Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas

Pranešimų apie rinkimus, rinkimų biuletenių, kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje ir kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), vidinių ir išorinių balsavimo vokų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius ir formas, taip pat prireikus jų pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Respublikos Prezidento, Seimo nario, Lietuvos Respublikoje išrinkto Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario, mero pažymėjimams taikomi įstatymų nustatyti reikalavimai.

Pranešimas apie rinkimus yra informacinis kvietimas dalyvauti rinkimuose. Pranešimų apie rinkimus kartu su kita informacija apie rinkimus platinimą rinkėjams organizuoja rinkimų komisijos.

Pranešime apie rinkimus nurodoma:

Pranešimų apie rinkimus platinimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija.

Pranešimų apie rinkimus platinimo rinkėjams, esantiems sveikatos priežiūros įstaigose (išskyrus ambulatorines įstaigas), socialinės globos įstaigose, kariniuose vienetuose, teritorinių policijos įstaigų areštinėse, suėmimo vykdymo ir arešto bei laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose, taip pat išvykusiems į užsienio valstybes rinkėjams tvarka nustatoma šio kodekso 137 ir 145 straipsniuose.

Pranešimų apie rinkimus platinimas rinkėjams turi būti baigiamas ne vėliau kaip likus 8 dienoms iki rinkimų dienos. Jeigu tuo pačiu laikotarpiu kartu yra paskelbti keleri skirtingi rinkimai arba rinkimai ir referendumas, pranešimas apie rinkimus (arba apie rinkimus ir referendumą) gali būti vienas.

Jeigu rinkėjas nėra įrašytas į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet jo gyvenamosios vietos adresas pagal Gyventojų registro duomenis yra priskirtas šios rinkimų apylinkės teritorijai, apylinkės rinkimų komisija pateikia šiam rinkėjui užpildyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo apylinkės rinkimų komisijos narys, šį prašymą rinkėjas taip pat gali teikti elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka) ir apie tai nedelsdama praneša apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Pranešimas apie rinkimus išplatinamas rinkėjui, kai yra patikslinami rinkėjų sąrašai.

Rinkimų biuleteniai yra dvejopi:

Rinkimų biuletenyje turi būti:

Vienmandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenyje abėcėlės tvarka, skiriant kiekvienam kandidatui po vienodą plotą, tuo pačiu šriftu išspausdinamas kiekvieno kandidato vardas, pavardė, jį iškėlusios politinės organizacijos, koalicijos pavadinimas arba nurodoma „Išsikėlė pats“.

Daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenyje:

Su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose rinkimų biuleteniai spausdinami pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos elektroninių ryšių priemonėmis perduotą aprašymą. Vyriausiajai rinkimų komisijai nusprendus, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, karinėse misijose užsienyje biuleteniai taip pat gali būti spausdinami pagal elektroninių ryšių priemonėmis perduotą jų aprašymą.

Rinkimų biuleteniai spausdinami, paskirstomi ir jų apskaita tvarkoma Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Vyriausioji rinkimų komisija atsako už rinkimų dokumentų išleidimą, jų pristatymą nepažeidžiant kodekse nurodytų terminų. Rinkimų biuletenių, specialių ženklų ir balsavimo vokų apskaitos tvarką nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

Apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos rinkimų biuletenius, balsavimo vokus ir specialius ženklus pateikia apylinkių rinkimų komisijoms ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios rinkimų dieną arba iki balsavimo specialiuose balsavimo punktuose ir namuose pradžios.

Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose rinkimų biuleteniai ir balsavimo vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų dienos. Su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose rinkimų biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos.

Balsavimo vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant namuose ir specialiuose balsavimo punktuose tvarko apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Karinių vienetų vadai Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia apygardos, savivaldybės, į kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, rinkimų komisijai.

Balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto paslaugų teikėjai įteikia apygardų, savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 val., o apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos.

Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio kodekso 138 straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda pašto paslaugų teikėjams.

Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21 val. perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio kodekso reikalavimus.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos bei įmonės privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti jų funkcijoms atlikti reikalingus duomenis. Savivaldybės administracija privalo suteikti rinkimų komisijoms tinkamas patalpas, balsavimo patalpas, įrangą, kompiuterinę techniką ir interneto ryšį rinkimams rengti ir vykdyti.

Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 20 dienų nuo rinkimų paskelbimo dienos, atsižvelgdama į patalpų, pritaikytų neįgaliems rinkėjams, poreikį konkrečioje rinkimų apylinkėje, privalo įvertinti, ar balsavimo patalpos yra tinkamos ir pritaikytos neįgaliųjų bei senyvo amžiaus rinkėjų poreikiams. Savivaldybės administracija, įvertinusi, kad balsavimo patalpos nėra tinkamos, privalo jas pritaikyti arba išnuomoti pritaikytas. Likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki rinkimų dienos, rinkimų komisija kartu su savivaldybės administracija atlieka pakartotinį balsavimo patalpų tinkamumo įvertinimą. Balsavimo patalpų tinkamumui įvertinti gali būti pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos. Balsavimo patalpų tinkamumas vertinamas ir nevyriausybinės organizacijos pasitelkiamos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti:

Balsavimo patalpoje, perėjime į balsavimo patalpą (koridoriuje), taip pat 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos ar kita rinkėjų informavimo medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija.

Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios.

Parengta rinkimų apylinkės balsavimo patalpa antspauduojama ir apie tai šios apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai bei policijai.

Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.

Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei rinkimų komisijų narių ir šias komisijas aptarnaujančio personalo darbas, balsavimo biuletenių ir kitos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos rinkimų medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos.

Pirmalaikiams rinkimams, taip pat pakartotiniams rinkimams, kuriems lėšos valstybės biudžete nebuvo numatytos ir asignavimai valstybės biudžete Vyriausiajai rinkimų komisijai nebuvo skirti, lėšas skiria Vyriausybė.

Balsavimo sveikatos priežiūros įstaigose (išskyrus ambulatorines įstaigas), socialinės globos įstaigose, kariniuose vienetuose, teritorinių policijos įstaigų areštinėse, suėmimo vykdymo ir arešto bei laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose organizavimo išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Iš savivaldybių biudžetų lėšų mokama už balsavimo patalpų bei apygardų, savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų buveinių išlaikymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir pritaikymą neįgalių rinkėjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti balsavimo patalpų ar jų pritaikyti neįgalių rinkėjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą.

Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę iš sutaupytų rinkimams ir referendumams rengti skirtų valstybės biudžeto lėšų įsigyti balsavimo patalpų įrengimo inventorių ir teisės aktuose nustatyta tvarka jį perduoti savivaldybėms valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise.

Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.

Vyriausioji rinkimų komisija apygardų, savivaldybių rinkimų komisijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas rinkimams rengti perveda į kiekvienai apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai Vyriausiosios rinkimų komisijos atidarytą banko sąskaitą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas su apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku pasirašo valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kurioje nurodoma:

Vyriausioji rinkimų komisija valstybės biudžeto lėšas rinkimams rengti perveda į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąskaitas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos apygardų, savivaldybių rinkimų komisijoms patvirtintas sąmatas.

Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas kontroliuoja, kaip naudojamos rinkimams rengti apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai skirtos valstybės biudžeto lėšos, ir už jų panaudojimą atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Vyriausioji rinkimų komisija patikrina apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko pateiktą valstybės biudžeto lėšų rinkimams rengti panaudojimo ataskaitą ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nustačiusi finansavimo, lėšų naudojimo ar apskaitos pažeidimus, Vyriausioji rinkimų komisija inicijuoja žalos išieškojimą iš kaltų asmenų. Už žalą, atsiradusią valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties galiojimo laikotarpiu, apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas atsako ir pasibaigus šiai sutarčiai.

Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, reikalingais pagalbiniams rinkimų rengimo darbams atlikti. Šias darbo sutartis pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko įgaliotas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas. Šių darbuotojų darbo užmokestis nustatomas terminuotoje darbo sutartyje pagal įstatymų nustatytus darbo apmokėjimo dydžius.

Balsavimas iki rinkimų dienos šio kodekso nustatyta tvarka organizuojamas rinkėjams, rinkimų dieną negalintiems atvykti į rinkimų apylinkes, į kurių sąrašus jie yra įrašyti, ir jose balsuoti.

Balsavimas iki rinkimų dienos organizuojamas:

Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytose vietose balsavimas vyksta paskutinį antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos nuo 7 iki 20 val.

Šio straipsnio 2 dalies 2 punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodytose vietose balsavimas vyksta paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį iki rinkimų dienos šių įstaigų vadovų nustatytu laiku.

Balsavimas namuose vyksta paskutinį penktadienį ir šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 val. Balsavimas namuose rinkėjų, kurie gyvena ar yra laikinai apsistoję tam tikros rinkimų apylinkės teritorijoje, bet yra įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus ir juos tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, vyksta paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 val.

Šio straipsnio 2 dalies 2 punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodytose vietose turi būti įrengiama speciali Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimus atitinkanti balsavimo vieta (patalpa), kurioje rinkėjai balsuoja. Už tokios specialios vietos (patalpos) įrengimą yra atsakingas įstaigos, kurioje balsuojama, vadovas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant iki rinkimų dienos balsavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį rinkėjui, balsuojančiam ne rinkimų dieną, iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos atspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo). Balsuojant iki rinkimų dienos išankstinio balsavimo lakštas yra būtinas. Šį lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – informacinis rinkėjo lapelis, kartu su balsavimo dokumentais atiduodamas rinkėjui, kuris balsuodamas jį įdeda į išorinį balsavimo voką. Informaciniame rinkėjo lapelyje nurodomas rinkėjo vardas ir pavardė, rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris, rinkimų apygardos ar savivaldybės pavadinimas ir numeris, balsavimo patalpos adresas, rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.

Rinkimų komisijos nariai, šios komisijos pirmininko paskirti dirbti balsavime iki rinkimų dienos, rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu (biuleteniais) rinkėjui išduodami balsavimo vokai. Išorinį balsavimo voką rinkimų komisijos narys adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri yra nurodyta informaciniame rinkėjo lapelyje.

