Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1996
Redagavo:
Ramunė Lūžaitė (1996.12.13)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30
STRAIPSNIO
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29
STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO
ĮSTATYMAS
1996 m. liepos 2 d. Nr. I-1418
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato viešosios informacijos gavimo,
parengimo,
platinimo tvarką ir viešosios informacijos rengėjų,
platintojų,
jų savininkų ir žurnalistų teises ir atsakomybę.
2 straipsnis. Sąvokos ir apibrėžimai
Visuomenės informavimas - veikla, kuria visų žiniai
siekiama
pateikti bet kurio visuomenės nario turimą
informaciją
apie jį patį, jo aplinką ir gyvenimą, tautos ir
pasaulio
žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį.
Visuomenės informavimo priemonė - knyga, laikraštis,
žurnalas,
biuletenis ar kitas leidinys, televizijos, radijo
programa,
kino ar kita garso ir vaizdo studijos produkcija,
informacijos
agentūros pranešimas, elektroninėmis priemonėmis
platinamas
pranešimas. Visuomenės informavimo priemonėms
netaikomi
reikalavimai, kurie keliami valstybės institucijų
leidžiamiems
teisės aktams, taip pat leidiniams, kurių tiražas
mažesnis
kaip 100 egzempliorių, techniniams ir tarnybiniams
dokumentams,
vertybiniams popieriams, pusės spaudos lanko
neviršijantiems
neperiodiniams reklamos leidiniams.
Viešoji informacija - informacija, skirta viešam
platinimui.
Viešosios informacijos rengėjas - leidykla, radijo,
televizijos
stotis, kino, garso, vaizdo studija, agentūra,
redakcija
ar kitas ūkio subjektas, renkantis ir rengiantis
informaciją
visuomenei.
Viešosios informacijos platintojas - ūkio subjektas,
pardavinėjantis,
transliuojantis ar kitais būdais platinantis
informaciją
visuomenei.
Viešosios informacijos rengėjo (platintojo) savininkas
-
juridinis arba fizinis asmuo, nuosavybės teise vienas arba
su
kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis valdantis
informacijos
visuomenei rengėją (platintoją).
Radijo, televizijos stotis - viešosios informacijos
rengėjas
arba rengėjas ir platintojas, rengiantis ir
nuosavybės
teise sau priklausančiais ar nuomojamais
įrenginiais
transliuojantis arba retransliuojantis radijo,
televizijos
programas.
Kabelinė televizija, radijas - televizijos, radijo
stotis,
transliuojanti arba retransliuojanti radijo,
televizijos
programas kabelinėmis priemonėmis.
Žurnalistas - asmuo, kuris renka, rašo, redaguoja ar
kitaip
rengia medžiagą viešosios informacijos rengėjui savo
iniciatyva
arba pagal sutartį ar jo įpareigotas arba yra
žurnalistų
profesinio susivienijimo narys.
Programa - radijo arba televizijos stoties
transliuojamų
laidų visuma.
Laida - radijo arba televizijos stoties programos
dalis,
dažniausiai turinti savo pavadinimą, transliavimo
laiką,
autorius ir vedėjus.
Reklama - viešas skelbimas, skatinantis pirkti,
parduoti,
nuomoti ar siūlantis paslaugą.
Rėmimas - fizinio ar juridinio asmens dalyvavimas
finansuojant
viešosios informacijos rengėjus bei siekiant
pagarsinti
savo vardą, prekės ženklą ar įvaizdį.
Žinia - faktų ir duomenų skelbimas, grindžiamas
tiesa,
kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo
priemonėmis.
Nuomonė - visuomenės informavimo priemonių, leidėjų
bei
žurnalistų skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie
žinias,
susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei negali būti
taikomi
tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais faktais.
Valstybės paslaptis - Valstybės paslapčių ir jų
apsaugos
įstatymo reglamentuojamos žinios.
Tarnybinė paslaptis - įstatymų reglamentuojama
tardymo
organų operatyvinės veiklos, nacionalinio saugumo
tarnybų,
Vidaus reikalų ministerijos, krašto apsaugos organų
informacija.
Komercinė paslaptis - įstatymų reglamentuojama ūkinių
subjektų
veiklos paslaptis.
Asmens sveikatos (medicininė) paslaptis - Sveikatos
sistemos
įstatymo reglamentuojamos žinios apie asmens
sveikatą.
II SKYRIUS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO PAGRINDAI
3 straipsnis. Visuomenės informavimo laisvė
Žmogus turi teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir
skleisti
informaciją bei idėjas, tačiau ši teisė negali
varžyti
kitų žmonių teisių ir laisvių.
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti
informaciją
negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu,
jei
tai būtina apsaugoti žmogaus teises, sveikatą, garbę ir
orumą,
privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę
santvarką.
Valstybės pareigūnai už trukdymą skleisti žinias
visuomenės
informavimo priemonėmis bei neteisėtą atsisakymą
suteikti
informaciją viešosios informacijos rengėjams ir
žurnalistams
atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Monopolizuoti visuomenės informavimo priemones
draudžiama.
Visuomenės informavimo priemonių cenzūra draudžiama.
