LegalizeLietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 pakeitimo įstatymas
127 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje licencijuotų valdymo įmonių teisė valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą
Lietuvos Respublikoje įsteigtas suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas gali būti valdomas arba pavestas valdyti kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei tik tuo atveju, jeigu tokia valdymo įmonė laikosi šiame straipsnyje, taip pat šio įstatymo 119, 120, 125 ir 126 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, valdanti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, privalo:
1) imtis šio įstatymo 124 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių ir turėti tinkamas procedūras bei priemones, užtikrinančias tinkamą investuotojų skundų nagrinėjimą ir investuotojų galimybę be apribojimų naudotis savo teisėmis. Investuotojams turi būti sudaryta galimybė teikti skundus lietuvių kalba;
2) turėti tinkamas procedūras ir priemones, užtikrinančias, kad priežiūros institucijos ar investuotojų prašymu galėtų pateikti reikalaujamą informaciją;
3) užtikrinti, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemonės ir procedūros sudarytų sąlygas priežiūros institucijai tiesiogiai iš valdymo įmonės gauti jai reikalingą informaciją.
Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.
128 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės prašymas leisti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą
Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, norinti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, nepažeisdama šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, privalo šiame straipsnyje nustatyta tvarka gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą.
Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, nepažeisdama šio įstatymo 8 straipsnyje ir 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, priežiūros institucijai kartu su prašymu leisti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą pateikia šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutartį ir, jeigu taikoma, informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymo ir administravimo funkcijų perdavimo tvarką.
Jeigu kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė jau valdo bent vieną Lietuvos Respublikoje įsteigtą tokios pačios rūšies suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, ji priežiūros institucijai turi pateikti nuorodą į jau pateiktus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją.
Priežiūros institucija, kiek tai būtina siekiant užtikrinti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų laikymąsi, turi teisę prašyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros instituciją pateikti paaiškinimus ir informaciją dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir duomenų bei informaciją apie tai, ar valdymo įmonė turi teisę valdyti atitinkamos rūšies suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.
Priežiūros institucija netenkina valdymo įmonės prašymo leisti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu:
1) valdymo įmonė nesilaiko šio įstatymo 129 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyse nustatytų reikalavimų;
2) valdymo įmonės veiklos licencija nesuteikia įmonei teisės valdyti atitinkamos rūšies suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, dėl kurio valdymo yra kreiptasi;
3) valdymo įmonė nepateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos.
Priežiūros institucija, prieš atsisakydama patenkinti valdymo įmonės prašymą, konsultuojasi su valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija.
Valdymo įmonė apie visus esminius šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos pasikeitimus turi nedelsdama raštu pranešti priežiūros institucijai.
Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.
129 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje licencijuotų valdymo įmonių, valdančių Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, veiklai keliami reikalavimai ir šių subjektų priežiūra
Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, kuri Lietuvos Respublikoje įsteigusi filialą ar jo neįsteigusi verčiasi suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla (toliau šiame straipsnyje – valdymo įmonė), privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų steigimui ir veiklai Lietuvos Respublikoje, įskaitant suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams keliamus reikalavimus:
1) investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ir išpirkimo;
2) investavimo strategijos ir investavimo apribojimų, įskaitant bendros rizikos masto ir taikomo finansinio sverto apskaičiavimą;
3) skolinimosi, skolinimo ir perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų investicinių priemonių, kurių suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas neturi, pardavimo apribojimų;
4) turto vertinimo ir apskaitos;
5) investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ir išpirkimo kainos apskaičiavimo, grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo klaidų ir kompensavimo investuotojams;
6) pajamų paskirstymo ir reinvestavimo;
7) informacijos atskleidimo, įskaitant jos atskleidimą prospekte, pagrindinės informacijos investuotojams dokumente, periodinėse ataskaitose ir statistinių duomenų ataskaitose, ir finansinės atskaitomybės;
8) investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarkos;
9) santykių su dalyviais;
10) jungimo ir kitokio pertvarkymo;
11) veiklos nutraukimo ir panaikinimo ar likvidavimo;
12) dalyvių registro tvarkymo;
13) leidimų suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams išdavimo ir su jų steigimo dokumentų ir prospektų tvirtinimu susijusių mokesčių;
14) dalyvių naudojimosi balsavimo teisėmis ir kitomis jų teisėmis, susijusiomis su šios dalies 1–13 punktais.
Valdymo įmonė taip pat privalo laikytis suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nustatytų reikalavimų.
Valdymo įmonė privalo turėti priemones ir procedūras, užtikrinančias tinkamą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų laikymąsi, ir jas naudoti arba taikyti.
Priežiūros institucija prižiūri, kaip valdymo įmonė laikosi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų.
Jeigu valdymo įmonė pažeidžia teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija nurodo jai pašalinti pažeidimus ir apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Jeigu valdymo įmonė atsisako pateikti priežiūros institucijai šio įstatymo 123 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją ar nenutraukia pažeidimų per priežiūros institucijos nustatytą terminą, priežiūros institucija apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Jeigu valdymo įmonė, nepaisydama savo buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos priemonės yra nepakankamos ar konkreti priemonė negali būti pritaikyta, ir toliau atsisako pateikti priežiūros institucijai jos prašomą informaciją ar toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, imtis šio įstatymo 123 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių, taip pat reikalauti, kad valdymo įmonė nutrauktų atitinkamo suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymą.
