Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas

Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka savo pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Pagal šio kodekso 17 straipsnį sudaromos Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos (ar apygardų) rinkimų komisijos funkcijas atlieka Vyriausioji rinkimų komisija.

Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija:

Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos nario įgaliojimai baigiasi, kai:

Balsavimui organizuoti ir vykdyti rinkimų apylinkių teritorijose sudaromos apylinkių rinkimų komisijos.

Apylinkių rinkimų komisijos sudaromos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų dienos.

Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos apygardos, savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis politinių organizacijų (jų koalicijų), turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų komisijas, skaičiui. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti ne mažiau kaip 5 nariai.

Politinės partijos, politiniai komitetai, koalicijos kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijų narius sąrašą šios apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 52 dienoms iki rinkimų dienos.

Į apylinkės rinkimų komisijos narius po vienodą skaičių kandidatūrų turi teisę siūlyti:

Jeigu politinė partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų, ir pagal rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus, šias kandidatūras ji siūlo pasirinktinai tik pagal vienų iš nurodytų rinkimų rezultatus.

Jeigu viena iš politinių partijų, dalyvavusių koalicijoje, kandidatūrų nesiūlo arba pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.

Jeigu politinės partijos, politinio komiteto, koalicijos siūlomos kandidatūros atitinka šio kodekso reikalavimus, apygardos, savivaldybės rinkimų komisija privalo juos paskirti apylinkių rinkimų komisijų nariais.

Jeigu politinė partija, politinis komitetas, jų koalicija nesiūlo kandidatūrų arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio kodekso reikalavimų, arba jos siūlomos po nustatyto termino, arba komisijoje lieka laisva vieta, apygardos, savivaldybės rinkimų komisija trūkstamus apylinkės rinkimų komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka skiria iš šiame kodekse nurodyto apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. Jeigu šiame rezerve nėra asmenų, kurie gali būti skiriami apylinkės rinkimų komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės rinkimų komisijos narius turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, bet jį sumažinus, apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai. Visais atvejais apylinkės rinkimų komisija negali būti sudaroma tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.

Apylinkės rinkimų komisijos pirmininką iš šios komisijos narių skiria apygardos, savivaldybės rinkimų komisija. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos, apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos ar apylinkės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą.

Apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 visų šios apylinkės rinkimų komisijos narių, išsirenka savo pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Kai pirmalaikiai Seimo rinkimai pagal Konstitucijos 58 straipsnį rengiami per 3 mėnesius nuo jų paskelbimo dienos arba pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį ar 89 straipsnio 1 dalį rengiami po 2 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki pirmalaikių rinkimų dienos nustato kiekvienos apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos sudaromos ne vėliau kaip likus 60 dienų iki pirmalaikių rinkimų dienos.

Kandidatūros į apylinkių rinkimų komisijų narius apygardos, savivaldybės rinkimų komisijoms turi būti pateikiamos ne vėliau kaip likus 42 dienoms iki pirmalaikių rinkimų dienos.

Apylinkių rinkimų komisijos sudaromos ne vėliau kaip likus 40 dienų iki pirmalaikių rinkimų dienos.

Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį ar 89 straipsnio 1 dalį rengiami anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, šiame straipsnyje nurodyti 40, 42, 45 ir 60 dienų terminai trumpinami tiek dienų, kiek jų trūksta iki 2 mėnesių termino.

Apylinkės rinkimų komisijos narys, nedavęs rašytinio pasižadėjimo ilgiau kaip 7 dienas nuo savo paskyrimo dienos arba davęs rašytinį pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų apylinkės rinkimų komisijoje.

Apylinkės rinkimų komisija:

Apylinkės rinkimų komisijos nario įgaliojimai baigiasi, kai:

Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:

Rinkimų komisijų nariams, pirmininkams, pirmininko pavaduotojams ir šių komisijų sekretoriams už darbą rinkimų komisijose atlyginama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis neviršijant tai rinkimų komisijai nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių rinkimų komisijose pildymo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų duomenų teisingumą atsako rinkimų komisijos pirmininkas. Darbui rinkimų komisijose netaikomi Darbo kodekse nustatyti darbo trukmės ribojimai.

Rinkimų komisijų nariai, pirmininkai, pirmininko pavaduotojai ir šių komisijų sekretoriai už labai gerą darbą rinkimų komisijose gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka. Ši išmoka negali būti didesnė kaip 100 procentų per visą darbo rinkimų komisijose laikotarpį gautų mėnesinių atlyginimų vidurkio, neviršijant tos komisijos išlaidų sąmatoje skatinimui numatytų lėšų. Vienkartinės piniginės išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į atlikto darbo mastą, kokybę ir sudėtingumą.

Sprendimą dėl apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų skatinimo priima Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į jų atliktą darbą organizuojant ir vykdant rinkimus ir atsiskaitymą už šioms komisijoms skirtų lėšų panaudojimą. Apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojai, šių komisijų nariai ir komisijų sekretoriai gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, jeigu yra apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko teikimas.