4 straipsnis. Pagrindiniai visuomenės informavimo
principai
Viešosios informacijos rengėjai, platintojai,
žurnalistai
savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija
ir įstatymais, taip pat humanizmo, lygybės,
pakantos,
pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos
ir
sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų
profesinės
etikos normų, padeda plėtoti demokratiją,
visuomenės
atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir
valstybės
pažangą, stiprina nepriklausomybę, ugdo tautinę
kultūrą
ir dorovę.
Viešoji informacija turi būti pateikiama teisingai,
tiksliai
ir nešališkai.
Neleidžiama persekioti viešosios informacijos rengėjo,
platintojo,
jų savininko ar žurnalisto už paskelbtą
informaciją,
tačiau už šio įstatymo pažeidimus jie atsako
įstatymų
nustatyta tvarka. Draudžiama daryti įtaką viešosios
informacijos
rengėjui, platintojui, jų savininkui ar
žurnalistui
verčiant neteisingai atspindėti įvykius, faktus.
Parama
viešosios informacijos rengėjui, platintojui, jų
savininkui,
žurnalistui gali būti teikiama tik pagal Labdaros
ir
paramos įstatymą bei kitus įstatymus.
Viešosios informacijos rengėjo, platintojo ir jų
savininkų
santykiai reglamentuojami šio ir kitų įstatymų,
norminių
aktų ir šalių susitarimu.
Žurnalistikos, mokslo, literatūros bei kitus meno
kūrinius
viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir
žurnalistai
naudoja vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
įstatymais.
5 straipsnis. Visuomenės informavimo laisvės teisinis
ribojimas
Visuomenės informavimo laisvė negali būti ribojama
kitaip,
kaip tik įstatymais, kurie nustato:
1) valstybinę paslaptį ir jos apsaugą;
2) tarnybinę paslaptį ir jos apsaugą;
3) komercinę paslaptį ir jos apsaugą;
4) asmens sveikatos (medicininę) paslaptį ir jos apsaugą;
5) asmens teisių, jo privataus gyvenimo apsaugą.
Vyriausybė, ministerijos, kitos valstybės institucijos
ir
savivaldybės neturi teisės savo teisės aktais siaurinti
visuomenės
informavimo laisvės. Vyriausybės, ministerijų, kitų
valstybės
institucijų, savivaldybių teisės aktų nuostatos,
kurios
siaurina visuomenės informavimo laisvę, reglamentuojamą
šio
ir kitų įstatymų, negalioja.
Seimas karo ar nepaprastosios padėties atveju įstatymu
gali
nustatyti viešosios informacijos rengėjų veiklos
ribojimus,
būtinus piliečių bei visuomenės interesų apsaugai.
Stichinių ar gaivalinių nelaimių, didelių avarijų ar
epidemijų,
karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosios
informacijos
rengėjai privalo nemokamai ir operatyviai skelbti
oficialius
valstybinius pranešimus.
6 straipsnis. Teisė gauti informaciją
Kiekvienas žmogus Lietuvos Respublikoje turi teisę
susipažinti
su visais valstybės ar savivaldybių valdžios ir
valdymo
institucijų bei kitų biudžetinių organizacijų
oficialiais
dokumentais, išskyrus tuos, kurie įslaptinami
įstatymų
nustatyta tvarka.
Valstybės pareigūnai, atsisakydami teikti informaciją
viešosios
informacijos rengėjui (jo atstovui), ne vėliau kaip
kitą
darbo dieną apie tai praneša jam raštu, nurodydami
atsisakymo
priežastį.
Valstybės pareigūnų atsakomybę už nepagrįstą
atsisakymą
teikti informaciją arba neteisingos informacijos
teikimą
nustato įstatymai.
Politinės partijos, politinės ir visuomeninės,
profsąjungų
bei kitos organizacijos savo įstatų nustatyta
tvarka
teikia žmonėms ir viešosios informacijos rengėjams
oficialią
informaciją apie jų atstovaujamų organizacijų
veiklą,
išskyrus tai, kas neskelbtina pagal Lietuvos
Respublikos
įstatymus.
7 straipsnis. Informacijos šaltinio paslaptis
Viešosios informacijos rengėjas, jo savininkas ar
žurnalistas
neprivalo nurodyti informacijos šaltinio ir be
asmens
sutikimo neturi teisės nurodyti ją pateikusio asmens
vardo,
pavardės bei kitų duomenų. Viešosios informacijos
rengėjas,
jo savininkas ar žurnalistas, pažeidęs šią nuostatą,
atsako
pagal įstatymus, išskyrus atvejus, kai suteikta
informacija
buvo neteisinga.
8 straipsnis. Neskelbtina informacija
Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama:
1) raginti prievarta keisti Lietuvos Respublikos
konstitucinę
santvarką;
2) kėsintis į Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą;
3) kurstyti karą, tautinę, rasinę, religinę nesantaiką.
Neleidžiama platinti žinomai tikrovės neatitinkančios
informacijos,
šmeižiančios, įžeidžiančios, žeminančios žmogaus
garbę
ir orumą. Informaciją apie privatų žmogaus gyvenimą
galima
skelbti tik to žmogaus sutikimu arba tais atvejais, kai
informacijos
paskelbimas nedaro žalos asmeniui, arba kai
informacija
padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar
nusikaltimus,
taip pat kai informacija yra pateikiama
nagrinėjant
bylą atvirame teismo procese.
