Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1996

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1996.12.11)

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30

STRAIPSNIO

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VISUOMENĖS INFORMAVIMO

ĮSTATYMAS

1996 m. liepos 2 d. Nr. I-1418

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis  įstatymas  nustato  viešosios  informacijos  gavimo,

parengimo,

platinimo tvarką ir viešosios informacijos rengėjų,

platintojų,

jų savininkų ir žurnalistų teises ir atsakomybę.

2 straipsnis. Sąvokos ir apibrėžimai

siekiama

pateikti   bet   kurio  visuomenės   nario   turimą

informaciją

apie jį patį, jo aplinką ir gyvenimą,  tautos  ir

pasaulio

žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį.

žurnalas,

biuletenis ar kitas leidinys,  televizijos,  radijo

programa,

kino  ar kita garso ir vaizdo studijos  produkcija,

informacijos

agentūros pranešimas, elektroninėmis  priemonėmis

platinamas

pranešimas.  Visuomenės  informavimo   priemonėms

netaikomi

reikalavimai, kurie keliami  valstybės  institucijų

leidžiamiems

teisės aktams, taip pat leidiniams, kurių tiražas

mažesnis

kaip  100 egzempliorių, techniniams ir  tarnybiniams

dokumentams,

vertybiniams  popieriams,  pusės  spaudos  lanko

neviršijantiems

neperiodiniams reklamos leidiniams.

platinimui.

televizijos

stotis,  kino, garso, vaizdo  studija,  agentūra,

redakcija

ar  kitas ūkio subjektas, renkantis  ir  rengiantis

informaciją

visuomenei.

pardavinėjantis,

transliuojantis ar kitais būdais  platinantis

informaciją

visuomenei.

-

juridinis arba fizinis asmuo, nuosavybės teise vienas  arba

su

kitais   juridiniais  ar  fiziniais  asmenimis  valdantis

informacijos

visuomenei rengėją (platintoją).

rengėjas

arba   rengėjas  ir  platintojas,   rengiantis   ir

nuosavybės

teise   sau   priklausančiais   ar   nuomojamais

įrenginiais

transliuojantis  arba  retransliuojantis  radijo,

televizijos

programas.

stotis,

transliuojanti   arba   retransliuojanti    radijo,

televizijos

programas kabelinėmis priemonėmis.

kitaip

rengia  medžiagą viešosios informacijos rengėjui  savo

iniciatyva

arba  pagal  sutartį ar jo  įpareigotas  arba  yra

žurnalistų

profesinio susivienijimo narys.

transliuojamų

laidų visuma.

dalis,

dažniausiai  turinti  savo  pavadinimą,  transliavimo

laiką,

autorius ir vedėjus.

parduoti,

nuomoti ar siūlantis paslaugą.

finansuojant

viešosios  informacijos  rengėjus  bei  siekiant

pagarsinti

savo vardą, prekės ženklą ar įvaizdį.

tiesa,

kurią  galima  užtikrinti  patikrinimo  bei   įrodymo

priemonėmis.

bei

žurnalistų skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie

žinias,

susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei negali  būti

taikomi

tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais faktais.

apsaugos

įstatymo reglamentuojamos žinios.

tardymo

organų  operatyvinės  veiklos,  nacionalinio  saugumo

tarnybų,

Vidaus reikalų ministerijos, krašto apsaugos  organų

informacija.

subjektų

veiklos paslaptis.

sistemos

įstatymo   reglamentuojamos  žinios   apie   asmens

sveikatą.

II SKYRIUS

VISUOMENĖS INFORMAVIMO PAGRINDAI

3 straipsnis. Visuomenės informavimo laisvė

skleisti

informaciją  bei  idėjas,  tačiau  ši  teisė  negali

varžyti

kitų žmonių teisių ir laisvių.

informaciją

negali būti ribojama kitaip, kaip  tik  įstatymu,

jei

tai  būtina apsaugoti žmogaus teises, sveikatą, garbę  ir

orumą,

privatų   gyvenimą,  dorovę  ar  ginti   konstitucinę

santvarką.

visuomenės

informavimo priemonėmis bei  neteisėtą  atsisakymą

suteikti

informaciją  viešosios  informacijos  rengėjams   ir

žurnalistams

atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

draudžiama.

4   straipsnis.   Pagrindiniai   visuomenės   informavimo

principai

žurnalistai

savo  veikloje vadovaujasi  Lietuvos  Respublikos

Konstitucija

ir  įstatymais,  taip  pat  humanizmo,  lygybės,

pakantos,

pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio,  kūrybos

ir

sąžinės  laisvę,  nuomonių  įvairovę,  laikosi  žurnalistų

profesinės

etikos   normų,   padeda   plėtoti   demokratiją,

visuomenės

atvirumą,  skatina  visuomenės  pilietiškumą   ir

valstybės

pažangą,  stiprina  nepriklausomybę,  ugdo  tautinę

kultūrą

ir dorovę.

tiksliai

ir nešališkai.

platintojo,

jų   savininko  ar   žurnalisto   už   paskelbtą

informaciją,

tačiau  už šio įstatymo  pažeidimus  jie  atsako

įstatymų

nustatyta tvarka. Draudžiama daryti įtaką  viešosios

informacijos

rengėjui,   platintojui,   jų   savininkui   ar

žurnalistui

verčiant neteisingai atspindėti įvykius,  faktus.

Parama

viešosios  informacijos  rengėjui,  platintojui,   jų

savininkui,

žurnalistui gali būti teikiama tik pagal  Labdaros

ir

paramos įstatymą bei kitus įstatymus.

savininkų

santykiai  reglamentuojami šio  ir  kitų  įstatymų,

norminių

aktų ir šalių susitarimu.

kūrinius

viešosios  informacijos  rengėjai,  platintojai   ir

žurnalistai

naudoja   vadovaudamiesi  Lietuvos   Respublikos

įstatymais.

5  straipsnis.  Visuomenės informavimo  laisvės  teisinis

ribojimas

kitaip,

kaip tik įstatymais, kurie nustato:

1) valstybinę paslaptį ir jos apsaugą;

2) tarnybinę paslaptį ir jos apsaugą;

3) komercinę paslaptį ir jos apsaugą;

4) asmens sveikatos (medicininę) paslaptį ir jos apsaugą;

5) asmens teisių, jo privataus gyvenimo apsaugą.

ir

savivaldybės  neturi teisės savo teisės  aktais  siaurinti

visuomenės

informavimo laisvės. Vyriausybės, ministerijų, kitų

valstybės

institucijų,  savivaldybių teisės  aktų  nuostatos,

kurios

siaurina visuomenės informavimo laisvę, reglamentuojamą

šio

ir kitų įstatymų, negalioja.

gali

nustatyti   viešosios  informacijos   rengėjų   veiklos

ribojimus,

būtinus piliečių bei visuomenės interesų apsaugai.

epidemijų,

karo  ar nepaprastosios padėties atveju  viešosios

informacijos

rengėjai privalo nemokamai ir operatyviai skelbti

oficialius

valstybinius pranešimus.

6 straipsnis. Teisė gauti informaciją

susipažinti

su visais valstybės ar savivaldybių  valdžios  ir

valdymo

institucijų   bei   kitų  biudžetinių   organizacijų

oficialiais

dokumentais,  išskyrus  tuos,  kurie  įslaptinami

įstatymų

nustatyta tvarka.

viešosios

informacijos rengėjui (jo atstovui), ne vėliau  kaip

kitą

darbo  dieną  apie  tai praneša  jam  raštu,  nurodydami

atsisakymo

priežastį.

atsisakymą

teikti  informaciją arba neteisingos  informacijos

teikimą

nustato įstatymai.

profsąjungų

bei  kitos  organizacijos savo  įstatų  nustatyta

tvarka

teikia  žmonėms  ir viešosios  informacijos  rengėjams

oficialią

informaciją  apie  jų  atstovaujamų   organizacijų

veiklą,

išskyrus   tai,  kas  neskelbtina   pagal   Lietuvos

Respublikos

įstatymus.

7 straipsnis. Informacijos šaltinio paslaptis

Viešosios   informacijos  rengėjas,  jo   savininkas   ar

žurnalistas

neprivalo nurodyti informacijos  šaltinio  ir  be

asmens

sutikimo  neturi teisės nurodyti ją pateikusio  asmens

vardo,

pavardės  bei  kitų  duomenų.  Viešosios  informacijos

rengėjas,

jo savininkas ar žurnalistas, pažeidęs šią nuostatą,

atsako

pagal  įstatymus,  išskyrus  atvejus,  kai   suteikta

informacija

buvo neteisinga.

8 straipsnis. Neskelbtina informacija

1)   raginti   prievarta   keisti  Lietuvos   Respublikos

konstitucinę

santvarką;

2) kėsintis į Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą;

3) kurstyti karą, tautinę, rasinę, religinę nesantaiką.

informacijos,

šmeižiančios, įžeidžiančios, žeminančios žmogaus

garbę

ir  orumą.  Informaciją apie privatų  žmogaus  gyvenimą

galima

skelbti tik to žmogaus sutikimu arba tais atvejais, kai

informacijos

paskelbimas  nedaro  žalos  asmeniui,  arba  kai

informacija

padeda   atskleisti   įstatymų   pažeidimus   ar

nusikaltimus,

taip  pat  kai  informacija   yra   pateikiama

nagrinėjant

bylą atvirame teismo procese.

visuomeninėje

bei  politinėje veikloje dalyvaujantys  asmenys

taip

pat  turi  teisę į privataus gyvenimo apsaugą,  išskyrus

atvejus,

kai  jų  privatus  gyvenimas  gali  turėti   įtakos

visuomenei

.

kiekvienas

Lietuvos Respublikos pilietis, valstybės  valdžios

ar

valdymo   institucijos,  kitos   organizacijos   įstatymų

nustatyta

tvarka turi teisę kreiptis į teismą.

9 straipsnis. Teisė ginti informacijos laisvę

Kiekvienas  Lietuvos  Respublikos  pilietis  turi   teisę

apskųsti

teismui  valdžios ir valdymo  institucijų  bei  kitų

organizacijų

sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie  pažeidžia

ar

siaurina informacijos laisvę.

10  straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų atsakomybė

už

skleidžiamą informaciją

Kiekvieno   viešosios  informacijos  rengėjo   savininkas

privalo

paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių,  redaktorių,

laidos

vedėją),  kuris  atsako  už  visuomenės   informavimo

priemonės

turinį.  Viešosios  informacijos  rengėjas  privalo

parengti

ir patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, jas  viešai

paskelbti

ir jų laikytis. Šiose vidaus tvarkos taisyklėse turi

būti

reglamentuoti viešosios informacijos rengėjų ir  asmenų,

besiverčiančių

visuomenės  informavimo  veikla,   tarnybinės

pareigos

bei    pavaldumas,   tarpusavio   santykiai    bei

skleidžiančiojo

informaciją apsauga  nuo  galimo  jo  laisvės

varžymo.

