ir išteklių vientisumą ir prieinamumą teisėtiems naudotojams;
4) tyčinių ar atsitiktinių ĮIRIS apdorojamos ar perduodamos įslaptintos informacijos ir ĮIRIS paslaugų bei išteklių slaptumo, vientisumo arba prieinamumo pažeidimų fiksavimą;
5) ĮIRIS sujungimo kontrolę;
6) ĮIRIS esančių apsaugos mechanizmų tinkamumo įvertinimą ir patikrinimą;
7) ĮIRIS naudotojų veiksmų, susijusių su ĮIRIS paslaugų naudojimu ir elektroninių įslaptintų dokumentų tvarkymu, fiksavimą.
ĮIRIS turi būti įdiegti apsaugos mechanizmai ir saugumo valdymo procedūros, trukdančios atsirasti saugumo pažeidimams, aptinkančios atsiradusius saugumo pažeidimus, atkuriančios saugumo pažeidimų paveiktą įslaptintos informacijos ir ĮIRIS paslaugų bei išteklių slaptumą, vientisumą ir prieinamumą teisėtiems naudotojams.
Visi ĮIRIS įrengimo ir pakeitimo darbai turi būti atliekami dalyvaujant ir darbus prižiūrint už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui. Asmenys, atliekantys ĮIRIS techninę priežiūrą, privalo turėti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukščiausia tokioje ĮIRIS apdorojamos ar perduodamos informacijos slaptumo žyma.
43 straipsnis. Įslaptintos informacijos perdavimas ĮIRIS
Perduodant įslaptintą informaciją ĮIRIS, turi būti užtikrintas perduodamos įslaptintos informacijos slaptumas, vientisumas, prieinamumas teisėtiems naudotojams.
ĮIRIS perduodant įslaptintą informaciją, jos slaptumas turi būti užtikrintas įgyvendinant telekomunikacijų apsaugos reikalavimus ir naudojant Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos patvirtintus kriptografinius metodus ir (ar) produktus.
Kriptografines priemones administruoja Nacionalinė šifrų paskirstymo tarnyba ir jos prižiūrimi paslapčių subjektai.
Įslaptintą informaciją draudžiama perduoti viešaisiais ryšių tinklais neužšifruotą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.
Jeigu paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį nėra galimybių užšifruoti informaciją, o pristatymo greitis yra svarbesnis negu galimas tokios informacijos atskleidimo pavojus, paslapčių subjekto, paslapčių subjekto padalinio, paslapčių subjektui pavaldžios ar jo reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, įmonės, disponuojančios įslaptinta informacija, vadovo sprendimu įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Riboto naudojimo“, „Konfidencialiai“ ir „Slaptai“, perduodama viešaisiais ryšių tinklais neužšifruota.
Kriptografinių produktų, mechanizmų ir įslaptintos informacijos apsauga turi atitikti žalos, kurią gali sukelti įslaptintos informacijos neteisėtas atskleidimas, dydį.
44 straipsnis. Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų apsauga
Visos įslaptintai informacijai įrašyti skirtos laikmenos turi būti administruojamos pagal jose esančios aukščiausia slaptumo žyma žymimos informacijos apsaugos reikalavimus.
45 straipsnis. Už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingo asmens funkcijos organizuojant ĮIRIS apsaugą
Už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo privalo:
1) užtikrinti apsaugos priemonių įdiegimą, veikimą ir priežiūrą darbo vietose, turinčiose ĮIRIS elementų;
2) užtikrinti, kad pasitelkiant ĮIRIS techninę priežiūrą vykdančius subjektus būtų sudaryti telekomunikacijų planai ir schemos ir juose nurodyta laidų, kabelių lokalizacijos vieta, jų skaičius, tipai, numeriai;
3) vadovaudamasis ĮIRIS saugumo reikalavimais, rengti, įgyvendinti ir kontroliuoti (prižiūrėti) paslapčių subjekto, tiekėjo ĮIRIS saugumo valdymo procedūras ir su jomis periodiškai supažindinti ĮIRIS administratorius ir naudotojus;
4) parengti dokumentus, reikalingus leidimui naudoti ĮIRIS gauti, organizuoti šio leidimo gavimą;
5) užtikrinti, kad ĮIRIS naudotųsi asmenys, turintys teisę susipažinti su ĮIRIS apdorojama ar perduodama įslaptinta informacija, taip pat kontroliuoti (prižiūrėti) ĮIRIS naudotojų veiksmus;
6) vykdyti ĮIRIS naudotojams suteiktų slaptažodžių ir (ar) naudotojų tapatybės nustatymo įrenginių administravimo kontrolę (priežiūrą);
7) organizuoti įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų administravimą;
8) organizuoti ir tikrinti sisteminį rezervinį ĮIRIS informacijos kopijavimą ir atkūrimą;
9) tikrinti surinktą informaciją apie įvykius (procesų klaidas, neteisėtus naudotojus ir ĮIRIS veiklą);
10) pranešti paslapčių subjekto, tiekėjo vadovui ar jo įgaliotam asmeniui apie visus žinomus paslapčių subjekto, tiekėjo ĮIRIS apsaugos trūkumus, įvykusius pažeidimus ir imtis priemonių jiems pašalinti.
