Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas

Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d.

Šio kodekso 65 straipsnio 7 dalis, 72 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas reikalavimas politiniams komitetams būti įregistruotiems įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos netaikomi organizuojant 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimus. 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų politinės kampanijos dalyviu gali būti registruojamas politinis komitetas, įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 85 dienoms iki šių rinkimų dienos. 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimuose asmuo kandidatu į merus vienmandatėje rinkimų apygardoje, kandidatai į savivaldybės tarybos narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali būti iškelti politinio komiteto, įregistruoto įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 85 dienoms iki šių rinkimų dienos.

2022 metais prasidedančiose rinkimų politinėse kampanijose taikomus rinkimų politinės kampanijos išlaidų konkrečiose rinkimų apygardose limitus ir kitus šiame kodekse numatytus dydžius, kurie apskaičiuojami pagal rinkimuose taikomą vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, vadovaudamasi šio kodekso 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija paskelbia ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio kodekso įsigaliojimo dienos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. priima šio kodekso įgyvendinamuosius teisės aktus.

Vyriausioji rinkimų komisija iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. priima šio kodekso įgyvendinamuosius teisės aktus.

Rengiant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai traktuojami vienodai. Kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis kiekvieno kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus.

Kiekvienas rinkėjas tuose pačiuose rinkimuose turi vieną balsą vienmandatėje rinkimų apygardoje balsuoti už vieną kandidatą.

Kiekvienas rinkėjas tuose pačiuose rinkimuose turi vieną balsą daugiamandatėje rinkimų apygardoje balsuoti už vieną kandidatų sąrašą.

Kiekvieno rinkėjo pirmumo balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito rinkėjo pirmumo balsams.

Visi kandidatai turi lygias teises. Tuose pačiuose rinkimuose į politinių organizacijų keliamų kandidatų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems asmenims keliami vienodi reikalavimai.

Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai.

Rinkėjui turi būti sudaromos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti rinkimų biuletenį.

Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Dėl neįgalumo savarankiškai negalinčiam balsuoti rinkėjui turi būti sudaromos sąlygos laisvai pasirinkti balsuoti padedamam kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatoma šiame kodekse, arba pasinaudoti galimybe balsuoti neįgaliųjų poreikiams pritaikytose balsavimo patalpose.

Draudžiama kontroliuoti ir (arba) neteisėtai veikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą.

Draudžiama atlikti veiksmus, kuriais būtų galima atskleisti balsavimo paslaptį. Draudžiama atskleisti sužinotą kito asmens balsavimo paslaptį.

Teisę rinkti Seimo narius ir Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merą turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Nuolatiniu savivaldybės gyventoju, turinčiu teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merą, laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas asmuo, turintis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą, jeigu jie ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravę šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.

Teisę rinkti Europos Parlamento narius turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu, turinčiu teisę rinkti Europos Parlamento narius, laikomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įgijęs teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos.

Teisės rinkti Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, teismo pripažintas neveiksniu su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusiose srityse.

Asmuo turi teisę rinkti tuose pačiuose Europos Parlamento rinkimuose tik vienoje pasirinktoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Teisės rinkti Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, tokios teisės neturintis Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra.

Asmuo, balsuojantis tuose pačiuose rinkimuose Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba balsuojantis daugiau kaip vienoje rinkimų apylinkėje, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nėra susijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe, rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.

Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, kuris ne trumpiau kaip trejus pastaruosius metus gyvena Lietuvos Respublikoje, iki rinkimų dienos yra sukakęs ne mažiau kaip 40 metų ir gali būti renkamas Seimo nariu.

Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Meru gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų ir kuris yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas.

Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas asmuo, turintis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą, jeigu jie ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravę šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.

Lietuvos Respublikoje Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų ir nėra kandidatai į Europos Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu, galinčiu būti renkamu Europos Parlamento nariu, laikomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įgijęs teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos.

Asmuo negali būti renkamas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

Asmuo negali būti renkamas Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu jeigu:

Asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip 10 metų.

Asmuo, dvi kadencijas iš eilės ėjęs Respublikos Prezidento pareigas, negali būti renkamas Respublikos Prezidentu trečiajai kadencijai iš eilės.

Asmuo, tris kadencijas iš eilės ėjęs mero pareigas, negali būti renkamas meru ketvirtajai kadencijai iš eilės.

