Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas

Šis įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.

Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.

Abonentas – asmuo, kuris pagal sutartį su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotoju ar retransliuotoju priima radijo ir (ar) televizijos programas.

Anonsas – savarankiškas radijo ar televizijos programos vienetas, kurio tikslas – pristatyti programą (programas).

Antžeminė televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per antžeminę analoginę ar skaitmeninę televizijos stotį ar tokių stočių tinklą.

Antžeminis radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per antžeminę analoginę ar skaitmeninę radijo stotį ar tokių stočių tinklą.

Antžeminis radijo tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro daugiau kaip viena antžeminė analoginė ar skaitmeninė radijo stotis ir kuris yra skirtas tai pačiai radijo programai (programoms) transliuoti ir (ar) retransliuoti visuomenei.

Antžeminis televizijos tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro daugiau kaip viena antžeminė analoginė ar skaitmeninė televizijos stotis ir kuris yra skirtas tai pačiai televizijos programai (programoms) transliuoti ir (ar) retransliuoti visuomenei.

Asmens kritika – asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos.

Asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, įsisteigęs Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje.

Audiovizualinė politika – audiovizualinio sektoriaus strategijos, valstybinio valdymo principų ir plėtros krypčių, tikslų bei uždavinių nustatymas ir įgyvendinimas, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių audiovizualinio sektoriaus veiklą, rengimas ir derinimas su tarptautiniais reikalavimais, taip pat jų įgyvendinimas.

Audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – televizijos programų transliavimas, užsakomoji audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimo paslauga, kai tokių paslaugų ar nuo jų atsiejamos dalies pagrindinis tikslas elektroninių ryšių tinklais visuomenei teikti (perduoti) programas informavimo, pramogų ar švietimo tikslais ir už kurias redakcinė atsakomybė tenka šių paslaugų teikėjui, vykdančiam ūkinę komercinę veiklą.

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas – asmuo, kuris teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugą, sprendžia, kokia tvarka pateikiamas jos turinys, ir kuriam tenka redakcinė atsakomybė už šios paslaugos turinio parinkimą.

Audiovizualinis kūrinys – kinematografinis ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį su garsu arba be jo, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.

Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga – paslauga, kurios visos arba nuo jos atsiejamos dalies pagrindinis tikslas arba viena iš esminių funkcijų yra informavimo, pramogų ar švietimo tikslais elektroninių ryšių tinklais teikti programas ir (ar) naudotojų sukurtus vaizdo įrašus visuomenei ir kurios organizavimą, neprisiimdamas redakcinės atsakomybės, nustato jos teikėjas, be kita ko, automatinėmis ar kitomis priemonėmis arba algoritmais įdiegdamas, rodydamas žymas ir nustatydamas seką.

Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas – asmuo, teikiantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugą.

Dezinformacija – tyčia viešai paskleista melaginga informacija.

Erotinio pobūdžio informacija – informacija, kuria skatinamas lytinis geismas, rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas ar kitoks seksualinis pasitenkinimas arba sekso reikmenys.

Informacinės visuomenės informavimo priemonės – visuomenės informavimo priemonės, kuriomis teikiant informacinės visuomenės paslaugas skleidžiama viešoji informacija.

Informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas – asmuo, faktiškai valdantis informacinės visuomenės informavimo priemonę, kurioje rengiama ir (ar) skleidžiama viešoji informacija, arba rengiantis ir (ar) skleidžiantis tokios priemonės turinį.

Kabelinė televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per infrastruktūrą, kurios didžioji dalis yra laidinė ir naudojama televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti į galinius įrenginius.

Kabelinės televizijos tinklas – suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme.

Komercinis audiovizualinis pranešimas – vaizdais, su garsu arba be jo skleidžiama informacija, kuri yra skirta prekėms, paslaugoms ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio asmens įvaizdžiui (pavadinimui, logotipui ar kitam įvaizdžio ženklui) reklamuoti tiesiogiai arba netiesiogiai ir kuri yra įtraukta į programą ar naudotojo sukurtą vaizdo įrašą arba skleidžiama kartu su jais už užmokestį arba kitokį atlygį arba savireklamos tikslais. Komerciniai audiovizualiniai pranešimai, be kita ko, apima televizijos reklamą, rėmimo pranešimus, teleparduotuvę ir prekių rodymą.

Laikraštis – periodiškai leidžiamas ir platinamas informacinis leidinys.

Leidėjas – asmuo, kuris vykdo leidybinę veiklą.

Leidinys – elektroninė arba spausdintinė laikmena, kurioje įrašyta viešoji informacija.

Mikrobangų daugiakanalė televizija (toliau – MDTV) – televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per elektroninių ryšių tinklą, naudojamą televizijos programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams pakeisti ir joms antžeminiais mikrobangų siųstuvais ir tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius įrenginius perduoti.

Mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklas (toliau – MDTV tinklas) – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas televizijos programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams pakeisti ir joms antžeminiais mikrobangų siųstuvais ir tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius įrenginius perduoti.

Nacionalinis laikraštis – laikraštis, platinamas teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų.

Nacionalinė radijo ir (ar) televizijos programa – radijo ir (ar) televizijos programa, kuri transliuojama antžeminiu radijo ir (ar) televizijos tinklu ir priimama teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų.

Naudotojo sukurtas vaizdo įrašas – bet kokios trukmės judesį perteikiančių vaizdų su garsu ar be jo visuma, sudaranti atskirą dalijimosi vaizdo medžiaga platformos naudotojo sukurtą vienetą, jo paties arba kito naudotojo įkeltą į šią platformą.

Nepriklausomas kūrėjas – audiovizualinius kūrinius ar programas kuriantis ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis viešai skleisti asmuo, kuris nėra audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo dalyvis, jo vadovas ar kitų organų narys ir nėra susijęs su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, radijo programų transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla.

Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentai – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję bet kokios formos tekstiniai, grafiniai, garsiniai ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą.

Pagrindinis televizijos programų paketas – televizijos programų paketas, teikiamas visiems vartotojams už nustatytą mokestį.

Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ar kitą įvaizdžio ženklą, pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama.

Paslėptas komercinis audiovizualinis pranešimas – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos tikslais skleidžiama informacija apie prekių gamintojo ir (ar) paslaugos teikėjo pavadinimą ir (ar) veiklą, prekes, paslaugas arba prekių ar kitą įvaizdžio ženklą, pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti, kad tai komercinis audiovizualinis pranešimas. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėptu komerciniu audiovizualiniu pranešimu, kai už jį užmokama ar kitaip atsilyginama.

Periodinis leidinys – tęstinis, to paties pavadinimo, vis naujo turinio, numeruotas ar datuotas, ne rečiau kaip du kartus per kalendorinius metus leidžiamas leidinys.

Pornografinio pobūdžio informacija – informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas.

Pranešimas žiniasklaidai – asmens, įmonės ar organizacijos parengtas informacinis pranešimas, kuris viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo nuožiūra gali būti skleidžiamas visuomenės informavimo priemonėse.

Prekių rodymas – bet kokios formos komercinis audiovizualinis pranešimas, kuriame už užmokestį ar kitokį atlygį programoje ar naudotojo sukurtame vaizdo įraše aiškiai pateikiama informacija apie prekę, paslaugą ar prekių ženklą ir (ar) nuorodas į juos.

Privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija.

Privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro žmogaus gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias žmogus naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, laisvalaikiui, poilsiui, taip pat kitos žmogaus privataus gyvenimo sritys, kuriose jis pagrįstai gali tikėtis privatumo, žmogaus psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, žmogaus fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie žmogaus sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, žmogaus pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.

Programa – savarankiškų savo turiniu ir struktūra garsų ir (arba) judančių vaizdų visuma, sudaranti atskirą paslaugų teikėjo nustatyto programų tvarkaraščio arba katalogo vienetą, nepriklausomai nuo jo trukmės (vaidybinis filmas, vaizdo klipas, sporto ar kitoks renginys, situacijų komedija, dokumentinis filmas, programa vaikams, originalus dramos kūrinys, anonsas, pokalbių programa, žinių programa ir kt.).

Programa vaikams – programa, kurios tikslinė auditorija yra asmenys iki 18 metų. Programa, kurios tikslinė auditorija yra įvairaus amžiaus asmenys, nelaikoma programa vaikams.

Programų katalogas (toliau – katalogas) – užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo sudarytas siūlomų programų sąrašas.

Programų tvarkaraštis – numatomų transliuoti radijo programų ar televizijos programų išankstinis planas, paprastai skelbiamas visuomenės informavimo priemonėse, nurodant programų pavadinimus ir jų transliavimo laiką.

Radijo dažnis (kanalas) – radijo bangų dažnių juosta, būtina bent vienai radijo ar televizijos programai perduoti.

Radijo programa – radijo transliuotojo transliuojamų programų, skleidžiamų visuomenei elektroninių ryšių tinklais, visuma. Radijo programą gali sudaryti ir viena (atskira) programa.

Radijo programų transliavimas – radijo programų transliuotojo teikiama visuomenės informavimo paslauga – radijo programų perdavimas pagal programų tvarkaraštį klausyti tuo pačiu metu.

Radijo programų transliuotojas – radijo programų transliavimo paslaugų teikėjas, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už radijo programų turinio parinkimą ir jo išdėstymą radijo programų tvarkaraštyje ir kuris kuria, rengia radijo programas ir (ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei.

Radijo stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas radijo programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti.

Redakcinė atsakomybė – viešosios informacijos rengėjui ir (ar) viešosios informacijos skleidėjui, išskyrus retransliuotoją ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėją, tenkanti atsakomybė už kontrolę rengiant viešąją informaciją visuomenei, ruošiant ją skleisti ir šią informaciją skleidžiant, taip pat atrenkant programas ir jas išdėstant chronologine tvarka programų tvarkaraštyje ir (ar) kataloge.

Redakcinis sprendimas – reguliariai priimamas sprendimas, kuriuo prisiimama redakcinė atsakomybė dėl kasdienės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos.

Regioninis laikraštis – laikraštis, kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo platinama vienos Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje.

Regioninis programų transliuotojas – radijo ar televizijos programos transliuotojas, kurio antžeminiu televizijos, radijo tinklu transliuojama programa yra priimama teritorijoje, kurioje gyvena mažiau negu 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų.

Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos užsakovo interesais arba savireklamos tikslais skleidžiama informacija, išskyrus televizijos reklamą, apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Rėmimas – pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinį, garso ar informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį, teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir (ar) programoms, radijo programoms, informacinės visuomenės informavimo priemonėms, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ir (ar) programoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą, įvaizdį, veiklą, prekes ar paslaugas.

Retransliavimas – transliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir skleidimas visuomenei, šiuo tikslu jas priimant ir tuo pačiu metu nepakeistas perduodant visuomenei elektroninių ryšių tinklais arba techninėmis ir (ar) programinėmis priemonėmis sudarant visuomenei galimybę priimti elektroninių ryšių tinklais perduodamas sąlygine prieiga apsaugotas radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas.

Retransliuojamo turinio licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui verstis transliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų parinkimu ir teikimu skleisti visuomenei radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) nustatytoje teritorijoje ir kuriame nustatomos tokios veiklos sąlygos.

Retransliuotojas – asmuo, kuris retransliuoja visuomenei nepakeistas transliuojamas radijo ir (ar) televizijos programas arba atskiras programas.

Siuntimas – su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu ir (ar) retransliavimu susijusi elektroninių ryšių veiklos sritis, apimanti radijo ir (ar) televizijos programos elektromagnetinių signalų perdavimą elektroninių ryšių tinklais į galinius įrenginius.

Siuntimo stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo ir (ar) televizijos siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti.

Smurtinio pobūdžio informacija – informacija, kai detaliai rodomas žmonių, gyvūnų žudymas, žalojimas, kankinimas ar kitoks prieš žmogų, bet kokią kitą gyvą būtybę nukreiptas elgesys, sukeliantis skausmą, diskomfortą arba darantis kitokią žalą (fizinę, psichologinę, materialinę), taip pat vandalizmas ir (ar) teigiamai vertinama, skatinama prievarta, žiaurumas ar mėgavimasis tuo.

Teleparduotuvė – televizijos programų transliuotojo už užmokestį visuomenei transliuojami tiesioginiai siūlymai pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, tarp jų ir siūlymai įsigyti nekilnojamojo turto, turtinių teisių ir įsipareigojimų.

Televitrina – teleparduotuvės intarpams skirta programa, transliuojama televizijos programose, kurios nėra skirtos tik teleparduotuvei.

Televizijos programa – televizijos programų transliuotojo elektroninių ryšių tinklais visuomenei transliuojamų programų visuma, skirta programoms žiūrėti pagal transliuotojo nustatytą programų tvarkaraštį tuo pačiu metu. Televizijos programą gali sudaryti ir viena (atskira) programa.

Televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga – transliuojamų televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir tuo pačiu metu nepakeistų skleidimas visuomenei internete, įskaitant tokį skleidimą visuomenei naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga bei apsaugotų televizijos programų ar atskirų programų skleidimą visuomenei internete naudojant sąlyginę prieigą.

Televizijos programų paketas – televizijos programų retransliuotojo ir (ar) kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, sudaromas ir vartotojams siūlomas televizijos programų rinkinys.

Televizijos programų transliavimas – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo teikiama linijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – televizijos programų perdavimas žiūrėti pagal programų tvarkaraštį tuo pačiu metu.

Televizijos programų transliuotojas – televizijos programų transliavimo paslaugų teikėjas, kuris kuria, rengia televizijos programas ir (ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei ir kuriam tenka redakcinė atsakomybė už audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos turinio parinkimą ir jo išdėstymą televizijos programų tvarkaraštyje.

Televizijos reklama – už užmokestį ar kitokį atlygį bet kokia forma audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo skelbiama informacija, kurią asmuo, vykdantis ūkinę komercinę ar profesinę veiklą, užsako skleisti ar skleidžia savireklamos tikslais ar siekdamas skatinti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Televizijos stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro televizijos siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas televizijos programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti.

Teroristinius nusikaltimus skatinanti ar kurstanti informacija – informacija, kuria tiesiogiai arba netiesiogiai skatinama arba kurstoma daryti teroristinius nusikaltimus, įskaitant informaciją, kuria šlovinami arba pateisinami šie nusikaltimai, niekinamos jų aukos, skleidžiami jų vaizdai siekiant užsitikrinti paramą teroristiniam elgesiui arba stipriai įbauginti gyventojus.

Transliavimo licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui verstis radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla nustatytoje teritorijoje ir kuriame nustatomos tokios transliavimo sąlygos.

Už papildomą mokestį platinamas televizijos programų paketas – televizijos programų paketas, teikiamas vartotojams už mokestį, neįtrauktą į mokestį už pagrindinį televizijos programų paketą. Už papildomą mokestį platinamą televizijos programų paketą gali sudaryti ir viena atskira televizijos programa.

Užsakomoji audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo teikiama nelinijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, skirta programoms žiūrėti vartotojo prašymu ir jo pasirinktu laiku pagal audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo siūlomą katalogą.

Viešasis asmuo yra:

Viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama.

Viešosios informacijos rengėjas – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją.

Viešosios informacijos skleidėjas – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, retransliuotojas, asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Vietinis laikraštis – laikraštis, kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo platinama vienos savivaldybės teritorijoje.

Vietinė radijo ir (ar) televizijos programa – radijo ir (ar) televizijos programa, transliuojama per vieną antžeminę radijo ir (ar) televizijos stotį, kabelinės televizijos tinklais ir (ar) laidiniais plačiajuosčio ryšio tinklais.

Visuomenės informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei.

Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai.

Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas, tikri (teisingi) duomenys.

Žinių programa – programa, kurios turinys apima aktualią visuomenei informaciją apie politiką, ekonomiką, kultūrą, sportą, orus ir kitas sritis.

Žurnalas – iliustruotas informacinis periodinis leidinys, skirtas įvairiai auditorijai, kuriame spausdinami įvairių sričių straipsniai.

Žurnalistas – fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme, Lietuvos Respublikos kino įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme,  Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, kituose įstatymuose ir Reglamente (ES) 2021/784.

Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė.

Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę.

Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises.

Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę.

Lietuvos Respublikoje laiduojamas laisvas televizijos programų, kurios transliuojamos laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų reikalavimų, priėmimas ir retransliavimas iš Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos šalių.

Kiekvienas asmuo turi teisę:

Niekas negali būti verčiamas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, platinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų informaciją.

Kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį.

Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą.

Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.

Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę.

Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis.

Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų viešoji informacija yra nemokama. Šios įstaigos gali imti mokestį tik už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu (kopijavimu). Šis mokestis negali būti didesnis už realias informacijos pateikimo sąnaudas.

Kitos įstaigos ir įmonės, taip pat politinės partijos, politinės organizacijos, profesinės sąjungos, asociacijos ir kitos organizacijos teikia viešosios informacijos rengėjams ir kitiems asmenims viešąją informaciją apie savo veiklą šių įstaigų, įmonių ar organizacijų įstatų (nuostatų) nustatyta tvarka.

Žurnalistas turi teisę viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu neatlygintinai gauti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus duomenis ir informaciją iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio vardu jis prašo pateikti duomenis ir kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją, per paskutinius metus:

Žurnalistai šio straipsnio 8 dalyje nustatytomis sąlygomis iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojo turi teisę gauti aktualius ir istorinius juridinio asmens dalyvių ir (ar) naudos gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai.

Neatlygintino registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų teikimo žurnalistams sąnaudos registro ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojui kompensuojamos mutatis mutandis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.

Viešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, jų dalyvis, žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus.

Įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį arba taikyti įstatymuose nustatytas prievartos priemones, kuriomis siekiama atskleisti informacijos šaltinį, gali tik teismas motyvuotu sprendimu, kai yra šios sąlygos: atskleisti informacijos šaltinį būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas, ir kai kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinį nėra galimybės arba jos jau yra išnaudotos.

Krata ir poėmis viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų darbo, gyvenamosiose, pagalbinėse patalpose, transporto priemonėse siekiant atskleisti informacijos šaltinį atliekami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, dalyvaujant žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimo įgaliotam atstovui arba šios patalpos, transporto priemonės savininko ar naudotojo pasiūlytam kviestiniui. Žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas privalo patvirtinti ir pateikti suinteresuotoms institucijoms įgaliotų atstovų sąrašą.

Kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.

Draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai.

Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių organizacijų ir asociacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu.

Žurnalistas gali dalyvauti jį akreditavusios institucijos ar organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, jis yra aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos akredituoti kitų valstybių žurnalistai turi tokias pat teises rinkti ir skelbti informaciją kaip ir Lietuvos žurnalistai.

Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus ir šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.

Rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą.

Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka.

Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių.

Skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, turi būti nurodoma, kas atliko tyrimus, kiek šie tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant tyrimų imtį ir galimą paklaidą).

Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įstatymų nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos, ypač susijusios su pornografinio pobūdžio ir (ar) smurtinio pobūdžio bei žalingus įpročius skatinančios informacijos skleidimu.

Viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo šiai informacijai kriterijus nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.

Neteko galios 2018-04-01.

Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos neteikia viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, kitiems asmenims informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija.

Neteikiama ir ta informacija, kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, skatintų pažeisti valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti.

Apie atsisakymą suteikti prašomą informaciją įstatymų nustatyta tvarka pranešama asmeniui raštu, nurodant informacijos nesuteikimo priežastis.

Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:

Draudžiama skleisti informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

Draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją.

Neteko galios 2018-04-01.

Asmuo, manydamas, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas paskelbė ir (ar) paskleidė galimai neskelbtiną informaciją, turi teisę kreiptis į už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingą instituciją su motyvuotu prašymu atlikti tyrimą, priimti sprendimą ir taikyti objektyviai būtinas poveikio priemones neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) skleidimo atveju. Už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija išnagrinėja prašyme nurodytas aplinkybes ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos informuoja prašymą pateikusį asmenį apie nagrinėjimo rezultatus. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės pasitvirtina, apie tai informuojamas prašymą pateikęs asmuo, o už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo prašymą pateikusio asmens informavimo dienos priima sprendimą, kuriuo patvirtinamas neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) paskleidimo faktas ir kuriame nurodomos objektyviai būtinos poveikio priemonės, taikytinos viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui. Asmuo gali skųsti priimtą sprendimą, o tais atvejais, kai už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo jo informavimo apie prašyme nurodytų aplinkybių patvirtinimą dienos nepriima sprendimo, asmuo gali skųsti šios institucijos neveikimą, paduodamas motyvuotą skundą pirmosios instancijos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Prokuroras ir (ar) visuomenės informavimo srityje veikiančios asociacijos, turinčios pagrindą manyti, kad už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingos institucijos nevykdė arba netinkamai vykdė joms teisės aktuose nustatytas pareigas, susijusias su šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos neskelbtinos informacijos kontrole, ir tokiais veiksmais buvo pažeistas viešasis interesas visuomenės informavimo srityje, kreipiasi į instituciją, kurioje buvo padarytas šis pažeidimas, su motyvuotu prašymu imtis būtinų veiksmų pažeidimui pašalinti. Tais atvejais, kai už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija per 20 darbo dienų nepriima sprendimo, kuriuo pašalinamas viešojo intereso pažeidimas, prokuroras ir (ar) visuomenės informavimo srityje veikiančios asociacijos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos administracinį teismą dėl už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingų institucijų neveikimo su motyvuotu prašymu įpareigoti kompetentingas institucijas tinkamai vykdyti neskelbtinos informacijos kontrolės funkciją ir taikyti šiame įstatyme nurodytas poveikio priemones.

Visuomenės informavimo srityje veikiančios asociacijos šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais turi teisę ginti viešąjį interesą, jeigu jos atitinka visas šias sąlygas:

Visuomenės informavimo srityje veikianti asociacija, pateikdama motyvuotą prašymą dėl viešojo intereso gynimo, privalo pateikti įrodymus, kad ji atitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sąlygas.

Policija, kuri atlieka Reglamento (ES) 2021/784 12 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, sužinojusi, kad paskleistas teroristinis turinys, kaip jis apibrėžtas Reglamento (ES) 2021/784 2 straipsnio 7 dalyje (toliau – teroristinis turinys):

Policija, įgyvendindama Reglamento (ES) 2021/784 4 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas dėl įvertinimo, ar iš kitos valstybės kompetentingos institucijos gautas privalomas nurodymas nepažeidžia šio reglamento ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos garantuojamų pagrindinių teisių ir laisvių, turi teisę kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių.

Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai:

Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai apie teroristinio turinio pašalinimą ar prieigos prie jo panaikinimą informuoja viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus Reglamento (ES) 2021/784 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

Gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos metu, paskelbus mobilizaciją, karo ar nepaprastosios padėties, kitais įstatymų nustatytais atvejais viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai turi nedelsdami nemokamai skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nemokamai perspėjimo pranešimus skelbti tiesioginiame eteryje. Sprendimus dėl perspėjimo pranešimų skelbimo nacionaliniuose viešosios informacijos skleidėjuose ir (ar) rengėjuose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka priima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, regioniniuose viešosios informacijos rengėjuose ir (ar) skleidėjuose – savivaldybės administracijos direktorius. Perspėjimo pranešimai turi būti skelbiami taip, kad juose skleidžiama informacija būtų prieinama neįgaliesiems.

Seimas karo ar nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių ir visuomenės interesų apsaugai.

Už atsisakymą šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms perspėjimo pranešimus skelbti tiesiogiai atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

Viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių santykius reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, teisės aktai ir šalių susitarimai.

Lietuvos Respublikoje rengti ir (ar) skleisti informaciją gali visi asmenys, išskyrus šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus atvejus. Lietuvos Respublikoje radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla gali verstis tik Lietuvos Respublikoje ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigę juridiniai asmenys.

Neteko galios nuo 2021-02-01

Jeigu keičiasi transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtoją kontroliuojantis asmuo, akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kitaip kontrolę (valdymą) ketinantys perleisti ir įgyti asmenys privalo gauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) rašytinį sutikimą.

Komisija privalo atsisakyti duoti sutikimą dėl transliuotojo ir (ar) retransliuotojo akcijų (dalių, pajų) ir (ar) kontrolės (valdymo) perleidimo, jeigu yra nors viena iš šių aplinkybių:

Tais atvejais, kai transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinantys perleisti ir (ar) įsigyti asmenys nepateikė Komisijos reikalaujamų duomenų arba pateikė neteisingus duomenis, Komisija atsisako duoti sutikimą dėl licencijos turėtojo akcijų (dalių, pajų) ir (ar) kontrolės (valdymo) perleidimo, iki bus tinkamai pateikti Komisijos reikalaujami duomenys.

Komisijos sprendimas, kuriuo atsisakoma duoti sutikimą dėl transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijų (dalių, pajų) ir (ar) kontrolės (valdymo) perleidimo, gali būti skundžiamas pirmosios instancijos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais negali būti, taip pat negali įgaliojimo pagrindu jų valdyti:

Šio straipsnio 8 dalyje nurodyti subjektai gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemonių, skirtų visuomenei informuoti apie savo veiklą. Valstybės ir savivaldybių mokslo ir studijų institucijos bei švietimo įstaigos turimas visuomenės informavimo priemones ir jose skleidžiamą viešąją informaciją naudoja tik tiek, kiek tai susiję su mokslo, studijų ir švietimo veikla.

Kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, programos vedėją ar kitą asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir dalyvis yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo visuomenės informavimo priemonės turinį.

Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai:

Viešosios informacijos rengėjas privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksą. Bent viename iš šių viešosios informacijos rengėjo patvirtintų dokumentų turi būti nustatytos žurnalisto teisės, pareigos, atsakomybė, tarnybiniai santykiai, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo teisių suvaržymo.

Neatsižvelgiant į tai, ar žurnalistas su viešosios informacijos rengėju susijęs darbo santykiais, viešosios informacijos rengėjas turi su žurnalistu raštu susitarti dėl žurnalisto autorinio kūrinio panaudojimo. Tokiu susitarimu laikomas ir viešosios informacijos rengėjo ar jam atstovaujančios organizacijos su žurnalistais ar jiems atstovaujančia organizacija sudarytas kolektyvinis susitarimas (kolektyvinė sutartis), kuriame aptartos žurnalistų autorinių kūrinių panaudojimo sąlygos. Jeigu viešosios informacijos rengėjas, naudojantis žurnalisto autorinį kūrinį, su žurnalistu raštu dėl to nesusitarė ir nėra kolektyvinio susitarimo dalyvis, tai neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo prievolės už panaudotą žurnalisto autorinį kūrinį teisingai atlyginti.

Žurnalisto profesinį ir teisinį statusą bei socialines garantijas nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) nustatyta tvarka turi būti pateikiami, o jiems pasikeitus, atnaujinami šie duomenys ir informacija apie viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kurie yra juridiniai asmenys, taip pat apie jų veiklą:

Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti duomenys teikiami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti duomenys, išskyrus fizinio asmens gimimo datą ir asmens kodą, skelbiami viešai ir neatlygintinai.