Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2023-12-14

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

straipsniai 50

Pakeitimų istorija JSON API

5) plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą (socialinio darbo mikrolygmeniu, mezolygmeniu ir makrolygmeniu);

6) skelbti informaciją apie vykdomą veiklą (funkcijas, teikiamų kompleksinių paslaugų šeimai turinį) savo interneto svetainėje.

Metodinę pagalbą dėl kompleksinių paslaugų šeimai organizavimo ir (ar) teikimo, jų kokybės gerinimo teikia ir gerąja patirtimi teikiant šias paslaugas dalijasi Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Socialinis darbas

Socialinis darbas yra į praktinę veiklą orientuota profesinė veikla, įgalinanti asmenis, šeimas, asmenų (šeimų) grupes ir bendruomenes spręsti tarpusavio santykių, socialines problemas ir (ar) išvengti galimų socialinių problemų ateityje, skatinanti socialinę kaitą, gerinanti gyvenimo kokybę, užtikrinanti žmogaus teises, didinanti socialinę įtrauktį ir stiprinanti solidarumą bei socialinį teisingumą.

Socialinio darbo lygmenys:

1) mikrolygmuo – socialinis darbas orientuotas į asmenis ir (ar) šeimas. Tai asmenų ir (ar) šeimų psichosocialinis konsultavimas, tarpininkavimas, atvejo vadyba ir kita asmeniui (šeimai) būtina pagalba;

2) mezolygmuo – socialinis darbas orientuotas į mažas asmenų (šeimų) grupes, institucijas ir (ar) organizacijas, veiklą vykdančias socialinio darbo įgyvendinimo srityse. Tai socialinių paslaugų organizavimas, koordinavimas ir teikimas asmenims (šeimoms) ir (ar) jų grupėms;

3) makrolygmuo – socialinis darbas orientuotas į bendruomenės socialinius pokyčius, veikla vykdoma bendruomenėje įvairiose socialinio darbo įgyvendinimo srityse, socialiniams darbuotojams dalyvaujant socialinės politikos įgyvendinimo procesuose. Tai bendruomenės veiklos planavimas, organizavimas, bendruomeniškumo plėtra ir kitos veiklos, susijusios su bendruomene.

Socialinio darbo įgyvendinimo sritys:

1) socialinė apsauga – socialinis darbuotojas, veikdamas socialinės apsaugos srityje, dirba socialinį darbą: teikia socialines paslaugas ir (ar) kitą reikalingą pagalbą asmenims, šeimoms, asmenų (šeimų) grupėms, patiriančioms socialinių iššūkių, įgalindamas asmenis, šeimas, asmenų (šeimų) grupes išvengti galimų socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos atsiradimo ir (ar) spręsti socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, kurdamas tvirtą, abipusiu pasitikėjimu grindžiamą ryšį;

2) sveikatos priežiūra – socialinis darbuotojas, veikdamas sveikatos priežiūros specialistų komandoje, dirba socialinį darbą, siekdamas įgalinti pacientą ir jo šeimą spręsti dėl ligos ir (ar) negalios atsiradusias psichosocialines problemas, užtikrindamas į pacientą orientuotų paslaugų teikimą ir jo tęstinumą bendruomenėje;

3) švietimas – socialinis darbuotojas, veikdamas švietimo srityje, dirba socialinį darbą, siekdamas įgalinti sunkumų, susijusių su formaliojo švietimo sistema, patiriančius asmenis ir (ar) mokykloje nesimokančius vaikus. Veikdamas neformaliojo švietimo srityje, socialinis darbuotojas konsultuoja asmenis, šeimas, asmenų (šeimų) grupes, ugdo asmenų (šeimų) socialines ir emocines kompetencijas bei gyvenimo įgūdžius ir (ar) įtraukia juos (jas) į neformaliojo švietimo veiklas, telkia asmens (šeimos) ir bendruomenės išteklius, siekdamas užtikrinti sėkmingą jų socializaciją;

4) teisėtvarka – socialinis darbuotojas, veikdamas teisėtvarkos srityje, dirba socialinį darbą su įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ir (ar) nukentėjusiuoju pripažintu asmeniu ir (ar) siekia jų socialinės integracijos ir resocializacijos;

5) užimtumas – socialinis darbuotojas, veikdamas užimtumo srityje, siekia didinti asmens užimtumą ir socialinę įtrauktį;

6) krašto apsauga – socialinis darbuotojas, veikdamas krašto apsaugos srityje, organizuoja socialinių paslaugų teikimą krašto apsaugos sistemoje tarnaujantiems (dirbantiems) asmenims, atsargos ir dimisijos kariams, taip pat krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių (dirbančių) asmenų, atsargos ir dimisijos karių artimiesiems, giminaičiams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, siekdamas padėti asmenims spręsti socialines problemas ir (ar) jų išvengti ateityje.

Socialinis darbuotojas profesinėje veikloje vadovaujasi šio įstatymo 4 straipsnio 11 punkte nurodytu principu ir šiais socialinio darbo įgyvendinimo principais:

1) sąžiningumo – socialinis darbuotojas veikia sąžiningai, patikimai, empatiškai, pirmenybę teikdamas geriausiems asmens (šeimos) interesams;

2) bendradarbiavimo – socialinis darbuotojas siekia kurti, palaikyti ir stiprinti santykius tarp asmenų, šeimų, bendruomenių ir santykius visuomenėje, kurdamas ir skatindamas dialogą, asmens, šeimos, bendruomenės ir visuomenės dalyvavimą ir įsitraukimą;

3) profesionalumo užtikrinimo – socialinis darbuotojas analizuoja savo profesinėje veikloje priimamus sprendimus, atliekamus veiksmus, pasiektus rezultatus ir nuolat tobulina profesinę kompetenciją.

Socialinių darbuotojų veikla vertinama socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

Dirbti socialiniu darbuotoju turi teisę:

1) asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinio darbo studijų krypties studijas, ir socialinių mokslų kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį (arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją), arba

2) asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją ir iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijęs socialinio darbuotojo kvalifikaciją ar baigęs socialinio darbo studijas, ar socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka baigęs socialinio darbuotojo praktinei veiklai pasirengti skirtus mokymus.

Socialinis darbuotojas turi teises, numatytas šio įstatymo 21 straipsnio 16 dalyje, taip pat teisę pasirinkti asmens (šeimos) ir (ar) bendruomenės poreikius atitinkančius socialinio darbo metodus.