Eiliniai Seimo rinkimai rengiami esamos kadencijos Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos. Respublikos Prezidento dekrete dėl eilinių Seimo rinkimų turi būti nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Jeigu likus 4 mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos Respublikos Prezidentas nėra paskelbęs eilinių Seimo rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija eilinius Seimo rinkimus rengia šioje dalyje nurodytu laiku. Eiliniai Seimo rinkimai, einantys po pirmalaikių Seimo rinkimų, rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais šioje dalyje nurodytu laiku.

Eiliniai Respublikos Prezidento rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį likus 2 mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Eilinius Respublikos Prezidento rinkimus skelbia Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Seimo nutarime dėl eilinių Respublikos Prezidento rinkimų turi būti nurodoma Respublikos Prezidento rinkimų diena.

Eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai visose savivaldybėse rengiami vienu metu ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos. Eilinius savivaldybių tarybų, merų rinkimus skelbia Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos. Seimo nutarime dėl eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų turi būti nurodoma savivaldybių tarybų ir merų rinkimų diena.

Eiliniai rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje rengiami sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkimus skelbia ir jų datą nustato Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio.

Jeigu eiliniai rinkimai turi būti rengiami vykstant karo veiksmams, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų ir merų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po 3 mėnesių karui pasibaigus.

Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimamu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, arba Konstitucijos 58 straipsnyje nustatytais atvejais juos gali paskelbti Respublikos Prezidentas. Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl pirmalaikių Seimo rinkimų turi būti nurodoma naujo Seimo rinkimų data. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių Seimo rinkimų priėmimo dienos.

Pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, kai nutrūksta Seimo nario, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimai, turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina pirmalaikių Seimo nario rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieni metai.

Pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus:

Pirmalaikiai savivaldybės tarybos rinkimai rengiami pasibaigus tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje terminui, jeigu pagal Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymą savivaldybės tarybos įgaliojimai buvo nutrūkę.

Pirmalaikiai mero rinkimai rengiami, kai jo įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, ir turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina pirmalaikių mero rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieni metai.

Pirmalaikių Seimo nario, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, ir pirmalaikių mero rinkimų datą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, nustato Seimas.

Pakartotiniai rinkimai rengiami, kai neįvyksta eiliniai arba pirmalaikiai rinkimai arba įvykusių rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais.

Pakartotinių rinkimų datą ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kai atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Pakartotiniai rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų paskelbimo dienos.

Pakartotiniuose rinkimuose balsavimas užsienyje, taip pat su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose nerengiamas (išskyrus atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivo įgulos nariai ir keleiviai yra įrašyti į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus).

Vyriausioji rinkimų komisija, rengdama ir vykdydama pakartotinius rinkimus, negali keisti rinkimų apygardų ribų. Į apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi tie šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys piliečiai, kuriems pakartotinių rinkimų dieną bus sukakę ne mažiau kaip 18 metų, o iš sąrašo išbraukiami tik rinkimų teisę praradę asmenys. Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų sudarymo.

Jeigu rinkimai neįvyksta arba įvykusių rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais, skelbiami pakartotiniai rinkimai, kuriuose įskaitomi rinkimų politinės kampanijos dalyvių sumokėti rinkimų užstatai.

Visa Lietuvos Respublikos teritorija suskirstoma į teritorinius rinkimų vienetus. Jokia Lietuvos Respublikos teritorijos dalis negali patekti į daugiau kaip vieną tokį pat teritorinį rinkimų vienetą.

Rinkimams rengti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje sudaromi šie teritoriniai rinkimų vienetai:

Rinkimų apygarda yra teritorinis rinkimų vienetas, kuriame nustatomi balsavimo ir (arba) rinkimų rezultatai.

Rinkimų apylinkė yra teritorinis rinkimų vienetas, kuriame vykdomas balsavimas.

Rinkimų apygarda sudaroma iš bendras ribas turinčių rinkimų apylinkių.

Seimo rinkimai rengiami ir vykdomi:

Respublikos Prezidento rinkimai rengiami vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje, sutampančioje su Lietuvos Respublikos teritorija.

Savivaldybės tarybos narių rinkimai rengiami daugiamandatėje rinkimų apygardoje, sutampančioje su savivaldybės teritorija. Mero rinkimai rengiami vienmandatėje rinkimų apygardoje, sutampančioje su savivaldybės teritorija.