Valstybės institucijų pareigūnai, valdininkai ar kiti
visuomeninėje
bei politinėje veikloje dalyvaujantys asmenys
taip
pat turi teisę į privataus gyvenimo apsaugą, išskyrus
atvejus,
kai jų privatus gyvenimas gali turėti įtakos
visuomenei
.
4.
Neleidžiama platinti pornografijos.
Jeigu nesilaikoma šio straipsnio reikalavimų,
kiekvienas
Lietuvos Respublikos pilietis, valstybės valdžios
ar
valdymo institucijos, kitos organizacijos įstatymų
nustatyta
tvarka turi teisę kreiptis į teismą.
9 straipsnis. Teisė ginti informacijos laisvę
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę
apskųsti
teismui valdžios ir valdymo institucijų bei kitų
organizacijų
sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie pažeidžia
ar
siaurina informacijos laisvę.
10 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų atsakomybė
už
skleidžiamą informaciją
Kiekvieno viešosios informacijos rengėjo savininkas
privalo
paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių,
laidos
vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo
priemonės
turinį. Viešosios informacijos rengėjas privalo
parengti
ir patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, jas viešai
paskelbti
ir jų laikytis. Šiose vidaus tvarkos taisyklėse turi
būti
reglamentuoti viešosios informacijos rengėjų ir asmenų,
besiverčiančių
visuomenės informavimo veikla, tarnybinės
pareigos
bei pavaldumas, tarpusavio santykiai bei
skleidžiančiojo
informaciją apsauga nuo galimo jo laisvės
varžymo.
11 straipsnis. Kalba, kuria teikiama viešoji informacija
Viešoji informacija rengiama ir teikiama bei platinama
valstybine
ar kuria kita kalba remiantis Valstybinės kalbos
įstatymo
nuostatomis.
Viešosios informacijos rengėjai privalo rūpintis
kalbos
kultūra.
III SKYRIUS
VALSTYBĖS ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ
12 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių, valdžios ir
valdymo
institucijų pareigos saugant informacijos laisvę
Valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo
institucijos
privalo užtikrinti savo veiklos viešumą
kiekvienam
Lietuvos Respublikos nuolatiniam gyventojui.
Visa mokesčių mokėtojų lėšomis sukuriama oficiali
informacija
yra nemokama. Valstybės ir savivaldybių, valdžios
ir
valdymo institucijos gali imti papildomą mokestį tik už
paslaugas
ir patarnavimus, susijusius su informacijos asmeniui
ar
viešosios informacijos rengėjui padauginimu ar kitokia
asmeniui
ar viešosios informacijos rengėjui reikalinga
paslauga.
Oficialios valstybės ir savivaldybių, valdžios ir
valdymo
institucijų bei kitų biudžetinių organizacijų
informacijos
registravimo bei pateikimo žmonėms ar viešosios
informacijos
rengėjams tvarką, vienodą visoje Lietuvos
Respublikos
teritorijoje, nustato Vyriausybė. Jei valstybės ir
savivaldybės,
valdžios ir valdymo institucijų bei biudžetinių
organizacijų
pareigūnai atsisako pateikti oficialią
informaciją
arba pateikia neteisingą, tokie jų veiksmai
užtraukia
atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus,
taip
pat jie gali būti apskundžiami teismui.
Niekas negali būti verčiamas platinti valstybės ir
savivaldybių,
valdžios ir valdymo institucijų bei kitų įstaigų
informaciją,
išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
13 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisė gauti
informaciją
apie save
Valstybės valdžios ir valdymo institucijos privalo
Vyriausybės
nustatyta tvarka teikti Lietuvos Respublikos
piliečiams
šių įstaigų turimą informaciją apie juos. Už šių
pareigų
nevykdymą oficialūs pareigūnai atsako įstatymų
nustatyta
tvarka.
14 straipsnis. Valstybės atsakomybė apsaugant piliečių
teisę
vertinti valstybės institucijų ar pareigūnų darbą
Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai turi teisę
viešai
kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą.
Lietuvos
Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Už šio
straipsnio
pažeidimą baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.
15 straipsnis. Visuomenės informavimo priemonių cenzūros
draudimas
Visuomenės informavimo priemonių cenzūra draudžiama.
Cenzūra
užtraukia atsakomybę įstatymų nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Antimonopoliniai principai
Valstybė, jos institucijos, valstybės ar ne valstybės
įmonės,
organizacijos ar asmenys negali turėti viešosios
informacijos
monopolio nei jos rengimo, nei platinimo srityse.
Valstybė sudaro vienodas ekonomines ir technines
sąlygas
viešosios informacijos rengėjų ir platintojų (išskyrus
smurtinio
bei erotinio pobūdžio produkcijos gamintojus)
lygiateisei
konkurencijai. Valstybė prižiūri ir reguliuoja,
kad
nė vienas Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo
neužimtų
monopolinės padėties viešosios informacijos rengėjų
ar
platintojų arba kurios nors atskiros jų rūšies rinkoje.
Monopolinę padėtį visuomenės informavimo rinkoje
apibrėžia
Konkurencijos įstatymas.