Sprendimus dėl apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skatinimo priima apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos, atsižvelgdamos į jų atliktą darbą organizuojant ir vykdant rinkimus. Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojai, šių komisijų nariai ir komisijų sekretoriai gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka tos apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu, jeigu yra apylinkės rinkimų komisijos pirmininko teikimas.

Balsavimui organizuoti ir paduotiems balsams skaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, papildomose balsavimo vietose užsienyje ir su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose sudaromos balsavimo komisijos. Jas sudaro pirmininkas ir ne mažiau kaip du nariai.

Balsavimo komisijos pirmininku ar nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, sudarant balsavimo komisiją ne jaunesnis kaip 18 metų. Balsavimo komisijos narių nepriekaištingos reputacijos reikalavimas suprantamas taip, kaip jis yra nustatytas rinkimų komisijų nariams.

Balsavimo komisijas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose ir papildomose balsavimo vietose užsienyje sudaro jų vadovai iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų, užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens pasiūlytų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos darbuotojų, kitų užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių.

Balsavimo komisijas su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose sudaro laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai, atsižvelgdami į laivo įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo sprendimą.

Balsavimo komisijoms taikomi rinkimų komisijų veiklos principai.

Balsavimo komisijų pirmininkai už darbo dieną balsavimo komisijose gauna 0,067 pareiginės algos bazinio dydžio atlyginimą, balsavimo komisijų nariai – 0,054 pareiginės algos bazinio dydžio atlyginimą.

Pagal Gyventojų registro duomenis yra sudaromas Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašas, į kurį turi būti įrašytas kiekvienas asmuo, turintis teisę rinkti bent vienuose šiame kodekse nurodytuose rinkimuose arba šią teisę turėsiantis sukakęs 18 metų likus ne mažiau kaip pusei metų iki rinkimų.

Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašą Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje sudaro ir nuolat tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

Niekas negali būti įrašytas į Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašą daugiau kaip vieną kartą.

Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašo sudarymo, tvarkymo, tikslinimo ir šiam sąrašui sudaryti, tvarkyti, tikslinti būtinų duomenų teikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąraše tvarkomi šie asmens duomenys:

Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąraše taip pat gali būti nurodomi šie duomenys:

Rinkimams rengti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik rinkimams rengti ir vykdyti.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas sudaromas pagal Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašo duomenis, į jį įtraukiant tuos asmenis, kurie turi teisę rinkti atitinkamuose rinkimuose.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs rinkėjas priskiriamas vienmandatei rinkimų apygardai arba savivaldybei ir rinkimų apylinkei pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą.

Išankstinis apygardos rinkėjų sąrašas sudaromas apygardos rinkimų ir savivaldybių rinkimų komisijų veiklos teritorijoje. Išankstinius kiekvienos apygardos rinkėjų sąrašus su atitinkamų rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašais Vyriausioji rinkimų komisija elektroninių ryšių priemonėmis perduoda apygardų rinkimų ir savivaldybių rinkimų komisijoms ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų.

Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais tvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik Vyriausiajai rinkimų komisijai sutikus. Elektroninis Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas, pasibaigus rinkimams, yra saugomas ir naudojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytais terminais ir tvarka.

Rinkėjų sąrašus rinkimų laikotarpiu sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkėjų sąrašuose gali būti tvarkomi šio kodekso 54 straipsnyje nurodyti duomenys.

Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija elektroninių ryšių priemonėmis gali tvarkyti savo apygardos rinkėjų sąrašą, taip pat tą apygardą sudarančių rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašus.

Apylinkės rinkimų komisija elektroninių ryšių priemonėmis gali tvarkyti savo apylinkės rinkėjų sąrašą. Apylinkės rinkėjų sąrašas gali būti spausdinamas ir naudojamas rinkėjams susipažinti, platinant pranešimus apie rinkimus, organizuojant ir vykdant balsavimą iki rinkimų dienos, rinkimų dieną, taip pat vykdant pakartotinį balsavimą.

Asmenys, turintys teisę rinkti, tačiau nedeklaravę gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba ilgiau kaip vienus metus iki rinkimų dienos neturintys nė vieno galiojančio pagal šio kodekso 8 straipsnio 1 ir 4 dalis reikiamą pilietybę patvirtinančio asmens dokumento, norėdami dalyvauti atitinkamuose rinkimuose privalo kreiptis į pasirinktą rinkimų komisiją su prašymu įrašyti juos į rinkėjų sąrašus. Tokių prašymų pateikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Asmenys, turintys teisę rinkti, tačiau nedeklaravę gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, Respublikos Prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą gali būti įrašomi į bet kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus.

Asmenys, turintys teisę rinkti, tačiau nedeklaravę gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, Seimo rinkimuose gali būti įrašomi į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje arba į bet kurį kitą rinkimų apygardos, kurioje yra Seimas, rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą.

