Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1996

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1996.12.13)

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30

STRAIPSNIO

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29

STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VISUOMENĖS INFORMAVIMO

ĮSTATYMAS

1996 m. liepos 2 d. Nr. I-1418

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis  įstatymas  nustato  viešosios  informacijos  gavimo,

parengimo,

platinimo tvarką ir viešosios informacijos rengėjų,

platintojų,

jų savininkų ir žurnalistų teises ir atsakomybę.

2 straipsnis. Sąvokos ir apibrėžimai

siekiama

pateikti   bet   kurio  visuomenės   nario   turimą

informaciją

apie jį patį, jo aplinką ir gyvenimą,  tautos  ir

pasaulio

žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį.

žurnalas,

biuletenis ar kitas leidinys,  televizijos,  radijo

programa,

kino  ar kita garso ir vaizdo studijos  produkcija,

informacijos

agentūros pranešimas, elektroninėmis  priemonėmis

platinamas

pranešimas.  Visuomenės  informavimo   priemonėms

netaikomi

reikalavimai, kurie keliami  valstybės  institucijų

leidžiamiems

teisės aktams, taip pat leidiniams, kurių tiražas

mažesnis

kaip  100 egzempliorių, techniniams ir  tarnybiniams

dokumentams,

vertybiniams  popieriams,  pusės  spaudos  lanko

neviršijantiems

neperiodiniams reklamos leidiniams.

platinimui.

televizijos

stotis,  kino, garso, vaizdo  studija,  agentūra,

redakcija

ar  kitas ūkio subjektas, renkantis  ir  rengiantis

informaciją

visuomenei.

pardavinėjantis,

transliuojantis ar kitais būdais  platinantis

informaciją

visuomenei.

-

juridinis arba fizinis asmuo, nuosavybės teise vienas  arba

su

kitais   juridiniais  ar  fiziniais  asmenimis  valdantis

informacijos

visuomenei rengėją (platintoją).

rengėjas

arba   rengėjas  ir  platintojas,   rengiantis   ir

nuosavybės

teise   sau   priklausančiais   ar   nuomojamais

įrenginiais

transliuojantis  arba  retransliuojantis  radijo,

televizijos

programas.

stotis,

transliuojanti   arba   retransliuojanti    radijo,

televizijos

programas kabelinėmis priemonėmis.

kitaip

rengia  medžiagą viešosios informacijos rengėjui  savo

iniciatyva

arba  pagal  sutartį ar jo  įpareigotas  arba  yra

žurnalistų

profesinio susivienijimo narys.

transliuojamų

laidų visuma.

dalis,

dažniausiai  turinti  savo  pavadinimą,  transliavimo

laiką,

autorius ir vedėjus.

parduoti,

nuomoti ar siūlantis paslaugą.

finansuojant

viešosios  informacijos  rengėjus  bei  siekiant

pagarsinti

savo vardą, prekės ženklą ar įvaizdį.

tiesa,

kurią  galima  užtikrinti  patikrinimo  bei   įrodymo

priemonėmis.

bei

žurnalistų skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie

žinias,

susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei negali  būti

taikomi

tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais faktais.

apsaugos

įstatymo reglamentuojamos žinios.

tardymo

organų  operatyvinės  veiklos,  nacionalinio  saugumo

tarnybų,

Vidaus reikalų ministerijos, krašto apsaugos  organų

informacija.

subjektų

veiklos paslaptis.

sistemos

įstatymo   reglamentuojamos  žinios   apie   asmens

sveikatą.

II SKYRIUS

VISUOMENĖS INFORMAVIMO PAGRINDAI

3 straipsnis. Visuomenės informavimo laisvė

skleisti

informaciją  bei  idėjas,  tačiau  ši  teisė  negali

varžyti

kitų žmonių teisių ir laisvių.

informaciją

negali būti ribojama kitaip, kaip  tik  įstatymu,

jei

tai  būtina apsaugoti žmogaus teises, sveikatą, garbę  ir

orumą,

privatų   gyvenimą,  dorovę  ar  ginti   konstitucinę

santvarką.

visuomenės

informavimo priemonėmis bei  neteisėtą  atsisakymą

suteikti

informaciją  viešosios  informacijos  rengėjams   ir

žurnalistams

atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

draudžiama.

4   straipsnis.   Pagrindiniai   visuomenės   informavimo

principai

žurnalistai

savo  veikloje vadovaujasi  Lietuvos  Respublikos

Konstitucija

ir  įstatymais,  taip  pat  humanizmo,  lygybės,

pakantos,

pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio,  kūrybos

ir

sąžinės  laisvę,  nuomonių  įvairovę,  laikosi  žurnalistų

profesinės

etikos   normų,   padeda   plėtoti   demokratiją,

visuomenės

atvirumą,  skatina  visuomenės  pilietiškumą   ir

valstybės

pažangą,  stiprina  nepriklausomybę,  ugdo  tautinę

kultūrą

ir dorovę.

tiksliai

ir nešališkai.

platintojo,

jų   savininko  ar   žurnalisto   už   paskelbtą

informaciją,

tačiau  už šio įstatymo  pažeidimus  jie  atsako

įstatymų

nustatyta tvarka. Draudžiama daryti įtaką  viešosios

informacijos

rengėjui,   platintojui,   jų   savininkui   ar

žurnalistui

verčiant neteisingai atspindėti įvykius,  faktus.

