Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra tabako gaminių, elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildyklių, rūkomųjų žolinių gaminių gamyba ir (ar) pardavimas.

Jeigu asmenys, kurių veikla apima vaistinių preparatų gamybą arba pardavimą ar gydymo paslaugų teikimą, remia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, radijo programas ir (ar) atskiras programas, jose gali būti paskelbiamas rėmėjo pavadinimas (logotipas) ar kitas jo įvaizdžio ženklas, tačiau negalima reklamuoti konkrečių vaistinių preparatų, kurie įsigyjami tik su receptu, ar gydytojų skiriamo gydymo paslaugų.

Žinių programos negali būti remiamos.

Žurnalistų pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Žurnalistai turi:

Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos šio įstatymo V skyriuje numatytoms viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijoms turi neatlygintinai teikti informaciją (įskaitant transliuotų programų įrašus), būtiną jų funkcijoms atlikti.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms reglamentavimo ir savitvarkos institucijoms teikiama informacija, susijusi su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tvarkomais asmens duomenimis, turi būti naudojama laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo.

Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi teikti asmenims informaciją (įskaitant transliuotų programų įrašus), kurios paskelbimas, tų asmenų nuomone, žemina jų garbę ir orumą arba pakenkė jų dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams. Prašymai teikti informaciją viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams pateikiami raštu. Už prašomos informacijos suteikimą viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai gali imti mokestį. Jo dydis negali viršyti prašomos informacijos kopijos pagaminimo išlaidų.

Viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, pateikiantiems informaciją šio straipsnio 1 ir 3 dalyse išvardytiems subjektams, taikomos šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos.

Etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas, šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti elgesio (etikos) kodeksai, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistikos etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą ir skleidimą.

Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – atstovų susirinkimas). Atstovų susirinkimą šaukia, jo veiklą koordinuoja ne mažiau kaip 5 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijos, veikiančios visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, bendru viešu pareiškimu, kuris skelbiamas Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje. Atstovų susirinkime turi teisę dalyvauti ir visi kiti asmenys, tačiau balsavimo teisę atstovų susirinkime turi tik viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovai. Atstovų susirinkimas vyksta ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo šioje dalyje minėto viešo paskelbimo apie jį dienos. Atstovų susirinkimas Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo vadovaudamasis atstovų susirinkimo darbo reglamentu. Kodeksą atstovų susirinkimą inicijavusių asmenų siūlymu atstovų susirinkimas tvirtina paprasta balsų dauguma. Kodekso arba jo pakeitimo ar papildymo projektus atstovų susirinkimą inicijavę asmenys viešai paskelbia Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki atstovų susirinkimo dienos. Atstovų susirinkimo patvirtintas Kodeksas turi būti skelbiamas viešai Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje.

Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo elgesio (etikos) kodeksas arba taisyklės negali prieštarauti Kodekso nuostatoms. Elgesio (etikos) kodeksai arba taisyklės viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų turi būti skelbiami viešai.

Skatinant savitvarką audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo srityje, Lietuvoje gali būti taikomi nacionalinio ir (ar) Europos Sąjungos lygmens elgesio (etikos) kodeksai, kuriuos parengia ir savo interneto svetainėje skelbia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai arba jiems atstovaujančios organizacijos, prireikus bendradarbiaudami su pramonės, prekybos ar kitais sektoriais, profesinėmis ir vartotojų asociacijomis arba organizacijomis. Jeigu Europos Sąjungos elgesio (etikos) kodeksus parengia Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai arba jiems atstovaujančios organizacijos, jie pateikia šių kodeksų projektus ir jų pakeitimus Europos Komisijai.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti nacionalinio lygmens elgesio (etikos) kodeksai turi atitikti šiuos reikalavimus:

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai savanoriškai pasirenka šio straipsnio 4 dalyje nurodytus kodeksus ir viešai paskelbia, kad jų veikla atitinka šių kodeksų normas, apie tai informuodami Komisiją. Paslaugų teikėjams, savanoriškai pasirinkusiems elgesio (etikos) kodeksus ir deklaravusiems, kad jų veikla atitinka pasirinktą elgesio (etikos) kodeksą, deklaruoto kodekso nuostatos yra privalomos.