11 straipsnis. Kalba, kuria teikiama viešoji informacija

valstybine

ar  kuria kita kalba remiantis Valstybinės  kalbos

įstatymo

nuostatomis.

kalbos

kultūra.

III SKYRIUS

VALSTYBĖS ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ

12  straipsnis.  Valstybės ir savivaldybių,  valdžios  ir

valdymo

institucijų pareigos  saugant informacijos laisvę

institucijos

privalo   užtikrinti   savo   veiklos   viešumą

kiekvienam

Lietuvos Respublikos nuolatiniam gyventojui.

informacija

yra nemokama. Valstybės ir savivaldybių,  valdžios

ir

valdymo  institucijos gali imti papildomą mokestį  tik  už

paslaugas

ir patarnavimus, susijusius su informacijos asmeniui

ar

viešosios  informacijos rengėjui  padauginimu  ar  kitokia

asmeniui

ar   viešosios  informacijos  rengėjui   reikalinga

paslauga.

valdymo

institucijų   bei   kitų  biudžetinių   organizacijų

informacijos

registravimo bei pateikimo žmonėms ar  viešosios

informacijos

rengėjams  tvarką,  vienodą   visoje   Lietuvos

Respublikos

teritorijoje, nustato Vyriausybė. Jei valstybės ir

savivaldybės,

valdžios ir valdymo institucijų bei  biudžetinių

organizacijų

pareigūnai   atsisako    pateikti    oficialią

informaciją

arba  pateikia  neteisingą,  tokie  jų   veiksmai

užtraukia

atsakomybę  pagal Lietuvos  Respublikos  įstatymus,

taip

pat jie gali būti apskundžiami teismui.

savivaldybių,

valdžios ir valdymo institucijų bei kitų įstaigų

informaciją,

išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

13  straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisė gauti

informaciją

apie save

Valstybės   valdžios  ir  valdymo  institucijos   privalo

Vyriausybės

nustatyta  tvarka  teikti  Lietuvos  Respublikos

piliečiams

šių įstaigų turimą informaciją apie juos.  Už  šių

pareigų

nevykdymą  oficialūs  pareigūnai   atsako   įstatymų

nustatyta

tvarka.

14  straipsnis.  Valstybės atsakomybė apsaugant  piliečių

teisę

vertinti valstybės  institucijų ar pareigūnų darbą

Lietuvos  Respublikos nuolatiniai gyventojai  turi  teisę

viešai

kritikuoti  valstybės  įstaigų  ar  pareigūnų  darbą.

Lietuvos

Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Už šio

straipsnio

pažeidimą baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.

15  straipsnis. Visuomenės informavimo priemonių cenzūros

draudimas

Visuomenės   informavimo  priemonių  cenzūra  draudžiama.

Cenzūra

užtraukia atsakomybę įstatymų nustatyta tvarka.

16 straipsnis. Antimonopoliniai principai

įmonės,

organizacijos  ar  asmenys  negali  turėti  viešosios

informacijos

monopolio nei jos rengimo, nei platinimo srityse.

sąlygas

viešosios informacijos rengėjų ir platintojų (išskyrus

smurtinio

bei  erotinio  pobūdžio  produkcijos   gamintojus)

lygiateisei

konkurencijai. Valstybė prižiūri  ir  reguliuoja,

kad

nė vienas Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo

neužimtų

monopolinės padėties viešosios informacijos  rengėjų

ar

platintojų arba kurios nors atskiros jų rūšies rinkoje.

apibrėžia

Konkurencijos įstatymas.

informacijos

rengimo  ir  platinimo srityje.  Investavimo  iš

užsienio

visuomenės  informavimo  rinkoje   tvarką   nustato

Užsienio

kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymas.

17  straipsnis.  Valstybės parama viešosios  informacijos

rengėjams

ir platintojams

Valstybė  remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę,

šviečiamąją

veiklą.  Valstybės  finansinė  parama   viešosios

informacijos

rengėjams yra teikiama tik per Spaudos, radijo ir

televizijos

rėmimo fondą. Į Fondą lėšas iš valstybės  biudžeto

kasmet

skiria  Seimas.  Valstybės  subsidijos  ir   mokesčių

lengvatos

teikiamos be išankstinių sąlygų. Spaudos, radijo  ir

televizijos

rėmimo fondą įkuria kūrybinių sąjungų,  viešosios

informacijos

rengėjų,  teisininkų  ir  mokslininkų   sąjungų

atstovų

susirinkimas, kurį kviečia Lietuvos periodinės spaudos

leidėjų

asociacija,   Radijo  ir   televizijos   asociacija,

Kabelinės

televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų  sąjunga

ir

Lietuvos  žurnalistų draugija. Kiekviena šių  organizacijų

deleguoja

į  susirinkimą  po du savo  atstovus.  Susirinkimas

laikomas

įvykusiu,  jei  jame  dalyvavo  ne  mažiau  kaip  du

trečdaliai

delegatų.  Sprendimai  priimami  paprasta   balsų

dauguma.

Subsidijuojamus  viešosios  informacijos   rengėjus

nustato

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo  fondo  taryba.

Taryba

pateikia ataskaitą Seimui apie lėšų, gautų iš biudžeto,

paskirstymą.

IV SKYRIUS

VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ TEISĖS,

PAREIGOS IR SAVIVALDA

18 straipsnis. Teisė rinkti ir skelbti informaciją ir jos

ribojimai

1)   rinkti   informaciją   ir  ją   skelbti   visuomenės

informavimo

priemonėse;

2)  nepasirašyti  savo parengto darbo, jeigu  jo  turinys

redakcinio

rengimo metu buvo iškreiptas;

3)  užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis  garso

ir

vaizdo  technikos  priemonėmis,  taip  pat  kitais  būdais

fiksuoti

informaciją;

4)   publikacijas   ar  laidas  skelbti   savo   pavarde,

slapyvardžiu

ar anonimiškai.

1)  filmuoti,  fotografuoti ar  daryti  garso  ir  vaizdo

įrašus

be asmens sutikimo jam priklausančioje valdoje;

2)  filmuoti,  fotografuoti ar  daryti  garso  ir  vaizdo

įrašus

uždarų  renginių  metu be to  renginio  organizatorių,

turinčių

teisę rengti tokius renginius, sutikimo;

3)  filmuoti ir fotografuoti asmenis reklamai  visuomenės

informavimo

priemonėse be jų sutikimo;

4) filmuoti ir fotografuoti asmenis su aiškiais fiziniais

trūkumais

be šių asmenų sutikimo.

veiksmai.

19 straipsnis. Žurnalisto pareigos

Žurnalistas privalo:

1) teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias;

2)  autorizuoti pirmą kartą skelbiamą informaciją,  jeigu

to

pageidauja informaciją pateikęs asmuo;

3)  atsisakyti  vykdyti  viešosios  informacijos  rengėjo

vadovo

pavedimą, jeigu pavedimas verstų pažeisti įstatymą  ar

Lietuvos

žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą;

4)  laikytis žurnalistų profesinės etikos, gerbti fizinių

ir

juridinių asmenų teises.

20 straipsnis. Paskelbtų žinių paneigimas

paskelbtas

žinias, kurios neatitinka tikrovės  ir  žemina  jų

garbę

bei  orumą.  Juridiniai asmenys turi  teisę  reikalauti

paneigti

viešosios informacijos rengėjo apie juos  paskelbtas

neatitinkančias

tikrovės žinias.

kokios

paskelbtos žinios neatitinka tikrovės, kada ir kur  jos

buvo

paskelbtos, kokie paskelbtų žinių teiginiai žemina asmens

garbę

ir  orumą.  Paneigimai, neatitinkantys  šios  nuostatos

reikalavimo,

taip pat tais atvejais, kai reikalaujama paneigti

paskelbtas

žinias ne dėl jų esmės, o tik dėl formos, skelbiami

viešosios

informacijos rengėjo nuožiūra.

reikalavimą

paneigti neatitinkančias tikrovės ar  žeminančias

garbę

ir  orumą  žinias,  privalo  paskelbti  paneigimą   be

komentarų,

adekvačioje  vietoje  artimiausiame  savo  spaudos

leidinyje,

televizijos ar radijo laidoje. Vėlesnis paneigimas

neatleidžia

viešosios informacijos rengėjo nuo atsakomybės  ir

nėra

prielaida bausmei sušvelninti.

21 straipsnis. Žalos atlyginimas

sutikimo

žinias apie jo privatų gyvenimą, žeminančias jo garbę

ir

orumą  (išskyrus  šio  įstatymo 8  straipsnyje  nustatytus

atvejus),

taip pat paskelbęs žinomai tikrovės neatitinkančias

žinias,

žeminančias asmens garbę ir orumą ir  jų  nepaneigęs,

atlygina

asmeniui  padarytą moralinę žalą įstatymų  nustatyta

tvarka,

tačiau moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti

10000

litų.

tvarka

paskelbtas paneigimas ir atsiprašymas teikia  pagrindą

teismui

mažinti moralinės žalos atlyginimą arba visiškai  nuo

jo

atleisti.

asmens

sutikimo  žinias,  žeminančias  jo  garbę  ir   orumą

(išskyrus

šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus atvejus), apie

jo

privatų  gyvenimą, taip pat paskelbusiam žinomai  tikrovės

neatitinkančias

žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą,  ir

jas

šio   įstatymo   nustatyta   tvarka   paneigusiam   bei

atsiprašiusiam,

teismas  gali  priteisti  atlyginti  padarytą

moralinę

žalą, tačiau šiuo atveju moralinės žalos  atlyginimo

dydis

negali viršyti 1000 litų.

tikrovės

neatitinkančias   žinias,   padariusias   nuostolių

juridiniams

ar fiziniams asmenims, nustato teismas.