Socialinis darbuotojas privalo:

1) skatinti socialinę kaitą visais socialinio darbo lygmenimis, domėtis socialinio darbo naujovėmis, jas taikyti socialiniame darbe;

2) laikytis socialinio darbo įgyvendinimo principų;

3) profesinėje veikloje vadovautis Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksu.

Socialinis darbuotojas atsako už asmens (šeimos) ir (ar) bendruomenės poreikius atitinkančių socialinio darbo metodų pasirinkimą ir taikymą visais socialinio darbo lygmenimis.

10.

Socialinis darbuotojas, nesant jo kaltės, neatsako už asmens (šeimos) ir (ar) bendruomenės elgesį, asmens (šeimos) ir (ar) bendruomenės priimtus sprendimus ir jų padarinius.

11.

Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių, Šveicarijos Konfederacijos piliečių, trečiųjų valstybių piliečių socialinių darbuotojų profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, pripažįstamos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka.

12.

Šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos ne ilgiau kaip 2 metams į Lietuvos Respubliką komandiruojamam socialiniam darbuotojui, jeigu jis atitinka darbovietės, iš kurios yra siunčiamas, įsisteigimo reikalavimus, nustatytus tos valstybės teisės aktuose.

27 straipsnis. Socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliacija

Socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliacija apima visumą veiksmų ir (ar) priemonių, padedančių vykdyti socialinį darbą, kaip profesinę veiklą, laikytis Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodekso nuostatų ir socialinio darbo įgyvendinimo principų, užtikrinti socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą įvairiose socialinio darbo įgyvendinimo srityse.

Socialinių paslaugų srities darbuotojai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka nuolat tobulina profesinę kompetenciją:

1) socialinių paslaugų srities darbuotojai, išskyrus socialinius darbuotojus, atvejo vadybininkus ir socialinių paslaugų įstaigų vadovus, ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus dalyvauja mokymuose;

2) socialinių paslaugų įstaigų vadovai ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus dalyvauja mokymuose ir ne mažiau kaip 4 akademines valandas per kalendorinius metus – supervizijoje;

3) socialiniai darbuotojai ir atvejo vadybininkai ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus dalyvauja mokymuose ir ne mažiau kaip 8 akademines valandas per kalendorinius metus – supervizijoje.

Laikas, skirtas socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetencijai tobulinti, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, įskaitomas į jų darbo laiką, mokant darbo užmokestį. Mokymai ir supervizija apmokami darbdavio lėšomis.

28 straipsnis. Socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliaciją vykdantys subjektai ir jų kompetencija

Socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliaciją vykdo Lietuvos socialinio darbo taryba, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Etikos komisija), socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atrinktas juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, kuris organizuoja ir (ar) vykdo socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą.

Lietuvos socialinio darbo taryba, patariamoji, visuomeniniais pagrindais veikianti institucija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vykdydama socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliaciją, atlieka šias funkcijas:

1) analizuoja ir vertina socialinio darbo iššūkius visais jo lygmenimis;

2) konsultuoja ir teikia išvadas bei pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai strateginiais socialinio darbo, kaip profesinės veiklos, tobulinimo, socialinių paslaugų klausimais.

Lietuvos socialinio darbo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, vykdydamas socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliaciją, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka socialinių paslaugų srities darbuotojų atestaciją, renka, kaupia ir analizuoja duomenis apie socialinių paslaugų srities darbuotojus – jų skaičių, išsilavinimą (aukštąjį universitetinį, aukštąjį koleginį ir (ar) kitą turimą išsilavinimą), vidutinį darbo užmokestį.

Etikos komisija, visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, vykdydama socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliaciją, atlieka šias funkcijas:

1) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodekso pažeidimų;

2) teikia pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas socialinių paslaugų įstaigoms dėl socialinių paslaugų įstaigų vadovų ir (ar) socialinių darbuotojų veiklos vertinimo ir (ar) socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo.

Etikos komisijos nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Etikos komisijos sudėtį Lietuvos socialinių paslaugų srities darbuotojus vienijančių ir jiems atstovaujančių organizacijų teikimu tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksą Lietuvos socialinių paslaugų srities darbuotojus vienijančių ir jiems atstovaujančių organizacijų teikimu ir Etikos komisijos pritarimu tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atrinktas juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys organizuoja ir (ar) vykdo socialinių darbuotojų ir kitų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGŲ LICENCIJAVIMAS IR SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS, LAIKINO ATOKVĖPIO PASLAUGOS AKREDITAVIMAS

29 straipsnis. Veiklos licencijos

Teikti socialinę globą socialinės globos įstaigoje (toliau – institucinė socialinė globa) arba asmens namuose galima tik turint licenciją.

Socialinės globos įstaigai, atsižvelgiant į teikiamos socialinės globos trukmę, teikimo vietą ir socialinės globos gavėjų grupę, išduodamos šių rūšių licencijos:

1) institucinės socialinės globos (dienos) vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims;

2) institucinės socialinės globos (ilgalaikės, trumpalaikės) vaikams socialinės globos įstaigoje, išskyrus šeimyną;

3) institucinės socialinės globos (ilgalaikės, trumpalaikės) suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims;

4) institucinės socialinės globos (trumpalaikės) socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų;

5) institucinės socialinės globos (ilgalaikės, trumpalaikės) vaikams šeimynoje;

6) socialinės globos vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims namuose.

Įstaigai gali būti išduodamos kelios šio straipsnio 2 dalyje nurodytos licencijos. Institucinę socialinę globą galima teikti tik licencijoje nurodytu (-ais) veiklos vykdymo vietos adresu (-ais), nurodytą socialinės globos trukmę, socialinės globos gavėjų grupei ir ne didesniam, negu licencijoje nurodyta, socialinės globos gavėjų skaičiui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisykles (toliau – licencijavimo taisyklės), kuriose nustatoma licencijų išdavimo, patikslinimo, atsisakymo jas išduoti, licencijų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarka.

