Legalize
← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2007-07-10

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ATOMINĖS ELEKTRINĖS

Į S T A T Y M A S

2007 m. birželio 28 d. Nr. X-1231

Vilnius

PREAMBULĖ

Lietuvos Respublikos Seimas,

įgyvendindamas Nacionalinę energetikos strategiją ir atsižvelgdamas į Europos Sąjungos energetikos politikos strategiją;

siekdamas užtikrinti energijos tiekimą iš skirtingų, saugių, tausių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetančių energijos šaltinių ir skatinti ekonomikos augimą ateityje;

siekdamas apsaugoti Lietuvos Respublikos esminius interesus ir nacionalinį saugumą;

pabrėždamas europinės ir transatlantinės integracijos principų įgyvendinimo svarbą plėtojant Lietuvos energetikos sektorius ir užtikrinant šalies energetinį saugumą;

įvertindamas patirtį, sukauptą daugelį metų saugiai ir patikimai eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę;

įvertindamas privačių juridinių asmenų iniciatyvą, kurios pagrindu gali būti rengiamas, vystomas ir įgyvendinamas regioninės atominės elektrinės projektas Lietuvoje;

siekdamas pakeisti prarandamus elektros energijos generuojančių šaltinių galingumus dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir sudaryti teisines prielaidas pastatyti Lietuvoje naują atominę elektrinę, kurios galia bus nustatoma atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo rezultatus ir investuotojų susitarimus;

atsižvelgdamas į palankią ekonominę aplinką atominei elektrinei statyti;

atsižvelgdamas į branduolinės saugos reikalavimus ir Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis,

priima šį Atominės elektrinės įstatymą.

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas

Šio įstatymo paskirtis ir tikslas yra nustatyti naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo nuostatas, sudaryti teisines, finansines ir organizacines prielaidas naujos atominės elektrinės projektui įgyvendinti.

2 straipsnis. Sprendimas dėl naujos atominės elektrinės

Seimas pritaria naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Atominė elektrinė – visuma įrenginių ir pastatų, skirtų elektros arba elektros ir šilumos energijai gaminti naudojant branduolinį kurą.

2.

Investuotojai – nacionalinis investuotojas ir strateginiai partneriai.

3.

Nacionalinis investuotojas – privatus juridinis asmuo, nurodytas šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje.

4.

Projektas – plėtojamas ir įgyvendinamas naujos atominės elektrinės projektas, apimantis naujos atominės elektrinės galimybių studijos parengimą, projektavimą, statybą, finansavimą, eksploataciją, eksploatacijos nutraukimą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.

5.

Projekto įgyvendinimo bendrovė – privatus juridinis asmuo, įsteigtas projektui įgyvendinti.

6.

Rezervinė galia – elektros galios ir energijos gamybos potencialas, reikalingas dažniui ir galios srautams reguliuoti ir elektros energijai gaminti nenumatytais gamybos sumažėjimo ar vartojimo padidėjimo atvejais.

7.

Strateginiai partneriai – juridiniai asmenys, atitinkantys 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus ir sudarę sutartis dėl dalyvavimo projekte su nacionaliniu investuotoju.

4 straipsnis. Specialiųjų saugumo priemonių nustatymas

1.

Įstatymai ir kiti teisės aktai projekto atžvilgiu nustato nacionalinio saugumo interesus užtikrinančias specialiąsias saugumo priemones (toliau – specialiosios saugumo priemonės).

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato specialiųjų saugumo priemonių įgyvendinimo tvarką.

ANTRASIS SKIRSNIS

PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS

5 straipsnis. Projekto įgyvendinimo bendrovė

1.

Projekto įgyvendinimo bendrovė steigiama, registruojama ir veikia Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Jos buveinė yra Lietuvos Respublikoje.

2.

Projekto įgyvendinimo bendrovė atsako už projekto įgyvendinimo darbų vykdymą pagal branduolinės energetikos veiklai keliamus saugos reikalavimus. Įvykdžiusi teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gavusi atitinkamus leidimus bei licencijas, ji tampa atominę elektrinę eksploatuojančia organizacija ir teisės aktų nustatyta tvarka plečia elektros energijos gamybos pajėgumus.

3.