22 straipsnis. Atleidimas nuo žalos atlyginimo

neatitinkančių

žinių  paskelbimą,  jeigu  jis  nurodė   žinių

šaltinį,

o jos buvo:

1)  pateiktos  valstybės valdžios institucijų,  politinių

partijų,

politinių   ir   visuomeninių   bei    profsąjungų

organizacijų,

fizinių  ar juridinių  asmenų  oficialiuose  ar

viešai

paskelbtuose dokumentuose;

2) viešai pasakytos atviruose posėdžiuose, pasitarimuose,

spaudos

konferencijose, mitinguose bei kituose renginiuose,  o

viešosios

informacijos rengėjas neiškraipė kalbėjimo esmės  ir

konkrečių

faktų. Šiuo atveju visa atsakomybė  tenka  renginių

organizatoriams

ir žinias paskelbusiems asmenims;

3)  anksčiau  paskelbtos  kitose  visuomenės  informavimo

priemonėse,

jeigu   šios   žinios   nebuvo   paneigtos   jas

paskelbusiose

visuomenės informavimo priemonėse;

4)  paskelbtos  tiesioginių radijo ar  televizijos  laidų

dalyvių,

nepavaldžių viešosios informacijos rengėjui;

5) paskelbtos specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne

pats

viešosios informacijos rengėjas;

6)  paskelbtos neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose,

neanoniminiuose

užsakomuosiuose straipsniuose ar laidose;

7)  paskelbus nuomonę, komentarą, pastabas, susijusias su

žinia,

pateikta visuomenės informavimo priemonėse.

tikrovės

neatitinkančias  žinias.   Viešosios   informacijos

rengėjas,

paskleidęs tikrovės neatitinkančias žinias ir  gavęs

paneigimo

tekstą,  nedelsdamas  privalo  jį  paskelbti   savo

visuomenės

informavimo priemonėje.

23 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas

reguliuoja

Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas.

žurnalistų

organizacijų  atstovų susirinkimas,  kurį  kviečia

Lietuvos

periodinės  spaudos  leidėjų  asociacija,  Lietuvos

radijo

ir televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga,

Lietuvos

žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras,

Lietuvos

radijas ir televizija.

24 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija

padarytus

informuojant  visuomenę,  nagrinėja  Žurnalistų  ir

leidėjų

etikos komisija.

darbo

tvarką   nustato   žurnalistų   organizacijų   atstovų

susirinkimas.

Etikos komisijos nariai skiriami 2 metams.

kurį

komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.

pažeidimo

gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys.

kodekso

pažeidimus,  vadovaujasi Lietuvos  žurnalistų  etikos

kodeksu

ir   Europos   Tarybos   Parlamentinės   Asamblėjos

rezoliucija

„Dėl žurnalistinės etikos”.

profesinės

etikos  taisyklių pažeidimų  turi  būti  skelbiami

leidiniuose,

radijo ir televizijos laidose Komisijos nustatyta

tvarka.

Komisijos

išvadomis, gali kreiptis dėl jų  į  teismą,  tačiau

negali

nepaskelbti savo leidinyje ar laidose  šios  komisijos

išvadų.

Fiziniai  ar  juridiniai  asmenys,  nesutikdami   su

Žurnalistų

ir  leidėjų  etikos  komisijos  sprendimu,   gali

kreiptis

į teismą ir apskųsti jame šios komisijos išvadas  per

30

dienų nuo išvadų jiems pateikimo.

priimtą

reglamentą, jos veikla finansuojama iš Spaudos, radijo

ir

televizijos rėmimo fondo lėšų.

25 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektorius

pareigūnas,

kurį skiria Seimas Žurnalistų ir  leidėjų  etikos

komisijos

teikimu.  Žurnalistų etikos inspektorius  nagrinėja

fizinių

asmenų skundus dėl visuomenės informavimo  priemonėse

pažeistos

jų garbės ir orumo, visuomenės informavimo  veiklos

subjektų

profesines pretenzijas.

patvirtintą

reglamentą, jo veikla finansuojama iš biudžeto.

išnagrinėti

per  30  dienų  ir su  savo  išvada  supažindinti

pareiškėjus

bei viešosios informacijos rengėjus.

žurnalistų

etikos   inspektorius   kreipiasi   į    tikrovės

neatitinkančias

ir asmens garbę ir orumą žeidžiančias  žinias

išplatinusį

viešosios   informacijos   rengėją,   siūlydamas

paskelbti

paneigimą. Jei tai padaryti atsisakoma,  žurnalistų

etikos

inspektorius skundą perduoda nagrinėti  Žurnalistų  ir

leidėjų

etikos komisijai ir dalyvauja jos posėdyje.

per

metus atsiskaito Seimui už savo darbą.

26 straipsnis. Radijo ir televizijos licencijavimas

Lietuvos  Respublikoje įregistruotų  radijo,  televizijos

stočių,

kabelinės  televizijos,  radijo   veikla,   išskyrus

Lietuvos

nacionalinį radiją ir televiziją, yra licencijuojama.

Terminuotas

licencijas   radijo  bei   televizijos   stotims

transliuoti

ir  retransliuoti programas  suteikia  Radijo  ir

televizijos

komisija konkursų tvarka. Programos turinio,  jos

gamybos

ir  techninius  reikalavimus, licencijų  skaičių,  jų

galiojimo

trukmę, licencijų mokesčio dydį, kuris pervedamas  į

Spaudos,

radijo ir televizijos rėmimo fondą, bei kitas sąlygas

nustato

Radijo ir televizijos komisija ne mažesne kaip  dviejų

trečdalių

komisijos narių balsų dauguma.

27  straipsnis. Radijo ir televizijos komisijos veikla ir

jos

sudarymo principai

1)  skelbia  ir  vykdo radijo ir televizijos  stočių  bei

kabelinių

televizijų, radijų konkursus radijo ir  televizijos

programų

transliavimo  ir retransliavimo  licencijoms  gauti,

pratęsia

licencijų  galiojimo  laiką,   skelbia   ir   vykdo

valstybinėms

įmonėms  priklausančių  transliavimo   įrengimų

nuomos

konkursus radijo ir televizijos programoms transliuoti

ir

retransliuoti, tvirtina konkursų sąlygas, priima sprendimus

dėl

konkursų   rezultatų.   Pirmenybė   teikiama   stotims,

įsipareigojančioms

rengti  originalios  kūrybos   kultūrinio,

informacinio,

šviečiamojo pobūdžio laidas arba tas  programas,

kurių

numatomoje  priėmimo  zonoje  dar  netransliuoja  kitos

stotys;

2)   kontroliuoja,  kaip  laikomasi  konkursams  pateiktų

įsipareigojimų

dėl programų struktūros ir  turinio  bei  kitų

konkursų

reikalavimų,  o  atradusi  pažeidimų,  kreipiasi   į

valstybės

institucijas  arba  teikia  ieškinius  teisme   dėl

pažeidimų

pašalinimo,  radijo ir televizijos  stočių  veiklos

sustabdymo

ar nutraukimo;

3)  teikia  paraiškas Ryšių ir informatikos  ministerijai

dėl

radijo  dažnių koordinavimo kiekvienai naujai  radijo  ir

televizijos

stočiai   projektuoti   ir    dažnių    skyrimo

licencijuotoms

radijo ir televizijos stotims;

4)  tvirtina Radijo ir televizijos komisijos nuostatus ir

biudžetą,

taip pat skiria administracijos vadovą;

5)  kaupia informaciją apie radijo ir televizijos stotis,

analizuoja

jų veiklą, rengia metodinę informacinę medžiagą.

Seimas,

po  1  narį  - Lietuvos žurnalistų sąjunga,  Lietuvos

žurnalistų

draugija, Lietuvos kompozitorių sąjunga,  Lietuvos

rašytojų

sąjunga,   Lietuvos  periodinės   spaudos   leidėjų

asociacija,

Lietuvos    dailininkų    sąjunga,     Lietuvos

kinematografininkų

sąjunga,   Lietuvos    teatro    sąjunga.

Kiekvienas

Radijo ir televizijos komisijos narys skiriamas  3

metams.

Jeigu komisijos narys dėl kokių nors priežasčių negali

dalyvauti

komisijos darbe arba nelanko jos  posėdžių  daugiau

kaip

3 mėnesius, jį paskyrusi institucija turi pakeisti kitu.

televizijos

komisiją, sustabdo savo narystę partijoje iki savo

kadencijos

komisijoje pabaigos.

komisijos

pirmininką,  jis  perrenkamas  kiekvienais  metais.

Komisija

dirba  pagal savo patvirtintą reglamentą.  Komisijos

narys

negali būti jos pirmininku daugiau nei vieną  kadenciją

iš

eilės.  Radijo  ir  televizijos komisijos  administracijos

vadovu

negali būti Radijo ir televizijos komisijos narys.

komisijos

pirmininkas  savo  sumanymu  arba  vieno  trečdalio

komisijos

narių teikimu, bet ne rečiau kaip kartą per  mėnesį.

Informacija

apie  numatomus  posėdžius  bei  jų  darbotvarkė

skelbiama

spaudoje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio.

Posėdžiai

laikomi įvykusiais, jei juose dalyvauja  ne  mažiau

kaip

pusė  komisijos narių. Sprendimai priimami daugiau  kaip

pusės

posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų. Sprendimai

dėl

licencijų  išdavimo, radijo dažnių skyrimo  bei  konkursų

priimami

daugiau kaip dviejų trečdalių visų  komisijos  narių

balsų

dauguma.

viešai

ir  įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo. Radijo  ir

televizijos

komisijos  sprendimai  informacijos   visuomenei

rengėjams

ir  platintojams  yra  privalomi.  Visi  Radijo  ir

televizijos

komisijos sprendimai gali būti apskųsti teisme per

30

dienų nuo jų įsigaliojimo dienos.

teises.

28  straipsnis.  Radijo ir televizijos komisijos  veiklos

finansavimas

Radijo ir televizijos komisijos veiklai finansuoti radijo

ir

televizijos,   kabelinės   televizijos,   radijo   stočių

savininkai

kas mėnesį privalo pervesti į Radijo ir televizijos

komisijos

sąskaitą  sumą, kurią nustato komisija,  tačiau  ši

suma

negali  viršyti 1 procento įplaukų, gautų iš  radijo  ir

televizijos

stoties  komercinės  veiklos.   Iš   radijo   ir

televizijos

stočių savininkų, nepervedusių lėšų į  Radijo  ir

televizijos

komisijos sąskaitą daugiau kaip 3 mėnesius,  lėšos

išieškomos

per teismą.

29   straipsnis.   Lietuvos   nacionalinis   radijas   ir

televizija

valstybei

nuosavybės  teise  priklausanti  viešoji  ne  pelno

institucija,

veikianti pagal Lietuvos nacionalinio  radijo  ir

televizijos

įstatymą.

finansuojama

iš  valstybės biudžeto  asignavimų,  abonentinio

mokesčio,

pajamų,  gautų  už  radijo  ir  televizijos   laidų

pardavimą,

leidybą,  rėmimo,  labdaros  lėšų  ir  komercinių

pajamų.