DEVINTASIS SKIRSNIS
ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS APSAUGOS KONTROLĖ
46 straipsnis. Įslaptintos informacijos inventorizacija
Įslaptintos informacijos inventorizacijos tikslas – nustatyti, ar Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija ir užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvai perduota įslaptinta informacija, kuria disponuoja paslapčių subjektas, nėra prarasta, sugadinta ar neteisėtai sunaikinta.
Įslaptintą informaciją inventorizuoja paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys.
Įslaptinta informacija inventorizuojama tokiu periodiškumu:
1) įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ ir „Slaptai“, – kartą per metus;
2) įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, – kartą per 3 metus.
Įslaptintos informacijos, pažymėtos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, inventorizacijos periodiškumą nustato paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Laikoma, kad įslaptinta informacija nėra prarasta, sugadinta, neteisėtai sunaikinta, jeigu:
1) įslaptintą informaciją galima pamatyti;
2) įslaptinta informacija yra perduota kitam paslapčių subjektui ar tiekėjui;
3) įslaptinta informacija yra išslaptinta ar sunaikinta.
Inventorizacijos išvados įforminamos aktu, kurį tvirtina paslapčių subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
47 straipsnis. Įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimas
Įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimo tikslas – nustatyti, ar paslapčių subjektai, paslapčių subjektams pavaldžios ar jų reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, įmonės vykdo įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus.
Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimą atlieka:
1) Valstybės saugumo departamentas – paslapčių subjektuose;
2) paslapčių subjektai ar jų vadovų įgalioti asmenys – paslapčių subjektams pavaldžiose ar jų reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, kurioms nesuteiktas paslapčių subjekto statusas ir kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija.
Paaiškėjus ar kilus įtarimų, kad paslapčių subjektams pavaldžiose ar jų reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, kurioms nesuteiktas paslapčių subjekto statusas ir kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar ji saugoma, yra nesilaikoma įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų, Valstybės saugumo departamentas turi teisę atlikti įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimą tokiose paslapčių subjektams pavaldžiose ar jų reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse.
Lietuvos Respublikai perduotos užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimą atlieka Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija ir, vadovaudamosi šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos įgaliotos institucijos.
Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos apsaugos būklė tikrinama ne rečiau kaip kartą per 4 metus, o Lietuvos Respublikai perduotos užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos apsaugos būklė – ne rečiau kaip kartą per 2 metus.
Asmenys, tikrinantys įslaptintos informacijos apsaugos būklę, privalo turėti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma, negu disponuoja tikrinamasis paslapčių subjektas, įstaiga, įmonė.
Asmenys, tikrinantys įslaptintos informacijos apsaugos būklę, turi teisę:
1) patekti į teritorijas ir patalpas, kuriose įslaptinta informacija yra apdorojama, saugoma arba perduodama, ir įsinešti tikrinimui reikalingas technines priemones;
2) gauti tikrinimui atlikti reikiamą informaciją, prireikus gauti įslaptintos ir neįslaptintos informacijos kopijas, nuorašus, išrašus, daryti paslapčių subjekto elektroninėse laikmenose esančios informacijos kopijas;
3) iš asmenų reikalauti žodinių ir rašytinių paaiškinimų apie įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą.
Įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo išvada, kurią tvirtina šio straipsnio 2 dalyje numatytų institucijų vadovai ar jų įgalioti asmenys.
Patikrinimo išvada pateikiama tikrintam subjektui, kuris, jeigu buvo nustatyta įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų, privalo per patikrinimą atlikusios institucijos nustatytą terminą pašalinti nustatytus pažeidimus ir apie tai raštu pranešti patikrinimą atlikusiai institucijai.
48 straipsnis. Įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų nustatymas
Jeigu kyla įtarimų ar paaiškėja, kad įslaptinta informacija prarasta ar neteisėtai atskleista, paslapčių subjekto vadovo pavedimu atliekamas tyrimas. Apie įtariamą ar paaiškėjusį įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą pranešama įslaptintos informacijos rengėjui, o jeigu įtariama ar paaiškėja, kad prarasta ar neteisėtai atskleista Lietuvos Respublikai perduota užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptinta informacija, – ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai.
Asmenys, atliekantys tyrimą, turi šio įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje numatytas teises.
Jeigu tyrimo metu nustatoma nusikalstamos veikos, administracinio teisės pažeidimo arba tarnybinio nusižengimo (drausmės pažeidimo) požymių, tyrimo išvados pateikiamos atitinkamoms valstybės institucijoms, įgaliotoms atlikti ikiteisminį tyrimą, administracinio teisės pažeidimo tyrimą arba tarnybinio nusižengimo (drausmės pažeidimo) tyrimą. Jeigu tyrimo metu pasitvirtina, kad įslaptinta informacija yra prarasta ar neteisėtai atskleista, apie tai pranešama Valstybės saugumo departamentui.
Paaiškėjus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimams, kurie gali lemti ar lėmė įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą, paslapčių subjekto vadovas privalo imtis visų reikiamų priemonių, siekdamas užkirsti kelią neigiamų pasekmių atsiradimui, sumažinti galimas grėsmes ar padarytą žalą.“
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).