Projekto įgyvendinimo bendrovė ir nauja atominė elektrinė turi ypatingą strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir valstybės esminiams interesams.

4.

Projekto įgyvendinimo bendrovei taikomos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos specialiosios saugumo priemonės.

6 straipsnis. Projekto įgyvendinimo bendrovės dalyviai

1.

Projekto įgyvendinimo bendrovė gali būti steigiama nacionalinio investuotojo iniciatyva, sudarant galimybę dalyvauti strateginiams partneriams.

2.

Investuotojais gali būti asmenys, atitinkantys šiuos kriterijus:

1) atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas specialiąsias saugumo priemones;

2) turi finansinių, teisinių ir techninių galimybių įvykdyti visus savo įsipareigojimus atominės elektrinės projektavimo, statybos bei eksploatavimo ir visiško atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo laikotarpiu;

3) jų atsakomybė yra užtikrinta garantijomis ir įsipareigojimais, kurių sąlygos yra priimtinos Lietuvos Respublikos Vyriausybei;

4) sudarydami atitinkamas sutartis su Lietuvos perdavimo sistemos operatoriumi, prisiima įsipareigojimus suteikti rezervinę galią, priimtiną Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriui ir leidžiančią jam užtikrinti elektros energijos perdavimo stabilumą bei saugumą, arba prisiima įsipareigojimus dėl rezervinės galios sąnaudų padengimo.

3.

Investuotojai projekto įgyvendinime dalyvauja vienodomis sąlygomis: jų indėlis, teisės ir pareigos įgyvendinant projektą turi būti proporcingos būsimam investuotojo dalyvavimui projekto įgyvendinimo bendrovės kapitale. Investuotojų dalys projekto įgyvendinimo bendrovės kapitale nustatomos tarpusavio susitarimais, atsižvelgiant į šio įstatymo reikalavimus.

4.

Kiekvienas investuotojas finansuoja ar užtikrina finansavimą tos projekto sąnaudų dalies, įskaitant sąnaudas projekto įgyvendinimui, projekto įgyvendinimo bendrovės veiklai, atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimui, radioaktyvių atliekų tvarkymui, kuri yra proporcinga jo daliai projekto įgyvendinimo bendrovės kapitale.

5.

Nacionalinio investuotojo teisės ir pareigos projekto įgyvendinimo bendrovės valdyme nustatomos atsižvelgiant į esminius valstybės interesus.

6.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų laikymosi valstybinė priežiūra ir kontrolė yra užtikrinama vykdant atominę elektrinę eksploatuosiančios organizacijos veiklos licencijavimą.

7 straipsnis. Projektui įgyvendinti reikalingų prekių, paslaugų ir darbų pirkimai

Projektui įgyvendinti reikalingų prekių, darbų ir paslaugų pirkimai vykdomi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nustatytus: nacionalinio saugumo kriterijus, esminius valstybės interesus ir specialiąsias saugumo priemones.

TREČIASIS SKIRSNIS

VALDYMAS

8 straipsnis. Valdymas

1.

Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nacionalinio investuotojo bendrovėje suteikiamos teisės įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės akcijų valdytojas ir jo įgalioti asmenys įgyvendina nacionalinio investuotojo bendrovėje valstybės kaip akcininkės turtines ir neturtines teises, vadovaudamasis šia tvarka. Valstybės akcijų valdytojas ir jo įgalioti asmenys balsuoti nacionalinio investuotojo bendrovės organuose dėl projekto įgyvendinimo bendrovės akcininkų sutarties gali tik vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kai Lietuvos Respublikos Seimas pritaria esminėms šios sutarties nuostatoms.

2.

Nacionaliniam investuotojui nuosavybės teise turi priklausyti akcijų paketas, sudarantis ne mažiau kaip 34 procentus projekto įgyvendinimo bendrovės akcijų ir balsų projekto įgyvendinimo bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.

