LegalizeLietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 pakeitimo įstatymas
Finansuojamojo subjekto jungimas ar skaidymas laikomas užbaigtu tik tada, kai finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė visiems šio subjekto dalyviams ir priežiūros institucijai (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) pateikia šio įstatymo 110 straipsnyje nurodytą informaciją. Ši informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki jungimo ar skaidymo užbaigimo dienos.
Iki finansuojamojo subjekto jungimo ar skaidymo užbaigimo finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė turi sudaryti finansuojančiajam subjektui galimybę pareikalauti išpirkti visus finansuojančiojo subjekto turtą sudarančius finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, išskyrus atvejį, kai išduodamas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas leidimas.
Priežiūros institucija nustato finansuojamojo subjekto jungimo ir skaidymo tvarką.
101 straipsnis. Finansuojančiojo subjekto investavimo objektai ir rizikos masto skaičiavimas
Ne daugiau kaip 15 procentų finansuojančiojo subjekto turto gali sudaryti:
1) likvidus turtas, laikantis šio įstatymo 79 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų;
2) šio įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės priemonės, kurios naudojamos tik rizikai valdyti šio įstatymo 84 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka;
3) tiesioginei finansuojančiojo subjekto – investicinės bendrovės – veiklai vykdyti būtinas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.
Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo skaičiuoti pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtą rizikos mastą. Jis skaičiuojamas šio įstatymo 84 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka – sumuojant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų išvestinių finansinių priemonių tiesioginį galimą rizikos mastą su:
1) faktiniu finansuojamojo subjekto išvestinių finansinių priemonių rizikos mastu proporcingai finansuojančiojo subjekto investicijoms į finansuojamąjį subjektą;
2) galimu didžiausiu finansuojamojo subjekto pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtu rizikos mastu, nustatytu finansuojamojo subjekto steigimo dokumentuose proporcingai finansuojančiojo subjekto investicijoms į finansuojamąjį subjektą.
102 straipsnis. Reikalavimai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų depozitoriumams
Jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų turtą saugo skirtingi depozitoriumai, šie depozitoriumai, siekdami užtikrinti kiekvieno jų pareigų atlikimą, privalo sudaryti susitarimą dėl keitimosi informacija.
Lietuvos Respublikoje įsteigto finansuojamojo subjekto depozitoriumas turi nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai, finansuojančiajam subjektui ir (kai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjekto valdymo įmonės ir depozitoriumai skiriasi) finansuojančiojo subjekto valdymo įmonei ir depozitoriumui apie visus pastebėtus su finansuojamuoju subjektu susijusius pažeidimus, galinčius neigiamai paveikti finansuojantįjį subjektą.
Priežiūros institucija nustato finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų depozitoriumų susitarimo dėl keitimosi informacija turinį.
103 straipsnis. Reikalavimai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditoriams
Jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditą atlieka skirtingi auditoriai, šie auditoriai turi sudaryti susitarimą dėl keitimosi informacija, įskaitant nuostatas dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų laikymosi.
Finansuojančiojo subjekto auditorius, rengdamas finansinių ataskaitų audito ataskaitą, turi atsižvelgti į finansuojamojo subjekto finansinių ataskaitų audito ataskaitą. Jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų finansiniai metai skiriasi, finansuojamojo subjekto auditorius turi parengti paskutinės finansuojančiojo subjekto finansinių metų dienos finansuojamojo subjekto ad hoc ataskaitą.
Finansuojančiojo subjekto auditorius finansinių ataskaitų audito ataskaitoje turi pranešti apie visus finansuojamojo subjekto finansinių ataskaitų audito ataskaitoje atskleistus pažeidimus ir jų poveikį finansuojančiajam subjektui.
Priežiūros institucija nustato finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditorių susitarimo dėl keitimosi informacija turinį.
104 straipsnis. Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų veiklos priežiūra
Priežiūros institucija nedelsdama praneša apie kiekvieną su finansuojamuoju subjektu, jo valdymo įmone, depozitoriumu ar auditoriumi susijusį sprendimą, pritaikytą poveikio priemonę, šio skirsnio nuostatų nesilaikymą ir kitą šio įstatymo 16 straipsnio pagrindu iš finansuojamojo subjekto auditoriaus gautą informaciją:
1) finansuojančiajam subjektui ar jo valdymo įmonei, jeigu finansuojamasis ir finansuojantysis subjektai įsteigti Lietuvos Respublikoje;
2) finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, jeigu finansuojamasis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje, o finansuojantysis subjektas – kitoje valstybėje narėje.
Jeigu finansuojamasis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje, o finansuojantysis subjektas – Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija, gavusi finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą apie bet kokį su finansuojamuoju subjektu, jo valdymo įmone, depozitoriumu ar auditoriumi susijusį sprendimą, pritaikytą poveikio priemonę, veiklai keliamų reikalavimų nesilaikymą ir kitą finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos iš finansuojamojo subjekto auditoriaus gautą informaciją, nedelsdama apie tai praneša finansuojančiajam subjektui.
TREČIASIS SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTŲ SUDERINTŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ JUNGIMAS SU KITOSE VALSTYBĖSE NARĖSE ĮSTEIGTAIS SUDERINTAISIAIS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAIS IR LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTŲ SUDERINTŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ, KURIŲ INVESTICINIAI VIENETAI AR AKCIJOS PLATINAMI KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE, JUNGIMAS
105 straipsnis. Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimo principai
Šiame skirsnyje vartojama suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.
Šis skirsnis taikomas šių subjektų jungimui:
1) skirtingose valstybėse narėse – Lietuvos Respublikoje ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimui (toliau šiame skirsnyje – skirtingose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimas);
2) Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitoje valstybėje narėje, jungimui (toliau šiame skirsnyje – Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimas);
3) jungimui, kuriame dalyvauja bent vienas Lietuvos Respublikoje įsteigtas po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas.
Laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, kolektyvinio investavimo subjektų jungimas pagal šio įstatymo 106 straipsnyje nustatytus jungimo būdus gali būti vykdomas nepaisant kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos.