Parama

viešosios  informacijos  rengėjui,  platintojui,   jų

savininkui,

žurnalistui gali būti teikiama tik pagal  Labdaros

ir

paramos įstatymą bei kitus įstatymus.

savininkų

santykiai  reglamentuojami šio  ir  kitų  įstatymų,

norminių

aktų ir šalių susitarimu.

kūrinius

viešosios  informacijos  rengėjai,  platintojai   ir

žurnalistai

naudoja   vadovaudamiesi  Lietuvos   Respublikos

įstatymais.

5  straipsnis.  Visuomenės informavimo  laisvės  teisinis

ribojimas

kitaip,

kaip tik įstatymais, kurie nustato:

1) valstybinę paslaptį ir jos apsaugą;

2) tarnybinę paslaptį ir jos apsaugą;

3) komercinę paslaptį ir jos apsaugą;

4) asmens sveikatos (medicininę) paslaptį ir jos apsaugą;

5) asmens teisių, jo privataus gyvenimo apsaugą.

ir

savivaldybės  neturi teisės savo teisės  aktais  siaurinti

visuomenės

informavimo laisvės. Vyriausybės, ministerijų, kitų

valstybės

institucijų,  savivaldybių teisės  aktų  nuostatos,

kurios

siaurina visuomenės informavimo laisvę, reglamentuojamą

šio

ir kitų įstatymų, negalioja.

gali

nustatyti   viešosios  informacijos   rengėjų   veiklos

ribojimus,

būtinus piliečių bei visuomenės interesų apsaugai.

epidemijų,

karo  ar nepaprastosios padėties atveju  viešosios

informacijos

rengėjai privalo nemokamai ir operatyviai skelbti

oficialius

valstybinius pranešimus.

6 straipsnis. Teisė gauti informaciją

susipažinti

su visais valstybės ar savivaldybių  valdžios  ir

valdymo

institucijų   bei   kitų  biudžetinių   organizacijų

oficialiais

dokumentais,  išskyrus  tuos,  kurie  įslaptinami

įstatymų

nustatyta tvarka.

viešosios

informacijos rengėjui (jo atstovui), ne vėliau  kaip

kitą

darbo  dieną  apie  tai praneša  jam  raštu,  nurodydami

atsisakymo

priežastį.

atsisakymą

teikti  informaciją arba neteisingos  informacijos

teikimą

nustato įstatymai.

profsąjungų

bei  kitos  organizacijos savo  įstatų  nustatyta

tvarka

teikia  žmonėms  ir viešosios  informacijos  rengėjams

oficialią

informaciją  apie  jų  atstovaujamų   organizacijų

veiklą,

išskyrus   tai,  kas  neskelbtina   pagal   Lietuvos

Respublikos

įstatymus.

7 straipsnis. Informacijos šaltinio paslaptis

Viešosios   informacijos  rengėjas,  jo   savininkas   ar

žurnalistas

neprivalo nurodyti informacijos  šaltinio  ir  be

asmens

sutikimo  neturi teisės nurodyti ją pateikusio  asmens

vardo,

pavardės  bei  kitų  duomenų.  Viešosios  informacijos

rengėjas,

jo savininkas ar žurnalistas, pažeidęs šią nuostatą,

atsako

pagal  įstatymus,  išskyrus  atvejus,  kai   suteikta

informacija

buvo neteisinga.

8 straipsnis. Neskelbtina informacija

1)   raginti   prievarta   keisti  Lietuvos   Respublikos

konstitucinę

santvarką;

2) kėsintis į Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą;

3) kurstyti karą, tautinę, rasinę, religinę nesantaiką.

informacijos,

šmeižiančios, įžeidžiančios, žeminančios žmogaus

garbę

ir  orumą.  Informaciją apie privatų  žmogaus  gyvenimą

galima

skelbti tik to žmogaus sutikimu arba tais atvejais, kai

informacijos

paskelbimas  nedaro  žalos  asmeniui,  arba  kai

informacija

padeda   atskleisti   įstatymų   pažeidimus   ar

nusikaltimus,

taip  pat  kai  informacija   yra   pateikiama

nagrinėjant

bylą atvirame teismo procese.

visuomeninėje

bei  politinėje veikloje dalyvaujantys  asmenys

taip

pat  turi  teisę į privataus gyvenimo apsaugą,  išskyrus

atvejus,

kai  jų  privatus  gyvenimas  gali  turėti   įtakos

visuomenei

.

4.

Neleidžiama platinti pornografijos.

kiekvienas

Lietuvos Respublikos pilietis, valstybės  valdžios

ar

valdymo   institucijos,  kitos   organizacijos   įstatymų

nustatyta

tvarka turi teisę kreiptis į teismą.