Rinkimai į Europos Parlamentą rengiami vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, sutampančioje su Lietuvos Respublikos teritorija.

Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 210 dienų iki rinkimų dienos, nustato ir, likus ne mažiau kaip 180 dienų iki rinkimų dienos, savo interneto svetainėje paskelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, apygardų rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų buveinių adresus ir pastatų, kuriuose yra balsavimo patalpa, adresų koordinates.

Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda sudaroma Seimo rinkimuose. Sudarant vienmandatę rinkimų apygardą, kurioje balsuoja kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai, jos rinkėjų skaičius nustatomas įskaičiuojant paskutiniuose Seimo rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, taip pat papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavusių rinkėjų skaičių.

Kai paskutiniuose Seimo rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, taip pat papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius, nustatomas iki Seimo rinkimų likus vieniems metams, yra didesnis kaip 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda. Kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į šios Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, o Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičius sumažinamas viena rinkimų apygarda.

Jeigu paskutiniuose Seimo rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, taip pat papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius viršija dviejų vienmandačių rinkimų apygardų vidutinį rinkėjų skaičių, gali būti sudaroma antra, o viršijus trijų vienmandačių rinkimų apygardų vidutinį rinkėjų skaičių – trečia Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda, atitinkamai sumažinant Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičių.

Rinkimams rengti ir vykdyti savivaldybių teritorijos suskirstomos į rinkimų apylinkes, atsižvelgiant į:

Savivaldybės teritorijos suskirstymą į pastovias rinkimų apylinkes savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu tvirtina ir prireikus keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo buveinių adresus ir pastatų, kuriuose yra balsavimo patalpa, adresų koordinates Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje, likus ne mažiau kaip 180 dienų iki rinkimų dienos.

Savivaldybės administracijos direktorius, teikdamas tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes, nurodo siūlomą rinkimų apylinkės pavadinimą, jos ribų koordinates, rinkėjų skaičių sudaromoje rinkimų apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir pastato, kuriame yra balsavimo patalpa, adreso koordinates.

Prireikus rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas gali būti keičiami, bet tik vienmandatės rinkimų apygardos ribose ir ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Rinkimų apylinkės ribų koordinates tikslina savivaldybių administracijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis.

Rinkimus rengia ir vykdo:

Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose balsavimą rengia ir balsus skaičiuoja balsavimo komisijos.

Rinkimų komisijos savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, šiuo kodeksu, kitais įstatymais, Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamentu (toliau – Reglamentas) ir kitais teisės aktais.

Rinkimų komisijų veikla turi būti skaidri ir grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais.

Rinkimų komisijos veikla ir priimami sprendimai turi atitikti šio kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Rinkimų komisijos sprendimai turi būti pagrįsti ir motyvuoti.

Rinkimų komisija, įgyvendindama savo funkcijas ir priimdama sprendimus savo kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma nuo valstybės ir savivaldybių institucijų, pareigūnų, politinių ir visuomeninių organizacijų, kitų asmenų.

Rinkimų komisijoms negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, galintis turėti įtakos jų sprendimams.

Apie bandymus paveikti rinkimų komisiją, jos pirmininką ar narį šios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys privalo nedelsdami pranešti aukštesniajai rinkimų komisijai. Apie bandymus paveikti Vyriausiąją rinkimų komisiją, jos pirmininką ar narį Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys praneša Seimui ir paskelbia visuomenės informavimo priemonėmis.

Rinkimų komisijų veikla ir priimami sprendimai, rengiant ir vykdant rinkimus, yra vieši, bet turi būti užtikrinta pareiškėjų, kurie nedalyvauja rinkimų procese ir nėra viešieji asmenys, asmens duomenų apsauga.

Rinkimų komisijos posėdžius gali stebėti atstovas rinkimams ir rinkimų stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus arba juos tam įgaliojusių politinių organizacijų įgaliojimus, visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę tarnybinius ar darbo pažymėjimus. Kiekvienas kandidatas, politinė organizacija ar jų atstovai turi teisę dalyvauti rinkimų komisijos posėdyje, jeigu jame sprendžiama dėl jų veiklos ar dėl tiesiogiai su jais susijusių aplinkybių arba jeigu juos dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas.