Skirtingose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimu laikomas jungimas, kai:
1) bent vienas iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų yra įsteigtas ne Lietuvos Respublikoje;
2) vienas ar daugiau Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų prijungiami prie kitoje valstybėje narėje įsteigto naujo kolektyvinio investavimo subjekto;
3) vienas ar daugiau kitoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų prijungiami prie Lietuvos Respublikoje įsteigto naujo kolektyvinio investavimo subjekto.
Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimu šiame skirsnyje laikomas toks jungimas, kai bent vienas iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių yra gavę šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.
106 straipsnis. Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimo būdai
Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas šiais būdais:
1) vienas ar daugiau be panaikinimo ar likvidavimo procedūros pasibaigiančių suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų arba jų subfondų (po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas) visą savo turtą ir įsipareigojimus perleidžia kitam veikiančiam suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui arba jo subfondui (po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas) už po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams išleistus po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir, jeigu taikoma, išmoką grynaisiais pinigais, neviršijančią 10 procentų po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių turimų šio subjekto investicinių vienetų ar akcijų grynųjų aktyvų vertės;
2) du ar daugiau be panaikinimo ar likvidavimo procedūros pasibaigiančių suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų arba jų subfondų (po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas) susijungia į jų pagrindu steigiamą naują suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ir jam arba jo subfondui perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus (po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas) už po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams išleistus po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir, jeigu taikoma, išmoką grynaisiais pinigais, neviršijančią 10 procentų po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių turimų šio subjekto investicinių vienetų ar akcijų grynųjų aktyvų vertės;
3) vienas ar daugiau suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų arba jų subfondų (po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas) savo grynuosius aktyvus perleidžia bet kuriam kitam jungime dalyvaujančio suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto subfondui, jų pagrindu steigiamam naujam suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui arba jo subfondui ar kitam veikiančiam suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui arba jo subfondui (po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas), o po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas veikia tol, kol įvykdo visus prisiimtus įsipareigojimus.
107 straipsnis. Leidimo jungti Lietuvos Respublikoje įsteigtą po jungimo pasibaigsiantį kolektyvinio investavimo subjektą išdavimo tvarka
Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto jungimui reikalingas išankstinis priežiūros institucijos leidimas.
Leidimą norintis gauti subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti:
1) jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių patvirtintą bendrųjų jungimo sąlygų projektą;
2) po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto naujausią prospektą ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, jeigu tas kolektyvinio investavimo subjektas yra arba bus įsteigtas kitoje valstybėje narėje;
3) jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pagal šio įstatymo 108 straipsnį parengtą patvirtinimo dokumentą;
4) informaciją apie jungimą, kurią jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės ketina pateikti savo dalyviams.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti parengta lietuvių kalba ir po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba.
Priežiūros institucija, nustačiusi, kad jai pateikti ne visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija, turi teisę per 10 darbo dienų nuo dalies dokumentų ar informacijos gavimo dienos reikalauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtas po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė pateiktų visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.
Priežiūros institucija po to, kai jai pateikiama visa reikalinga informacija, nedelsdama perduoda šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos kopijas kitos valstybės narės, kurioje yra arba bus įsteigtas po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas, priežiūros institucijai. Priežiūros institucija, siekdama įvertinti, ar jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams apie jungimą teikiama informacija yra tinkama ir pakankama, bendradarbiauja su kitos valstybės narės priežiūros institucija aptardama galimą jungimo poveikį jungime dalyvausiančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams.
Priežiūros institucija turi teisę:
1) raštu pareikalauti patikslinti Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinamą teikti informaciją;
2) raštu pareikalauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtas po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė papildytų ir (arba) pakeistų kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinamą teikti informaciją. Šia teise priežiūros institucija gali pasinaudoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos (kai po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) arba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija atitinkamų dokumentų kopijas perduoda priežiūros institucijai (kai po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje).
Priežiūros institucija apie pasinaudojimą šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta teise turi pranešti kitoje valstybėje narėje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Priežiūros institucija informaciją apie tai, ar ją tenkina papildyta ir (arba) pakeista Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinama teikti informacija, turi pranešti kitoje valstybėje narėje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai per 20 darbo dienų nuo visos papildytos ir (arba) pakeistos informacijos gavimo dienos.
Priežiūros institucija išduoda leidimą jungti, jeigu:
1) planuojamas jungimas atitinka visus šiame straipsnyje, šio įstatymo 108 ir 109 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir šiuos straipsnius įgyvendinančius priežiūros institucijos teisės aktus;
2) po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje ar 124 straipsnio 1 dalyje nurodytus pranešimus apie investicinių vienetų ar akcijų platinimą visose valstybėse narėse, kuriose po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas turi leidimą veiklai ir (arba) jis ar jo valdymo įmonė yra gavusi atitinkamus pranešimus;
3) priežiūros institucija ir, jeigu taikoma, jungime dalyvaujančio kitoje valstybėje narėje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio ir po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjektų buveinių valstybių narių priežiūros institucijos neprieštarauja šių subjektų dalyviams ketinamai teikti informacijai arba po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija priežiūros institucijai apie tai, ar ją tenkina papildyta ir (arba) pakeista toje valstybėje narėje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinama teikti informacija, nepranešė per 20 darbo dienų nuo visos papildytos ir (arba) pakeistos informacijos gavimo dienos.
Priežiūros institucija apie sutikimą ar atsisakymą išduoti leidimą jungti Lietuvos Respublikoje įsteigtam po jungimo pasibaigsiančiam kolektyvinio investavimo subjektui ar jo valdymo įmonei turi pranešti per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą turi pranešti ir po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.
Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfeliui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl laikino investavimo taisyklių nesilaikymo. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimo užbaigimo dienos.
Priežiūros institucija nustato išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių parengto bendrųjų jungimo sąlygų projekto turinio reikalavimus.