Asmenys, turintys teisę rinkti, tačiau nedeklaravę gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gali būti įrašomi į bet kurį rinkimų apylinkės toje savivaldybėje, kurioje toks asmuo yra nuolatinis gyventojas, rinkėjų sąrašą.

Kai rengiant Seimo rinkimus sudaroma (-os) Pasaulio lietuvių vienmandatė (-ės) rinkimų apygarda (-os) rinkėjų sąrašas (-ai), užsienyje balsuojantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Pasaulio lietuvių vienmandatės (-ių) rinkimų apygardos (-ų) rinkėjų sąrašą (-us).

Rengiant Respublikos Prezidento rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą, užsienyje balsuojantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į balsuojančiųjų užsienyje rinkėjų sąrašus.

Pagal Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašo duomenis ir asmenų prašymus, pateiktus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų pranešimus elektroninių ryšių priemonėmis sudaromi Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba konsulinėje įstaigoje balsuosiančių rinkėjų sąrašai. Į šį sąrašą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali būti įrašomi tie asmenys, kurie balsavimo ne rinkimų dieną, balsavimo rinkimų dieną arba pakartotinio balsavimo dieną negali grįžti į Lietuvą ir pageidauja balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.

Rengiant rinkimus į Europos Parlamentą iš asmenų, įrašytų į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sąrašus, yra reikalaujama patvirtinti, kad šiuose rinkimuose jie rinks tik Lietuvos Respublikoje renkamus kandidatus. Šio patvirtinimo nereikalaujama iš turinčių teisę rinkti asmenų, pageidaujančių balsuoti ne Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Turintys teisę rinkti asmenys, kurie yra su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų įgulų nariai ir keleiviai ir balsavimo ne rinkimų dieną, balsavimo rinkimų dieną arba pakartotinio balsavimo dieną negali grįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uosto administracija, rinkėjų sąrašą.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos savivaldybių tarybų ir merų rinkimams sudaromiems rinkėjų sąrašams.

Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė arba konsulinė įstaiga, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki Seimo rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Šis sąrašas gali būti pildomas rinkėjais, kurie balsavimo iš anksto laikotarpiu ir rinkimų dieną negali grįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje arba konsulinėje įstaigoje, arba papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos.

Turintys teisę rinkti asmenys, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra deklaravę gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus.

Teritorinių policijos įstaigų areštinėse, suėmimo vykdymo ir arešto bei laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose esantys asmenys įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra deklaravę gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. Gyvenamosios vietos nedeklaravęs asmuo rašytiniu jo prašymu įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo suėmimo vykdymo arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta, teritorinės policijos įstaigos areštinė, rinkėjų sąrašą. Asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, iki pateko į teritorinės policijos įstaigos areštinę, suėmimo vykdymo arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, negali būti įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo suėmimo vykdymo arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta, arba teritorinės policijos įstaigos areštinė, rinkėjų sąrašą.

Rinkėjas turi teisę susipažinti su rinkėjų sąraše esančiais savo duomenimis rinkimų apylinkėje arba elektroninių ryšių priemonėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami. Draudžiama daryti rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu juos platinti.

Politinės organizacijos, jų koalicijos, rinkimų stebėtojai, atstovai rinkimams gali susipažinti su rinkėjų sąrašų duomenimis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Išankstiniai rinkėjų sąrašai iki galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo tikslinami, perkeliant į išankstinį Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašytus rinkėjus iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą toje pačioje ar kitoje rinkimų apygardoje. Rinkėjų sąrašus iki galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo tikslina Vyriausioji rinkimų komisija arba apygardos, savivaldybės rinkimų komisija. Patvirtinti galutiniai rinkėjų sąrašai negali būti keičiami.

Išankstiniai rinkėjų sąrašai gali būti tikslinami tik šiais atvejais:

Dėl rinkėjo perkėlimo iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, kai abi rinkimų apylinkės priklauso tai pačiai rinkimų apygardai, sprendžia apygardos, savivaldybės rinkimų komisija ir apie tai praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Dėl rinkėjo perkėlimo iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, kai abi rinkimų apylinkės priklauso skirtingoms rinkimų apygardoms, sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija.

Rinkėjų, balsuojančių namuose, sąrašas sudaromas pagal pateiktus jų prašymus. Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų duomenis tvarkančio registro bei darbingumo ir neįgalumo lygio nustatymo duomenų tvarkytojų; duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų duomenis tvarkančio registro ir sveikatos priežiūros įstaigų; duomenis apie saviizoliacijoje esančius rinkėjus – iš Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šių asmens duomenų rinkimų komisijos negali atskleisti neįgaliotiems jų tvarkyti asmenims ir juos gali naudoti tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais.

Rinkėjų, balsuojančių sveikatos priežiūros įstaigose (išskyrus ambulatorines įstaigas), socialinės globos įstaigose, sąrašus sudaro ir juos pateikia apygardų, savivaldybių rinkimų komisijoms šių įstaigų vadovai.