30 straipsnis. Licencijos išdavimo sąlygos

Licencija išduodama socialinės globos įstaigai, kuri atitinka šiuos reikalavimus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį:

1) patalpos, kuriose bus teikiama socialinė globa, atitinka socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų apraše pagal socialinės globos gavėjų grupę ir socialinės globos teikimo vietą nustatytus reikalavimus (viename pastate galimų apgyvendinti socialinės globos gavėjų skaičių, patalpų paskirtį, įrengimą, viename kambaryje galimų apgyvendinti socialinės globos gavėjų skaičių, minimalų gyvenamąjį plotą, socialinės globos gavėjų grupę);

2) socialinės globos įstaigos vadovas atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus;

3) socialinės globos įstaiga atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus privalomo turėti asmeninės apsaugos priemonių ir kitų priemonių, būtinų veiklos vykdymui užtikrinti, sąrašo, kiekio ir laikotarpio, kurį sukauptų apsaugos priemonių turi užtekti nepertraukiamai įstaigų veiklai užtikrinti, reikalavimus;

4) per pastaruosius vienus metus iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos:

socialinės globos įstaigai nebuvo panaikintas licencijos galiojimas, išskyrus atvejus, kai šios licencijos galiojimas buvo panaikintas šio įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu;

socialinės globos įstaigos vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nebuvo du ar daugiau kartų paskirta administracinė nuobauda už socialinės globos teikimą neturint licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų.

Socialinės globos įstaigai, numatančiai teikti institucinę socialinę globą tik iš užsienio valstybės (-ių), kurią (-ias), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Socialinių paslaugų priežiūros departamentui pateiktais duomenimis, ištiko humanitarinė krizė, atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ar likusiems be tėvų globos vaikams, licencija išduodama, jeigu įstaiga atitinka šiuos reikalavimus:

1) socialinės globos įstaiga gali užtikrinti nelydimų nepilnamečių užsieniečių ar likusių be tėvų globos vaikų nepertraukiamą priežiūrą, suteikti jiems tinkamas patalpas, kurioms pagal šiame punkte nurodytą socialinės globos gavėjų grupę keliami reikalavimai (jų paskirtis, įrengimas, viename kambaryje galimų apgyvendinti socialinės globos gavėjų skaičius, minimalus gyvenamasis plotas) nustatyti socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų apraše, maitinimą;

2) socialinės globos įstaiga atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus.

Jeigu socialinės globos įstaiga numato teikti psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas, teikdama institucinę trumpalaikę socialinę globą, ji turi turėti su Vyriausybės įgaliota institucija suderintą psichologinės ir socialinės reabilitacijos programą.

Sprendimas išduoti licenciją arba atsisakymas išduoti šią licenciją licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visos informacijos ir (ar) dokumentų, reikalingų šiai licencijai išduoti, gavimo Socialinių paslaugų priežiūros departamente dienos.

Sprendimo dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo išduoti šią licenciją nepriėmimas per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nelaikomas licencijos išdavimu.

31 straipsnis. Atsisakymas išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymas, jos galiojimo sustabdymo panaikinimas ir licencijos galiojimo panaikinimas

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas atsisako išduoti licenciją, jeigu:

1) atlikdamas patikrinimą vietoje nustato, kad socialinės globos įstaigos numatoma teikti socialinė globa neatitinka šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų;

2) socialinės globos įstaiga, numatanti teikti institucinę socialinę globą tik iš užsienio valstybės (-ių), kurią (-ias), Užsienio reikalų ministerijos Socialinių paslaugų priežiūros departamentui pateiktais duomenimis, ištiko humanitarinė krizė, atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ar likusiems be tėvų globos vaikams, neatitinka šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų.

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, nustatęs, kad socialinės globos įstaiga, teikdama socialinę globą, nesilaiko šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir (ar) 3 punkte, taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų apraše nustatytų reikalavimų, įspėja šią įstaigą, kad licencijos galiojimas bus sustabdytas, jeigu ji per nustatytą terminą nepašalins nurodytų trūkumų. Įspėjimo terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti negali būti trumpesnis kaip vienas mėnuo ir ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo Socialinių paslaugų priežiūros departamento įspėjimo išsiuntimo socialinės globos įstaigai dienos. Įspėjimo terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti nustatomas atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su paslaugų gavėjų individualių poreikių užtikrinimu, bei realią socialinės globos įstaigos galimybę pašalinti nustatytus pažeidimus. Įspėjimo terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, nustatęs, kad socialinės globos įstaiga, teikdama socialinę globą iš užsienio valstybės (-ių), kurią (-ias), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Socialinių paslaugų priežiūros departamentui pateiktais duomenimis, ištiko humanitarinė krizė, atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ar likusiems be tėvų globos vaikams, nesilaiko šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, po 6 mėnesių nuo licencijos išdavimo dienos neužtikrina, kad būtų laikomasi socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvų sąraše nustatytų socialinę globą teikiančių darbuotojų struktūros ir skaičiaus reikalavimų, o po 24 mėnesių nuo licencijos išdavimo dienos – ir šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų apraše nustatytų likusių be tėvų globos vaikų socialinės globos reikalavimų, taiko šio straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones.

Per šio straipsnio 2 dalyje nurodytame įspėjime nustatytą terminą nepašalinus Socialinių paslaugų priežiūros departamento nurodytų trūkumų, licencijos galiojimas sustabdomas. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo šios licencijos galiojimo sustabdymo dienos. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas nustatomas atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su paslaugų gavėjų individualių poreikių užtikrinimu, bei socialinės globos įstaigos realią galimybę nustatytus pažeidimus pašalinti. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, nustatęs, kad socialinės globos įstaiga teikia socialinę globą patalpose, kuriose neužtikrinamas socialinių paslaugų gavėjų saugumas, ar šias paslaugas teikiančių darbuotojų skaičius yra per mažas, kad būtų užtikrintas socialinių paslaugų teikimas ir (ar) paslaugų gavėjų saugumas, licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais informuoja socialinės globos įstaigą apie licencijos galiojimo sustabdymą, nurodo nustatytus pažeidimus ir licencijos galiojimo sustabdymo terminą. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo šios licencijos galiojimo sustabdymo dienos. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas nustatomas atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su paslaugų gavėjų individualių poreikių užtikrinimu, bei socialinės globos įstaigos realią galimybę nustatytus pažeidimus pašalinti. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Įspėjimo terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti ir licencijos galiojimo sustabdymo terminas, esant motyvuotam socialinės globos įstaigos prašymui ir kartu pateiktiems jį pagrindžiantiems rašytiniams dokumentams, Socialinių paslaugų priežiūros departamento sprendimu pratęsiamas, jeigu jis nustato, kad nustatyti pažeidimai susiję tik su socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų apraše nustatytais aplinkos ir būsto reikalavimais ir socialinės globos įstaiga negalėjo ar negali per nustatytą terminą pašalinti šių pažeidimų dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.