Pajamų   gavimo   tvarką   reglamentuoja   Lietuvos

nacionalinio

radijo   ir  televizijos  įstatymas.   Didėjant

Lietuvos

nacionalinio  radijo  ir  televizijos  įplaukoms  iš

abonentinio

mokesčio,   atitinkamai   mažinamas    Lietuvos

nacionalinio

radijo ir televizijos finansavimas iš  valstybės

biudžeto.

Abonentinio mokesčio įvedimas ir su  tuo  susijusių

valstybės

asignavimų mažinimas nustatomas įstatymo.  Reklamos

laikas

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose

mažinamas

nuosekliai Seimo nustatyta tvarka.

televizijos

valdymo organas yra taryba, sudaroma 3  metams  iš

13

asmenų.  3  narius  skiria Respublikos  Prezidentas,  4  -

Seimas,

6  nariai  skiriami burtų  keliu  po  1  iš  Lietuvos

periodinės

spaudos  leidėjų asociacijos, Lietuvos  žurnalistų

sąjungos,

Lietuvos  žurnalistų draugijos,  Lietuvos  rašytojų

sąjungos,

Lietuvos  kinematografininkų  sąjungos,   Lietuvos

teatro

sąjungos,  Lietuvos  kompozitorių  sąjungos,  Lietuvos

dailininkų

sąjungos, Lietuvso architektų sąjungos. Po 3 metų 6

parinktų

organizacijų  atstovai  burtų  keliu  pakeičiami   3

organizacijų,

kurių nebuvo taryboje pirmosios kadencijos metu,

atstovais.

sustabdyti

savo narystę partijoje iki savo kadencijos taryboje

pabaigos.

televizijos

programų mastus ir struktūrą, konkurso būdu skiria

ir

atleidžia  generalinį direktorių,  taip  pat  tvirtina  jo

pavaduotojus.

V SKYRIUS

VIEŠOSIOS INFORMACIJOS PLATINIMO TVARKA IR

JOS RENGĖJŲ REGISTRAVIMAS

30   straipsnis.   Viešosios  informacijos   rengėjų   ir

platintojų

savininkai

savininkas

gali  būti  tik Lietuvos Respublikos  pilietis  ar

Lietuvos

Respublikoje registruotas juridinis asmuo.

valstybės

institucijų vadovai privalo paskelbti spaudoje  apie

viešosios

informacijos  rengėjus   ar   platintojus,   kurių

savininkas,

bendraturtis ar akcininkas jis yra.

būti

asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu tai uždrausta.

savininkas

gali  bet  kada nutraukti  ar  reorganizuoti  savo

veiklą

arba  perleisti rengėją ar platintoją  kitam  Lietuvos

Respublikos

piliečiui ar juridiniam asmeniui.

politinė

partija ar politinė organizacija.

savivaldybės,

bankai  negali  būti  viešosios   informacijos

rengėjo

savininkais,  jeigu  įstatymų  nenustatyta   kitaip.

Valstybė

(išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas),  savivaldybės,

bankai

negali  turėti viešosios informacijos rengėjų  akcijų,

jeigu

įstatymų nenustatyta kitaip.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

31    straipsnis.    Viešosios    informacijos    rengėjų

registravimas

registruojami

Lietuvos Respublikos įmonių  rejestre  įstatymų

nustatyta

tvarka be išankstinio kokio nors valstybės  valdžios

ar

valdymo institucijos leidimo.

registruojami

kaip prekių ženklai Prekių ir  paslaugų  ženklų

įstatymo

nustatyta tvarka.

32 straipsnis. Informacijos platinimas ir jos ribojimas

informacijos

rengėjas arba kitas fizinis ar  juridinis  asmuo

pagal

sutartį  su  viešosios  informacijos  rengėju  arba  jo

leidimu.

leidžiama

platinti,  jeigu  jų  turinys  neprieštarauja   šio

įstatymo

8 straipsniui.

standarto

nustatyti  leidybiniai  duomenys  ir  tarptautinis

standartinis

dokumento numeris (ISBN, ISSN, ISMN).

visuomenės

interesus, nustato periodinių leidinių  (privalomų

egzempliorių),

kuriuos viešosios informacijos rengėjai privalo

nemokamai

siųsti bibliotekoms, skaičių.

ir

videofilmų, radijo ir televizijos programų platinimo tvarką

nustato

Vyriausybė.  Spaudos leidinių,  kino  ir  videofilmų,

radijo

ir  televizijos  programų  priskyrimą  pornografinio,

erotinio

ir   smurtinio   pobūdžio  visuomenės   informavimo

priemonių

kategorijai nustato Žurnalistų  ir  leidėjų  etikos

komisija

dalyvaujant   Kultūros,   Sveikatos   apsaugos   ir

Teisingumo

ministerijų ekspertams.

33 straipsnis. Veiklos nutraukimas arba sustabdymas

gali

nutraukti arba sustabdyti viešosios informacijos rengėjo

ar

platintojo savininkas savo iniciatyva arba teismas,  jeigu

viešosios

informacijos rengėjas ar platintojas pažeidžia  šio

įstatymo

8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus.

sustabdymo

laiką  nustato teismas.  Šis  laikas  negali  būti

ilgesnis

kaip 30 dienų, o žurnalams - 3 mėnesiai.

atveju,

jeigu per metus teismas jau buvo sustabdęs jo  veiklą

ne

mažiau kaip tris kartus.

34 straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas

Viešosios    informacijos   rengėjas   privalo    saugoti

išspausdinto

leidinio egzempliorių 1 metus, o garso ir  vaizdo

produkciją

• 3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija  buvo

išplatinta.

35 straipsnis. Akreditavimas

susitarimu

akredituoti  savo  žurnalistus   prie   valstybės

institucijų,

politinių  partijų,  politinių  ir  visuomeninių

organizacijų,

taip pat kitų institucijų.

posėdžiuose,

kituose renginiuose, aprūpinamas  stenogramomis,

protokolais

ir kitais dokumentais ar jų nuorašais  tarpusavio

susitarimu

numatytomis sąlygomis.

reikalų

ministerijoje, įgyja vienodas su Lietuvos žurnalistais

teises

rinkti ir skelbti informaciją.

36 straipsnis. Kabelinė televizija ir kabelinis radijas

retransliuoti

visas Lietuvos Respublikos televizijos,  radijo

stočių

programas, kurių patikimo priėmimo zonoje yra kabelinės

televizijos,

radijo tinklo priėmimo stotis.

kitų

televizijos, radijo stočių programas pagal  sutartis  su

stotimis,

kurių programas retransliuoja.

laidas

gali  įterpti  į retransliuojamų  televizijos,  radijo

stočių

programas ar kitaip keisti retransliuojamą programą tik

pagal

sutartis su retransliuojamų televizijos, radijo programų

rengėjais.

37 straipsnis. Transliavimo kokybė

televizijos

laidoms   transliuoti  eteriu   ar   kabelinėmis

priemonėmis,

kokybės priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta

tvarka.

turi

garantuoti transliavimo kokybę pagal Lietuvos Respublikos

standartus.

kartą

per  valandą  turi būti skelbiamas  šios  stoties  arba

retransliuojamos

programos   pavadinimas.   Jeigu    radijo,

televizijos

stoties  programa yra trumpesnė  nei  1  valanda,

programos

pavadinimas   turi   būti   skelbiamas   programos

pabaigoje.

38 straipsnis. Reklama ir rėmimas

priemonėse

nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

remiama,

tai  turi  būti  paskelbta  laidos  pradžioje   arba

pabaigoje.

Šis  skelbimas negali skatinti  parduoti,  pirkti,

nuomoti

ar  siūlyti  paslaugas,  daryti  reklaminio  pobūdžio

atsiliepimus.

turiniui.

39  straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų  savininkų

ir

bendraturčių  pajamų  deklaravimas ir  ryšių  su  ūkiniais

subjektais

bei valdžios ir valdymo institucijomis viešumas

Viešosios    informacijos    rengėjų    savininkai     ir

bendraturčiai

deklaruoja  savo  pajamas  ir  turtą   įstatymų

nustatyta

tvarka. Viešosios informacijos rengėjų savininkai ir

bendraturčiai

viešai  skelbia  apie  savo   ekonominius   ir

finansinius

ryšius  su ūkiniais subjektais,  finansų  kredito

astaigomis,

komerciniais bankais, apie savo giminystės  ryšius

su

valstybės  institucijų pareigūnais Žurnalistų  ir  leidėjų

etikos

komisijos nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                        ALGIRDAS BRAZAUSKAS

40 straipsnis.

Radijo ir televizijos programų ar laidų rėmimas

programa ar laida yra visiškai ar iš dalies remiama, apie tai turi būti

paskelbta laidos pradžioje arba pabaigoje, nurodant rėmėjo pavadinimą ar

ženklą.

neturi daryti įtakos remiamų programų, laidų turiniui ar transliavimo laikui.

programose ar laidose neturi būti skatinimo parduoti, pirkti ar nuomoti rėmėjo

ar trečiosios šalies gaminių bei naudotis paslaugomis, tuo tikslu remiamose

laidose darant ypatingas reklamines nuorodas į šiuos gaminius ar paslaugas,

išskyrus atvejus, kai tai daroma reklaminiuose intarpuose.

laidų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra gaminti ir (ar)

parduoti tabako gaminius. Šis draudimas nustatomas Tabako kontrolės įstatymu.

5.

Asmenys, kurie gamina vaistus ar verčiasi gydymu vaistais, gali remti

programas, nurodydami savo įmonės pavadinimą ar ženklą, bet negali reklamuoti

gydymo vaistais ar vaistų, jeigu jie įsigyjami tik su receptu.

remti žinių ir aktualijų laidų.

41 straipsnis.

Transliavimo kokybė

skirtų programoms transliuoti, kokybės priežiūra atliekama Vyriausybės

nustatyta tvarka.

2.

Transliuotojai turi garantuoti transliavimo kokybę pagal Lietuvos Respublikos

standartus.

Trečiasis skirsnis

Žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir platintojų pareigos

bei atsakomybė

42 straipsnis.

Žurnalistų pareigos

pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys.

2.

Žurnalistai turi:

1) teikti

teisingas, tikslias ir nešališkas žinias;

2)

autorizuoti pirmą kartą platinti parengtą informaciją, jeigu to pageidauja šią

informaciją jam pateikęs asmuo;

3) nevykdyti

viešosios informacijos rengėjo, savininko ar jų paskirto atsakingo asmens

pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir

leidėjų etikos kodeksą;

4) vadovautis

savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų

profesinės etikos normų.

43 straipsnis. Pareiga teikti

informaciją

informacijos rengėjai ir platintojai, valstybės ir savivaldybių institucijos

bei įstaigos šio įstatymo V skyriuje numatytoms viešosios informacijos rengėjų

ir platintojų veiklos reglamentavimo institucijoms turi neatlygintinai teikti

informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus), būtiną jų funkcijoms atlikti.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms reglamentavimo institucijoms teikiama

informacija, susijusi su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų komercine

paslaptimi, turi būti naudojama laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos

įstatymo.