Apie rinkimų komisijos posėdį paskelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje ir rinkimų komisijos nariams pranešama Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Rinkimų komisijos posėdžio salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, jį fotografuoti ar filmuoti, daryti jo vaizdo įrašus. Fotografuoti ar filmuoti posėdį, daryti jo vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai transliuoti posėdį per radiją, televiziją ar internetu galima tik leidus rinkimų komisijos pirmininkui.

Rinkimų komisijos negali rengti uždarų posėdžių.

Rinkimų komisijos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet sudarant rinkimų komisiją jis turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų). Vyriausiosios rinkimų komisijos, apygardos ir savivaldybės rinkimų komisijos narys privalo turėti aukštąjį išsilavinimą.

Savivaldybės administracijos direktoriaus į rinkimų komisijos narius siūlomas asmuo turi būti tos savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojas.

Teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos (toliau – Teisininkų draugija), savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu paskirti rinkimų komisijų nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, prieš pradėdami eiti pareigas rinkimų komisijoje privalo sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje tol, kol eina pareigas rinkimų komisijoje.

Rinkimų komisijos narys negali būti kandidatas, kitos rinkimų ar referendumo komisijos pirmininkas ar narys, Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti narys, rinkimų ar referendumo stebėtojas, atstovas rinkimams ar referendumui, negali užsiimti veikla, susijusia su rinkėjų, remiančių kandidatą ar kandidatų sąrašą, parašų rinkimu pagal šio kodekso 79 straipsnį, taip pat Lietuvos Respublikos piliečių, remiančių referendumo paskelbimą, rinkėjų parašų rinkimu.

Rinkimų komisijos narys, ketinantis būti kandidatu, privalo atsisakyti komisijos nario pareigų, likus ne mažiau kaip 30 dienų iki pareiškinių dokumentų įteikimo dienos.

Asmuo, neatitinkantis šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytų reikalavimų ar juos pažeidęs, neskiriamas rinkimų komisijos nariu arba atleidžiamas iš rinkimų komisijos narių.

Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

Apygardų, savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijos sudėtis keičiama taip:

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai prieš pradėdami eiti pareigas prisiekia šio kodekso nustatyta tvarka.

Kitų rinkimų komisijų pirmininko ar nario statusą asmuo įgyja ir pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį pasižadėjimą.

Nustatomas šis rašytinio pasižadėjimo tekstas:

Pasižadėti galima ir be paskutinio sakinio.

Rinkimų komisijos pirmininkas ar narys pasirašo po duodamo rašytinio pasižadėjimo tekstu. Rašytinio pasižadėjimo tekstas negali būti keičiamas.

Rašytinis pasižadėjimas galioja visą rinkimų komisijos pirmininko ar nario įgaliojimų laikotarpį.

Rinkimų komisijų pirmininkų ir narių rašytiniai pasižadėjimai saugomi Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Skiriant rinkimų komisijos pirmininką ar narius, nustatomas laikas, kada jie privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, per 15 dienų nuo paskyrimo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu dienos nedavęs rašytinio pasižadėjimo arba jį davęs su išlyga, netenka pareigų rinkimų komisijoje.

Rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Rinkimų komisijos pirmininkui ar nariui, davusiems rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą ar kitaip pažeidęs rašytinį pasižadėjimą, atleidžiamas iš rinkimų komisijos pirmininko ar nario pareigų ir atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Rinkimų komisijų darbas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Rinkimų komisijų sprendimai priimami posėdyje. Posėdį šaukia rinkimų komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų šios komisijos narių reikalavimu. Rinkimų komisijų posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 visų rinkimų komisijos narių.

Sprendimai priimami rinkimų komisijos narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma atviru balsavimu. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia rinkimų komisijos pirmininko balsas.

Su rinkimų komisijos sprendimu nesutinkantys komisijos nariai turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė pridedama prie rinkimų komisijos posėdžio protokolo ir yra neatsiejama jo dalis.

Jeigu yra pagrindas manyti, kad rinkimų komisijos posėdyje gali kilti grėsmė jo dalyvių saugumui, šios komisijos pirmininkas kreipiasi į policiją. Rinkimų komisija gali pašalinti iš posėdžių salės asmenis, kliudančius jai dirbti.