Į socialinės globos įstaigą, kuriai įspėjimo terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti yra pratęstas, nauji paslaugų gavėjai nepriimami ir socialinė globa namuose nepradedama teikti naujiems šios paslaugos gavėjams nuo sprendimo pratęsti įspėjimo terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti priėmimo dienos, kol Socialinių paslaugų priežiūros departamentas nustato, kad pažeidimai pašalinti.

Sustabdžius licencijos galiojimą, socialinės globos įstaiga negali teikti socialinės globos, įskaitant ir įstaigos teikiamą socialinę globą asmens namuose, kol Socialinių paslaugų priežiūros departamentas priima sprendimą panaikinti šios licencijos galiojimo sustabdymą.

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas gali panaikinti licencijos galiojimą savo ar socialinės globos įstaigos iniciatyva.

10.

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas panaikina licencijos galiojimą, jeigu:

1) socialinės globos įstaiga per sprendime dėl šios licencijos galiojimo sustabdymo nurodytą terminą pažeidimų nepašalina;

2) socialinės globos įstaigai, kuriai licencija buvo išduota taikant šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, per 6 mėnesius nuo šios licencijos išdavimo dienos nepavyko užtikrinti, kad būtų laikomasi socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvų sąraše nustatytų socialinę globą teikiančių darbuotojų struktūros ir skaičiaus reikalavimų, o per 24 mėnesius nuo šios licencijos išdavimo dienos – kad jos teikiama institucinė socialinė globa atitiktų šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų apraše nustatytus likusių be tėvų globos vaikų socialinės globos reikalavimus;

3) juridinis asmuo pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu;

4) socialinės globos įstaiga pateikia prašymą panaikinti licencijos galiojimą;

5) šeimynos dalyviai Vyriausybės tvirtinamuose vaiko globos organizavimo nuostatuose nustatyta tvarka atsisako pasiūlymų atkurti pagal Šeimynų įstatyme nustatytus reikalavimus globojamų (rūpinamų) ir (ar) laikinai apgyvendintų vaikų skaičių šeimynoje, išskyrus atvejus, kai, sumažėjus šio įstatymo nustatytam šeimynoje globojamų (rūpinamų) ir (ar) laikinai apgyvendintų vaikų skaičiui, į šeimyną dėl objektyvių aplinkybių (dėl šeimynos dalyvių amžiaus ar jų ligos) negali būti priimti kiti likę be tėvų globos vaikai, ar nepateikia jokio atsakymo dėl savivaldybės administracijos pateiktų pasiūlymų atkurti globojamų (rūpinamų) ir (ar) laikinai apgyvendintų vaikų skaičių šeimynoje;

6) socialinės globos įstaiga licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiu teikia socialinės globos paslaugas.

11.

Jeigu socialinės globos įstaiga per nurodytą terminą nepašalino pažeidimų, susijusių su socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų apraše nustatytais patalpų reikalavimais, licencijos galiojimas panaikinamas veiklos vietos, kurioje tie pažeidimai nustatyti, adresu.

12.

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas apie numatomą licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą privalo licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais informuoti socialinės globos įstaigą ir savivaldybės administraciją, kurios teritorijoje socialinės globos įstaiga teikia socialines paslaugas, ir savivaldybės, kurių gyventojai šias paslaugas gauna, administraciją.

13.

Sustabdžius ar panaikinus socialinės globos įstaigos licencijos galiojimą ar nustačius, kad socialinė globa teikiama neturint šios licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų, socialinės globos įstaiga kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir savivaldybės, priėmusios sprendimą dėl socialinės globos skyrimo, administracija ar savivaldybės, kurios teritorijoje veikia socialinės globos įstaiga, administracija, jeigu asmeniui įstaigoje paslaugos teikiamos šalių susitarimu, koordinuoja socialinių paslaugų gavėjams reikalingų ir geriausiai jų socialinių paslaugų poreikius atitinkančių paslaugų tęstinumo užtikrinimą ir interesų apsaugą. Jeigu paslaugos įstaigoje asmeniui teikiamos šalių susitarimu, socialines paslaugas jam organizuoja asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija, o jeigu teikiama institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė), – savivaldybės, kurioje buvo paskutinė asmens gyvenamoji vieta iki apsigyvenimo socialinės globos įstaigoje, administracija.

14.

Jeigu Socialinių paslaugų priežiūros departamentas nustato, kad socialinės globos įstaiga, kuriai licencija išduota taikant šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, neatitinka visų ar dalies šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, po 6 mėnesių nuo šios licencijos išdavimo dienos – socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvų sąraše nustatytų socialinę globą teikiančių darbuotojų struktūros ir skaičiaus reikalavimų, o po 24 mėnesių nuo šios licencijos išdavimo dienos – ir šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų apraše nustatytų likusių be tėvų globos vaikų socialinės globos reikalavimų, teikiant įspėjimą socialinės globos įstaigai, kad per nustatytą terminą nepašalinus nurodytų trūkumų, licencijos galiojimas bus sustabdytas, šalinant nustatytus institucinės socialinės globos teikimo pažeidimus, stabdant šios licencijos galiojimą ar ją panaikinant, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 2–13 dalių nuostatos.