9 straipsnis. Teisė ginti informacijos laisvę

Kiekvienas  Lietuvos  Respublikos  pilietis  turi   teisę

apskųsti

teismui  valdžios ir valdymo  institucijų  bei  kitų

organizacijų

sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie  pažeidžia

ar

siaurina informacijos laisvę.

10  straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų atsakomybė

už

skleidžiamą informaciją

Kiekvieno   viešosios  informacijos  rengėjo   savininkas

privalo

paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių,  redaktorių,

laidos

vedėją),  kuris  atsako  už  visuomenės   informavimo

priemonės

turinį.  Viešosios  informacijos  rengėjas  privalo

parengti

ir patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, jas  viešai

paskelbti

ir jų laikytis. Šiose vidaus tvarkos taisyklėse turi

būti

reglamentuoti viešosios informacijos rengėjų ir  asmenų,

besiverčiančių

visuomenės  informavimo  veikla,   tarnybinės

pareigos

bei    pavaldumas,   tarpusavio   santykiai    bei

skleidžiančiojo

informaciją apsauga  nuo  galimo  jo  laisvės

varžymo.

11 straipsnis. Kalba, kuria teikiama viešoji informacija

valstybine

ar  kuria kita kalba remiantis Valstybinės  kalbos

įstatymo

nuostatomis.

kalbos

kultūra.

III SKYRIUS

VALSTYBĖS ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ

12  straipsnis.  Valstybės ir savivaldybių,  valdžios  ir

valdymo

institucijų pareigos  saugant informacijos laisvę

institucijos

privalo   užtikrinti   savo   veiklos   viešumą

kiekvienam

Lietuvos Respublikos nuolatiniam gyventojui.

informacija

yra nemokama. Valstybės ir savivaldybių,  valdžios

ir

valdymo  institucijos gali imti papildomą mokestį  tik  už

paslaugas

ir patarnavimus, susijusius su informacijos asmeniui

ar

viešosios  informacijos rengėjui  padauginimu  ar  kitokia

asmeniui

ar   viešosios  informacijos  rengėjui   reikalinga

paslauga.

valdymo

institucijų   bei   kitų  biudžetinių   organizacijų

informacijos

registravimo bei pateikimo žmonėms ar  viešosios

informacijos

rengėjams  tvarką,  vienodą   visoje   Lietuvos

Respublikos

teritorijoje, nustato Vyriausybė. Jei valstybės ir

savivaldybės,

valdžios ir valdymo institucijų bei  biudžetinių

organizacijų

pareigūnai   atsisako    pateikti    oficialią

informaciją

arba  pateikia  neteisingą,  tokie  jų   veiksmai

užtraukia

atsakomybę  pagal Lietuvos  Respublikos  įstatymus,

taip

pat jie gali būti apskundžiami teismui.

savivaldybių,

valdžios ir valdymo institucijų bei kitų įstaigų

informaciją,

išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

13  straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisė gauti

informaciją

apie save

Valstybės   valdžios  ir  valdymo  institucijos   privalo

Vyriausybės

nustatyta  tvarka  teikti  Lietuvos  Respublikos

piliečiams

šių įstaigų turimą informaciją apie juos.  Už  šių

pareigų

nevykdymą  oficialūs  pareigūnai   atsako   įstatymų

nustatyta

tvarka.

14  straipsnis.  Valstybės atsakomybė apsaugant  piliečių

teisę

vertinti valstybės  institucijų ar pareigūnų darbą

Lietuvos  Respublikos nuolatiniai gyventojai  turi  teisę

viešai

kritikuoti  valstybės  įstaigų  ar  pareigūnų  darbą.

Lietuvos

Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Už šio

straipsnio

pažeidimą baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.

15  straipsnis. Visuomenės informavimo priemonių cenzūros

draudimas

Visuomenės   informavimo  priemonių  cenzūra  draudžiama.

Cenzūra

užtraukia atsakomybę įstatymų nustatyta tvarka.

16 straipsnis. Antimonopoliniai principai

įmonės,

organizacijos  ar  asmenys  negali  turėti  viešosios

informacijos

monopolio nei jos rengimo, nei platinimo srityse.

sąlygas

viešosios informacijos rengėjų ir platintojų (išskyrus

smurtinio

bei  erotinio  pobūdžio  produkcijos   gamintojus)

lygiateisei

konkurencijai. Valstybė prižiūri  ir  reguliuoja,

kad

nė vienas Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo

neužimtų

monopolinės padėties viešosios informacijos  rengėjų

ar

platintojų arba kurios nors atskiros jų rūšies rinkoje.

apibrėžia

Konkurencijos įstatymas.

informacijos

rengimo  ir  platinimo srityje.  Investavimo  iš

užsienio

visuomenės  informavimo  rinkoje   tvarką   nustato

Užsienio

kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymas.