Valstybė rūpinasi investicijomis viešosios
informacijos
rengimo ir platinimo srityje. Investavimo iš
užsienio
visuomenės informavimo rinkoje tvarką nustato
Užsienio
kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymas.
17 straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos
rengėjams
ir platintojams
Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę,
šviečiamąją
veiklą. Valstybės finansinė parama viešosios
informacijos
rengėjams yra teikiama tik per Spaudos, radijo ir
televizijos
rėmimo fondą. Į Fondą lėšas iš valstybės biudžeto
kasmet
skiria Seimas. Valstybės subsidijos ir mokesčių
lengvatos
teikiamos be išankstinių sąlygų. Spaudos, radijo ir
televizijos
rėmimo fondą įkuria kūrybinių sąjungų, viešosios
informacijos
rengėjų, teisininkų ir mokslininkų sąjungų
atstovų
susirinkimas, kurį kviečia Lietuvos periodinės spaudos
leidėjų
asociacija, Radijo ir televizijos asociacija,
Kabelinės
televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga
ir
Lietuvos žurnalistų draugija. Kiekviena šių organizacijų
deleguoja
į susirinkimą po du savo atstovus. Susirinkimas
laikomas
įvykusiu, jei jame dalyvavo ne mažiau kaip du
trečdaliai
delegatų. Sprendimai priimami paprasta balsų
dauguma.
Subsidijuojamus viešosios informacijos rengėjus
nustato
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba.
Taryba
pateikia ataskaitą Seimui apie lėšų, gautų iš biudžeto,
paskirstymą.
IV SKYRIUS
VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ TEISĖS,
PAREIGOS IR SAVIVALDA
18 straipsnis. Teisė rinkti ir skelbti informaciją ir jos
ribojimai
Kiekvienas žmogus turi teisę:
1) rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės
informavimo
priemonėse;
2) nepasirašyti savo parengto darbo, jeigu jo turinys
redakcinio
rengimo metu buvo iškreiptas;
3) užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso
ir
vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais
fiksuoti
informaciją;
4) publikacijas ar laidas skelbti savo pavarde,
slapyvardžiu
ar anonimiškai.
Draudžiama:
1) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo
įrašus
be asmens sutikimo jam priklausančioje valdoje;
2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo
įrašus
uždarų renginių metu be to renginio organizatorių,
turinčių
teisę rengti tokius renginius, sutikimo;
3) filmuoti ir fotografuoti asmenis reklamai visuomenės
informavimo
priemonėse be jų sutikimo;
4) filmuoti ir fotografuoti asmenis su aiškiais fiziniais
trūkumais
be šių asmenų sutikimo.
Šie draudimai netaikomi, kai fiksuojami nusikalstami
veiksmai.
19 straipsnis. Žurnalisto pareigos
Žurnalistas privalo:
1) teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias;
2) autorizuoti pirmą kartą skelbiamą informaciją, jeigu
to
pageidauja informaciją pateikęs asmuo;
3) atsisakyti vykdyti viešosios informacijos rengėjo
vadovo
pavedimą, jeigu pavedimas verstų pažeisti įstatymą ar
Lietuvos
žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą;
4) laikytis žurnalistų profesinės etikos, gerbti fizinių
ir
juridinių asmenų teises.
20 straipsnis. Paskelbtų žinių paneigimas
Fiziniai asmenys turi teisę reikalauti paneigti
paskelbtas
žinias, kurios neatitinka tikrovės ir žemina jų
garbę
bei orumą. Juridiniai asmenys turi teisę reikalauti
paneigti
viešosios informacijos rengėjo apie juos paskelbtas
neatitinkančias
tikrovės žinias.
Reikalavime paneigti turi būti tiksliai nurodyta,
kokios
paskelbtos žinios neatitinka tikrovės, kada ir kur jos
buvo
paskelbtos, kokie paskelbtų žinių teiginiai žemina asmens
garbę
ir orumą. Paneigimai, neatitinkantys šios nuostatos
reikalavimo,
taip pat tais atvejais, kai reikalaujama paneigti
paskelbtas
žinias ne dėl jų esmės, o tik dėl formos, skelbiami
viešosios
informacijos rengėjo nuožiūra.
Viešosios informacijos rengėjas, gavęs pagrįstą
reikalavimą
paneigti neatitinkančias tikrovės ar žeminančias
garbę
ir orumą žinias, privalo paskelbti paneigimą be
komentarų,
adekvačioje vietoje artimiausiame savo spaudos
leidinyje,
televizijos ar radijo laidoje. Vėlesnis paneigimas
neatleidžia
viešosios informacijos rengėjo nuo atsakomybės ir
nėra
prielaida bausmei sušvelninti.
21 straipsnis. Žalos atlyginimas
Viešosios informacijos rengėjas, paskelbęs be asmens
sutikimo
žinias apie jo privatų gyvenimą, žeminančias jo garbę
ir
orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus
atvejus),
taip pat paskelbęs žinomai tikrovės neatitinkančias
žinias,
žeminančias asmens garbę ir orumą ir jų nepaneigęs,
atlygina
asmeniui padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta
tvarka,
tačiau moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti
10000
litų.