Rinkėjas, balsuodamas iki rinkimų dienos:

Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančiais informaciniu rinkėjo lapeliu, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu (-iais) rinkimų biuleteniu (-iais)) rinkėjas įteikia rinkimų komisijos nariui, išdavusiam jam rinkimų dokumentus. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

Rinkimų dokumentus išdavęs rinkimų komisijos narys elektroniniame rinkėjų sąraše nurodo, kad rinkėjas balsavo, taip pat nurodo ant voko užklijuoto specialaus ženklo numerį.

Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Negalią turinčiam rinkėjui privalo būti sudarytos sąlygos balsuojant naudotis pagalbinėmis priemonėmis ir technologijomis. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkėjo akivaizdoje privalo užpildyti rinkimų biuletenį (-ius) pagal jo nurodymą ir atlikti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus. Pasirinktas asmuo privalo išsaugoti jį pasitelkusio rinkėjo balsavimo paslaptį.

Rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos nariams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus išorinius balsavimo vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu nustatyta šiame kodekse. Rinkėjams draudžiama išsinešti iš balsavimo vietos rinkimų biuletenius, balsavimo vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.

Rinkėjų, balsavusių iki rinkimų dienos kitose rinkimų apygardose, užpildytiems balsavimo vokams perduoti į jų rinkimų apygardas Vyriausioji rinkimų komisija naudojasi pašto paslaugų teikėjų paslaugomis.

Specialiame balsavimo punkte rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.

Rinkėjų, balsavusių iki rinkimų dienos, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams kartu su kitais rinkimų dokumentais juos perduoda atitinkamai apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Balsuoti specialiuose balsavimo punktuose gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros įstaigose (išskyrus ambulatorines įstaigas), socialinės globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba rinkėjai, kuriems taikomas suėmimas arba kurie atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę ar yra teritorinių policijos įstaigų areštinėse.

Už balsavimo specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako apygardos, savivaldybės, kurios teritorijoje tas specialus balsavimo punktas yra, rinkimų komisijos pirmininkas. Jis kartu su apylinkių rinkimų komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose balsavimo punktuose. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama krašto apsaugos ministro teikimu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Už balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai.

Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių balsavimo punktų sąrašą ir nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo juose dienos atitiktų šio kodekso 134 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašą. Šiame sąraše turi būti nurodoma: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų išplatinimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako už tai, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio kodekso 135 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu jie pageidauja).

Daryti poveikį rinkėjui, jo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys (jiems teikiantys pagalbą) asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Taip pat balsuoti namuose gali dėl 139 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių saviizoliacijoje esantys rinkėjai, pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose. Rinkimų komisijų nariai, platindami pranešimus apie rinkimus, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose, išskyrus saviizoliacijoje esančius rinkėjus.

Rinkėjų, išskyrus saviizoliacijoje esančius rinkėjus, prašymai balsuoti namuose pateikiami rinkimų apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų, įrašytų į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose telefonu, elektroniniu paštu ir pateikiant rašytinį prašymą pradedami priimti įteikiant jiems pranešimus apie rinkimus ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie yra laikinai apsistoję tam tikros rinkimų apylinkės teritorijoje, bet nėra įrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl neįgalumo pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui arba rinkimų komisijos nariui. Šie asmenys rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.

Rinkėjų, esančių saviizoliacijoje, prašymai balsuoti namuose pateikiami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir terminais. Rinkėjų, esančių saviizoliacijoje, balsavimą organizuoja apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos sudaryta speciali rinkimų komisijos narių grupė, kurioje yra ne mažiau kaip du šios apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos arba šios apygardos, savivaldybės rinkimų apylinkės (-ių) rinkimų komisijos (-ų) nariai.

Į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar yra laikinai apsistoję tam tikros rinkimų apylinkės teritorijoje, bet yra įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus ir juos tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apygardos, savivaldybės rinkimų komisija.

Balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai šio kodekso 134 straipsnio 5 dalyje nustatytais terminais.

Balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apygardos, savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet nėra įrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, į namus pristato ne mažiau kaip du apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai šio kodekso 134 straipsnio 5 dalyje nustatytais terminais. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo vokai perduodami apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai.

Rinkimų komisijos narių atvykimo pas rinkėjus į namus grafiką tvirtina apylinkės ar apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip paskutinį trečiadienį arba ketvirtadienį iki rinkimų dienos 12 val. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (apygardos, savivaldybės) rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Tokie grafikai yra skelbiami ir Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Vykti į namus pas namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių organizacijų pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.

Rinkėjas šio kodekso nustatyta tvarka balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, jeigu šis kodeksas nenustato kitaip.

Rinkimų dieną balsavimas vyksta rinkimų apylinkių balsavimo patalpose nuo 7 iki 20 val.

Kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvedama nepaprastoji padėtis, įstatymų nustatyta tvarka paskelbiama ekstremalioji situacija arba įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka paskelbiamas karantinas, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka laikinai apribojama asmenų judėjimo laisvė arba nustatomi kiti ribojimai ir kai yra pagrindas manyti, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar savivaldybėje (-ėse) dėl rinkėjų galimybės atvykti balsuoti ribojimo nėra galimybės surengti rinkimų įprasta tvarka arba gali kilti grėsmė rinkimų rengimui ir vykdymui, balsavimo patalpose balsuojantys rinkėjai turi būti aprūpinami būtinosiomis apsaugos priemonėmis. Tokiomis aplinkybėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu balsavimas rinkimų dieną rinkimų apylinkėse, į kurių rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų skaičius viršija 3 000, gali vykti toje rinkimų apylinkėje papildomai parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose. Papildomas balsavimo patalpas, papildomas balsavimo kabinas ir papildomą balsadėžę šio kodekso nustatyta tvarka turi suteikti (išnuomoti) savivaldybės administracija per 7 darbo dienas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo įsigaliojimo dienos. Vyriausioji rinkimų komisija šį sprendimą turi priimti ne vėliau kaip likus 15 darbo dienų iki rinkimų. Vyriausioji rinkimų komisija nustato tvarką, kaip įrašyti į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjai turi būti informuojami apie galimybę balsuoti papildomose balsavimo patalpose, kaip rinkimų komisija plombuoja papildomą balsadėžę ir kaip organizuojamas rinkėjų balsavimas, vykdoma biuletenių apskaita ir skaičiuojami biuleteniai.

Balsavimo patalpoje, taip pat perėjimo į jas patalpose (koridoriuose) ir prie įėjimo į balsavimo patalpos pastatą negalima rengti jokių renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą.

Išimtis gali būti taikoma renginiams pastate, kai pastatas, kuriame vyksta balsavimas, atitinka visas šias sąlygas:

Iki atidarydama balsavimo patalpą rinkėjams, apylinkės rinkimų komisija atlieka šiuos veiksmus:

Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Prieš atidarydamas balsavimo patalpą, rinkimų komisijos pirmininkas su šios komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ją antspauduoja arba užplombuoja ir atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas balsavimo pradžią.

Rinkimų dieną iki atidarant balsavimo patalpą rinkėjams joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, stebėtojai ir budintis policininkas.

Balsuoti atvykęs rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui galiojantį vieną iš šių savo dokumentų: asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar kitą valstybės institucijos ar jos įgaliotos įstaigos išduotą dokumentą, pagal kurį galima nustatyti asmens tapatybę.

Apylinkės rinkimų komisijos narys, nustatęs asmens tapatybę, patikrina, ar rinkėjas atvyko balsuoti į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, ir elektroniniame rinkėjų sąraše nurodo, kad rinkėjas atvyko balsuoti. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba nėra aišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia svečio lapelį ir nusiunčia jį pas rinkimų komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.

Rinkimų dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka rinkėjas, kuris nėra balsavęs, gali balsuoti kitoje savo apygardos, savivaldybės rinkimų apylinkėje, jeigu visos šios apygardos, savivaldybės rinkimų apylinkės elektroninių ryšių priemonėmis yra prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtina, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas jo balsavimas voke, nebus skaičiuojamas.

Apylinkės rinkimų komisijos narys, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodęs, kad rinkėjas atvyko balsuoti, įteikia šiam rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame nurodoma, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį rinkimų komisijos narį reikia kreiptis dėl rinkimų biuletenio (-ių) išdavimo. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą atvykimo lapelį.

Apylinkės rinkimų komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytas asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti asmenys, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę ir paima iš šio asmens atvykimo lapelį. Kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis rinkimų komisijos narys pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas (-i) rinkimų biuletenis (-iai). Atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinamas. Rinkėjui galima išduoti tik jam skirtą (-us) rinkimų biuletenį (-ius), išskyrus šio kodekso 143 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį.

Rinkimų biuletenis (-iai) užpildomas (-i) slapto balsavimo kabinoje. Pildyti biuletenį (-ius) ne slapto balsavimo kabinoje draudžiama. Slapto balsavimo kabinoje gali būti tik vienas asmuo, išskyrus šio kodekso 143 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį.

Draudžiama viešinti užpildytą (-us) rinkimų biuletenį (-ius).

Pildydamas rinkimų biuletenį (-ius) rinkėjas:

Jeigu kandidatų sąraše, už kurį balsuoja rinkėjas, yra daugiau kaip penki kandidatai, rinkėjas gali užpildyti visus penkis laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra penki kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip keturis laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra keturi kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip tris laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra trys kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip du laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra du kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip vieną laukelį.

Pirmumo balsams nurodyti skirti laukeliai kandidatams turi vienodą pirmumo teisę, nepaisant laukelio numerio.

Negalią turinčiam rinkėjui privalo būti sudarytos sąlygos balsuojant naudotis pagalbinėmis priemonėmis ir technologijomis. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenius į balsadėžę.

Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už neįgalų rinkėją.

Jeigu rinkėjas sugadina rinkimų biuletenį (-ius) ir jį (juos) grąžina rinkimų apylinkės rinkimų komisijos nariui, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, sugadintas (-i) rinkimų biuletenis (-iai) jam gali būti pakeistas (-i) nauju (-ais) rinkimų biuleteniu (-iais).