108 straipsnis. Papildomos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pareigos
Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumai privalo patvirtinti, kad jie patikrino, ar bendrųjų jungimo sąlygų projekte nurodytas jungimo būdas, jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai, planuojama jungimo užbaigimo data ir turto perleidimui bei investicinių vienetų ar akcijų keitimui ketinamos taikyti taisyklės atitinka šio įstatymo ar atitinkamų kitos valstybės narės teisės aktų (kai jungime dalyvauja kitoje valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas) ir atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus, ir jokių neatitikčių nenustatė.
109 straipsnis. Papildomos po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditoriaus ir jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių pareigos
Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditorius turi patvirtinti:
1) turto ir įsipareigojimų, atsirasiančių šio įstatymo 114 straipsnio 2 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dieną, vertinimo kriterijus;
2) jeigu taikoma, išmokos grynaisiais pinigais už šio subjekto investicinius vienetus ar akcijas dydį ir jo apskaičiavimo pagrįstumą;
3) investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo metodą ir faktinį investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykį, nustatytą šio įstatymo 114 straipsnio 2 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dieną.
Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės privalo užtikrinti, kad finansinių ataskaitų audito ataskaitų kopijos būtų pateiktos priežiūros institucijai ir jungime dalyvaujančio kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, taip pat šių ataskaitų kopijos nemokamai teikiamos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams jų prašymu.
110 straipsnis. Informacijos teikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams tvarka
Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės turi pateikti dalyviams pakankamą ir tikslią informaciją apie jungimą, būtiną šio jungimo poveikiui dalyvių investicijai tinkamai įvertinti, ir sudaryti dalyviams galimybę priimti pagrįstus sprendimus dėl pasinaudojimo šio įstatymo 112 straipsnyje nustatyta teise.
Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamoje informacijoje apie jungimą turi būti nurodyta arba kartu pateikta:
1) jungimo priežastys;
2) numatomas jungimo poveikis jame dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams, įskaitant informaciją apie visus reikšmingus pasikeitimus, susijusius su investavimo politika ir strategija, išlaidomis, numatomais padariniais, periodinėmis ataskaitomis, galimais veiklos pokyčiais, ir, jeigu taikoma, aiškų įspėjimą investuotojams, kad jiems taikomas mokestinis režimas įvykdžius jungimą gali keistis, bet jais neapsiribojant;
3) laikotarpis, kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir išperkami po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos;
4) visos su jungimu susijusios teisės, kurias vykdant jungimą turi kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai, įskaitant teisę gauti papildomos informacijos, teisę pareikalavus gauti finansinių ataskaitų audito ataskaitos kopiją ir teisę pasinaudoti šio įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, bet jomis neapsiribojant, kartu nurodant terminą, per kurį šia teise galima pasinaudoti;
5) kiti svarbūs procedūriniai jungimo aspektai ir planuojama jungimo užbaigimo data, įskaitant sprendimo dėl investicinės bendrovės jungimo procedūrą (kai bent viena iš jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių įsteigta Lietuvos Respublikoje) ir (ar) pagal kitos valstybės narės teisę reikalaujamo dalyvių pritarimo jungimui procedūrą (kai bent vienas iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų įsteigtas kitoje valstybėje narėje) bei kaip dalyviams bus pranešta apie jungimo užbaigimą, taip pat informaciją apie ketinimą sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (arba) išpirkimą siekiant veiksmingai užbaigti jungimą, bet tuo neapsiribojant;
6) po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopija.
Informacija apie jungimą jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams turi būti pateikiama po to, kai priežiūros institucija ir po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) suteikia leidimą jungti, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paskutinės termino, per kurį dalyviai turi teisę pasinaudoti šio įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, dienos.
Per laikotarpį nuo informacijos apie jungimą pateikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams dienos iki jungimo užbaigimo dienos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė privalo šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pateikti visiems asmenims, ketinantiems įsigyti bet kurio iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų arba paprašiusiems bet kurio iš šių subjektų steigimo dokumentų, prospekto ar pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopijų.
Jeigu bent vienas iš Lietuvos Respublikoje įsteigtų jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių yra gavę šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta ir šio subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba.
Jeigu bent vienas iš kitoje valstybėje narėje įsteigtų jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių yra gavę šio įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje nurodytą atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą priežiūros institucijai, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta lietuvių kalba.
Už kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams teikiamos informacijos vertimo parengimą atsakinga valdymo įmonė, o jeigu subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats kolektyvinio investavimo subjektas. Vertimas turi tiksliai atitikti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba parengtos informacijos turinį.
Priežiūros institucija nustato išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamos informacijos turinio, formos ir jos pateikimo tvarkos reikalavimus.
111 straipsnis. Sprendimas dėl investicinės bendrovės jungimo
Jeigu kolektyvinio investavimo subjektų jungime dalyvauja Lietuvos Respublikoje įsteigta investicinė bendrovė, sprendimą dėl investicinės bendrovės jungimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuotąja balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Bet kuriuo atveju draudžiama nustatyti, kad šis sprendimas turi būti priimamas daugiau kaip 75 procentais visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų turimų akcijų suteikiamų balsų.
112 straipsnis. Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teisė ir pasinaudojimo ja tvarka
Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai turi teisę reikalauti, kad jų turimi investiciniai vienetai ar akcijos būtų išpirkti arba, jeigu taikoma, konvertuoti į kito suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investavimo strategija yra panaši ir kuris valdomas tos pačios ar kitos valdymo įmonės, kai šias valdymo įmones sieja bendras valdymas ar kontrolė arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma kontrolinė jų kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų, išskyrus tuos, kuriuos suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė taiko siekdami padengti su tokiais dalyvių reikalavimais susijusias investicijų mažinimo išlaidas.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise investicinių vienetų ar akcijų savininkai gali pasinaudoti nuo momento, kai jiems pranešama apie jungimą. Ši teisė pasibaigia likus 5 darbo dienoms iki šio įstatymo 114 straipsnio 2 dalyje nurodyto investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dienos.