9 straipsnis. Ekstremali padėtis

Įvedus ekstremalią energetikos padėtį pagal Energetikos įstatymą arba įvykus ar gresiant branduolinei avarijai, gresiant žalai aplinkai ar kilus pavojui žmonių sveikatai ar saugai, atominę elektrinę eksploatuojanti organizacija privalo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų nurodymus. Jeigu, esant ekstremaliai energetikos padėčiai arba įvykus ar gresiant branduolinei avarijai, gresiant žalai aplinkai ar kilus pavojui žmonių sveikatai ar saugai, atominę elektrinę eksploatuojanti organizacija nevykdo nurodymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę, kol truks ekstremali energetikos padėtis, kol bus pašalinta branduolinės avarijos grėsmė ar avarijos padariniai, kol bus pašalinta žalos aplinkai grėsmė ar kilęs pavojus žmonių sveikatai ar saugai, perimti projekto įgyvendinimo bendrovės valdymą, sustabdyti ar panaikinti licencijos galiojimą ar imtis kitų būtinų priemonių branduolinei ir radiacinei saugai bei projekto įgyvendinimo bendrovės veiklai užtikrinti, tačiau šios priemonės neturi būti taikomos daugiau, negu būtina atsiradusiems sunkumams pašalinti. Projekto įgyvendinimo bendrovės valdymo perėmimas, licencijų sustabdymas ar galiojimo panaikinimas neatleidžia projekto įgyvendinimo bendrovės nuo atsakomybės.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

NACIONALINIS INVESTUOTOJAS

10 straipsnis. Nacionalinis investuotojas

1.

Nacionalinis investuotojas – Lietuvos Respublikoje įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neribotam laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas privatus juridinis asmuo, socialiai atsakingai siekiantis naudos sau ir visiems akcininkams. Nacionalinio investuotojo buveinė yra Lietuvos Respublikoje. Nacionalinis investuotojas yra privačią iniciatyvą investuoti į projektą pareiškusi akcinė bendrovė „Lietuvos energija“, atitinkanti šio įstatymo reikalavimus.

2.

Lietuvos Respublikai nuosavybės teise turi priklausyti akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip 1/2 nacionalinio investuotojo akcijų ir balsų nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime. Kiti asmenys dalyvauti nacionalinio investuotojo įstatiniame kapitale, valdyti, naudotis bei disponuoti nacionalinio investuotojo akcijomis ir nacionalinio investuotojo akcijų suteikiamomis teisėmis gali Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo, taip pat kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka.

3.

Nacionalinis investuotojas kartu su dukterinėmis įmonėmis yra nacionalinio investuotojo įmonių grupė. Pagrindinė nacionalinio investuotojo veikla turi būti nacionalinio investuotojo įmonių grupės patronuojančios bendrovės veikla. Nacionalinis investuotojas gali verstis ir kita veikla, kuri neprieštarauja nacionalinio investuotojo veiklos tikslui.

4.

Nacionalinio investuotojo įmonių grupės įmonės vykdo teisės aktų nustatyta tvarka atskirtas elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo, rinkos operatoriaus ir kitokią veiklą. Nacionalinio investuotojo įmonių grupės įmonė gali verstis ir kita veikla, kuri neprieštarauja tokios įmonės veiklos tikslui.

5.

Nacionalinio investuotojo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir bendrovės vadovas.

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos priimami sprendimai dėl balsavimo nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime turi sudaryti reikiamas prielaidas viešai prekiauti nacionalinio investuotojo akcijomis reguliuojamoje rinkoje, kaip ją apibrėžia Finansinių priemonių rinkų įstatymas. Ši nuostata neįpareigoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos priimti sprendimą dėl nacionalinio investuotojo akcijų pardavimo ar kitokio perleidimo.

7.

Su nacionalinio investuotojo valdybos nariais sudaromos sutartys, kuriose turi būti numatytos valdybos narių teisės, pareigos bei atsakomybė. Sutarties su kiekvienu valdybos nariu sąlygas nustato ir įgaliotą asmenį nacionalinio investuotojo vardu pasirašyti sutartis paskiria stebėtojų taryba.

11 straipsnis. Nacionalinio investuotojo įstatinio kapitalo didinimas

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir akcinės bendrovės „VST“ kontrolinį akcijų paketą turintis akcininkas šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turi teisę investuoti atitinkamai akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ir akcinės bendrovės „VST“ akcijas, sudarančias daugiau kaip 1/2 kiekvienos bendrovės akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, į nacionalinio investuotojo – akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ įstatinį kapitalą.

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę:

1) derėtis su akcinės bendrovės „VST“ kontrolinį akcijų paketą turinčiu akcininku dėl visų ar dalies, sudarančios daugiau kaip 1/2 akcinės bendrovės „VST“ akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, tokiam akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „VST“ akcijų investavimo bei naujai išleidžiamų akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ akcijų įsigijimo taip, kaip tai numatyta šio straipsnio 3 dalyje, ir, pasiekus tokį susitarimą, priimti atitinkamus šio bei kitų įstatymų numatytus sprendimus ir sudaryti atitinkamus sandorius;

2) priimti atitinkamus sprendimus dėl visų ar dalies, sudarančios daugiau kaip 1/2 akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų akcijų investavimo taip, kaip tai numatyta šio straipsnio 3 dalyje.

3.

Pasiekusi šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą susitarimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę priimti sprendimus dėl balsavimo akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ visuotiniame akcininkų susirinkime, reikalingus įgyvendinant šio straipsnio nuostatas, taip pat dėl akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ įstatinio kapitalo didinimo papildomais įnašais tokiomis sąlygomis:

1) naujai išleidžiamų akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ akcijų dalies, proporcingos visuotinio akcininkų susirinkimo dieną valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, emisijos kaina apmokama nepiniginiais įnašais – akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų akcijomis, sudarančiomis daugiau kaip 1/2 akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, ir akcinės bendrovės „VST“ akcijomis, sudarančiomis daugiau kaip 1/2 akcinės bendrovės „VST“ akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime;

2) teisė įsigyti likusias naujai išleidžiamas akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ akcijas suteikiama kitiems akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ akcininkams proporcingai jiems visuotinio akcininkų susirinkimo dieną nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, emisijos kainą apmokant pinigais.

4.

Naujai išleidžiamas akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ akcijas apmokant nepiniginiu įnašu, akcinės bendrovės „Lietuvos energija“, akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ir akcinės bendrovės „VST“ akcijos turi būti įvertintos nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų nustatyta tvarka ir turi būti gauta finansų institucijos, kurios ilgalaikio skolinimosi reitingas yra ne mažesnis kaip „A-“ pagal tarptautinės reitingų agentūros Fitch Ratings suteiktą reitingą, arba „A3“ pagal tarptautinės reitingų agentūros Moody 's suteiktą reitingą, arba „A-“ pagal tarptautinės reitingų agentūros Standard & Poor's suteiktą reitingą, nuomonė apie akcijų įvertinimą. Akcijų įvertinimo, nuomonės apie akcijų įvertinimą pareiškimo ir kitų ekspertinių paslaugų pirkimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, apmokėdama iš Privatizavimo fondo lėšų.

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę priimti sprendimą dėl valstybei priklausančių nacionalinio investuotojo akcijų pardavimo kitiems asmenims ar valstybės pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamas nacionalinio investuotojo akcijas perleidimo ar atsisakymo kitų asmenų naudai, visais atvejais užtikrinant, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausys akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip 1/2 nacionalinio investuotojo akcijų ir balsų nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime.

6.

Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuspręstų parduoti dalį po šio įstatymo 11 straipsnyje numatyto akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ įstatinio kapitalo padidinimo valstybei priklausančių nacionalinio investuotojo akcijų, pardavimas turi būti vykdomas viešai, sudarant nediskriminacines sąlygas jas įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiams ir juridiniams asmenims, visais atvejais užtikrinant, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausys akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip 1/2 nacionalinio investuotojo akcijų ir balsų nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime. Siekiant užtikrinti platesnį ir tinkamą Lietuvos Respublikos ir kitų nacionalinio investuotojo akcininkų atstovavimą nacionalinio investuotojo organuose, nacionalinio investuotojo stebėtojų tarybos narių skaičius gali būti didesnis, nei nurodyta Akcinių bendrovių įstatyme, tačiau ne daugiau kaip 25.

7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija informuoja Seimą apie šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų derybų eigą ir rezultatus. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti susitarimai yra nekonfidencialūs (vieši). Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija visą šioje dalyje nurodytų susitarimų tekstą paskelbia Vyriausybės interneto tinklalapyje.