17  straipsnis.  Valstybės parama viešosios  informacijos

rengėjams

ir platintojams

Valstybė  remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę,

šviečiamąją

veiklą.  Valstybės  finansinė  parama   viešosios

informacijos

rengėjams yra teikiama tik per Spaudos, radijo ir

televizijos

rėmimo fondą. Į Fondą lėšas iš valstybės  biudžeto

kasmet

skiria  Seimas.  Valstybės  subsidijos  ir   mokesčių

lengvatos

teikiamos be išankstinių sąlygų. Spaudos, radijo  ir

televizijos

rėmimo fondą įkuria kūrybinių sąjungų,  viešosios

informacijos

rengėjų,  teisininkų  ir  mokslininkų   sąjungų

atstovų

susirinkimas, kurį kviečia Lietuvos periodinės spaudos

leidėjų

asociacija,   Radijo  ir   televizijos   asociacija,

Kabelinės

televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų  sąjunga

ir

Lietuvos  žurnalistų draugija. Kiekviena šių  organizacijų

deleguoja

į  susirinkimą  po du savo  atstovus.  Susirinkimas

laikomas

įvykusiu,  jei  jame  dalyvavo  ne  mažiau  kaip  du

trečdaliai

delegatų.  Sprendimai  priimami  paprasta   balsų

dauguma.

Subsidijuojamus  viešosios  informacijos   rengėjus

nustato

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo  fondo  taryba.

Taryba

pateikia ataskaitą Seimui apie lėšų, gautų iš biudžeto,

paskirstymą.

IV SKYRIUS

VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ TEISĖS,

PAREIGOS IR SAVIVALDA

18 straipsnis. Teisė rinkti ir skelbti informaciją ir jos

ribojimai

1)   rinkti   informaciją   ir  ją   skelbti   visuomenės

informavimo

priemonėse;

2)  nepasirašyti  savo parengto darbo, jeigu  jo  turinys

redakcinio

rengimo metu buvo iškreiptas;

3)  užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis  garso

ir

vaizdo  technikos  priemonėmis,  taip  pat  kitais  būdais

fiksuoti

informaciją;

4)   publikacijas   ar  laidas  skelbti   savo   pavarde,

slapyvardžiu

ar anonimiškai.

1)  filmuoti,  fotografuoti ar  daryti  garso  ir  vaizdo

įrašus

be asmens sutikimo jam priklausančioje valdoje;

2)  filmuoti,  fotografuoti ar  daryti  garso  ir  vaizdo

įrašus

uždarų  renginių  metu be to  renginio  organizatorių,

turinčių

teisę rengti tokius renginius, sutikimo;

3)  filmuoti ir fotografuoti asmenis reklamai  visuomenės

informavimo

priemonėse be jų sutikimo;

4) filmuoti ir fotografuoti asmenis su aiškiais fiziniais

trūkumais

be šių asmenų sutikimo.

veiksmai.

19 straipsnis. Žurnalisto pareigos

Žurnalistas privalo:

1) teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias;

2)  autorizuoti pirmą kartą skelbiamą informaciją,  jeigu

to

pageidauja informaciją pateikęs asmuo;

3)  atsisakyti  vykdyti  viešosios  informacijos  rengėjo

vadovo

pavedimą, jeigu pavedimas verstų pažeisti įstatymą  ar

Lietuvos

žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą;

4)  laikytis žurnalistų profesinės etikos, gerbti fizinių

ir

juridinių asmenų teises.

20 straipsnis. Paskelbtų žinių paneigimas

paskelbtas

žinias, kurios neatitinka tikrovės  ir  žemina  jų

garbę

bei  orumą.  Juridiniai asmenys turi  teisę  reikalauti

paneigti

viešosios informacijos rengėjo apie juos  paskelbtas

neatitinkančias

tikrovės žinias.

kokios

paskelbtos žinios neatitinka tikrovės, kada ir kur  jos

buvo

paskelbtos, kokie paskelbtų žinių teiginiai žemina asmens

garbę

ir  orumą.  Paneigimai, neatitinkantys  šios  nuostatos

reikalavimo,

taip pat tais atvejais, kai reikalaujama paneigti

paskelbtas

žinias ne dėl jų esmės, o tik dėl formos, skelbiami

viešosios

informacijos rengėjo nuožiūra.

reikalavimą

paneigti neatitinkančias tikrovės ar  žeminančias

garbę

ir  orumą  žinias,  privalo  paskelbti  paneigimą   be

komentarų,

adekvačioje  vietoje  artimiausiame  savo  spaudos

leidinyje,

televizijos ar radijo laidoje. Vėlesnis paneigimas

neatleidžia

viešosios informacijos rengėjo nuo atsakomybės  ir

nėra

prielaida bausmei sušvelninti.