32 straipsnis. Licencijos turėtojo teisės ir pareigos

Socialinės globos įstaiga, teikdama socialinę globą, privalo:

1) teikti socialinę globą, atitinkančią socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinės globos normų apraše nustatytus reikalavimus ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvų sąraše nustatytus socialinę globą teikiančių darbuotojų struktūros ir skaičiaus reikalavimus;

2) laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų privalomo turėti asmeninės apsaugos priemonių ir kitų priemonių, būtinų veiklos vykdymui užtikrinti, sąrašo, kiekio ir laikotarpio, kurį sukauptų apsaugos priemonių turi užtekti nepertraukiamai įstaigų veiklai užtikrinti, reikalavimų;

3) užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame įstatyme nustatytų įstaigos vadovo bei darbuotojų išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos reikalavimų;

4) vykdyti kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose socialinės globos įstaigų veiklą, nustatytus reikalavimus;

5) leisti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui tikrinti, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų;

6) sustabdžius ar panaikinus licencijos galiojimą ar nustačius, kad socialinė globa teikiama neturint šios licencijos ar nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų, koordinuoti socialinių paslaugų gavėjams reikalingų ir geriausiai jų socialinių paslaugų poreikius atitinkančių paslaugų tęstinumo užtikrinimą ir interesų apsaugą;

7) duomenis apie asmenims teikiamas socialinės globos paslaugas, nurodytus šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, teikti SPIS;

8) duomenis apie tai, kada pradėta teikti socialinė globa, teikti Socialinių paslaugų priežiūros departamento socialinės globos licencijavimo elektroninėje priemonėje;

9) jeigu socialinė globa asmeniui teikiama ne savivaldybės administracijos sprendimu, informuoti socialinės paslaugos gavėjo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, o jeigu teikiama institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė), – paskutinės gyvenamosios vietos, iki asmeniui apsigyvenant socialinės globos įstaigoje, savivaldybės administraciją.

Licencijos turėtojo teisės:

1) verstis licencijoje nurodyta veikla;

2) gauti Socialinių paslaugų priežiūros departamento metodinę pagalbą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytą ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto kompetenciją;

3) kitų licencijuojamos veiklos vykdymą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų teisių.

Licencijos turėtojas neturi teisės įgalioti kitų asmenų teikti šioje licencijoje nurodytą socialinę globą ar pagal sutartį perduoti jiems teisę teikti šioje licencijoje nurodytą socialinę globą.

33 straipsnis. Teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą, laikino atokvėpio paslaugą suteikimas, šios teisės galiojimo panaikinimas

Socialinė priežiūra, laikino atokvėpio paslauga yra akredituojamos socialinės paslaugos.

Teisė teikti akredituotas socialinės priežiūros paslaugas, akredituotą laikino atokvėpio paslaugą (toliau – akredituotos socialinės paslaugos) gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, jų padaliniui ar fiziniam asmeniui, pageidaujantiems teikti akredituotas socialines paslaugas (toliau – paslaugų teikėjas, pageidaujantis teikti akredituotas socialines paslaugas).

Paslaugų teikėjui, pageidaujančiam teikti akredituotas socialines paslaugas, gali būti suteikiama teisė teikti kelias akredituotas socialinės priežiūros paslaugas ir (ar) akredituotą laikino atokvėpio paslaugą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina socialinių paslaugų akreditavimo tvarkos aprašą (toliau – akreditavimo tvarkos aprašas), kuriame nustatoma prašymų ir dokumentų, reikalingų akredituotoms socialinėms paslaugoms teikti, pateikimo, jų vertinimo tvarka, socialinių paslaugų akreditavimo procedūros, savivaldybės mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos įgaliojimai bei funkcijos suteikiant teisę teikti akredituotas socialines paslaugas ir teisės teikti akredituotas socialines paslaugas registravimas.

Teisė teikti akredituotas socialines paslaugas suteikiama paslaugų teikėjui, pageidaujančiam teikti akredituotas socialines paslaugas, jeigu:

1) patalpų, reikalingų akredituotoms socialinėms paslaugoms teikti, viename kambaryje galimų apgyvendinti akredituotų socialinių paslaugų gavėjų skaičius atitinka socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame akredituotų socialinių paslaugų teikimo reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus;

2) akredituotas socialines paslaugas teikiančių darbuotojų išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus;

3) personalo struktūra ir minimalus skaičius atitinka socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame akredituotų socialinių paslaugų teikimo reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus;

4) turi su Vyriausybės įgaliota institucija suderintą psichologinės ir socialinės reabilitacijos programą, jeigu psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaiga numato teikti psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas vaikams bendruomenėje.

Savivaldybės mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas suteikti teisę teikti akredituotas socialines paslaugas arba atsisakymas ją suteikti akreditavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visos reikiamos informacijos ir (ar) dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos.

Savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius atsisako suteikti teisę teikti akredituotas socialines paslaugas, jeigu paslaugų teikėjas, pageidaujantis teikti šias paslaugas, neatitinka šio straipsnio 5 dalyje išvardytų sąlygų.

Savivaldybės administracija, nustačiusi, kad teisę teikti akredituotas socialines paslaugas turinti socialinių paslaugų įstaiga, socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo (toliau kartu – teikėjas) neatitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytų ar socialines paslaugas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, įspėja teikėją, kad per nustatytą terminą nepašalinus nurodytų pažeidimų teisės teikti akredituotas socialines paslaugas galiojimas gali būti panaikintas. Terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti negali būti trumpesnis kaip vienas mėnuo ir ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo savivaldybės mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus įspėjimo išsiuntimo teikėjui dienos. Jis nustatomas atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį, kitas svarbias aplinkybes, susijusias su paslaugų gavėjų individualių poreikių užtikrinimu. Įspėjimo terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius panaikina teisės teikti akredituotas socialines paslaugas galiojimą, jeigu:

1) teikėjas per šio straipsnio 8 dalyje nurodytą terminą nepašalina nustatytų pažeidimų;

2) juridinis asmuo pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu;

3) socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo nebevykdo individualios veiklos;

4) teikėjas pateikia prašymą panaikinti teisę teikti akredituotas socialines paslaugas.

10.

Apie numatomą teisės teikti akredituotas socialines paslaugas panaikinimą teikėjas informuojamas akreditavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo panaikinti teisę teikti šias paslaugas priėmimo dienos.

11.