Priežiūros institucija, nepažeisdama šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, turi teisę reikalauti arba leisti pačiai valdymo įmonei laikinai sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (arba) išpirkimą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti investicinių vienetų ar akcijų savininkų interesus.
113 straipsnis. Su jungimu susijusių išlaidų padengimas
Draudžiama iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų turto arba jų dalyvių sąskaita dengti bet kokias su pasirengimu jungimui, jungimo vykdymu ir jungimo užbaigimu susijusias išlaidas, įskaitant teisines, konsultacines, administracines ar kitas išlaidas. Šis draudimas netaikomas jungime dalyvaujančiai investicinei bendrovei-valdytojai ir jos dalyviams.
114 straipsnis. Jungimo užbaigimo tvarka
Kai jungiami Lietuvos Respublikoje įsteigti suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai ir kai jungiami skirtingose valstybėse narėse įsteigti suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai (kai po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje), jungimas laikomas užbaigtu, kai, konvertavus po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, atliekami paskutiniai įrašai asmeninėse investicinių vienetų ar akcijų sąskaitose ir, jeigu taikoma, išmokamos šio įstatymo 106 straipsnyje nurodytos išmokos grynaisiais pinigais.
Kai jungiami šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų keitimo į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas santykis ir, jeigu taikoma, atitinkama grynųjų aktyvų vertė išmokoms grynaisiais pinigais turi būti nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą jungimo užbaigimo dieną.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos negali būti ankstesnės už tą, kai jungimui pritaria jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių akcininkai.
Apie jungimo užbaigimą po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė turi raštu pranešti jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų priežiūros institucijoms ir paskelbti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nurodytoje (nurodytose) interneto svetainėje (svetainėse) (kai po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar kitos valstybės narės (kai po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) nustatyta tvarka.
Jeigu po jungimo pasibaigsiantis investicinis fondas arba investicinė bendrovė, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kartu su pranešimu apie jungimo užbaigimą valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti atitinkamai investicinio fondo steigimo dokumentus ir prašymą pripažinti juos netekusiais galios arba prašymą pripažinti leidimą pritarti po jungimo pasibaigusios investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, įstatams, pasirinkti depozitoriumą netekusiu galios.
Po jungimo pasibaigusi investicinė bendrovė-valdytoja, įsteigta Lietuvos Respublikoje, turi pateikti priežiūros institucijai prašymą pripažinti netekusia galios po jungimo pasibaigusios investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją ir Juridinių asmenų registre įregistruoti atitinkamus įstatų pakeitimus arba turi būti likviduojama.
115 straipsnis. Įvykdyto jungimo padariniai
Šiame skirsnyje nustatyta tvarka įvykdytas jungimas negali būti pripažintas niekiniu ar negaliojančiu.
Šio įstatymo 106 straipsnio 1 punkte nurodytu būdu įvykdyto jungimo padariniai:
1) visas po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir įsipareigojimai perleidžiami po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo subjektui arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;
2) po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais ir, jeigu taikoma, jie turi teisę gauti šio įstatymo 106 straipsnio 1 punkte nurodytą išmoką grynaisiais pinigais;
3) po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas nustoja veikti kaip kolektyvinio investavimo subjektas, kai jungimas užbaigiamas.
Šio įstatymo 106 straipsnio 2 punkte nurodytu būdu įvykdyto jungimo padariniai:
1) visas po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir įsipareigojimai perleidžiami įsteigtam naujam po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo subjektui arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;
2) po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa įsteigto naujo po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais ir, jeigu taikoma, jie turi teisę gauti šio įstatymo 106 straipsnio 2 punkte nurodytą išmoką grynaisiais pinigais;
3) po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas nustoja veikti kaip kolektyvinio investavimo subjektas, kai jungimas užbaigiamas.
Šio įstatymo 106 straipsnio 3 punkte nurodytu būdu įvykdyto jungimo padariniai:
1) po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai perleidžiami po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo subjektui arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;
2) po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais;
3) po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas veikia tol, kol įvykdo prisiimtus įsipareigojimus.
116 straipsnis. Patvirtinimo apie turto ir įsipareigojimų perdavimo įvykdymą tvarka
Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, o jeigu subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats kolektyvinio investavimo subjektas privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka patvirtinti savo depozitoriumui, kad kolektyvinio investavimo subjekto turto ir, jeigu taikoma, įsipareigojimų perdavimas įvykdytas.
VII SKYRIUS
TEISĖ TEIKTI PASLAUGAS
PIRMASIS SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE LICENCIJUOTŲ VALDYMO ĮMONIŲ IR INVESTICINIŲ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA KITOSE VALSTYBĖSE NARĖSE AR TREČIOSIOSE VALSTYBĖSE
117 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių teisė teikti paslaugas kitose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse
Šiame straipsnyje nustatomi reikalavimai, kurių privalo laikytis valdymo įmonė steigdama filialą kitoje valstybėje narėje arba tokioje valstybėje teikdama paslaugas nesteigdama filialo. Trečiojoje valstybėje valdymo įmonė turi teisę steigti filialą arba teikti paslaugas nesteigdama filialo šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu priežiūros institucijos susitarimai su trečiosios valstybės priežiūros institucija gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą, informacijos teikimą ir trečiosios valstybės teisės aktais nustatyti reikalavimai valdymo įmonių veiklai yra ne mažiau griežti, negu šiame įstatyme nustatyti reikalavimai valdymo įmonių veiklai. Jeigu valdymo įmonė jau turi bent vieną filialą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje steigti.
Valdymo įmonė, ketinanti steigti filialą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, apie tai turi pranešti priežiūros institucijai ir kartu pateikti šiuos dokumentus ir informaciją:
1) veiklos planą, jame nurodydama numatomą vykdyti veiklą ir planuojamas teikti paslaugas;
2) numatomą filialo organizacinę struktūrą;
3) valdymo įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;
4) šio įstatymo 120 straipsnio 2 dalyje nurodytų procedūrų ir priemonių aprašymą;
5) nurodyti valstybę, kurioje ketina steigti filialą, adresą valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, kuriuo galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, filialo vadovų vardus ir pavardes.