Apie priemones, kurių ėmėsi šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, priežiūros institucija nedelsdama privalo pranešti valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Jeigu yra pagrindas įtarti, kad valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju nesiėmė pakankamų veiksmų, priežiūros institucija apie tai gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
Priežiūros institucija nedelsdama praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai apie nustatytus visus su jos valdomu Lietuvos Respublikoje įsteigtu suderintuoju kolektyvinio investavimo subjektu susijusius veiklos trūkumus, sutrikimus ir pažeidimus, priežiūros institucijos nuomone, galinčius turėti esminį poveikį valdymo įmonės gebėjimui tinkamai atlikti su suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu susijusias pareigas ar laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Tuo atveju, kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija, prieš panaikindama valdymo įmonės licencijos galiojimą, konsultuojasi su priežiūros institucija, priežiūros institucija turi teisę imtis priemonių, būtinų investuotojų interesams apsaugoti, įskaitant teisę uždrausti valdymo įmonei sudaryti sandorius Lietuvos Respublikoje.
Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.
VIII SKYRIUS
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ RŪŠYS
PIRMASIS SKIRSNIS
SPECIALIEJI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI
130 straipsnis. Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų steigimo dokumentams taikomos nuostatos
Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi šio įstatymo reikalavimai, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip.
Specialiųjų investicinių fondų taisyklėse, be šio įstatymo 70 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta:
1) investavimo į specialųjį investicinį fondą rizikos, jų aprašymas nurodant, kad investavimas į specialųjį investicinį fondą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o investavimas į nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo investicinį fondą – su ilgalaike rizika;
2) kolektyvinio investavimo subjekto, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti pasinaudojant šio įstatymo 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta teise, pavadinimas, investavimo strategija ir visų su investavimu į jį susijusių išlaidų dydžiai;
3) nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) atrankos kriterijai (nepriklausomo turto vertintojo profesinė patirtis, specializacija ir kita), nepriklausomo (nepriklausomų) turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) keitimo principai.
Specialiųjų investicinių bendrovių įstatuose, be šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta šio straipsnio 2 dalyje nustatyta informacija.
Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams netaikomi šio įstatymo VI skyriaus trečiasis skirsnis ir VII skyrius. Kitos šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šiame skyriuje nenustatyta kitaip.
Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektams šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.
Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms gali būti netaikomi šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai dėl turto perleidimo ir įsigijimo, jei sandorį sudaryti būtina, veikiant geriausiomis šiam kolektyvinio investavimo subjektui ir jo dalyviams sąlygomis ir jų interesais, ir šio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir (arba) prospekte yra numatytos priemonės, skirtos tokio pobūdžio sandorių atitikčiai dalyvių interesams ir interesų konfliktų valdymui užtikrinti.
131 straipsnis. Bendrosios specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo taisyklės
Suėjus 6 mėnesiams nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti naujo specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą, tą subjektą valdančios valdymo įmonės investicijos į jį negali viršyti 30 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.
Valdymo įmonė savo valdomo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita gali įsigyti šio įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos akcijų, suteikiančių balso teisę.
Valdymo įmonė savo valdomo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto lėšomis gali įsigyti šio įstatymo 145 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų valdymo įmonės akcijų, suteikiančių balso teisę.
Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta teise pasinaudojusi valdymo įmonė privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsigijimo sandorio sudarymo raštu pranešti apie jį priežiūros institucijai. Kartu su pranešimu priežiūros institucijai turi būti pateikiama:
1) valdymo įmonės valdybos sprendimas su jame nurodyta atitinkamo investavimo objekto įsigijimo kaina;
2) įsigijimo motyvai;
3) kai įsigyjami šio įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose išvardyti investavimo objektai, – nekilnojamojo turto vertintojo išvada.
Specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, sudarydama sandorį dėl kolektyvinio investavimo turtą sudarančių investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo, privalo užtikrinti, kad tokio sandorio objektu esančios investicinės priemonės bus įsigytos iki tokio sandorio įvykdymo termino.
132 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų įsigijimas ir išpirkimas
Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos įsigyjami šio įstatymo 47, 49 straipsniuose ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 133 straipsnyje nurodytus atvejus.
Šio įstatymo 47straipsnio 2, 3 dalyse ir 49 straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams. Šių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos įsigyjami kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospektuose nustatyta tvarka ir terminais.
Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos išperkami ir už juos su investuotojais atsiskaitoma kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nustatyta tvarka ir terminais. Atsiskaityti už išpirktus specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo paraiškos išpirkti investicinius vienetus ar akcijas pateikimo dienos. Jeigu specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta kita paraiškų išpirkti investicinius vienetus ar akcijas vykdymo diena, 30 kalendorinių dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytos dienos. Investuotojų pateiktos paraiškos išpirkti atvirojo tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas privalo būti vykdomos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
Nekilnojamojo turto ar privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė turi teisę atidėti šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atsiskaitymo už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas terminą, kai išperkamų investicinių vienetų ar akcijų bendra vertė viršija subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nustatytą vertę, kuri negali būti mažesnė negu 10 procentų subjekto grynųjų aktyvų vertės, arba išimtiniais atvejais, kai nepakanka lėšų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų investavimo objektų pardavimas būtų nuostolingas. Atsiskaitymas gali būti atidedamas tik tuo atveju, kai tokia valdymo įmonės teisė nustatyta subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte. Atsiskaitymo už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai.
133 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų apmokėjimas nepiniginiu įnašu
Specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos gali būti apmokami juos apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu.
Nepiniginiu įnašu gali būti tik specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją atitinkantis turtas. Nepiniginiu įnašu negali būti iš civilinės apyvartos išimtas turtas, taip pat darbai ir paslaugos.
Įsigyjamus investicinius vienetus ar akcijas apmokant nepiniginiu įnašu, įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo. Be įprastai turto vertinimo ataskaitoje pateikiamos informacijos, joje papildomai turi būti:
1) nurodytas už nepiniginį įnašą numatomų įsigyti investicinių vienetų ar akcijų skaičius;
2) pateikta išvada, ar nustatyta nepiniginio įnašo vertė atitinka investicinių vienetų ar akcijų, numatomų išleisti už šį įnašą, skaičių pagal jų verčių sumą.