Teikėjas kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir savivaldybės, kurioje priimtas sprendimas dėl akredituotų socialinių paslaugų skyrimo, ir (ar) savivaldybės, kurios teritorijoje veikia teikėjas, administracija koordinuoja socialinių paslaugų gavėjams reikalingų ir geriausiai jų socialinių paslaugų poreikius atitinkančių paslaugų tęstinumo užtikrinimą ir interesų apsaugą, kai panaikinamas teisės teikti akredituotas socialines paslaugas galiojimas ar nustatoma, kad akredituotos socialinės paslaugos teikiamos neturint šios teisės ar nesilaikant šio straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

34 straipsnis. Akredituotų socialinių paslaugų teikėjų teisės ir pareigos

Teikėjas privalo:

1) teikti akredituotas socialines paslaugas, atitinkančias šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje nustatytus akredituotų socialinių paslaugų teikimo reikalavimus;

2) leisti savivaldybės administracijai tikrinti, kaip laikomasi šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje nustatytų akredituotų socialinių paslaugų teikimo reikalavimų;

3) panaikinus teisės teikti akredituotas socialines paslaugas galiojimą ar nustačius, kad akredituotos socialinės paslaugos teikiamos neturint šios teisės ar nesilaikant akredituotų socialinių paslaugų teikimo reikalavimų, koordinuoti socialinių paslaugų gavėjams reikalingų ir geriausiai jų socialinių paslaugų poreikius atitinkančių paslaugų tęstinumo užtikrinimą ir interesų apsaugą.

Teikėjo teisės:

1) teikti akredituotas socialines paslaugas;

2) gauti Socialinių paslaugų priežiūros departamento metodinę pagalbą pagal Viešojo administravimo įstatyme nustatytą ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto kompetenciją;

3) kitos teisės aktuose, reglamentuojančiuose akredituotų socialinių paslaugų teikimą, nustatytos teisės.

Teikėjas neturi teisės įgalioti kitų asmenų teikti akredituotas socialines paslaugas ar pagal sutartį perduoti jiems teisę teikti akredituotas socialines paslaugas.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINES PASLAUGAS

35 straipsnis. Bendrosios mokėjimo už socialines paslaugas nuostatos

Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į socialinių paslaugų, teikiamų asmeniui (šeimai), rūšį, į asmens (šeimos) pajamas, turtą, įvertinus asmens (šeimos) finansines galimybes.

Mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali viršyti asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydžio.

Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamu mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu (toliau – mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas), kuriame nustatoma asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas sąlygos, pajamų ir turto apskaičiavimas.

Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui) yra mažesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo paslaugos ir socialinė priežiūra teikiamos nemokamai, išskyrus socialinę riziką patiriančius suaugusius asmenis, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančius socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančius socialinę priežiūrą, ir asmenis, gaunančius individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą.

Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už transporto organizavimo, maitinimo organizavimo paslaugas ir (ar) socialinę priežiūrą dalį, asmens mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) negali likti mažesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės kaip 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka asmuo (šeima) gali būti atleidžiamas (-a) nuo mokėjimo už socialines paslaugas ir kitais, šio straipsnio 4 dalyje nenustatytais, atvejais arba mokėjimas už socialines paslaugas jam (jai) gali būti sumažinamas.

Mokėjimo šaltiniai yra asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, skirtos asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.

Asmens (šeimos) ir savivaldybės administracijos teisės ir pareigos dėl mokėjimo už socialines paslaugas reglamentuojamos rašytine sutartimi.

Kiekvienos savivaldybės taryba, vadovaudamasi mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, turi patvirtinti savivaldybės gyventojų mokėjimo už tam tikrų rūšių socialines paslaugas tvarkos aprašą, kuriame būtų nustatyti mokėjimo už šias paslaugas dydžiai, atleidimo nuo mokėjimo už šias paslaugas sąlygos ir atvejai, pagalbos pinigų mokėjimo savivaldybės gyventojams atvejai, finansinių galimybių vertinimo ir kitos sąlygos.

10.

Šio skirsnio nuostatos taikomos mokant už socialines paslaugas, kurias planuoja ir savivaldybės teritorijos gyventojams organizuoja savivaldybės meras ir kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams.

36 straipsnis. Asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimas

Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), pageidaujantis gauti socialines paslaugas, ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) turimas pajamas, išvardytas šio įstatymo 39 straipsnyje (pajamų sumas).

Asmuo, pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą, ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas turi pateikti informaciją apie asmens turimas pajamas, nurodytas šio įstatymo 39 straipsnyje (pajamų sumas), ir turtą, nurodytą šio įstatymo 40 straipsnyje (turto vertę).

Kreipiantis dėl socialinių paslaugų gavimo, informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir turtą pateikiama raštu. Jeigu informacija, reikalinga vertinant asmens finansines galimybes, yra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar ją savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, asmuo šios informacijos teikti neprivalo.

Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), gaunantis socialines paslaugas, ar jo globėjas, rūpintojas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie asmens (šeimos) pajamų, turto pasikeitimus, įvykusius per šių paslaugų gavimo laikotarpį ar per laikotarpį nuo asmens (šeimos) finansinių galimybių įvertinimo iki šių paslaugų suteikimo.

37 straipsnis. Mokėjimo už prevencines ir bendrąsias socialines paslaugas dydis

Prevencinės socialinės paslaugos, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.

Bendrosios socialinės paslaugos, išskyrus transporto organizavimo ir maitinimo organizavimo paslaugas, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.

Mokėjimo už transporto organizavimo ir maitinimo organizavimo paslaugas dydis nustatomas ir apskaičiuojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

38 straipsnis. Mokėjimo už specialiąsias socialines paslaugas dydis

Mokėjimas už socialinę priežiūrą:

1) socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė priežiūra šeimoms, psichosocialinė pagalba (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu), pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti, socialinių dirbtuvių paslaugos, intensyvi krizių įveikimo pagalba (jeigu neteikiamas laikinas apgyvendinimas), palydėjimo paslauga jaunuoliams (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste), psichologinė ir socialinė reabilitacija vaikams bendruomenėje, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai;

2) mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytas paslaugas, dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų arba 20 procentų šeimos pajamų, jeigu šios paslaugos teikiamos šeimai;

3) mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytas paslaugas, dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą:

neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;

neturi viršyti 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis:

1) neturi viršyti 40 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio;

2) neturi viršyti 60 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio.

Mokėjimas už socialinę globą:

1) socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai;

2) mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų jo pajamų;

3) mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą:

4) mokėjimo už asmeniui teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama trumpalaikės socialinės globos išlaidoms padengti;

5) mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų, jeigu jo turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti;

6) jeigu suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą;

7) mokėjimo už vaikui su negalia teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Jeigu vaikas su negalia pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.

Mokėjimo už kartu teikiamas ne daugiau kaip 3 socialinės priežiūros ir (ar) laikino atokvėpio paslaugas ir (ar) asmeninę pagalbą, teikiamą pagal Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.

