LegalizeLietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas
Jeigu kuriam nors kandidatų sąrašui tenka didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, šie mandatai toliau dalijami liekanų metodu kitiems sąrašams.
Mandatai kandidatams skirstomi pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą galutinę kandidatų eilę sąraše.
171 straipsnis. Kandidatų rinkimų reitingo skaičiavimas ir galutinės kandidatų eilės sąrašuose nustatymas
Kandidatų rinkimų reitingą skaičiuoja ir galutinę kandidatų eilę sąrašuose pagal paduotus pirmumo balsus nustato Vyriausioji rinkimų komisija (Seimo rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą) ir savivaldybės rinkimų komisijos (savivaldybių tarybų rinkimuose).
Pirmiausia skaičiuojama, kiek kiekvienas kandidatas gavo pirmumo balsų. Kai kandidato pirmumo balsų suma yra didesnė už daugiamandatėje rinkimų apygardoje renkamų mandatų skaičių ar jam lygi, kandidato rinkimų reitingas yra lygus šiai sumai. Kai kandidato pirmumo balsų suma yra mažesnė, laikoma, kad kandidato rinkimų reitingas lygus nuliui.
Galutinė kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkimų reitingą. Pirmesnis eilėje įrašomas kandidatas, kurio didesnis rinkimų reitingas. Jeigu kandidatų rinkimų reitingai lygūs, pirmesnis įrašomas tas kandidatas, kurio rinkimų numeris mažesnis. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatant galutinę kandidatų eilę kandidatų sąraše praleidžiami tie kandidatai, kurie buvo išrinkti vienmandatėse rinkimų apygardose.
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl galutinės kandidatų eilės sąraše nustatymo oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre.
XVI SKYRIUS
NESUDERINAMOS PAREIGOS. ĮGALIOJIMŲ NUTRŪKIMAS. LAISVOS VIETOS UŽĖMIMAS
172 straipsnis. Pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis
Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ir mero pareigos yra nesuderinamos su tikrąją karo tarnybą atliekančių karių pareigomis (išskyrus atvejį, kai kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu).
Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Seimo narys gali būti skiriamas Ministru Pirmininku ar ministru.
Respublikos Prezidento pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.
Europos Parlamento nario pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis nustato Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymas.
Savivaldybės tarybos nario, mero pareigos nesuderinamos su šiomis pareigomis:
1) Respublikos Prezidento;
2) Seimo nario;
3) Europos Parlamento nario;
4) Vyriausybės nario;
5) Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole;
6) Vyriausybės atstovo;
7) valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo;
8) regiono plėtros tarybos, kurios viena iš dalyvių yra ši savivaldybė, administracijos direktoriaus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2189, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20812
Savivaldybės tarybos nario pareigos taip pat nesuderinamos su tos savivaldybės, kurios tarybos narys asmuo yra:
1) mero pareigomis;
2) mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis;
3) savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis;
4) savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo pareigomis;
5) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis;
6) savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis;
7) biudžetinės įstaigos, kurios savininkė ar viena iš savininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis arba laikinai einančio vadovo pareigas darbuotojo, kai šios funkcijos trunka ilgiau kaip 3 mėnesius, pareigomis;
8) viešosios įstaigos, kurios savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis arba laikinai atliekančio vadovo funkcijas darbuotojo, kai šios funkcijos trunka ilgiau kaip 3 mėnesius, pareigomis;
9) viešosios įstaigos, kurios savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, kolegialaus valdymo ar kito organo nario pareigomis;
10) savivaldybės įmonės vadovo arba laikinai atliekančio vadovo funkcijas darbuotojo, kai šios funkcijos trunka ilgiau kaip 3 mėnesius, pareigomis;
11) savivaldybės įmonės kolegialaus valdymo ar kito organo nario pareigomis;
12) savivaldybės valdomos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės vadovo arba laikinai atliekančio vadovo funkcijas darbuotojo, kai šios funkcijos trunka ilgiau kaip 3 mėnesius, pareigomis;
13) savivaldybės valdomos akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės kolegialaus valdymo ar kito organo nario pareigomis.
Mero pareigos nesuderinamos su šio straipsnio 6 dalies 2–13 punktuose nurodytomis pareigomis.
Asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu ar savivaldybės tarybos nariu ir einantis pareigas, nesuderinamas su šiais mandatais, turi dėl to apsispręsti ir atsisakyti arba pareigų, arba mandato šio kodekso nustatyta tvarka ir terminais.
Asmuo, kuris yra išrinktas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, savivaldybės tarybos nariu, meru arba kuriam pripažįstamas mandatas į atsiradusią laisvą vietą, priesaikos davimo dieną negali eiti pareigų, nurodytų šio straipsnio 1–7 dalyse.
Asmuo, kuris yra išrinktas Europos Parlamento nariu arba kuriam pripažįstamas mandatas į atsilaisvinusią vietą, pradžios eiti šias pareigas dieną negali eiti pareigų, nesuderinamų su Europos Parlamento nario pareigomis.
173 straipsnis. Europos Parlamento nario mandato nesuderinamumo su kitomis pareigomis išsprendimo procedūros
Asmuo, kuris yra išrinktas į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą ir apsisprendžia atsisakyti Europos Parlamento nario mandato, privalo ne vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija yra priėmusi sprendimą dėl jo mandato pripažinimo, asmeniškai pateikti prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Jeigu išrinktas į Europos Parlamentą asmuo atsisako su Europos Parlamento nario pareigomis nesuderinamų pareigų, apie tai privalo raštu informuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio.
Jeigu išrinktas į Europos Parlamentą asmuo, einantis nesuderinamas pareigas, per nustatytą terminą neatsisako mandato arba pareigų, Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas, kai sužino apie Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu sprendimu privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato.
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl Europos Parlamento nario mandato netekimo oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre.
174 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario, mero mandato nesuderinamumo su kitomis pareigomis išsprendimo procedūros
Išrinktas savivaldybės tarybos narys, apsisprendęs atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos paduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai asmeniškai arba išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą ar kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą pareiškimą dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi šį pareiškimą, Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir mandato naujam savivaldybės tarybos nariui pripažinimo ir šį sprendimą paskelbia Teisės aktų registre. Į kandidatų sąrašą įrašyti kandidatai į atsiradusią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, apsisprendę atsisakyti išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato, taip pat turi paduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimus dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos. Jeigu išrinktas savivaldybės tarybos narys ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos nustatyta tvarka nepraneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad jis atsisako pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl šio savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir šį sprendimą paskelbia Teisės aktų registre.
Šio straipsnio 1 dalies nuostata dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario pareigos apsispręsti dėl pareigų, nesuderinamų su tarybos nario mandatu, ir atsisakyti arba jų, arba išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos netaikoma asmenims, kurių einamų pareigų įgaliojimai nutrūksta pasibaigus savivaldybės tarybos ir mero įgaliojimams: savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui, savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui ir savivaldybės tarybos sekretoriui.
Asmuo, kurio savivaldybės tarybos nario mandatas pripažįstamas po pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio arba kuris išrenkamas pirmalaikiuose mero rinkimuose, bet kuris eina nesuderinamas pareigas, šių pareigų privalo atsisakyti iki priesaikos davimo dienos. Jeigu asmuo nesuderinamų pareigų iki priesaikos davimo dienos neatsisako, Vyriausioji rinkimų komisija, kai sužino apie mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, priima motyvuotą sprendimą pripažinti asmenį netekusiu savivaldybės tarybos nario ar mero mandato ir šį sprendimą paskelbia Teisės aktų registre.
Savivaldybės tarybos narys, meras netenka mandato Vyriausiosios rinkimų komisijos motyvuotu sprendimu, skelbiamu Teisės aktų registre, jeigu jis dėl nepateisinamų priežasčių neprisiekia per 3 mėnesius nuo savivaldybės tarybos nario ar mero mandato pripažinimo.
175 straipsnis. Skundai dėl mandato netekimo
Skundai dėl Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero mandato netekimo šio kodekso nustatytais pagrindais paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dienos ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų gavimo dienos. Teismo sprendimai šiais klausimais įsigalioja nuo jų paskelbimo dienos.
176 straipsnis. Įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui pagrindai
Šio kodekso nustatytais atvejais dėl Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 15 dienų (išskyrus mirties atvejį) po to, kai tam atsiranda pagrindas, ir šį sprendimą paskelbia Teisės aktų registre.
Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai:
1) jis atsistatydina pagal pareiškimą atsistatydinti. Toks pareiškimas turi būti įteiktas asmeniškai arba pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba patvirtintas notarine tvarka ir pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2) teismas pripažįsta jį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
3) jis miršta, – nuo jo mirties dienos;
4) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka, – pagal įsigaliojusį Seimo nutarimą;
5) Seimo narys pradeda dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, – pagal įsigaliojusį Seimo nutarimą;
6) Seimo narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, – pagal įsigaliojusį teisės aktą dėl pilietybės netekimo;
7) susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas;
8) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas šis kodeksas.
Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai:
1) jis atsistatydina, – pagal įsigaliojusį Respublikos Prezidento dekretą;
2) jis miršta, – nuo jo mirties dienos;
3) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka, – pagal įsigaliojusį Seimo nutarimą;
4) įsigalioja Seimo nutarimas, kuris priimamas 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išvadą, ir kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų;
5) įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai.
Savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai:
1) jis atsistatydina, – pagal savivaldybės tarybos nario, mero pareiškimą atsistatydinti. Šis pareiškimas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtintas notarine tvarka, arba pasirašytas mero, o jeigu tarybos narį iškėlė politinė organizacija, – ir politinės organizacijos (jos skyriaus) vadovo, arba savivaldybės tarybos nario, mero asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2) jis atsistatydina iki pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario, mero pareigomis;
3) jis be pateisinamos priežasties praleidžia iš eilės 3 savivaldybės tarybos posėdžius, – pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimu priimtą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą;
4) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį;
5) jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu, meru yra išrinktas, teritorijos ribų, – pagal mero pranešimą ir (ar) Gyventojų registro duomenis;
6) teismas priima sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
7) jis pradeda eiti pareigas arba neatsisako einamų pareigų, nesuderinamų su tarybos nario, mero pareigomis;
8) jis miršta, – nuo jo mirties dienos;
9) teismas pripažįsta jį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
10) savivaldybės teritorijoje Seimo sprendimu įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatytus atvejus;
11) savivaldybės taryba priima sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimų netekimo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka;
12) meras netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
13) jis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu pripažįstamas padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą tos politinės kampanijos, kurios metu įgytas savivaldybės tarybos nario, mero mandatas, laikotarpiu.
Europos Parlamento nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai:
1) jis atsistatydina, – pagal pareiškimą atsistatydinti. Toks pareiškimas turi būti įteiktas asmeniškai arba pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba patvirtintas notarine tvarka ir pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2) jis miršta, – nuo jo mirties dienos;
3) Europos Parlamentas panaikina Europos Parlamento nario mandatą Europos Parlamento reglamento nustatyta tvarka, – pagal įsigaliojusį Europos Parlamento sprendimą;
4) jis pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su Europos Parlamento nario pareigomis, ir šių pareigų neatsisako, – pagal įsigaliojusį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą;
5) teismas pripažįsta jį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
6) jis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu pripažįstamas padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą tos politinės kampanijos, kurios metu įgytas Europos Parlamento nario mandatas, laikotarpiu.
Jeigu nustačius galutinius rinkimų rezultatus paaiškėja, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, yra pažeidęs draudimą papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarką arba kandidato anketoje pateikęs žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją (įskaitant atvejus, kai paaiškėja, kad jis yra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe ar turi kitos valstybės pilietybę, yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu po 1990 m. kovo 11 d. yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jis anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą (atitinkamai pažeidė šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8, 11, 12 arba 13 punkte nurodytus reikalavimus)), Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas:
1) priima sprendimą dėl tokio savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario pripažinimo padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą ir netekusiu mandato ir apie tai paskelbia savo interneto svetainėje bei Teisės aktų registre;
2) priima sprendimą dėl pagrindo pripažinti tokį Seimo narį ar Respublikos Prezidentą padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą buvimo ir visą informaciją dėl Seimo nario ar Respublikos Prezidento padaryto šiurkštaus šio kodekso pažeidimo perduoda Seimui ir Respublikos Prezidentui, kad būtų sprendžiamas įgaliojimų nutrūkimo šiurkščiai pažeidus šį kodeksą arba apkaltos taikymo klausimas.