Turto vertinimo ataskaita turi būti pateikta specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui ar jo valdymo įmonei iki investicinių vienetų ar akcijų įsigijimo. Nepiniginio įnašo įvertinimo suma turi būti patvirtinta valdymo įmonės valdybos.
Valdymo įmonė privalo nepiniginio įnašo vertinimo metu tinkamai informuoti savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto dalyvius apie tai, kad yra vertinamas nepiniginis įnašas, ir sudaryti galimybę visiems to pareikalavusiems kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams susipažinti su turto vertinimo ataskaita.
Investicinių vienetų ar akcijų, kurie apmokami nepiniginiu įnašu, verčių suma negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo vertę.
Investiciniai vienetai ar akcijos laikomi apmokėtais, kai juos įsigyjantis asmuo perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) kolektyvinio investavimo subjekto nuosavybėn.
Šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalys netaikomos investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms, kurių įstatuose nustatyta, kokiu būdu:
1) užtikrinama, kad nepiniginio įnašo vertė atitinka investicinių vienetų ar akcijų, numatomų išleisti už šį įnašą, skaičių pagal jų verčių sumą;
2) sudaroma galimybė visiems to pareikalavusiems kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams susipažinti su šios dalies 1 punkte nurodytos atitikties pagrindimo dokumentais.
134 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos skelbimas
Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė privalo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą, kai jas parduoda ar išperka.
Atvirojo tipo nekilnojamojo turto ar privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų vertės turi būti skelbiamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, o atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, – ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
135 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų prospektų turinys
Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente, be šiame įstatyme nustatytos informacijos, turi būti aiškiai įvardytas su investavimu į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus susijusios rizikos pobūdis ir nurodoma, kad investavimas į specialųjį kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o investavimas į nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektus – su ilgalaike rizika, atsižvelgiant į numatomą subjekto veiklos laikotarpį.
136 straipsnis. Laikinas specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo sustabdymas
Teisę laikinai sustabdyti specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimą turi valdymo įmonė.
Investicinių vienetų ar akcijų platinimas gali būti laikinai sustabdytas tik tuo atveju, jeigu tokia teisė iš anksto numatyta specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, kai specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai pasiekia jo steigimo dokumentuose nustatytą didžiausią dydį.
Apie laikiną platinimo sustabdymą valdymo įmonė privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos raštu pranešti priežiūros institucijai.
ANTRASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO Į PERLEIDŽIAMUOSIUS VERTYBINIUS POPIERIUS SUBJEKTAI
137 straipsnis. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų ypatumai
Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi visi šiame įstatyme suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms nustatyti reikalavimai, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.
138 straipsnis. Nekilnojamojo turto vertinimas
Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto investicinė bendrovė-valdytoja privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus vertintų bent vienas nepriklausomas, teisę verstis nekilnojamojo turto vertinimo veikla turintis turto vertintojas.
Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus, esančius ne Lietuvos Respublikoje, vertintų bent vienas tos valstybės teisės aktuose nustatytus nekilnojamojo turto vertintojams taikomus reikalavimus atitinkantis nekilnojamojo turto vertintojas.
Pareiga įrodyti, kad kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės nekilnojamojo turto vertintojas atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, tenka valdymo įmonei ar investicinei bendrovei-valdytojai.
Nepriklausomu nekilnojamojo turto vertintoju negali būti tos pačios valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą saugančio depozitoriumo vadovai ar darbuotojai. Tas pats nepriklausomas nekilnojamojo turto vertintojas gali atlikti to paties kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės.
Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad nepriklausomas turto vertintojas:
1) atliktų kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančio nekilnojamojo turto objekto vertinimą, kurio pagrindu būtų skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;
2) ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesį iki nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo sandorio sudarymo atliktų ketinamo parduoti kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančio ar ketinamo įsigyti nekilnojamojo turto objekto vertinimą, išskyrus šio įstatymo 142 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.
Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti atlikti papildomą nepriklausomą nekilnojamojo turto vertinimą, nedalyvaujant ankstesnį turto vertinimą atlikusiam (atlikusiems) vertintojui (vertintojams), kai:
1) atliktas turto vertinimas neatitinka kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimų;
2) yra pagrindas manyti, kad atliktas turto vertinimas gali neatitikti teisės aktų reikalavimų ir tuo gali būti pažeisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai.
139 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų pagrindinės investavimo taisyklės ir ypatumai
140 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektai
Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti:
1) atskirą nekilnojamojo turto objektą sudaranti žemė, pastatai ir (arba) patalpos;
2) statomi nekilnojamojo turto objektai, kuriuos numatoma pastatyti per priimtiną laikotarpį;
3) bendrovių, kurių pagrindinę veiklą sudaro nekilnojamojo turto įsigijimas, rekonstravimas, nuoma, prekyba ir (arba) plėtra (nekilnojamojo turto bendrovės), vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, jeigu tokių bendrovių turtas investuotas į šio straipsnio reikalavimus atitinkantį nekilnojamąjį turtą;
4) kitose valstybėse narėse įsteigtų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų, kurių priežiūra yra ne mažiau griežta, negu nustatyta Lietuvos Respublikoje, investiciniai vienetai ar akcijos;
5) kilnojamasis turtas ir įrenginiai, būtini kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelyje esančiam nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti;
6) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje;
7) kitos šio įstatymo 79, 83 ir 84 straipsniuose išvardytos investicinės priemonės.
Draudžiama įsigyti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančius šio straipsnio 1 dalyje išvardytus objektus, jeigu:
1) nuosavybės teisė į objektą yra apribota ir tai gali lemti nuosavybės teisės praradimą;
2) objektas neįregistruotas viešajame registre.
Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą, išskyrus šio įstatymo 141 straipsnio 8 dalyje nustatytą laikotarpį, privalo sudaryti ne mažiau kaip keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai.
141 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų investicinių priemonių portfelio diversifikavimas
Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų. Skaičiuojant šio straipsnio 3 dalyje nustatytas didžiausias leidžiamas investavimo ribas, kiekviena viename pastate esančių patalpų, kurios teisės aktų nustatyta tvarka yra suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir kurioms suteiktas unikalus numeris, laikytina atskiru (vienu) nekilnojamojo turto objektu.
Ne daugiau kaip 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 79 straipsnyje ir 137 straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones, laikantis šio įstatymo 80, 81, 83 ir 84 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
Į vieną nekilnojamojo turto objektą ir (ar) nekilnojamojo turto bendrovę gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. Šis investavimo apribojimas netaikomas investicijoms į specialiai įsteigtas kontroliuojamąsias bendroves – bendroves, kurias, darydamas tiesioginį lemiamą poveikį, kontroliuoja nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas, – jeigu šios bendrovės gautas lėšas investuoja į nekilnojamojo turto objektus, su sąlyga, kad:
1) kontroliuojamoji bendrovė laikosi visų šiame skirsnyje nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektams keliamų turto investavimo reikalavimų, kai nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas į tokią bendrovę investuoja 100 procentų jo turtą sudarančių grynųjų aktyvų;
2) nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas kartu su kontroliuojamąja bendrove laikosi visų šiame skirsnyje nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektams keliamų turto investavimo reikalavimų, kai nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas į kontroliuojamąją bendrovę investuoja daugiau kaip 30 procentų, tačiau mažiau kaip 100 procentų jo turtą sudarančių grynųjų aktyvų;
3) depozitoriumui pateikiami visi su investicijomis į kontroliuojamąją bendrovę susiję dokumentai ir informacija, reikalingi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytoms depozitoriumo funkcijoms tinkamai atlikti.
Bendra investicijų į šio įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus nekilnojamojo turto objektus suma negali viršyti 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
Bendra investicijų į nekilnojamojo turto objektą ir jo eksploatacijai būtiną kilnojamąjį turtą ir (ar) įrenginius suma negali viršyti 40 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
Bendra investicijų į tos pačios nekilnojamojo turto bendrovės išleistus vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ir įsipareigojimų, atsirandančių kolektyvinio investavimo subjektui dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių su ta bendrove, suma negali viršyti 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
Bendra investicijų į šio straipsnio 6 dalyje nurodytas investicines priemones ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytus investavimo objektus, į kuriuos yra investavusi tokia nekilnojamojo turto bendrovė ir į ją investuojantis nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas, suma negali viršyti 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
Įsteigto naujo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelis 4 metus nuo dienos, kai priežiūros institucija šio įstatymo nustatyta tvarka išdavė investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją, leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės pareigos nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo 131 ir 140 straipsnių reikalavimų.
Tuo atveju, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės, neatitiktis investavimo reikalavimams turi būti pašalinta kuo greičiau, ne vėliau kaip per vienus metus.
Pasibaigus šio straipsnio 8 dalyje nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu pranešti priežiūros institucijai, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.
142 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas
Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principais ir tvarka, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.
Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarantys nekilnojamojo turto objektai yra laikomi įvertintais, jeigu jų vertė buvo nustatyta ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius ir tik tuo atveju, jeigu nebuvo esminių ekonominių ar nekilnojamojo turto rinkos kainų pasikeitimų, dėl kurių reikia atlikti naują vertinimą.
143 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų metų ataskaitos turinys
Kartu su nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, turi būti pateikta:
1) informacija apie pelną ir (arba) nuostolius, turėtus per finansinius metus pardavus kiekvieną nekilnojamojo turto objektą;
2) informacija apie nekilnojamojo turto agentūras, kurių paslaugomis valdydama subjekto turtą naudojasi kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė;
3) paskutinė nekilnojamojo turto vertintojų nustatyta kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelį sudarančio nekilnojamojo turto objekto vertė;
4) informacija apie šio įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje numatytas kontroliuojamąsias bendroves pagal priežiūros institucijos nustatytą tvarką.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PRIVATAUS KAPITALO KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI
144 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų pagrindinės investavimo taisyklės ir ypatumai
145 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektai
Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti:
1) steigiamų naujų įmonių vertybiniai popieriai ir (arba) veikiančių įmonių išleisti vertybiniai popieriai, kurie nėra įtraukti į prekybą šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose išvardytose rinkose;
2) šio straipsnio 1 punkte nurodytų įmonių, kurių vertybinių popierių yra įsigijęs privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas, išleistos pinigų rinkos priemonės, jeigu jos nėra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose išvardytose rinkose;
3) šio įstatymo 79, 83 ir 84 straipsniuose išvardytos investicinės priemonės ir finansinės priemonės, kurios įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje, tačiau nėra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus atitinkančiose rinkose;
4) bendrovių akcijos, kurios yra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose išvardytose rinkose, jeigu šių privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto įsigytų akcijų nominaliųjų verčių suma sudaro ne mažiau kaip 1/10 bendrovės įstatinio kapitalo;
5) kiti privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto esmei neprieštaraujantys kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nurodyti investavimo objektai.
146 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų investicinių priemonių portfelio diversifikavimas
Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.
Į kiekvieną šio įstatymo 145 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytą investavimo objektą gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų, o į šio įstatymo 145 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus investavimo objektus – ne daugiau kaip 20 procentų subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. Šie investavimo apribojimai netaikomi investicijoms į kontroliuojamąsias bendroves – specialiai įsteigtas bendroves, kurias, darydamas tiesioginį lemiamą poveikį, kontroliuoja privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas, – jeigu šios bendrovės gautas lėšas investuoja į šio įstatymo 145 straipsnyje nurodytus objektus, su sąlyga, kad:
1) kontroliuojamoji bendrovė laikosi visų šiame skirsnyje privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams nustatytų turto investavimo reikalavimų, kai privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas į tokią bendrovę investuoja 100 procentų jo turtą sudarančių grynųjų aktyvų;
2) privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas kartu su kontroliuojamąja bendrove laikosi visų šiame skirsnyje privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams nustatytų turto investavimo reikalavimų, kai privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas į kontroliuojamąją bendrovę investuoja daugiau kaip 30 procentų, tačiau mažiau kaip 100 procentų jo turtą sudarančių grynųjų aktyvų;
3) depozitoriumui pateikiami visi su investicijomis į kontroliuojamąją bendrovę susiję dokumentai ir informacija, reikalingi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose depozitoriumų veiklą, nustatytoms depozitoriumo funkcijoms tinkamai atlikti.