Rinkėjas balsavimą baigia rinkimų biuletenį (-ius) įmetęs į balsadėžę.

Rinkėjai, išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos ir su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose.

Balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat rinkimų stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato ši komisija.

Balsavimo komisijos perduoda rinkimų dokumentų duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų pasirinktu saugiu būdu.

Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje balsuojama šių įstaigų darbo valandomis. Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną. Balsavimas papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vyksta tos Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos nustatytomis valandomis. Balsavimas baigiamas rinkimų dieną ne vėliau kaip 20 val. Lietuvos Respublikos laiku.

Vyriausioji rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustato balsavimo joje dienas (ne mažiau kaip 3 dienas).

Rinkimų dokumentus rinkėjams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų pageidavimu paštu išsiunčia ir iš šių rinkėjų priima šių įstaigų sudarytos balsavimo komisijos.

Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti kitiems asmenims.

Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą šiai komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir papildomose balsavimo vietose prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos atsako tos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas.

Užsienio valstybėje susiklosčius situacijai, dėl kurios balsavimas nėra galimas toje užsienio valstybėje esančioje Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, užsienio reikalų ministro motyvuotu teikimu balsavimas toje užsienio valstybėje Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu organizuojamas paštu, siunčiant paštu rinkėjui rinkimų biuletenį (-ius).

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas arba užsienio reikalų ministras, suderinę su Vyriausiąja rinkimų komisija, į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavimui joje organizuoti gali siųsti balsavimo komisijos narius (Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų darbuotojus). Išlaidos, susijusios su balsavimo organizavimu, apmokamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai rinkimams rengti ir vykdyti skirtų valstybės biudžeto lėšų pagal šios komisijos su Užsienio reikalų ministerija sudarytą valstybės biudžeto lėšų rinkimams rengti naudojimo sutartį.

Su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose esantys rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), jeigu jie likus ne mažiau kaip 4 dienoms iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negali balsuoti iki rinkimų dienos, savo rinkimų apylinkėje rinkimų dieną, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje arba papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, turi teisę balsuoti laive.

Su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose, kuriuose laivo kapitonas yra Lietuvos Respublikos pilietis ir yra ne mažiau kaip 5 įgulos nariai rinkėjai, balsavimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Tokių laivų sąrašą susisiekimo ministro teikimu sudaro Vyriausioji rinkimų komisija.

Vyriausioji rinkimų komisija susisiekimo ministro teikimu nustato tokį balsavimo kiekviename laive laiką, per kurį kiekvienam laive esančiam rinkėjui sudaroma galimybė balsuoti. Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą pagal šio kodekso reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas.

Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą šiai komisijai atsako laivų kapitonai.

Pasibaigus balsavimo laikui, balsavimo patalpa uždaroma. Jeigu balsavimo patalpoje dar yra rinkėjų, jiems leidžiama baigti balsuoti.

Baigus balsuoti visiems balsavimo patalpoje esantiems rinkėjams, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas uždaro balsavimo patalpą ir paskelbia balsavimo pabaigą, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.

Pasirengus skaičiuoti rinkimų biuletenius, iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų biuleteniai, atvykimo lapeliai, jie suskaičiuojami ir jų skaičius įrašomas į apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą.

Balsai turi būti skaičiuojami taip, kad rinkimų stebėtojai, visuomenės informavimo priemonių atstovai galėtų matyti šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose ir įsitikinti, kad rinkėjų balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.

Rinkėjų balsų skaičiavimą apylinkės rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja šios komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas. Jų teisėti nurodymai dėl balsų skaičiavimo privalomi visiems asmenims, dalyvaujantiems skaičiuojant balsus.

Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas turi teisę įspėti bet kurį balsavimo patalpoje esantį asmenį, trukdantį komisijai dirbti, arba šios komisijos narį, netinkamai atliekantį savo pareigas. Apie tokį įspėjimą yra pažymima rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokole. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininko reikalavimų nevykdantis, įspėtas asmuo gali būti pašalinamas iš balsavimo patalpos.

Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas privalo užtikrinti, kad ant stalų, ant kurių bus skaičiuojami rinkimų biuleteniai, nebūtų jokių rašymo priemonių, išskyrus juodus grafitinius pieštukus, ir kitų dokumentų, išskyrus skaičiuojamus rinkimų biuletenius.

Rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija skaičiuoja dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 visų šios komisijos narių. Visi balsavimo patalpoje esantys asmenys supažindinami su biuletenių skaičiavimo tvarka.

Pagal rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nustatomas tos rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti rinkimų biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkimų biuletenio gavimą pavirtinančius rinkėjų parašus rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.

Pagal rinkėjų parašus rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, atvykimo lapelius nustatoma, kiek rinkimų biuletenių turėjo būti išduota rinkėjams.

Nustatoma, kiek kiekvienas apylinkės rinkimų komisijos narys gavo rinkimų biuletenių ir kiek jų panaudojo: nustatomas jo išduotų rinkėjams rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjų sugadintų ir grąžintų pakeisti naujais rinkimų biuleteniais skaičius, nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius.

Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija suskaičiuoja ir anuliuoja, nukirpdama dešinįjį viršutinį jų kampą, sudeda į specialiai tam skirtus paketus ir šiuos paketus antspauduoja.

Nepanaudotų ir sugadintų rinkimų biuletenių skaičius, taip pat trūkstamų rinkimų biuletenių skaičius ar rastų rinkimų biuletenių perteklius įrašomi į rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą. Prie protokolo pridedami paaiškinimai dėl rinkimų biuletenių skaičių neatitikimo, jeigu toks neatitikimas nustatomas.

Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal rinkimų apylinkės balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių.

Visų rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių ir balsavimo vokais gautų rinkimų biuletenių skaičių.

Apylinkės rinkimų komisija apžiūri balsadėžę, patikrina, ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius.

Įsitikinus, kad balsadėžė ir antspaudai nebuvo pažeisti, balsadėžė atidaroma.

Jeigu esama požymių, kad balsadėžė iki balsavimo pabaigos buvo pažeista, apylinkės rinkimų komisija ne mažiau kaip 3/5 visų jos narių balsų dauguma priima sprendimą dėl balsadėžės pažeidimo, surašo balsadėžės pažeidimo aktą ir tai pažymi balsų skaičiavimo protokole. Apie tai nedelsiant informuojama apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, kad ši priimtų sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių rinkimų biuletenių skaičiavimo.

Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, gavusi informaciją apie pažeistą balsadėžę ir įvertinusi visas aplinkybes, 3/5 savo narių dauguma priima vieną iš šių sprendimų:

Apylinkės rinkimų komisija skaičiuojamus rinkimų biuletenius suskirsto į tokias grupes:

Dėl galimai negaliojančių rinkimų biuletenių, tai yra dėl rinkimų biuletenių, dėl kurių galiojimo arba juose padarytų žymų ar jų nebuvimo ir dėl rinkėjo valios aiškumo kyla abejonių, apylinkės rinkimų komisija sprendžia, atsižvelgdama į šio kodekso 156 straipsnyje nustatytus pagrindus. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas kiekvieną tokį biuletenį pateikia šios komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo pripažinimo galiojančiu ar negaliojančiu. Šio balsavimo rezultatai užrašomi rinkimų biuletenio tuščiojoje pusėje.

Galiojantys rinkimų biuleteniai skirstomi pagal rinkėjų padarytas žymas už kandidatą ar kandidatų sąrašą.

Visi rinkimų biuleteniai turi būti perskaičiuojami bent du kartus. Antrą ir kitus kartus rinkimų biuletenius turi perskaičiuoti kiti apylinkės rinkimų komisijos nariai.

Suskaičiavus kiekvienai grupei priskirtus rinkimų biuletenius, nustatomas rinkėjų už kandidatų sąrašus, kandidatus paduotų balsų skaičius ir negaliojančių biuletenių skaičius.

Apylinkės rinkimų komisija privalo vieną kartą biuletenius perskaičiuoti, jeigu iki pasirašant rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą to pareikalauja bent vienas šios rinkimų komisijos narys ar rinkimų stebėtojas.

Apylinkės rinkimų komisijos suskaičiuoti ir į rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą įrašyti duomenys turi būti skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka viešai balsavimo patalpoje.

Suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudedami į specialius vokus, šie užklijuojami ir laikomi saugiai.

Kai rinkimų apylinkės rinkimų komisija suskaičiuoja ir į rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą įrašo šios rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsus, pradedami skaičiuoti balsavusių iki rinkimų dienos tos rinkimų apylinkės rinkėjų balsai.

Prieš pradedant skaičiuoti iki rinkimų dienos balsavusių rinkėjų balsus, iš apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos gauti išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais ir sumaišomi.

Pradedami skaičiuoti iš rinkėjų, balsavusių iki rinkimų dienos rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje, gauti balsavimo vokai:

Rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas yra gautas balsavimo voke, pavardės įrašoma „balsavo vokais“ arba „BV“, rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo, ir antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus.

Baigus peržiūrėti visus gautus išorinius balsavimo vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo vokai.

Balsavimo vokuose rasti rinkimų biuleteniai skaičiuojami šio kodekso 149 straipsnyje nustatytu eiliškumu.

Balsavimo voke gautas rinkėjo biuletenis galioja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įrašytas.

Jeigu rinkimų apylinkėje yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo vokas, kad nebūtų pažeista balsavimo paslaptis, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią apylinkės rinkimų komisiją sudariusiai apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į šios apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą.

Jeigu apylinkės rinkimų komisija gauna kitai apylinkės rinkimų komisijai adresuotus išorinius balsavimo vokus, šie vokai neatplėšiami ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka perduodami kitoms rinkimų komisijoms suskaičiuoti šiuose vokuose esančiuose biuleteniuose už kandidatų sąrašus ir (arba) kandidatus paduotus balsus.

Negaliojančiais rinkimų biuleteniais pripažįstami:

Daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai negali būti pripažįstami negaliojančiais vien dėl to, kad negalima nustatyti, kam rinkėjas atidavė pirmumo balsą ar balsus.

Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, o Seimo, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose – daugiau kaip po vieną vienmandatės ir daugiamandatės apygardos rinkimų biuletenį, visi voke esantys rinkimų biuleteniai pripažįstami negaliojančiais.

Balsavimo vokuose rastuose rinkimų biuleteniuose paduoti rinkėjų balsai skaičiuojami tokia pat tvarka kaip ir balsadėžėje rastuose rinkimų biuleteniuose paduoti rinkėjų balsai.

Balsavimo patalpoje ir balsavimo vokuose paduoti rinkėjų balsai sumuojami ir įrašomi į rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą.

Suskaičiavus rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje ir balsavimo vokuose paduotus rinkėjų balsus ir apie tai pranešus apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai, pradedami skaičiuoti pirmumo balsai, paduoti už kandidatus (toliau – pirmumo balsai).

Jeigu rinkėjas rinkimų biuletenyje nėra nurodęs kandidato rinkimų numerio, yra nurodęs nesamą kandidato rinkimų numerį arba pagal įrašą ar įrašus dėl pirmumo balsų neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, pirmumo balsas ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies specialųjį (-iuosius) laukelį (-ius) neskaičiuojami. Jeigu rinkimų biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas daugiau kaip vieną kartą, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas.

Pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomi rinkėjų balsų skaičiavimo protokolai. Rinkimų apylinkės vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą sudaro viena dalis, rinkimų apylinkės daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą – dvi dalys.

Vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokole ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje įrašoma:

Rinkimų apylinkės daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:

Jeigu balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičius neatitinka rinkėjams išduotų rinkimų biuletenių skaičiaus, tai įrašoma rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokole.

Į rinkimų apylinkės vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį įrašomi visi duomenys, nustatyti šio kodekso 159 straipsnyje, ir visi suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudedami į antspauduotus paketus ir į specialųjį voką (vokus), kurie užklijuojami ir laikomi saugiai. Rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą ar jo dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai ir tik po jų – rinkimų stebėtojai.

Į rinkimų apylinkės daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašomi visi duomenys, nustatyti šio kodekso 159 straipsnyje, ir visi suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudedami į antspauduotus paketus. Šią rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai ir tik po jų – rinkimų stebėtojai.

Rinkimų stebėtojų pastabos, apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo ar jo pirmosios arba antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.

Protokolo išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos nariams pateikiami jų prašymu.

Apylinkės rinkimų komisija rinkimų dokumentus supakuoja, padaro jų aprašus, antspauduoja ir ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos pristato apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos ar apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko prašymu rinkimų dokumentų, jų gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą užtikrina policija.

Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų dokumentus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka patikrina, ar pristatyti visi rinkimų dokumentai ir paketai, taip pat pasirūpina pateiktų dokumentų saugumu.

Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo duomenis sutikrina su į Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenų bazę rinkimų apylinkės rinkimų komisijos suvestais duomenimis.

Apylinkių rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti rinkimų dokumentai, apygardos, savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik tos apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu. Rinkimų komisijos, perskaičiuodamos balsus, turi vadovautis ir šio kodekso 153 straipsnio 3 dalimi.

Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, nustačiusi apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumus, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus arba imasi priemonių trūkumų priežastims nustatyti.

Rinkimų dokumentų saugojimo, gabenimo, priėmimo, patikrinimo taisykles tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija.

Apygardos rinkimų komisija perskaičiuoja visus Seimo vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, o per pakartotinį balsavimą ir pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai dalyvauja tik du kandidatai arba kai pirmą kartą balsuojant išrenkamas pirmą vietą užėmęs kandidatas – tarp pirmą ir antrą vietas užėmusių kandidatų yra mažesnis kaip 50 balsų ir kai iki nustatant rinkimų rezultatus to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant užėmė antrą ar trečią vietą arba per pakartotinį balsavimą užėmė antrą vietą.

Savivaldybės rinkimų komisija perskaičiuoja visus mero rinkimų vienmandatės apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas pirmą kartą balsuojant tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, o per pakartotinį balsavimą ir pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai dalyvauja tik du kandidatai arba kai pirmą kartą balsuojant išrenkamas pirmą vietą užėmęs kandidatas – tarp pirmą ir antrą vietas užėmusių kandidatų balsų yra ne didesnis kaip 10 balsų arba kai šis skirtumas didesnis kaip 10 balsų, bet neviršija 0,05 procento dalyvavusių rinkėjų skaičiaus, ir kai iki nustatant rinkimų rezultatus to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant užėmė antrą ar trečią vietą arba per pakartotinį balsavimą užėmė antrą vietą.

Savivaldybės rinkimų komisija perskaičiuoja visus savivaldybės tarybos rinkimų daugiamandatės apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas tarp iki šio kodekso 168 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalingos dalies balsų mandatams gauti ir nepatekusio kandidatų sąrašo gautų rinkėjų balsų yra ne didesnis kaip 10 balsų arba kai šis skirtumas didesnis kaip 10 balsų, bet neviršija 0,05 procento dalyvavusių rinkėjų skaičiaus, ir kai iki nustatant rinkimų rezultatus to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba pirmos į savivaldybės tarybą nepatekusios politinės organizacijos atstovas rinkimams.