177 straipsnis. Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario ar mero įgaliojimų nutrūkimo pasekmės
Nutrūkus vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario ar mero įgaliojimams rengiami pirmalaikiai rinkimai atitinkamoje vienmandatėje rinkimų apygardoje, išskyrus šio kodekso 13 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytas išimtis.
178 straipsnis. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto asmens įgaliojimų nutrūkimo pasekmės
Daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto asmens įgaliojimams nutrūkus nesuėjus terminui, atsiradusią laisvą vietą užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos narys (toliau – kandidatų sąrašas po rinkimų), pirmasis mandato negavęs kandidatas.
Kandidatų sąraše po rinkimų esantis kandidatas į atsiradusią laisvą vietą, apsisprendęs atsisakyti mandato, ne vėliau kaip per 7 dienas Vyriausiajai rinkimų komisijai turi asmeniškai pateikti prašymą atsisakyti mandato arba šį prašymą pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba išsiųsti, patvirtinęs notarine tvarka.
Jeigu kandidatų sąraše po rinkimų mandatų negavusių kandidatų nėra, mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Tokiu atveju laisvą vietą užima to sąrašo pirmasis mandato negavęs kandidatas.
Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl laisvos vietos užėmimo privalo priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jos atsiradimo dienos.
Išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui šio kodekso 176 straipsnio 4 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais, laikotarpiu tarp rinkimų šis asmuo turi pirmumo teisę užimti atsirandančią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą kandidatų sąraše po rinkimų. Šiuo atveju asmuo per 15 dienų nuo šių aplinkybių išnykimo turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka patvirtintą arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą prašymą pripažinti vietą savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše po rinkimų.
Pripažinti tokio asmens vietą savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše po rinkimų leidžiama tik vieną kartą.
XVII SKYRIUS
GALUTINIŲ RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS
179 straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas
Galutiniai rinkimų rezultatai – išrinktų kandidatų, taip pat galutinės kandidatų eilės kandidatų sąrašuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymas pagal balsavimo rezultatus.
Galutinius rinkimų rezultatus rinkimų apygardose pagal balsavimo rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus, nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl galutinių rinkimų rezultatų rinkimų apygardoje nustatymo ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų dienos arba pakartotinio balsavimo dienos oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre.
Jeigu Seimo rinkimuose yra rengiamas pakartotinis balsavimas vienmandatėse rinkimų apygardose, sprendimas dėl galutinių rinkimų rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo skelbiamas kartu su sprendimu dėl galutinių rinkimų rezultatų vienmandatėse rinkimų apygardose, kuriose vyko pakartotinis balsavimas, nustatymo.
Jeigu mero rinkimuose yra rengiamas pakartotinis balsavimas, sprendimas dėl tos savivaldybės tarybos galutinių rinkimų rezultatų nustatymo skelbiamas kartu su sprendimu dėl galutinių mero rinkimų rezultatų nustatymo.
Rinkimų į Europos Parlamentą galutinius rezultatus Europos Sąjungos institucijoms praneša Vyriausioji rinkimų komisija.
180 straipsnis. Pažymėjimų įteikimas išrinktiems asmenims
Seimo nario pažymėjimus, Respublikos Prezidento pažymėjimą, Europos Parlamento nario pažymėjimus Vyriausioji rinkimų komisija įteikia per 5 darbo dienas po savo sprendimo dėl galutinių rinkimų rezultatų nustatymo oficialaus paskelbimo dienos.
Savivaldybės tarybos nario, mero pažymėjimus įteikia savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas per pirmąjį savivaldybės tarybos posėdį.
