Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas

Politinių partijų, politinių komitetų rinkimų numerius burtais nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Konkrečius politinių komitetų rinkimų numerius iš politiniams komitetams rezervuotų numerių burtais nustato savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Politinių partijų rinkimų numeriai rinkimų apygardose yra tie patys.

Jungtinio kandidatų sąrašo rinkimų numerį politinės partijos – koalicijos dalyvės pasirenka bendru sutarimu iš joms nustatytų rinkimų numerių. Jeigu šios partijos – koalicijos dalyvės rinkimų numerio nepasirenka, Vyriausioji rinkimų komisija jų jungtiniam kandidatų sąrašui suteikia mažiausią iš politinėms partijoms – koalicijos dalyvėms burtais nustatytų numerių.

Vyriausioji rinkimų komisija, o savivaldybių tarybų, merų rinkimuose – savivaldybės rinkimų komisija atstovams rinkimams perduoda kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais. Kandidato rinkimų numeris yra tapatus kandidato eilės numeriui kandidatų sąraše. Kandidato rinkimų numeris nekeičiamas, iki paskelbiami galutiniai rinkimų rezultatai.

Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų dienos Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia kandidatų sąrašus, kandidatus, jų pareiškinius dokumentus, kandidatų sąrašų rinkimų numerius, šiuose sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius.

Kandidatų, dėl kurių balsuojama vienmandatėje rinkimų apygardoje, rinkimų programas, kandidatų sąrašus ir jų rinkimų programas spausdina Vyriausioji rinkimų komisija savo nustatyta tvarka.

Pagal politinės partijos ar politinio komiteto, asmens, keliančio save kandidatu, pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje neterminuotai skelbiama ši informacija:

Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje iki rinkimų politinės kampanijos laikotarpio pabaigos skelbiamas kandidato telefono numeris, elektroninio pašto adresas, interneto svetainė ir socialinių tinklų paskyros, taip pat informacija, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra, ir valstybės narės vietovė ar rinkimų apygarda, kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje neterminuotai skelbiami šie kandidatų duomenys: vardas, pavardė, iškėlusi politinė partija, iškėlęs politinis komitetas, taip pat rinkimų rezultatai (gauti balsai, gauti pirmumo balsai, eilės numeris kandidatų sąraše prieš rinkimus, eilės numeris kandidatų sąraše po rinkimų, gautas mandatas).

Kandidato asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas viešai neskelbiami.

Politinės organizacijos, jų koalicijos, asmuo, siekiantis tapti kandidatu, iki pareiškinių dokumentų įteikimo termino pabaigos papildomai gali teikti naujų pareiškinių dokumentų.

Politinės organizacijos, jų koalicijos iki pareiškinių dokumentų įteikimo termino pabaigos gali papildyti kandidatų sąrašą ne daugiau kaip dviem kandidatais atitinkamai keisdamos kandidatų eilę kandidatų sąraše. Šiuo atveju išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapai nekeičiami.

Ne vėliau kaip likus 55 dienoms iki rinkimų dienos politinė organizacija, šių organizacijų koalicija turi teisę savo pareiškimu Vyriausiajai rinkimų komisijai atšaukti savo ir iškelto kandidato pareiškinius dokumentus, išsikėlęs ar keliamas kandidatas turi teisę notaro patvirtintu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytu pareiškimu atšaukti savo pareiškinius dokumentus.

Jeigu pareiškinius dokumentus atšaukia politinė partija, politinis komitetas – koalicijos dalyvis, šios partijos, politinio komiteto – koalicijos dalyvio iškelti kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos pavadinime yra nuoroda į tos partijos, politinio komiteto pavadinimą, keičiamas koalicijos pavadinimas. Apie pareiškinių dokumentų atšaukimą politinė partija, politinis komitetas – koalicijos dalyvis privalo raštu pranešti kitam koalicijos dalyviui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai. Jeigu atšaukus pareiškinius dokumentus jungtiniame kandidatų sąraše lieka tik vienos politinės partijos, politinio komiteto iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios partijos, politinio komiteto kandidatai.

Jeigu atšaukus pareiškinius dokumentus ar panaikinus kandidatų registravimą kandidatų sąraše Seimo rinkimuose kandidatų lieka mažiau kaip 25, rinkimuose į Europos Parlamentą – mažiau kaip 5, o savivaldybių tarybų rinkimuose – mažiau kaip pusė toje savivaldybėje renkamų savivaldybės tarybos narių skaičiaus, panaikinamas visų šio sąrašo kandidatų registravimas.

Rinkimuose taikomas vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydis yra lygus praėjusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio VMDU, suapvalintam iki sveikojo skaičiaus.

Rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti Seimo, Europos Parlamento daugiamandatėje rinkimų apygardoje yra 5 rinkimuose taikomi VMDU dydžiai.

Rinkimų užstatas vienam kandidatui į Seimo narius įregistruoti vienmandatėje rinkimų apygardoje yra lygus vienam rinkimuose taikomam VMDU dydžiui. Seimo rinkimuose registruojant vieną naują kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje vietoj kandidato, kurio pareiškiniai dokumentai buvo atšaukti arba jis juos atšaukė pats, užstato dydis – vienas rinkimuose taikomas VMDU dydis.

Rinkimų užstatas vienam kandidatui Respublikos Prezidento rinkimuose įregistruoti yra lygus 5 rinkimuose taikomiems VMDU dydžiams ir turi būti sumokėtas iš tam kandidatui priklausančios sąskaitos.

Rinkimų užstatas vienam kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui kartu toje pačioje savivaldybėje keliant vieną kandidatą į merus, tik keliamam kandidatų sąrašui arba tik keliamam ar išsikeliančiam kandidatui į merus įregistruoti yra lygus vienam rinkimuose taikomam VMDU dydžiui.

Jeigu savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatų sąraše įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – 2 rinkimuose taikomi VMDU dydžiai, išskyrus rinkimų užstatą už tuos kandidatus, kurių einamų pareigų įgaliojimai nutrūksta pasibaigus savivaldybės tarybos ir mero įgaliojimams.

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje pakeičiant vieno kandidato vietą kandidatų sąraše, įrašant į kandidatų sąrašą naują kandidatą užstato dydis – vienas rinkimuose taikomas VMDU dydis, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 rinkimuose taikomo VMDU dydžio už kiekvieną sujungiamą sąrašą.