Siekdama užtikrinti šiame kodekse ir Lietuvos Respublikos referendumo konstituciniame įstatyme numatomų rinkimų ir referendumo komisijų sudarymą, Vyriausioji rinkimų komisija sudaro apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą. Iš šio rezervo skiriami trūkstami šiame kodekse ir Referendumo konstituciniame įstatyme numatomų rinkimų apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariai. Rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervas sudaromas ir tikslinamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Asmuo turi teisę teikti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą, siekdamas būti įrašytas į apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą. Šis prašymas gali būti teikiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis. Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi tokį prašymą, patikrina, ar asmuo atitinka šiame kodekse bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus rinkimų arba referendumo komisijų nariams, ir priima sprendimą įrašyti šį asmenį į apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą arba priima motyvuotą sprendimą neįrašyti asmens į šį rezervą. Į šį rezervą įrašytų asmenų duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

Asmenys iš apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo gali būti skiriami apylinkių rinkimų arba referendumo komisijų nariais tik tuo atveju, jeigu jie atitinka tokių komisijų nariams keliamus reikalavimus.

Vyriausioji rinkimų komisija yra nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija.

Vyriausioji rinkimų komisija yra koordinuojanti institucija įgyvendinant Reglamento (ES) 2019/788 20 straipsnio 1 ir 2 dalis ir informacijos centras, kaip tai nustatyta Reglamento (ES) 2019/788 4 straipsnio 6 dalyje, taip pat nacionalinis informacijos centras, kaip tai nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 2 straipsnio 10 punkte.

Vyriausioji rinkimų komisija yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga, turinti savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija“, taip pat sąskaitų Lietuvos Respublikos bankuose.

Vyriausiosios rinkimų komisijos buveinė yra Vilniuje.

Įgyvendindama šio kodekso 31 straipsnio 1 punkte nustatytą uždavinį, Vyriausioji rinkimų komisija:

Įgyvendindama šio kodekso 31 straipsnio 2 punkte nustatytą uždavinį, Vyriausioji rinkimų komisija:

Įgyvendindama šio kodekso 31 straipsnio 3 punkte nustatytą uždavinį, Vyriausioji rinkimų komisija:

Įgyvendindama šio kodekso 31 straipsnio 4 punkte nustatytą uždavinį, Vyriausioji rinkimų komisija:

Įgyvendindama šio kodekso 31 straipsnio 5 punkte nustatytą uždavinį, Vyriausioji rinkimų komisija:

Įgyvendindama šiame kodekse nustatytus uždavinius ir funkcijas, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę:

Vyriausioji rinkimų komisija gali uždrausti asmenims įeiti į rinkimų komisijų naudojamas patalpas, jeigu būtina užtikrinti šiose patalpose esančių duomenų ar dokumentų saugumą.

Vyriausioji rinkimų komisija turi kitų teisių, nustatytų kituose įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš pirmininko ir narių. Vyriausiąją rinkimų komisiją sudaro Seimas:

Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš:

Politinė partija (politinių partijų koalicija), per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę iki sudarant Vyriausiąją rinkimų komisiją pasiūlyti į ją po vieną kandidatūrą.

Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų kandidatų, atitinkančių šio kodekso 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kandidatūrų Seimas negali atmesti.

Visais atvejais asmenų, paskirtų į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi būti ne mažiau kaip politinių partijų (jų koalicijų) pasiūlytų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, Vyriausioji rinkimų komisija padidinama po lygiai iš teisingumo ministro ir Teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą aptarnauja Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriatas (toliau – Sekretoriatas). Sekretoriatą sudaro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

Asmuo, paskirtas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ar nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, per 15 dienų po šio paskyrimo dienos prisiekia Lietuvos valstybei.

Nustatomas šis Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, nario priesaikos tekstas:

Prisiekti galima ir be paskutinio sakinio.

Priesaiką priima Seimo Pirmininkas arba Seimo Pirmininko pavaduotojas Seimo posėdyje.

Prisiekęs Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys pasirašo vardinį priesaikos lapą.

Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Ir šios nuostatos nesilaikymas, ir atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba jo pasirašymas su išlyga reiškia, kad asmuo neprisiekė ir negali pradėti eiti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar nario pareigų, o vietoj jo turi būti skiriamas naujas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys.

Vardiniai priesaikos lapai atiduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas:

Teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Teisininkų draugijos siūlymu paskirti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, prieš pradėdami eiti pareigas, turi sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje tol, kol eina pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.