Rinkimų politinė kampanija – šiame kodekse nustatytu laikotarpiu politinės kampanijos dalyvių, rinkėjų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų atliekama veikla, susijusi su Seimo, Respublikos Prezidento rinkimais, rinkimais į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų ir merų rinkimais.

Rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos. Jai vykstant registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai, kandidatai, kandidatų sąrašai, vykdoma rinkimų agitacija, balsavimas, nustatomi ir paskelbiami balsavimo rezultatai, sprendžiami rinkimų ginčai, atliekama rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir politinės reklamos stebėsena ir kontrolė.

Neteko galios nuo 2023-10-26

Rinkimų politinės kampanijos dalyvis – asmuo arba politinė organizacija, kurie dalyvauja rinkimų politinėje kampanijoje ir yra Vyriausiosios rinkimų komisijos įregistruoti šio kodekso nustatyta tvarka.

Rinkimų politinės kampanijos dalyviais gali būti:

Rinkimų politinės kampanijos dalyviai dalyvauti šioje kampanijoje registruojami:

Pačių prašymu registruojama partija, politinis komitetas, teisę būti kandidatu turintis fizinis asmuo, ketinantis išsikelti savarankiškai.

Politinės organizacijos teikimu gali būti registruojami teisę būti kandidatais turintys fiziniai asmenys, kurie pagal šį kodeksą kandidatais ketina keltis ne savarankiškai, o būti keliami, bei politinių organizacijų keliami kandidatų sąrašai savivaldybių tarybų daugiamandatėse rinkimų apygardose.

Rinkimų politinės kampanijos dalyviu Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą gali būti registruojama politinė partija, įregistruota įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos.

Rinkimų politinės kampanijos dalyviu rinkimuose į Europos Parlamentą, taip pat savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gali būti registruojamas politinis komitetas, įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos.

Teisę būti kandidatais turintys fiziniai asmenys rinkimų politinės kampanijos dalyviais gali būti registruojami savo pačių prašymu arba politinės partijos ar politinio komiteto teikimu. Šie asmenys savo pačių prašymu gali būti registruojami Respublikos Prezidento rinkimuose, vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje, merų rinkimuose. Respublikos Prezidento rinkimuose, vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje jie gali būti registruojami politinės partijos, o merų rinkimuose – politinės partijos ar politinio komiteto teikimu.

Kandidatai, esantys kandidatų sąraše, neįgyja rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso, jų rinkimų politinė kampanija organizuojama ir finansuojama jiems atstovaujančio savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio (kandidatų sąrašo ar iškėlusios organizacijos) laikantis šiame kodekse nustatytų reikalavimų.

Rinkimų politinės kampanijos dalyviui suteikiamas vienas iš šių statusų:

Rinkimų politinės kampanijos dalyviams, kurie registruojami pačių prašymu, suteikiamas tik savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusas.

Rinkimų politinės kampanijos dalyviams, kurie registruojami politinės organizacijos teikimu, gali būti suteikiamas savarankiško arba atstovaujamojo rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusas.

Teikimu registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai, kuriems nebuvo prašoma suteikti savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso, laikomi atstovaujamaisiais rinkimų politinės kampanijos dalyviais.

Savarankiškas rinkimų politinės kampanijos dalyvis (toliau – savarankiškas dalyvis) turi šias teises ir pareigas:

Atstovaujamasis rinkimų politinės kampanijos dalyvis (toliau – atstovaujamasis dalyvis) neturi šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose išvardytų teisių ir pareigų, jo vardu veikia jį registruoti teikęs savarankiškas dalyvis.

Rinkimų politinės kampanijos sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio sąskaita, kurioje kaupiamos ir laikomos tik rinkimų politinei kampanijai skiriamos lėšos ir iš kurios apmokamos rinkimų politinės kampanijos išlaidos.

Politinės organizacijos, fiziniai asmenys, turintys teisę būti kandidatais ir ketinantys keltis savarankiškai, kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl registravimo gali nuo tos dienos, kai paskelbiama rinkimų politinė kampanija, iki tos dienos, kai pagal šį kodeksą pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas, tačiau bet kokiu atveju toks terminas negali būti trumpesnis kaip 14 dienų.

Asmuo, siekiantis būti registruotas rinkimų politinės kampanijos dalyviu, Vyriausiajai rinkimų komisijai privalo pateikti:

Šio kodekso reikalavimus dalyvauti rinkimuose atitinkanti politinė organizacija pateikia teikimą dėl kito rinkimų politinės kampanijos dalyvio registravimo ir nurodo šiuo teikimu registruojamo rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą, nurodytą šio kodekso 66 straipsnio 1 dalyje. Jeigu teikimu registruojamas savarankiškas dalyvis, politinė partija, politinis komitetas pateikia taip pat ir šio straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus dokumentus. Jeigu teikimu registruojamas atstovaujamasis dalyvis, šio straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose nurodytų dokumentų teikti nereikia.

Kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir kandidatų sąrašai, dėl kurių nėra gautas juos iškėlusio asmens teikimas registruoti dalyviais, registruojami atstovaujamaisiais dalyviais Vyriausiosios rinkimų komisijos iniciatyva. Registracijos dokumentų jiems teikti nereikia.

Sprendimą dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas šios komisijos narys.

Sprendimas atsisakyti registruoti asmenį rinkimų politinės kampanijos dalyviu turi būti motyvuotas. Sprendimas, su kuriuo asmuo nesutinka, gali būti skundžiamas šio kodekso nustatyta tvarka.

Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami:

Rinkimų politinės kampanijos dalyvis įgyja visas rinkimų politinės kampanijos dalyvio teises ir pareigas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko arba jo įgalioto šios komisijos nario sprendimo dėl įregistravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu paskelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje dienos.

Duomenys ryšiams palaikyti skelbiami iki rinkimų politinės kampanijos pabaigos.

Tik šio kodekso nustatyta tvarka įregistruotas politinės kampanijos dalyvis turi teisę būti kandidatu arba kelti kandidatą ar kandidatų sąrašą.

Kandidato ar kandidatų sąrašo registracija atšaukiama nuo tos dienos, kai panaikinamas politinės kampanijos dalyvio statusas.

Rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusas prarandamas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

Savarankiški dalyviai, praradę savarankiško dalyvio statusą, nuo sprendimo dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo įsigaliojimo dienos neturi teisės priimti aukų rinkimų politinei kampanijai finansuoti ir įgyti prievolių, susijusių su rinkimų politine kampanija. Savarankiško dalyvio statuso praradimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą praradusio asmens prievoles, atsiradusias šio kodekso ir kitų įstatymų pagrindu.

Savarankiškam dalyviui praradus savarankiško dalyvio statusą, visi jo teikimu registruoti savarankiški dalyviai ir jo atstovaujamieji dalyviai netenka rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso.

Kandidatus į Seimo narius gali kelti:

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje politinė partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Kandidatų sąraše negali būti mažiau kaip 25 kandidatai ir daugiau kaip 141 kandidatas. Kandidatų sąrašas turi būti patvirtintas politinės partijos įstatų nustatyta tvarka.

Jeigu politinė partija nekelia kandidatų sąrašo, jos keliamą kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje parašais turi paremti ne mažiau kaip 1 000 tos rinkimų apygardos rinkėjų. Kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis, įstatymų nustatyta tvarka paskelbta ekstremalioji situacija, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka paskelbtas karantinas, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka laikinai apribota asmenų judėjimo laisvė arba nustatyti kiti ribojimai ir tai trukdo rinkti rinkėjų parašus, kandidato iškėlimą parašais turi paremti ne mažiau kaip 500 tos rinkimų apygardos rinkėjų tik toje rinkimų apygardoje ar jos dalyje, kurioje taikomi rinkti rinkėjų parašus trukdantys ribojimai. Šie reikalavimai netaikomi politinių partijų keliamiems kandidatams vienmandatėje rinkimų apygardoje, jeigu joje organizuojami pirmalaikiai ar pakartotiniai Seimo nario rinkimai šio kodekso nustatyta tvarka ir prieš tai vykusiuose eiliniuose Seimo rinkimuose politinė partija kėlė kandidatų sąrašą, taip pat pakartotiniuose rinkimuose tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš tai neįvykusiuose rinkimuose arba rinkimuose, kurie buvo pripažinti negaliojančiais, toje vienmandatėje apygardoje buvo įregistruoti kandidatais.

Kandidatu į Respublikos Prezidentus gali išsikelti arba būti politinės partijos keliamas kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Respublikos Prezidentu ir yra surinkęs ne mažiau kaip 20 000 rinkėjų parašų.

Kandidatą į Respublikos Prezidentus gali kelti ir remti politinės partijos, įregistruotos įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos, atitinkančios įstatymo nustatytus reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir neturinčios politinės partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos politinės partijos teisinio statuso.

Kandidato į Respublikos Prezidentus išsikėlimą gali paremti politinės partijos ir kitos organizacijos, viešai pareikšdamos savo paramą kandidatui. Kandidatui sutikus ši informacija yra skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje.

Asmuo kandidatu į merus vienmandatėje rinkimų apygardoje gali išsikelti pats, gali būti iškeltas politinės partijos ar politinio komiteto, įregistruotų įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos, atitinkančių įstatymo nustatytus reikalavimus dėl jų narių skaičiaus ir neturinčių politinės partijos ar politinio komiteto, kuriems inicijuojamas likvidavimas, arba likviduojamos politinės partijos ar likviduojamo politinio komiteto teisinio statuso.

Kandidatus į savivaldybės tarybos narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkanti politinė partija arba politinis komitetas, šio kodekso 78 straipsnio 3 dalyje nurodytai rinkimų komisijai pateikdami kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal šios partijos, politinio komiteto nustatytą eilę. Kandidatų sąrašas turi būti patvirtintas politinės partijos, politinio komiteto įstatų nustatyta tvarka. Kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau kaip pusė ir du kartus daugiau kaip iš viso renkama tos savivaldybės tarybos narių.