3.

Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi teikti fiziniams ir

juridiniams asmenims informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus), kurios

paskelbimas, tų asmenų nuomone, žemina jų garbę ir orumą ar pakenkė jų

teisėtiems interesams, ypač reputacijai. Prašymai teikti informaciją viešosios

informacijos rengėjams ir (ar) platintojams pateikiami raštu. Už prašomos

informacijos suteikimą viešosios informacijos rengėjai ir (ar) platintojai gali

imti mokestį, kurio dydis negali viršyti prašomos informacijos kopijos

pagaminimo išlaidų.

44 straipsnis.

Visuomenės informavimo profesinė etika

1.

Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos

rengėjai, platintojai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų

etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija “Dėl

žurnalistinės etikos”, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys,

reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis

įstatymas.

žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų

ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas, kurį šaukia Lietuvos periodinės

spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos

kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos

žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos

centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Tarptautinės reklamos

asociacijos Lietuvos skyrius.

3.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija prižiūri, kaip viešosios informacijos

rengėjai, platintojai, žurnalistai laikosi profesinės etikos normų.

45 straipsnis.

Paskelbtos informacijos paneigimas

informacijos rengėjai ir (ar) platintojai privalo paneigti paskelbtą tikrovės

neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar

pakenkė teisėtiems juridinio asmens interesams, ypač jo reputacijai.

paneigti informaciją turi būti pateiktas viešosios informacijos rengėjui ar

platintojui raštu ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reikalaujamos paneigti

informacijos paskelbimo. Reikalavime paneigti turi būti nurodyta, kokia

paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie

paskelbtos informacijos teiginiai žemina asmens garbę ir orumą. Paneigimus,

neatitinkančius šios nuostatos reikalavimų, taip pat tais atvejais, kai

reikalaujama paneigti paskelbtą informaciją ne dėl jos esmės ar reikalaujama

paskelbti paneigimą, kurio dydis ir forma viršija šio straipsnio 3 dalyje

nurodytus reikalavimus paskelbtos informacijos paneigimui, viešosios

informacijos rengėjas skelbia savo nuožiūra.

3.

Viešosios informacijos rengėjas ar platintojas, gavęs argumentuotą reikalavimą

paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą

informaciją, privalo nemokamai paskelbti paneigimą be komentarų, toje pačioje

vietoje ir tolygaus dydžio bei tokia pat forma viename artimiausių savo spaudos

leidinių, televizijos, radijo laidų ar kitoje visuomenės informavimo

priemonėje, kurioje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti asmens

garbę ir orumą informacija. Vėlesnis paneigimas neatleidžia viešosios informacijos

rengėjo nuo atsakomybės.

4.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi ir tais

atvejais, kai viešosios informacijos rengėjas ar platintojas savo noru

paskelbia tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios asmens garbę ir orumą

ar kenkiančios jo teisėtiems interesams, paneigimą ir atsiprašo asmens.

V

SKYRIUS

Viešosios informacijos RENGĖJŲ IR PLATINTOJŲ VEIKLOS

REGlamentavimo IR savitvarkos institucijos

46

straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija visuomenės

informavimo

srityje

1.

Valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą koordinuoja

Vyriausybės įgaliota institucija.

2.

Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

1)

apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų

teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės

aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;

2)

bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų

organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities

įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

3)

bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis

institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;

4) teikia

teisines konsultacijas bei metodinę pagalbą visuomenės informavimo klausimais;

5) organizuoja

konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais;

6)

bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei

tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje.

įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir

platintojų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos

reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, valstybės ir savivaldybių

institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.

Vyriausybės įgaliotai institucijai draudžiama platinti informaciją, kuri yra transliuotojų

ir (ar) operatorių komercinė paslaptis.

47 straipsnis.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija

leidėjų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – viešosios

informacijos rengėjų ir platintojų savitvarkos institucija.

12 narių, kuriuos į ją po vieną skiria Lietuvos žmogaus teisių centras,

Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos

periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos

asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų

asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos

žurnalistikos centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija,

Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyrius, sudaro ir jos darbo tvarką

nustato žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas. Komisijos

nariai skiriami 3 metams.

darbą organizuoja jos pirmininkas, kurį Komisija išsirenka iš savo narių 1

metams.

atlieka šias funkcijas:

1) rūpinasi

žurnalistų profesinės etikos ugdymu;

2) nagrinėja

profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios

informacijos rengėjai ar jų savininkų paskirti atsakingi asmenys informuodami

visuomenę;

3) priskiria

spaudos leidinius, kino ir videofilmus, radijo ir televizijos programas ar

laidas pornografinio, erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio visuomenės

informavimo priemonių kategorijai;

4) prižiūri,

kaip viešosios informacijos rengėjai ir platintojai laikosi įstatymuose ir

kituose teisės aktuose nustatytų kino filmų, videofilmų bei videoprogramų viešo

rodymo, tiražavimo ir platinimo, erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo,

erotinio bei smurtinio pobūdžio spaudinių platinimo tvarkos reikalavimų;

5) prižiūri,

kaip platinamoje viešoje informacijoje laikomasi įstatymų nuostatų,

draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos

kurstymą, šmeižtą ir dezinformaciją.

atlikdama savo funkcijas, gali pasitelkti Kultūros, Sveikatos apsaugos ir

Teisingumo ministerijų deleguotų ekspertų.

gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys.

veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais

įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos

Prezidento dekretais, kitais Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais, taip

pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos

Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“.

dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės

etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose

visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė tuos pažeidimus.

Jei visuomenės informavimo rengėjas ir (ar) platintojas nepaskelbia Komisijos

sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo

priemonėje, Komisijos sprendimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinį radiją.

informacijos rengėjai ar platintojai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais,

gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 8

dalyje nustatyta tvarka.

Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos aptarnavimo

finansavimą užtikrina Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

48 straipsnis.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

radijo ir televizijos komisija (toliau šiame ir 49 straipsniuose – Komisija) –

nepriklausoma Seimui atskaitinga komercinių radijo ir televizijos

transliuotojų veiklą reglamentuojanti bei prižiūrinti institucija. Komisija

dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo bei

Vyriausybės ekspertė radijo ir televizijos transliavimo klausimais.

2.

Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir

kitais įstatymais bei norminiais aktais, taip pat pačios pasitvirtintais

nuostatais.

juridinis asmuo, turi savo antspaudą bei sąskaitų bankuose. Komisijos būstinė

yra Vilniuje.

sudaro 12 narių: 1 narį skiria Respublikos Prezidentas, 3 narius – Seimas

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, po 1 narį – Lietuvos dailininkų

sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga,

Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga,

Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija.

Komisijos narys skiriamas jį paskyrusios institucijos kadencijos ar jį

paskyrusios organizacijos valdymo organų įgaliojimų laikui. Jeigu Komisijos

narys atsistatydina ar negali dalyvauti Komisijos darbe arba nelanko jos

posėdžių daugiau kaip 4 mėnesius, jį paskyrusi institucija turi pakeisti kitu.

Kadencijai nepasibaigus, Komisijos narį paskyrusi institucija gali jį atšaukti

savo motyvuotu sprendimu arba atsižvelgdama į motyvuotą Komisijos teikimą ar

patenkindama paties nario prašymą. Informacija apie Komisijos sudėtį ir jos

pasikeitimus skelbiama „Valstybės žiniose“. Komisijos nariais negali būti

Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

Komisijos nariai bei jų šeimos nariai negali turėti transliuotojų ar operatorių

akcijų. Komisijos nariai negali būti susiję darbo santykiais su

transliuotojais ar operatoriais.

5.

Komisijos nariai visų Komisijos narių balsų dauguma 1 metams išsirenka

Komisijos pirmininką.

6.

Komisijos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Komisijos

pirmininkas savo iniciatyva arba 1/3 Komisijos narių prašymu. Informacija apie

numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama spaudoje arba Komisijos

interneto tinklalapyje.

posėdžiai yra vieši. Komisijos sprendimu posėdis gali būti uždaras, kai reikia

apsaugoti asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu

viešas nagrinėjimas gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines paslaptis.

posėdžiai laikomi teisėtais, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos

narių. Sprendimai priimami paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma,

išskyrus sprendimus išduoti licenciją, ją pratęsti, atsisakyti ją pratęsti, jos

galiojimą laikinai sustabdyti ar panaikinti, taip pat dėl licencijos sąlygų

pakeitimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų rezultatų. Minėti sprendimai

priimami ne mažesne kaip 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma.

funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija, kuriai vadovauja

administracijos direktorius. Administracijos direktoriumi negali būti Komisijos

narys. Komisija direktorių skiria konkurso tvarka. Direktorius už

administracijos veiklą kasmet atsiskaito Komisijai. Administracijos sudėtį ir

darbuotojų skaičių tvirtina Komisija. Administracijos veikla

organizuojama pagal jos nuostatus, kuriuos tvirtina Komisija.

transliuotojams ir operatoriams yra privalomi. Komisijos sprendimai skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja juos paskelbus.

Juos asmenys gali skųsti teismui per 30 dienų nuo įsigaliojimo dienos.

veiklai finansuoti transliuotojai (išskyrus LRT), gaunantys pajamas iš

komercinės transliavimo veiklos, kas mėnesį privalo įmokėti į Komisijos

sąskaitą 0,8 procento pajamų, gautų iš reklamos, abonentinio mokesčio ir

kitos komercinės veiklos, susijusios su transliavimu ir (ar) retransliavimu. Iš

transliuotojų ar operatorių, kurie per 3 mėnesius po nustatyto termino

neįmokėjo į Komisijos sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą. Komisija gali

būti finansuojama ir iš kitų šaltinių: lėšų, gautų už konkursų organizavimą,

paramos lėšų, leidybinės veiklos ir t. t.

kasmet rengia ir tvirtina planuojamų išlaidų sąmatą. Šią sąmatą ir jos vykdymo

ataskaitą Komisija skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

13.

Komisijos pirmininkas už Komisijos veiklą kartą per metus atsiskaito Seimo

plenariniame posėdyje bei pateikia Komisijos finansinės veiklos ataskaitą.

49 straipsnis.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetencija

1.