Įsteigto naujo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelis 4 metus nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jo steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės pareigos privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo 131 ir 145 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
Tuo atveju, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės, neatitiktis turi būti pašalinta kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus metus. Šis terminas gali būti ilgesnis tik išskirtiniais atvejais, kai valdymo įmonė negali ištaisyti padėties dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Tokiu atveju, pasibaigus vienų metų terminui, valdymo įmonė privalo nedelsdama raštu apie susidariusią padėtį ir jos priežastis pranešti priežiūros institucijai. Pranešime taip pat turi būti nurodytas planuojamas reikalavimo įvykdymo terminas.
Pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui, investavimo taisyklių reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė visais atvejais privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu pranešti priežiūros institucijai, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pagrįstą pažeidimo ištaisymo terminą.
147 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas
Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais ir tvarka, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.
148 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų metų ataskaitos turinys
Kartu su privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, turi būti pateikta:
1) informacija apie kiekvienos šio įstatymo 145 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos įmonės, į kurios vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones yra investuotas subjekto turtas, veiklos rezultatus;
2) informacija apie pelną ir (ar) nuostolius, turėtus per finansinius metus pardavus atskirų šio įstatymo 145 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytų įmonių išleistus vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones;
3) informacija apie šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje numatytas kontroliuojamąsias bendroves pagal priežiūros institucijos nustatytą tvarką.
PENKTASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI, INVESTUOJANTYS Į KITUS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTUS
149 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, pagrindinės turto investavimo taisyklės ir ypatumai
150 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investavimo objektai
Kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turtą gali sudaryti:
1) kitose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos;
2) kitoje valstybėje narėje ir (arba) trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų, neatitinkančių Europos Sąjungos teisės reikalavimų, investiciniai vienetai ar akcijos, jeigu tokie subjektai ir (arba) jų valdymo įmonės investuotojų interesų apsaugos tikslais yra licencijuojami ir (arba) prižiūrimi, o priežiūros institucija ir kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija yra sudariusios susitarimą, užtikrinantį tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą;
3) kitos šio įstatymo 79 ir 84 straipsniuose išvardytos investavimo priemonės;
4) kitos finansinės priemonės, kurios įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje, tačiau nėra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiose rinkose.
Pareiga įrodyti, kad kolektyvinio investavimo subjektas, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti, atitinka šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, tenka valdymo įmonei.
151 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investicinių priemonių portfelio diversifikavimas
Kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.
Iki 50 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.
Iki 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.
Ne daugiau kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 79 straipsnyje ir 150 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas priemones, laikantis šio įstatymo 80, 81, 83 ir 84 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
Bendra investicijų į šio straipsnio 3 dalyje numatytus kolektyvinio investavimo subjektus suma negali viršyti 60 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų.
Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos investavimo ribos gali būti išplėstos atitinkamai iki 100 ir 50 procentų, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti didesnė grynųjų aktyvų dalis, yra iš anksto įvardytas kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte, atskleidžiant jo investavimo strategiją ir visų su investavimu į jį susijusių mokesčių ir išlaidų dydžius. Tokiu atveju, siekiant gauti priežiūros institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, steigimo dokumentus arba šių dokumentų pakeitimus, priežiūros institucijai turi būti pateikti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto, į kurį ketinama investuoti didesnė grynųjų aktyvų dalis, steigimo dokumentai ir prospektas.
Visais atvejais šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė privalo laikytis šio įstatymo 81 straipsnyje nustatytų apribojimų.
Skolinių įsipareigojimų vienai kredito įstaigai dalis kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelyje negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.
Investicijų į kito kolektyvinio investavimo subjekto atskirų subfondų investicinius vienetus ar akcijas dalys turi būti sudedamos ir visais atvejais jų suma negali viršyti šio straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse nustatytų leidžiamų ribų.
Įsteigto naujo šios rūšies kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelis 6 mėnesius nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją, leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Tokio subjekto portfeliui taip pat taikomi šio įstatymo 86 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai.
152 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, metų ataskaitos turinys
Kartu su kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, metų ataskaita, be šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, turi būti pateikta:
1) informacija apie pelną ir (arba) nuostolius, turėtus per finansinius metus įsigijus ar pardavus kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančius kiekvieno šio įstatymo 151 straipsnio 6 dalyje nustatyto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;
2) informacija apie kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investiciniai vienetai ar akcijos finansinių metų pabaigoje sudarė subjekto investicinių priemonių portfelį, veiklos rezultatus.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
UŽDAROJO TIPO KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI
153 straipsnis. Uždarojo tipo investicinės bendrovės ypatumai
Uždarojo tipo investicinei bendrovei taikomi tie patys reikalavimai kaip ir investicinei kintamojo kapitalo bendrovei, jeigu šiame įstatyme nenurodyta kitaip.
Uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose, be šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 1, 3–9 punktuose nustatytos informacijos, turi būti nurodyta:
1) bendrovės tipas (uždarojo tipo investicinė bendrovė);
2) kad bendrovės akcijos nėra išperkamos akcininkui pareikalavus;
3) dividendų, dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį bendrovės akcininkams išmokėjimo tvarka;
4) naujų bendrovės akcijų išleidimo procedūra ir atsiskaitymo už jas terminai;
5) informacija, ar naujų bendrovės akcijų emisijų akcijos gali būti siūlomos ne bendrovės akcininkams, jeigu esami bendrovės akcininkai per šiame straipsnyje nustatytą akcijoms pasirašyti skirtą terminą nepasirašys visų numatytų išleisti bendrovės akcijų;
6) kita informacija, kurią privaloma nurodyti pagal šį įstatymą.
Uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:
1) nustatyti didžiausią sumą, už kurią gali būti pasirašytos bendrovės akcijos, ir
2) įgalioti valdymo įmonės valdybą per visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime nurodytą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis negu 5 metai nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dienos, priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo neviršijant šios dalies 1 punkte nurodytos sumos.
Šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nurodoma:
1) visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu nustatyta didžiausia suma, už kurią gali būti pasirašytos bendrovės akcijos, ir
2) įstatinio kapitalo dydis, kuris atitinka pasirašytojo kapitalo dydį (pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių sumą arba grynųjų aktyvų vertę, jeigu akcijos neturi nominaliosios vertės) vėliausiu iš šių terminų: bendrovės įregistravimo, leidimo vykdyti veiklą gavimo arba šios dalies 1 punkte nurodyto visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dieną.
Uždarojo tipo investicinėje bendrovėje, kuri yra išleidusi skirtingų klasių akcijas, šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti sprendimai priimami, jeigu jiems balsuodami atskirai pritaria kiekvienos tų klasių akcijų savininkai, su kurių teisėmis yra susiję šie sprendimai.
Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliojimo terminui pasibaigus, toks įgaliojimas gali būti suteiktas naujam, ne ilgesniam kaip 5 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių.
Dokumentas, kuriuo patvirtinamas šio straipsnio 3 dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Jeigu uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatyta didžiausia suma, už kurią gali būti pasirašytos šios bendrovės akcijos, dokumentas, kuriuo patvirtinamas jos pasirašytojo kapitalo dydis (pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma), apskaičiuotas ataskaitinių finansinių metų pabaigos dieną, per 30 dienų nuo bendrovės ataskaitinių finansinių metų pabaigos turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Informacija apie valdymo įmonės arba uždarojo tipo investicinės bendrovės-valdytojos valdybos sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo neviršijant uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nurodytos didžiausios sumos, už kurią gali būti pasirašytos akcijos, uždarojo tipo investicinės bendrovės akcininkams atskleidžiama bendrovės įstatuose nustatyta tvarka.
Uždarojo tipo investicinės bendrovės, kurios įstatuose numatoma išleisti akcijas, nesuteikiančias teisės į dividendus, veiklos terminas negali būti ilgesnis kaip 10 metų.
Visų uždarojo tipo investicinės bendrovės išleistų paprastųjų vardinių akcijų nominalioji vertė turi būti vienoda.
Uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas tik akcijų priedais ar papildomais įnašais visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.
Didinant įstatinį kapitalą papildomais įnašais, išleidžiamas akcijas įsigyti gali tik esami uždarojo tipo investicinės bendrovės akcininkai proporcingai savo turimų akcijų skaičiui. Akcijos gali būti siūlomos ne bendrovės akcininkams tik tuo atveju, jeigu esami bendrovės akcininkai per uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, nepasirašo visų numatytų išleisti bendrovės akcijų. Naujos akcijų emisijos akcijos privalo būti apmokamos pinigais per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 darbo dienų.
Uždarojo tipo investicinės bendrovės akcijų emisijos prospektas privalo būti parengtas laikantis priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų.
Tais atvejais, kai taikoma šio straipsnio 4 dalis ir uždarojo tipo investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo, dėl kurio įstatinis kapitalas netampa mažesnis nei įstatuose nurodytas įstatinio kapitalo dydis, Akcinių bendrovių įstatymo 52 straipsnio 11 dalis netaikoma. Uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatinis kapitalas laikomas sumažintu uždarojo tipo investicinei bendrovei tinkamai įvykdžius Akcinių bendrovių įstatymo 53 straipsnyje nustatytas pareigas dėl akcininkų ir kreditorių informavimo bei uždarojo tipo investicinės bendrovės prievolių vykdymo užtikrinimo ir išsprendus ginčus dėl prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo, jeigu tokių buvo, ir valdymo įmonei arba uždarojo tipo investicinės bendrovės-valdytojos valdybai paskelbus apie sumažintą uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatinį kapitalą valdymo įmonės ir (arba) uždarojo tipo investicinės bendrovės interneto svetainėje. Akcinių bendrovių įstatymo 52 straipsnio 9 dalis ir 53 straipsnio 6, 7 ir 8 dalys taikomos mutatis mutandis, įstatų pateikimą ir įregistravimą Juridinių asmenų registre pakeičiant informacijos apie sumažintą uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatinį kapitalą paskelbimu uždarojo tipo investicinės bendrovės ir (arba) valdymo įmonės interneto svetainėje.
Ne anksčiau kaip prieš 30 dienų iki sprendimo paskirti dividendus priėmimo privalo būti sudarytas ir auditoriaus patikrintas uždarojo tipo investicinės bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu sprendimas išmokėti dividendus priimamas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Dividendai bendrovės akcininkams išmokami uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytais terminais ir tvarka.
Uždarojo tipo investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimą skirti ir išmokėti dividendus, esant Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytoms aplinkybėms, išskyrus atvejus, kai investicinės bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose nurodytas bendrovės turtas yra arba išmokėjus dividendus tampa bent 1,5 karto mažesnis nei šiose ataskaitose nurodytų bendrovės įsipareigojimų kreditoriams suma ir (arba) grynųjų aktyvų vertės dydis nebeatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų. Apie tai, kad, išmokėjus dividendus, investicinės bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą, nurodoma bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose.