Rinkimų užstatai kandidatų sąrašui įregistruoti nustatomi du kartus didesni tai politinei organizacijai, kuri paskutiniuose rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą ir šiame kodekse nustatytu laiku nepateikė rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitos ir (ar) praėjusių kalendorinių metų politinės organizacijos finansinių ataskaitų rinkinio.

Rinkimų užstatas grąžinamas jį sumokėjusiai politinei organizacijai ar kandidatui, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

Rinkimų užstatas taip pat grąžinamas jį sumokėjusiai politinei organizacijai ar kandidatui šio kodekso nustatytais terminais atšaukus pareiškinius dokumentus ir įgyvendinus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus.

Šio kodekso 88 straipsnio 6 dalyje nustatytas rinkimų užstatas už kiekvieną kandidatą atskirai grąžinamas jį sumokėjusiai politinei partijai, politiniam komitetui ar kandidatui, jeigu šis užstatas yra grąžintinas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir kandidatas nebuvo išrinktas, taip pat jeigu kandidatas buvo išrinktas arba buvo pripažintas išrinktu ir atsisakė pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos.

Mirus kandidatui, jo sumokėtas užstatas grąžinamas mirusiojo asmens turto paveldėtojams, jeigu buvo įgyvendinti šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyti reikalavimai.

Rinkimų užstatus grąžina Vyriausioji rinkimų komisija juos sumokėjusioms politinėms organizacijoms ar kandidatams:

Rinkimų užstatas negrąžinamas jį sumokėjusiai politinei organizacijai ar kandidatui, jeigu:

Negrąžintinus rinkimų užstatus Vyriausioji rinkimų komisija perveda į valstybės biudžetą.

Kandidatas ne ilgiau kaip 30 dienų jo rašytiniu prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Prašymas atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas darbdaviui.

Vyriausybės nario pareigas einančio kandidato atleidimo nuo tarnybinių pareigų tvarką nustato įstatymas.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos Seimo nario, Respublikos Prezidento ar Europos Parlamento nario pareigas einančiam kandidatui.

Atstovas rinkimams – atitinkamuose rinkimuose rinkimų teisę turintis asmuo, politinės organizacijos arba vienmandatėje rinkimų apygardoje išsikėlusio kandidato paskirtas rinkimų laikotarpiu visais klausimais atstovauti politinės partijos, politinio komiteto, kandidato ir politinės partijos, politinio komiteto iškelto kandidato interesams rinkimų komisijose.

Atstovas rinkimams turi visas rinkimų stebėtojo teises. Jis turi teisę pareikšti nuomonę rinkimų komisijų posėdžiuose visais svarstomais klausimais.

Kandidato į Respublikos Prezidentus atstovas rinkimams, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų atstovo rinkimams teisių, turi teisę kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimu jam atstovauti susitikimuose su rinkėjais, visuomenės informavimo priemonėse, rinkti lėšas rinkimams finansuoti, taip pat atlikti kitus įstatymams neprieštaraujančius kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimus.

Politinė organizacija įgaliojimus atstovauti jos keliamiems kandidatams rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai pradeda teikti kitą dieną sudarius atitinkamas rinkimų komisijas. Įgaliojimas atstovauti politinei organizacijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gali būti pateikiamas nuo kitos dienos, kai paskelbiama rinkimų data.

Vienmandatėje rinkimų apygardoje išsikėlę kandidatai pranešimus apie atstovų rinkimams paskyrimą atstovauti jiems rinkimų komisijose apygardos rinkimų arba savivaldybės rinkimų komisijai pateikia kartu su pareiškiniais dokumentais.

Rinkimų komisija, gavusi įgaliojimą dėl atstovo rinkimams paskyrimo, per 3 dienas atstovą rinkimams įregistruoja.

Prašymą atšaukti savo atstovą rinkimams jį paskyrusi politinė partija, politinis komitetas ar išsikėlęs kandidatas pateikia raštu atitinkamai rinkimų komisijai.

Atstovo rinkimams įgaliojimai pasibaigia:

Atstovas rinkimams gali būti keičiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Rinkimų stebėtojais gali būti rinkėjai ir užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms atstovaujančių subjektų pasiūlyti asmenys. Rinkimų stebėtoju rinkimų apygardoje negali būti tos savivaldybės, kurios teritorija patenka į rinkimų apygardą, kurioje stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus, meras, savivaldybės administracijos direktorius, jų pavaduotojai, seniūnai ir jų pavaduotojai, taip pat asmenys, kurių statusas nesuderinamas su rinkimų stebėtojo statusu pagal šio kodekso 26 straipsnio 4 dalį.

Rinkimų stebėtojus gali siūlyti:

Politinės organizacijos ir išsikėlę kandidatai, nevyriausybinės organizacijos turi teisę siūlyti registruoti stebėtojais ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Prašymai dėl rinkimų stebėtojų registravimo turi būti pateikti iki paskutinio pirmadienio iki rinkimų dienos, išskyrus atvejus, kai būtina pakeisti asmenį, dėl objektyvių priežasčių negalintį būti rinkimų stebėtoju.

Rinkimų stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda:

Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka užtikrinant lygiateisiškumo tarp politinių organizacijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų principo laikymąsi.

Rinkimų komisijos gali atsisakyti registruoti rinkimų stebėtoją, jeigu jis neatitinka šio kodekso reikalavimų ar jo veikla neatitinka Konstitucijos ar įstatymų, arba panaikinti rinkimų stebėtojo registravimą, jeigu jis pažeidžia Konstituciją ar įstatymus, nesilaiko Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų. Rinkimų stebėtojo registravimas gali būti panaikintas jį įregistravusios rinkimų komisijos arba aukštesnės rinkimų komisijos pirmininko. Rinkimų stebėtoją pasiūliusiam asmeniui pranešama apie atsisakymą išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba apie registravimo panaikinimą.

Rinkimų stebėtojams rinkimų apylinkės balsavimo patalpose turi būti sudaromos tinkamos sąlygos stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, skaičiuojami rinkėjų balsai ir surašomi šiame kodekse nustatyti dokumentai.

Rinkimų stebėtojai turi teisę:

Rinkimų stebėtojai neturi teisės daryti įtakos rinkimų komisijų ir atskirų komisijos narių darbui ir tuo trikdyti jų veiklą bei rinkimus, vykdyti rinkimų agitaciją, stebėdami rinkimus. Už rinkimų stebėtojo pasirengimą vykdyti rinkimų stebėtojo veiklą atsako jį pasiūlęs subjektas.