XVIII SKYRIUS
RINKIMŲ REZULTATŲ PRIPAŽINIMAS NEGALIOJANČIAIS
181 straipsnis. Rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais
Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad:
1) šio kodekso 193 straipsnyje nurodyti šiurkštūs pažeidimai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams;
2) rinkimų dokumentų klastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams;
3) pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti rinkimų rezultatų;
4) pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje dalyvaujant tik dviem kandidatams išrinktas pirmą vietą užėmęs kandidatas ir pakartotiniame balsavime vienmandatėje rinkimų apygardoje dalyvavęs ir daugiausia balsų gavęs kandidatas miršta arba yra apribota jo pasyvioji rinkimų teisė.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2185, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20808
Laikoma, kad rinkimų rezultatų nustatyti negalima arba rinkimų rezultatams padaryta esminė įtaka, jeigu:
1) vienmandatėje rinkimų apygardoje negalima nustatyti išrinkto kandidato arba kandidatų, dalyvaujančių pakartotiniame balsavime;
2) daugiamandatėje rinkimų apygardoje negalima nustatyti kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
XIX SKYRIUS
RINKIMŲ GINČAI
PIRMASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ GINČAI DĖL RINKIMŲ ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO
182 straipsnis. Rinkimų ginčai
Rinkimų ginčai – asmenų skundų, prašymų, pranešimų (toliau kartu – skundai) dėl šio kodekso pažeidimų nagrinėjimas. Skundų nagrinėjimo rinkimų komisijose tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Rinkimų ginčus nagrinėja šio kodekso 19 straipsnyje nurodytos rinkimų komisijos pagal kompetenciją ir veiklos teritoriją:
1) Vyriausioji rinkimų komisija nagrinėja:
visus rinkimų ginčus ne rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, taip pat rinkimų ginčus rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, kurie nepatenka į apygardos, savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijos kompetenciją;
rinkimų ginčus, kurie rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu apima dvi ar daugiau rinkimų apygardų, kai reikia užtikrinti vienodą jų išnagrinėjimą;
2) apygardos, savivaldybės rinkimų komisija nagrinėja:
rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu rinkimų ginčus dėl šio kodekso pažeidimų, kurie buvo padaryti šios apygardos teritorijoje ir nepatenka į apylinkės rinkimų komisijos kompetenciją;
rinkimų ginčus, kurie rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu apima dvi ar daugiau rinkimų apylinkių, kai reikia užtikrinti vienodą jų išnagrinėjimą;
3) apylinkės rinkimų komisija nagrinėja:
rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu ginčus dėl rinkėjo įrašymo į apylinkės rinkėjų sąrašą ar jame nustatytų klaidų;
rinkimų ginčus dėl rinkimų apylinkės balsavimo patalpų;
rinkimų ginčus dėl balsavimo tvarkos rinkimų apylinkėje.
Šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais rinkimų komisijų sprendimai gali būti skundžiami teismui.
183 straipsnis. Teisė paduoti skundą
Asmuo ar jo atstovas dėl šiame kodekse nurodytų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo turi teisę paduoti skundą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kai sužino apie galimą pažeidimą. Skundai dėl rinkimų politinių kampanijų finansavimo, rinkėjų papirkimo ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais, gali būti pateikti ne vėliau kaip per dvejus metus, o skundai dėl politinės reklamos – ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo galimų pažeidimų atsiradimo dienos.
Skunde turi būti nurodytas asmens arba jo atstovo vardas, pavardė, pavadinimas, duomenys ryšiams palaikyti, šio kodekso pažeidimai. Skundas turi būti pasirašytas. Anoniminiai skundai gali būti nenagrinėjami.
Skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu:
1) jis pateiktas pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams;
2) skunde nurodytų aplinkybių nagrinėjimas nepriklauso rinkimų komisijos kompetencijai;
3) pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių nėra galimybės pradėti skundo nagrinėjimo, taip pat jeigu skundo tekstas neįskaitomas;
4) skundas tuo pačiu klausimu jau buvo išnagrinėtas, o naujų aplinkybių ar faktų nenurodoma;
5) skunde nurodytas pažeidimas nagrinėjamas teisme arba dėl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą.
Apie atsisakymą nagrinėti skundą rinkimų komisija informuoja skundą pateikusį asmenį per 14 dienų nuo skundo gavimo dienos.
Jeigu skunde nurodyta informacija leidžia pagrįstai manyti, kad yra rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas arba kitas teisės pažeidimas, rinkimų komisija persiunčia gautą informaciją apie galimus pažeidimus tokią informaciją tirti įgaliotai institucijai.
184 straipsnis. Skundų nagrinėjimas rinkimų komisijose
Asmens skundą išnagrinėja ta rinkimų komisija, kurios kompetencijai priklauso spręsti skundą dėl nurodyto pažeidimo. Jeigu skundas paduotas rinkimų komisijai, kuriai pagal kompetenciją ir veiklos teritoriją nepriklauso spręsti dėl skunde nurodyto pažeidimo, šį skundą gavusi rinkimų komisija ne vėliau kaip per 2 dienas elektroninių ryšių priemonėmis jį perduoda kompetentingai rinkimų komisijai. Jeigu skundas tuo pačiu metu yra paduotas kelioms rinkimų komisijoms, aukštesnė rinkimų komisija išsprendžia jo nagrinėjimo klausimą ir apie tai informuoja kitas rinkimų komisijas.
Išnagrinėjusi skundą, rinkimų komisija priima sprendimą. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai, o apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai. Aukštesnė rinkimų komisija, išnagrinėjusi skundą dėl žemesnės rinkimų komisijos priimto sprendimo, turi teisę tokį sprendimą patvirtinti, panaikinti, pakeisti arba grąžinti nagrinėti iš naujo žemesnei rinkimų komisijai.
Apie priimtą sprendimą informuojami suinteresuoti asmenys – skundą pateikęs asmuo, asmuo, dėl kurio yra priimtas sprendimas, ar jų teisėti atstovai.
185 straipsnis. Skundų nagrinėjimo terminai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje
Vyriausioji rinkimų komisija gautą skundą privalo išnagrinėti per 30 dienų nuo jo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai šiame kodekse nustatyta kitaip.
Sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminai yra:
1) skundo dėl rinkėjo įrašymo į rinkėjų sąrašą – per 2 dienas, bet ne vėliau kaip rinkimų dieną;
2) skundo dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės – per 3 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos;
3) skundo dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo – per 5 dienas.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2185, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20808
Prailginti skundų nagrinėjimo terminai taikomi dėl rinkimų politinės kampanijos finansavimo, politinės reklamos, rinkėjų papirkimo. Tokie skundai išnagrinėjami per 3 mėnesius.
Vyriausioji rinkimų komisija gali pratęsti skundų nagrinėjimo terminus, nurodytus šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, tokiam pat terminui, bet ne ilgiau kaip 9 mėnesiams.
Apie priimtą sprendimą skundą pateikęs asmuo informuojamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, o apie priimtą sprendimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą pateikęs asmuo informuojamas per 2 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2185, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20808
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų skundų, taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo arba šios komisijos neveikimas per 3 dienas nuo jos sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl kitų šiame skirsnyje nurodytų sprendimų skundžiami Regionų administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2185, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20808
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2185, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20808
186 straipsnis. Skundų nagrinėjimo terminai apygardos, savivaldybės rinkimų komisijoje
Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija gautą skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 14 dienų.
Skundams dėl rinkėjo įrašymo į apygardos rinkėjų sąrašą ar jame nustatytų klaidų taikomas sutrumpintas šio kodekso 185 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas terminas.
Skundų nagrinėjimo terminas gali būti pratęsiamas tokiam pat terminui, bet ne ilgiau kaip iki patvirtinant galutinius rinkimų rezultatus.
187 straipsnis. Skundų nagrinėjimo terminai apylinkės rinkimų komisijoje
Apylinkės rinkimų komisija gautą skundą privalo išnagrinėti per 7 dienas.
Skundams dėl rinkėjo įrašymo į apylinkės rinkėjų sąrašą ar jame nustatytų klaidų taikomas sutrumpintas šio kodekso 185 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas terminas.
Skundų nagrinėjimo terminas gali būti pratęsiamas tokiam pat terminui, bet ne ilgiau kaip iki balsavimo pabaigos.
ANTRASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ GINČAI DĖL BALSŲ SKAIČIAVIMO REZULTATŲ, RINKIMŲ REZULTATŲ IR ĮGALIOJIMŲ
188 straipsnis. Rinkimų ginčai dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų
Rinkimų ginčus dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų sprendžia rinkimų komisijos šiame straipsnyje nustatyta tvarka pagal suinteresuotų asmenų skundus.
Skundas dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų – motyvuotas rašytinis kreipimasis į rinkimų komisiją, surašiusią balsų skaičiavimo protokolą.
Skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų gali paduoti rinkimų stebėtojas, atstovas rinkimams, kandidatas, politinė organizacija, iškėlę kandidatą ar kandidatų sąrašą rinkimuose, dėl kurių balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų yra skundžiama.
Skunde dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų turi būti nurodyta rinkimų komisija, kuriai yra teikiamas skundas, asmeniui žinomos aplinkybės, susijusios su šiame kodekse nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos pažeidimu, ir asmens prašymas. Skunde asmuo taip pat turi nurodyti savo vardą, pavardę (pavadinimą), gyvenamosios vietos (buveinės) adresą ir duomenis ryšiams palaikyti. Skundas turi būti pasirašytas.
189 straipsnis. Skundai dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų, jų padavimo terminai
Skundus dėl rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo ar balsų skaičiavimo rezultatų nagrinėja apygardos, savivaldybės rinkimų komisija.
Skundus dėl apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, balsų skaičiavimo rezultatų ir balsų perskaičiavimo nagrinėja Vyriausioji rinkimų komisija.
Skundas dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų paduodamas per 24 valandas nuo rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo surašymo ar atitinkamo rinkimų komisijos veiksmo atlikimo dienos. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jų gavimo dienos. Vyriausioji rinkimų komisija visus skundus dėl balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatų išnagrinėja iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose ar rinkimuose į Europos Parlamentą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo rezultatų, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ar rezultatų nustatymo per 5 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos arba šios komisijos neveikimas per 5 dienas nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 5 dienas.
190 straipsnis. Balsų skaičiavimo rezultatų perskaičiavimas
Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 šios komisijos narių, turi teisę perskaičiuoti dalį ar visus apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius ir (ar) rinkimų dokumentus. Tuo tikslu apygardos, savivaldybės rinkimų komisija turi teisę pasitelkti apylinkės rinkimų komisijų narius. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, nustačiusi balsų skaičiavimo protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus rinkimų biuletenius, surašo papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie tos rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo.
Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų, turi teisę perskaičiuoti dalį ar visus apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius ir (ar) rinkimų dokumentus. Tuo tikslu Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę pasitelkti kitų rinkimų komisijų narius. Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi balsų skaičiavimo protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus rinkimų biuletenius, surašo papildomą apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie tos apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo.
191 straipsnis. Paklausimas Konstituciniam Teismui dėl šio kodekso pažeidimo per Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimus
Respublikos Prezidento ir Seimo paklausimo teikimo ir jo nagrinėjimo Konstituciniame Teisme tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.
Jeigu Konstitucinis Teismas pateikia išvadą, kad šis kodeksas buvo šiurkščiai pažeistas ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų:
1) pripažinti negaliojančiais Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimų rezultatus, jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų;
2) nustatyti Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų patvirtintus rinkėjų balsų skaičiavimo protokolus, jeigu rinkimų komisijų sprendimai dėl šių protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir šis teismas nepanaikino rinkimų komisijų sprendimų dėl šių protokolų patvirtinimo.
192 straipsnis. Skundai teismui dėl savivaldybės tarybos narių, merų įgaliojimų
Atstovas rinkimams, kandidatas, politinė partija ar politinis komitetas, iškėlę kandidatą ar kandidatų sąrašą, kurie dalyvavo savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, asmenys, išrinkti savivaldybių tarybų nariais ir merais, po pirmojo iš naujo išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio gali apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimų nutraukimo, dėl mandato naujam savivaldybės tarybos nariui, merui pripažinimo arba atsisakymo priimti šiuos sprendimus.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti skundai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali būti paduodami per 15 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo įsigaliojimo dienos arba šios komisijos neveikimas gali būti skundžiamas per 15 dienų nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas dėl pareiškėjo turėjo būti priimtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 15 dienų.
XX SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
193 straipsnis. Šiurkštūs šio kodekso pažeidimai
Šiurkščiais šio kodekso pažeidimais laikoma:
1) rinkimų politinės kampanijos dalyvio finansavimas šio kodekso 111 straipsnyje nurodytomis nepriimtinomis aukomis;
2) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis priima sprendimus naudoti rinkimų politinei kampanijai aukas, gautas iš asmenų, kurie neturi teisės finansuoti rinkimų politinių kampanijų, ar iš neleistinų rinkimų politinės kampanijos finansavimo šaltinių;
3) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis sudaro finansavimo sutartis, pažeisdamas šio kodekso reikalavimus;
4) žinomai neteisingų duomenų pateikimas finansavimo ataskaitoje;
5) jeigu kandidato aukų savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti, įskaitant prisiimtų rinkimų politinės kampanijos skolos įsipareigojimų ir iki rinkimų politinės kampanijos pradžios apmokėtų rinkimų politinės kampanijos išlaidų sumą, suma viršija šio kodekso 110 straipsnio 3 dalyje nurodytą dydį daugiau kaip 10 procentų;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2185, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20808
6) nustatyto didžiausio rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydžio viršijimas 10 ar daugiau procentų;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2185, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20808
7) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvio išlaidos nedeklaruotai politinei reklamai sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydžio;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2185, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20808
8) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvio nedeklaruotos rinkimų politinei kampanijai gautos lėšos sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2185, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20808
9) saugotinų dokumentų praradimas, kita veikla, dėl kurios negalima nustatyti, ar savarankiško dalyvio finansavimo ataskaitos duomenys atitinka tikrovę;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2185, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20808
10) paslėptos politinės reklamos skleidimas, jeigu išlaidos šiai reklamai sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydžio;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2185, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20808
11) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvio nedeklaruotos politinės kampanijos išlaidos viršija vieną rinkimuose taikomą VMDU dydį ir jeigu nedeklaruotos politinės kampanijos išlaidos sudaro 50 procentų politinės kampanijos dalyvio deklaruotų išlaidų;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2185, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20808
12) politinės reklamos skleidimas per užsienio transliuotojus, pažeidžiant šio kodekso reikalavimus politinei reklamai;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2185, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20808
13) šio kodekso 79 straipsnio 10 dalyje ir 101 straipsnyje nustatyto draudimo papirkti rinkėjus pažeidimas;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2185, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20808
14) jeigu kandidatas kandidato anketoje nenurodo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis tą darė;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2185, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20808
15) jeigu kandidatas kandidato anketoje nenurodo, kad jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2185, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20808
16) jeigu kandidatas anketoje pateikia žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją (dokumentą), kad jis priesaika ar pasižadėjimu nėra susijęs su užsienio valstybe ir (ar) atsisakė kitos valstybės pilietybės;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2185, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20808
17) jeigu kandidatas kandidato anketoje nenurodo, kad jis anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2185, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20808
Sprendimą, ar rinkimų politinės kampanijos dalyvis padarė šiame straipsnyje nurodytą šiurkštų pažeidimą, priima Vyriausioji rinkimų komisija.
Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir gavusi paaiškinimus, turi teisę priimti sprendimą, kad pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu.
Šio straipsnio 2 dalyje priimtą sprendimą rinkimų politinės kampanijos dalyvis turi teisę apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
194 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
Šis kodeksas negali būti keičiamas vykstant rinkimų politinei kampanijai, išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą.
Lietuvos Respublikos
rinkimų kodekso
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu 2002/772/EB, Euratomas.
1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2013/1/ES.
1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/106/EB ir 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/19/ES.
2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo.
2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2018/994, kuriuo iš dalies keičiamas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise.
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Konstitucinis įstatymas
Nr. XIV-2186, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20810
Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 11, 69, 76, 85 ir 118 straipsnių pakeitimo konstitucinis įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Konstitucinis įstatymas
Nr. XIV-2189, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20812
Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 172 straipsnio pakeitimo konstitucinis įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Konstitucinis įstatymas
Nr. XIV-2185, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20808
Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 32, 64, 69, 76, 78, 79, 80, 81, 85, 87, 88, 89, 93, 97, 100, 110, 114, 125, 138, 163, 181, 185 ir 193 straipsnių pakeitimo konstitucinis įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Konstitucinis įstatymas
Nr. XIV-2217, 2023-11-07, paskelbta TAR 2023-11-10, i. k. 2023-21812
Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 57 ir 61 straipsnių pakeitimo konstitucinis įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Konstitucinis įstatymas
Nr. XIV-2216, 2023-11-07, paskelbta TAR 2023-11-10, i. k. 2023-21811
Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 51 ir 52 straipsnių pakeitimo konstitucinis įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Konstitucinis įstatymas
Nr. XIV-2588, 2024-05-07, paskelbta TAR 2024-05-13, i. k. 2024-08755
Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 168 ir 170 straipsnių pakeitimo konstitucinis įstatymas
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).