Pirmumo balsams perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka burtais parenka savivaldybių tarybų rinkimų daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų apylinkę ar apylinkes ir kandidatų sąrašą ar sąrašus. Perskaičiuojamų kandidatų sąrašų konkrečiose rinkimų apylinkėse skaičius nustatomas taip, kad bendras savivaldybėje perskaičiuojamų kandidatų sąrašų skaičius būtų ne mažesnis kaip 10 procentų kandidatų sąrašų savivaldybėje skaičiaus, padauginto iš rinkimų apylinkių skaičiaus. Jeigu savivaldybių tarybų rinkimų daugiamandatės rinkimų apygardos biuleteniai buvo perskaičiuoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu ar kitais šiame kodekse numatytais atvejais, šių apygardų rinkimų apylinkių biuleteniai į atsitiktiniu būdu atrenkamų rinkimų apylinkių biuletenių pirmumo balsų perskaičiavimą neįtraukiami.

Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus duomenis gali patikrinti, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkimų biuleteniai, išoriniai ir vidiniai balsavimo vokai, rinkimuose naudojami blankai ir plombos.

Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija rinkėjų balsus skaičiuoja sumuodama apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje skelbiami rinkimų apygardos rinkimų apylinkių rezultatai sutampa su rinkėjų balsų skaičiavimo protokolų duomenimis, apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas, taip pat rinkėjų skundus ir priima dėl jų sprendimus.

Pagal rinkimų apylinkių rinkėjų balsų skaičiavimo protokolus, o prireikus – ir pagal rinkimų biuletenius bei kitus rinkimų dokumentus apygardos, savivaldybės rinkimų komisija nustato ir į apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolus įrašo:

Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą pasirašo rinkimų komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas, sekretorius, šios komisijos nariai. Asmuo, nesutinkantis su protokolo duomenimis, taip pat pasirašo protokolą ir prideda prie protokolo savo atskirąją nuomonę, kuri yra neatsiejama protokolo dalis.

Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo išrašas arba kopija pateikiami šios komisijos nariams ir rinkimų stebėtojams jų prašymu.

Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš apylinkių rinkimų komisijų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai per jos nustatytą terminą.

Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija rinkėjų sąrašus, balsų skaičiavimo protokolus, savo viso darbo laikotarpio protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus, juos antspauduoja ir perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai per jos nustatytą terminą.

Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos finansiniai dokumentai Vyriausiajai rinkimų komisijai perduodami baigus visas finansines operacijas per šios komisijos nustatytą terminą.

Balsavimo rezultatai yra skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje.

Apylinkių, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos informaciją teikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Rinkimuose į Europos Parlamentą pranešimas skelbiamas pasibaigus balsavimui šiuose rinkimuose visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Balsavimo rezultatus vienmandatėje rinkimų apygardoje nustato šios apygardos, savivaldybės rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija, kai pasirašomas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos arba Vyriausiosios rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolas.

Seimo rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje:

Respublikos Prezidento rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje:

Mero rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje:

Balsavimo rezultatus nustato apygardos, savivaldybės rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija, kai pasirašomas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos arba Vyriausiosios rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolas.

Seimo rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje:

Rinkimų į Europos Parlamentą daugiamandatėje rinkimų apygardoje:

Savivaldybių tarybų rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje:

Mandatai paskirstomi kandidatų sąrašams, įveikusiems rinkimų barjerą, nustatytą šio kodekso 168 straipsnyje, ir bendrai gavusiems ne mažiau kaip 60 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Jeigu už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas iki šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (arba sąrašai, jeigu už juos paduotas vienodas rinkėjų balsų skaičius), už kurį yra paduota daugiausia rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio skaičiaus, kad už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, būtų paduota ne mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų.

Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų yra gavęs kiekvienas iš jų taikant kvotų ir liekanų metodą.

Rinkimų kvota yra rinkėjų balsų skaičius, reikalingas vienam mandatui daugiamandatėje rinkimų apygardoje gauti. Rinkimų kvota nustatoma taip: rinkėjų balsų, kuriuos gavo kandidatų sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, suma dalijama iš rinkimų apygardoje renkamo mandatų skaičiaus. Jeigu padalijus gaunama liekana, dalmuo (rinkimų kvota) didinamas iki artimiausio sveikojo skaičiaus.

Kandidatų sąrašui tenkantis mandatų skaičius nustatomas to kandidatų sąrašo gautą rinkėjų balsų skaičių dalijant iš rinkimų kvotos.

Jeigu dalijant gaunama liekana, ji naudojama likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas.

Pagal rinkimų kvotas nepaskirstyti mandatai skirstomi po vieną kandidatų sąrašams, dalyvaujantiems skirstant mandatus, pradedant nuo didžiausios liekanos, iki paskirstomi visi likę mandatai.

Jeigu keliems kandidatų sąrašams tenkančios liekanos yra lygios, pirmiausia įrašomas sąrašas, kurio rinkimų numeris mažesnis. Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną dalijami kandidatų sąrašams pagal eilę, pradedant tuo kandidatų sąrašu, kuris įrašytas pirmasis.