21 straipsnis. Žalos atlyginimas

sutikimo

žinias apie jo privatų gyvenimą, žeminančias jo garbę

ir

orumą  (išskyrus  šio  įstatymo 8  straipsnyje  nustatytus

atvejus),

taip pat paskelbęs žinomai tikrovės neatitinkančias

žinias,

žeminančias asmens garbę ir orumą ir  jų  nepaneigęs,

atlygina

asmeniui  padarytą moralinę žalą įstatymų  nustatyta

tvarka,

tačiau moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti

10000

litų.

tvarka

paskelbtas paneigimas ir atsiprašymas teikia  pagrindą

teismui

mažinti moralinės žalos atlyginimą arba visiškai  nuo

jo

atleisti.

asmens

sutikimo  žinias,  žeminančias  jo  garbę  ir   orumą

(išskyrus

šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus atvejus), apie

jo

privatų  gyvenimą, taip pat paskelbusiam žinomai  tikrovės

neatitinkančias

žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą,  ir

jas

šio   įstatymo   nustatyta   tvarka   paneigusiam   bei

atsiprašiusiam,

teismas  gali  priteisti  atlyginti  padarytą

moralinę

žalą, tačiau šiuo atveju moralinės žalos  atlyginimo

dydis

negali viršyti 1000 litų.

tikrovės

neatitinkančias   žinias,   padariusias   nuostolių

juridiniams

ar fiziniams asmenims, nustato teismas.

22 straipsnis. Atleidimas nuo žalos atlyginimo

neatitinkančių

žinių  paskelbimą,  jeigu  jis  nurodė   žinių

šaltinį,

o jos buvo:

1)  pateiktos  valstybės valdžios institucijų,  politinių

partijų,

politinių   ir   visuomeninių   bei    profsąjungų

organizacijų,

fizinių  ar juridinių  asmenų  oficialiuose  ar

viešai

paskelbtuose dokumentuose;

2) viešai pasakytos atviruose posėdžiuose, pasitarimuose,

spaudos

konferencijose, mitinguose bei kituose renginiuose,  o

viešosios

informacijos rengėjas neiškraipė kalbėjimo esmės  ir

konkrečių

faktų. Šiuo atveju visa atsakomybė  tenka  renginių

organizatoriams

ir žinias paskelbusiems asmenims;

3)  anksčiau  paskelbtos  kitose  visuomenės  informavimo

priemonėse,

jeigu   šios   žinios   nebuvo   paneigtos   jas

paskelbusiose

visuomenės informavimo priemonėse;

4)  paskelbtos  tiesioginių radijo ar  televizijos  laidų

dalyvių,

nepavaldžių viešosios informacijos rengėjui;

5) paskelbtos specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne

pats

viešosios informacijos rengėjas;

6)  paskelbtos neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose,

neanoniminiuose

užsakomuosiuose straipsniuose ar laidose;

7)  paskelbus nuomonę, komentarą, pastabas, susijusias su

žinia,

pateikta visuomenės informavimo priemonėse.

tikrovės

neatitinkančias  žinias.   Viešosios   informacijos

rengėjas,

paskleidęs tikrovės neatitinkančias žinias ir  gavęs

paneigimo

tekstą,  nedelsdamas  privalo  jį  paskelbti   savo

visuomenės

informavimo priemonėje.

23 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas

reguliuoja

Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas.

žurnalistų

organizacijų  atstovų susirinkimas,  kurį  kviečia

Lietuvos

periodinės  spaudos  leidėjų  asociacija,  Lietuvos

radijo

ir televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga,

Lietuvos

žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras,

Lietuvos

radijas ir televizija.

24 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija

padarytus

informuojant  visuomenę,  nagrinėja  Žurnalistų  ir

leidėjų

etikos komisija.

darbo

tvarką   nustato   žurnalistų   organizacijų   atstovų

susirinkimas.

Etikos komisijos nariai skiriami 2 metams.

kurį

komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.

pažeidimo

gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys.

kodekso

pažeidimus,  vadovaujasi Lietuvos  žurnalistų  etikos

kodeksu

ir   Europos   Tarybos   Parlamentinės   Asamblėjos

rezoliucija

„Dėl žurnalistinės etikos”.

profesinės

etikos  taisyklių pažeidimų  turi  būti  skelbiami

leidiniuose,

radijo ir televizijos laidose Komisijos nustatyta

tvarka.

Komisijos

išvadomis, gali kreiptis dėl jų  į  teismą,  tačiau

negali

nepaskelbti savo leidinyje ar laidose  šios  komisijos

išvadų.

Fiziniai  ar  juridiniai  asmenys,  nesutikdami   su

Žurnalistų

ir  leidėjų  etikos  komisijos  sprendimu,   gali

kreiptis

į teismą ir apskųsti jame šios komisijos išvadas  per

30

dienų nuo išvadų jiems pateikimo.

priimtą

reglamentą, jos veikla finansuojama iš Spaudos, radijo

ir

televizijos rėmimo fondo lėšų.

25 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektorius

pareigūnas,

kurį skiria Seimas Žurnalistų ir  leidėjų  etikos

komisijos

teikimu.  Žurnalistų etikos inspektorius  nagrinėja

fizinių

asmenų skundus dėl visuomenės informavimo  priemonėse

pažeistos

jų garbės ir orumo, visuomenės informavimo  veiklos

subjektų

profesines pretenzijas.

patvirtintą

reglamentą, jo veikla finansuojama iš biudžeto.

išnagrinėti

per  30  dienų  ir su  savo  išvada  supažindinti

pareiškėjus

bei viešosios informacijos rengėjus.