Priežiūros institucija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją per 2 mėnesius turi perduoti kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai, pridėdama informaciją apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą. Priežiūros institucija turi teisę neleisti steigti filialo ir per 2 mėnesius atsisakyti perduoti nurodytą informaciją tik tuo atveju, jeigu numatomo filialo struktūra ar valdymo įmonės finansinė padėtis neatitinka priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų tokiai veiklai vykdyti. Valdymo įmonei turi būti pranešama apie informacijos perdavimą arba atsisakymą ją perduoti.
Valdymo įmonė, ketinanti teikti jai išduotoje licencijoje nurodytas paslaugas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje nesteigdama filialo, apie tai turi pranešti priežiūros institucijai ir kartu pateikti šiuos dokumentus bei informaciją:
1) nurodyti valstybę, kurioje ketina teikti paslaugas;
2) veiklos planą, jame nurodydama numatomą vykdyti veiklą ir planuojamas teikti paslaugas;
3) valdymo įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;
4) šio įstatymo 120 straipsnio 2 dalyje nurodytų procedūrų ir priemonių aprašymą.
Priežiūros institucija per vieną mėnesį turi perduoti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą pranešimą kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai kartu su informacija apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą ir apie tai pranešti valdymo įmonei. Nuo šio momento valdymo įmonė įgyja teisę pradėti veiklą valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje, o įvykdžiusi šio įstatymo 119 straipsnyje nustatytus reikalavimus ar valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl leidimo valdyti toje valstybėje narėje įsteigtus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus, – atitinkamai platinti savo valdomų ne valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas arba valdyti valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.
Kai valdymo įmonė ketina verstis suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai kartu su šio straipsnio 2 ar 4 dalyje nurodyta informacija pateikia patvirtinimo, kad valdymo įmonės veiklos licencija yra išduota pagal šio įstatymo priedo 3 punkte nurodytą Europos Sąjungos direktyvą, dokumentą, taip pat pateikia valdymo įmonės veiklos licencijoje nurodytų veiklos rūšių aprašymą ir, jeigu taikoma, valdymo įmonei taikomų apribojimų, susijusių su jos veiklos licencijoje nurodytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų rūšių valdymu, aprašymą.
Jeigu keičiasi kartu su pranešimu apie filialo steigimą valdymo įmonės perduota informacija, apie tai valdymo įmonė turi raštu pranešti priežiūros institucijai ir kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Tokiu atveju, kai yra šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindas, priežiūros institucija turi nurodyti nutraukti filialo veiklą. Priežiūros institucija turi pranešti kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos pasikeitimus ar kitos perduotos informacijos pasikeitimus. Jeigu keičiasi priežiūros institucijai pateikta šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija, kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje veiklą vykdanti neįsteigusi filialo valdymo įmonė apie tai privalo iš anksto raštu pranešti priežiūros institucijai ir atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai.
Priežiūros institucija turi atnaujinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytame patvirtinimo dokumente pateiktą informaciją ir pranešti kitos valstybės narės, kurioje valdymo įmonė vykdo veiklą, priežiūros institucijai apie valdymo įmonės veiklos licencijoje numatytų veiklos rūšių ar, jeigu taikoma, valdymo įmonei taikomų apribojimų, susijusių su jos veiklos licencijoje nurodytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų rūšių valdymu, pasikeitimus.
Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.
118 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių veiklos kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje priežiūra
Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigusi filialą, privalo laikytis valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės ar trečiosios valstybės teisės aktuose nustatytų veiklos reikalavimų. Kaip valdymo įmonė laikosi šių reikalavimų, prižiūri valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija. Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje neįsteigusi filialo, privalo laikytis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų veiklos reikalavimų.
Priežiūros institucija prižiūri, kaip kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jeigu kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija praneša apie valdymo įmonės padarytus pažeidimus, priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones ir apie tai pranešti atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai.
Priežiūros institucija apie valdymo įmonės, kuri teikia paslaugas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, licencijos galiojimo panaikinimą nedelsdama praneša atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai.
Priežiūros institucija, gavusi kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės, kurioje Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė vykdo veiklą įsteigusi filialą ar jo neįsteigusi, priežiūros institucijos pranešimą, kad valdymo įmonė atsisakė kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai pateikti jos prašomą informaciją ar nepašalino pažeidimų per nustatytą laiką, nedelsdama imasi visų reikiamų šiame įstatyme numatytų priemonių, kad valdymo įmonė įvykdytų jos priimančiosios valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos nurodytus veiksmus. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija praneša valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai.
Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.
119 straipsnis. Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje
Valdymo įmonė, ketinanti kitoje valstybėje narėje platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka pateikti pranešimą, parengtą pagal 2010 m. liepos 1 d. Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 584/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl standartinio pranešimo ir KIPVPS pažymos formos ir turinio, dėl kompetentingų institucijų elektroninių ryšių naudojimo taikant pranešimų teikimo tvarką, dėl patikrų vietoje ir tyrimų tvarkos ir dėl kompetentingų institucijų keitimosi informacija tvarkos (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 584/2010), I priedą. Pranešime, be kita ko, turi būti pateikiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką šio subjekto priimančiojoje valstybėje narėje, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie atskirų klasių ir (arba) serijų investicinių vienetų ar akcijų platinimo ypatumus.
Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu turi būti pateikiamos naujausios šių kolektyvinio investavimo subjektų dokumentų redakcijos:
1) steigimo dokumentai, prospektas, naujausia metų ataskaita ir pusmečio ataskaita, jeigu tokia parengta po metų ataskaitos, šių dokumentų vertimai, pateikti šio straipsnio 11 dalies 3 punkte ir 12 dalyje nustatyta tvarka;
2) pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas kartu su jo vertimu, pateiktu šio straipsnio 11 dalies 2 punkte ir 12 dalyje nustatyta tvarka.