Rinkimų agitacija – politinei reklamai skleisti skirta veikla.

Rinkimų agitacija vykdoma laikantis Konstitucijos, šio kodekso ir kitų įstatymų, moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principų. Draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją, neatitinkančią šioje dalyje nurodytų reikalavimų, naudoti manipuliavimo internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis priemones.

Vyriausioji rinkimų komisija teikia rekomendacijas dėl šio kodekso reikalavimus atitinkančios rinkimų agitacijos vykdymo ir politinės reklamos skleidimo, sprendžia visus ginčus dėl rinkimų agitacijos, taip pat sprendžia, ar paskelbta informacija yra politinė reklama, ar vykstant rinkimų agitacijai visuomenės informavimo priemonėmis paskelbta informacija yra kompromituojanti.

Politinė reklama – valstybės politiko, politinės organizacijos, jos nario, rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp rinkimų politinių kampanijų skleidžiama teigiama ar neigiama informacija, kuria siekiama daryti įtaką rinkimų rezultatams ar paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė organizacija, jos narys ar rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

Atlygintina politine reklama laikoma tokia politinė reklama, kuri rengiama, gaminama ir (ar) skleidžiama už užmokestį arba kuriai rengti, gaminti ir (ar) skleisti naudojami finansiniai resursai, pasitelkiami įprastai tokias paslaugas atlygintinai teikiantys asmenys.

Su rinkimų politine kampanija susijusią atlygintiną politinę reklamą gali apmokėti tik pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis.

Atlygintina politinė reklama turi būti aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki paskelbiant galutinius rinkimų rezultatus ji turi būti aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Nepažymėta politinė reklama laikoma paslėpta politine reklama. Politinė reklama, pažymėta nesilaikant nustatytų reikalavimų, ir paslėpta politinė reklama yra draudžiamos. Už jų skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

Politinei reklamai, be specialių šiame kodekse nustatytų reikalavimų, taikomi ir kituose įstatymuose nustatyti principai ir reikalavimai.

Rinkimų politinės kampanijos dalyvis iki paskelbdamas politinę reklamą turi Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka deklaruoti visas paskyras socialiniuose tinkluose, per kurias jis rengiasi skleisti mokamą politinę reklamą ir agitaciją, ir asmenis, kurie yra įgalioti administruoti bei apmokėti mokamos reklamos šiose paskyrose skleidimą.

Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki paskelbiant galutinius rinkimų rezultatus viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai politinę reklamą gali skleisti tik pagal visiems rinkimų politinės kampanijos dalyviams vienodus politinės reklamos įkainius ir sąlygas, kurie skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje.

Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 30 dienų iki rinkimų pateikia politinei reklamai taikomus įkainius ir sąlygas. Ne vėliau kaip iki rinkimų politinės kampanijos laikotarpio pradžios politinei reklamai taikytini įkainiai ir sąlygos gali būti keičiami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Vyriausioji rinkimų komisija įkainius nedelsdama paskelbia savo interneto svetainėje.

Draudžiama skleisti politinę reklamą:

Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai gali atsisakyti skleisti politinę reklamą, kurioje yra kitas politines organizacijas ar rinkimų politinės kampanijos dalyvius ir (ar) jų keliamus kandidatus kompromituojančios informacijos, jeigu atsisakoma prisiimti galimas atsakomosios nuomonės paskleidimo išlaidas.

Politine reklama nelaikomi:

Viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija – Vyriausiajai rinkimų komisijai privalomas pateikti dokumentas, kuriuo viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas deklaruoja paskleistą politinę reklamą, nurodo jos kainą, įkainius, skelbimo laiką (plotą) ir asmenį, kurio interesais politinė reklama buvo paskleista, taip pat asmenį, užsakiusį parengti ar paskleisti politinę reklamą, ir asmenį, sumokėjusį už politinės reklamos skleidimą.

Rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai elektroninių ryšių priemonėmis privalo užpildyti viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaraciją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo politinės reklamos paskleidimo. Rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo galutinių rinkimų (pakartotinių rinkimų) rezultatų paskelbimo dienos. Ne rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikiama ne vėliau kaip per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniams metams.

Išorinė politinė reklama šiame kodekse suprantama kaip reklama, kurios įvairios specialios pateikimo priemonės (ekranai, stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir panašiai) ir pritaikytos pateikimo priemonės (pastatų sienos, langai, durys, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir panašiai) yra ne patalpose. Išorine politine reklama taip pat laikoma:

Išorinė politinė reklama skleidžiama pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytas išorinės politinės reklamos taisykles. Savivaldybių institucijos gali reglamentuoti išorinės politinės reklamos įrengimą savivaldybėse tiek, kiek tai neprieštarauja šio kodekso ir Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintų išorinės politinės reklamos taisyklių nuostatoms, laikantis rinkimų politinės kampanijos dalyvių, kandidatų lygiateisiškumo principų.

Draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:

Pareiga nuimti išorinę politinę reklamą tenka šią reklamą paskleidusiam asmeniui per vieną mėnesį nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.

Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos įrengimo ir skleidimo tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Specialios rinkimų agitacijos laidos (toliau – specialios laidos) gali būti transliuojamos televizijos, radijo ir interneto priemonėmis. Specialios laidos yra nacionalinio ir regioninio lygmens. Jos organizuojamos rinkimų politinės kampanijos metu pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas taisykles, supažindinus su jomis rinkimų politinės kampanijos dalyvius.

Nacionalinio lygmens specialiose laidose dalyvauja:

Regioninio lygmens specialiose laidose dalyvauja:

Nacionalinio lygmens specialias laidas rengia ir transliuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, tvirtina šių laidų rengimo taisykles, jų trukmę ir laiką.

Regioninio lygmens specialias laidas rengia ir transliuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos parinkti tokių laidų rengėjai ir transliuotojai pagal šios komisijos patvirtintas tokių laidų rengimo taisykles. Regioninio lygmens specialių laidų rengimas ir transliavimas finansuojamas iš Vyriausiajai rinkimų komisijai rinkimams organizuoti ir vykdyti skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų dalyvių skaičių. Dėl didelio specialių laidų dalyvių skaičiaus juos skirstant į grupes, tokios grupės gali būti sudaromos pagal rašytinį dalyvių tarpusavio susitarimą, o kai susitarimo nėra, – burtais.