žurnalistų

etikos   inspektorius   kreipiasi   į    tikrovės

neatitinkančias

ir asmens garbę ir orumą žeidžiančias  žinias

išplatinusį

viešosios   informacijos   rengėją,   siūlydamas

paskelbti

paneigimą. Jei tai padaryti atsisakoma,  žurnalistų

etikos

inspektorius skundą perduoda nagrinėti  Žurnalistų  ir

leidėjų

etikos komisijai ir dalyvauja jos posėdyje.

per

metus atsiskaito Seimui už savo darbą.

26 straipsnis. Radijo ir televizijos licencijavimas

Lietuvos  Respublikoje įregistruotų  radijo,  televizijos

stočių,

kabelinės  televizijos,  radijo   veikla,   išskyrus

Lietuvos

nacionalinį radiją ir televiziją, yra licencijuojama.

Terminuotas

licencijas   radijo  bei   televizijos   stotims

transliuoti

ir  retransliuoti programas  suteikia  Radijo  ir

televizijos

komisija konkursų tvarka. Programos turinio,  jos

gamybos

ir  techninius  reikalavimus, licencijų  skaičių,  jų

galiojimo

trukmę, licencijų mokesčio dydį, kuris pervedamas  į

Spaudos,

radijo ir televizijos rėmimo fondą, bei kitas sąlygas

nustato

Radijo ir televizijos komisija ne mažesne kaip  dviejų

trečdalių

komisijos narių balsų dauguma.

27  straipsnis. Radijo ir televizijos komisijos veikla ir

jos

sudarymo principai

1)  skelbia  ir  vykdo radijo ir televizijos  stočių  bei

kabelinių

televizijų, radijų konkursus radijo ir  televizijos

programų

transliavimo  ir retransliavimo  licencijoms  gauti,

pratęsia

licencijų  galiojimo  laiką,   skelbia   ir   vykdo

valstybinėms

įmonėms  priklausančių  transliavimo   įrengimų

nuomos

konkursus radijo ir televizijos programoms transliuoti

ir

retransliuoti, tvirtina konkursų sąlygas, priima sprendimus

dėl

konkursų   rezultatų.   Pirmenybė   teikiama   stotims,

įsipareigojančioms

rengti  originalios  kūrybos   kultūrinio,

informacinio,

šviečiamojo pobūdžio laidas arba tas  programas,

kurių

numatomoje  priėmimo  zonoje  dar  netransliuoja  kitos

stotys;

2)   kontroliuoja,  kaip  laikomasi  konkursams  pateiktų

įsipareigojimų

dėl programų struktūros ir  turinio  bei  kitų

konkursų

reikalavimų,  o  atradusi  pažeidimų,  kreipiasi   į

valstybės

institucijas  arba  teikia  ieškinius  teisme   dėl

pažeidimų

pašalinimo,  radijo ir televizijos  stočių  veiklos

sustabdymo

ar nutraukimo;

3)  teikia  paraiškas Ryšių ir informatikos  ministerijai

dėl

radijo  dažnių koordinavimo kiekvienai naujai  radijo  ir

televizijos

stočiai   projektuoti   ir    dažnių    skyrimo

licencijuotoms

radijo ir televizijos stotims;

4)  tvirtina Radijo ir televizijos komisijos nuostatus ir

biudžetą,

taip pat skiria administracijos vadovą;

5)  kaupia informaciją apie radijo ir televizijos stotis,

analizuoja

jų veiklą, rengia metodinę informacinę medžiagą.

Seimas,

po  1  narį  - Lietuvos žurnalistų sąjunga,  Lietuvos

žurnalistų

draugija, Lietuvos kompozitorių sąjunga,  Lietuvos

rašytojų

sąjunga,   Lietuvos  periodinės   spaudos   leidėjų

asociacija,

Lietuvos    dailininkų    sąjunga,     Lietuvos

kinematografininkų

sąjunga,   Lietuvos    teatro    sąjunga.

Kiekvienas

Radijo ir televizijos komisijos narys skiriamas  3

metams.

Jeigu komisijos narys dėl kokių nors priežasčių negali

dalyvauti

komisijos darbe arba nelanko jos  posėdžių  daugiau

kaip

3 mėnesius, jį paskyrusi institucija turi pakeisti kitu.

televizijos

komisiją, sustabdo savo narystę partijoje iki savo

kadencijos

komisijoje pabaigos.

komisijos

pirmininką,  jis  perrenkamas  kiekvienais  metais.

Komisija

dirba  pagal savo patvirtintą reglamentą.  Komisijos

narys

negali būti jos pirmininku daugiau nei vieną  kadenciją

iš

eilės.  Radijo  ir  televizijos komisijos  administracijos

vadovu

negali būti Radijo ir televizijos komisijos narys.

komisijos

pirmininkas  savo  sumanymu  arba  vieno  trečdalio

komisijos

narių teikimu, bet ne rečiau kaip kartą per  mėnesį.

Informacija

apie  numatomus  posėdžius  bei  jų  darbotvarkė

skelbiama

spaudoje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio.