Valdymo įmonė, ketinanti kitoje valstybėje narėje platinti investicinius vienetus ar akcijas, privalo valdymo įmonės arba kitoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytame pranešime nurodytoje interneto svetainėje skelbti elektronines šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir jų pakeitimų versijas ir užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto priimančioji valstybė narė turėtų prieigą prie atitinkamos interneto svetainės.
Priežiūros institucija įvertina, ar pateikti visi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, ir per 10 darbo dienų nuo visų nurodytų dokumentų pateikimo dienos Reglamento (ES) Nr. 584/2010 nustatyta tvarka perduoda šiuos dokumentus kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai. Kartu su šiais dokumentais priežiūros institucija pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 584/2010 II priedą parengtą patvirtinimo, kad kolektyvinio investavimo subjektas atitinka šio įstatymo priedo 3 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus, dokumentą. Priežiūros institucija, gavusi kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos patvirtinimą, kad šioje dalyje nurodyti visi dokumentai gauti, apie tai nedelsdama praneša valdymo įmonei. Gavusi šį pranešimą, valdymo įmonė gali pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas kolektyvinio investavimo subjekto priimančiojoje valstybėje narėje.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pranešimas ir šio straipsnio 4 dalyje nurodytas patvirtinimo dokumentas turi būti pateikiami anglų kalba.
Priežiūros institucija užtikrina, kad Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija turėtų prieigą prie elektroninių šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir jų vertimo versijų.
Valdymo įmonė privalo nuolat atnaujinti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir jų vertimus. Apie visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų pakeitimus valdymo įmonė turi pranešti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir nurodyti, kur galima gauti šių dokumentų elektronines versijas.
Jeigu keičiasi kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu pateikta informacija apie investicinių vienetų ar akcijų arba tam tikrų klasių ir (arba) serijų investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką, valdymo įmonė prieš įgyvendindama tokį pakeitimą apie jį turi raštu pranešti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.
Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė, vadovaudamiesi investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką nustatančiais kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės teisės aktais, privalo imtis priemonių, užtikrinančių investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą, teisingą lėšų už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas išmokėjimą ir teisės aktų reikalaujamos informacijos investicinių vienetų ar akcijų savininkams pateikimą.
Valdymo įmonė, kitoje valstybėje narėje platindama kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, privalo kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės investuotojams pateikti visą informaciją ir dokumentus, kuriuos šis subjektas pagal šio įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio reikalavimus privalo pateikti investuotojams Lietuvos Respublikoje.
Šio straipsnio 10 dalyje nurodyta informacija ir dokumentai kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės investuotojams turi būti pateikiami laikantis šių reikalavimų:
1) kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka, nepažeidžiant tos valstybės narės teisės aktų reikalavimų dėl valdymo įmonės pareigos teikti informaciją investuotojams;
2) pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti pateikiamas kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba;
3) kita informacija ir dokumentai valdymo įmonės pasirinkimu turi būti pateikiami kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų, šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba arba anglų kalba.
Už šio straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos informacijos ir dokumentų vertimo parengimą atsakinga valdymo įmonė. Vertimas turi tiksliai atitikti lietuvių kalba parengtos informacijos turinį.
Šio straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi ir visiems nurodytos informacijos ir dokumentų pakeitimams.
Kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimo, pardavimo ar išpirkimo kaina skelbiama šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytu dažnumu (arba periodiškumu).
Priežiūros institucija nedelsdama praneša kitos valstybės narės, kurioje platinami investiciniai vienetai ar akcijos, priežiūros institucijai apie valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos licencijos galiojimo panaikinimą, investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ar išpirkimo sustabdymą ar laikinojo priežiūros institucijos atstovo veiklai prižiūrėti paskyrimą. Jeigu kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė yra licencijuota kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija apie investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ar išpirkimo sustabdymą turi pranešti ir valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.
Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos trečiojoje valstybėje gali būti platinami šio straipsnio nustatyta tvarka, jeigu priežiūros institucijos susitarimai su trečiosios valstybės priežiūros institucija gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.
Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.
120 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių teisė valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą
Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė turi teisę valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą tik tuo atveju, jeigu ji laikosi šiame straipsnyje, šio įstatymo 117, 118 ir 121 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka yra gavusi atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos leidimą valdyti šį subjektą.
Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, valdanti kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, privalo:
1) vadovaudamasi investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką nustatančiais kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės teisės aktais, imtis priemonių, užtikrinančių investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą, teisingą lėšų už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas išmokėjimą ir teisės aktų reikalaujamos informacijos investicinių vienetų ar akcijų savininkams pateikimą;
2) turėti tinkamas procedūras ir priemones, užtikrinančias tinkamą investuotojų skundų nagrinėjimą ir investuotojų galimybę be apribojimų naudotis savo teisėmis. Investuotojams turi būti sudaryta galimybė teikti skundus valstybės narės, kurioje įsteigtas valdymo įmonės valdomas kolektyvinio investavimo subjektas, valstybine ar viena iš valstybinių kalbų;
3) turėti tinkamas procedūras ir priemones, užtikrinančias, kad kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos ar investuotojų prašymu galėtų pateikti reikalaujamą informaciją;
4) užtikrinti, kad šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos priemonės ir procedūros sudarytų sąlygas kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai tiesiogiai iš valdymo įmonės gauti jai reikalingą informaciją.
Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.
121 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių, valdančių kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, veiklai keliami reikalavimai ir šių valdymo įmonių priežiūra
Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, kuri kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą ar jo neįsteigusi verčiasi toje valstybėje narėje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, susijusių su valdymo įmonės veiklos organizavimu, įskaitant valdymo funkcijų perdavimo tvarką, rizikos valdymo procedūras, riziką ribojančias taisykles ir jų laikymosi priežiūrą, šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytas procedūras ir valdymo įmonės finansinei atskaitomybei keliamus reikalavimus.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė privalo laikytis kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nustatytų reikalavimų bei turėti priemones ir procedūras, užtikrinančias tinkamą šio reikalavimo laikymąsi, ir jas naudoti arba taikyti.