Savo iniciatyva, užtikrindami nuomonių įvairovę ir laidoje dalyvaujančių rinkimų politinės kampanijos dalyvių ir jų atstovų lygiateisiškumą ir laikydamiesi šiame kodekse nustatytų rinkimų politinių kampanijų finansavimo reikalavimų, diskusijų laidas turi teisę rengti visi transliuotojai. Rengiant tokias laidas, netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. Šiose laidose pagal pareigas gali dalyvauti valstybės politikai ir (ar) valstybės tarnautojai, jeigu jose nėra skelbiama politinė reklama.

Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia visus ginčus dėl šiame straipsnyje nurodytų laidų rengimo.

Prasidėjus rinkimų politinės kampanijos laikotarpiui, rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas turi teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. Kompromituojančia informacija pripažįstama tokia informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad jie nebalsuotų už rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, ir (ar) dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą neigiamai apibūdinanti informacija. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę gali būti netenkinamas, jeigu: informacija paskelbta ne apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą; paskelbta informacija nėra kompromituojanti pagal šiame straipsnyje nurodytus kriterijus; kompromituojančią informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą paskelbė pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas; paskelbtoje informacijoje nėra jokios rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą apibūdinančios informacijos; rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise. Teisę į atsakomąją nuomonę su politinės organizacijos sutikimu taip pat turi ir politinės organizacijos struktūriniai padaliniai.

Kompromituojančią informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėje likus 3 dienoms iki rinkimų, taip pat paskutiniame iki rinkimų periodiniame leidinyje. Visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, privalo suteikti jiems teisę pareikšti atsakomąją nuomonę. Rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas arba kandidatas, kreipdamasis į visuomenės informavimo priemonę dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo, privalo raštu pateikti paaiškinimą, kodėl paskleista informacija yra kompromituojanti. Atsakomąją nuomonę sudaro trumpas paskelbtos kompromituojančios informacijos išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią informaciją. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti per 5 darbo dienas nuo atsakomosios nuomonės gavimo dienos arba artimiausiame periodinio leidinio numeryje, bet ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki rinkimų dienos. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio kodekso nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje adekvačiu būdu.

Ginčus dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija. Visuomenės informavimo priemonė, gavusi rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo arba kandidato kreipimąsi dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo, gali kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydama išaiškinti, ar paskleista informacija yra laikoma kompromituojančia. Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų politinės kampanijos dalyvių, kandidatų sąrašo, kandidatų ir visuomenės informavimo priemonių užklausas turi išnagrinėti ir atsakymą į jas pateikti per 4 darbo dienas, bet ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki rinkimų dienos.

Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas, kreipiasi į visuomenės informavimo priemonę ir jai laiku pateikia reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę ir jos tekstą, bet ji neskelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos patvirtintus informacijos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.

Atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Kompromituojančios informacijos ir atsakomosios nuomonės paskelbimas draudžiamu laikotarpiu užtraukia viešosios informacijos rengėjo ar platintojo vadovui atsakomybę pagal įstatymus.

Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir asmenims, kompromituojančią informaciją paskelbusiems interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje.

Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki rinkimų dienos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, numatomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti rinkėjams už balsavimą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl tam tikrų politinių organizacijų, kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų, ir taip trukdyti asmenims įgyvendinti rinkimų teisę.

Rinkėjų papirkimu nelaikomas informacinės medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų ir panašiai) platinimas.

Rinkėjų papirkimo faktus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka savo veiklos laikotarpiu tiria apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos, taip pat Vyriausioji rinkimų komisija. Apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą apie nustatytą rinkėjų papirkimo faktą paskelbia savo interneto svetainėje kartu su šį straipsnį pažeidusio kandidato pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus. Rinkėjų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio kodekso pažeidimu, atsiranda šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės.

Vykdant rinkimų agitaciją, draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos institucijose, įstaigose ar organizacijose arba organuose, taip pat Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, regioniniuose transliuotojuose ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi arba valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijų finansiniais ar kitais resursais bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės politikams, pareigūnams, Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ir kitiems tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose draudžiama naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas.

Pareigas valstybės, savivaldybių arba Europos Sąjungos institucijose ar įstaigose, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje einantis kandidatas, vykdydamas rinkimų agitaciją, per regioninį transliuotoją ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse gali pasisakyti tik šio kodekso nustatyta tvarka. Jeigu kandidatas dėl einamų pareigų turi per visuomenės informavimo priemones pranešti svarbių žinių, tai jis gali padaryti laikydamasis draudimo agituoti. Jeigu nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas agitavęs asmuo. Visuomenės informavimo priemonė privalo užtikrinti, kad skelbiant įrašą agitacija būtų pašalinta.

Valstybės, savivaldybės ir Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar organizacijų arba organų, taip pat verslo, komercijos bei kitų privačių įstaigų ar įmonių darbuotojams draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją tose institucijose, įstaigose, organizacijose arba organuose ar įmonėse nustatytu oficialiu darbo laiku, išskyrus atvejus, kai rinkimų agitacija vykdoma darbuotojų atostogų metu.

Šį straipsnį pažeidę asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto protokolo Nr. 7 „Dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų“.

Rinkimų agitacija, įskaitant ir kitų tuo metu vykstančių rinkimų ir referendumų agitaciją, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos. Išimtys taikomos išorinei politinei reklamai, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui iškabintai ne arčiau kaip 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, ir rinkimų politinės kampanijos dalyvių neatlygintinai skleidžiamai informacijai (pranešimams, įrašams), kuri nėra laikoma rinkimų agitacija, rinkimų politinės kampanijos dalyviams, jų iškeltiems kandidatams priklausančiose interneto svetainėse ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose.

Balsavimo iš anksto metu rinkimų agitacija draudžiama balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsuojama.

Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, rinkimų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, ar kita informacija, kuria nėra raginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, taip pat ne rinkimų politinės kampanijos dalyvio kvietimas atvykti balsuoti.

Savarankiško dalyvio rinkimų politinė kampanija finansuojama tik iš šių šaltinių:

Lėšos savarankiško dalyvio rinkimų politinei kampanijai finansuoti privalo būti laikomos savarankiško dalyvio rinkimų politinės kampanijos sąskaitoje. Rinkimų politinės kampanijos sąskaitai negali būti taikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės.

Finansuoti savarankiškų dalyvių rinkimų politines kampanijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis draudžiama.

Auka – rinkimų politinės kampanijos dalyviui (toliau – aukos gavėjas) neatlygintinai perduodami pinigai arba šio kodekso 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta nepinigine forma suteikiama nauda, skirti rinkimų politinei kampanijai.