Posėdžiai

laikomi įvykusiais, jei juose dalyvauja  ne  mažiau

kaip

pusė  komisijos narių. Sprendimai priimami daugiau  kaip

pusės

posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų. Sprendimai

dėl

licencijų  išdavimo, radijo dažnių skyrimo  bei  konkursų

priimami

daugiau kaip dviejų trečdalių visų  komisijos  narių

balsų

dauguma.

viešai

ir  įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo. Radijo  ir

televizijos

komisijos  sprendimai  informacijos   visuomenei

rengėjams

ir  platintojams  yra  privalomi.  Visi  Radijo  ir

televizijos

komisijos sprendimai gali būti apskųsti teisme per

30

dienų nuo jų įsigaliojimo dienos.

teises.

28  straipsnis.  Radijo ir televizijos komisijos  veiklos

finansavimas

Radijo ir televizijos komisijos veiklai finansuoti radijo

ir

televizijos,   kabelinės   televizijos,   radijo   stočių

savininkai

kas mėnesį privalo pervesti į Radijo ir televizijos

komisijos

sąskaitą  sumą, kurią nustato komisija,  tačiau  ši

suma

negali  viršyti 1 procento įplaukų, gautų iš  radijo  ir

televizijos

stoties  komercinės  veiklos.   Iš   radijo   ir

televizijos

stočių savininkų, nepervedusių lėšų į  Radijo  ir

televizijos

komisijos sąskaitą daugiau kaip 3 mėnesius,  lėšos

išieškomos

per teismą.

29   straipsnis.   Lietuvos   nacionalinis   radijas   ir

televizija

valstybei

nuosavybės  teise  priklausanti  viešoji  ne  pelno

institucija,

veikianti pagal Lietuvos nacionalinio  radijo  ir

televizijos

įstatymą.

finansuojama

iš  valstybės biudžeto  asignavimų,  abonentinio

mokesčio,

pajamų,  gautų  už  radijo  ir  televizijos   laidų

pardavimą,

leidybą,  rėmimo,  labdaros  lėšų  ir  komercinių

pajamų.

Pajamų   gavimo   tvarką   reglamentuoja   Lietuvos

nacionalinio

radijo   ir  televizijos  įstatymas.   Didėjant

Lietuvos

nacionalinio  radijo  ir  televizijos  įplaukoms  iš

abonentinio

mokesčio,   atitinkamai   mažinamas    Lietuvos

nacionalinio

radijo ir televizijos finansavimas iš  valstybės

biudžeto.

Abonentinio mokesčio įvedimas ir su  tuo  susijusių

valstybės

asignavimų mažinimas nustatomas įstatymo.  Reklamos

laikas

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose

mažinamas

nuosekliai Seimo nustatyta tvarka.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo organas yra taryba,

sudaroma 3 metams iš 15 asmenų. Savo atstovus į Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos tarybą deleguoja šios meno kūrėjų bei visuomenės organizacijos:

Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvių kalbos draugija,

Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos kinematografininkų sąjunga,

Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija,

Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos rašytojų

sąjunga, Lietuvos Respublikos piliečių chartija, Lietuvos šeimos centras,

Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos teisininkų draugija, Lietuvos žurnalistų

draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga. Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros

komitetas.

sustabdyti

savo narystę partijoje iki savo kadencijos taryboje

pabaigos.

televizijos

programų mastus ir struktūrą, konkurso būdu skiria

ir

atleidžia  generalinį direktorių,  taip  pat  tvirtina  jo

pavaduotojus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)

V SKYRIUS

VIEŠOSIOS INFORMACIJOS PLATINIMO TVARKA IR

JOS RENGĖJŲ REGISTRAVIMAS

30   straipsnis.   Viešosios  informacijos   rengėjų   ir

platintojų

savininkai

savininkas

gali  būti  tik Lietuvos Respublikos  pilietis  ar

Lietuvos

Respublikoje registruotas juridinis asmuo.

valstybės

institucijų vadovai privalo paskelbti spaudoje  apie

viešosios

informacijos  rengėjus   ar   platintojus,   kurių

savininkas,

bendraturtis ar akcininkas jis yra.

būti

asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu tai uždrausta.

savininkas

gali  bet  kada nutraukti  ar  reorganizuoti  savo

veiklą

arba  perleisti rengėją ar platintoją  kitam  Lietuvos

Respublikos

piliečiui ar juridiniam asmeniui.

politinė

partija ar politinė organizacija.

savivaldybės,

bankai  negali  būti  viešosios   informacijos

rengėjo

savininkais,  jeigu  įstatymų  nenustatyta   kitaip.

Valstybė

(išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas),  savivaldybės,

bankai

negali  turėti viešosios informacijos rengėjų  akcijų,

jeigu

įstatymų nenustatyta kitaip.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

31    straipsnis.    Viešosios    informacijos    rengėjų

registravimas

registruojami

Lietuvos Respublikos įmonių  rejestre  įstatymų

nustatyta

tvarka be išankstinio kokio nors valstybės  valdžios

ar

valdymo institucijos leidimo.

registruojami

kaip prekių ženklai Prekių ir  paslaugų  ženklų

įstatymo

nustatyta tvarka.