Priežiūros institucija prižiūri:
1) kaip šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė laikosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų;
2) ar valdymo įmonės veiklos organizavimas bei turimos ir naudojamos ar taikomos priemonės ir procedūros yra tinkamos;
3) ar valdymo įmonė laikosi savo valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų steigimui ir veiklai keliamų reikalavimų.
Priežiūros institucija, gavusi valstybės narės, į kurią Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė kreipėsi dėl toje valstybėje narėje įsteigto suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo, prašymą pateikti paaiškinimus ir informaciją, susijusius su šiuo valdymo įmonės kreipimusi, per 10 darbo dienų nuo pradinio valstybės narės prašymo pateikimo dienos pateikia savo nuomonę prašomu klausimu.
Priežiūros institucija, prieš panaikindama Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo įmonės, valdančios kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, licencijos galiojimą, konsultuojasi su kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija.
Priežiūros institucija nedelsdama praneša kitoje valstybėje narėje įsteigto suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai apie visas nustatytas su jį valdančia Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmone susijusias problemas, priežiūros institucijos nuomone, galinčias turėti esminį poveikį valdymo įmonės gebėjimui tinkamai atlikti su suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu susijusias pareigas, ar apie visus šiame įstatyme nustatytų valdymo įmonei taikomų reikalavimų nesilaikymo atvejus.
Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.
ANTRASIS SKIRSNIS
KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE AR TREČIOJOJE VALSTYBĖJE LICENCIJUOTŲ VALDYMO ĮMONIŲ IR ĮSTEIGTŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE
122 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotų valdymo įmonių teisė teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje
Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje, jeigu tos valstybės narės priežiūros institucija priežiūros institucijai yra perdavusi šiuos dokumentus ir informaciją:
1) veiklos planą, kuriame nurodyta numatoma vykdyti veikla ir planuojamos teikti paslaugos;
2) numatomą filialo organizacinę struktūrą;
3) valdymo įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;
4) šio įstatymo 127 straipsnio 2 dalyje nurodytų procedūrų ir priemonių aprašymą;
5) adresą Lietuvos Respublikoje, kuriuo galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, filialo vadovų vardus ir pavardes.
Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją, per 2 mėnesius pasirengia atlikti valdymo įmonės veiklos priežiūrą ir apie tai praneša valdymo įmonei.
Filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje, kai valdymo įmonė gauna šio straipsnio 2 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą, o jeigu pranešimo negauna, – praėjus 2 mėnesiams nuo dienos, kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija perduoda priežiūros institucijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.
Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė jau yra įsteigusi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams steigti.
Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė gali vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo, jeigu valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija priežiūros institucijai yra perdavusi šiuos dokumentus ir informaciją:
1) veiklos planą, kuriame nurodyta numatoma vykdyti veikla ir planuojamos teikti paslaugos;
2) valdymo įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;
3) šio įstatymo 127 straipsnio 2 dalyje nustatytų procedūrų ir priemonių aprašymą.
Nuo to momento, kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija praneša valdymo įmonei apie šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos perdavimą priežiūros institucijai, valdymo įmonė įgyja teisę pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje, o įvykdžiusi savo buveinės valstybės narės teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo toje valstybėje narėje ar šio įstatymo 128 straipsnyje nustatytus reikalavimus, – atitinkamai platinti savo valdomų ne Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas arba valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.
Jeigu keičiasi informacija apie valdymo įmonę, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, įmonė apie tai turi raštu pranešti priežiūros institucijai iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Jeigu keičiasi valdymo įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, priežiūros institucijai pateikta šio straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija, valdymo įmonė apie tai privalo iš anksto raštu pranešti priežiūros institucijai.
Valdymo įmonė, licencijuota trečiojoje valstybėje, turi teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tokia pačia tvarka, kokia nustatyta kitose valstybėse narėse licencijuotoms valdymo įmonėms, jeigu priežiūros institucija su trečiosios valstybės priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą, kuris leidžia užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.
Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.
123 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotų valdymo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, veiklos priežiūra
Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą Lietuvos Respublikoje įsteigusi filialą, privalo laikytis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų veiklos reikalavimų. Kaip valdymo įmonė laikosi šių reikalavimų, prižiūri priežiūros institucija. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo, privalo laikytis valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės teisės aktuose nustatytų veiklai keliamų ir riziką ribojančių reikalavimų.
Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotos valdymo įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose dėl bendrųjų interesų nustatytų veiklos reikalavimų.
Priežiūros institucija turi teisę iš kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotos valdymo įmonės, įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, reikalauti statistiniais tikslais sudaromų filialo periodiškai teikiamų ataskaitų.
Priežiūros institucija turi teisę nurodyti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotai valdymo įmonei, vykdančiai veiklą Lietuvos Respublikoje įsteigus filialą ar jo neįsteigus, pateikti visą informaciją, reikalingą įvertinti, ar valdymo įmonė laikosi jai šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.
Kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija ar jos įgalioti asmenys, iš anksto pranešę priežiūros institucijai, turi teisę rengti atitinkamo valdymo įmonės filialo patikrinimus.
Jeigu Lietuvos Respublikoje veikianti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuota valdymo įmonė pažeidžia teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija nurodo jai pašalinti pažeidimus ir apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai. Jeigu kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuota valdymo įmonė atsisako pateikti priežiūros institucijai šiame straipsnyje nurodytą informaciją ar nenutraukia pažeidimų per priežiūros institucijos nustatytą terminą, priežiūros institucija apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai. Jeigu valdymo įmonė, nepaisydama savo buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos priemonės yra nepakankamos ar konkreti priemonė negali būti pritaikyta, ir toliau atsisako pateikti priežiūros institucijai jos prašomą informaciją ar toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai, imtis priemonių, kad būtų apsaugoti investuotojų interesai ir užkirstas kelias daromiems pažeidimams. Šiam tikslui priežiūros institucija turi tik šio įstatymo 162 straipsnio 2 dalyje ir 164 straipsnyje nustatytas teises, įskaitant teisę užkirsti kelią kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimui Lietuvos Respublikoje ir, jeigu reikia, uždrausti valdymo įmonei sudaryti sandorius Lietuvos Respublikoje, taip pat gali taikyti ir kitas šio įstatymo 171 ir 173 straipsniuose nurodytas poveikio priemones.