Vyriausiosios rinkimų komisijos narys negali būti kandidatu, kitos rinkimų ar referendumo komisijos pirmininku ar nariu, Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės nariu, rinkimų ar referendumo stebėtoju, atstovu rinkimams ar referendumui, organizuoti rinkėjų, remiančių kandidatą ar kandidatų sąrašą, parašų rinkimo pagal šio kodekso 79 straipsnį ir dalyvauti juos renkant, taip pat organizuoti Lietuvos Respublikos piliečių, remiančių referendumo paskelbimą, parašų rinkimo ir dalyvauti juos renkant.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys, ketinantys būti kandidatu arba kitos rinkimų ar referendumo komisijos pirmininku ar nariu, Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės nariu, rinkimų ar referendumo stebėtoju, atstovu rinkimams ar referendumui, prieš duodami reikiamą sutikimą būti kandidatu arba eiti šioje dalyje nurodytas pareigas ar pradėdami rinkti piliečių parašus, privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų įteikti Seimui rašytinį atsistatydinimo iš Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar nario pareigų pareiškimą. Šio reikalavimo neįvykdęs Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys Seimo nutarimu atleidžiamas iš Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar nario pareigų ir neregistruojamas kandidatu arba šis registravimas panaikinamas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui ir nariams draudžiama bet kokia rinkimų agitacija arba kiti bandymai paveikti rinkėjų valią.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir nario įgaliojimai nutrūksta šiais pagrindais:

Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo, kuris pagal pareigas dirba vien Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, įgaliojimai nutrūksta ir tuo atveju, jeigu pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas per 14 dienų nuo paskyrimo į šias pareigas dienos neatsisako su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo pareigomis nesuderinamo darbo, pareigų ar statuso.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir narių įgaliojimus Seimas gali nutraukti tik šio kodekso nustatytais pagrindais.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas yra biudžetinės įstaigos vadovas. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas:

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, spręsdamas Sekretoriato darbo ir personalo valdymo klausimus, leidžia įsakymus, o šio kodekso nustatytais atvejais – sprendimus arba įgalioja tokius sprendimus priimti Vyriausiosios rinkimų komisijos narį. Tokie sprendimai skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir skundžiami šiame kodekse nustatyta tvarka.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas turi visas Vyriausiosios rinkimų komisijos nario teises.

Sprendimus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko atostogų ir tarnybinių komandiruočių teisės aktų nustatyta tvarka priima Vyriausioji rinkimų komisija.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas turi du pavaduotojus. Juos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko teikimu skiria ir iš pareigų atšaukia Vyriausioji rinkimų komisija. Pirmininko pavaduotojai skiriami iš Vyriausiosios rinkimų komisijos narių, kuriuos į ją pasiūlė Respublikos Prezidentas, teisingumo ministras, Teisininkų draugija.

Vyriausioji rinkimų komisija savo pirmininko teikimu gali priimti sprendimą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai pagal pareigas dirba vien šioje komisijoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojams, pagal pareigas dirbantiems vien šioje komisijoje, taikomi tokie pat apribojimai, kokie yra nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui šio kodekso 36 straipsnio 1 dalyje.

Kai Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas nėra paskirtas arba laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo, nusišalinimo ir kt.) negali eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas (jeigu pirmininkas nėra paskirtas) arba Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko paskirtas vienas iš šios komisijos pirmininko pavaduotojų.

Jeigu nėra paskirtas nei Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, nei jo pavaduotojai arba nė vienas iš jų negali laikinai eiti šios komisijos pirmininko pareigų (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo, nusišalinimo ir kt.), šias pareigas laikinai eina Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, kurį paskiria ši komisija iš teisingumo ministro, Teisininkų draugijos į ją pasiūlytų narių.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojui arba kitam šios komisijos nariui, laikinai einantiems Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pareigas, mokamas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pareigybei nustatytas darbo užmokestis.

Vienas iš Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojų yra šios komisijos sekretorius. Jį į šias pareigas skiria Vyriausioji rinkimų komisija savo pirmininko teikimu. Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretorius pasirašo šios komisijos posėdžių protokolus, rūpinasi dokumentų valdymu, taip pat atlieka kitas Vyriausiosios rinkimų komisijos arba jos pirmininko pavestas pareigas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretorių, laikinai negalintį eiti pareigų arba laikinai einantį Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pareigas, laikinai pavaduoja Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, kurį paskiria ši komisija.