Jeigu asmuo gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, mokėjimo už šio straipsnio 4 dalyje nurodytas paslaugas dydis neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, kai asmeniui nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, arba 60 procentų šios kompensacijos dydžio, kai asmeniui nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

39 straipsnis. Asmens (šeimos) pajamos ir jų apskaičiavimas

Nustatant asmens finansines galimybes, į jo gaunamas pajamas įskaitomos šios pajamos:

1) pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas, išskyrus asmens su negalia pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautas pajamas, jeigu jos neviršija Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos;

2) individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;

3) individualios veiklos pajamos;

4) autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos;

5) pensijos, socialinio draudimo senatvės, negalios arba netekto darbingumo ir invalidumo pensijų priemokos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas;

6) šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą;

7) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą;

8) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos;

9) nedarbo socialinio draudimo išmokos, dalinio darbo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą;

10) palūkanos;

11) dividendai;

12) periodinės vaiko išlaikymo išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;

13) išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;

14) turto nuomos pajamos (išskyrus atvejį, kai asmuo moka už ilgalaikę socialinę globą ir šio mokėjimo dydis nustatomas atsižvelgiant į jo turimą turtą);

15) periodinės netekto dalyvumo kompensacijos ir išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą;

16) periodinės žalos atlyginimo išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;

17) transporto išlaidų kompensacija (jeigu teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);

18) išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;

19) socialinės pašalpos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

Jeigu socialinės paslaugos teikiamos šeimai, nustatant šeimos finansines galimybes, į jos pajamas įskaitomos šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytos šeimos narių gaunamos pajamos.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos asmens pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, į asmens pajamas įskaitomos jo pajamos, gautos po apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu, atitinkamai atskaičius valstybinio socialinio draudimo įmokas, jeigu šios įmokos atskaitomos.

Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos asmens su negalia pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos viršija Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, į jo pajamas įskaitoma tik pajamų dalis, viršijanti vienos minimaliosios mėnesinės algos dydį.

Asmens (šeimos) pajamos nustatomos skaičiuojant 3 paskutinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo pajamų vidurkį.

Jeigu suaugęs asmuo su negalia ar vaikas su negalia gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, nustatant asmens finansines galimybes (kai skiriama ir teikiama socialinė priežiūra, dienos socialinė globa), į jo pajamas įskaitomos tik šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos pajamos.

40 straipsnis. Asmens turtas ir jo apskaičiavimas, turto vertės normatyvo nustatymas

Nustatant asmens finansines galimybes (kai asmeniui skiriama ar teikiama ilgalaikė socialinė globa), įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių vertinimo turėtas turtas:

1) statiniai, įskaitant nebaigtus statyti statinius;

2) žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių);

3) piniginės lėšos.

Į asmens turtą įskaitomas šio straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis.

Jeigu asmeniui šio straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.

Jeigu asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę gyvenamąją vietą, yra asmens nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.

Turto normatyvas asmeniui yra 50 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto.

Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.

Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ FINANSAVIMAS

41 straipsnis. Bendrosios socialinių paslaugų finansavimo nuostatos

Socialinės paslaugos finansuojamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų, socialinių paslaugų įstaigų lėšų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, užsienio fondų, paramos (aukų), asmens (šeimos) mokėjimų už socialines paslaugas ir kitų lėšų.

Socialinė priežiūra, laikino atokvėpio paslauga, socialinė globa finansuojama tiesiogiai, sudarant sutartį su akredituotą socialinę priežiūrą, akredituotą laikino atokvėpio paslaugą teikiančiu socialinių paslaugų teikėju ar socialinės globos įstaiga dėl asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo, jeigu šias įstaigas ar socialinių paslaugų teikėjus savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pasirenka pats socialinių paslaugų gavėjas (globėjas, rūpintojas), aprūpintojas, kiti teisėti asmens atstovai ir jeigu asmeniui (šeimai) nustatytas šių socialinių paslaugų poreikis.

Savivaldybės taryba gali nustatyti maksimalų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo savivaldybės teritorijos gyventojams dydį, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinama socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika.

Valstybės ir savivaldybių biudžetuose turi būti numatytos lėšos, reikalingos socialinėms paslaugoms teikti, socialinių paslaugų programoms ir projektams įgyvendinti, investicijoms į socialinių paslaugų plėtrą (statyboms, renovacijai, žmonių išteklių plėtrai, pažangioms ir novatoriškoms socialinėms paslaugoms teikti ir kt.) finansuoti.

Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Socialinės paslaugos finansuojamos iš tos savivaldybės biudžeto lėšų ir (ar) iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybės, kurios administracija priėmė sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo, biudžetui.

Jeigu asmeniui teikiama socialinė globa grupinio gyvenimo namuose ar šeiminiuose namuose ir jam nustatytas socialinės priežiūros paslaugų poreikis arba jam reikalingos prevencinės socialinės paslaugos, šių paslaugų teikimas finansuojamas iš tos savivaldybės biudžeto lėšų ir (ar) iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybės, kurios administracija priėmė sprendimą dėl socialinės globos skyrimo, biudžetui.

42 straipsnis. Savivaldybės institucijų planuojamų ir savivaldybės gyventojams organizuojamų socialinių paslaugų finansavimo šaltiniai

Prevencinės socialinės paslaugos, išskyrus kompleksines paslaugas šeimai, atvirąjį darbą su jaunimu ir mobilųjį darbą su jaunimu, finansuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų. Kompleksinės paslaugos šeimai, jų organizavimas ir teikimas, atvirasis darbas su jaunimu, mobilusis darbas su jaunimu finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir (ar) valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams, ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų.

Bendrosios socialinės paslaugos, išskyrus darbą su jaunimu gatvėje, finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų. Darbas su jaunimu gatvėje finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir (ar) valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams, ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų.

Socialinė priežiūra, išskyrus socialinę priežiūrą šeimoms, vaikų dienos socialinę priežiūrą, socialinę reabilitaciją asmenims su negalia bendruomenėje, socialinių dirbtuvių paslaugas, finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų. Socialinė priežiūra šeimoms, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė reabilitacija asmenims su negalia bendruomenėje finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Socialinių dirbtuvių paslaugos finansuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir iš savivaldybių biudžetų lėšų.