Apie priemones, kurių ėmėsi šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, priežiūros institucija nedelsdama privalo pranešti valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai priemonės pritaikytos kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei, – ir Europos Komisijai bei Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Jeigu yra pagrindas įtarti, kad kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju nesiėmė pakankamų veiksmų, priežiūros institucija apie tai gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
Priežiūros institucija, gavusi informaciją apie kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotos valdymo įmonės licencijos galiojimo panaikinimą, nedelsdama imasi įstatymų nustatytų priemonių jos veiklai Lietuvos Respublikoje nutraukti.
Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.
124 straipsnis. Teisė platinti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas
Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigto šio įstatymo priedo 3 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus atitinkančio kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos Lietuvos Respublikoje gali būti pradėti platinti tik šio subjekto buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai pranešus jam apie šio kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pranešimo dėl ketinimo Lietuvos Respublikoje platinti atitinkamo subjekto investicinius vienetus ar akcijas bei kitų būtinų pateikti dokumentų perdavimą priežiūros institucijai Reglamento (ES) Nr. 584/2010 nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus priežiūros institucija priima ir saugo elektroniniu būdu.
Apie visus kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pranešimo dėl ketinimo Lietuvos Respublikoje platinti atitinkamo subjekto investicinius vienetus ar akcijas bei kartu su šiuo pranešimu pateiktų dokumentų atnaujinimus ir pakeitimus kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė turi pranešti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir nurodyti, kur galima gauti šių dokumentų elektronines versijas.
Jeigu keičiasi kartu su kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pranešimu dėl ketinimo Lietuvos Respublikoje platinti atitinkamo subjekto investicinius vienetus ar akcijas pateikta informacija, susijusi su investicinių vienetų ar akcijų arba tam tikrų klasių investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarka, kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė apie tai turi pranešti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka prieš įgyvendindami tokį pakeitimą.
Priežiūros institucija patvirtina, lietuvių ir anglų kalbomis savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo Lietuvos Respublikoje tvarką, sąrašą.
Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė, vadovaudamiesi investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką nustatančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, privalo imtis priemonių, užtikrinančių investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą, teisingą lėšų už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas išmokėjimą ir teisės aktų reikalaujamos informacijos investicinių vienetų ar akcijų savininkams pateikimą.
Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotai valdymo įmonei, ketinančiai Lietuvos Respublikoje platinti savo valdomo ne Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas neįsteigus filialo ir neketinančiai teikti kitų paslaugų, taikomi tik kolektyvinio investavimo subjektams, savo investicinius vienetus ar akcijas platinantiems kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, negu jie yra įsteigti, nustatyti reikalavimai, nurodyti šiame įstatyme.
Jeigu pažeidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, priežiūros institucija turi teisę uždrausti platinti investicinius vienetus arba akcijas.
Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.
125 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo tvarka
Šio įstatymo priedo 3 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus atitinkančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimą Lietuvos Respublikoje norinti nutraukti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuota valdymo įmonė ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki numatomo platinimo nutraukimo privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ir paskelbti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nurodytoje (nurodytose) interneto svetainėje (svetainėse) arba raštu pranešti kiekvienam kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų turinčiam Lietuvos Respublikos investuotojui.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose pranešimuose investuotojams ir priežiūros institucijai turi būti nurodoma:
1) numatoma investicinių vienetų ar akcijų platinimo Lietuvos Respublikoje nutraukimo data;
2) investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo padariniai esamiems kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams;
3) subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl savo turimų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo prieš platinimo nutraukimą, kontaktiniai duomenys;
4) subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl savo turimų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo po platinimo nutraukimo, kontaktiniai duomenys;
5) vieta, kurioje galimybe pareikalauti išpirkti turimus investicinius vienetus ar akcijas iki platinimo nutraukimo nepasinaudoję investuotojai galės susipažinti su kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės skelbiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą.
Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuota valdymo įmonė privalo vykdyti šio įstatymo 126 straipsnyje nustatytą pareigą skelbti ir investuotojams teikti informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto veiklą ne trumpiau kaip 2 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos tinkamo įvykdymo.
Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.
126 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės skelbiama informacija
Kitoje valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, ar jo valdymo įmonė privalo Lietuvos Respublikos investuotojams pateikti visą informaciją ir dokumentus, kuriuos šis subjektas pagal savo buveinės valstybės narės teisės aktų reikalavimus turi pateikti investuotojams savo buveinės valstybėje narėje. Trečiojoje valstybėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, ar jo valdymo įmonė privalo Lietuvos Respublikos investuotojams pateikti visą informaciją ir dokumentus pagal šio įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio reikalavimus.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir dokumentai investuotojams turi būti pateikiami laikantis šių reikalavimų:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka, nepažeidžiant šio įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio nuostatų;
2) pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti pateikiamas lietuvių kalba;
3) kita informacija ir dokumentai kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pasirinkimu turi būti pateikiami lietuvių ar anglų kalba.
Už šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos informacijos ir dokumentų vertimo parengimą atsakinga kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, o jeigu valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats kolektyvinio investavimo subjektas. Vertimas turi tiksliai atitikti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto originalo kalba parengtos informacijos turinį.
Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi ir visiems nurodytos informacijos ir dokumentų pakeitimams.
Kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimo, pardavimo ar išpirkimo kaina skelbiama šio subjekto buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės teisės aktų nustatytu dažnumu (arba periodiškumu).
Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, gali nurodyti tokią pačią veiklos formą (investicinė bendrovė, investicinis fondas ar kita) kaip ir savo buveinės valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje.
Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).