Viešosios informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta
tvarka
paskelbtas paneigimas ir atsiprašymas teikia pagrindą
teismui
mažinti moralinės žalos atlyginimą arba visiškai nuo
jo
atleisti.
Viešosios informacijos rengėjui, paskelbusiam be
asmens
sutikimo žinias, žeminančias jo garbę ir orumą
(išskyrus
šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus atvejus), apie
jo
privatų gyvenimą, taip pat paskelbusiam žinomai tikrovės
neatitinkančias
žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, ir
jas
šio įstatymo nustatyta tvarka paneigusiam bei
atsiprašiusiam,
teismas gali priteisti atlyginti padarytą
moralinę
žalą, tačiau šiuo atveju moralinės žalos atlyginimo
dydis
negali viršyti 1000 litų.
Materialinės žalos atlyginimo dydį už paskelbtas
tikrovės
neatitinkančias žinias, padariusias nuostolių
juridiniams
ar fiziniams asmenims, nustato teismas.
22 straipsnis. Atleidimas nuo žalos atlyginimo
Viešosios informacijos rengėjas neatsako už tikrovės
neatitinkančių
žinių paskelbimą, jeigu jis nurodė žinių
šaltinį,
o jos buvo:
1) pateiktos valstybės valdžios institucijų, politinių
partijų,
politinių ir visuomeninių bei profsąjungų
organizacijų,
fizinių ar juridinių asmenų oficialiuose ar
viešai
paskelbtuose dokumentuose;
2) viešai pasakytos atviruose posėdžiuose, pasitarimuose,
spaudos
konferencijose, mitinguose bei kituose renginiuose, o
viešosios
informacijos rengėjas neiškraipė kalbėjimo esmės ir
konkrečių
faktų. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių
organizatoriams
ir žinias paskelbusiems asmenims;
3) anksčiau paskelbtos kitose visuomenės informavimo
priemonėse,
jeigu šios žinios nebuvo paneigtos jas
paskelbusiose
visuomenės informavimo priemonėse;
4) paskelbtos tiesioginių radijo ar televizijos laidų
dalyvių,
nepavaldžių viešosios informacijos rengėjui;
5) paskelbtos specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne
pats
viešosios informacijos rengėjas;
6) paskelbtos neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose,
neanoniminiuose
užsakomuosiuose straipsniuose ar laidose;
7) paskelbus nuomonę, komentarą, pastabas, susijusias su
žinia,
pateikta visuomenės informavimo priemonėse.
Šiais atvejais atsako tas, kas pirmas paskleidė
tikrovės
neatitinkančias žinias. Viešosios informacijos
rengėjas,
paskleidęs tikrovės neatitinkančias žinias ir gavęs
paneigimo
tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo
visuomenės
informavimo priemonėje.
23 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas
Profesinę etiką visuomenės informavimo srityje
reguliuoja
Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas.
Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą tvirtina
žurnalistų
organizacijų atstovų susirinkimas, kurį kviečia
Lietuvos
periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos
radijo
ir televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga,
Lietuvos
žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras,
Lietuvos
radijas ir televizija.
24 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija
Žurnalistų ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimus,
padarytus
informuojant visuomenę, nagrinėja Žurnalistų ir
leidėjų
etikos komisija.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją sudaro ir jos
darbo
tvarką nustato žurnalistų organizacijų atstovų
susirinkimas.
Etikos komisijos nariai skiriami 2 metams.
Komisijos darbą organizuoja komisijos pirmininkas,
kurį
komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.
Į Komisiją dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos taisyklių
pažeidimo
gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys.
Komisija, nagrinėdama Žurnalistų ir leidėjų etikos
kodekso
pažeidimus, vadovaujasi Lietuvos žurnalistų etikos
kodeksu
ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos
rezoliucija
„Dėl žurnalistinės etikos”.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimai dėl
profesinės
etikos taisyklių pažeidimų turi būti skelbiami
leidiniuose,
radijo ir televizijos laidose Komisijos nustatyta
tvarka.
Viešosios informacijos rengėjai, nesutikdami su
Komisijos
išvadomis, gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau
negali
nepaskelbti savo leidinyje ar laidose šios komisijos
išvadų.
Fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami su
Žurnalistų
ir leidėjų etikos komisijos sprendimu, gali
kreiptis
į teismą ir apskųsti jame šios komisijos išvadas per
30
dienų nuo išvadų jiems pateikimo.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija dirba pagal savo
priimtą
reglamentą, jos veikla finansuojama iš Spaudos, radijo
ir
televizijos rėmimo fondo lėšų.
25 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektorius
Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės
pareigūnas,
kurį skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos
komisijos
teikimu. Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja
fizinių
asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse
pažeistos
jų garbės ir orumo, visuomenės informavimo veiklos
subjektų
profesines pretenzijas.
Žurnalistų etikos inspektorius dirba pagal Seimo
patvirtintą
reglamentą, jo veikla finansuojama iš biudžeto.
Gautą skundą žurnalistų etikos inspektorius privalo
išnagrinėti
per 30 dienų ir su savo išvada supažindinti
pareiškėjus
bei viešosios informacijos rengėjus.