PENKTASIS SKIRSNIS

STATYBOS VIETA

12 straipsnis. Statybos vietos nustatymas

Atominės elektrinės statybos vieta nustatoma vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Branduolinės energijos įstatymo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atsižvelgiant į Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijas.

13 straipsnis. Žemės suteikimas naujos atominės elektrinės statybai

1.

Projektas yra svarbus valstybei ir visuomenės poreikiams ekonominis projektas.

2.

Žemė, reikalinga naujos atominės elektrinės statybai, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduodama, išnuomojama ar kitais teisės aktų nustatytais pagrindais suteikiama naudotis projekto įgyvendinimo bendrovei ar nacionaliniam investuotojui.

3.

Projektui įgyvendinti reikalinga žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys gali būti nutraukiamos prieš terminą Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis. Eksploatacijos nutraukimo fondas

Lėšos naujos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimui užtikrinti kaupiamos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo fonde. Toks eksploatacijos nutraukimo fondas steigiamas įstatymu.

15 straipsnis. Kontrolės ir priežiūros institucijų finansavimas

Branduolinės energetikos reguliavimo, kontrolės ir priežiūros institucijų veikla finansuojama iš įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų šaltinių, taip pat iš tarptautinėse sutartyse nustatytų finansavimo šaltinių.

16 straipsnis. Investicijų apsauga

Investuotojams suteikiamos Investicijų įstatyme, tarptautinėse sutartyse ir kituose teisės aktuose nustatytos investicijų apsaugos priemonės.

17 straipsnis. Ignalinos atominės elektrinės atskyrimas nuo projekto

1.

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo darbai yra vykdomi atskirai ir nepriklausomai nuo projekto. Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė nėra naujos atominės elektrinės projekto dalyvė.

2.

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės infrastruktūra ir kitas projektui įgyvendinti reikalingas turtas, nepažeidžiant Ignalinos atominės elektrinės saugumo, gali būti išnuomojamas ar kitais teisės aktų nustatytais pagrindais suteikiamas projekto įgyvendinimo bendrovei ne konkurso būdu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Visuomenės informavimas

Projekto įgyvendinimo bendrovė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija reguliariai informuoja visuomenę apie projekto įgyvendinimo eigą, atominės elektrinės saugos užtikrinimo priemones ir jos teikiamą naudą Lietuvai bei visam Baltijos regionui.

19 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Įgyvendinant šio įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatas, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatos netaikomos.

20 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

1.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) patvirtinti valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nacionalinio investuotojo bendrovėje projekto įgyvendinimo metu suteikiamų teisių įgyvendinimo tvarką;

2) patvirtinti specialiųjų saugumo priemonių įgyvendinimo tvarką;

3) parengti ir patvirtinti nacionalinę branduolinės energetikos specialistų rengimo programą, kuri užtikrintų reikalingų branduolinės energetikos specialistų rengimą, ir nustatyti šios programos įgyvendinimo priemones;

4) parengti ir pateikti Seimui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo Branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kitų šiam įstatymui įgyvendinti reikalingų įstatymų projektus;

5) siekti, kad, investuotojams pasirenkant elektrinės parametrus, būtų atsižvelgiama į Lietuvos elektros perdavimo sistemos stabilaus darbo sinchroniniu režimu su Elektros perdavimo koordinavimo sąjungos (UCTE) sistema sąlygas.

2.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai parengti ir patvirtinti kitus teisės aktus, reikalingus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

191 straipsnis. Tikslinės obligacijos

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, projekto įgyvendinimo bendrovė ir elektros perdavimo jungčių statytojas turi teisę leisti tikslines obligacijas, kurios skirtos projekto įgyvendinimui finansuoti ir elektros perdavimo jungčių statybai ir į kurias gali investuoti nacionalinis investuotojas, strateginis investuotojas ir kiti investuotojai.

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti specialius reikalavimus, taikomus tikslinių obligacijų emisijai ir išpirkimui.

Papildyta straipsniu:

Nr. XI-373, 2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3966 (2009-08-04); Žin., 2009, Nr. 95-0 (2009-08-08), i. k. 1091010ISTA00XI-373

1.

Projekto įgyvendinimo bendrovės ir (arba) jos dalyvių tarpusavio sandoriams dėl elektros energijos ir (arba) galios pirkimo–pardavimo, garantijų ir (arba) kitokių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių suteikimo ir (arba) paskolų suteikimo, ir (arba) kreditavimo atitinkamais mokestiniais metais netaikomas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 40 straipsnis, reglamentuojantis sandorių arba ūkinių operacijų vertės koregavimą ir pajamų arba išmokų apibūdinimą iš naujo, jeigu verslo santykiai tarp projekto įgyvendinimo bendrovės ir jos dalyvių visą atitinkamų mokestinių metų laikotarpį atitinka šio straipsnio 2–8 dalyse nustatytas sąlygas.

2.

Projekto įgyvendinimo bendrovė sutartyje (sutartyse) tarp projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvių ir (arba) tarp projekto įgyvendinimo bendrovės ir jos dalyvio (dalyvių) numatytomis sąlygomis ir tvarka bei atsižvelgdama į šio straipsnio 6 dalį parduoda pagamintą elektros energiją ir galią savo dalyviams už kainą, ne mažesnę negu projekto įgyvendinimo bendrovės su elektros energijos gamyba susijusios sąnaudos. Jeigu dėl pirmiau paminėtos veiklos projekto įgyvendinimo bendrovė tam tikrais mokestiniais metais uždirba apmokestinamojo pelno, toks pelnas apmokestinamas pagal bendrąsias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.

3.

Kiekvienas projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvis, atsižvelgdamas į sutartį (sutartis) su projekto įgyvendinimo bendrove, įsipareigoja įsigyti ir apmokėti (avansu arba po elektros energijos ir (arba) galios įsigijimo) dalį viso branduolinės (atominės) elektrinės pagamintos elektros energijos ir (arba) galios kiekio, proporcingai to dalyvio valdomai daliai projekto įgyvendinimo bendrovės įstatiniame kapitale, už kainą, nustatomą pagal šio straipsnio 2 dalį.

4.

Projekto įgyvendinimo bendrovė, atsižvelgdama į sutartis su kiekvienu jos dalyviu, įsipareigoja parduoti dalį viso branduolinės (atominės) elektrinės pagamintos elektros energijos ir (arba) galios kiekio kiekvienam dalyviui, proporcingai to dalyvio valdomai daliai projekto įgyvendinimo bendrovės įstatiniame kapitale, už kainą, nustatomą pagal šio straipsnio 2 dalį.

5.

Projekto įgyvendinimo bendrovė išimtinai vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartis su kiekvienu jos dalyviu, t. y. projekto įgyvendinimo bendrovė neparduoda elektros energijos ir (arba) galios tiesiogiai į rinką, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.

6.

Jeigu projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvis nevykdo apmokėjimo už suteiktą elektros energiją ir (arba) galią įsipareigojimų ar kitų finansinių įsipareigojimų (dėl bet kokių priežasčių, įskaitant nenugalimos jėgos aplinkybes), nustatytų sutartyje (sutartyse) tarp projekto įgyvendinimo bendrovės ir jos dalyvių, projekto įgyvendinimo bendrovė gali parduoti įsipareigojimų neįvykdžiusio dalyvio atitinkamo periodo elektros energijos ir (arba) galios dalį kitiems savo dalyviams už kainą, ne mažesnę, negu numatyta pagal šio straipsnio 2 dalį, arba tiesiogiai į rinką už rinkos kainą tokiose sutartyse nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis. Kitos teisių gynybos priemonės, numatytos sutartyje (sutartyse) tarp projekto įgyvendinimo bendrovės ir jos dalyvių, taip pat gali būti taikomos šioje dalyje nurodytais atvejais.

7.