Aukos gali būti piniginės arba nepiniginės.

Aukotojo paaukotų piniginių aukų suma, per rinkimų politinę kampaniją vienam savarankiškam dalyviui neviršijanti 0,03 rinkimuose taikomo VMDU dydžio, suapvalinto iki artimiausios dešimties, yra laikoma maža auka.

Mažas aukas savarankiški dalyviai gali rinkti tiesiogiai (banko pavedimu į rinkimų politinės kampanijos sąskaitą) ar kitomis priemonėmis, kuriomis galima nustatyti aukotojo tapatybę (telefonu, internetu ir kitomis informacijos ir ryšių priemonėmis).

Mažas aukas suteikti telefonu turi teisę tik paslaugų teikimo sutartį su informacijos ir ryšių bendrove sudarę fiziniai asmenys. Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymu informacijos ir ryšių bendrovė privalo pateikti mažas aukas telefonu paaukojusių asmenų sąrašą su aukotojus nustatyti leidžiančiais duomenimis.

Rinkimų politinės kampanijos dalyvis mažų aukų rinkimo kitomis priemonėmis tikslu turi sudaryti sutartį su paslaugų teikėju. Rinkimų politinės kampanijos dalyvis sutarties kopiją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo turi perduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Ši sutarties tekstą ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbia savo interneto svetainėje.

Mažos aukos baigiamos rinkti paskutinę darbo dieną iki rinkimų agitacijos draudimo pradžios. Pasibaigus šiam laikotarpiui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kitomis priemonėmis rinktos mažos aukos turi būti pervestos į savarankiško dalyvio rinkimų politinės kampanijos sąskaitą.

Mažų aukų rinkimo paslaugos negali būti teikiamos neatlygintinai.

Nepinigine auka laikoma savarankiškam dalyviui neatlygintinai perduodami kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, informacija, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės, neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanoriški darbai, veiksmų rezultatai, jeigu jų įsigijimo išlaidos pagal šio kodekso 114 straipsnio 8 dalį laikomos rinkimų politinės kampanijos išlaidomis.

Rinkimų politinės kampanijos dalyviui rinkimų politinės kampanijos reikmėms įsigijus prekių ir gavus paslaugų žemesne negu rinkos kaina, kainos skirtumas laikomas nepinigine auka.

Nepiniginių aukų įvertinimo ir jų tikrosios vertės apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Aukų lapas – dokumentas, kuriame yra technologinės apsaugos priemonių ir kuris turi gamybos metu suteiktą seriją bei numerį ir yra skirtas patvirtinti, kad nepiniginė auka yra perduota ir priimta.

Nepiniginė auka, nustačius jos vertę, į apskaitą traukiama kaip auka ir kaip rinkimų politinės kampanijos išlaidos.

Savanoriški darbai laikomi nepinigine auka.

Aukoti turi teisę:

Vienas aukotojas per rinkimų politinę kampaniją kiekvienam savarankiškam dalyviui gali suteikti auką, neviršijančią 10 rinkimuose taikomų VMDU dydžių.

Kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti gali suteikti auką, neviršijančią 20 rinkimuose taikomų VMDU dydžių, įskaitant prisiimtų rinkimų politinės kampanijos skolos įsipareigojimų ir iki rinkimų politinės kampanijos pradžios apmokėtų rinkimų politinės kampanijos išlaidų sumą.

Fizinis asmuo, aukojantis didesnę negu mažą auką, iki suteikdamas auką savarankiškam dalyviui įstatymų nustatyta tvarka privalo deklaruoti pajamas.

Bendra vieno fizinio asmens aukų savarankiškiems dalyviams ir politinei organizacijai sumokėtų nario mokesčių suma per kalendorinius metus negali viršyti 10 procentų fizinio asmens už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama po gegužės 1 dienos) arba už užpraeitus kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos).

Bendra kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje ir referendumo iniciatorių auka savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti per kalendorinius metus, įskaitant kitiems savarankiškiems dalyviams suteiktas fizinio asmens aukas ir politinei organizacijai sumokėtus nario mokesčius, negali viršyti 20 procentų tokių asmenų už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama po gegužės 1 dienos) arba už užpraeitus kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos) ir deklaruotų turimų lėšų.

Bet kokie aukotojo ir aukos gavėjo susitarimai už auką atlikti tam tikrus veiksmus ateityje yra draudžiami.

Išrinktiems asmenims draudžiama atstovauti aukotojų privatiems interesams ir priimti išskirtinai jiems palankius sprendimus.

Rinkimų politinėms kampanijoms draudžiama naudoti aukas, neatitinkančias šio kodekso reikalavimų. Jeigu gaunama tokių aukų ir aukotojas yra žinomas, iždininkas per 15 darbo dienų nuo tokios aukos gavimo dienos turi auką grąžinti aukotojui, nurodydamas atsisakymo priimti auką priežastis. Jeigu aukotojas nenustatomas, iždininkas per 20 darbo dienų auką perveda į valstybės biudžetą. Aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, jeigu dėl neteisėto rinkimų politinių kampanijų finansavimo yra pradėtas (vykdomas) baudžiamasis procesas arba įstatymo nustatyta tvarka atliekamas politinės organizacijos veiklos tyrimas. Aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, byla ar procesas arba politinės partijos veiklos tyrimas, taip pat kai įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, tačiau šios lėšos nėra konfiskuojamos.

Rinkimų politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis draudžiama. Šio kodekso 108 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos sutarties pagrindu surinktos ir savarankiškam dalyviui pervestos mažos aukos nelaikomos savarankiško dalyvio finansavimu per trečiuosius asmenis.

Nepriimtinomis aukomis nelaikomos ir gali būti naudojamos rinkimų politinei kampanijai finansuoti aukos, viršijančios šio kodekso 110 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytą deklaruotų metinių pajamų ir turimų lėšų dalį, jeigu pagal iždininko užklausos metu Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos turimus duomenis bendra to aukotojo, kandidato ar referendumo iniciatoriaus aukų (įskaitant savarankiškam dalyviui siūlomą suteikti auką) savarankiškiems dalyviams ir politinei organizacijai sumokėtų nario mokesčių suma nurodyto dydžio neviršija.

Asmenims, pagal šį kodeksą neturintiems teisės finansuoti rinkimų politinės kampanijos dalyvių, draudžiama bet kokia forma juos remti.