Pripažinęs, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas,
žurnalistų
etikos inspektorius kreipiasi į tikrovės
neatitinkančias
ir asmens garbę ir orumą žeidžiančias žinias
išplatinusį
viešosios informacijos rengėją, siūlydamas
paskelbti
paneigimą. Jei tai padaryti atsisakoma, žurnalistų
etikos
inspektorius skundą perduoda nagrinėti Žurnalistų ir
leidėjų
etikos komisijai ir dalyvauja jos posėdyje.
Žurnalistų etikos inspektorius ne rečiau kaip kartą
per
metus atsiskaito Seimui už savo darbą.
26 straipsnis. Radijo ir televizijos licencijavimas
Lietuvos Respublikoje įregistruotų radijo, televizijos
stočių,
kabelinės televizijos, radijo veikla, išskyrus
Lietuvos
nacionalinį radiją ir televiziją, yra licencijuojama.
Terminuotas
licencijas radijo bei televizijos stotims
transliuoti
ir retransliuoti programas suteikia Radijo ir
televizijos
komisija konkursų tvarka. Programos turinio, jos
gamybos
ir techninius reikalavimus, licencijų skaičių, jų
galiojimo
trukmę, licencijų mokesčio dydį, kuris pervedamas į
Spaudos,
radijo ir televizijos rėmimo fondą, bei kitas sąlygas
nustato
Radijo ir televizijos komisija ne mažesne kaip dviejų
trečdalių
komisijos narių balsų dauguma.
27 straipsnis. Radijo ir televizijos komisijos veikla ir
jos
sudarymo principai
Radijo ir televizijos komisija:
1) skelbia ir vykdo radijo ir televizijos stočių bei
kabelinių
televizijų, radijų konkursus radijo ir televizijos
programų
transliavimo ir retransliavimo licencijoms gauti,
pratęsia
licencijų galiojimo laiką, skelbia ir vykdo
valstybinėms
įmonėms priklausančių transliavimo įrengimų
nuomos
konkursus radijo ir televizijos programoms transliuoti
ir
retransliuoti, tvirtina konkursų sąlygas, priima sprendimus
dėl
konkursų rezultatų. Pirmenybė teikiama stotims,
įsipareigojančioms
rengti originalios kūrybos kultūrinio,
informacinio,
šviečiamojo pobūdžio laidas arba tas programas,
kurių
numatomoje priėmimo zonoje dar netransliuoja kitos
stotys;
2) kontroliuoja, kaip laikomasi konkursams pateiktų
įsipareigojimų
dėl programų struktūros ir turinio bei kitų
konkursų
reikalavimų, o atradusi pažeidimų, kreipiasi į
valstybės
institucijas arba teikia ieškinius teisme dėl
pažeidimų
pašalinimo, radijo ir televizijos stočių veiklos
sustabdymo
ar nutraukimo;
3) teikia paraiškas Ryšių ir informatikos ministerijai
dėl
radijo dažnių koordinavimo kiekvienai naujai radijo ir
televizijos
stočiai projektuoti ir dažnių skyrimo
licencijuotoms
radijo ir televizijos stotims;
4) tvirtina Radijo ir televizijos komisijos nuostatus ir
biudžetą,
taip pat skiria administracijos vadovą;
5) kaupia informaciją apie radijo ir televizijos stotis,
analizuoja
jų veiklą, rengia metodinę informacinę medžiagą.
Į Radijo ir televizijos komisiją 3 narius skiria
Seimas,
po 1 narį - Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos
žurnalistų
draugija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos
rašytojų
sąjunga, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų
asociacija,
Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos
kinematografininkų
sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga.
Kiekvienas
Radijo ir televizijos komisijos narys skiriamas 3
metams.
Jeigu komisijos narys dėl kokių nors priežasčių negali
dalyvauti
komisijos darbe arba nelanko jos posėdžių daugiau
kaip
3 mėnesius, jį paskyrusi institucija turi pakeisti kitu.
Politinių partijų nariai, išrinkti į Radijo ir
televizijos
komisiją, sustabdo savo narystę partijoje iki savo
kadencijos
komisijoje pabaigos.
Radijo ir televizijos komisija iš savo narių išrenka
komisijos
pirmininką, jis perrenkamas kiekvienais metais.
Komisija
dirba pagal savo patvirtintą reglamentą. Komisijos
narys
negali būti jos pirmininku daugiau nei vieną kadenciją
iš
eilės. Radijo ir televizijos komisijos administracijos
vadovu
negali būti Radijo ir televizijos komisijos narys.
Radijo ir televizijos komisijos posėdžius šaukia
komisijos
pirmininkas savo sumanymu arba vieno trečdalio
komisijos
narių teikimu, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Informacija
apie numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė
skelbiama
spaudoje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio.
Radijo ir televizijos komisijos posėdžiai yra vieši.
Posėdžiai
laikomi įvykusiais, jei juose dalyvauja ne mažiau
kaip
pusė komisijos narių. Sprendimai priimami daugiau kaip
pusės
posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų. Sprendimai
dėl
licencijų išdavimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų
priimami
daugiau kaip dviejų trečdalių visų komisijos narių
balsų
dauguma.
Radijo ir televizijos komisijos sprendimai skelbiami
viešai
ir įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo. Radijo ir
televizijos
komisijos sprendimai informacijos visuomenei
rengėjams
ir platintojams yra privalomi. Visi Radijo ir
televizijos
komisijos sprendimai gali būti apskųsti teisme per
30
dienų nuo jų įsigaliojimo dienos.
Radijo ir televizijos komisija turi juridinio asmens
teises.
Radijo ir televizijos komisija yra atskaitinga Seimui.
28 straipsnis. Radijo ir televizijos komisijos veiklos
finansavimas
Radijo ir televizijos komisijos veiklai finansuoti radijo
ir
televizijos, kabelinės televizijos, radijo stočių
savininkai
kas mėnesį privalo pervesti į Radijo ir televizijos
komisijos
sąskaitą sumą, kurią nustato komisija, tačiau ši
suma
negali viršyti 1 procento įplaukų, gautų iš radijo ir
televizijos
stoties komercinės veiklos. Iš radijo ir
televizijos
stočių savininkų, nepervedusių lėšų į Radijo ir
televizijos
komisijos sąskaitą daugiau kaip 3 mėnesius, lėšos
išieškomos
per teismą.
29 straipsnis. Lietuvos nacionalinis radijas ir
televizija
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija -
valstybei
nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno
institucija,
veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos
įstatymą.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
finansuojama
iš valstybės biudžeto asignavimų, abonentinio
mokesčio,
pajamų, gautų už radijo ir televizijos laidų
pardavimą,
leidybą, rėmimo, labdaros lėšų ir komercinių
pajamų.
Pajamų gavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos
nacionalinio
radijo ir televizijos įstatymas. Didėjant
Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos įplaukoms iš
abonentinio
mokesčio, atitinkamai mažinamas Lietuvos
nacionalinio
radijo ir televizijos finansavimas iš valstybės
biudžeto.
Abonentinio mokesčio įvedimas ir su tuo susijusių
valstybės
asignavimų mažinimas nustatomas įstatymo. Reklamos
laikas
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose
mažinamas
nuosekliai Seimo nustatyta tvarka.
Aukščiausiasis
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo organas yra taryba,
sudaroma 3 metams iš 15 asmenų. Savo atstovus į Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos tarybą deleguoja šios meno kūrėjų bei visuomenės organizacijos:
Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvių kalbos draugija,
Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos kinematografininkų sąjunga,
Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija,
Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos rašytojų
sąjunga, Lietuvos Respublikos piliečių chartija, Lietuvos šeimos centras,
Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos teisininkų draugija, Lietuvos žurnalistų
draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga. Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros
komitetas.
Politinių partijų nariai, paskirti į tarybą, turi
sustabdyti
savo narystę partijoje iki savo kadencijos taryboje
pabaigos.
Taryba tvirtina Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos
programų mastus ir struktūrą, konkurso būdu skiria
ir
atleidžia generalinį direktorių, taip pat tvirtina jo
pavaduotojus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
V SKYRIUS
VIEŠOSIOS INFORMACIJOS PLATINIMO TVARKA IR
JOS RENGĖJŲ REGISTRAVIMAS
30 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir
platintojų
savininkai
Viešosios informacijos rengėjo arba platintojo
savininkas
gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis ar
Lietuvos
Respublikoje registruotas juridinis asmuo.
Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai,
valstybės
institucijų vadovai privalo paskelbti spaudoje apie
viešosios
informacijos rengėjus ar platintojus, kurių
savininkas,
bendraturtis ar akcininkas jis yra.
Viešosios informacijos rengėju arba platintoju negali
būti
asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu tai uždrausta.
Viešosios informacijos rengėjo ar platintojo
savininkas
gali bet kada nutraukti ar reorganizuoti savo
veiklą
arba perleisti rengėją ar platintoją kitam Lietuvos
Respublikos
piliečiui ar juridiniam asmeniui.
Radijo ar televizijos stoties savininku negali būti
politinė
partija ar politinė organizacija.
Valstybė (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas),
savivaldybės,
bankai negali būti viešosios informacijos
rengėjo
savininkais, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
Valstybė
(išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės,
bankai
negali turėti viešosios informacijos rengėjų akcijų,
jeigu
įstatymų nenustatyta kitaip.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
31 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų
registravimas
Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai
registruojami
Lietuvos Respublikos įmonių rejestre įstatymų
nustatyta
tvarka be išankstinio kokio nors valstybės valdžios
ar
valdymo institucijos leidimo.
Periodinių leidinių pavadinimai gali būti
registruojami
kaip prekių ženklai Prekių ir paslaugų ženklų
įstatymo
nustatyta tvarka.
32 straipsnis. Informacijos platinimas ir jos ribojimas
Informaciją visuomenei platina pats viešosios
informacijos
rengėjas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo
pagal
sutartį su viešosios informacijos rengėju arba jo
leidimu.
Užsienyje parengtas visuomenės informavimo priemones
leidžiama
platinti, jeigu jų turinys neprieštarauja šio
įstatymo
8 straipsniui.
Kiekviename leidinyje turi būti nurodyti Valstybinio
standarto
nustatyti leidybiniai duomenys ir tarptautinis
standartinis
dokumento numeris (ISBN, ISSN, ISMN).