Kandidatų sąrašą ir kandidatą arba kandidatų sąrašą, jeigu keliamas tik kandidatų sąrašas, arba kandidatą, jeigu keliamas (išsikelia) tik kandidatas, savivaldybėje turi paremti ne mažiau kaip 20 procentų tos savivaldybės rinkėjų skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų. Reikalingą surinkti parašų skaičių, nustatytą pagal paskutinių rinkimų rezultatus ir suapvalintą iki pirmųjų dviejų reikšminių skaitmenų, paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų dienos.

Reikalavimas paremti parašais netaikomas:

Kandidatus į Europos Parlamento narius gali kelti politinė partija arba politinis komitetas, įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos, atitinkantys įstatymo nustatytus reikalavimus dėl jų narių skaičiaus ir neturintys politinės partijos ar politinio komiteto, kuriems inicijuojamas likvidavimas, arba likviduojamos politinės partijos ar likviduojamo politinio komiteto teisinio statuso. Ši politinė partija arba politinis komitetas pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašą, kuriame šie kandidatai surašyti pagal šios politinės partijos arba politinio komiteto nustatytą eilę. Kandidatų sąrašas turi būti patvirtintas politinės partijos, politinio komiteto įstatų nustatyta tvarka.

Kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau kaip 5 ir du kartus daugiau negu Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius.

Kandidatų sąrašą parašais turi paremti ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų. Šis reikalavimas netaikomas:

Asmuo tuose pačiuose rinkimuose gali būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą.

Asmuo tuose pačiuose rinkimuose gali būti iškeltas (išsikelti) kandidatu tik vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Asmuo tuose pačiuose rinkimuose, įrašytas į kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę būti kandidatu ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Asmuo išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų ir (arba) panaikinama jo registracija kandidatu, jeigu jis tuose pačiuose rinkimuose:

Politinės partijos, politinio komiteto pareiškiniai dokumentai yra šie:

Asmens, keliamo kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pareiškiniai dokumentai yra šie:

Asmens, keliančio save kandidatu į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, merus, pareiškiniai dokumentai yra šie:

Kandidato anketoje kandidatas privalo nurodyti šiuos duomenis:

Kandidatas į Respublikos Prezidentus kandidato anketoje papildomai nurodo šiuos duomenis:

Asmuo, esantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, siekdamas tapti kandidatu į Europos Parlamento narius, kandidato anketoje turi papildomai nurodyti:

Kandidatas biografijoje privalo pateikti  informaciją apie gimimo datą ir vietą, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, darbovietę, darbo patirtį, visuomeninę veiklą, pomėgius, šeiminę padėtį.

Jeigu kandidatas anketoje nurodo, kad buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu turi būti pažymėta, kad kandidatas teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nesunkaus, apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, kartu nurodant pripažinimo kaltu datą, kėsinimosi objektą pagal Baudžiamojo kodekso skyriaus pavadinimą arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, o išnykus teistumui – jo išnykimo faktą, kai tokia informacija yra valstybės registruose, Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje arba, jos nesant šiuose registruose ir informacinėje sistemoje, yra pateikta kandidato, išskyrus tuos atvejus, jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba jeigu asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.

Jeigu kandidatas anketoje nurodo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu turi būti pažymėta, kad kandidatas yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Jeigu kandidatas anketoje nurodo, kad anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu turi būti pažymėta, kad kandidatas buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą, nurodant tokio sprendimo datą.

Iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos politinės partijos tarpusavyje gali sudaryti politinių partijų koaliciją, o politiniai komitetai – politinių komitetų koaliciją ir sujungti atitinkamai politinių partijų koalicijos arba politinių komitetų koalicijos kandidatų sąrašus į jungtinį kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašomi pagal tų politinių partijų arba politinių komitetų – koalicijos dalyvių iš naujo nustatytą eilę.

Politinių partijų arba politinių komitetų koaliciją arba jungtinį kandidatų sąrašą sudarančios politinės partijos, politiniai komitetai privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo, nurodyti savo koalicijos pavadinimą ir pateikti dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas kandidatų sąrašams sujungti.

Politinių partijų arba politinių komitetų koalicijų pavadinime turi būti žodis „koalicija“, pilni visų koalicijoje dalyvaujančių politinių partijų arba politinių komitetų pavadinimai ir negali būti naudojami politinių partijų arba politinių komitetų, neįeinančių į atitinkamą politinių partijų ar politinių komitetų koaliciją, pavadinimai ir asmenų vardai bei pavardės.

Ta pati politinė partija, tas pats politinis komitetas tuose pačiuose rinkimuose vienoje rinkimų apygardoje gali sudaryti tik vieną jungtinį kandidatų sąrašą.

Jungtiniam kandidatų sąrašui taikomi šio kodekso kandidatų sąrašui nustatyti kandidatų skaičiaus ir kiti reikalavimai.

Iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos jungtiniam kandidatų sąrašui yra prilyginamas politinės organizacijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ar daugiau kandidatų, priklausančių kitai politinei organizacijai ar kitoms politinėms organizacijoms.

Seimo rinkimuose politinė partija savo ir keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus, asmuo, keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 130 dienų ir baigiamas 17 val. likus 80 dienų iki rinkimų dienos.

Respublikos Prezidento rinkimuose pareiškiniai dokumentai teikiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 130 dienų ir baigiamas 17 val. likus 80 dienų iki rinkimų dienos.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 130 dienų iki rinkimų dienos. Politinė partija savo pareiškinius dokumentus pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 val. likus 90 dienų iki rinkimų dienos. Vyriausiajai rinkimų komisijai priėmus sprendimą (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas gavus dokumentus) dėl politinės partijos dalyvavimo šiuose rinkimuose, šios partijos keliamų kandidatų pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai arba Vyriausiajai rinkimų komisijai, jeigu dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesudarytos, ne vėliau kaip iki 17 val. likus 80 dienų iki rinkimų dienos. Politinio komiteto, asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai arba Vyriausiajai rinkimų komisijai, jeigu dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesudarytos, ne vėliau kaip iki 17 val. likus 80 dienų iki rinkimų dienos.

Rinkimuose į Europos Parlamentą politinė partija, politinis komitetas savo ir keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 130 dienų ir baigiamas 17 val. likus 80 dienų iki rinkimų dienos.

Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba 89 straipsnio 1 dalį rengiami po 2 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, asmenų, siekiančių tapti kandidatais į Respublikos Prezidentus, kėlimas pradedamas kitą dieną po to, kai įsigalioja arba Seimo nutarimas, arba Vyriausybės nutarimas dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskelbimo, ir baigiamas ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų dienos. Jeigu šie rinkimai rengiami anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, šis 45 dienų terminas trumpinamas tiek dienų, kiek jų trūksta iki 2 mėnesių termino.

Dokumentai, pateikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, nepripažįstami pareiškiniais dokumentais.

Pareiškiniai dokumentai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka teikiami elektroniniu būdu ir nuolat saugomi šios komisijos informacinėje sistemoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka užtikrinama, kad informacinė sistema nedelsiant informuotų pareiškinius dokumentus teikiantį asmenį apie formalius pareiškinių dokumentų trūkumus.

Šio kodekso nustatytais atvejais Vyriausioji rinkimų komisija, apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, gavusios pareiškinius dokumentus, ne vėliau kaip per 5 dienas išduoda politinei partijai, politiniam komitetui, asmeniui, siekiančiam tapti kandidatu, arba jų atstovui rinkimams rinkėjų parašų rinkimo lapus arba priima motyvuotą sprendimą atsisakyti juos išduoti.

Rinkėjų parašų rinkimo lape turi būti šis tekstas: „Aš, rinkėjas, patvirtinu, kad remiu (politinės partijos arba politinio komiteto pavadinimas) iškeltų kandidatų sąrašą (vardai, pavardės) arba keliamą (išsikėlusį) kandidatą (vardas, pavardė) (rinkimų data) rinkimuose į (Respublikos Prezidentus, Seimą, (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės tarybą, (savivaldybės pavadinimas) merus) arba rinkimuose į Europos Parlamentą).“

Rinkėjų parašų rinkimo lapų formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Rinkėjų parašų rinkimo lapo apačioje turi būti nurodyta rinkėjų parašus rinkusio asmens vardas ir pavardė, paso arba asmens tapatybės kortelės, arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas, parašas ir parašo data.

Rinkėjų parašų rinkimo lape rinkėjas asmeniškai įrašo savo vardą, pavardę, gimimo datą, paso arba asmens tapatybės kortelės, arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį (per savivaldybių tarybų, merų rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą), gyvenamosios vietos adresą, datą ir pasirašo.

Rinkėjai savo parašais Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paremti kandidatą ir (arba) kandidatų sąrašą elektroniniu būdu.

Kai rinkėjas dėl neįgalumo ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų rinkėjų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jo prašymu tą padaro kitas asmuo, išskyrus parašų rinkėją. Šiuo atveju rinkėjų parašų rinkimo lape padaromas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos įrašas.

Politinė partija, politinis komitetas, asmuo, siekiantis tapti kandidatu, jų atstovas rinkimams, gavę rinkėjų parašų rinkimo lapus, turi teisę visuomenės informavimo priemonėmis daryti reikiamus pranešimus ir organizuoti rinkėjų parašų rinkimą.

Rinkėjų parašus renka rinkimų teisę turintys asmenys. Rinkėjų parašus renkantis asmuo gali rinkti parašus tik už tos pačios politinės partijos keliamą kandidatą ir (ar) kandidatų sąrašą arba tik už to paties politinio komiteto keliamą kandidatą ir (ar) kandidatų sąrašą, arba tik už vieną išsikeliantį kandidatą.