Vyriausiosios rinkimų komisijos narys turi teisę:

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių įstaigų, įmonių ir organizacijų, kuriose dirba Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, vadovai privalo sudaryti sąlygas Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiuose.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui, jo pavaduotojams ir šios komisijos nariams darbo užmokestis mokamas įstatymo nustatyta tvarka.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, jo pavaduotojai ir šios komisijos nariai valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami įstatymo nustatyta tvarka.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, jo pavaduotojų kasmetinių atostogų trukmę, jų suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką ir sąlygas nustato įstatymas. Socialinės garantijos teikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui, jo pavaduotojams ir šios komisijos nariams kiekvienų metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis išmokama ne didesnė kaip įstatymo nustatytos jų pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant Vyriausiajai rinkimų komisijai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jeigu Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas ar šios komisijos narys nėra išdirbęs visų metų, priemoka apskaičiuojama proporcingai turimoms darbo užmokesčio lėšoms arba tais metais dirbtam laikui. Priemokos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui, jo pavaduotojui ir kiekvienam šios komisijos nariui dydį nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui, jo pavaduotojams ir šios komisijos nariams, iš pareigų atleidžiamiems šio kodekso 37 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, išmokama 2 mėnesių jų pareiginės algos dydžio išeitinė išmoka.

Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos, kai Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar šios komisijos narys paskiriamas į iš naujo sudaromą Vyriausiąją rinkimų komisiją šio kodekso 34 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vyriausioji rinkimų komisija savo kompetencijai priklausančius klausimus svarsto ir sprendimus dėl jų priima kolegialiai savo posėdžiuose. Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiai gali būti organizuojami šiais būdais: komisijos posėdžių salėje, nuotoliniu būdu, mišriuoju būdu, kai dalis posėdyje dalyvaujančių šios komisijos narių yra salėje, o kita dalis posėdyje dalyvauja nuotoliniu būdu.

Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiai tiesiogiai transliuojami jos interneto svetainėje Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Visi Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokolą pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio pirmininkas ir šio posėdžio sekretorius.

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka jos posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu arba mišriuoju būdu.

Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdis organizuojamas, komisijos nariai jame dalyvauja ir sprendimai svarstomais klausimais priimami nuotoliniu arba mišriuoju būdu realiuoju laiku Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos įvertintomis ir saugiomis pripažintomis telekonferencijų platformomis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai savo teises ir pareigas privalo įgyvendinti asmeniškai.

Turi būti daromas nuotoliniu arba mišriuoju būdu organizuojamo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio vaizdo ir garso įrašas. Šis įrašas skelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje ir saugomas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių organizavimas nuotoliniu arba mišriuoju būdu, šios komisijos narių dalyvavimas, komisijos nario tapatybė, balsavimo rezultatų nustatymas, sprendimų svarstomais klausimais priėmimas, asmeniškas komisijos nario teisių ir pareigų įgyvendinimas užtikrinami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Kitos šio kodekso nuostatos, susijusios su procedūromis, taikomomis posėdžių salėje vykstančiam Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiui, šį posėdį organizuojant nuotoliniu arba mišriuoju būdu, suprantamos ir taikomos mutatis mutandis atsižvelgiant į Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio organizavimo nuotoliniu arba mišriuoju būdu ypatumus.

Įgyvendindama savo įgaliojimus, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimus. Sprendimus pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio pirmininkas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, kurį į šią komisiją yra pasiūliusi politinė partija (partijų koalicija), nedalyvauja Vyriausiajai rinkimų komisijai rengiant, svarstant ir priimant sprendimus dėl atsisakymo registruoti šiai partijai (šių partijų koalicijai) priklausantį kandidatą, tokio kandidato registravimo panaikinimo, taip pat dėl šiurkštaus įstatymų pažeidimo, galinčio turėti įtakos skiriant valstybės biudžeto asignavimus partijai.

Priimdami sprendimą dėl kandidatų registravimo, taip pat dėl rinkimų galutinių rezultatų nustatymo, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai balsuoja už arba prieš pateiktą sprendimo projektą; susilaikyti neleidžiama.

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai skelbiami Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl kandidatų, jų sąrašų registravimo arba registravimo panaikinimo, galutinės kandidatų eilės kandidatų sąrašuose nustatymo, galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais, rinkimų pripažinimo neįvykusiais, pakartotinių rinkimų paskelbimo, mandato netekimo, įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui, mandato į atsiradusią laisvą vietą pripažinimo oficialiai skelbiami Teisės aktų registre.