Komisijos funkcijos:

1) kartu su

Ryšių reguliavimo tarnyba Telekomunikacijų įstatymo nustatyta tvarka

rengti radijo ir televizijos programų transliavimo strategiją ir strateginį

planą;

2) šio įstatymo 31 straipsnyje

nustatytais atvejais skelbti konkursus transliavimo ir (ar) retransliavimo

licencijoms gauti, nustatyti šių konkursų ir licencijų sąlygas, konkurso

dalyvių registracijos ir licencijos mokesčių dydį, priimti sprendimus dėl

konkursų rezultatų ir licencijų išdavimo bei kontroliuoti, kaip laikomasi

licencijų sąlygų ir Komisijos priimtų sprendimų;

3) prižiūrėti,

kaip transliuotojai laikosi šio ir kitų su jų veikla susijusių įstatymų

nuostatų, kuriomis reglamentuojami konkurencijos bei koncentracijos procesai,

nustatoma kabelinės televizijos ir MDTV operatorių pareiga retransliuoti LRT ir

kitas nekoduotas antžeminės televizijos programas, nuostatų dėl Europos kūrinių

ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių masto transliuojamose programose,

teisės rodyti laidas apie visuomenei itin reikšmingus įvykius, televizijos

(išskyrus LRT) reklamai keliamų reikalavimų, programų rėmimo, licencijose

nustatytų reikalavimų programų sandarai ir turiniui;

4) transliuotojams,

pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus ar nevykdantiems Komisijos priimtų

sprendimų, įstatymų nustatyta tvarka gali taikyti šias nuobaudas: pinigines

baudas, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti

licencijos galiojimą;

5) teikti

siūlymus dėl transliuotojų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia

veikla susijusių teisės aktų rengimo;

6) kreiptis dėl

neteisėtos transliavimo ar retransliavimo veiklos nutraukimo;

7) kaupti

informaciją apie transliuotojus, analizuoti jų veiklą, rengti informacinę bei

metodinę medžiagą šiais klausimais;

8) kas 2 metai

rengti ir skelbti analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės politikos

įgyvendinimą, audiovizualinių paslaugų rinkos raidą, šalies audiovizualinio

sektoriaus plėtros perspektyvas;

9)

bendradarbiauti su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių atliekančiomis

analogiškas funkcijas institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauti

Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

10) atlikti

kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

teisę gauti iš transliuotojų ir operatorių, valstybės ir savivaldybių

institucijų bei įstaigų, kitų juridinių asmenų informaciją, būtiną Komisijos

funkcijoms atlikti. Komisijos nariams ir administracijai draudžiama platinti

informaciją, kuri yra transliuotojų ir operatorių komercinė paslaptis.

50 straipsnis.

Žurnalistų etikos inspektorius

etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip

įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos.

etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos

komisijos teikimu.

etikos inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos

Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą bei pareigoms atlikti

būtiną kompetenciją.

etikos inspektoriumi negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Žurnalistų etikos inspektorius

bei jo šeimos nariai negali būti susiję darbo santykiais su visuomenės

informavimo rengėjais ir (ar) platintojais, negali turėti visuomenės

informavimo rengėjų ir (ar) platintojų akcijų.

etikos inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir

kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos

Prezidento dekretais, kitais Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais.

etikos inspektorius savo veiklą grindžia teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir

viešumo principais.

etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo

paskelbimo dienos.

etikos inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip

pat gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal einamas pareigas bei

užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

etikos inspektorius gali turėti darbuotojų, atliekančių informacinį ir techninį

darbą.

etikos inspektoriaus ir jo darbuotojų, atliekančių informacinį ir techninį darbą,

veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Biudžete jai skirtos lėšos nurodomos

atskira eilute.

etikos inspektorius dirba pagal Seimo patvirtintą reglamentą.

51 straipsnis.

Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija

inspektorius atlieka šias funkcijas:

1) nagrinėja

suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų

garbės ir orumo;

2) nagrinėja

suinteresuotų asmenų skundus dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo

visuomenės informavimo priemonėse;

3) vertina, kaip

informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų

visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus jų

įgyvendinimui tobulinti;

4)

bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis,

pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse

organizacijose;

5) kas 2 metai

rengia ir skelbia analitinę apžvalgą, skirtą visuomenės informavimo

demokratinės kultūros plėtros gairėms nustatyti.

šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Žurnalistų etikos inspektorius

gali:

1) įspėti

viešosios informacijos rengėjus ir platintojus apie pastebėtus visuomenės

informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti;

2) reikalauti,

kad viešosios informacijos rengėjas ar platintojas nustatyta tvarka paneigtų

paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą

ar kenkiančią jo teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam

atsakyti ir paneigti tokią informaciją;

3) kreiptis į

kompetentingas valstybės institucijas bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją

dėl pastebėtų šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių

teisės aktų pažeidimų.

etikos inspektoriaus sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

etikos inspektorius turi teisę nemokamai gauti iš viešosios informacijos

rengėjų ir platintojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją,

būtiną įstaigos funkcijoms atlikti.

etikos inspektorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už savo

darbą.

VI

SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ

TEISĖS

AKTŲ PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA

52

straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei pareigūnų atsakomybė

tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą,

pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus atsako viešosios

informacijos rengėjas ar platintojas šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, pareigūnai už trukdymą viešosios informacijos rengėjams ar platintojams skleisti

žinias, neteisėtą atsisakymą pateikti viešąją informaciją arba neteisingos

informacijos pateikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tokie jų veiksmai gali

būti skundžiami teismui.

53

straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklos

sustabdymas arba

nutraukimas

platintojo veiklą gali laikinai sustabdyti, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje

nurodytą atvejį, arba nutraukti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkas savo iniciatyva

arba teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas

pažeidžia šio įstatymo nuostatas.

turinčių transliuotojų veiklą šio įstatymo 31 straipsnio 13 dalyje nurodytais atvejais taip pat gali laikinai sustabdyti

Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Jei sprendimas laikinai sustabdyti

viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veiklą apskundžiamas teismui,

konkretų viešosios informacijos rengėjo ir

(ar) platintojo veiklos sustabdymo terminą nustato teismas. Šis terminas

laikraščių redakcijoms negali būti ilgesnis kaip 1 mėnuo, žurnalų redakcijoms

ir transliuotojams bei operatoriams – 3 mėnesiai. Jeigu Lietuvos radijo ir

televizijos komisija priėmė sprendimą

laikinai sustabdyti ar nutraukti licencijos galiojimą, transliuotojas ir (ar)

operatorius nutraukia transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą savo

iniciatyva ar kai įsigalioja teismo sprendimas dėl jo veiklos laikino

sustabdymo ar nutraukimo.

informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo

atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvos radijo ir televizijos komisija

ar teismas jau buvo bent kartą sustabdęs jo veiklą.

4.

Transliuotojų veiklą gali nutraukti teismas, remdamasis Lietuvos radijo ir

televizijos komisijos sprendimu panaikinti transliavimo licencijos

galiojimą šio įstatymo 31 straipsnio 14 dalyje numatytais atvejais.

54 straipsnis.

Moralinės ir materialinės žalos atlyginimas

1.

Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas, paskelbęs be fizinio

asmens sutikimo informaciją apie jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14

straipsnio 3 dalyje bei 55 straipsnyje numatytus atvejus), taip pat paskelbęs

tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją, atlygina

asmeniui padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka. Moralinės

žalos atlyginimo dydis negali viršyti 10 tūkstančių litų, išskyrus atvejus, kai

teismas nustato, kad tikrovės neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti

informacija buvo paskelbta tyčia. Tokiais atvejais teismo sprendimu ši suma

gali būti padidinta, bet ne daugiau kaip 5 kartus. Kiekvienu atveju priteisiama

suma negali būti didesnė kaip 5 procentai viešosios informacijos rengėjo ir

(ar) platintojo metinių pajamų.

informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas tikrovės

neatitinkančios, žeminančios garbę ir orumą informacijos paneigimas bei

atsiprašymas teikia pagrindą teismui mažinti moralinės žalos atlyginimą.

informacijos rengėjui, be fizinio asmens sutikimo paskelbusiam informaciją apie

jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnyje numatytus atvejus),

taip pat paskelbusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę

bei orumą, ir ją šio įstatymo nustatyta tvarka paneigusiam bei atsiprašiusiam,

teismas priteisia atlyginti padarytą moralinę žalą, tačiau šiuo atveju

moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 3 tūkstančių litų, išskyrus

atvejus, kai tikrovės neatitinkanti, asmens garbę bei orumą žeminanti

informacija buvo paskelbta tyčia.

nustatydamas moralinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą

padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumą, teisės pažeidimo

pasekmes ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

žalos atlyginimo dydį už paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją,

padariusią nuostolių asmenims, nustato teismas.

55 straipsnis.

Atleidimas nuo žalos atlyginimo

informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo:

1) pateikta

valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų,

profesinių sąjungų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar kitų asmenų

oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;

2) viešai

pasakyta atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose,

mitinguose bei kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas

neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių

organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims;

3)

anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši

informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;

4) paskelbta

tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios

informacijos rengėjui;

5) paskelbta

specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos

rengėjas;

6) paskelbta

neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, užsakomuosiuose straipsniuose ar

laidose;

7) pateikta kaip

nuomonė, komentaras ar vertinimas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios

informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.

informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją ir gavęs

paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo visuomenės informavimo

priemonėje.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1507,

96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-22,

96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-101,

97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-402,

97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-427,

97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-614,

98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1308,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000,

Nr.30-829 (00.04.12)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1905, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2272 (00.09.07)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1d.

Kol

bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios

informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,

protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir

leidėjų etikos komisija.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.09.11)

53 straipsnis.

Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklos sustabdymas arba

nutraukimas

informacijos rengėjo ir (ar) platintojo, išskyrus transliuotojus ir (ar)

retransliuotojus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu

viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas pažeidžia šio įstatymo 20

straipsnio 1 dalies nuostatas.

sprendimą dėl laikino viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veiklos

sustabdymo, teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 1 mėnesio veiklos sustabdymo

terminą laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip 3 mėnesių – žurnalų

redakcijoms.

informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo

atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs

jo veiklą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

56 straipsnis.

Baigiamosios nuostatos

Lietuvos radijo

ir televizijos komisija, vykdydama šio įstatymo nuostatas dėl licencijavimo

tvarkos, neterminuotų licencijų ir kitų sąlygų, iki 2004 m. gruodžio 31 d. turi

atlikti pataisymus transliuotojams išduotose licencijose.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos

Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

visuomenės

informavimo

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS

AKTAI

spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl kai kurių valstybių narių

įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, skirtų vertimuisi

televizijos programų transliavimu, suderinimo.

birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB, iš dalies

pakeičianti Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl kai kurių valstybių narių

įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, skirtų vertimuisi

televizijos programų transliavimu, suderinimo.

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1507,

96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-22,

96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-101,

97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-402,

97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-427,

97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-614,

98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1308,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000,

Nr.30-829 (00.04.12)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2272 (2000 09 07)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1d.

Kol

bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios

informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,

protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir

leidėjų etikos komisija.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 4, 18, 26, 28, 37,

38, 39, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

113-3619 (2000 12 30)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 27, 39 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-561,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-953,

2002-06-13, Žin., 2002, Nr. 68-2759 (2002-07-03)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-972,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2771 (2002-07-03)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1487,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1732 (2003-04-24)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1853,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5319 (2003-12-17)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 1, 2, 23, 24, 29, 31, 32, 33, 35, 38, 39, 47, 48, 49, 51,

53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 25, 41 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS

GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 56 STRAIPSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-10-23,

Žin., 2002, Nr. 104-4675 (2002-10-31)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO IR

14 STRAIPSNIO 3 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-05-14)

autrap@lrs.lt

46 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija

1.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) –

viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos

institucija. Komisija yra juridinis asmuo, ji turi savo antspaudą,

atsiskaitomųjų sąskaitų banke.

2.

Komisiją iš 15 narių, kuriuos į ją po vieną deleguoja Lietuvos žmogaus teisių

centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų

konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo

ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija,

Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos

žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, LRT, Žurnalų leidėjų

asociacija, Regioninės spaudos leidėjų asociacija,

Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija,

Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija, tvirtina šių organizacijų

atstovų susirinkimas (toliau – Susirinkimas). Komisijos nariai

tvirtinami trims metams. Žurnalistų ir leidėjų organizacijos, kurios deleguoja

savo atstovus į Komisiją, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus rengia

Susirinkimus, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip po tris delegatus iš kiekvienos

iš šių organizacijų. Susirinkimas tvirtina Komisijos veiklos nuostatus.

3.

Komisijos darbą organizuoja jos pirmininkas. Jį Komisija išsirenka iš savo

narių vieniems metams.

4.

Komisija atlieka šias funkcijas:

1)

rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu;

2)

nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios

informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami

visuomenę;

3)

nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio

ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų;

4)

prižiūri, kaip platinant viešąją informaciją laikomasi įstatymų nuostatų,

draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos

kurstymą.

Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys.

6.

Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir

kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės

aktais, taip pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos

Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“.

7.

Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl

profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose

visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus,

ir tokia pat kaip ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo

tvarka. Jei visuomenės informavimo rengėjas ir (ar) skleidėjas per

dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar

kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas

skelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą ir Komisijos

tinklalapyje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja

yra Komisija.

8.

Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su

Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau privalo juos

paskelbti šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

9.

Reikiamą Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos

aptarnavimo, Komisijos viešųjų renginių, Komisijos patalpų eksploatavimo ir

kitų administracinių išlaidų finansavimą užtikrina Fondas. Komisijos veikla

gali būti finansuojama iš kitų viešųjų fondų lėšų, taip pat, vykdant pačių

viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų prašymus, iš pajamų

už išankstinį jų skelbiamos informacijos įvertinimą, ar ji atitinka šį įstatymą

ir Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą. Komisija turi teisę nustatyti įkainius

už tokias paslaugas. Komisija informaciją apie savo veiklos metinį biudžetą

skelbia „Valstybės

žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ne vėliau kaip iki kitų metų

gegužės 1 dienos.

52 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir

(ar) skleidėjų

veiklos sustabdymas arba nutraukimas

informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus transliuotojus ir (ar)

retransliuotojus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu

viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2

dalių nuostatas.

sprendimą dėl laikino viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos

sustabdymo, teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio veiklos

sustabdymo terminą laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip trijų mėnesių –

žurnalų redakcijoms.

informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo

atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs

jo veiklą.

53

straipsnis. Žalos atlyginimas

Žala,

atsiradusi dėl šio įstatymo pažeidimų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta

tvarka.

54

straipsnis. Atleidimas nuo žalos atlyginimo

informacijos rengėjas ir (ar) viešosios informacijos skleidėjas

neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo:

1) pateikta

valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų,

profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai

paskelbtuose dokumentuose;

2)

viešai pasakyta atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose,

mitinguose ir kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė

pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams

ir informaciją paskelbusiems asmenims;

3) anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse,

jeigu ši informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo

priemonėse;

4) paskelbta

tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios

informacijos rengėjui;

5)

paskelbta specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios

informacijos rengėjas;

6)

paskelbta neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose;

7)

pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios

informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

visuomenės

informavimo

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS

AKTAI

spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir

kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų

transliavimu, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p.

224).

2.

1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB, iš

dalies keičianti Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose

ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų

transliavimu, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 2 tomas, p.

321).

20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB, iš dalies keičianti

Direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir

reglamentus teikimo tvarką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 21

tomas, p. 8).

reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už

vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OC 2004 m. L 364, p.

1).

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1507,

96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-22,

96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-101,

97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-402,

97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-427,

97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-614,

98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1308,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000,

Nr.30-829 (00.04.12)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2272 (2000 09 07)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1d.

Kol

bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios

informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,

protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir

leidėjų etikos komisija.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 4, 18, 26, 28, 37,

38, 39, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

113-3619 (2000 12 30)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 27, 39 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-561,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-953,

2002-06-13, Žin., 2002, Nr. 68-2759 (2002-07-03)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-972,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2771 (2002-07-03)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1487,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1732 (2003-04-24)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1853,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5319 (2003-12-17)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 1, 2, 23, 24, 29, 31, 32, 33, 35, 38, 39, 47, 48, 49, 51,

53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 25, 41 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS

GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 56 STRAIPSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2396,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4436 (2004-08-03)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-752, 2006-07-11,

Žin., 2006, Nr. 82-3254 (2006-07-27)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-10-23,

Žin., 2002, Nr. 104-4675 (2002-10-31)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO IR 14

STRAIPSNIO 3 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2006-07-28)

autrap@lrs.lt

271 straipsnis. Valstybės

parama leidėjams, kurių laikraščiai ir žurnalai pristatomi prenumeratoriams

kaimo gyvenamosiose vietovėse

remia laikraščių ir žurnalų leidėjus, kurių laikraščiai ir žurnalai pristatomi

prenumeratoriams kaimo gyvenamosiose vietovėse, (toliau – leidėjai) išskyrus

laikraščių ir žurnalų, priskirtų erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio leidiniams

ir tų, kurių daugiau kaip 50 procentų teksto sudaro reklama, leidėjus.

Valstybės finansinė parama leidėjams užtikrinama skiriant jiems dalinį

finansavimą, kad būtų kompensuota iki 30 procentų leidėjų patiriamų laikraščių

ir žurnalų pristatymo prenumeratoriams kaimo gyvenamosiose vietovėse (toliau –

pristatymas) išlaidų. Valstybės dalinė finansinė parama leidėjams teikiama

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija taip pat nustato didžiausią valstybės dalinės finansinės

paramos, skiriamos vienam leidėjui, dydį.

dalinė finansinė parama leidėjams skiriama per Fondą pagal paraiškas dėl

pristatymo išlaidų kompensavimo ir pristatymo prenumeratoriams išlaidas patvirtinančius

dokumentus.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1696,

2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3456 (2008-07-31)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1048, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262

(2010-10-18)

341 straipsnis. Visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo laisvė ir

apribojimai

laiduojamas laisvas visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis

paslaugų priėmimas iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės

erdvės valstybių ir Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų

ratifikavusių Europos valstybių.

(ar) televizijos programas ir (ar) atskiras programas leidžiama transliuoti ir

retransliuoti Lietuvos Respublikoje nepažeidžiant šio ir kitų įstatymų

nuostatų.

Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos

Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių

transliuojamų ar retransliuojamų televizijos programų laisvas priėmimas

Lietuvos Respublikoje laikinai sustabdomas, kai yra visos šios sąlygos:

1) tokios

televizijos programos pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio, 19 straipsnio 1

dalies 3 punkto ar 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus;

2) šios dalies 1

punkte nurodytas pažeidimas padaromas pakartotinai per 12 mėnesių nuo pirmo pažeidimo

padarymo dienos;

3) Komisija,

gavusi rašytinę kompetentingos institucijos išvadą dėl įtariamo pažeidimo, pranešė

televizijos programų transliuotojui ir Europos Komisijai apie įtariamus

pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu tokie

pažeidimai pasikartos;

4)

konsultuojantis su televizijos programas transliuojančia valstybe ir Europos

Komisija nepavyksta susitarti abipusiu sutarimu per 15 dienų nuo šios dalies 3

punkte nurodyto įspėjimo ir tariami pažeidimai daromi toliau.

Respublikos teisės aktuose nustatyti griežtesni ar išsamesni televizijos

programų transliavimo reikalavimai, negu nustatyti Audiovizualinės

žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar

Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausantis televizijos

programų transliuotojas transliuoja televizijos programą, kurios visa arba

didžioji dalis skirta Lietuvos Respublikos teritorijai, Komisija kreipiasi į

jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės

erdvės valstybės atsakingą instituciją, kad būtų pasiektas abi valstybes

tenkinantis bet kokios iškeltos problemos sprendimas.

Komisija nustato, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju iškeltai problemai

spręsti pasiektų rezultatų nepakanka, o televizijos programų transliuotojas,

kurio programos pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus,

įsisteigė kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės

valstybės jurisdikcijai priklausančioje valstybėje, siekdamas išvengti

griežtesnių nurodytoms sritims keliamų reikalavimų, negu nustatyti

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, taikomų Lietuvos

Respublikoje įsisteigusiems televizijos programų transliuotojams, Komisija turi

teisę nustatyti tam televizijos programų transliuotojui galimas taikyti

objektyviai būtinas, taikomas nediskriminuojant ir proporcingas tikslams, kurių

siekiama, tinkamas priemones ir jų imtis.

5 dalyje nurodytas priemones tik esant visoms šioms aplinkybėms:

1)

Komisija yra pranešusi Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybei narei,

kurioje įsisteigęs televizijos programų transliuotojas, apie ketinimą imtis šio

straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių, nurodydama priežastis, kuriomis ji

grindžia savo vertinimą;

2) Europos Komisija nusprendžia,

kad numatytos taikyti priemonės suderintos su Europos Sąjungos teise ir kad

vertinimai, kuriuos Komisija atliko pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis imdamasi

šių priemonių, yra tinkamai pagrįsti.

Komisija nusprendžia, kad priemonės nesuderinamos su Europos Sąjungos teise,

tai Komisija neturi teisės imtis pasiūlytų priemonių.

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo atveju

Komisija gali imtis priemonių, kuriomis ribojamas laisvas naudojimasis

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugomis, tik kai yra

visos šios aplinkybės:

1) priemonės yra

būtinos siekiant užtikrinti viešąją tvarką, ypač nusikaltimų prevenciją,

tyrimą, atskleidimą ir persekiojimą už juos baudžiamąja tvarka, įskaitant

nepilnamečių apsaugą ir kovą su bet kokiu neapykantos kurstymu dėl rasės,

lyties, religinių įsitikinimų ar tautybės ir atskirų asmenų žmogiškojo orumo

žeminimą; taip pat siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, visuomenės

saugumą, įskaitant valstybės saugumą ir gynybos užtikrinimą, vartotojų,

įskaitant investuotojus, apsaugą;

2) priemonės yra

taikomos užsakomajai visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugai,

kuri prieštarauja šios dalies 1 punkte nurodytiems tikslams arba kelia rimtą ir

didelį pavojų, kad šių tikslų nebus paisoma;

3) taikomos

priemonės yra proporcingos šios dalies 1 punkte nurodytiems tikslams;

4) Komisija,

netrukdydama teismo procesui, įskaitant ikiteisminį tyrimą ir baudžiamojo

tyrimo metu atliktus veiksmus, kreipėsi į Europos Sąjungos valstybės narės,

Europos ekonominės erdvės valstybės ar kitos valstybės atsakingas institucijas,

prašydama imtis priemonių, ir šios institucijos tokių priemonių nesiėmė arba

priemonės buvo nepakankamos.

imdamasi šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių ir netrukdydama teismo

procesui, įskaitant ikiteisminį tyrimą ir baudžiamojo tyrimo metu atliktus

veiksmus, Komisija privalo pranešti Europos Komisijai, Europos Sąjungos

valstybei narei ir Europos ekonominės erdvės valstybei, kurios jurisdikcijai

priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų

teikėjas, apie ketinimą imtis tokių priemonių. Šios dalies reikalavimai taikomi

tik imantis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių prieš visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją, kuris priklauso

Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės

jurisdikcijai.

atveju Komisija gali nesilaikyti šio straipsnio 9 dalies nuostatų. Tokiu atveju

Komisija apie taikomas priemones turi kuo greičiau pranešti Europos Komisijai

ir Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės,

kurios jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugos teikėjas, atsakingai institucijai, taip pat nurodyti

priežastis, kodėl Komisija mano, kad tai yra skubus atvejis. Šios dalies

reikalavimai taikomi tik imantis priemonių prieš visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją, kuris priklauso Europos

Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai.

ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos

be sienų ratifikavusių Europos valstybių televizijos programų ir (ar) atskirų

programų, ir (ar) katalogų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje gali būti

sustabdytas Komisijos sprendimu, jeigu tokios valstybių televizijos programos

ir (ar) atskiros programos, ir (ar) katalogai pažeidžia šio įstatymo 17 arba 19

straipsnių reikalavimus. Komisija savo sprendime nurodo, kokios priemonės ir

nuo kada bus taikomos, siekiant sustabdyti minėtų televizijos programų ir (ar)

atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Numatomos taikyti priemonės turi būti proporcingos padarytiems pažeidimams.

straipsnio 11 dalį priimtas Komisijos sprendimas dėl televizijos programų ir

(ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimo sustabdymo Lietuvos

Respublikos teritorijoje gali būti priimamas tik gavus Vilniaus apygardos

administracinio teismo sankciją.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260

(2010-10-18)

342 straipsnis. Informacija apie visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją

Visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai privalo sudaryti

paslaugų gavėjams galimybę nesudėtingu būdu, tiesiogiai ir nuolat Komisijos

nustatyta tvarka gauti šią informaciją:

1) visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pavadinimą;

2) buveinės

adresą, kuriuo visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas yra įsisteigęs;

3) visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo duomenis, įskaitant

jo elektroninio pašto adresą ar interneto svetainės adresą, pagal kuriuos į jį

galima greitai, tiesiogiai ir veiksmingai kreiptis;

4) veiklos

reglamentavimo ir savitvarkos institucijų pavadinimą, adresą ir telefoną.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260

(2010-10-18)

35

straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas

1.

Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas privalo

saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių, audiovizualinius kūrinius ir

transliuotų radijo ir (ar) televizijos programų įrašus ne trumpiau kaip vienus

metus nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje išdėstyti reikalavimai netaikomi informacinės

visuomenės informavimo priemonėms, tačiau jų valdytojai turi Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, terminais ir apimtimi užtikrinti, kad

informacija apie turinio tvarkymą bus saugoma iki vienų metų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260

(2010-10-18)

402 straipsnis. Užsakomųjų visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų registracija

Lietuvos

Respublikos jurisdikcijai priklausantys užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugų teikėjai, prieš pradėdami teikti užsakomąsias visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, privalo registruotis

Komisijoje jos nustatyta tvarka.

403 straipsnis. Nepilnamečių

apsauga teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugas

Užsakomųjų visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai teisės aktų

nustatyta tvarka privalo užtikrinti, kad užsakomosios visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos, kurios galėtų daryti neigiamą poveikį

nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi,

būtų teikiamos tik tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog nepilnamečiai tokių

užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų

negalėtų klausytis ar žiūrėti be už nepilnamečių priežiūrą ar ugdymą atsakingų

asmenų kontrolės.

404 straipsnis. Europos kūrinių

skatinimas teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugas

Respublikos jurisdikcijai priklausantys užsakomųjų visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai pagal galimybes

jiems priimtinomis priemonėmis skatina kurti Europos kūrinius ir su jais

susipažinti.

straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, užsakomųjų visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip

pusė programų užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų

kataloge būtų Europos kūriniai.

KETVIRTASIS

skirsnis

Žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir SKLEIDĖJŲ

pareigos IR atsakomybė

Skirsnio pernumeravimas:

Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260

(2010-10-18)

401 straipsnis. Prekių rodymui programose keliami reikalavimai

1) jokiomis aplinkybėmis negalima daryti įtakos programos turiniui, programų transliavimo laikui, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo redakcinei atsakomybei ir nepriklausomumui;

2) jose negali būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;

3) jose negali būti nepagrįstai didinama galimybė pastebėti konkretų produktą;

4) žiūrovai turi būti aiškiai informuojami apie prekių rodymą. Kad žiūrovas nebūtų klaidinamas, apie prekių rodymą turi būti aiškiai informuojama programos pradžioje ir pabaigoje, taip pat atnaujinus programos rodymą po į ją įsiterpusios reklamos.

Pastaba. 401 straipsnio 2 dalies 4 punktas taikomas ne visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo arba su juo susijusios bendrovės sukurtoms arba užsakytoms sukurti programoms nuo 2012 m. gruodžio 31 d. (Nr. XI-1453).

1) tabako gaminius arba asmenų, kurių pagrindinė veikla yra tabako gaminių gamyba arba pardavimas, gaminamus produktus;

2) konkrečias gydytojo skiriamo gydymo paslaugas ar vaistinius preparatus, kurie įsigyjami tik su receptu.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

Straipsnio taikymas keistas:

Nr. XI-1453, 2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3796 (2011-06-30)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-557, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 115-5732 (2013-11-07)

TREČIASIS SKIRSNIS

UŽSAKOMŲJŲ VISUOMENĖS INFORMAVIMO AUDIOVIZUALINĖMIS PRIEMONĖMIS PASLAUGŲ REGLAMENTAVIMAS

Įstatymas papildytas nauju trečiuoju skirsniu:

XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

461 straipsnis. Visuomenės informavimo etikos komisija

1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu;

2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę;

3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų;

4) bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą;

5) organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1357, 2014-11-25, paskelbta TAR 2014-12-04, i. k. 2014-18935

321 straipsnis. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų apsauga nuo neteisėto komercinio turinio

Draudžiama audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų teikiamas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, neturint aiškaus šių paslaugų teikėjų sutikimo, uždengti komerciniais audiovizualiniais pranešimais (skelbti juos iššokančiame lange išmaniajame įrenginyje ar bet kuriais kitais būdais) ir (ar) šias paslaugas keisti, modifikuoti (dinamiškai įterpiant ar pakeičiant komercinius audiovizualinius pranešimus prieš ir per skleidžiamas programas, po skleidžiamų programų ar bet kuriais kitais būdais).

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352

405 straipsnis. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų atsakomybė ir asmens teisių apsauga

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352

KETVIRTASIS skirsnis

Žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir SKLEIDĖJŲ

pareigos IR atsakomybė

Skirsnio pernumeravimas:

Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

191 straipsnis. Ekonominės sankcijos

1) Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą;

2) Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 6 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą;

3) Reglamento (ES) 2021/784 4 straipsnio 2 ir 7 dalyse nurodytų reikalavimų nevykdymą;

4) Reglamento (ES) 2021/784 6 straipsnyje, 11 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą;

5) šio įstatymo 19 straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytos informacijos nepateikimą per nurodytą terminą policijai ar Ryšių reguliavimo tarnybai;

6) Reglamento (ES) 2021/784 7 ir 10 straipsniuose, 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 15 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytų reikalavimų nevykdymą;

7) Reglamento (ES) 2021/784 5 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse nurodytų reikalavimų nevykdymą.

1) iki 3 procentų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydžio baudą;

2) iki 4 procentų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydžio baudą Reglamento (ES) 2021/784 18 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra padaromas du ir daugiau kartų per metus nuo ekonominės sankcijos už jį paskyrimo;

3) jeigu šios dalies 1 punkte nurodyta elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo bendra apyvarta yra mažesnė negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų, o Reglamento (ES) 2021/784 18 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra padaromas du ir daugiau kartų per metus nuo ekonominės sankcijos už jį paskyrimo, – iki 5 800 eurų.

1) iki 3 procentų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydžio baudą;

2) jeigu šios dalies 1 punkte nurodyta elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo bendra apyvarta yra mažesnė negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1904, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-27, i. k. 2023-08106

192 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas, nutarimo vykdymas ir apskundimas

1) skirti šio įstatymo 191 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytas ekonomines sankcijas;

2) nutraukti pažeidimo nagrinėjimą, kai nenustato šio įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų požymių, taip pat kai paaiškėja, kad asmuo, dėl kurio pradėtas pažeidimo tyrimas, miręs (fizinio asmens atveju) arba išregistruotas iš Juridinių asmenų registro (juridinio asmens atveju), ar suėjus ekonominės sankcijos skyrimo terminui.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1904, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-27, i. k. 2023-08106