Rinkėjų parašus renkantis asmuo atsako už šių parašų rinkimą šio kodekso nustatyta tvarka. Draudžiama papirkti kandidato išsikėlimą ir (arba) keliamus kandidatus remiančius rinkėjus, jiems atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape ar elektroniniu būdu arba kitaip pažeisti savanoriškumo principą.

Rinkėjų parašų rinkimo lapus politinė partija, politinis komitetas, asmuo, siekiantis tapti kandidatu, arba jų atstovas rinkimams turi grąžinti tos rinkimų apygardos, kurioje ketinama dalyvauti rinkimuose, rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 51 dienai iki rinkimų dienos. Rinkėjų parašų rinkimo lapai grąžinami ir nesurinkus šiame kodekse nustatyto rinkėjų parašų skaičiaus.

Tikrindama kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio kodekso nustatytus reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali savo iniciatyva ar savivaldybės, apygardos rinkimų komisijos prašymu kreiptis pagalbos į Užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar į kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duodamas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 40 dienų.

Rinkėjų parašų rinkimo lapų, įskaitant ir rinkėjų parašų, gautų elektroniniu būdu, tikrinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkėjų parašų rinkimo lapai turi būti patikrinti per 10 dienų nuo jų gavimo dienos, bet ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos. Rinkėjų parašų rinkimo lapus tikrinanti rinkimų komisija suskaičiuoja šio kodekso nustatytus reikalavimus atitinkančius rinkėjų, parėmusių kandidatą ar kandidatų sąrašą, parašus.

Tikrindama pareiškinius dokumentus ir rinkėjų parašų rinkimo lapus, rinkimų komisija nustato, ar kandidatas ir (arba) kandidatų sąrašas atitinka šio kodekso nustatytus reikalavimus.

Neįskaičiuojami šie rinkėjų parašai:

Jeigu pateikti ne visi šiame kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 70 dienų iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti. Pasibaigus šiam terminui, pareiškiniai dokumentai netaisomi ir nekeičiami.

Jeigu rinkėjų parašų rinkimo lapuose, atmetus neįskaičiuojamus parašus, yra surinktas šiame kodekse nustatytas rinkėjų parašų skaičius ir pareiškiniai dokumentai atitinka šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, apygardos, savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo registruoti kandidatą ir (arba) kandidatų sąrašą.

Jeigu nustatoma, kad rinkėjų parašai suklastoti, renkant parašus buvo pažeista rinkėjų parašų rinkimo tvarka ar kiti šio kodekso nustatyti reikalavimai arba pareiškiniai dokumentai neatitinka šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, apygardos, savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo neregistruoti kandidato ir (arba) kandidatų sąrašo.

Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą registruoti kandidatą ir (arba) kandidatų sąrašą arba jų neregistruoti priima likus ne mažiau kaip 31 dienai iki rinkimų dienos.

Kandidatas ir (arba) kandidatų sąrašas registruojami, jeigu pateikti visi šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkantys pareiškiniai dokumentai ir rinkėjų parašų rinkimo lapai, taip pat jeigu kandidatas atitinka šio kodekso nustatytus reikalavimus.

Asmuo kandidato teisinį statusą įgyja jį įregistravus kandidatu.

Kandidatas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas, jeigu nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:

Kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas, jeigu yra nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:

Jeigu įregistravusi kandidatą ar kandidatų sąrašą Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad tas kandidatas ar kandidatų sąrašas neatitinka šio straipsnio 4 ar 5 dalyje nustatytų reikalavimų, ji likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos panaikina to kandidato ar kandidatų sąrašo registravimą. Jeigu iki rinkimų liko mažiau kaip 12 dienų arba šio straipsnio 4 ar 5 dalyje nurodytos aplinkybės nustatomos po rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo panaikinimo priima po rinkimų dienos, bet ne vėliau kaip iki galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo dienos.

Panaikinus kandidatų sąrašo registravimą, už šį sąrašą paduoti rinkėjų balsai, o panaikinus kandidato registravimą, – už jį vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai ir (arba) daugiamandatėje rinkimų apygardoje jo gauti rinkimų reitingo balsai pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šio kodekso 181 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į Seimo narius, Respublikos Prezidentus, savivaldybės tarybos narius, merus, Europos Parlamento narius, kandidato anketoje nenurodo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į valstybės instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų dienos šiuo aspektu patikrina kandidato duomenis. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruoja jo kandidatu, o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą ir šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje. Jeigu kandidatas to fakto nenurodo ir po rinkimų įstatymų nustatyta tvarka nustatoma, kad jis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tai laikoma šiurkščiu šio kodekso pažeidimu.

Vyriausioji rinkimų komisija, likus mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos nustačiusi pagrindą panaikinti kandidato ar kandidatų sąrašo registravimą, visuomenės informavimo priemonėmis informuoja rinkėjus apie tai, kad kandidato ar kandidatų sąrašo registravimas iki galutinių rezultatų patvirtinimo bus panaikintas, už tą kandidatą ar kandidatų sąrašą paduoti rinkėjų balsai bus pripažinti negaliojančiais ir gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais.