Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo Nr. XII-2702 pakeitimo įstatymas

Energijos geografinė informacinė sistema (toliau – ENERGIS) yra valstybės informacinė sistema, skirta nacionaliniam šildymo ir vėsinimo potencialui identifikuoti ir išnaudoti.

Pagrindinis ENERGIS tikslas – informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai valdyti Lietuvos energetikos rodiklių duomenis, susijusius su energijos gamybos infrastruktūra, jos ekonomiškai pagrįstu efektyviu plėtros potencialu, atsižvelgiant į energijos suvartojimo kitimą savivaldybių teritorijose ar jų dalyse.

ENERGIS duomenų teikėjai energetikos ministro nustatyta tvarka ENERGIS tvarkytojui privalo neatlygintinai pateikti informaciją, reikalingą tinkamam ENERGIS funkcionavimui:

Šis įstatymas nustato energijos vartojimo efektyvumo didinimo valstybinio valdymo, reglamentavimo ir priežiūros teisinius pagrindus.

Šio įstatymo tikslas – užtikrinti taupesnį energijos suvartojimą visose Lietuvos ūkio srityse, atitinkantį Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įsipareigojimus, sudaryti prielaidas efektyviai gaminti, tiekti bei vartoti energiją ir užtikrinti, kad 2030 metais metinis Lietuvos pirminės energijos suvartojimas būtų ne didesnis kaip 63,3 TWh, metinis galutinės energijos suvartojimas – ne didesnis kaip 51,0 TWh ir suminis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupytos galutinės energijos kiekis – ne mažesnis kaip 39,3 TWh. Šio tikslo siekiama vadovaujantis šiame įstatyme įtvirtintais energijos vartojimo efektyvumo didinimo principais.

Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Bendradarbiavimo dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo gairės (toliau – bendradarbiavimo gairės) – visuma tikslų, metodų ir procesų, kaip į energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos formavimą įtraukti visus suinteresuotus asmenis valstybės ar savivaldybių lygmeniu, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus, vartotojų organizacijas, siekiant didinti jų informuotumą, gauti grįžtamąjį ryšį apie tokią politiką ir didinti visuomenės pritarimą jai.

Energetikos sistema – energetikos įrenginių ir objektų visuma, skirta visų rūšių energijai ir kurui tiekti, siekiant patenkinti galutinės energijos suvartojimo poreikį.

Energijos taupymo paslauga – atlygintina veikla, kuria sukuriama energijos taupymo paslaugos teikimo sutartyje, sudarytoje tarp energijos taupymo paslaugų teikėjo ir vartotojo, nustatyta ekonominė vertė diegiant energijos suvartojimą mažinančias technologijas ar kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.

Energijos taupymo paslaugų teikėjas – asmuo, teikiantis energijos taupymo paslaugas.

Energijos vartojimo efektyvumas – darbo, paslaugų, prekių, energijos ir pirminės arba galutinės energijos sąnaudų santykis.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonė – savanoriška, teisinio reguliavimo, finansinė, mokesčių arba informacijos teikimo priemonė, nustatoma ir įgyvendinama siekiant sukurti palankias sąlygas, nustatyti reikalavimus ir paskatas rinkos dalyviams (energijos taupymo paslaugų teikėjams, energijos tiekėjams, energijos vartojimo auditą atliekantiems specialistams, vartotojams ir kt.) teikti ir gauti energijos taupymo paslaugas ir (ar) imtis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonė – priemonė, kuri sumažina energijos suvartojimą dėl technologinių, elgsenos ir (arba) fiskalinės politikos priemonių taikymo.

Energijos naudojimo vadybos sistema – atitikties vertinimo įstaigos sertifikuota tarptautiniais ir Europos Sąjungos institucijų standartais apibrėžta energijos vartojimo efektyvumo tikslų nustatymo ir jų įgyvendinimo sistema, apimanti faktinio energijos suvartojimo stebėseną, energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir pažangos matavimo veiksmus.

Galutinė energija – energija, patiekta pramonės, statybos, žemės ūkio, kitų ekonominės veiklos rūšių įmonių galutiniams vartotojams ir namų ūkiams. Šio įstatymo tikslais organinis kuras taip pat laikomas energija.

Galutinės energijos suvartojimas – visas suvartotas galutinės energijos kiekis, išskyrus vykdant tarptautinį jūrinį bunkeriavimą suvartojamą energiją, energetikos veiklai skirtą energiją ir aplinkos energiją.

Pirminė energija – gamtinių išteklių energija: organiniame kure (naftoje, durpėse, biomasėje ir pan.) sukaupta energija, branduolinė (atominė) energija, vandens potencinė energija, vėjo, saulės, geoterminė, cheminių procesų energija.

Pirminės energijos suvartojimas – šalies bendrosios energijos vidaus sąnaudos, išskyrus vykdant tarptautinį jūrinį bunkeriavimą patiriamas energijos sąnaudas, galutinį energijos suvartojimą ne energetikos reikmėms ir suvartojamą aplinkos energiją.

Sutaupyta energija – energijos kiekis, nustatomas matuojant ir (arba) įvertinant energijos suvartojimą prieš įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonę ir ją įgyvendinus ir prireikus perskaičiuojamas įvertinant aplinkos sąlygų pokytį, darantį poveikį energijos suvartojimui.

Viešasis subjektas:

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008, nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 339/93, su visais pakeitimais, 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos su visais pakeitimais, Deleguotajame reglamente (ES) 2024/1364.

Viešiesiems subjektams ar ūkio subjektams priimant planavimo, politikos ir investicijų sprendimus, kai atskiro (individualaus) investicijų projekto vertė yra daugiau kaip 100 milijonų eurų arba daugiau kaip 175 milijonai eurų transporto infrastruktūros atskirų (individualių) investicijų projektų atveju, jeigu nuo to priklauso energijos suvartojimas ir energijos vartojimo efektyvumas, privalo būti atliekama kaštų ir naudos analizė ir pateikiamos sprendimų alternatyvos. Atliekant kaštų ir naudos analizę kartu su kitais kaštų ir naudos aspektais privalo būti vertinamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo alternatyvos, kurias teikiant taip pat turi būti įvertintas energijos nepritekliaus mažinimo aspektas, jeigu planuojami sprendimai paveiks energijos nepriteklių patiriančių asmenų padėtį. Kaip energijos vartojimo efektyvumo didinimo alternatyvos nurodyti energijos vartojimo efektyvumą didinantys sprendimai turi būti įgyvendinami, kai jų nauda yra didesnė už su energijos pasiūla susijusių sprendimų naudą.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti planavimo, politikos ir investicijų sprendimai apima šio straipsnio 4 dalyje nurodytuose sektoriuose ar srityse priimamus sprendimus, įskaitant sprendimus dėl energetikos sistemų plėtros ar pakeitimų (elektros energijos tinklų arba gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemos operatorių tinklų arba sistemų planavimo, plėtros ir investicijų sprendimus), taip pat sprendimus, priimamus pastatų, transporto, informacinių ir ryšių technologijų, žemės ūkio, finansų ir kituose sektoriuose ar srityse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kaštų ir naudos analizė ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo alternatyvų vertinimas privalo būti atliekami planavimo, politikos ar investicijų sprendimo priėmimo etape.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) vykdo ūkio subjektų, vykdančių reguliuojamąją energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, atliekų tvarkymo, alternatyviųjų degalų naudojimo transporto sektoriuje ir vykdant keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš jos veiklą, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principo taikymo ir įgyvendinimo stebėseną.

Energetikos ministro įgaliota institucija ar įstaiga vykdo energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principo taikymo ir įgyvendinimo stebėseną, įskaitant šio principo taikymo poveikio skirtingiems sektoriams ir sektorių integravimui stebėseną, sektoriuose ar srityse, kuriuose šio principo taikymo ir įgyvendinimo stebėsenos Taryba nevykdo pagal šio straipsnio 4 dalį. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principo taikymo ir įgyvendinimo tikslu viešieji subjektai ar ūkio subjektai, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka priimantys planavimo, politikos ir investicijų sprendimus, pagal energetikos ministro įgaliotos institucijos ar įstaigos nustatytą formą privalo energetikos ministro įgaliotai institucijai ar įstaigai kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 1 d. pateikti informaciją apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principo taikymą ir įgyvendinimą praėjusiais kalendoriniais metais sektoriuose ar srityse, kuriuose šio principo taikymo ir įgyvendinimo stebėsenos Taryba nevykdo pagal šio straipsnio 4 dalį.

Taryba tvirtina sektorių ar sričių, kuriuose energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principo taikymo ir įgyvendinimo stebėseną Taryba vykdo pagal šio straipsnio 4 dalį, kaštų ir naudos apskaičiavimo aprašą (-us), pagal kurį (-iuos) priimant investicijų sprendimus atliekama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kaštų ir naudos analizė. Energetikos ministro įgaliota institucija ar įstaiga tvirtina sektorių ar sričių, kurių energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principo taikymo ir įgyvendinimo stebėsenos Taryba nevykdo pagal šio straipsnio 4 dalį, kaštų ir naudos apskaičiavimo metodiką, pagal kurią atliekama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kaštų ir naudos analizė. Kaštų ir naudos apskaičiavimo apraše (-uose) ir kaštų ir naudos apskaičiavimo metodikoje įvertinama platesnė efektyvaus energijos vartojimo sprendimų nauda, atsižvelgiant į projekto gyvavimo ciklą, sistemų ir išlaidų efektyvumą, tiekimo saugumą ir kiekybinį įvertinimą visuomenės, sveikatos, ekonomikos ir poveikio klimatui neutralumo požiūriu, taip pat atsižvelgiant į tvarumą ir žiedinę ekonomiką.

Lietuvos Respublikai privalomas sutaupyti galutinės energijos kiekis yra nustatomas remiantis Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumą reglamentuojančiais teisės aktais. Šis kiekis lygus:

Atliekant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą skaičiavimą, neįtraukiamas transporto sektoriui parduotas ir sunaudotas galutinės energijos kiekis.

Energetikos ministras nustato diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones sutaupytos energijos apskaičiavimo ir priežiūros tvarką.

Siekiant užtikrinti, kad būtų privalomai sutaupytas energijos kiekis, nurodytas šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, nustatomas įpareigojimas ministrams, atsakingiems už politikos formavimą pavestose valdymo srityse (pramonės, žemės ūkio, paslaugų, transporto sektoriuose ir namų ūkiuose), proporcingai pagal to sektoriaus ar srities dalį, palyginti su visu galutinės energijos suvartojimu, atsižvelgiant į 2016–2018 metais suvartotos galutinės energijos vidurkį:

Į šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą sutaupytą energijos kiekį yra įskaičiuojami po 2020 m. gruodžio 31 d. esamų ar patvirtintų naujų energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių sutaupyti galutinės energijos kiekiai.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonės apima šias priemones ir (arba) jų derinius:

Energetikos ministro įgaliota institucija ar įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka teikia Europos Komisijai informaciją apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija savo interneto svetainėje skatina viešuosius subjektus rengti energijos vartojimo efektyvumo didinimo planus, kuriuose būtų nustatyti sutaupytos energijos kiekiai ir jų įgyvendinimo priemonės.

Viešieji subjektai užtikrina, kad įgyvendinant esamas arba naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones pirmenybė teikiama nepasiturintiems gyventojams, kaip tai apibrėžta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, energijos nepriteklių patiriantiems asmenims, kaip tai apibrėžta Energetikos įstatyme, asmenims su negalia, kaip tai apibrėžta Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, asmenims, sulaukusiems Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus, (toliau visi kartu – pažeidžiami vartotojai) ir socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims ir šeimoms, nedarant neigiamo poveikio šių asmenų finansinei padėčiai, įprastam patogumo, gyvenimo ir sveikatos lygiui. Viešieji subjektai užtikrina, kad pažeidžiami vartotojai ir socialiniuose būstuose gyvenantys asmenys ir šeimos energijos sutaupymais prisidėtų prie šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto suminio energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupytos galutinės energijos kiekio.

Už energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, išskyrus nurodytąsias šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, atsakingos institucijos įdiegia matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemas, pagal kurias būtų patikrinta ne mažiau kaip 10 procentų įdiegtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių. Matavimo, kontrolės ir tikrinimo išvados ir rezultatai turi būti dokumentuoti ir matavimas, kontrolė ir tikrinimas atliekami nepriklausomai nuo energijos vartojimo efektyvumo priemones įsidiegusių asmenų.

Bendras visų viešųjų subjektų galutinės energijos suvartojimas kiekvienais metais turi mažėti ne mažiau kaip 1,9 procento, palyginti su viešųjų subjektų 2021 m. bendru galutiniu energijos suvartojimu, kuris yra lygus 5,5 TWh. Viešųjų subjektų galutinės energijos suvartojimo duomenys kiekvienais metais teikiami ir kaupiami Valstybės turto informacinėje paieškos sistemoje Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas netaikomas krašto apsaugą užtikrinantiems viešiesiems subjektams.

Kiekvienais metais turi būti atnaujinama ne mažiau kaip 3 procentai viešiesiems subjektams nuosavybės teise priklausančių ar viešųjų subjektų patikėjimo teise valdomų šildomų ir (arba) vėsinamų viešųjų subjektų naudojamų pastatų, nurodytų energetikos ministro ir aplinkos ministro tvirtinamuose sąrašuose, ploto, siekiant, kad šie pastatai taptų energijos beveik nevartojančiais pastatais.

Šio straipsnio 3 dalies reikalavimas netaikomas, jeigu atnaujinti pastatą yra ekonomiškai neefektyvu (pastato atnaujinimo kaštai viršija atnaujinant pastatą sukuriamą naudą, atsižvelgiant į pastato eksploatavimo trukmę) arba techniškai neįmanoma (nėra prieinamų techninių sprendimų atnaujinti pastatą ir (arba) pastatas negali būti atnaujintas dėl jo techninių savybių). Tokiais atvejais viešieji subjektai turi kitais būdais siekti didinti viešiesiems subjektams nuosavybės teise priklausančių ar viešųjų subjektų patikėjimo teise valdomų pastatų energijos vartojimo efektyvumą, įskaitant viešųjų subjektų dalyvavimą valstybės remiamose viešiesiems subjektams nuosavybės teise priklausančių ar viešųjų subjektų patikėjimo teise valdomų pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo (atnaujinimo) programose.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas reikalavimas atnaujinti pastatus, kad jie taptų energijos beveik nevartojančiais pastatais, netaikomas, o taikomas reikalavimas pastatą atnaujinti iki jo energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytos energinio naudingumo klasės, užtikrinančios didžiausią skirtumą tarp atnaujinant pastatą sukuriamos naudos ir pastato atnaujinimo kaštų, šiems viešiesiems subjektams nuosavybės teise priklausantiems ar viešųjų subjektų patikėjimo teise valdomiems pastatams:

Vyriausybė nustato viešųjų subjektų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo tvarką, kurioje nurodoma:

Siekiant užtikrinti tinkamą šio straipsnio 3 dalyje nurodytos pareigos įgyvendinimą, taip pat siekiant užtikrinti, kad suinteresuotiems subjektams dėl jų galimybių pasiūlyti pastatų atnaujinimo paslaugas būtų viešai prieinama informacija apie pastatus, kuriuose savo veiklą vykdo viešieji subjektai, energetikos ministras patvirtina ir viešai skelbia Energetikos ministerijos interneto svetainėje šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų, kurie nuosavybės teise priklauso valstybės lygmens viešiesiems subjektams arba kurie yra jų naudojami ir kurių naudingasis plotas yra didesnis kaip 250 m2, sąrašą, o aplinkos ministras patvirtina ir viešai skelbia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos interneto svetainėje šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų, kurie nuosavybės teise priklauso savivaldybių lygmens viešiesiems subjektams arba kurie yra jų naudojami ir kurių naudingasis plotas yra didesnis kaip 250 m2, sąrašą.

Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti sąrašai yra atnaujinami kas 2 metus arba dažniau, jeigu atsiranda naujų pastatų ar nebelieka tam tikrų pastatų.

Šio straipsnio 5 dalies 1–3 punktuose nurodyti pastatai įtraukiami į šio straipsnio 7 dalyje nurodytus sąrašus, tačiau šie pastatai neįtraukiami į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą metinę 3 procentų atnaujinimo normą.

Prieš atnaujinant viešiesiems subjektams nuosavybės teise priklausančius ar viešųjų subjektų patikėjimo teise valdomus pastatus, kurie įtraukti į šio straipsnio 8 dalyje nurodytus sąrašus ir kurių naudingasis plotas yra didesnis kaip 750 m2, viešieji subjektai privalo įvertinti, ar įmanoma sudaryti šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas energijos taupymo paslaugų sutartis ir naudotis kitomis energijos vartojimo efektyvumą didinančiomis paslaugomis. Viešieji subjektai, prieš atnaujindami jiems nuosavybės teise priklausančius ar viešųjų subjektų patikėjimo teise valdomus pastatus, kurių naudingasis plotas yra didesnis kaip 750 m2, sudaro šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas energijos taupymo paslaugų sutartis ir (ar) naudojasi kitomis energijos vartojimo efektyvumą didinančiomis paslaugomis, jeigu atliktas vertinimas parodė, kad sudaryti tokias sutartis ir (ar) naudotis kitomis energijos vartojimo efektyvumą didinančiomis paslaugomis techniškai įmanoma (be apribojimų yra galimybė sudaryti tokias sutartis ir (ar) naudotis kitomis energijos vartojimo efektyvumą didinančiomis paslaugomis) ir dėl naudojimosi tokiomis paslaugomis bus didesnis skirtumas tarp dėl tokių paslaugų teikimo sukuriamos naudos ir dėl jų teikimo patiriamų sąnaudų nei skirtumas tarp atnaujinant pastatą sukuriamos naudos ir pastato atnaujinimo sąnaudų viešiesiems subjektams atnaujinant tokius pastatus patiems.

Jeigu pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 57 straipsnį savivaldybių rengiamuose savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planuose ir (ar) pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnį savivaldybių rengiamuose savivaldybių šilumos ūkio specialiuosiuose planuose nėra aptartos konkrečios energijos vartojimo efektyvumo priemonės šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje nustatytiems rodikliams pasiekti, atitinkamos savivaldybės taryba patvirtina ir viešai paskelbia savo energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų planą iki 2030 m., o po 2030 m. ir visais kitais vėlesniais laikotarpiais – atitinkamos savivaldybės ateinančių 10 kalendorinių metų energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų planą.

Savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų planų tikslas – įvertinti esamą situaciją ir nustatyti savivaldybių, savivaldybių administravimo subjektų ir savivaldybių valdomų įmonių energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslus ir įgyvendinamas konkrečias energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, prisidedant prie šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje nustatytų rodiklių pasiekimo.

Rengiant savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų planų projektus, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka yra konsultuojamasi su visuomene, įskaitant energetikos ministro įgaliotą instituciją ar įstaigą ir asmenis, kuriems gresia energijos nepriteklius arba kuriuos paveiks toks planas. Savivaldybės energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų planų projektus, vadovaudamosi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, taip pat suderina su Vyriausybės įgaliota institucija.

Savivaldybės administracija kas 2 kalendorinius metus ne vėliau kaip iki rugpjūčio 31 dienos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savo interneto svetainėje viešai skelbia energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimo rezultatus.

Savivaldybės taryba, jeigu savivaldybės energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų planų įgyvendinimo rezultatai per paskutinius 4 kalendorinius metus (toliau – skaičiuojamasis laikotarpis) neatitinka savivaldybės energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų plane nustatytų energijos vartojimo efektyvumo didinimo pagrįstų planinių rodiklių, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų planą ir jame nustato priemones, skirtas užtikrinti, kad per atnaujintame energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų plane nurodytą laikotarpį energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų planų įgyvendinimo rezultatai atitiktų savivaldybės energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų plane nustatytus pagrįstus planinius rodiklius.

Savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų planų įgyvendinimas finansuojamas iš savivaldybių biudžetuose patvirtintų asignavimų ir kitų finansavimo šaltinių bei lėšų ir (arba) iš valstybės biudžete patvirtintų asignavimų ir kitų finansavimo šaltinių bei lėšų.

Savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų planuose turi būti siekiama, kad savivaldybių teritorijose nebūtų kuriamos sąlygos, ribojančios energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimą.

Energetikos ministro įgaliota institucija ar įstaiga Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka renka, kaupia ir sistemina šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją ir ją viešai skelbia savo interneto svetainėje bei kiekvienais metais ją atnaujina.

Elektros ir dujų perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai, kuriuose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos tiesiogiai ar netiesiogiai suteikia daugiau kaip 1/2 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, (toliau – valstybės valdomi operatoriai), valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės sudaro su Energetikos ministerija viešai skelbiamus susitarimus dėl energijos sutaupymo.

Kitos, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytos, energetikos įmonės, taip pat ne mažiau kaip 1 GWh galutinės energijos per kalendorinius metus suvartojantys ūkio subjektai turi teisę savanoriškai sudaryti su Energetikos ministerija susitarimus dėl energijos sutaupymo.

Susitarimų dėl energijos sutaupymo sudarymo, rezultatų metodinio apskaičiavimo, stebėsenos ir patikros tvarką nustato energetikos ministras.

Susitarimuose dėl energijos sutaupymo nurodoma:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti valstybės valdomi operatoriai, valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės privalo sutaupyti susitarimuose dėl energijos sutaupymo nustatytus galutinės energijos kiekius nuolatos ir nuosekliai gerindamos energijos vartojimo efektyvumą, diegdamos ekonomiškai pagrįstas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones galutinės energijos vartotojų objektuose (patalpose, įrenginiuose, transporto objektuose ir pan.).

Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytos energetikos įmonės, taip pat ne mažiau kaip 1 GWh galutinės energijos per kalendorinius metus suvartojantys ūkio subjektai, su Energetikos ministerija sudarę susitarimus dėl energijos sutaupymo, siekia užtikrinti, kad būtų sutaupyta susitarimuose dėl energijos sutaupymo nustatyti galutinės energijos kiekiai, diegdami ekonomiškai pagrįstas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones galutinės energijos vartotojų objektuose (patalpose, įrenginiuose, transporto objektuose ir pan.).

Energetikos įmonių investicijos, susijusios su susitarimuose dėl energijos sutaupymo nustatytų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimu galutinės energijos vartotojų objektuose, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, nėra pripažįstamos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. Apskaitą, susijusią su energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimu, energetikos įmonės privalo tvarkyti atskirai nuo reguliuojamos veiklos apskaitos.

Energijos tiekėjai sudaro su Energetikos ministerija viešai skelbiamus susitarimus dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo.

Elektros energijos paklausos telkėjai turi teisę sudaryti su Energetikos ministerija susitarimus dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo.

Susitarimų dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo sudarymo, rezultatų metodinio apskaičiavimo, stebėsenos ir patikros tvarką nustato energetikos ministras.

Susitarimuose dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo nurodoma:

Energijos tiekėjai užtikrina susitarimuose nustatytų vartotojų švietimo ir konsultavimo apimčių ir priemonių įgyvendinimą patys ar per kitus asmenis.

Naujai įsteigti energijos tiekėjai privalo per 6 mėnesius nuo jų įsteigimo dienos sudaryti su Energetikos ministerija viešai skelbiamus susitarimus dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo.

Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos elektros ir dujų skirstomųjų tinklų operatoriams, teikiantiems garantinio tiekimo paslaugą.

Energijos taupymo paslauga gali apimti pastatų, transporto priemonių, technologinių (nuoseklių produkcijos gaminimo) procesų ir įrenginių eksploatavimą ar techninę priežiūrą. Teikiant šią paslaugą, atsiranda galimybė vartotojams patikrinti ir išmatuoti ar apskaičiuoti suvartojamos pirminės ar galutinės energijos kiekį.

Energijos taupymo paslaugų teikėjui ir vartotojui sutarus dėl energijos taupymo paslaugos teikimo, energijos taupymo paslauga teikiama ir už ją atsiskaitoma pagal energijos taupymo paslaugos teikimo sutartį.

Siekdama sudaryti sąlygas plėtotis energijos taupymo paslaugų rinkai ir palengvinti patekimą į ją mažoms ir vidutinėms įmonėms, Energetikos ministerija:

Skundai ir ginčai dėl energijos taupymo paslaugų teikimo nagrinėjami Energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

Energetikos sektoriaus planavimo dokumentuose gali būti numatytos energijos vartotojų elgesio keitimo priemonės, skatinančios energijos vartotojus efektyviai vartoti energiją:

Siekiant konsultuoti apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, energetikos ministro įgaliota institucija ar įstaiga, vadovaudamasi vieno langelio principu:

Siekiant nustatyti kryptis, padedančias viešiesiems subjektams įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir techninės pagalbos bei finansines priemones, skirtas energijos nepritekliui mažinti, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įsteigia įvairių sektorių, įskaitant sveikatos, statybos ir socialinių reikalų sektorius, visuomeniniais pagrindais veikiančią ekspertų grupę. Ekspertų grupės sudėtis užtikrina skirtingų visuomenės grupių lyčių pusiausvyrą ir atspindi skirtingų visuomenės grupių interesus. Ekspertų grupė viešiesiems subjektams pataria dėl:

Energetikos sektoriaus planavimo dokumentuose gali būti numatytos priemonės, kuriomis siekiama remti pažeidžiamus vartotojus ir socialiniuose būstuose gyvenančius asmenis ir šeimas:

Įmonės, kurių vidutinis metinis galutinės energijos suvartojimas per paskutinius 3 kalendorinius metus (toliau – vertinamas laikotarpis) buvo didesnis kaip 23,6 GWh, ne vėliau kaip per 2 kalendorinius metus nuo vertinamo laikotarpio pabaigos privalo įgyvendinti energijos naudojimo vadybos sistemą.

Įmonės, kurių vidutinis metinis galutinės energijos suvartojimas per vertinamą laikotarpį buvo didesnis kaip 2,8 GWh, tačiau neviršijo 23,6 GWh, ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus nuo vertinamo laikotarpio pabaigos energetikos ministro įgaliotai institucijai ar įstaigai privalo pateikti energijos vartojimo audito ataskaitą. Vėliau įmonės tokias ataskaitas energetikos ministro įgaliotai institucijai ar įstaigai teikia kas 4 metus, nebent tokios įmonės įgyvendino energijos naudojimo vadybos sistemą ar jų vidutinis metinis galutinės energijos suvartojimas per paskutinius 3 kalendorinius metus ne didesnis kaip 2,8 GWh. Energijos vartojimo audito ataskaita gali būti pateikiama kaip atlikto platesnės apimties aplinkosauginio audito dalis.

Įmonės, kurių metinis galutinės energijos suvartojimas atitinkamais kalendoriniais metais buvo didesnis kaip 2,8 GWh, pasibaigus šiems kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip iki kitų metų, einančių po šių kalendorinių metų, kovo 1 dienos, apie tai informuoja energetikos ministro įgaliotą instituciją ar įstaigą, nurodydamos jai savo metinį galutinės energijos suvartojimą praėjusiais kalendoriniais metais. Energetikos ministro įgaliotai institucijai ar įstaigai paprašius, energijos tiekėjai neatlygintinai teikia informaciją energetikos ministro įgaliotai institucijai ar įstaigai apie įmonėms praėjusiais kalendoriniais metais patiektos energijos kiekį.

Energijos vartojimo auditą atliekantys specialistai turi atitikti Energetikos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

Įmonė, atsižvelgdama į energijos vartojimo audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, ne vėliau kaip per vienus metus nuo energijos vartojimo audito ataskaitos gavimo dienos parengia įmonei privalomą įgyvendinti rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planą, kuriame nustatomos konkrečios priemonės kiekvienai energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytai rekomendacijai visa apimtimi įgyvendinti. Įmonė turi teisę neįgyvendinti rekomendacijų dėl objektyvių egzistuojančių techninių kliūčių arba kai rekomendacijų įgyvendinimo sąnaudos yra didesnės, nei įgyvendinant rekomendacijas sukuriama nauda, ir rekomendacijose nurodytų priemonių numatomas atsipirkimo laikotarpis viršija 5 metus. Informacija apie neįgyvendinamas rekomendacijas ir tai lėmusias priežastis nurodoma rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų plane. Rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planą tvirtina įmonės valdymo organai.

Įmonės privalo vadovybės ataskaitoje skelbti rekomendacijų veiksmų įgyvendinimo plano įgyvendinimo rodiklį, kiek tai nelaikoma įmonės komercine paslaptimi. Jeigu tam tikra informacija sudaro įmonės komercinę paslaptį, vadovybės ataskaitoje skelbiama apibendrinta rekomendacijų veiksmų įgyvendinimo plano įgyvendinimo rodiklio informacija be įmonės komercinių paslapčių (rodiklio pavadinimas ar jo aprašymas, jeigu rodiklio pavadinimas sudaro įmonės komercines paslaptis, ir rodiklio faktinė reikšmė skaičių reikšmių intervale, jeigu konkreti rodiklio faktinė reikšmė sudaro įmonės komercinę paslaptį).

Įmonėms, kurios įgyvendino nepriklausomos organizacijos pagal atitinkamus Europos Sąjungos ir tarptautinius standartus sertifikuotą aplinkos vadybos sistemą, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti reikalavimai nėra taikomi, jeigu jų turima aplinkos vadybos sistema apima energijos vartojimo auditą. Įmonėms, kurios įgyvendina sudarytą energijos taupymo paslaugos teikimo sutartį, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti reikalavimai nėra taikomi, jeigu įmonės sudaryta energijos taupymo paslaugos teikimo sutartis apima energijos naudojimo vadybos sistemą.

Energetikos ministerija savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir energijos vartojimo auditą, jų teikiamą naudą ir finansavimo galimybes. Energetikos ministro įgaliota institucija ar įstaiga savo interneto svetainėje skelbia aktualią praktinę informaciją apie energijos vartojimo efektyvumą ir energijos vartojimo auditą, administruojamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir vykdomą stebėseną ir priežiūrą.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija planavimo dokumentuose numato priemones, kuriomis skatina smulkiojo ar vidutinio verslo subjektus atlikti energijos vartojimo auditus ir diegti juose nurodytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.

Šio straipsnio 1–3 ir 5–7 dalyse nurodytų įmonių pareigų laikymosi priežiūrą ir energijos vartojimo audito atlikimo kokybės priežiūrą atlieka energetikos ministro įgaliota institucija ar įstaiga energetikos ministro nustatyta tvarka.

Pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 ir 14 straipsnius teikdama Europos Komisijai nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ar jo atnaujinimus, Energetikos ministerija rengia ir Europos Komisijai pateikia išsamų nacionalinį šildymo ir vėsinimo potencialo vertinimą, kurio tikslas yra identifikuoti ir vėliau panaudoti šildymo ir vėsinimo potencialą planavimo tikslams ir jiems įgyvendinti.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto išsamaus nacionalinio šildymo ir vėsinimo potencialo vertinimo sudedamoji dalis yra Vyriausybės nustatyta tvarka parengta nacionalinio šildymo ir vėsinimo potencialo kaštų ir naudos analizė, kuri grindžiama Lietuvos Respublikos teritorijos klimato sąlygomis, ekonominio pagrįstumo principu ir techniniu tinkamumu (vertinami technologiškai įgyvendinami, atitinkamai sistemai techniškai pritaikyti sprendimai). Nacionalinio šildymo ir vėsinimo potencialo kaštų ir naudos analizė turi nustatyti tausiausiai išteklius naudojančius ir ekonomiškai pagrįstus sprendimus šildymo ir vėsinimo poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą principą. Nacionalinio šildymo ir vėsinimo potencialo kaštų ir naudos analizė taip pat gali būti įtraukta į aplinkos vertinimą.

Rengiant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išsamų nacionalinį šildymo ir vėsinimo potencialo vertinimą, yra viešai konsultuojamasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kuriuos galėtų paveikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertinimas.

Asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso arba priklausys šilumos ir (arba) elektros energijos gamybos (išskyrus didelio naudingumo kogeneracijos), pramoninės gamybos technologiniuose procesuose, paslaugoms teikti naudojamas įrenginys, duomenų centras (toliau kartu – objektas) arba šių objektų statytojas privalo atlikti kaštų ir naudos analizę pagal Vyriausybės nustatytą tvarką šiam planuojamam įrengti naujam objektui ar planuojamam atnaujinti objektui, kurio atnaujinimo išlaidos viršija 50 procentų investicijų, reikalingų naujam tos pačios galios objektui įrengti:

Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų objektų kaštų ir naudos analizė atliekama siekiant įvertinti atliekinės šilumos naudojimą šiuose punktuose nurodytame įrenginyje, technologiniuose procesuose arba už įrenginio ribų.

Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto objekto kaštų ir naudos analizė atliekama siekiant įvertinti šių aspektų techninį įgyvendinamumą, ekonominį pagrįstumą, poveikį energijos vartojimo efektyvumui ir vietos šilumos paklausai, įskaitant sezoninius svyravimus:

Atliekant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto objekto kaštų ir naudos analizę, įvertinami ir vėsinimo sistemos sprendimai, leidžiantys atliekinę šilumą panaudoti minimaliomis energijos sąnaudomis.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms atnaujinimo išlaidoms nepriskiriamos lėšos, skirtos šilumos ir (arba) elektros energijos gamybos įrenginyje pagaminto anglies dioksido surinkimo įrangai įrengti.

Asmuo, prieš pateikdamas prašymą jam išduoti statybą leidžiantį dokumentą, atliktą objekto kaštų ir naudos analizę privalo pateikti energetikos ministro įgaliotai institucijai ar įstaigai ir gauti pritarimą dėl jos atitikties Vyriausybės nustatytai tvarkai. Energetikos ministro įgaliota institucija ar įstaiga pritaria asmens atliktai objekto kaštų ir naudos analizei, jeigu ji parengta pagal Vyriausybės nustatytos tvarkos apraše nurodytus reikalavimus ir šioje analizėje nurodyta, kad sukuriama nauda viršija objekto kaštus. Energetikos ministro įgaliota institucija ar įstaiga nepritaria asmens atliktai objekto kaštų ir naudos analizei, jeigu ji parengta nesilaikant Vyriausybės nustatytos tvarkos apraše nurodytų reikalavimų ir (ar) šioje analizėje nurodyta, kad objekto kaštai viršija objekto sukuriamą naudą.

Kiekvienais metais ne vėliau kaip iki gegužės 15 d. 500 kW ir didesnės informacinių technologijų įrengtosios galios poreikio duomenų centrų valdytojai turi savo interneto svetainėje viešai skelbti ir į Europos Komisijos sukurtą Europos Sąjungos duomenų centrų bazę tiesiogiai teikti šią informaciją:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas duomenų centrų valdytojams savo interneto svetainėje viešai skelbti informaciją netaikomas, jeigu jiems priklausančiuose ar jų valdomuose 500 kW ir didesnės informacinių technologijų įrengtosios galios duomenų centruose saugoma:

Jeigu tam tikra šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija sudaro duomenų centro valdytojo komercinę paslaptį, duomenų centro valdytojas apie tai pažymi savo interneto svetainėje ir tokios komercinę paslaptį sudarančios informacijos savo interneto svetainėje neskelbia. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, įskaitant duomenų centro valdytojo komercinę paslaptį sudarančią informaciją, duomenų centro valdytojas teikia į Europos Komisijos sukurtą Europos Sąjungos duomenų centrų bazę. Į Europos Sąjungos duomenų centrų bazę teikiamos informacijos komercinių paslapčių apsauga užtikrinama Deleguotajame reglamente (ES) 2024/1364 nustatyta tvarka.

1 MW ir didesnės informacinių technologijų įrengtosios galios poreikio duomenų centrų valdytojams vykdant duomenų centro veiklą rekomenduojama atsižvelgti į Europos duomenų centrų energijos vartojimo efektyvumo kodekso naujausią redakciją.

Daugiau kaip 1 MW bendros vardinės galios duomenų centruose privaloma naudoti atliekinę šilumą, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 15 straipsnį atliktos kaštų ir naudos analizės rezultatai rodo, kad naudoti atliekinę šilumą yra techniškai neįmanoma (nėra prieinamų techninių sprendimų, kaip naudoti atliekinę šilumą nepakenkiant duomenų centro paskirčiai, saugumui ir pagrindinei veiklai) ar ekonomiškai neįmanoma (atliekinės šilumos naudojimas negeneruoja pajamų, padengiančių su tokiu naudojimu susijusių investicijų ir neužtikrinamas atlygis už riziką bei investicijų grąža).

Energijos geografinė informacinė sistema (toliau – ENERGIS) yra valstybės informacinė sistema, skirta šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytam nacionaliniam šildymo ir vėsinimo potencialui identifikuoti ir jį išnaudoti.

Pagrindinis ENERGIS tikslas – informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai valdyti Lietuvos energetikos rodiklių duomenis, susijusius su energijos gamybos infrastruktūra, jos ekonomiškai pagrįstu efektyviu plėtros potencialu, atsižvelgiant į energijos suvartojimo kitimą savivaldybių teritorijose ar jų dalyse.

ENERGIS duomenų teikėjai energetikos ministro nustatyta tvarka ENERGIS tvarkytojui privalo neatlygintinai pateikti informaciją, reikalingą tinkamam ENERGIS funkcionavimui:

Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako šio įstatymo nustatyta tvarka.

Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarką nustato šis įstatymas ir Tarybos tvirtinamos sankcijų už šio įstatymo pažeidimus skyrimo taisyklės.

Šio įstatymo pažeidimus nagrinėja ir sankcijas skiria Taryba.

Jeigu Taryba gauna duomenų apie galimą šio įstatymo pažeidimą, ji privalo motyvuotu sprendimu pradėti šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviai yra:

Procedūros dalyviams gali atstovauti jų atstovai.

Taryba šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pradeda savo iniciatyva arba gavusi informaciją iš Energetikos ministerijos, energetikos ministro įgaliotos institucijos ar įstaigos, kitų valstybės institucijų ar įstaigų.

Energetikos ministerija ir (ar) energetikos ministro įgaliota institucija ar įstaiga, prieš perduodama informaciją apie galimą šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pažeidimą Tarybai, galimam pažeidėjui raštu nustato ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti.

Taryba šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pradeda dėl šių pažeidimų:

Taryba, pradėjusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, raštu kreipiasi į asmenį, dėl kurio veiksmų ši procedūra pradėta, ir paprašo per 14 darbo dienų pateikti motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus apie aplinkybes, dėl kurių pradėta šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra.

Procedūros dalyviams ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo Tarybos posėdyje dienos raštu pranešama apie galimus šio įstatymo pažeidimus, šių pažeidimų nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija ir raštu pateikti paaiškinimus.

Jeigu procedūros dalyviai nedalyvauja nagrinėjant šio įstatymo pažeidimus, nagrinėti šio įstatymo pažeidimus Taryboje galima tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad procedūros dalyviams tinkamai ir laiku buvo pranešta apie nagrinėjimo Taryboje vietą ir laiką.

Procedūros dalyviai turi teisę duoti žodinius ar rašytinius paaiškinimus, teikti prašymus, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus.

Taryba, atlikusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytus veiksmus, turi teisę priimti šiuos sprendimus:

Tarybos sprendime turi būti nurodyta:

Asmeniui, dėl kurio priimtas šiame straipsnyje nurodytas Tarybos sprendimas, apie tai pranešama raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Taryba, nustačiusi, kad šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys padarė šio įstatymo pažeidimus, šiame straipsnyje nustatyta tvarka skiria vieną iš sankcijų:

Taryba turi teisę asmenims skirti šias sankcijas:

Bauda skiriama atsižvelgiant į:

Skiriama bauda nustatoma įvertinus šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą aplinkybę. Nustatyta bauda mažinama, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinama, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas Tarybos sprendime.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidėjas padėjo Tarybai šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo metu, Tarybai, Energetikos ministerijai ir (ar) energetikos ministro įgaliotai institucijai ar įstaigai teikė visapusišką ir objektyvią informaciją, savo valia nutraukė pažeidimą, pripažino Tarybos šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidėjas Tarybai, Energetikos ministerijai ir (ar) energetikos ministro įgaliotai institucijai ar įstaigai neteikė visapusiškos ir objektyvios informacijos, slėpė pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas energetikos ministro įgaliotos institucijos ar įstaigos nustatyto trūkumų pašalinimo termino, per ketverius metus nuo šio įstatymo pažeidimo, už kurį skiriama sankcija, padarė tokio paties pobūdžio šio įstatymo pažeidimą.

Sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, o kai pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai, išskyrus atvejus, kai pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, sankcijos negali būti skiriamos.

Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo.

Tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti šį įstatymą pažeidusio asmens praėjusių finansinių metų bendrųjų metinių pajamų, Taryba turi teisę vietoj šio straipsnio 2 dalies 2, 4 ar 6 punktuose ar šio straipsnio 9 dalyje nurodytos baudos skirti šį įstatymą pažeidusiam asmeniui baudą iki 80 000 eurų.

Skundai dėl Tarybos sprendimų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Tarybos sprendimu paskirta bauda turi būti sumokėta per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl baudos skyrimo įteikimo dienos. Apskundus Tarybos sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/1791 dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/955.

2024 m. kovo 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2024/1364 dėl bendros Sąjungos duomenų centrų vertinimo sistemos sukūrimo pirmojo etapo.

Šis įstatymas, išskyrus 1, 2 straipsnius ir šio straipsnio 2–4 dalis, įsigalioja 2025 m. spalio 1 d.

Šio įstatymo 1 ir 2 straipsniai įsigalioja 2025 m. rugpjūčio 1 d.

Energetikos ministras iki 2025 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 121 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, energetikos ministras, aplinkos ministras, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir energetikos ministro įgaliota institucija ar įstaiga iki 2025 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją viešieji subjektai ar ūkio subjektai energetikos ministro įgaliotai institucijai ar įstaigai pirmą kartą teikia iki 2027 m. kovo 1 d. už nuo 2025 m. spalio 1 d. likusią 2025 kalendorinių metų dalį ir už 2026 kalendorinius metus.

Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas reikalavimas nuo 2025 m. spalio 1 d. proporcingai taikomas likusiam 2025 m. dienų skaičiui.

Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas iki 2026 m. gruodžio 31 d. netaikomas viešųjų subjektų galutinės energijos suvartojimui savivaldybėse, kuriose gyventojų skaičius yra mažesnis kaip 50 000, o iki 2029 m. gruodžio 31 d. – viešųjų subjektų energijos suvartojimui savivaldybėse, kuriose gyventojų skaičius yra mažesnis kaip 5 000.

Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas nuo 2025 m. spalio 1 d. proporcingai taikomas likusiam 2025 m. dienų skaičiui.

Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų planai iki 2030 m. patvirtinami ir viešai skelbiami per 24 mėnesius nuo 2025 m. spalio 1 d. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodyti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimo 2027–2028 metų rezultatai pirmą kartą skelbiami per 24 mėnesius nuo savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų planų iki 2030 m. patvirtinimo ir viešo paskelbimo dienos. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalis netaikoma savivaldybių patvirtintiems ir viešai paskelbtiems savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų planams iki 2030 m.

Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kurie 2025 m. spalio 1 d. nėra sudarę su Energetikos ministerija susitarimų dėl energijos sutaupymo, ir 10 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kurie 2025 m. spalio 1 d. nėra sudarę su Energetikos ministerija susitarimų dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo, tokius susitarimus su Energetikos ministerija sudaro per 6 mėnesius nuo 2025 m. spalio 1 d.

Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą energijos naudojimo vadybos sistemą įmonės privalo būti įgyvendinusios ne vėliau kaip 2027 m. spalio 11 d., jeigu įmonės vidutinis metinis galutinės energijos suvartojimas 2022–2024 m. buvo didesnis kaip 23,6 GWh.

Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą energijos vartojimo audito ataskaitą įmonės energetikos ministro įgaliotai institucijai ar įstaigai pirmą kartą privalo pateikti ne vėliau kaip 2026 m. spalio 11 d., jeigu jų vidutinis metinis galutinės energijos suvartojimas 2022–2024 m. buvo didesnis kaip 2,8 GWh, tačiau neviršijo 23,6 GWh. Jeigu įmonės jau yra pateikusios energijos vartojimo audito ataskaitas energetikos ministro įgaliotai institucijai ar įstaigai, jos tokias ataskaitas energetikos ministro įgaliotai institucijai ar įstaigai teikia kas 4 metus, išskyrus atvejus, kai tokios įmonės įgyvendino energijos naudojimo vadybos sistemą ar jų vidutinis metinis galutinės energijos suvartojimas per paskutinius 3 kalendorinius metus yra ne didesnis kaip 2,8 GWh.