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai yra privalomi visų lygių rinkimų komisijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat kitoms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms ir rinkimų politinės kampanijos dalyviams. Juos pakeisti arba panaikinti gali tik pati Vyriausioji rinkimų komisija arba teismas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, kuriais rinkimų politinės kampanijos dalyviai ir politinės organizacijos įpareigojami pervesti lėšas į valstybės biudžetą pagal šį kodeksą ir kitus įstatymus, laikytini vykdomaisiais dokumentais pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai gali būti skundžiami šio kodekso nustatyta tvarka.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos, rinkimų ir referendumo komisijos, politinės organizacijos ir rinkimų politinių kampanijų dalyviai ar kiti asmenys Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu privalo ne vėliau kaip iki šios komisijos nustatyto termino pabaigos pateikti turimą informaciją ir dokumentus, reikalingus Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėjant asmenų pranešimus ir tiriant rinkimų ir politinių organizacijų bei rinkimų politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos reikalavimų pažeidimus, rinkėjų papirkimo atvejus ir kitus su rinkimais susijusius pažeidimus.

Nagrinėdama pranešimą, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę kreiptis į asmenį, dėl kurio veiksmų gautas pranešimas, su prašymu per nustatytą terminą pateikti paaiškinimus ir, esant galimybei, juos pagrindžiančius dokumentus.

Apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas Vyriausioji rinkimų komisija sudaro likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų dienos:

Apygardų rinkimų komisijas Seimo rinkimuose sudaro:

Savivaldybių rinkimų komisijas Respublikos Prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą sudaro:

Savivaldybių rinkimų komisijas savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose sudaro:

Politinis komitetas, jų koalicija gali siūlyti kandidatūras į savivaldybių rinkimų komisijas savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, jeigu per paskutinius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus yra gavę ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus, ir rinkimuose į Europos Parlamentą, jeigu per paskutinius rinkimus į Europos Parlamentą yra gavę ne mažiau kaip vieną mandatą.

Teisingumo ministras, Teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius į apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų.

Kiekviena politinė partija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, arba finansuojama partija turi teisę siūlyti į apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas po vieną kandidatūrą. Jeigu politinė partija gali siūlyti kandidatūras ir kaip finansuojama partija arba politinė partija, gavusi Seimo narių mandatų, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, savo kandidatūras ji siūlo tik pagal vieną iš šių galimybių pasirinktinai. Jeigu viena iš politinių partijų, dalyvavusių koalicijoje, kandidatūros nepasiūlo arba atsisako ją siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios politinės partijos kandidatūrą turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.

Kandidatūros į apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikiamos likus ne mažiau kaip 102 dienoms iki rinkimų dienos. Šio kodekso reikalavimus atitinkančių kandidatūrų Vyriausioji rinkimų komisija atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nėra pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti rinkimų komisijos nariais asmenis, siūlomus teisingumo ministro, Teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus.

Visais atvejais ne mažiau kaip trys rinkimų komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į šią komisiją iš teisingumo ministro, Teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, rinkimų komisija didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, Teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. Bet kuriuo atveju rinkimų komisija negali būti sudaroma tik iš vienai politinei partijai priklausančių asmenų.

Jeigu tą pačią dieną turi būti vykdomi skirtingi rinkimai ir referendumas, sudaromos tos pačios rinkimų komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų teritorijoje sudaro vieną – apygardos, savivaldybės rinkimų komisiją ir nustato jos funkcijas rengiant ir vykdant kitus rinkimus ir referendumą.

Jeigu politinės partijos, politinio komiteto, koalicijos ar savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas asmuo neatitinka šio kodekso reikalavimų ar jų pasiūlyto rinkimų komisijos nario įgaliojimai baigiasi, Vyriausioji rinkimų komisija pirmiausia kreipiasi į šią partiją, politinį komitetą, koaliciją ar savivaldybės administracijos direktorių dėl naujos kandidatūros siūlymo.

Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką iš šios komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. Vyriausioji rinkimų komisija apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus skiria kiekvienam kandidatų į apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas pasiūliusiam subjektui proporcingai visam jo pasiūlytų kandidatų skaičiui.