Uždarojo tipo investicinė bendrovė turi teisę įsigyti savų akcijų, laikydamasi Akcinių bendrovių įstatymo nustatytų reikalavimų. Tuo atveju, kai uždarojo tipo investicinė bendrovė akcininko reikalavimu išperka jam priklausančias akcijas, šiam išpirkimui (kai įsigyjamos savos akcijos arba kai šias akcijas įsigyja patronuojamoji bendrovė) netaikomi. Akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsnio 1, 2, 4, 5, 11, 12 ir 13 dalyse nustatyti reikalavimai, jei savų akcijų įsigijimo šioje dalyje nurodytu atveju tvarka nustatyta uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose. Akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsnio 14 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi mutatis mutandis. Įsigijus šias akcijas, investicinės bendrovės nuosavas kapitalas negali tapti mažesnis už įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą.
Uždarojo tipo investicinės bendrovės investicijų portfelį sudarantis turtas turi būti vertinamas reguliariai, uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytu dažnumu, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Bendrovė privalo atlikti naują investicinių priemonių portfelį sudarančio turto vertinimą kiekvieną kartą išleisdama naują akcijų emisiją arba išpirkdama akcijas, taip pat įvykus esminiams rinkos pokyčiams, galintiems turėti įtakos turto vertei.
Uždarojo tipo investicinės bendrovės grynųjų aktyvų dydis ir akcijos grynoji vertė skelbiami uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatyta tvarka ir dažnumu, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus.
Pasibaigus uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytam bendrovės veiklos laikotarpiui, bendrovės turtas parduodamas ir po skolinių įsipareigojimų įvykdymo likę pinigai padalijami bendrovės akcininkams proporcingai turimų akcijų skaičiui.
154 straipsnis. Uždarojo tipo investicinio fondo ypatumai
Uždarojo tipo investiciniams fondams taikomi tie patys reikalavimai kaip ir atvirojo tipo specialiesiems investiciniams fondams, jeigu šiame straipsnyje nenurodyta kitaip.
Uždarojo tipo investicinio fondo pavadinime turi būti žodžių junginys „uždarojo tipo“.
Uždarojo tipo investicinio fondo taisyklėse, be šio įstatymo 70 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti aiškiai nurodytas fondo tipas, terminas, kuriam jis įsteigtas, jeigu nustatytas, ir pateiktas įspėjimas, kad fondo investiciniai vienetai nėra išperkami dalyviui pareikalavus. Laikantis šiame įstatyme nustatytų investicinių vienetų arba akcijų platinimui taikomų reikalavimų, uždarojo tipo investicinio fondo taisyklėse gali būti nustatytas ribotas dalyvių ir (arba) fondo investicinių vienetų skaičius.
Uždarojo tipo investicinio fondo, kurio taisyklėse numatoma išleisti investicinius vienetus, nesuteikiančius teisės į investicinių pajamų dalį, veiklos laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 10 metų.
Uždarojo tipo investicinis fondas panaikinamas valdymo įmonės sprendimu tik išpirkus visus fondo dalyviams priklausančius investicinius vienetus ir atsiskaičius su fondo dalyviais pinigais.
155 straipsnis. Esminiai uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir prospekto pakeitimai
Esminiai uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir (arba) prospekto pakeitimai, turintys įtakos dalyvių interesams, gali būti atliekami tik tuo atveju, jeigu tam neprieštarauja nė vienas uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis. Esant minėtiems pakeitimams, uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai turi teisę priežiūros institucijos nustatyta tvarka reikalauti, kad jų turimi investiciniai vienetai ar akcijos būtų išpirkti be jokių atskaitymų.
Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių informavimo apie esminius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir (arba) prospekto pakeitimus tvarką ir pavyzdinį esminių pakeitimų sąrašą nustato priežiūros institucija.
156 straipsnis. Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektų platinimas ir reklama
Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektų reklaminio pobūdžio informacijoje, be šiame įstatyme nustatytų reklaminio pobūdžio informacijai taikomų reikalavimų, turi būti aiškiai ir suprantamai įvardijama, kad investuotojo teisė pareikalauti išpirkti jam priklausančius investicinius vienetus ar akcijas yra apribota.
IX SKYRIUS
INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ ĮTRAUKIMAS Į PREKYBĄ LIETUVOS RESPUBLIKOJE VEIKIANČIOJE REGULIUOJAMOJE RINKOJE IR (ARBA) DAUGIAŠALĖJE PREKYBOS SISTEMOJE
157 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje
Remiantis šiuo įstatymu įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos gali būti įtraukiami į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, laikantis šiame įstatyme ir Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų taisyklių, reglamentuojančių finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, reikalavimų.
Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų įtraukimui į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje taikomos Vertybinių popierių įstatymo nuostatos.
Valdymo įmonės valdymo organo ar investicinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas įtraukti investicinės bendrovės akcijas ar investicinio fondo investicinius vienetus į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje taikomas visiems (ir po įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje išleistiems) kolektyvinio investavimo subjekto investiciniams vienetams ar akcijoms.
158 straipsnis. Prekyba investiciniais vienetais ar akcijomis reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje
Prekyba kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais ar akcijomis reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje vyksta pagal reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos taisykles.
159 straipsnis. Informacijos atskleidimas
Informacija apie tai, kad kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, turi būti nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte, nurodant atitinkamos reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos pavadinimą.
Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto ir specialiojo atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, pagal šį įstatymą parengtas prospektas ir vėlesni jo pakeitimai turi būti paskelbti Vertybinių popierių įstatymo 9 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti šioje dalyje nurodytos pareigos papildomai skelbti prospektą išimtis.
Valdymo įmonė reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos operatoriui privalo pranešti:
1) investicinių vienetų ar akcijų kainą, apskaičiuotą laikantis šio įstatymo 49 straipsnyje nustatytos tvarkos;
2) išleistų, išpirktų ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje įtrauktų investicinių vienetų ar akcijų skaičių jam pasikeitus;
3) visus indeksą atkartojančio kolektyvinio investavimo subjekto finansinių priemonių portfelio sudėties pasikeitimus;
4) kitą reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos taisyklėse nurodytą informaciją.
Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti pranešimai turi būti pateikiami kiekvieną prekybos reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje dieną.
Siekiant užtikrinti investuotojo galimybę tinkamai ir laiku palyginti investicinių vienetų ar akcijų kainą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje su šio įstatymo 49 straipsnyje nurodyta tvarka apskaičiuota investicinių vienetų ar akcijų kaina, šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytą informaciją reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos operatorius privalo viešai skelbti kiekvieną prekybos reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje dieną.
Papildomi šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos pranešimo ir skelbimo reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje reikalavimai nurodyti reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus nustatytose taisyklėse.
160 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų apskaita
Kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, kurie yra įtraukti į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje arba platinami reguliuojamos rinkos operatoriaus ir (arba) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis, turi būti traukiami į apskaitą vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymu.
X SKYRIUS
VALDYMO ĮMONIŲ, KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ IR DEPOZITORIUMŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA
PIRMASIS SKIRSNIS
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA, JOS FUNKCIJOS IR TEISĖS
161 straipsnis. Priežiūros institucija
Valdymo įmonių, kolektyvinio investavimo subjektų ir depozitoriumų veiklą prižiūri priežiūros institucija.
Priežiūros institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.
162 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos ir teisės
Priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:
1) išduoda valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms-valdytojoms veiklos licencijas ir panaikina jų galiojimą;
2) išduoda leidimus patvirtinti investicinių fondų taisykles, investicinių bendrovių įstatus ir jų pakeitimus bei kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus, taip pat atšaukia arba panaikina jų galiojimą;
3) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri valdymo įmonių, kolektyvinio investavimo subjektų ir depozitoriumų veiklą;
4) nuolat atnaujina ir savo interneto svetainėje lietuvių ir anglų kalbomis skelbia kolektyvinio investavimo subjektų steigimą ir veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus;
5) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose, taip pat Reglamente (ES) 2017/1131 nustatytas funkcijas.
Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) reikalauti, kad valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditoriai pateiktų informaciją apie šių subjektų auditą;
2) imtis teisės aktuose nustatytų priemonių, kad investicinės bendrovės, valdymo įmonės ar depozitoriumai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų reikalavimų;
3) imtis visų reikalingų teisės aktuose nustatytų priemonių dėl Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo įmonės ir Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto, jeigu jie pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.
163 straipsnis. Priežiūros tikslu gautos informacijos apsauga
Informacijai, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugoti taikomos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.
164 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės nagrinėjant kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai.
Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams nustatyti Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.
Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus arba valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, investuotojų ir (arba) dalyvių interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka valdymo įmonei ar investicinei bendrovei duoda šiuos privalomus nurodymus:
1) sustabdyti arba nutraukti investicinių vienetų (akcijų) platinimą arba išpirkimą;
2) ne ilgiau kaip 3 mėnesiams uždrausti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;
3) per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus ar veiklos trūkumus;
4) atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį;
5) nutraukti Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatytų reikalavimų neatitinkančio pagrindinės informacijos investuotojams dokumento viešą skelbimą bei teikimą investuotojams ir paskelbti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą;
6) priežiūros institucijai pateikti papildomą informaciją arba teikti dažniau, nei nustatyta teisės aktuose, informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;
7) viešai atskleisti papildomą informaciją;
8) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai.
Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų pažeidimus, valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (arba) investuotojų interesams, mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 421straipsnyje nustatyta tvarka, taikoma teismo leidimams, turi teisę prašyti teismo nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą. Priežiūros institucijos prašymus areštuoti turtą nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Jeigu priežiūros institucija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką ribojančius reikalavimus, pažeidimus arba jeigu valdymo įmonės veikla kelia grėsmę įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui, priežiūros institucija turi teisę valdymo įmonei ar investicinei bendrovei nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo.
Valdymo įmonės arba investicinės bendrovės privalo vykdyti šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdamos, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS
165 straipsnis. Priežiūros institucijos bendradarbiavimas su kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija
Priežiūros institucija, atlikdama šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis ir pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010), – su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija.
Priežiūros institucija bendradarbiauja su kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis ir teikia joms tarpusavio pagalbą net ir tais atvejais, kai tiriami veiksmai nėra laikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimu.
Jeigu yra pagrindas įtarti, kad asmenų, kurių priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, veiksmai ar neveikimas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje pažeidžia šio įstatymo priedo 3 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus, priežiūros institucija apie tai praneša atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai.
Jeigu kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija praneša priežiūros institucijai apie jos prižiūrimų asmenų galimus pažeidimus toje valstybėje, priežiūros institucija nedelsdama imasi reikiamų veiksmų ir apie tai praneša pranešimą pateikusiai kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai.
166 straipsnis. Bendradarbiavimas vykdant priežiūrą ir atliekant patikrinimus
Priežiūros institucija, atlikdama priežiūros funkcijas ir patikrinimus, bendradarbiauja su kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę kreiptis į kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijas su prašymu suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą.
Priežiūros institucija, gavusi kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos prašymą suteikti pagalbą atliekant patikrinimą, turi teisę:
1) pati atlikti patikrinimą;
2) leisti prašymą pateikusiai kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai pačiai atlikti patikrinimą;
3) pavesti auditoriams ar ekspertams atlikti patikrinimą.
Jeigu kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje patikrinimą atlieka tos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija, priežiūros institucija turi teisę prašyti, kad jos pareigūnai dalyvautų tos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos pareigūnams atliekant patikrinimą. Tokiu atveju visą patikrinimą kontroliuoja kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija.
Jeigu Lietuvos Respublikoje patikrinimą atlieka priežiūros institucija, kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija turi teisę prašyti, kad jos pareigūnai dalyvautų priežiūros institucijos pareigūnams atliekant patikrinimą. Tokiu atveju visą patikrinimą kontroliuoja priežiūros institucija.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).