Vyriausybė, saugodama visuomenės informavimo laisvę ir
visuomenės
interesus, nustato periodinių leidinių (privalomų
egzempliorių),
kuriuos viešosios informacijos rengėjai privalo
nemokamai
siųsti bibliotekoms, skaičių.
Erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidinių, kino
ir
videofilmų, radijo ir televizijos programų platinimo tvarką
nustato
Vyriausybė. Spaudos leidinių, kino ir videofilmų,
radijo
ir televizijos programų priskyrimą pornografinio,
erotinio
ir smurtinio pobūdžio visuomenės informavimo
priemonių
kategorijai nustato Žurnalistų ir leidėjų etikos
komisija
dalyvaujant Kultūros, Sveikatos apsaugos ir
Teisingumo
ministerijų ekspertams.
33 straipsnis. Veiklos nutraukimas arba sustabdymas
Viešosios informacijos rengėjo arba platintojo veiklą
gali
nutraukti arba sustabdyti viešosios informacijos rengėjo
ar
platintojo savininkas savo iniciatyva arba teismas, jeigu
viešosios
informacijos rengėjas ar platintojas pažeidžia šio
įstatymo
8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus.
Konkretų viešosios informacijos rengėjo veiklos
sustabdymo
laiką nustato teismas. Šis laikas negali būti
ilgesnis
kaip 30 dienų, o žurnalams - 3 mėnesiai.
Viešosios informacijos rengėjo veikla nutraukiama tuo
atveju,
jeigu per metus teismas jau buvo sustabdęs jo veiklą
ne
mažiau kaip tris kartus.
34 straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas
Viešosios informacijos rengėjas privalo saugoti
išspausdinto
leidinio egzempliorių 1 metus, o garso ir vaizdo
produkciją
- 3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija buvo
išplatinta.
35 straipsnis. Akreditavimas
Viešosios informacijos rengėjas turi teisę šalių
susitarimu
akredituoti savo žurnalistus prie valstybės
institucijų,
politinių partijų, politinių ir visuomeninių
organizacijų,
taip pat kitų institucijų.
Žurnalistas dalyvauja jį akreditavusios organizacijos
posėdžiuose,
kituose renginiuose, aprūpinamas stenogramomis,
protokolais
ir kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio
susitarimu
numatytomis sąlygomis.
Kitų valstybių žurnalistai, akredituoti Užsienio
reikalų
ministerijoje, įgyja vienodas su Lietuvos žurnalistais
teises
rinkti ir skelbti informaciją.
36 straipsnis. Kabelinė televizija ir kabelinis radijas
Kabelinė televizija, kabelinis radijas privalo
retransliuoti
visas Lietuvos Respublikos televizijos, radijo
stočių
programas, kurių patikimo priėmimo zonoje yra kabelinės
televizijos,
radijo tinklo priėmimo stotis.
Kabelinės televizijos, radijo stotys retransliuoja
kitų
televizijos, radijo stočių programas pagal sutartis su
stotimis,
kurių programas retransliuoja.
Kabelinės televizijos, radijo stotys savo originalias
laidas
gali įterpti į retransliuojamų televizijos, radijo
stočių
programas ar kitaip keisti retransliuojamą programą tik
pagal
sutartis su retransliuojamų televizijos, radijo programų
rengėjais.
37 straipsnis. Transliavimo kokybė
Radijo dažnių aparatūros, skirtos radijo ar
televizijos
laidoms transliuoti eteriu ar kabelinėmis
priemonėmis,
kokybės priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta
tvarka.
Radijo ir televizijos programų transliavimo įmonės
turi
garantuoti transliavimo kokybę pagal Lietuvos Respublikos
standartus.
Radijo, televizijos stoties programoje ne rečiau kaip
kartą
per valandą turi būti skelbiamas šios stoties arba
retransliuojamos
programos pavadinimas. Jeigu radijo,
televizijos
stoties programa yra trumpesnė nei 1 valanda,
programos
pavadinimas turi būti skelbiamas programos
pabaigoje.
38 straipsnis. Reklama ir rėmimas
Reklamos skelbimo tvarką visuomenės informavimo
priemonėse
nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Jeigu laida ar laidų serija yra visiškai ar iš dalies
remiama,
tai turi būti paskelbta laidos pradžioje arba
pabaigoje.
Šis skelbimas negali skatinti parduoti, pirkti,
nuomoti
ar siūlyti paslaugas, daryti reklaminio pobūdžio
atsiliepimus.
Rėmėjas negali daryti įtakos skelbiamos informacijos
turiniui.
39 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų savininkų
ir
bendraturčių pajamų deklaravimas ir ryšių su ūkiniais
subjektais
bei valdžios ir valdymo institucijomis viešumas
Viešosios informacijos rengėjų savininkai ir
bendraturčiai
deklaruoja savo pajamas ir turtą įstatymų
nustatyta
tvarka. Viešosios informacijos rengėjų savininkai ir
bendraturčiai
viešai skelbia apie savo ekonominius ir
finansinius
ryšius su ūkiniais subjektais, finansų kredito
astaigomis,
komerciniais bankais, apie savo giminystės ryšius
su
valstybės institucijų pareigūnais Žurnalistų ir leidėjų
etikos
komisijos nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS