Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymas

Valstybės ir savivaldybių biudžetinių socialinių paslaugų įstaigų ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė (toliau šiame straipsnyje – viešoji socialinių paslaugų įstaiga), vadovai į pareigas priimami konkurso būdu penkerių metų kadencijai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai socialinių paslaugų įstaigos vadovas be konkurso skiriamas antrajai kadencijai. Konkursai į valstybės ir savivaldybių biudžetinių socialinių paslaugų įstaigų ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovų pareigas organizuojami ir vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybės ir savivaldybių biudžetinių socialinių paslaugų įstaigų ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovų kadencijų skaičius neribojamas.

Valstybės ir savivaldybės biudžetinės socialinių paslaugų įstaigos vadovas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu be konkurso gali būti skiriamas antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu kiekvienais kadencijos metais jo veikla buvo įvertinta kaip viršijanti lūkesčius ir (arba) atitinkanti lūkesčius (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – labai gerai arba gerai). Viešosios socialinių paslaugų įstaigos vadovas visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu be konkurso gali būti skiriamas antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė tų metų planavimo dokumentuose nustatytus rodiklius.

Socialinių paslaugų įstaigos vadovas, kuris be konkurso nebuvo skirtas antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, turi teisę dalyvauti viešame konkurse šios socialinių paslaugų įstaigos vadovo pareigoms eiti.

Likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki socialinių paslaugų įstaigos vadovo kadencijos pabaigos, valstybės ir savivaldybės biudžetinės socialinių paslaugų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, viešosios socialinių paslaugų įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas skelbia konkursą socialinių paslaugų įstaigos vadovo pareigoms eiti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, kai vadovas be konkurso paskiriamas antrajai penkerių metų kadencijai.

Jeigu, pasibaigus socialinių paslaugų įstaigos vadovo kadencijai, konkurso į laisvą pareigybę metu pretendentas nebuvo atrinktas, valstybės ir savivaldybės biudžetinės socialinių paslaugų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, viešosios socialinių paslaugų įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali paskirti eiti šias pareigas iki kadencijos pabaigos socialinių paslaugų įstaigos vadovo pareigas ėjusį ar kitą asmenį, kol konkurso būdu bus į pareigas priimtas naujas socialinių paslaugų įstaigos vadovas, bet ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui. Šis asmuo turi atitikti šio straipsnio 8 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir būti nepriekaištingos reputacijos, kaip nustatyta šio straipsnio 9 dalyje.

Jeigu socialinių paslaugų įstaigos vadovo pareigybė atsilaisvina nepasibaigus įstaigos vadovo kadencijai arba įsteigus naują pareigybę, konkursas į socialinių paslaugų įstaigos vadovo pareigas paskelbiamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareigybės atsilaisvinimo ar naujos pareigybės įsteigimo dienos. Konkursas turi būti baigtas ir jo rezultatai paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo konkurso paskelbimo dienos.

Socialinių paslaugų įstaigos vadovas privalo turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją ir tobulinti profesinę kompetenciją. Valstybės ir savivaldybės biudžetinių socialinių paslaugų įstaigų vadovų veikla vertinama kiekvienais metais socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovų veiklos vertinimas kiekvienais metais ir tvarka nustatomi viešosios įstaigos įstatuose.

Socialinių paslaugų įstaigų vadovai, taip pat pretenduojantys šias pareigas eiti asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos. Kandidatas į socialinių paslaugų įstaigos vadovus ar socialinių paslaugų įstaigos vadovas yra laikomas nepriekaištingos reputacijos šio įstatymo tikslais, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įstaigų vadovų nepriekaištingai reputacijai nustatytus reikalavimus.

Socialinių paslaugų įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo privalo įsitikinti, kad į socialinių paslaugų įstaigos vadovo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys.“

Šis įstatymas apibrėžia socialinių paslaugų sampratą, jų tikslus ir rūšis, reglamentuoja socialinių paslaugų valdymą, skyrimą ir teikimą, socialinės globos įstaigų licencijavimą, socialinių paslaugų akreditavimą, finansavimą, mokėjimą už socialines paslaugas, ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimą, socialinio darbo sampratą, jo įgyvendinimo sritis ir principus, socialinio darbo lygmenis.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

Asmuo su sunkia negalia:

Bendruomeniniai šeimos namai – savivaldybės teritorijoje veikianti socialinių paslaugų įstaiga, kuri organizuoja, o prireikus ir teikia kompleksines paslaugas šeimai.

Budintis globotojas – fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su globos centru, prireikus laikinai prižiūrintis be tėvų globos likusius (išskyrus vaikus, kuriems įstatymų nustatyta tvarka nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ir kurie atitinka šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytus požymius) ir (ar) socialinę riziką patiriančius vaikus, su kuriais jis nesusijęs giminystės ryšiais.

Globos centras – socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos ir (ar) socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam arba nuolatiniam globotojui, pagal poreikį teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą vaikui, budinčiam ir nuolatiniam globotojui, globėjui (rūpintojui), įtėviams, šeimynų dalyviams, socialinių paslaugų įstaigų, dirbančių su vaikais, darbuotojams, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams vaiką grąžinant į šeimą.

Grupinio gyvenimo namai – socialinės globos įstaiga, teikianti trumpalaikę ir (ar) ilgalaikę socialinę globą ne daugiau kaip dešimčiai suaugusių asmenų su negalia ir (ar) senyvo amžiaus asmenų. Grupinio gyvenimo namų gyventojams socialinės, sveikatos priežiūros, užimtumo, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos organizuojamos ir teikiamos bendruomenėje.

Individualios priežiūros darbuotojas – asmuo, teikiantis socialines paslaugas asmeniui pagal individualius jo poreikius, įskaitant socialines paslaugas, kurios apima pagalbą užtikrinant asmens higieną.

Laikino atokvėpio paslauga – pagalba suteikiant galimybę pailsėti asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam (-iai) asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

Likęs be tėvų globos vaikas – vaikas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).

Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras – socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atrinktas juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, kuris teikia metodinę pagalbą organizuojant ir (ar) teikiant kompleksines paslaugas šeimai, gerinant jų kokybę, dalijasi gerąja šių paslaugų teikimo patirtimi.

Nuolatinis globotojas – fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su globos centru, prižiūrintis likusį be tėvų globos vaiką, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), su kuriuo nesusijęs giminystės ryšiais ir kuris atitinka bent vieną iš šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų požymių.

Psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaiga – socialinių paslaugų įstaiga, teikianti trumpalaikę socialinę globą socialinę riziką patiriantiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priklausomiems suaugusiems asmenims ir (ar) socialinę priežiūrą socialinę riziką patiriantiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priklausomiems, rizikingai ir žalingai alkoholį vartojantiems vaikams ir (ar) suaugusiems asmenims, siekiant suteikti jiems galimybę atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų ir alkoholio vartojimo ir pasiekti optimalų savarankiško funkcionavimo bendruomenėje lygį.

Senyvo amžiaus asmuo – sukakęs socialinio draudimo senatvės pensijos amžių asmuo, kuris dėl amžiaus iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

Sielovados darbuotojas – asmuo, teikiantis religinius patarnavimus ir vykdantis sielovadą.

Socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo – fizinis asmuo, teikiantis socialines paslaugas asmeniui, su kuriuo jis nesusijęs artimais giminystės ryšiais (nėra socialines paslaugas gaunančio asmens tėvas (įtėvis) ar motina (įmotė), vaikas (įvaikis), senelis (-ė), vaikaitis (-ė), brolis, sesuo), santuokiniais ryšiais (nėra socialines paslaugas gaunančio asmens sutuoktinis) ar su kuriuo negyvena ir netvarko bendro ūkio neįregistravęs santuokos, taip pat nėra socialines paslaugas gaunančio asmens globėjas ar rūpintojas arba aprūpintojas.

Socialinė globa – asmeniui teikiama nuolatinė specialistų pagalba, apimanti gyvybiškai svarbių funkcijų palaikymą ir (ar) savarankiškumo ugdymą.

Socialinė priežiūra – asmeniui (šeimai) teikiama specialistų pagalba, apimanti socialinės įtraukties didinimą, asmens (šeimos) socialinių įgūdžių ir gebėjimų pasirūpinti savimi (šeima) ugdymą.

Socialinė rizika – veiksniai ir aplinkybės, dėl kurių šeimos ar asmenys patiria arba yra pavojus jiems patirti socialinę atskirtį: suaugusių šeimos narių socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti nepilnamečius vaikus (įvaikius) stoka ar nebuvimas; nepilnamečių vaikų (įvaikių) visapusio fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų šeimoje neužtikrinimas; nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų patirta žala; įsitraukimas ar polinkis įsitraukti į nusikalstamas veikas; piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis; priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, azartinių žaidimų ar kitokia priklausomybė; elgetavimas, valkatavimas, benamystė; motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoka ar nebuvimas.

Socialinės globos įstaiga – socialinių paslaugų įstaiga, turinti teisę šio įstatymo nustatyta tvarka teikti socialinę globą.

Socialinės globos normos – socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinami socialinės globos teikimo asmenims tvarka ir privalomi socialinės globos įstaigų teikiamos ilgalaikės, trumpalaikės, dienos socialinės globos kokybės reikalavimai.

Socialinės įtraukties koordinatorius – asmuo, organizuojantis, koordinuojantis ir teikiantis pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems ar galintiems patirti asmenims, siekiant jų socialinės įtraukties.

Socialinis darbuotojas – asmuo, dirbantis socialinį darbą.

Socialinių paslaugų įstaiga – socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

Socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistas – socialinių paslaugų įstaigos darbuotojas, organizuojantis ir (ar) vykdantis dienos užimtumo veiklas, siekiant socialinės įtraukties.

Socialinių paslaugų teikėjas – socialinių paslaugų įstaiga ar socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo.

Suaugęs asmuo su negalia – suaugęs asmuo, kuriam Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis ir kurio galimybės ir pajėgumai savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu, visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime yra riboti.

Supervizija – darbuotojų ir (ar) socialinių paslaugų įstaigų konsultavimas profesinių santykių klausimais, siekiant tobulinti darbuotojų profesinę kompetenciją ir (ar) socialinių paslaugų įstaigos veiklą. Supervizija gali būti vykdoma individualiai arba grupėse.

Šeiminiai namai – trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą bendruomenėje teikianti socialinių paslaugų įstaiga, kurios atskirose patalpose (name, bute), esančiose bendruomenės gyvenamojoje vietovėje, pagal šeimai artimos aplinkos modelį gyvena iki 8 vaikų ir jiems sudaromos sąlygos gauti reikiamas paslaugas bendruomenėje.

Vaikas su negalia – vaikas, kuriam Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis, kuris iš dalies ar visiškai neįgijęs amžių atitinkančio savarankiškumo ir kurio galimybės ugdytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos.

Vaikus globojanti šeima – sutuoktiniai ar vienas gyvenantis asmuo, ne jaunesnis kaip 21 metų (reikalavimas būti sukakusiam 21 metų amžių netaikomas vaiko artimajam giminaičiui), įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrintys ar globojantys vaikus ar jais besirūpinantys.