Jeigu nustatoma, kad rinkimų politinės kampanijos dalyvis yra priėmęs ir panaudojęs lėšas ar nepiniginę auką iš kitų, šiame kodekse nenurodytų, finansavimo šaltinių ar šio kodekso reikalavimų neatitinkančias aukas, kurių suma viršija mažos aukos sumą, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą įpareigoti rinkimų politinės kampanijos dalyvį panaudotų lėšų ar nepiniginės aukos dydžio sumą per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus atvejus, kai dėl šiurkščių šio kodekso pažeidimų partijai nėra skirti valstybės biudžeto asignavimai.

Priimti aukas turi teisę registruoti savarankiški dalyviai.

Draudžiama priimti aukas, kurios buvo suteiktos vėliau negu paskutinę darbo dieną iki rinkimų agitacijos draudimo pradžios arba po to, kai rinkimų politinės kampanijos dalyvis neteko šio statuso.

Savarankiškas rinkimų politinės kampanijos dalyvis į savo rinkimų politinės kampanijos sąskaitą, atstovaujamasis rinkimų politinės kampanijos dalyvis į jam atstovaujančio savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio sąskaitą, laikydamiesi šio kodekso 110 straipsnyje nurodytų aukų dydžių, lėšas prisiimtiems įsipareigojimams padengti gali pervesti iki pateikdami rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitas Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Piniginės aukos gali būti renkamos tik banko pavedimu, elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, kuriomis galima nustatyti aukotojo tapatybę. Pinigines aukas priimti grynaisiais pinigais yra draudžiama.

Elektroninėmis mokėjimo priemonėmis gaunamos aukos į rinkimų politinės kampanijos sąskaitą turi būti pervedamos laikantis aukų registravimo terminų.

Auka laikoma priimta, kai iždininkas, patikrinęs, ar gauta auka atitinka šio kodekso reikalavimus, užregistruoja šią auką rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje (toliau – finansavimo apskaitos žiniaraštis) ir, jeigu priimama nepiniginė auka, aukotojui įteikia (išsiunčia) aukų lapą.

Rinkimų politinės kampanijos dalyvis neturi teisės naudoti rinkimų politinei kampanijai finansuoti gautų, tačiau finansavimo apskaitos žiniaraštyje neregistruotų aukų, taip pat nepiniginių aukų, jeigu iždininkas nėra užpildęs aukų lapo.

Finansavimo apskaitos žiniaraštyje aukos registruojamos nurodant aukotojo vardą, pavardę, asmens kodą, aukos suteikimo datą ir sumą, atstovaujamąjį dalyvį, kuriam auka skirta, jeigu aukotojas jį yra nurodęs. Registruojant mažas aukas asmens kodas nebūtinas.

Savanoriškai atlikti darbai registruojami finansavimo apskaitos žiniaraštyje, nurodant, kokius ir kokios apimties darbus kas ir kada atliko.

Priimant nepiniginę auką per 5 darbo dienas nuo aukos gavimo dienos turi būti užpildomas aukų lapas. Aukų lape turi būti nurodoma nepiniginė auka ir jos rinkos vertė, aukotojo vardas ir pavardė, asmens kodas. Aukų lapas surašomas 3 egzemplioriais, pirmas atiduodamas aukotojui, antras – Vyriausiajai rinkimų komisijai, trečias – aukos gavėjui.

Iždininkas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo aukos gavimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje paskelbia aukotojo vardą, pavardę, atstovaujamąjį dalyvį, kuriam auka skirta, jeigu aukotojas jį yra nurodęs, aukos gavimo datą ir aukos vertę, mažų aukų sumas savarankiškam ir atstovaujamiesiems dalyviams, neišskiriant aukotojų, taip pat aukotojams grąžintas ar pervestas į valstybės biudžetą nepriimtas aukas.

Rinkimų politinės kampanijos išlaidos – šiame straipsnyje nurodomos išlaidos, skirtos rinkimų politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti, neatsižvelgiant į sandorio, kurį vykdant turėta išlaidų, sudarymo dieną.

Prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, visos išlaidos, skirtos rinkimų politinei kampanijai finansuoti, gali būti apmokamos tik iš rinkimų politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų.

Kai rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, didžiausias vieno dalyvio (kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje, kandidatų sąrašo) išlaidų limitas rinkimų politinei kampanijai finansuoti apskaičiuojamas taip: Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše įrašytų rinkėjų skaičius dauginamas iš 0,0005 rinkimuose taikomo VMDU dydžio ir gauta sandauga apvalinama dviejų pirmųjų reikšminių skaitmenų tikslumu.

Kai rinkimų apygarda apima dalį Lietuvos Respublikos teritorijos, didžiausias vieno dalyvio (kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje, kandidatų sąrašo) išlaidų limitas rinkimų politinei kampanijai finansuoti apskaičiuojamas taip: vienos rinkimų apygardos rinkėjų skaičius dauginamas iš 0,001 rinkimuose taikomo VMDU dydžio ir gauta sandauga apvalinama dviejų pirmųjų reikšminių skaitmenų tikslumu. Jeigu gauta sandauga yra mažesnė kaip 10 rinkimuose taikomų VMDU dydžių, išlaidų limitas nustatomas – 10 rinkimuose taikomų VMDU dydžių.

Savivaldybių tarybų rinkimuose politinė partija, iškėlusi daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą, papildomai šiai rinkimų politinei kampanijai gali išleisti ne daugiau kaip 10 procentų savo iškeltų kandidatų sąrašų limitų sumos.

Politinės organizacijos, registruotos savarankiška rinkimų politinės kampanijos dalyve ir neiškėlusios nė vieno kandidato ar kandidatų sąrašo, išlaidų limitas sudaro vieną rinkimuose taikomą VMDU dydį.

Kai šio kodekso nustatytais atvejais vyksta pakartotinis balsavimas, kandidato, dalyvaujančio pakartotiniame balsavime, išlaidų limitas didinamas 25 procentais.

Rinkimų politinės kampanijos išlaidomis pripažįstami rinkimų politinės kampanijos dalyvio vykdant rinkimų politinę kampaniją turėtos išlaidos ir prisiimti įsipareigojimai, skirti:

Politinės partijos įsteigto analitinio centro politinei partijai, jos keliamiems kandidatams, kandidatų sąrašams rinkimų politinės kampanijos tikslais suteiktų paslaugų vertė pripažįstama atitinkamo rinkimų politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos išlaidomis.

