LegalizeLietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų tvarkymo tikslas – didinti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos viešumą, skaidrumą ir atskaitingumą, užtikrinant galimybę visuomenei ir kompetentingoms valstybės institucijoms vienoje informacinėje sistemoje stebėti, analizuoti ir vertinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir jų veiklą.
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojas turi teisę gauti iš kitų valstybės informacinių išteklių valdytojų ir (ar) tvarkytojų, taip pat kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ir informaciją. Šiuos duomenis ir informaciją nurodytų valstybės informacinių išteklių valdytojai ir (ar) tvarkytojai, taip pat kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo pateikti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.
Pareigą Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai turi tik tais atvejais, kai šie duomenys nėra kaupiami kituose valstybės informaciniuose ištekliuose ar valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje neteikiami duomenys apie dalyvius – fizinius asmenis – tų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų, kurių teisinė forma yra asociacija, religinė bendruomenė ar religinė bendrija, profesinė sąjunga ar jų susivienijimas.
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą, kai juos pateikti yra viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo pareiga, Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui yra atsakingas viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas ar kitas jo paskirtas atsakingas asmuo. Už minėtų duomenų nepateikimą ar klaidingų duomenų pateikimą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė ir kitos poveikio priemonės, kurių taikymas viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams yra nustatytas su viešosios informacijos rengimu ir skleidimu susijusiuose teisės aktuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1048, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-983, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01002
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
25 straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai
Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu:
1) audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir redakciniai sprendimai dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami Lietuvos Respublikoje;
2) audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tačiau redakciniai sprendimai dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, bet Lietuvos Respublikoje veikia reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veikloje. Jeigu reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikloje, veikia kiekvienoje iš šių valstybių, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu čia yra jo pagrindinė buveinė. Jeigu reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikloje, neveikia nė vienoje iš šių valstybių, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu čia jis pirmiausia pradėjo savo veiklą ir palaiko nuolatinius ir veiksmingus ryšius su Lietuvos Respublika;
3) redakciniai sprendimai dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje), tačiau audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir reikšminga audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje arba audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje), tačiau redakciniai sprendimai dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami Lietuvos Respublikoje ir reikšminga audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje.
Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, kuris neatitinka nė vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ir nepriklauso Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai, laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu:
1) naudojasi Lietuvoje įrengta siuntimo stotimi, perduodančia signalus į palydovą;
2) nesinaudoja Lietuvoje įrengta siuntimo stotimi, perduodančia signalus į palydovą, bet naudojasi Lietuvos Respublikai priklausančiais ryšio palydovo ištekliais.
Jeigu pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis negalima nuspręsti, kurios Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai priklauso audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, Lietuvos Respublika bus laikoma kompetentinga valstybe, jeigu audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas yra joje įsisteigęs pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49–54 straipsnius.
Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai Komisijos nustatyta tvarka, prieš tai suderinta su Vyriausybės įgaliota institucija, privalo informuoti Komisiją apie pokyčius, kurie gali paveikti jurisdikcijos nustatymą pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis. Komisija sudaro ir nuolat atnaujina Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame nurodoma, kuriais kriterijais, išdėstytais šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, grindžiama jų jurisdikcija. Šį sąrašą su nuolat atnaujinamais duomenimis Komisija perduoda Europos Komisijai.
Jeigu Lietuvos Respublika ir kita Europos Sąjungos valstybė narė nesutaria, kurios valstybės jurisdikcijai priklauso audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, Komisija apie tai praneša Europos Komisijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XI-1454, 2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3797 (2011-06-30)
Nr. XII-557, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 115-5732 (2013-11-07)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
26 straipsnis. Viešosios informacijos platinimas
Informaciją visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju ar turėdamas šio leidimą.
Užsienyje parengtas visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti Lietuvos Respublikoje, jeigu jų turinys neprieštarauja šio ir kitų įstatymų nuostatoms ir Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims. Užsienyje parengtas radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas leidžiama transliuoti ir retransliuoti Lietuvos Respublikoje, nepažeidžiant šio ir kitų įstatymų nuostatų.
Neteko galios nuo 2010-10-18.
Neteko galios nuo 2010-10-18.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
27 straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams
Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektus ir veiklą pagal šio įstatymo 28 straipsnio 16 dalyje nurodytas programas (prioritetines sritis). Valstybės parama teikiama viešųjų konkursų tvarka per viešąją įstaigą Medijų rėmimo fondą (toliau – Fondas). Fondui lėšas iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiria Seimas.
Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pažeidimą, vienus metus nuo paskutinio pažeidimo nustatymo dienos laikomas rimtą profesinį pažeidimą padariusiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.
Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, kuris laikomas padaręs rimtą profesinį pažeidimą, šiame straipsnyje nurodyta parama negali būti teikiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1904, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-27, i. k. 2023-08106
28 straipsnis. Medijų rėmimo fondas
Fondo misija – remti visuomenei ir valstybei reikšmingo, kokybiško, etiško ir politiškai neutralaus visuomenės informavimo priemonių turinio kūrimą, sklaidą ir viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklą. Fondo tikslas – siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje, įskaitant asmenų su negalia informacinį prieinamumą, teikiant valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, užtikrinant racionalų ir pagrįstą valstybės lėšų panaudojimą.
Fondo steigėjai ir dalininkai yra trys: valstybė, kurios kaip Fondo steigėjos ir dalininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. Fondo dalininkai Fondo valdyme dalyvauja lygiomis dalimis.
Fondo veiklai Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
Fondas, siekdamas jam pavesto tikslo, atlieka šias funkcijas:
1) skiria valstybės paramą atrinktiems projektams;
2) vykdo finansuojamų projektų įgyvendinimo ir finansinę priežiūrą;
3) vertina įgyvendintų projektų rezultatų poveikį visuomenei;
4) skiria stipendijas viešosios informacijos rengėjams;
5) organizuoja visuomenės informavimo srities tyrimus, koordinuoja šių tyrimų vykdymą;
6) kiekvienais metais rengia ir kartu su Fondo veiklos ataskaita viešai skelbia praėjusiais metais įgyvendintų projektų eigos ir pasiektų rezultatų apžvalgą bei visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros apžvalgą.
Fondas turi kolegialų valdymo organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – direktorių.
Sprendimus dėl Fondo teikiamos valstybės paramos skyrimo priima Fondo kolegialus organas – Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro 10 narių. Vieną narį į Fondo tarybą skiria Medijų taryba iš aukštųjų mokyklų, vykdančių žurnalistikos studijų programą, pasiūlytų kandidatų, kitus narius po vieną skiria viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančios organizacijos:
1) Kultūros periodinių leidinių asociacija;
2) Lietuvos meno kūrėjų asociacija;
3) Interneto žiniasklaidos asociacija;
4) Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija;
5) asociacija „Nacionalinė spauda“;
6) Lietuvos žurnalistų draugija;
7) Lietuvos žurnalistų sąjunga;
8) Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu;
9) Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu.
Fondo tarybos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų veiklos, akademinę ar profesinę patirtį visuomenės informavimo, kultūros, švietimo, mokslo ar žmogaus teisių srityse. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytą kriterijų, dėl kurio asmuo nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos. Fondo tarybos nariais negali būti valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariai, Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai, Fondo administracijos darbuotojai ir ekspertai, viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų vadovai, valdymo organų nariai, taip pat Europos Parlamento nariai. Jeigu Fondo tarybos nariu skiriamas politinės partijos narys, jis iki paskyrimo sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki kadencijos Fondo taryboje pabaigos.
Fondo tarybos sudėtį 4 metų kadencijai tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Asmuo Fondo tarybos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Jeigu asmuo Fondo tarybos nariu buvo ilgiau kaip pusę kadencijos laikotarpio, šis laikotarpis prilyginamas vienai jo kadencijai Fondo taryboje. Fondo tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Fondo tarybos sudėtį patvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Fondo tarybos nariu asmuo netvirtinamas, jeigu nustatoma, kad jis neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tokiu atveju kreipiamasi į organizaciją, skyrusią šį asmenį į Fondo tarybos narius, su prašymu per 15 kalendorinių dienų skirti į Fondo tarybą kitą asmenį, atitinkantį šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Fondo taryba veikia, jeigu yra patvirtinti ne mažiau kaip 7 jos nariai. Fondo taryba veikia tol, kol patvirtinama naujos sudėties Fondo taryba. Likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki Fondo tarybos kadencijos pabaigos, Fondo direktorius kreipiasi į Fondo tarybos narius skiriančias organizacijas dėl naujų narių skyrimo į Fondo tarybą.
Fondo tarybos nario įgaliojimai pasibaigia:
1) atsistatydinus savo noru;
2) pasibaigus Fondo tarybos kadencijai;
3) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) šio straipsnio 6 dalyje nurodytam subjektui paskyrus kitą Fondo tarybos narį ir Fondo visuotiniam dalininkų susirinkimui jį patvirtinus;
5) paaiškėjus, kad Fondo tarybos narys nebeatitinka šio straipsnio 7 dalyje numatytų reikalavimų;
6) kai Fondo tarybos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės nedalyvauja Fondo tarybos posėdžiuose;
7) negalint eiti pareigų dėl sveikatos būklės;
8) mirus.
Jeigu Fondo tarybos nario įgaliojimai baigiasi anksčiau negu Fondo tarybos kadencija, naujas Fondo tarybos narys skiriamas likusiam Fondo tarybos kadencijos laikui.
Fondo taryba kadencijos laikotarpiui iš savo narių išsirenka Fondo tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją, kuris pavaduoja pirmininką, kai jis dėl svarbių priežasčių laikinai negali eiti savo pareigų. Fondo tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas į pareigas skiriami ir atšaukiami iš pareigų Fondo tarybos sprendimu. Fondo tarybos darbo tvarką nustato jos patvirtintas darbo reglamentas.
Fondo taryba viešojo konkurso būdu atrenka ekspertus, kurie teikia Fondo tarybai išvadas dėl projektų finansavimo. Sprendimus dėl lėšų skyrimo Fondo taryba priima tik įvertinusi ekspertų išvadas. Fondo tarybos sprendimai dėl lėšų skyrimo skelbiami viešai Fondo interneto svetainėje.
Fondo tarybos nariai ir ekspertai, prieš pradėdami eiti atitinkamas pareigas, turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas, deklaruoti privačius interesus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka.
Fondo direktorių viešojo konkurso būdu atrenka, skiria į pareigas ir iš jų atleidžia Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Fondo direktoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos, kaip tai nurodyta šio straipsnio 7 dalyje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanantis visuomenės informavimo raidos procesus, turintis ne mažesnę kaip 5 metų veiklos, akademinę ar profesinę patirtį visuomenės informavimo, kultūros, švietimo, mokslo ar žmogaus teisių srityse. Fondo direktorius skiriamas 5 metų kadencijai. Fondo direktoriumi paskirtas asmuo šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo direktoriumi negali būti skiriami valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariai, Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai, Fondo tarybos nariai, Fondo administracijos darbuotojai ir ekspertai, viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų vadovai, valdymo organų nariai, taip pat Europos Parlamento nariai. Jeigu Fondo direktoriumi skiriamas politinės partijos narys, jis iki paskyrimo sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki Fondo direktoriaus kadencijos pabaigos.
Fondo lėšų šaltiniai:
1) valstybės biudžeto asignavimai;
2) asmenų, išskyrus politines organizacijas, jų įsteigtus ar valdomus juridinius asmenis, dovanotos lėšos;
3) kitos teisėtai įgytos lėšos.
Fondas skiria paramą viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektams ir veiklai pagal šias programas (prioritetines sritis):
1) kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių (t. y. leidinių, kurių ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta kultūros ar meno reiškiniams aprašyti, jiems profesionaliai vertinti, Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiams analizuoti ir informuoti apie juos, meninei kūrybai skleisti);
2) regioninės žiniasklaidos;
3) naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos;
4) žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis ir lietuvių išeivijos (diasporos) žiniasklaidos;
5) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros bei informacinio saugumo ir visuomenės atsparumo stiprinimo prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo.
Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklėse nustatomas Fondo veiklai skiriamo valstybės finansavimo pagal šio straipsnio 16 dalyje numatytas programas paskirstymas, viešųjų konkursų tvarka, reikalavimai projektams, jų paraiškoms ir įgyvendinimui, taip pat kitos valstybės paramos administravimo ir teikimo sąlygos. Karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju ar paskelbus mobilizaciją, Fondo tarybos motyvuotu sprendimu prioriteto tvarka remiami viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektai, kuriais siekiama stiprinti visuomenės informacinį saugumą ir atsparumą.
Pagal šį straipsnį neremiami:
1) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos projektai, kitų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose ar interneto svetainėje;
2) viešųjų ryšių, reklamos, informacijos agentūrų projektai;
3) mokslo ir studijų institucijų bei švietimo įstaigų projektai;
4) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektai;
5) projektai, skirti knygų, garso ir vaizdo laikmenomis platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai;
6) politinių organizacijų, jų įsteigtų ar valdomų juridinių asmenų projektai, taip pat projektai, kurių turinys tenkina politinių organizacijų politinius interesus, išreiškia jų politines nuostatas ir (ar) valią.
Fondo funkcijoms įgyvendinti ir kitoms su Fondo veikla susijusioms išlaidoms apmokėti skiriama lėšų dalis negali viršyti 10 procentų Fondo einamųjų metų biudžeto.
Fondo veikla, įskaitant Fondo tarybos veiklą, kiekvienais metais vertinama Fondo visuotiniame dalininkų susirinkime. Fondas kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos Fondo interneto svetainėje viešai paskelbia Fondo praėjusių metų veiklos ataskaitą, metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir biudžeto lėšų paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą, kurią pateikia Seimui.
Fondo vidaus auditą ne rečiau kaip kartą per 3 metus atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos centralizuoto vidaus audito tarnyba, valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą ne rečiau kaip kartą per 5 metus atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1273, 2014-10-21, paskelbta TAR 2014-11-04, i. k. 2014-15747
Nr. XIV-1904, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-27, i. k. 2023-08106
29 straipsnis. Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje
Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės informavimo priemonių.
Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir Konkurencijos įstatymu.
Smurtinio ir erotinio pobūdžio viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams taikomi šio ir kitų įstatymų ar teisės aktų nustatyti apribojimai.
30 straipsnis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno įstaiga, veikianti pagal šį ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą.
31 straipsnis. Radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimas
Lietuvos Respublikoje yra licencijuojama ši radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla:
1) radijo programų transliavimas per antžeminę radijo stotį ar tokių stočių tinklą;
2) televizijos programų transliavimas per antžeminę televizijos stotį ar tokių stočių tinklą;
3) televizijos programų transliavimas kabelinės televizijos tinklais;
4) televizijos programų transliavimas MDTV tinklais;
5) televizijos programų transliavimas elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra radijo ir (ar) televizijos programų ir (ar) programų transliavimas ir (ar) retransliavimas, išskyrus televizijos programų transliavimą per informacinės visuomenės informavimo priemones (interneto svetaines, tinklalapius) ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
6) televizijos programų transliavimas per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus).
Asmenys, norintys Lietuvos Respublikoje verstis licencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla, privalo gauti transliavimo licenciją. Transliavimo licencijas Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka išduoda Komisija. Tais atvejais, kai radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti yra būtini radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatyti radijo dažniai (kanalai), Komisija, atsižvelgdama į šiame plane numatytą konkretaus radijo dažnio (kanalo) paskirtį, konkurso būdu išduoda transliavimo licencijas, suteikiančias teisę transliuotojui įrengti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, teisę naudoti savo turimus elektroninių ryšių tinklus arba teisę naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga.
Jeigu radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti bus naudojami radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatyti radijo dažniai (kanalai), retransliuotojas privalo gauti retransliuojamo turinio licenciją. Retransliuojamo turinio licenciją Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka išduoda Komisija.
Informaciją apie sukoordinuotus radijo dažnius (kanalus), pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą nustatytus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams ir (ar) retransliuotojams, kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo licencijoms ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoms išduoti, Komisijai pateikia Ryšių reguliavimo tarnyba. Komisija, gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, šio įstatymo ir Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda transliavimo licencijas ir (ar) retransliuojamo turinio licencijas.
Transliavimo licencijoje ar retransliuojamo turinio licencijoje, išskyrus atvejus, kai radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti nenaudojami radijo dažnių skyrimo radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatyti radijo dažniai (kanalai), kartu su radijo dažniais (kanalais) nurodomos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos Komisijai pateiktas radijo dažnių (kanalų) ir elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines veiklos sąlygas.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pakeisti radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai paskirčiai naudojamu radijo dažniu (kanalu) prieš 6 mėnesius įspėjusi apie tai radijo dažnio (kanalo) naudotoją arba panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą prieš 12 mėnesių įspėjusi apie tai radijo dažnio (kanalo) naudotoją, jeigu:
1) to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai;
2) Elektroninių ryšių įstatymo nustatyta tvarka keičiama radijo dažnių juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar Europos Sąjungos teisės aktų, įskaitant rekomendacijas, – derindama su Komisija, jeigu radijo dažnio (kanalo) skyrimas keičiamas ar naikinamas nesibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui;
3) radijo dažnis (kanalas) pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nurodytus kriterijus naudojamas neveiksmingai;
4) keičiamas radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planas.
Radijo dažniai (kanalai) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir negali būti privatizuojami.
LRT vykdoma radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla nėra licencijuojama. LRT radijo ir (ar) televizijos programų transliavimui užtikrinti Komisija be konkurso pirmumo tvarka pagal šio įstatymo nuostatas ir sąlygas išduoda leidimus, suteikiančius teises, tolygias toms, kurios suteikiamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis licencijomis.
Išduodant transliavimo licencijas, pirmenybė teikiama asmenims, kurie įsipareigoja rengti originalios kūrybos kultūrines, informacines ir šviečiamąsias programas, užtikrinti teisingą ir nešališką informacijos pateikimą, gerbti asmens orumą ir teisę į privatų gyvenimą, saugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat asmenims, įsipareigojusiems transliuoti radijo ir (ar) televizijos programas, kokių numatomoje priėmimo zonoje dar netransliuoja kiti radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai.
Transliavimo licencijos ir retransliuojamo turinio licencijos išduodamos konkurso būdu, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytus atvejus. Komisija konkursą transliavimo licencijai ir (ar) retransliuojamo turinio licencijai gauti paskelbia ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos iš Ryšių reguliavimo tarnybos gavimo dienos. Komisijos sprendimai dėl konkursų paskelbimo skelbiami Komisijos interneto svetainėje. Komisija privalo išduoti pareiškėjui licenciją arba pateikti jam motyvuotą atsisakymą tai padaryti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos licencijai gauti be konkurso gavimo dienos, o tais atvejais, kai transliavimo licencija ir (ar) retransliuojamo turinio licencija išduodama konkurso būdu, – ne vėliau kaip per 30 dienų nuo konkurso sąlygose nurodytos paraiškų dalyvauti konkurse priėmimo termino pabaigos.
Komisija privalo atsisakyti išduoti pareiškėjui transliavimo licenciją arba retransliuojamo turinio licenciją, jeigu:
1) įstatymų nustatytais atvejais pareiškėjui arba jo dalyviui yra draudžiama būti viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju arba jo dalyviu;
2) pareiškėjui per paskutinius 12 mėnesių buvo panaikintas transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas arba pareiškėjo dalyviai yra dalyviai asmens, kuriam per paskutinius 12 mėnesių buvo panaikintas transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas, išskyrus atvejus, kai transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-893, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21493
3) asmuo, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti pareiškėją, turintis įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis pareiškėjo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens valdymo organuose arba galintis skirti bent vieną pareiškėjo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narį, buvo nuteistas už nusikaltimą Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;
4) Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gaunama informacija, kad pareiškėjas ir (arba) asmuo, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai jį kontroliuoti, turintis įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis pareiškėjo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens valdymo organuose arba galintis skirti bent vieną pareiškėjo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narį, turi ar praeityje turėjo grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamais asmenimis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1015, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01028
5) Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gaunama informacija, kad pareiškėjas ir (arba) asmuo, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai jį kontroliuoti, turintis įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis pareiškėjo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens valdymo organuose arba galintis skirti bent vieną pareiškėjo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narį, yra ar praeityje buvo susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis, ar palaiko ryšius su asmenimis, priklausančiais joms.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1015, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01028
Transliavimo licencijas Komisija be konkurso išduoda šiais atvejais:
1) mokslo ir studijų institucijoms arba švietimo įstaigoms – šviečiamosioms ir kultūrinėms radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti iki 20 W galios antžeminėmis radijo ir (ar) televizijos stotimis;
2) televizijos programoms transliuoti kabelinės televizijos tinklais;
3) televizijos programoms transliuoti elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra radijo ir (ar) televizijos programų ir (ar) programų transliavimas ir (ar) retransliavimas;
4) televizijos programoms transliuoti per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus);
5) kitais atvejais, kai tai numatyta radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane.
Komisija, suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija, tvirtina metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą (toliau – metinė įmoka) dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir juo vadovaudamasi nustato metinės įmokos dydį. Metinės įmokos pervedamos Visuomenės informavimo etikos asociacijai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Nr. XIV-2018, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10704
Komisija metinės įmokos dydį nustato atsižvelgdama į:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2018, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10704
1) licencijos turėtojo transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų, platinamų internete televizijos programų ir (ar) atskirų programų, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų pobūdį ir turinį;
2) teritoriją, kurioje bus transliuojamos ir (ar) retransliuojamos programos, platinami dekoderiai ir kiti įrenginiai, suteikiantys galimybę gauti prieigą prie programų (jeigu programos transliuojamos ir (ar) retransliuojamos panaudojant sąlyginės prieigos sistemas), ir į gyventojų skaičių šioje teritorijoje;
3) konkurencingą aplinką;
4) radijo ir (ar) televizijos programos reikšmę programų transliavimo, retransliavimo ir (ar) televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų plėtojimui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Komisija savo sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdo transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą, jeigu:
1) Ryšių reguliavimo tarnyba panaikina teisę naudoti radijo dažnį (kanalą) ir kreipiasi į Komisiją dėl licencijos galiojimo sustabdymo;
2) transliavimo licencijos turėtojas paskelbia šio įstatymo 19 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą neskelbtiną informaciją ir jam per paskutinius 12 mėnesių už tokį patį pažeidimą jau buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos kitos šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės;
3) retransliuojamo turinio licencijos turėtojas nevykdo Komisijos sprendimo ir jam už tokį patį pažeidimą jau buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos kitos šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės;
4) licencijos turėtojas per 3 mėnesius nesumoka šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu paskirtos baudos;
5) licencijos turėtojas pažeidžia pagrindines transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos sąlygas ir (ar) įsipareigojimus dėl transliuojamos ir (ar) retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos ir jam per paskutinius 12 mėnesių už tokį patį pažeidimą buvo pakartotinai skirta administracinė nuobauda;
6) transliavimo licencijos turėtojas pažeidžia įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi ir jam per paskutinius 12 mėnesių už tokį patį pažeidimą buvo pakartotinai skirta administracinė nuobauda;
7) licencijos turėtojas laiku nesumoka metinės įmokos;
8) licencijos turėtojas nemoka šio įstatymo nustatytų įmokų Komisijos veiklai finansuoti ir jam per paskutinius 24 mėnesius už tokį patį pažeidimą buvo skirti du įspėjimai.
Komisija panaikina transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą, jeigu:
1) licencijos turėtojas atsisako licencijos;
2) licencijos turėtojas yra likviduojamas arba reorganizuojamas;
3) licencijos turėtojas be Komisijos sutikimo daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės arba daugiau kaip 3 mėnesius per kalendorinius metus nevykdo transliavimo licencijoje numatytos transliavimo veiklos ir (ar) neretransliuoja radijo ir (ar) televizijos programos (programų) radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) retransliuojamo turinio licencijoje nustatytomis sąlygomis;
4) licencijos turėtojas per licencijoje nustatytą terminą nepradėjo vykdyti transliavimo licencijoje numatytos transliavimo veiklos ir (ar) nepradėjo retransliuoti radijo ir (ar) televizijos programos (programų) radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) retransliuojamo turinio licencijoje nustatytomis sąlygomis;
5) transliavimo licencijai ar retransliuojamo turinio licencijai gauti licencijos turėtojas pateikė neteisingus duomenis;
6) licencijos turėtojas nepašalina pažeidimo, už kurį jam buvo taikytas laikinas licencijos galiojimo sustabdymas, arba per 12 mėnesių po licencijos galiojimo sustabdymo termino pabaigos padaro tokį patį pažeidimą;
7) licencijos turėtojas transliuoja radijo ir (ar) televizijos programą (programas), kai transliavimo licencijos galiojimas laikinai sustabdytas, arba retransliuoja radijo ir (ar) televizijos programą (programas) radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais), kai laikinai sustabdytas retransliuojamo turinio licencijos galiojimas;
8) negavus Komisijos sutikimo, pasikeičia licencijos turėtojo kontrolinio akcijų paketo savininkas arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui (asmenims), arba prašyme dėl Komisijos sutikimo pateikiami neteisingi duomenys;
9) Ryšių reguliavimo tarnyba panaikina teisę naudoti radijo dažnį (kanalą) ir kreipiasi į Komisiją dėl licencijos galiojimo panaikinimo;
10) pasibaigia leidimo naudoti radijo dažnį (kanalą) galiojimo terminas ir įstatymų nustatyta tvarka Ryšių reguliavimo tarnyba jo nepratęsia.
Komisija, priimdama sprendimą dėl licencijos laikino galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo, nustato konkretų terminą, nuo kada sustabdomas ar panaikinamas licencijos galiojimas. Šis terminas negali būti trumpesnis negu šio įstatymo nustatytas terminas apskųsti Komisijos sprendimus teismui. Licencijos turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti) transliavimo licencijoje numatytą transliavimo veiklą ir (ar) sustabdyti (nutraukti) radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimą radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai, apskundus teismui šį Komisijos sprendimą, teismas laikinai sustabdo jo galiojimą. Jeigu teismas nepanaikina Komisijos sprendimo dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos laikino galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo, transliavimo licencijos turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti) transliavimo veiklą, o retransliuotojas privalo sustabdyti (nutraukti) radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimą radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Komisijos sprendimą dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos laikino galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo turi sankcionuoti pirmosios instancijos administracinis teismas, išskyrus Komisijos sprendimus dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos galiojimo panaikinimo, kai licencijos turėtojas atsisako licencijos. Prašyme sankcionuoti Komisijos sprendimą turi būti nurodytas Komisijos sprendimo priėmimo faktinis ir juridinis pagrindas ir jį patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu turi būti pateiktas Komisijos sprendimas, jo faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijos ir kita būtina medžiaga. Teismo teisėjas turi išnagrinėti Komisijos prašymą ir priimti motyvuotą nutartį patenkinti arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą, Komisijos įgaliotas atstovas turi teisę per 7 dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo priėmimo dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Nr. XIV-1609, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-09, i. k. 2022-25207
Transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojas negali perduoti licencijos arba ja suteiktų teisių kitiems asmenims. Jeigu licencijos turėtojas reorganizuojamas, Komisijos sprendimu jo teisių ir pareigų perėmėjui (perėmėjams) gali būti be konkurso išduota nauja (naujos) licencija (licencijos) vykdyti licencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą tomis pačiomis sąlygomis, jeigu šis asmuo prieš reorganizavimą pateikia Komisijai atitinkamą prašymą ir nurodo reorganizavimo sąlygas ir jeigu tiek iki reorganizavimo, tiek reorganizavimo metu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, licencijos sąlygos ir Komisijos sprendimai.
Licencijos turėtojas privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešti Komisijai apie numatomą licencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos nutraukimą. Licencijos turėtojas, gavęs Komisijos sutikimą, gali laikinai, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, sustabdyti licencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XI-1454, 2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3797 (2011-06-30)
Nr. XI-1572, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4335 (2011-07-19)
Nr. XI-2353, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6681 (2012-11-15)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
32 straipsnis. Apsauga nuo neteisėto transliavimo ir (ar) retransliavimo
Be Komisijos leidimo radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai ir (ar) retransliuotojai negali didinti ar kitaip keisti transliavimo licencijoje ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoje nustatytos transliavimo ir (ar) retransliavimo teritorijos (transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų aprėpties zonos).
Draudžiama neteisėtai įsiterpti į kitų radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų transliuojamas radijo ir (ar) televizijos programas, transliuoti ir (ar) retransliuoti radijo ir (ar) televizijos programas transliavimo licencijoje ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoje nenurodytais radijo dažnais (kanalais), kelti transliavimo trukdžius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18), atitaisymas skelbtas: Žin., 2010, Nr. 130
Nr. XI-1572, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4335 (2011-07-19)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
33 straipsnis. Nelicencijuojamos radijo ir televizijos programų transliavimo ir retransliavimo veiklos reguliavimas
Asmenys, norintys Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla, retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudos radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, prieš pradėdami šią veiklą, privalo Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešti apie tai Komisijai. Pradėti nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas šioje dalyje nurodyti asmenys gali kitą dieną nuo atitinkamo pranešimo pateikimo Komisijai dienos arba nuo pranešime nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu pranešimo pateikimo Komisijai diena. Šioje dalyje nurodyti asmenys, pradėję vykdyti veiklą, privalo per 30 kalendorinių dienų sumokėti metinę įmoką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, pateikdami pranešimą apie ketinimą pradėti veiklą, privalo deklaruoti, kad:
1) veiklą ketinančiam vykdyti asmeniui įstatymų nustatytais atvejais nėra draudžiama būti viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju arba jo dalyviu;
2) veiklą ketinančiam vykdyti asmeniui per paskutinius 12 mėnesių nebuvo panaikintas transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimas arba veiklą ketinančio vykdyti asmens dalyviai nėra dalyviai asmens, kuriam per paskutinius 12 mėnesių buvo panaikintas transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimas;
3) asmuo, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti veiklą ketinantį vykdyti asmenį, turintis įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens valdymo organuose arba galintis skirti bent vieną veiklą ketinančio vykdyti asmens akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narį, nebuvo nuteistas už nusikaltimą Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;
4) veiklą ketinantis vykdyti asmuo, taip pat asmuo, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai jį kontroliuoti, turintis įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens valdymo organuose arba galintis skirti bent vieną veiklą ketinančio vykdyti asmens akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narį, neturi ar praeityje neturėjo grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamais asmenimis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1015, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01028
5) veiklą ketinantis vykdyti asmuo, taip pat asmuo, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai jį kontroliuoti, turintis įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens valdymo organuose arba galintis skirti bent vieną veiklą ketinančio vykdyti asmens akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narį, nėra ar praeityje nebuvo susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis, ir nepalaiko ryšių su asmenimis, priklausančiais joms.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1015, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01028
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo ar šio įstatymo nustatyta tvarka gavus informaciją, kad egzistuoja nors viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, Komisija priima sprendimą uždrausti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, iki išnyks šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Komisija, priimdama sprendimą, nustato konkretų terminą, nuo kada įsigalioja draudimas Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą. Šis terminas negali būti trumpesnis negu Komisijos sprendimų apskundimo teismui terminas. Transliuotojas, retransliuotojas ar asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, privalo nutraukti transliavimo, retransliavimo ar televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai, Komisijos sprendimą apskundus teismui, teismas laikinai sustabdo Komisijos sprendimo galiojimą. Jeigu teismas, laikinai sustabdęs Komisijos sprendimo galiojimą, Komisijos sprendimo dėl transliavimo, retransliavimo ar televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veiklos uždraudimo nepanaikina, transliuotojas, retransliuotojas ar asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, privalo nutraukti šią veiklą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-893, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21493
Nr. XIII-1015, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01028
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytą Komisijos sprendimą turi sankcionuoti pirmosios instancijos administracinis teismas. Prašyme sankcionuoti Komisijos sprendimą turi būti nurodytas Komisijos sprendimo priėmimo faktinis ir juridinis pagrindas ir jį patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu turi būti pateiktas Komisijos sprendimas, jo faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijos ir kita būtina medžiaga. Teismo teisėjas turi išnagrinėti Komisijos prašymą ir priimti motyvuotą nutartį patenkinti arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą, Komisijos įgaliotas atstovas turi teisę per 7 dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti ją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo priėmimo dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1609, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-09, i. k. 2022-25207
Televizijos programų retransliuotojai, Lietuvos Respublikoje teikiantys televizijos programų retransliavimo paslaugas, taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, privalo retransliuoti, platinti internete visas nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas.
Komisija gali priimti sprendimą atleisti nuo įpareigojimo retransliuoti ir (ar) platinti internete nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas, jeigu toks sprendimas neapriboja vartotojo galimybių matyti šias programas turimomis techninėmis priemonėmis.
Už privalomai retransliuojamas ir (ar) platinamas internete televizijos programas transliuotojai, retransliuotojai ir kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, vieni kitiems nemoka.
Retransliuojamas ir (ar) platinamas internete radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas keisti ar įterpti į jas bet kokią kitą informaciją draudžiama. Retransliuojamos ir (ar) platinamos internete televizijos programos pakeitimu nelaikomas specialių techninių priemonių naudojimas, siekiant užtikrinti nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, pritaikyti neįgaliesiems ar užtikrinti kitų radijo ir (ar) televizijos transliuotojų išimtines teises į televizijos programas ar atskiras programas.
Komisija, įvertinusi transliuojamos televizijos programos kultūrinę ar visuomeninę vertę, gali transliuotojo prašymu jai suteikti privalomai retransliuojamos ir (ar) platinamos internete programos statusą ir numatyti, kad ją privalo nemokamai retransliuoti ir (ar) platinti internete programų retransliuotojai ir kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas. Privalomai retransliuojamomis ir (ar) platinamomis internete televizijos programomis pripažįstamos tik specialios kultūros, švietimo, mokslo, žinių, sporto ar regioninės televizijos programos. Komisija, priimdama tokį sprendimą, apibrėžia retransliavimo ir (ar) platinimo internete mastą ir terminą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Radijo ir (ar) televizijos programų retransliuotojai, taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, atsako už šio įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkančių radijo ir (ar) televizijos programų arba atskirų programų parinkimą, teikimą skleisti ir skleidimą bei tokios veiklos teisėtumą.
Televizijos programų retransliuotojai, taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, sudarydami retransliuojamų ir (ar) platinamų internete televizijos programų paketus, privalo vadovautis Komisijos patvirtintomis taisyklėmis dėl televizijos programų paketų sudarymo ir užtikrinti vartotojų teisę į nešališką informaciją, nuomonių, kultūrų ir kalbų įvairovę bei tinkamą nepilnamečių apsaugą nuo galimo neigiamo viešosios informacijos poveikio. Televizijos programos, kuriose buvo paskelbta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodyta neskelbtina informacija, 12 mėnesių nuo šio straipsnio 12 dalies 1 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos gali būti retransliuojamos ir (ar) platinamos internete tik už papildomą mokestį platinamuose televizijos programų paketuose, kuriuos tokiu atveju draudžiama subsidijuoti, remti ar taikyti jiems bet kokio pobūdžio nuolaidas, o jų kaina negali būti mažesnė negu paslaugos teikėjo patiriamos sąnaudos šiuos televizijos programų paketus sudarančioms televizijos programos įsigyti, retransliuoti ir (ar) platinti internete.
Komisija, nustačiusi, kad iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių retransliuojamoje ir (ar) platinamoje internete televizijos programoje, ją sudarančiose atskirose programose buvo paskelbta, perduota skleisti ir paskleista šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodyta neskelbtina informacija, šio įstatymo nustatyta tvarka:
1) priima sprendimą dėl televizijos programos platinimo tik už papildomą mokestį platinamuose televizijos programų paketuose ir informuoja apie tai retransliuotojus ir kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas;
2) nedelsdama imasi šio įstatymo 341 straipsnyje nurodytų veiksmų, kad būtų užtikrintas šio įstatymo reikalavimus atitinkančių televizijos programų ir (ar) atskirų programų transliavimas. Tais atvejais, kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausantis televizijos programų transliuotojas transliuoja televizijos programą, kurios visa ar didžioji dalis skirta Lietuvos Respublikos teritorijai, nepavykus susitarti su kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakinga institucija ir transliuotoju bei užtikrinti šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkto reikalavimus atitinkančių televizijos programų ir (ar) atskirų programų transliavimą, Komisija, nustačiusi pakartotinį 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytos neskelbtinos informacijos paskelbimo faktą toje pačioje televizijos programoje ir (ar) atskiroje programoje, priima sprendimą dėl šios televizijos programos pakeitimo ir įpareigoja retransliuotojus bei kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pakeisti šią televizijos programą;
3) sprendžia dėl šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodytos baudos skyrimo už šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų Komisijos sprendimų nevykdymą.
Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje transliuojama programa laikoma visiškai ar daugiausia skirta Lietuvos Respublikai, jeigu pajamų iš televizijos reklamos ir (arba) abonementinio mokesčio kilmė yra Lietuvos Respublika arba pagrindinė paslaugos kalba yra lietuvių kalba, arba programos, reklamos ir (ar) komercinio pobūdžio audiovizualiniai pranešimai yra skirti Lietuvos Respublikos vartotojams.
Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai Komisijos nustatyta tvarka privalo teikti informaciją apie vykdomą transliavimo ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo visuomenei veiklą, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklą bei transliuojamų, retransliuojamų ir (ar) platinamų internete televizijos programų ir (ar) atskirų programų atitiktį šio įstatymo nustatytiems reikalavimams, Komisijos patvirtintoms taisyklėms dėl televizijos programų paketų sudarymo ir priimtiems sprendimams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XI-1048, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
Antrasis skirsnis
viešosios informacijos rengimo ir platinimo Reikalavimai
34 straipsnis. Kalbos ir prieinamumo reikalavimai viešajai informacijai
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Viešoji informacija rengiama ir skleidžiama valstybine kalba ar kitomis kalbomis, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu, taip pat Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, bendradarbiaudami su kompetentingomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, užtikrina, kad skleidžiama viešoji informacija nuosekliai taptų prieinama neįgaliesiems. LRT televizijos programas klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaiko Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kiti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai skleidžiamą viešąją informaciją neįgaliesiems pritaiko vadovaudamiesi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu informacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų planu. Kaip įgyvendinamas šis planas, savo nustatyta ir prieš tai su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka prižiūri Komisija, kuriai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai reguliariai teikia informacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų plane numatytų priemonių įgyvendinimo ataskaitas. Apibendrintą šių priemonių įgyvendinimo ataskaitą Komisija teikia Europos Komisijai kas 3 metus. Komisijos interneto svetainėje viešai nurodoma informacija, leidžianti pateikti skundą dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų skleidžiamos viešosios informacijos pritaikymo neįgaliesiems. Ši informacija turi būti lengvai prieinama neįgaliesiems.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita oficialia Europos Sąjungos kalba, taip pat radijo ir (ar) televizijos programas sudarančios atskiros programos, transliuojamos ne oficialia Europos Sąjungos kalba, jeigu tokių programų suminė trukmė per parą yra ne didesnė negu 90 minučių, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais. Radijo ir (ar) televizijos programas sudarančios atskiros programos, transliuojamos ne oficialia Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą, jeigu tokių programų suminė trukmė per parą yra didesnė negu 90 minučių. Skaičiuojant programų trukmę, neįskaitomas tokių programų pakartotinės transliacijos laikas, komercinių audiovizualinių pranešimų laikas ir anonsai. Ši nuostata netaikoma mokomosioms, proginėms, specialiosioms, muzikinėms ir retransliuojamoms užsienio valstybių radijo ir (ar) televizijos programoms ar atskiroms programoms, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų sukurtoms programoms, skirtoms Lietuvos tautinėms mažumoms. Komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų aprėpties zonoje, poreikius, nurodydama licencijos sąlygas, gali nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų dalį turi sudaryti radijo ir (ar) televizijos programos ar atskiros programos tautinių mažumų kalbomis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1355, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11457
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Televizijos programų transliuotojams draudžiama rodyti audiovizualinius kūrinius, išverstus iš oficialios Europos Sąjungos kalbos į ne Europos Sąjungos kalbą.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Retransliuotojai, retransliuodami televizijos programas, ir (ar) kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, pirmenybę turi teikti oficialioms Europos Sąjungos kalboms. Televizijos programos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų programų kiekio teikiant Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas ir (ar) ne mažiau kaip 90 procentų retransliuojamų televizijos programų kiekio kiekviename jų vartotojams siūlomame pagrindiniame televizijos programų pakete. Šis reikalavimas netaikomas už papildomą mokestį platinamiems televizijos programų paketams. Esant galimybei pasirinkti, kuria kalba retransliuoti ir (ar) platinti internete tokią pačią televizijos programą – oficialia Europos Sąjungos kalba ar kita kalba, retransliuotojai ir (ar) asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, privalo sudaryti visas sąlygas, kad televizijos programa ar atskira programa būtų retransliuojama ir (ar) platinama internete oficialia Europos Sąjungos kalba.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-396, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09777
Nr. XIII-1355, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11457
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Neoficialia Europos Sąjungos kalba retransliuojama ir (ar) platinama internete televizijos programa, kuri verčiama į oficialią Europos Sąjungos kalbą arba rodoma su oficialios Europos Sąjungos kalbos subtitrais, prilyginama programai, retransliuojamai ir (ar) platinamai internete oficialia Europos Sąjungos kalba.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-396, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09777
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Jeigu televizijos programa transliuojama, retransliuojama ir (ar) platinama internete keliomis kalbomis, įskaitant ir oficialias Europos Sąjungos kalbas, tokia programa prilyginama programai, perduodamai ir (ar) skleidžiamai oficialia Europos Sąjungos kalba, tik tokiu atveju, kai esant techninėms galimybėms tokia programa vartotojams siunčiama ir (ar) skleidžiama su pirminiu nustatymu oficialia Europos Sąjungos kalba, o papildomų kalbų parinkimas yra galimas tik vartotojo valios veiksmu.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-396, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09777
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
35 straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas
Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių, audiovizualinius kūrinius ir transliuotų radijo ir (ar) televizijos programų įrašus ne trumpiau kaip vienus metus nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.
Šio straipsnio 1 dalyje išdėstyti reikalavimai netaikomi informacinės visuomenės informavimo priemonėms, tačiau jų valdytojai turi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, terminais ir apimtimi užtikrinti, kad informacija apie turinio tvarkymą bus saugoma iki vienų metų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
36 straipsnis. Leidiniams ir jų platinimui keliami reikalavimai
Kiekviename leidinyje turi būti nurodyti jo tiražas, kiti Lietuvos standartuose nustatyti leidybiniai duomenys ir tarptautinis standartinis numeris (ISBN, ISSN, ISMN ir kt.). Šie reikalavimai netaikomi reklaminio ar pramoginio pobūdžio leidiniams (lankstinukams, atvirukams, kalendoriams ir kt.).
Vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų, išskyrus tuos, kurių tiražas mažesnis negu 500 egzempliorių arba kuriuose nespausdinama reklama, tiražas turi būti tikrinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Vyriausybė nustato dokumentų privalomųjų egzempliorių, nemokamai perduodamų bibliotekoms, skaičių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1048, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)
37 straipsnis. Europos audiovizualiniai kūriniai ir jų sklaidai keliami reikalavimai
Europos audiovizualiniais kūriniais (toliau – Europos kūriniai) laikomi kūriniai:
1) sukurti Lietuvos Respublikoje arba kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse, kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse, jeigu jų kūrėjai yra įsisteigę šiose valstybėse arba šių kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų, arba nurodytose valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) valstybėse įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje, ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne Europos ekonominės erdvės valstybėse ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse;
2) sukurti trečiosiose valstybėse, tai yra ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne Europos ekonominės erdvės valstybėse ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse, jeigu jie sukurti vienoje ar keliose trečiosiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jeigu Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis valstybėmis sutartis dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie kūriniai yra iš esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose Europos valstybėse.
Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai taikomi tuo atveju, jeigu kūriniams, sukurtiems Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, diskriminacinės priemonės šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose valstybėse netaikomos.
Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo (gamybos) sutartimis tarp Europos Sąjungos valstybių narių arba Lietuvos Respublikos ir trečiųjų valstybių, laikomi Europos kūriniais, jeigu Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių ne Europos Sąjungos valstybėje narėje.
Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka Europos Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas.
Televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai yra įmanoma, turi skirti Europos kūriniams ir ne mažiau kaip 10 procentų televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai yra įmanoma, turi skirti Europos kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus. Šios dalies reikalavimai netaikomi vietinėms televizijos programoms.
Užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip 30 procentų programų užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai. Šios dalies reikalavimai netaikomi tiems užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurių bendra metinė apyvarta, įskaitant jų ir su jais susijusių įmonių apyvartą, yra maža (sudaro mažiau kaip vieną procentą bendrų pajamų, gaunamų iš Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinkos) arba kurių auditorija yra nedidelė (užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia vieno procento).
Komisija kas 2 metus pateikia Europos Komisijai ataskaitas, kaip įgyvendintos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
38 straipsnis. Visuomenei reikšmingų įvykių prieiga ir kiti radijo ir televizijos programoms keliami reikalavimai
Televizijos programų transliuotojai savo reguliariai transliuojamose programose turi teisę laisvai rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių) naujienų pranešimus apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti televizijos programų transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę. Trumpi naujienų pranešimai turi būti transliuojami ne anksčiau kaip pasibaigus tiesioginei visuomenei reikšmingo įvykio transliacijai. Televizijos programų transliuotojai nemoka už trumpų naujienų pranešimų transliavimą televizijos programų transliuotojams, kurie yra įsigiję išimtinę teisę teikti informaciją apie visuomenei reikšmingą įvykį, išskyrus atvejus, kai prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimas pareikalauja papildomų sąnaudų iš prieigą suteikiančio televizijos programų transliuotojo. Užmokestis už prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimą negali būti didesnis už papildomas sąnaudas, tiesiogiai patirtas teikiant prieigą.
Visi Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigę televizijos programų transliuotojai, norintys parengti trumpus naujienų pranešimus, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis turi teisę į prieigą prie visuomenei reikšmingų įvykių, kurie išskirtinėmis teisėmis transliuojami Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo.
Jeigu kitas televizijos programų transliuotojas, įsisteigęs toje pačioje valstybėje narėje kaip ir prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių prašantis televizijos programų transliuotojas, įsigijo išskirtinių teisių, susijusių su tam tikru visuomenei reikšmingu įvykiu, prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių turi būti prašoma iš šio televizijos programų transliuotojo.
Prieiga prie visuomenei reikšmingų įvykių turi būti garantuojama leidžiant televizijos programų transliuotojams laisvai pasirinkti trumpus naujienų pranešimus iš perduodančio televizijos programų transliuotojo signalo ir, išskyrus atvejus, kai to neįmanoma atlikti dėl praktinių priežasčių, nurodant bent jų šaltinį.
Trumpi naujienų pranešimai gali būti naudojami tik bendro pobūdžio žinių programose, o teikiant užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas naudojami tik tuo atveju, jeigu tą pačią programą netiesioginio transliavimo forma siūlo tas pats audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas.
Transliuojant televizijos programas, skirtas visuomenei reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:
1) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, turi visuomenei reikšmingus įvykius tiesiogiai arba netiesiogiai transliuoti tik nekoduotose ir visuomenei be jokio užmokesčio transliuojamose nacionalinėse televizijos programose, siunčiamose bet kokių technologinių formų televizijos tinklais ir priimamose teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų. Netiesioginės visuomenei reikšmingų įvykių transliacijos turi būti rodomos ne vėliau kaip per 24 valandas nuo visuomenei reikšmingo įvykio pabaigos;
2) išskirtines viso ar dalies visuomenei reikšmingo įvykio transliacijos teises turintis Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis televizijos transliuotojas, negalintis užtikrinti šios dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, privalo per protingą terminą iki visuomenei reikšmingo įvykio imtis visų įmanomų priemonių tokias teises perleisti kitam televizijos transliuotojui, kad būtų užtikrinta šio įvykio transliacija pagal šios dalies 1 punkte nustatytas sąlygas;
3) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai negali naudotis išimtinėmis teisėmis transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, tokiu būdu, kad didžioji kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar kitoje Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusioje valstybėje gyvenančių žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių įvykių, kurie šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei reikšmingi. Programos apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis toje valstybėje nustatytos transliavimo tvarkos;
4) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai negali naudotis po 1997 m. liepos 30 d. nusipirktomis išskirtinėmis teisėmis taip, kad didžioji kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės gyventojų dalis nebegalėtų nemokamai stebėti tos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės visų ar dalies tiesiogiai transliuojamų visuomenei reikšmingų įvykių arba dėl objektyvių priežasčių taip būtų geriau visuomenės labui, visų ar dalies vėliau transliuojamų nemokamų televizijos įrašų, kuriuos kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės laiko reikšmingais visuomenei.
Komisijos parengtą Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą tvirtina Vyriausybė jos įgaliotos institucijos teikimu.
Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai kinematografinius kūrinius turi perduoti tuo laikotarpiu, dėl kurio buvo susitarta su teisių turėtojais.
Radijo ir (ar) televizijos programoje ne rečiau kaip vieną kartą per valandą turi būti skelbiamas transliuojamos ar retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos pavadinimas. Jeigu radijo ir (ar) televizijos programos trukmė yra trumpesnė kaip viena valanda, tokios radijo ir (ar) televizijos programos pavadinimas skelbiamas jos pabaigoje.
Kiti reikalavimai, keliami radijo ir (ar) televizijos programoms, nustatyti šiame įstatyme, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, kituose įstatymuose, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams išduotose licencijose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XII-557, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 115-5732 (2013-11-07)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
39 straipsnis. Reklamai, komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir pranešimams žiniasklaidai keliami reikalavimai
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
Nr. XIV-3029, 2024-10-15, paskelbta TAR 2024-10-24, i. k. 2024-18428
Reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai turi būti padorūs, teisingi ir aiškiai atpažįstami. Paslėpta reklama, paslėpti komerciniai audiovizualiniai pranešimai draudžiami.
Visuomenės informavimo priemonėse draudžiami reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai, kuriuose:
1) naudojamos pasąmonę veikiančios technologijos;
2) skleidžiama klaidinanti reklama;
3) žeminamas žmogaus orumas;
4) diskriminuojama ar skatinama diskriminuoti dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos;
5) skatinamas sveikatai ar saugai pavojingas elgesys, taip pat aplinkos apsaugai ypač žalingas elgesys;
6) reklamuojami tabako gaminiai, elektroninės cigaretės ir (ar) jų pildyklės, rūkomieji žoliniai gaminiai, kaip tai nustatyta Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme;
7) reklamuojami alkoholio produktai, kaip tai nustatyta Alkoholio kontrolės įstatyme;
8) reklamuojami tik su receptu įsigyjami vaistiniai preparatai, kaip tai nustatyta Farmacijos įstatyme, ar gydytojų skiriamo gydymo paslaugos, išskyrus specialius leidinius ar specialias visuomenės informavimo priemones;
9) daromas neigiamas poveikis nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kaip tai nustatyta Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme;
10) reklamuojami azartiniai lošimai, kaip tai nustatyta Azartinių lošimų įstatyme;
11) reklamuojamos loterijos, kaip tai nustatyta Loterijų įstatyme;
12) pažeidžiami kiti bendrieji reikalavimai reklamai, nustatyti Reklamos įstatyme.
Reklamos, komercinių audiovizualinių pranešimų užsakovai neturi teisės daryti įtakos viešosios informacijos turiniui, išskyrus jų pačių užsakomos reklamos, komercinio audiovizualinio pranešimo turinį.
Asmenys, reguliariai vedantys žinių programas, negali dalyvauti nei reklamoje, nei komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose, nei jų įgarsinti.
Televizijos reklamai, anonsui, teleparduotuvei ir televitrinai keliami šie reikalavimai:
1) televizijos reklama ir teleparduotuvė turi būti padorios, neklaidinančios, aiškiai atpažįstamos ir atskirtos nuo programos turinio garsinėmis ir (ar) optinėmis, ir (ar) erdvinėmis priemonėmis. Televizijos reklama ir teleparduotuvė gali būti įterpiamos į programas tik šiame straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka, nepakenkiant atskiros programos vientisumui, atsižvelgiant į natūralias programos pertraukas, programos trukmę ir pobūdį ir nepažeidžiant programos turtinių teisių turėtojų teisių;
2) televizijos reklama, anonsas ar teleparduotuvė negali būti įterpiami į transliuojamas religines apeigas ir religinio pobūdžio programas;
3) televizijos reklama ir teleparduotuvė turi būti įterpiamos į programas sugrupuotos, ne mažiau kaip po dvi televizijos reklamas ir (ar) teleparduotuves viename intarpe. Sporto renginių transliavimo metu šios dalies 6 punkte nustatyta tvarka arba kitais Komisijos nustatytais išimtiniais atvejais į programas gali būti įterpiama viena televizijos reklama ar viena teleparduotuvė;
4) televizijos reklamos, teleparduotuvės intarpams skirtas suminis laikas turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 6 iki 18 valandos ir ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 18 iki 24 valandos. Šis punktas netaikomas paties televizijos programų transliuotojo arba kitų tai pačiai transliuotojų grupei priklausančių subjektų transliuojamų programų ir su jomis tiesiogiai susijusių pagalbinių produktų, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų anonsams, rėmimo pranešimams, prekių rodymui ir neutraliems kadrams, kurie naudojami tarp redakcinio turinio ir televizijos reklamos ar teleparduotuvės intarpų bei tarp atskirų intarpų;
5) televitrinos mažiausia nepertraukiama trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 15 minučių. Per parą gali būti transliuojamos ne daugiau kaip 8 televitrinos, o jų bendra trukmė neturi viršyti 3 valandų per parą. Televitrinos turi būti aiškiai atskiriamos optinėmis ir erdvinėmis priemonėmis nuo kitų programų;
6) sporto ar kitų renginių, kuriuose daromos natūralios pertraukos, transliavimo metu televizijos reklamos ir (ar) teleparduotuvės intarpai turi būti rodomi tik per minėtų renginių natūralias pertraukas;
7) transliuojant televizijos filmus (išskyrus kelių serijų filmus, serialus ir dokumentinius filmus), kinematografijos kūrinius ir žinių programas, televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti rodomos vieną kartą per programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį;
8) transliuojant programas vaikams, televizijos reklama gali būti rodoma vieną kartą per kiekvieną programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį, jeigu numatoma jos trukmė yra ilgesnė kaip 30 minučių. Teleparduotuvė negali būti įterpiama į programas vaikams;
9) įterpti televizijos reklamą ir (ar) teleparduotuvę į retransliuojamas televizijos programas ar atskiras programas draudžiama;
10) vaistinių preparatų teleparduotuvės, taip pat gydytojų skiriamo gydymo paslaugų teleparduotuvės yra draudžiamos.
Televizijos reklamai taikomi ir kituose įstatymuose nustatyti reklamos ir jos skleidimo reikalavimai.
Kaip laikomasi šio ir kitų įstatymų nustatytų reikalavimų, taikomų reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams, kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kitos Reklamos įstatyme ir kituose įstatymuose nurodytos reklamos priežiūros institucijos ir Komisija, bendradarbiaudamos su kitomis šiame įstatyme nurodytomis viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijomis ir reklamos savitvarkos institucijomis.
Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje ir šio straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, mutatis mutandis taikomos televizijos programoms, skirtoms tik televizijos reklamai ir teleparduotuvėms, taip pat televizijos programoms, skirtoms tik savireklamai.
Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ar jų asociacijos turi priimti elgesio (etikos) kodeksus dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų, kurie įterpiami į programas vaikams arba yra įtraukti į tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai. Šiais elgesio (etikos) kodeksais turi būti siekiama veiksmingai sumažinti galimybę vaikams pamatyti komercinius audiovizualinius pranešimus apie nurodytus maisto produktus ir gėrimus, nustatant, kad komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose nebūtų pabrėžiamos teigiamos minėtų maisto produktų ir gėrimų maistingumo savybės. Elgesio (etikos) kodeksai priimami ir įsipareigojama jų laikytis šio įstatymo 43 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. Nuostatos dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų gali būti įtrauktos į Kodeksą. Kai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ar jų asociacijos nepriima šioje dalyje numatytų kodeksų ar neįsipareigoja jų laikytis arba Komisija, vadovaudamasi jos nustatyta ir prieš tai su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka, nustato, kad pasirinkti kodeksai arba jų dalys nėra pakankamai veiksmingi, Komisija nustato privalomus tokių komercinių audiovizualinių pranešimų skleidimo reikalavimus.
Reikalavimus, keliamus politinei reklamai, jos žymėjimo ir skleidimo visuomenės informavimo priemonėse tvarką nustato Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai.
Atsakomybės už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimo ypatumus ir jos taikymo tvarką nustato Reklamos įstatymas.
Visuomenės informavimo priemonėje skleidžiant visą ar tik dalį parengto pranešimo žiniasklaidai turi būti laikomasi šių reikalavimų:
1) jeigu pranešimas žiniasklaidai skleidžiamas neatlygintinai, jis žymimas žodžiais „Pranešimas žiniasklaidai“;
2) jeigu pranešimas žiniasklaidai skleidžiamas atlygintinai, jis žymimas žodžiais „Reklama“ arba „Rėmimas“ (pasirinktinai);
3) visais atvejais nurodomas pranešimo žiniasklaidai rengėjas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-3029, 2024-10-15, paskelbta TAR 2024-10-24, i. k. 2024-18428
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XI-1454, 2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3797 (2011-06-30)
Nr. XII-557, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 115-5732 (2013-11-07)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
40 straipsnis. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų rėmimas
Remiamos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, radijo programos ir (ar) atskiros programos turi atitikti šiuos reikalavimus:
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).