Kai Komisija jos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka nustato, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų pasirinktas elgesio (etikos) kodeksas arba jo dalis nėra pakankamai veiksmingi, Komisija nustato paslaugų teikėjams privalomus reikalavimus, nepažeisdama Europos Sąjungos teisės. Apie tokius reikalavimus Komisija nedelsdama praneša Europos Komisijai.

Visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso normos.

Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų.

Gavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą, privaloma jį tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens reputaciją informacija, nemokamai išspausdinti ar kitu adekvačiu būdu jį paskelbti per dvi savaites, išskyrus tas visuomenės informavimo priemones, kurių periodiškumas yra retesnis. Tokiu atveju minėtas paneigimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą (per dvi savaites) ir visuomenės informavimo priemonės pirmame leidinyje ar programoje nuo paneigimo gavimo dienos be komentarų, toje pačioje vietoje, tokios pat apimties ir tokios pat formos (televizija ir radijas – tą pačią savaitės dieną ir tuo pačiu metu), kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens dalykinę reputaciją informacija. Per visuomenės informavimo priemonę privaloma paskelbti atsakymą, neatsižvelgiant į tai, ar per ją paskleisti duomenys buvo paskleisti pačios visuomenės informavimo priemonės vardu, ar kito asmens vardu.

Jei visuomenės informavimo priemonė, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą, nusprendžia neskelbti tokio paneigimo, ji privalo per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti paneigimą pateikusiam asmeniui, nurodydama atsisakymo paskelbti paneigimą priežastis ir motyvus.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi ir tais atvejais, kai visuomenės informavimo priemonė savo noru paskelbia tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžiančios juridinio asmens dalykinę reputaciją, paneigimą.

Atsisakymas išspausdinti ar kitu būdu paskelbti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą šio straipsnio 3–5 dalyse nurodyta tvarka gali būti skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą arba juridinio asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, buveinės registracijos vietą. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo padavimo, į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.

Valstybės politiką visuomenės informavimo srityje formuoja ir jos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.

Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.

Siekdama tinkamai formuoti valstybės politiką visuomenės informavimo srityje ir koordinuoti jos įgyvendinimą, Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę sudaryti patariamąją instituciją – Medijų taryba, kuri Vyriausybės įgaliotai institucijai teikia ekspertinę nuomonę ir rekomendacijas svarbiausiais visuomenės informavimo srities politikos formavimo, koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais, atlieka kitas šiuo įstatymu jai pavestas funkcijas. Medijų tarybos sudėtį, sudarymo tvarką ir darbo reglamentą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

Komisija – nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti ir prižiūrinti, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, veiklos priežiūrą vykdanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų klausimais. Komisija, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma ir nešališka, vadovaujasi žiniasklaidos pliuralizmo, kultūrų ir kalbų įvairovės, vartotojų apsaugos, prieinamumo, nediskriminavimo, tinkamo vidaus rinkos veikimo ir sąžiningos konkurencijos skatinimo principais.

Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, taip pat Seimo patvirtintais Komisijos nuostatais.

Komisija yra viešasis juridinis asmuo, valstybės biudžetinė įstaiga, kurios vadovas yra Komisijos pirmininkas, turinti savo antspaudą su valstybės herbu ir sąskaitą banke. Komisijos būstinė yra Vilniuje. Komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Komisijos pirmininkas. Jo teises ir pareigas bei atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Komisijai skirtas valstybės biudžeto lėšas nustato įstatymai.

Komisiją sudaro 11 narių: du narius skiria Respublikos Prezidentas, tris narius (vieną – iš opozicinių frakcijų) – Seimas Seimo Kultūros komiteto teikimu, tris narius – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, vieną narį – Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, vieną narį – Lietuvos žurnalistų sąjunga, vieną narį – Lietuvos žurnalistų draugija. Komisijos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų patirtį audiovizualinės politikos, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo veiklos srityse, profesinės ar akademinės patirties visuomenės informavimo, švietimo, kultūros, mokslo ar žmogaus teisių srityse. Komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau kaip prieš vienus metus ėjo pareigas reguliuojamų sektorių įmonių ar organizacijų valdymo organuose ir (ar) gali tose įmonėse ar organizacijose turėti interesų. Komisijos nariai skiriami ketverių metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Komisijos kadencijos pabaigos, Komisija kreipiasi į Komisijos narius skiriančias institucijas ar organizacijas dėl naujų narių skyrimo. Komisijos nario darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos (institucijų) ar organizacijos (organizacijų) priimtas sprendimas. Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir Komisijos nariams taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Kai Komisijos narys dirba ne visą darbo dieną, už darbą atliekant Komisijos nario pareigas jam apmokama atsižvelgiant į faktiškai dirbtą darbo laiką.

Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, kai:

Tais atvejais, kai Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko šiame straipsnyje numatytais pagrindais, Komisija kreipiasi į instituciją ar organizaciją, paskyrusią Komisijos narį, kurio įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, prašydama paskirti naują Komisijos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Komisijos narys, kurio įgaliojimai nutrūko anksčiau laiko, pabaigos. Informacija apie Komisijos sudėtį ir jos pasikeitimus skelbiama Komisijos interneto svetainėje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija.

Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinti Komisijos nario įgaliojimų nutrūkimo ankščiau laiko pagrindai taikomi ir Komisijos pirmininkui, ir jo pavaduotojui.

Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta pasibaigus jo kadencijai. Jeigu pasibaigus Komisijos pirmininko, jo pavaduotojo kadencijai jie nėra paskiriami antrai kadencijai ir per 2 mėnesių terminą nepradeda eiti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigų, jiems išmokama 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Komisijos pirmininkui ar jo pavaduotojui, atleidžiamiems iš pareigų, kai jie nebegali eiti šių pareigų dėl sveikatos būklės, išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Komisijos pirmininkui ar jo pavaduotojui mirus, jo šeimos nariams išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka. Šios išmokos mokamos iš Komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, LRT tarybos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Komisijos administracijos darbuotojai, asmenys, einantys pareigas Komisijos prižiūrimų ūkio subjektų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, valdymo organuose ar esantys šių ūkio subjektų dalyviai. Komisijos nariai negali būti susiję darbo santykiais, autorių teisių sutartimis su Komisijos prižiūrimais ūkio subjektais ar teikti jiems paslaugas pagal kitą sutartį, išskyrus atvejus, kai jie šiuose subjektuose dirba mokslinį ar pedagoginį darbą. Komisijos nariu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, yra susiję darbo santykiais, autorių teisių sutartimis su Komisijos prižiūrimais ūkio subjektais ar teikia jiems paslaugas pagal kitą sutartį arba eina pareigas Komisijos prižiūrimų ūkio subjektų valdymo organuose, arba yra šių subjektų dalyviai, išskyrus atvejus, kai jie šiuose subjektuose dirba mokslinį ar pedagoginį darbą. Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas gali dirbti tik Komisijoje, joje eiti tik šias pareigas ir negali verstis jokia kita veikla, išskyrus atvejus, kai Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas dirba mokslinį ar pedagoginį darbą ir (arba) gauna autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą, jeigu tokia veikla nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, taip pat jeigu gauna užmokestį už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar Komisijos veiklos tobulinimu susijusi pedagoginė ar kūrybinė veikla. Politinių partijų nariai, paskirti į Komisiją, sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos Komisijoje pabaigos.

Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją Seimo Kultūros komiteto teikimu iš Komisijos narių ketverių metų laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas. Kol Komisijos pirmininkas nėra paskirtas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių Komisijos narys. Asmuo negali būti Komisijos pirmininku ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Komisijos veiklos forma – posėdžiai, pasitarimai. Posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 Komisijos narių prašymu. Informacija apie numatomus posėdžius ir jų darbotvarkė skelbiama Komisijos nustatyta tvarka.

Komisijos posėdžiai yra vieši. Komisijos posėdis ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma gali būti paskelbtas uždaru, kai reikia apsaugoti asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu viešas nagrinėjimas gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines paslaptis.

Komisijos posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių. Komisija priima sprendimus. Sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Sprendimai išduoti licenciją, atsisakyti ją išduoti, taip pat dėl Administracinių nusižengimų kodekse ir šiame įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo, konkursų sąlygų ir rezultatų, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo priimami ne mažesne kaip 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma.

Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas, o kai jo nėra, – jo pavaduotojas, kai Komisijos pirmininkas yra laikinai išvykęs į užsienį arba dėl ligos laikinai negali eiti savo pareigų. Komisijos pirmininko pavaduotojas atlieka ir kitas funkcijas, kai Komisijos pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų. Komisijos sprendimai, kurie yra norminiai teisės aktai, skelbiami Teisės aktų registre. Komisijos sprendimai, kurie yra norminiai teisės aktai, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Komisijos priimti individualūs teisės aktai skelbiami Komisijos interneto svetainėje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija, ir įsigalioja jų paskelbimo dieną, jeigu juose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Visi Komisijos norminių teisės aktų projektai derinami su visuomene viešosiomis konsultacijomis. Viešųjų konsultacijų tvarka nustatoma Komisijos nuostatuose. Komisijos sprendimai radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams yra privalomi, juos šie asmenys gali skųsti teismui per 30 dienų nuo Komisijos sprendimų įsigaliojimo dienos.

Komisijos veiklą užtikrina Komisijos administracija. Komisijos administracijai vadovauja Komisijos pirmininkas. Komisijos pirmininkas administracijos veiklą organizuoja pagal Komisijos nuostatus.

Komisijos veiklai finansuoti radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, išskyrus LRT, gaunantys pajamas iš radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos, privalo mokėti įmokas į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, banko sąskaitą. Įmokos dydis yra 0,8 procento pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu, retransliavimu, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomosiomis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugomis. Audiovizualinių paslaugų rinkos dalyviai privalo pervesti įmokas į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą kas ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 30 dienos. Iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, kurie nepervedė įmokų į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą. Komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, paramos lėšos, leidybinės veiklos pajamos ir kitos teisėtai gaunamos lėšos. Komisijos pajamos, gautos pagal šį straipsnį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir įgyvendinamoms programoms finansuoti.

Komisija kiekvienais metais rengia detalią metinę planuojamų pajamų ir išlaidų sąmatą. Komisijos finansinė apskaita organizuojama ir tvarkoma, finansinių ataskaitų rinkiniai sudaromi ir teikiami Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme ir kituose teisės aktuose bei viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose nustatyta tvarka. Komisijos praėjusių metų finansinių ataskaitų rinkinį patikrina Komisijos parinktas auditorius ar audito įmonė ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos. Auditorius ar audito įmonė parenkami Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka. Atlikus auditą, Komisijai pateikiama nepriklausomo auditoriaus išvada ir audito ataskaita, kurias Komisija paskelbia viešai savo interneto svetainėje. Komisijos valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.

Kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos Komisija pateikia Seimui praėjusių metų Komisijos veiklos ataskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinį kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada ir audito ataskaita. Šias ataskaitas išklauso Seimo Kultūros komitetas.

Komisijos nariams ir administracijai draudžiama platinti informaciją, kuri yra radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų komercinė paslaptis. Šioje dalyje nurodytas draudimas taikomas ir pasibaigus Komisijos narių įgaliojimams bei nutrūkus administracijos darbuotojų darbo santykiams su Komisija.

Komisija:

Komisija radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimus, transliavimo, retransliuojamo turinio licencijų, leidimų reikalavimus, taip pat nevykdantiems Komisijos sprendimų ar įpareigojimų, šio įstatymo nustatyta tvarka atlikusi tyrimą, gali taikyti šias poveikio priemones:

Transliuotojui, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos paskelbimą, o retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, – už šio įstatymo 33 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktuose, taip pat šio įstatymo 341 straipsnyje nurodytų Komisijos sprendimų nevykdymą gali būti skiriama bauda iki 3 procentų transliuotojo, retransliuotojo, kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, o tais atvejais, kai bendrąsias metines pajamas apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki vieno šimto tūkstančių eurų.

Komisija turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos administracinį teismą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos laikino sustabdymo ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu:

Komisija turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos administracinį teismą dėl transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo ir kitokios neteisėtos veiklos nutraukimo, jeigu:

Komisija, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, asmenys, vykdantys nelicencijuojamą televizijos programų transliavimo veiklą, išskyrus atvejus, kai veikla vykdoma iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių, ar asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią Komisijai nebuvo pranešta, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti ir duoti privalomus nurodymus viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.

Neteko galios nuo 2024-05-01

Neteko galios nuo 2024-05-01

Komisija, įstatymų nustatyta tvarka taikydama poveikio priemones radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ar transliavimo licencijų ir (ar) retransliuojamo turinio licencijų reikalavimus, nevykdantiems Komisijos sprendimų, atsižvelgia į:

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas, padarę šio įstatymo pažeidimą ar nevykdantys Komisijos sprendimo, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, aktyviai bendradarbiavo su Komisija tyrimo metu.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas kliudė Komisijai vykdyti tyrimą, slėpė padarytą šio įstatymo pažeidimą, tęsė šio įstatymo pažeidimą sudarančius veiksmus.

Konkretus baudos dydis nustatomas įvertinus šio straipsnio 9, 10, 11 dalyse nurodytas aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Komisija sprendimą dėl šio straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse nurodytų poveikio priemonių taikymo kitais negu šio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais turi priimti per 20 darbo dienų nuo tyrimo pradžios. Prieš priimdama sprendimą, Komisija suinteresuotiems asmenims raštu pateikia tyrimo išvadas ir sudaro galimybes per Komisijos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl šio įstatymo reikalavimų, transliavimo licencijų ir (ar) retransliuojamo turinio licencijų reikalavimų, taip pat Komisijos sprendimų nevykdymo.

Baigus tyrimą, šio įstatymo pažeidimu įtariamiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus atvejus, kai Komisija motyvuotai nusprendžia neleisti susipažinti su dalimi medžiagos, sudarančios valstybės ar tarnybos paslaptį arba kito ūkio subjekto komercinę paslaptį. Komisijos sprendimas neleisti susipažinti su dalimi medžiagos, sudarančios valstybės ar tarnybos paslaptį arba kito ūkio subjekto komercinę paslaptį, per 30 dienų nuo pranešimo apie tokio sprendimo priėmimą gavimo dienos gali būti skundžiamas pirmosios instancijos administraciniam teismui.

Prieš Komisijai priimant sprendimą dėl šio įstatymo pažeidimo, pažeidimu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti Komisijos posėdžio metu. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems turi būti iš anksto pranešta apie tai paskelbiant Komisijos interneto svetainėje ir individualiai išsiunčiant arba įteikiant tokį pranešimą. Apie numatomą posėdį Komisija taip pat turi teisę pranešti per visuomenės informavimo priemones.

Komisijos posėdžiai, kurių metu išklausomi pažeidimu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys, yra vieši. Komisija savo iniciatyva, pažeidimu įtariamų asmenų arba kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali paskelbti posėdį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptis arba ūkio subjektų komercines paslaptis.

Laikoma, kad pažeidimu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys buvo išklausyti, kai yra duomenų, kad jiems buvo tinkamai pranešta apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką, buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, susipažinti su tyrimo išvadomis, o pažeidimu įtariamiems asmenims buvo suteikta galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga.

Komisijos sprendimai dėl baudos paskyrimo gali būti skundžiami pirmosios instancijos administraciniam teismui. Nurodytų Komisijos sprendimų apskundimas nestabdo šių sprendimų vykdymo.

Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas Komisijos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo baudos paskyrimo dienos. Jeigu radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojui, retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui mutatis mutandis vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka. Jeigu radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas nesumoka baudos per šioje dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šioje dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų.

Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytais atvejais kreipdamasi į pirmosios instancijos administracinį teismą, Komisija pateikia teismui objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįstą prašymą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos laikino sustabdymo ar neteisėtos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos nutraukimo ir pateikia prašymo laikinai sustabdyti nelicencijuojamą ar nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijas ir kitą būtiną medžiagą. Teismas turi priimti sprendimą laikinai sustabdyti nelicencijuojamą ar nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Teismo sprendimas dėl Komisijos prašymo laikinai sustabdyti nelicencijuojamą ar nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos.

Atlikdama šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas funkcijas, Komisija gali kreiptis dėl išvadų į žurnalistų etikos inspektorių dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kategorijai, jeigu Komisijos nariams kyla abejonių vertinant viešosios informacijos žalą nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi arba tokios viešosios informacijos vertinimas reikalauja specialių žinių. Gavęs tokį paklausimą, žurnalistų etikos inspektorius privalo per 10 darbo dienų pateikti Komisijai savo arba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų išvadas prašomu klausimu.

Komisija, atlikdama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, turi teisę:

Žurnalistų etikos inspektorius (toliau – inspektorius) yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio Įstatymo nuostatos.

Inspektorių 5 metams skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlo organizacijos, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos. Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Paskirtas inspektoriumi asmuo eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas inspektorius.

Inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pareigoms atlikti būtiną kompetenciją bei atitinkantis Reglamento (ES) 2016/679 53 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Inspektoriumi negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Inspektorius ir jo šeimos nariai negali būti susiję darbo santykiais su viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, negali turėti viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų akcijų. Savo kadencijos laikotarpiu inspektorius negali dalyvauti politinėje veikloje.

Inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu ir kitais teisės aktais.

Inspektoriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, nepriklausomumo, teisingumo ir viešumo principais.

Inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip pat gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus inspektoriaus darbo užmokestį ir užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą, taip pat užmokestį už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar ombudsmenų institucijų veiklos tobulinimu susijusi pedagoginė ar kūrybinė veikla.

Inspektorius atleidžiamas iš pareigų, kai:

Jeigu pasibaigus inspektoriaus kadencijai jis nėra paskiriamas antrai kadencijai ir per 2 mėnesių terminą nepradeda eiti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigų, jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Inspektoriui, atleidžiamam iš šių pareigų, kai jis pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti savo pareigų, išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Inspektoriui mirus, jo šeimos nariams išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Šioje dalyje nurodytos išmokos mokamos iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai skirtų valstybės biudžeto lėšų.

Inspektorius, priimdamas sprendimą, gali pasitelkti ekspertų grupes (ekspertus), kurios (kurie) teikia išvadas dėl visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms, taip pat išvadas apie tai, ar viešoji informacija skatina nesantaiką dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos. Ekspertų grupių sudėtį ir ekspertų skaičių tvirtina inspektorius. Ekspertų grupės (ekspertai) atsako už savo išvados (išvadų) teisingumą įstatymų nustatyta tvarka. Ekspertų grupės (ekspertai) veikia pagal inspektoriaus patvirtintą darbo reglamentą. Visuomenės informavimo priemonių priskyrimo erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija inspektoriaus teikimu.

Inspektoriaus veiklą užtikrina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra biudžetinė įstaiga, kuriai vadovauja inspektorius.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra viešasis juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba“. Už antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako inspektorius. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos buveinė yra Vilniuje. Patalpas jai suteikia Vyriausybė.

Inspektoriaus, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir prie jos veikiančių ekspertų grupių (ekspertų) veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Biudžete šiai veiklai skirtos lėšos nurodomos atskira eilute.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos uždaviniai, funkcijos, teisės ir pareigos, darbo organizavimo tvarka nustatomi Seimo patvirtintuose Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuostatuose.

Inspektorius kartą per metus atsiskaito Seimui už savo ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiklą ir iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos pateikia metinę veiklos ataskaitą. Ji viešai skelbiama Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje.

Inspektorius atlieka šias funkcijas:

Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, inspektorius turi teisę:

Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, inspektorius gali priimti sprendimą:

Inspektoriui teikiamame skunde (pareiškime) turi būti nurodyta:

Skundas (pareiškimas), kuriame nėra bent vieno iš reikalavimų, numatytų šio straipsnio 4 dalyje, nenagrinėjamas, jei inspektorius nenusprendžia kitaip. Tuo atveju, kai inspektorius atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) dėl jo turinio reikalavimų trūkumų, asmuo (pareiškėjas) apie tai informuojamas per 5 darbo dienas, nurodant šiuos trūkumus. Pašalinus trūkumus asmens (pareiškėjo) skundas (pareiškimas) yra priimamas nagrinėti, o jo pateikimo data laikoma ta diena, kai buvo gautas skundas (pareiškimas), atitinkantis jam keliamus reikalavimus.

Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais inspektorius nagrinėja tik tų asmenų, kurių teisės visuomenės informavimo priemonėse yra pažeistos, arba jų atstovų pagal įstatymą, taip pat šių asmenų atstovų pagal pavedimą skundus (pareiškimus). Šiais atvejais anoniminiai skundai (pareiškimai) netiriami.

Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju inspektorius nagrinėja ne tik tų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuomenės informavimo priemonėse, arba jų atstovų pagal įstatymą skundus (pareiškimus), bet ir kitų asmenų (pareiškėjų) pateiktus, taip pat anoniminius skundus (pareiškimus). Šiuo atveju tyrimą inspektorius gali pradėti savo iniciatyva.

Skundais (pareiškimais) nelaikomi suinteresuotų asmenų (pareiškėjų) rašytiniai ar žodiniai kreipimaisi, prašymai ir pranešimai, kuriuose ne skundžiami viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiksmai, o prašoma paaiškinti, suteikti informaciją ar pageidaujamus dokumentus, pareikšti nuomonę ar pateikti išvadą dėl šio Įstatymo nuostatų įgyvendinimo.

Inspektorius atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) ir jį grąžina skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui), jeigu:

Šio straipsnio 9 dalies 6 punkte nustatytu atveju asmeniui (pareiškėjui) atsisakius dalies skundo (pareiškimo) reikalavimų, nagrinėjama tik ta skundo (pareiškimo) dalis, kurios reikalavimų nebuvo atsisakyta.

Tuo atveju, kai priimamas sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą (pareiškimą), skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui) turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindai.

Skundo (pareiškimo) tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės.

Inspektorius gautą skundą (pareiškimą) išnagrinėja per tris mėnesius nuo skundo (pareiškimo) gavimo dienos.

Jei skundas (pareiškimas) yra pagrįstas, inspektorius gali priimti vieną iš šio straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų. Su juo inspektorius supažindina skundą (pareiškimą) pateikusį asmenį (pareiškėją), viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus asmenis.

Tais atvejais, kai skundas (pareiškimas) pripažįstamas nepagrįstu, inspektorius privalo raštu motyvuotai atsakyti skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui).

Inspektoriaus sprendimai, išskyrus šio straipsnio 17 dalyje nustatytus atvejus, skelbiami Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje. Šiais atvejais rezoliucinė inspektoriaus sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta toje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje inspektorius nustatė pažeidimą.

Tais atvejais, kai viešai paskelbus inspektoriaus sprendimą gali būti pažeistos asmens teisės ir (ar) teisėti interesai arba kai sprendimo paskelbti neprašo skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas), inspektoriaus sprendimas viešai neskelbiamas. Tokiais atvejais su inspektoriaus sprendimu supažindinamas tik skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas) ir tas viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio valdomoje visuomenės informavimo priemonėje nustatytas pažeidimas.

Inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo arba, jeigu sprendimas neskelbiamas viešai, nuo pranešimo apie jo priėmimą gavimo dienos.

Inspektoriaus teisėtų reikalavimų, priimtų sprendimų nevykdymas ar kitoks trukdymas inspektoriui įgyvendinti šio Įstatymo jam suteiktas teises ar įgaliojimus užtraukia administracinę atsakomybę.

Už šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą, pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas.

Už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako jos valdytojas.

Neteko galios nuo 2021-02-01

Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.