Rinkimų politinės kampanijos išlaidomis taip pat pripažįstamos ne rinkimų politinės kampanijos metu turėtos išlaidos, atitinkančios šio straipsnio 8 dalyje, išskyrus 7 ir 9 punktus, nurodytą paskirtį, jeigu toje dalyje nurodyti daiktai, kitas turtas, paslaugos yra skirti rinkimų politinei kampanijai arba jeigu paslaugos yra gautos vykdant rinkimų politinę kampaniją. Rinkimų politinės kampanijos dalyviai privalo apie tai pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai, kartu pateikdami išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali pareikalauti papildomos informacijos.

Kiekvieno rinkimų politinės kampanijos dalyvio šio straipsnio 8 dalyje, išskyrus 7 ir 9 punktus, ir 9 bei 10 dalyse nurodytų išlaidų dydis negali viršyti jam nustatyto išlaidų limito.

Rinkimų politinės kampanijos išlaidomis nelaikoma:

Rinkimų politinės kampanijos dalyviams šio straipsnio 8 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytas paslaugas gali teikti tik Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – nustatytos valstybės) piliečiai, taip pat nustatytose valstybėse įsteigti juridiniai asmenys, organizacijos, jų padaliniai, išskyrus atvejus, kai 1/4 ar daugiau balsavimo teisių tokio juridinio asmens ar kitos organizacijos dalyvių susirinkime priklauso ne nustatytai valstybei, ne nustatytose valstybėse įsteigtiems juridiniams asmenims ir (ar) jų piliečiams. Paslaugų teikėjai, su rinkimų politinės kampanijos dalyviais sudarę šio straipsnio 8 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytų paslaugų teikimo sutartis, gali pasitelkti tik tokius pat kaip ir jiems patiems keliamus reikalavimus atitinkančius subjektus. Šis reikalavimas taip pat taikomas šio straipsnio 8 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytų paslaugų, kurios buvo suteiktos iki rinkimų politinės kampanijos laikotarpio pradžios, tačiau skirtos rinkimų politinei kampanijai, teikėjams.

Vyriausioji rinkimų komisija, vertindama, ar šio straipsnio 8 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytų paslaugų teikimo sutartys sudarytos tik su šio straipsnio 13 dalyje nustatytais subjektais, reikalingus duomenis gauna iš valstybės registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių. Kitoje Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigti juridiniai asmenys, organizacijos, jų padaliniai, valstybių narių piliečiai Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pateikti valstybės, kurioje jie įsteigti arba turi buveinę, atitinkamo registro išrašą arba kompetentingos institucijos dokumentus dėl steigimo ar buveinės.

Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis šiame kodekse nurodytais terminais nedeklaruoja rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydžio, dėl kurio būtų viršytas jo išlaidų limitas, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja rinkimų politinės kampanijos dalyvį nedeklaruotų rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydžio sumą per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus atvejus, kai dėl šiurkščių šio kodekso pažeidimų politinei partijai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai.

Asmenys, nevykdantys Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Politinės organizacijos turi teisę padengti įsiskolinimą tik iš teisėtų finansavimo šaltinių, o kiti rinkimų politinės kampanijos dalyviai – tik iš nuosavų (asmeninių) lėšų.

Rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę rinkimų politinių kampanijų dalyvių įsiskolinimai turi būti įvykdomi iki kitos atitinkamų rinkimų politinės kampanijos pradžios. Kai buvęs savarankiškas rinkimų politinės kampanijos dalyvis nepadengia įsiskolinimų iki nustatyto termino, užregistravus jį kitos rinkimų politinės kampanijos savarankišku dalyviu, jo didžiausias leidžiamas rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu mažinamas 25 procentais.

Buvęs savarankiškas rinkimų politinės kampanijos dalyvis, padengęs įsiskolinimą, per 5 darbo dienas privalo pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka apie įsiskolinimų padengimą ir tam panaudotų lėšų šaltinius.

Savarankiški dalyviai rinkimų politinės kampanijos finansinę apskaitą tvarko šio kodekso, kitų įstatymų ir kitų finansinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Rinkimų politinės kampanijos finansinę apskaitą tvarko iždininkas, su kuriuo asmuo, siekiantis registruotis savarankišku dalyviu, turi sudaryti rinkimų politinės kampanijos turto patikėjimo sutartį pagal Civilinio kodekso reikalavimus.

Savarankiškas dalyvis arba jo įgaliotas asmuo:

Rinkimų politinės kampanijos iždininkas – fizinis asmuo, veikiantis savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio vardu ir interesais turto patikėjimo sutarties pagrindu ir turintis šio kodekso nustatytas teises ir pareigas.

Iždininku gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis ar nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, išskyrus:

Iždininkas:

Pasikeitus iždininkui, rinkimų politinės kampanijos dalyvis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie tai informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją pateikdamas rinkimų politinės kampanijos turto patikėjimo sutarties nuorašą ir nurodydamas šios komisijos interneto svetainėje skelbiamus iždininko duomenis.

Rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaita – dokumentas, kuriame savarankiškas dalyvis, vadovaudamasis Vyriausiosios rinkimų komisijos tvirtinamu finansavimo ataskaitos pildymo ir pateikimo tvarkos aprašu, nurodo rinkimų politinei kampanijai gautas aukas ar jų sumas pagal aukotojų grupes, kitas rinkimų politinei kampanijai panaudotas lėšas, taip pat turėtas išlaidas ir prisiimtus įsipareigojimus (pagal išlaidų grupes).

Finansavimo apskaitos žiniaraštyje registruojamos visos rinkimų politinei kampanijai gautos aukos, taip pat ir nepriimtinos, rinkimų politinei kampanijai panaudotos nuosavos (asmeninės) lėšos, rinkimų politinės kampanijos išlaidos ir prisiimti finansiniai įsipareigojimai.

Atstovaujamųjų dalyvių finansavimo ataskaita yra rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščio priedas, kuriame nurodomos atstovaujamųjų dalyvių interesais gautos aukos, rinkimų politinės kampanijos išlaidos ir prisiimti finansiniai įsipareigojimai.