Laikino atokvėpio paslauga finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams.

Socialinė globa senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia (išskyrus asmenis su sunkia negalia), socialinę riziką patiriantiems vaikams, socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų.

Socialinė globa asmenims su sunkia negalia finansuojama iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams.

Socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti.

Institucinė socialinė globa iš užsienio valstybės (-ių), kurią (-ias), Užsienio reikalų ministerijos Socialinių paslaugų priežiūros departamentui pateiktais duomenimis, ištiko humanitarinė krizė, atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ar likusiems be tėvų globos vaikams finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti.

Vaikų priežiūra ar globa (rūpyba) vaikus globojančioje šeimoje, pas budintį globotoją ar nuolatinį globotoją, taip pat globos centro vykdoma vaikų globa (rūpyba) ir kitos socialinės paslaugos finansuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų išmokoms vaikams, o jeigu vaikams nustatyta nuolatinė ar laikinoji globa (rūpyba), – ir iš lėšų, skirtų vaikų globos (rūpybos) išmokoms, globos (rūpybos) tiksliniams priedams pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti.

10.

Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams panaudojimą socialinėms paslaugoms finansuoti reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinama socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika.

DEVINTASIS SKIRSNIS

GINČŲ, SUSIJUSIŲ SU SOCIALINĖMIS PASLAUGOMIS, NAGRINĖJIMAS

43 straipsnis. Sprendimų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, apskundimas

Savivaldybės mero nustatyta tvarka paskirtų socialinių darbuotojų, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, atitinkančių šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, ir (ar) šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodytų socialinių paslaugų įstaigų socialinių darbuotojų išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės merui.

Apskundus išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, savivaldybės mero sprendimu visais atvejais turi būti sudaryta komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.

Asmens (šeimos) socialinių paslaugų, kurių teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymo ar asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo išvadas, sprendimus dėl šių socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui.

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, nustatęs pažeidimų dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymo, skyrimo, teikimo, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo, per 5 darbo dienas nuo pažeidimų nustatymo dienos Socialinių paslaugų priežiūros departamento direktoriaus nustatyta tvarka turi kreiptis į savivaldybės merą ir pareikalauti pašalinti trūkumus.

Teikėjo, teikiančio prevencines, bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą, laikino atokvėpio paslaugą, priimtus sprendimus ir veiksmus (neveikimą) asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės merui.

Išnagrinėjus skundą ir nustačius prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų teikimo pažeidimų, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo pažeidimų nustatymo dienos turi pareikalauti, kad per nustatytą terminą trūkumai būtų pašalinti, o jeigu pažeidėjas trūkumų nepašalina, turi teisę inicijuoti, kad teikėjas nutrauktų prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų teikimą. Terminas nustatytiems trūkumams pašalinti negali būti trumpesnis kaip vienas mėnuo ir ilgesnis kaip 6 mėnesiai ir gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Šis terminas nustatomas atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su paslaugų gavėjų individualių poreikių užtikrinimu.

Socialinę globą teikiančios socialinės globos įstaigos priimtus sprendimus ir veiksmus (neveikimą) asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui.

Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Ginčai dėl savivaldybės mero, savivaldybės administracijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos

socialinių paslaugų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą.

2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso su pakeitimais, padarytais 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/51/ES.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB.

2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis.

2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB.

2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR.

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR.

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR.

2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR.

–––––––––––––––––––––––––––––––“.

5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3–22 dalis ir šio įstatymo 1, 2, 3 straipsnius bei 6 straipsnio 1, 2, 7 ir 8 dalis, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

Šio įstatymo 1, 2, 3 straipsniai ir 6 straipsnio 7 ir 8 dalys įsigalioja 2023 m. gruodžio 31 d.

2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija:

„1) tvirtina savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, nustatančius socialinių paslaugų rūšis pagal gyventojų poreikius, jų teikimo mastą ir finansavimą;“.

2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija:

„1) organizuoja socialinių paslaugų rūšių pagal gyventojų poreikius ir jų teikimo masto prognozavimą, vadovaudamasis socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamomis socialinių paslaugų planavimo metodinėmis rekomendacijomis ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytais socialinių paslaugų išvystymo normatyvais;“.

2025 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 28 straipsnio 4 dalies redakcija:

„4. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, vykdydamas socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliaciją, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka socialinių paslaugų srities darbuotojų atestaciją, renka, kaupia ir analizuoja duomenis apie socialinių paslaugų srities darbuotojus – jų skaičių, išsilavinimą (aukštąjį universitetinį, aukštąjį koleginį ir (ar) kitą turimą išsilavinimą), suteiktas kvalifikacines kategorijas, profesinės kompetencijos tobulinimą, vidutinį darbo užmokestį.“

2029 m. sausio 1 d. šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 19 dalis netenka galios.

2029 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 5 punkto redakcija:

„5) vertina savivaldybės teritorijoje teikiamų prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugos kokybę, vadovaudamasi socialinių paslaugų kokybės reikalavimais, tvirtinamais socialinės apsaugos ir darbo ministro, prižiūri, kaip laikomasi akredituojamų socialinių paslaugų (socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio) organizavimo ir teikimo sąlygų, savivaldybės mero nustatyta tvarka;“.

2029 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 15 straipsnio 1 punkto redakcija:

„1) teikia metodinę pagalbą socialinės globos įstaigoms dėl socialinių paslaugų kokybės reikalavimų, nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše, laikymosi;“.

2029 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 15 straipsnio 2 punkto redakcija:

„2) formuoja bendrą socialinių paslaugų, išskyrus kompleksines paslaugas šeimai, kokybės reikalavimų, nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše, laikymosi praktiką;“.

10.

2029 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 15 straipsnio 3 punkto redakcija:

„3) vadovaudamasis socialinių paslaugų kokybės reikalavimais, nustatytais socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše, vertina socialinės globos kokybę;“.

11.

2029 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies redakcija:

„1. Prevencines ir bendrąsias socialines paslaugas teikia socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis – socialinių paslaugų teikimas. Socialinių paslaugų įstaigų teikiamos socialinės paslaugos turi atitikti prevencinėms ir bendrosioms socialinėms paslaugoms keliamus reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose socialinių paslaugų kataloge ir socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše.“

12.

2029 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies redakcija:

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).