Elektros energijos ir galios pardavimo kaina, nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, projekto įgyvendinimo bendrovės dalyviams nustatoma įvertinus projekto įgyvendinimo bendrovės su elektros energijos gamyba susijusias sąnaudas. Visos toliau šioje dalyje numatytos sąnaudos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio tikslais. Sąnaudų, kurios gali būti įskaičiuojamos į elektros energijos ir galios pardavimo kainą, nebaigtinis sąrašas yra:

1) projekto įgyvendinimo bendrovės sąnaudos, skirtos kurui pirkti, atvežti ir jį saugoti;

2) nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos (nusidėvėjimo ir amortizacijos normatyvai gali būti peržiūrimi kiekvienais metais);

3) darbo užmokesčio sąnaudos, kurias sudaro projekto įgyvendinimo bendrovės darbuotojų darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat mokėjimai už atliktą darbą ar suteiktas paslaugas asmenims, užsiimantiems individualia ar kita panašaus pobūdžio veikla (autoriniai atlyginimai, honorarai ir pan.);

4) mokesčiai, įskaitant socialinio draudimo įmokas, muitai ir kitos privalomos įmokos, skaičiuojamos ir mokėtinos teisės aktų nustatyta tvarka;

5) palūkanos ir kitos finansinės veiklos sąnaudos (tuo atveju, kai kiekvienas projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvis suteiks projekto įgyvendinimo bendrovei paskolą ir (arba) užtikrins jos įsipareigojimų vykdymą proporcingai kiekvieno dalyvio daliai projekto įgyvendinimo bendrovės įstatiniame kapitale, mokėtinos palūkanos pagal kiekvieno dalyvio suteiktą paskolą ir (arba) užtikrintą įsipareigojimą bus įtrauktos į elektros energijos kainą atitinkamam dalyviui, nebent dalyvių tarpusavio susitarime ir (arba) projekto įgyvendinimo bendrovės ir jos dalyvių tarpusavio susitarime (susitarimuose) bus nustatyta kitaip);

6) remonto ir eksploatavimo sąnaudos, įskaitant su tuo susijusias elektros energijos pirkimo arba gamybos sąnaudas;

7) projekto įgyvendinimo bendrovės bendrosios administracinės sąnaudos;

8) sąnaudos, susijusios su naujos branduolinės (atominės) elektrinės eksploatavimo nutraukimu ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymu;

9) civilinės atsakomybės už branduolinę žalą ir kitokios rūšies civilinės atsakomybės draudimo ir (arba) kitos su projekto įgyvendinimo bendrovės veikla susijusios draudimo įmokos;

10) sąnaudos, susijusios su apyvartinio kapitalo ir grynųjų pinigų rezervų sukūrimu projekto įgyvendinimo bendrovėje;

11) sąnaudos, kurios bus patirtos, iki bus pradėta elektros energijos gamyba, bet nebus įtraukiamos į ilgalaikio turto vertę.

8.

Leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio tikslais gali būti priskiriamos visos projekto įgyvendinimo bendrovės sąnaudos, susijusios su atidėjiniais, sukurtais branduolinės (atominės) elektrinės eksploatavimo nutraukimui ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui.

9.

Tuo atveju, jeigu projekto įgyvendinimo bendrovės teisinė forma bus uždaroji akcinė bendrovė, jai nebus taikomi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 3, 4 ir 5 dalyse, 39 straipsnio 2 ir 5 dalyse, 52 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 59 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 5 dalyje, 6 dalies 3 punkte (tiek, kiek numatytas reikalavimas formuoti privalomą rezervą), 9 dalies 2 punkte, 10 dalyje (tačiau projekto įgyvendinimo bendrovės nepaskirstytieji nuostoliai gali būti perkeliami į kitus finansinius metus) ir 11 dalyje numatyti reikalavimai. Tokiu atveju projekto įgyvendinimo bendrovės dalyviai apmoka įstatinį kapitalą, pasirašydami ir apmokėdami bendrovės akcijas. Projekto įgyvendinimo bendrovės įstatinio kapitalo dydis turi atitikti Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

10.

Projekto įgyvendinimo bendrovės ir jos dalyvių ir (arba) projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvių tarpusavio sandoriams, susijusiems su branduolinės (atominės) elektrinės pagamintos elektros energijos pirkimu ir pardavimu, nėra taikomas Elektros energetikos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas kainų reguliavimas.

11.

Projekto įgyvendinimo bendrovės visuotinis dalyvių susirinkimas, valdyba ir vadovas, priimdami sprendimus bei atlikdami kitus veiksmus, vadovaujasi šio straipsnio 1–10 dalimis.