32 straipsnis. Informacijos platinimas ir jos ribojimas

informacijos

rengėjas arba kitas fizinis ar  juridinis  asmuo

pagal

sutartį  su  viešosios  informacijos  rengėju  arba  jo

leidimu.

leidžiama

platinti,  jeigu  jų  turinys  neprieštarauja   šio

įstatymo

8 straipsniui.

standarto

nustatyti  leidybiniai  duomenys  ir  tarptautinis

standartinis

dokumento numeris (ISBN, ISSN, ISMN).

visuomenės

interesus, nustato periodinių leidinių  (privalomų

egzempliorių),

kuriuos viešosios informacijos rengėjai privalo

nemokamai

siųsti bibliotekoms, skaičių.

ir

videofilmų, radijo ir televizijos programų platinimo tvarką

nustato

Vyriausybė.  Spaudos leidinių,  kino  ir  videofilmų,

radijo

ir  televizijos  programų  priskyrimą  pornografinio,

erotinio

ir   smurtinio   pobūdžio  visuomenės   informavimo

priemonių

kategorijai nustato Žurnalistų  ir  leidėjų  etikos

komisija

dalyvaujant   Kultūros,   Sveikatos   apsaugos   ir

Teisingumo

ministerijų ekspertams.

33 straipsnis. Veiklos nutraukimas arba sustabdymas

gali

nutraukti arba sustabdyti viešosios informacijos rengėjo

ar

platintojo savininkas savo iniciatyva arba teismas,  jeigu

viešosios

informacijos rengėjas ar platintojas pažeidžia  šio

įstatymo

8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus.

sustabdymo

laiką  nustato teismas.  Šis  laikas  negali  būti

ilgesnis

kaip 30 dienų, o žurnalams - 3 mėnesiai.

atveju,

jeigu per metus teismas jau buvo sustabdęs jo  veiklą

ne

mažiau kaip tris kartus.

34 straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas

Viešosios    informacijos   rengėjas   privalo    saugoti

išspausdinto

leidinio egzempliorių 1 metus, o garso ir  vaizdo

produkciją

• 3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija  buvo

išplatinta.

35 straipsnis. Akreditavimas

susitarimu

akredituoti  savo  žurnalistus   prie   valstybės

institucijų,

politinių  partijų,  politinių  ir  visuomeninių

organizacijų,

taip pat kitų institucijų.

posėdžiuose,

kituose renginiuose, aprūpinamas  stenogramomis,

protokolais

ir kitais dokumentais ar jų nuorašais  tarpusavio

susitarimu

numatytomis sąlygomis.

reikalų

ministerijoje, įgyja vienodas su Lietuvos žurnalistais

teises

rinkti ir skelbti informaciją.

36 straipsnis. Kabelinė televizija ir kabelinis radijas

retransliuoti

visas Lietuvos Respublikos televizijos,  radijo

stočių

programas, kurių patikimo priėmimo zonoje yra kabelinės

televizijos,

radijo tinklo priėmimo stotis.

kitų

televizijos, radijo stočių programas pagal  sutartis  su

stotimis,

kurių programas retransliuoja.

laidas

gali  įterpti  į retransliuojamų  televizijos,  radijo

stočių

programas ar kitaip keisti retransliuojamą programą tik

pagal

sutartis su retransliuojamų televizijos, radijo programų

rengėjais.

37 straipsnis. Transliavimo kokybė

televizijos

laidoms   transliuoti  eteriu   ar   kabelinėmis

priemonėmis,

kokybės priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta

tvarka.

turi

garantuoti transliavimo kokybę pagal Lietuvos Respublikos

standartus.

kartą

per  valandą  turi būti skelbiamas  šios  stoties  arba

retransliuojamos

programos   pavadinimas.   Jeigu    radijo,

televizijos

stoties  programa yra trumpesnė  nei  1  valanda,

programos

pavadinimas   turi   būti   skelbiamas   programos

pabaigoje.

38 straipsnis. Reklama ir rėmimas

priemonėse

nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

remiama,

tai  turi  būti  paskelbta  laidos  pradžioje   arba

pabaigoje.

Šis  skelbimas negali skatinti  parduoti,  pirkti,

nuomoti

ar  siūlyti  paslaugas,  daryti  reklaminio  pobūdžio

atsiliepimus.

turiniui.

39  straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų  savininkų

ir

bendraturčių  pajamų  deklaravimas ir  ryšių  su  ūkiniais

subjektais

bei valdžios ir valdymo institucijomis viešumas

Viešosios    informacijos    rengėjų    savininkai     ir

bendraturčiai

deklaruoja  savo  pajamas  ir  turtą   įstatymų

nustatyta

tvarka. Viešosios informacijos rengėjų savininkai ir

bendraturčiai

viešai  skelbia  apie  savo   ekonominius   ir

finansinius

ryšius  su ūkiniais subjektais,  finansų  kredito

astaigomis,

komerciniais bankais, apie savo giminystės  ryšius

su

valstybės  institucijų pareigūnais Žurnalistų  ir  leidėjų

etikos

komisijos nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                        ALGIRDAS BRAZAUSKAS