Kiekvienas savarankiškas dalyvis, taip pat ir asmuo, praradęs rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą, Vyriausiajai rinkimų komisijai teikia:

Kartu su šio straipsnio 4 dalyje nurodytais dokumentais rinkimų politinės kampanijos dalyvis Vyriausiajai rinkimų komisijai teikia rinkimų politinės kampanijos sąskaitos išrašą, elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, jeigu tokios naudotos, surinktų aukų sąskaitos išrašą, pagal sutartį surinktų mažų aukų, jeigu tokios aukos buvo rinktos, paaukojusių asmenų sąrašą su duomenimis, pagal kuriuos galima nustatyti aukotojų tapatybę, sudarytas sutartis, rinkimų politinės kampanijos pajamas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Visos rinkimų politinės kampanijos pajamos ir išlaidos ar prisiimti finansiniai įsipareigojimai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų registruojami finansavimo apskaitos žiniaraštyje, nurodant, kurio atstovaujamojo dalyvio interesais išlaidos turėtos ar prisiimti finansiniai įsipareigojimai.

Rinkimų politinės kampanijos dalyvis šio kodekso 119 straipsnyje nurodytus dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai teikia:

Rinkimų politinės kampanijos finansavimą pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja Vyriausioji rinkimų komisija ir kitos institucijos.

Vyriausioji rinkimų komisija savo nustatyta tvarka kontroliuoja, kaip rinkimų politinės kampanijos dalyviai laikosi šio kodekso reikalavimų, ir siūlo juos traukti atsakomybėn už šio kodekso pažeidimus arba kreipiasi į kitas institucijas, kurioms įstatymų suteikta kompetencija tikrinti, kaip laikomasi įstatymų nustatytų reikalavimų.

Vyriausioji rinkimų komisija yra atsakinga už nuolatinį informacijos apie rinkimų politinių kampanijų finansavimo pažeidimus teikimą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Valstybinė mokesčių inspekcija tikrina, ar aukotojai turėjo pakankamai pajamų aukai suteikti, ar kandidatai turėjo pakankamai pajamų ir lėšų rinkimų politinei kampanijai finansuoti. Apie atliktą patikrinimą ir jį atliekant nustatytus teisės aktų pažeidimus Valstybinė mokesčių inspekcija praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Vyriausioji rinkimų komisija:

Vyriausioji rinkimų komisija kontroliuoja, kaip naudojamos rinkimų politinei kampanijai skirtos lėšos, ir vykdo šių lėšų naudojimo auditą.

Institucija, pradėjusi ar nutraukusi ikiteisminį tyrimą, bylą ar procesą, taip pat politinės organizacijos veiklos tyrimą, apie tai informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją.

Savarankiškas dalyvis, per rinkimų politinę kampaniją gavęs didesnę kaip 70 rinkimuose taikomų VMDU dydžių pajamų sumą, privalo su audito įmone arba auditoriumi sudaryti savarankiško dalyvio nepriklausomo patikrinimo sutartį. Rinkimų politinės kampanijos iždininkas šios sutarties nuorašą pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 25 dienas nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) rezultatų paskelbimo dienos.

Savarankiškų dalyvių, per rinkimų politinę kampaniją gavusių 70 rinkimuose taikomų VMDU dydžių arba mažesnę pajamų sumą, nepriklausomą patikrinimą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija. Šioje dalyje numatytam savarankiškų dalyvių nepriklausomam patikrinimui atlikti Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pirkti audito įmonių arba auditorių paslaugas.

Auditorius yra fizinis asmuo, turintis įstatymo nustatyta tvarka suteiktą atestuoto auditoriaus vardą. Nepriklausomo patikrinimo negali atlikti rinkimų politinės kampanijos dalyvio iždininkas ar kandidatas.

Auditorius:

Auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų – šio kodekso nustatyta tvarka vadovaujantis tarptautiniais susijusių paslaugų standartais ir pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintą techninę užduotį, kurioje nustatytas auditoriui pavedamo atlikti darbo mastas, parengtas dokumentas, kuriame auditorius pateikia savarankiško dalyvio nepriklausomo patikrinimo rezultatus.

Savarankiškas dalyvis privalo bendradarbiauti su savarankiško dalyvio nepriklausomą patikrinimą atliekančiu auditoriumi ir pateikti šiam patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus, duomenis, informaciją.

Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, užtikrinant asmens duomenų apsaugą, skelbiami ir nuolat atnaujinami savarankiškų dalyvių finansavimo apskaitos žiniaraščiai ir jų priedai.

Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščius, sudarytas sutartis su paslaugų teikėjais, reklamos gamintojais, finansavimo ataskaitas kartu su auditorių ataskaitomis dėl pastebėtų faktų, jeigu jos privalomos, politinės reklamos ataskaitas, viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų deklaracijas paskelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų gavimo dienos.

Viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų deklaracijos, finansavimo ataskaitos ir auditorių ataskaitos dėl pastebėtų faktų, aukų ir aukotojų sąrašai, politinės reklamos ataskaitos, politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščiai, rinkimų politinės kampanijos dalyvių sutartys su paslaugų teikėjais, reklamos gamintojais, viešosios informacijos rengėjais ar skleidėjais, užtikrinant asmens duomenų apsaugą, yra vieši ir teikiami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėsena atliekama rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu iki paskelbiant galutinius rinkimų rezultatus.

Politinės reklamos stebėseną atlieka Vyriausioji rinkimų komisija ir apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos.

Politinės reklamos stebėsenos tvarką ir metodus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Vyriausioji rinkimų komisija, atlikdama rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėseną, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pirkti stebėsenos paslaugas.

Apibendrintus rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėsenos duomenis Vyriausioji rinkimų komisija nuolat skelbia savo interneto svetainėje. Kontrolę vykdančioms institucijoms pagal kompetenciją turi būti teikiami detalūs stebėsenos duomenys, rinkimų politinės kampanijos dalyviui – tik jo rinkimų politinės kampanijos stebėsenos duomenys.

Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, Visuomenės informavimo etikos komisiją, žurnalistų etikos inspektorių dėl paskleistos informacijos turinio vertinimo politinės reklamos aspektu. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir žurnalistų etikos inspektorių dėl vertinimo, ar vykdant rinkimų politinę kampaniją buvo panaudotos manipuliavimo internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis priemonės.

Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad rinkimų politinės kampanijos dalyvis viršijo nustatytą rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydį, savo sprendimu įpareigoja rinkimų politinės kampanijos dalyvį neprisiimti naujų turtinių prievolių dėl išlaidų rinkimų politinei kampanijai, išskyrus sutartį su audito įmone arba auditoriumi, jeigu savarankiškam rinkimų politinės kampanijos dalyviui atsiranda šio kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta prievolė.

Šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą rinkimų politinės kampanijos dalyvis per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.