Legalize
← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1997-07-03

Redagavo: Ramun? L??ait? (1996

Redagavo: Ramunė

Lūžaitė (1997.07.17)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1996, Nr.71-1706

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-101, 97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-402,

97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VISUOMENĖS INFORMAVIMO

ĮSTATYMAS

1996 m. liepos 2 d. Nr. I-1418

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis

įstatymas nustato viešosios informacijos gavimo, parengimo, platinimo tvarką ir

viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų ir žurnalistų teises

ir atsakomybę.

2

straipsnis. Sąvokos ir apibrėžimai

1.

Visuomenės informavimas - veikla, kuria visų žiniai siekiama  pateikti  bet

kurio visuomenės  nario  turimą informaciją apie jį patį, jo aplinką ir

gyvenimą, tautos ir pasaulio žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį.

2.

Visuomenės informavimo priemonė - knyga, laikraštis, žurnalas, biuletenis ar

kitas leidinys, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo

studijos produkcija, informacijos agentūros pranešimas, elektroninėmis

priemonėmis platinamas  pranešimas. Visuomenės informavimo  priemonėms

netaikomi reikalavimai, kurie keliami valstybės institucijų leidžiamiems teisės

aktams, taip pat leidiniams, kurių tiražas mažesnis kaip 100 egzempliorių,

techniniams ir tarnybiniams dokumentams, vertybiniams popieriams, pusės spaudos

lanko neviršijantiems neperiodiniams reklamos leidiniams.

3.

Viešoji informacija - informacija, skirta viešam platinimui.

4.

Viešosios informacijos rengėjas - leidykla, radijo, televizijos stotis, kino,

garso, vaizdo studija, agentūra, redakcija ar kitas ūkio subjektas, renkantis

ir rengiantis informaciją visuomenei.

5.

Viešosios informacijos platintojas - ūkio subjektas, pardavinėjantis,

transliuojantis ar kitais būdais platinantis informaciją visuomenei.

6.

Viešosios informacijos rengėjo (platintojo) savininkas - juridinis arba fizinis

asmuo, nuosavybės teise vienas arba su  kitais  juridiniais ar fiziniais

asmenimis valdantis informacijos visuomenei rengėją (platintoją).

7.

Radijo, televizijos stotis - viešosios informacijos rengėjas  arba  rengėjas ir

platintojas,  rengiantis  ir nuosavybės  teise  sau  priklausančiais  ar

nuomojamais įrenginiais transliuojantis arba retransliuojantis radijo,

televizijos programas.

8.

Kabelinė televizija, radijas - televizijos, radijo stotis,  transliuojanti

arba  retransliuojanti  radijo, televizijos programas kabelinėmis priemonėmis.

9.

Žurnalistas - asmuo, kuris renka, rašo, redaguoja ar kitaip rengia medžiagą

viešosios informacijos rengėjui savo iniciatyva arba pagal sutartį ar jo

įpareigotas arba yra žurnalistų profesinio susivienijimo narys.

10.

Programa  -  radijo arba  televizijos  stoties transliuojamų laidų visuma.

11.

Laida - radijo arba televizijos stoties programos dalis,  dažniausiai turinti

savo pavadinimą, transliavimo laiką, autorius ir vedėjus.

12.

Reklama - viešas skelbimas, skatinantis pirkti, parduoti, nuomoti ar siūlantis

paslaugą.

13.

Rėmimas - fizinio ar juridinio asmens dalyvavimas finansuojant viešosios

informacijos rengėjus bei siekiant pagarsinti savo vardą, prekės ženklą ar

įvaizdį.

14.

Žinia - faktų ir duomenų skelbimas, grindžiamas tiesa,  kurią galima užtikrinti

patikrinimo bei  įrodymo priemonėmis.

15.

Nuomonė - visuomenės informavimo priemonių, leidėjų bei žurnalistų skelbiamos

mintys, vertinimai bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Nuomonei negali būti taikomi tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais

faktais.

16.

Valstybės paslaptis - Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo

reglamentuojamos žinios.

17.

Tarnybinė  paslaptis - įstatymų reglamentuojama tardymo organų operatyvinės

veiklos, nacionalinio saugumo tarnybų, Vidaus reikalų ministerijos, krašto

apsaugos organų informacija.

18.

Komercinė paslaptis - įstatymų reglamentuojama ūkinių subjektų veiklos

paslaptis.

19.

Asmens sveikatos (medicininė) paslaptis - Sveikatos sistemos  įstatymo

reglamentuojamos žinios  apie  asmens sveikatą.

II SKYRIUS

VISUOMENĖS INFORMAVIMO PAGRINDAI

3

straipsnis. Visuomenės informavimo laisvė

1.

Žmogus turi teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei

idėjas, tačiau ši teisė negali varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

2.

Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir  skleisti informaciją negali būti

ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus teises,

sveikatą, garbę ir orumą,  privatų  gyvenimą, dorovę ar ginti  konstitucinę

santvarką.

3.

Valstybės pareigūnai už trukdymą skleisti žinias visuomenės informavimo

priemonėmis bei neteisėtą atsisakymą suteikti informaciją viešosios

informacijos rengėjams  ir žurnalistams atsako pagal Lietuvos Respublikos

įstatymus.

4.

Monopolizuoti  visuomenės  informavimo  priemones draudžiama.

5.

Visuomenės informavimo priemonių cenzūra draudžiama.

4

straipsnis.  Pagrindiniai  visuomenės  informavimo principai

1.

Viešosios  informacijos  rengėjai,  platintojai, žurnalistai savo veikloje

vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, taip pat

humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio,

kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės

etikos  normų,  padeda  plėtoti  demokratiją, visuomenės  atvirumą, skatina

visuomenės pilietiškumą  ir valstybės pažangą, stiprina nepriklausomybę, ugdo

tautinę kultūrą ir dorovę.

2.

Viešoji informacija turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

3.

Neleidžiama persekioti viešosios informacijos rengėjo, platintojo,  jų

savininko ar  žurnalisto  už  paskelbtą informaciją, tačiau už šio įstatymo

pažeidimus jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Draudžiama daryti įtaką

viešosios informacijos  rengėjui,  platintojui,  jų  savininkui  ar žurnalistui

verčiant neteisingai atspindėti įvykius, faktus. Parama  viešosios informacijos

rengėjui, platintojui,  jų savininkui, žurnalistui gali būti teikiama tik pagal

Labdaros ir paramos įstatymą bei kitus įstatymus.

4.

Viešosios informacijos rengėjo, platintojo ir jų savininkų santykiai

reglamentuojami šio ir kitų įstatymų, norminių aktų ir šalių susitarimu.

5.

Žurnalistikos, mokslo, literatūros bei kitus meno kūrinius viešosios

informacijos rengėjai, platintojai  ir žurnalistai  naudoja  vadovaudamiesi

Lietuvos  Respublikos įstatymais.

5

straipsnis. Visuomenės informavimo laisvės teisinis ribojimas

1.

Visuomenės informavimo laisvė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymais,

kurie nustato:

1)

valstybinę paslaptį ir jos apsaugą;

2)

tarnybinę paslaptį ir jos apsaugą;

3)

komercinę paslaptį ir jos apsaugą;

4)

asmens sveikatos (medicininę) paslaptį ir jos apsaugą;

5)

asmens teisių, jo privataus gyvenimo apsaugą.

2.

Vyriausybė, ministerijos, kitos valstybės institucijos ir savivaldybės neturi

teisės savo teisės aktais siaurinti visuomenės informavimo laisvės.

Vyriausybės, ministerijų, kitų valstybės institucijų, savivaldybių teisės aktų

nuostatos, kurios siaurina visuomenės informavimo laisvę, reglamentuojamą šio

ir kitų įstatymų, negalioja.

3.

Seimas karo ar nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali  nustatyti

viešosios informacijos  rengėjų  veiklos ribojimus, būtinus piliečių bei

visuomenės interesų apsaugai.

4.

Stichinių ar gaivalinių nelaimių, didelių avarijų ar epidemijų, karo ar

nepaprastosios padėties atveju viešosios informacijos rengėjai privalo

nemokamai ir operatyviai skelbti oficialius valstybinius pranešimus.

6

straipsnis. Teisė gauti informaciją

1.

Kiekvienas žmogus Lietuvos Respublikoje turi teisę susipažinti su visais

valstybės ar savivaldybių valdžios ir valdymo  institucijų  bei  kitų

biudžetinių  organizacijų oficialiais dokumentais, išskyrus tuos, kurie įslaptinami

įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Valstybės pareigūnai, atsisakydami teikti informaciją viešosios informacijos

rengėjui (jo atstovui), ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša jam

raštu, nurodydami atsisakymo priežastį.

3.

Valstybės  pareigūnų  atsakomybę  už  nepagrįstą atsisakymą teikti informaciją

arba neteisingos informacijos teikimą nustato įstatymai.

4.

Politinės  partijos, politinės ir  visuomeninės, profsąjungų bei kitos

organizacijos savo įstatų nustatyta tvarka teikia žmonėms ir viešosios

informacijos rengėjams oficialią  informaciją apie jų atstovaujamų

organizacijų veiklą,  išskyrus  tai, kas neskelbtina  pagal  Lietuvos

Respublikos įstatymus.

7

straipsnis. Informacijos šaltinio paslaptis

Viešosios

informacijos rengėjas, jo  savininkas  ar žurnalistas neprivalo nurodyti

informacijos šaltinio ir be asmens sutikimo neturi teisės nurodyti ją

pateikusio asmens vardo, pavardės bei kitų duomenų. Viešosios informacijos

rengėjas, jo savininkas ar žurnalistas, pažeidęs šią nuostatą, atsako  pagal

įstatymus, išskyrus atvejus, kai  suteikta informacija buvo neteisinga.

8

straipsnis. Neskelbtina informacija

1.

Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama:

1)

raginti  prievarta  keisti Lietuvos  Respublikos konstitucinę santvarką;

2)

kėsintis į Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą;

3)

kurstyti karą, tautinę, rasinę, religinę nesantaiką.

2.

Neleidžiama platinti žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos,

šmeižiančios, įžeidžiančios, žeminančios žmogaus garbę ir orumą. Informaciją

apie privatų žmogaus gyvenimą galima skelbti tik to žmogaus sutikimu arba tais

atvejais, kai informacijos paskelbimas nedaro žalos asmeniui, arba kai

informacija  padeda  atskleisti  įstatymų  pažeidimus  ar nusikaltimus,  taip

pat kai informacija  yra  pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese.

3.

Valstybės institucijų pareigūnai, valdininkai ar kiti visuomeninėje bei

politinėje veikloje dalyvaujantys asmenys taip pat turi teisę į privataus gyvenimo

apsaugą, išskyrus atvejus,  kai jų privatus gyvenimas gali turėti  įtakos

visuomenei .

4.

Neleidžiama platinti pornografijos.

5.

Jeigu  nesilaikoma  šio straipsnio  reikalavimų, kiekvienas Lietuvos

Respublikos pilietis, valstybės valdžios ar  valdymo  institucijos, kitos

organizacijos  įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą.

9

straipsnis. Teisė ginti informacijos laisvę

Kiekvienas

Lietuvos Respublikos pilietis turi  teisę apskųsti teismui valdžios ir valdymo institucijų

bei kitų organizacijų sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie pažeidžia ar

siaurina informacijos laisvę.

10

straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų atsakomybė už

skleidžiamą informaciją

Kiekvieno

viešosios informacijos rengėjo  savininkas privalo paskirti asmenį (vyriausiąjį

redaktorių, redaktorių, laidos  vedėją), kuris atsako už visuomenės

informavimo priemonės turinį. Viešosios informacijos rengėjas privalo parengti

ir patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, jas viešai paskelbti ir jų laikytis.

Šiose vidaus tvarkos taisyklėse turi būti reglamentuoti viešosios informacijos

rengėjų ir asmenų, besiverčiančių  visuomenės informavimo veikla,  tarnybinės

pareigos  bei  pavaldumas,  tarpusavio  santykiai  bei skleidžiančiojo

informaciją apsauga nuo galimo jo laisvės varžymo.

11

straipsnis. Kalba, kuria teikiama viešoji informacija

1.

Viešoji informacija rengiama ir teikiama bei platinama valstybine ar kuria kita

kalba remiantis Valstybinės kalbos įstatymo nuostatomis.

2.

Viešosios informacijos rengėjai privalo rūpintis kalbos kultūra.

III SKYRIUS

VALSTYBĖS ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ

12

straipsnis. Valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo

institucijų pareigos saugant informacijos laisvę

1.

Valstybės ir savivaldybių, valdžios ir  valdymo institucijos  privalo

užtikrinti  savo  veiklos  viešumą kiekvienam Lietuvos Respublikos nuolatiniam

gyventojui.

2.

Visa mokesčių mokėtojų lėšomis sukuriama oficiali informacija yra nemokama.

Valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijos gali imti papildomą

mokestį tik už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su informacijos asmeniui

ar viešosios informacijos rengėjui padauginimu ar kitokia asmeniui  ar

viešosios informacijos rengėjui  reikalinga paslauga.

3.

Oficialios valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo  institucijų  bei

kitų biudžetinių  organizacijų informacijos registravimo bei pateikimo žmonėms

ar viešosios informacijos  rengėjams tvarką, vienodą  visoje  Lietuvos

Respublikos teritorijoje, nustato Vyriausybė. Jei valstybės ir savivaldybės,

valdžios ir valdymo institucijų bei biudžetinių organizacijų  pareigūnai  atsisako

pateikti  oficialią informaciją arba pateikia neteisingą, tokie jų  veiksmai

užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat jie gali

būti apskundžiami teismui.

4.

Niekas negali būti verčiamas platinti valstybės ir savivaldybių, valdžios ir

valdymo institucijų bei kitų įstaigų informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus

atvejus.

13

straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisė gauti informaciją

apie save

Valstybės

valdžios ir valdymo institucijos  privalo Vyriausybės  nustatyta tvarka teikti

Lietuvos Respublikos piliečiams šių įstaigų turimą informaciją apie juos. Už

šių pareigų  nevykdymą oficialūs pareigūnai  atsako  įstatymų nustatyta tvarka.

14

straipsnis. Valstybės atsakomybė apsaugant piliečių teisę vertinti

valstybės institucijų ar pareigūnų darbą

Lietuvos

Respublikos nuolatiniai gyventojai turi teisę viešai  kritikuoti valstybės

įstaigų ar pareigūnų darbą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už

kritiką. Už šio straipsnio pažeidimą baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.

15

straipsnis. Visuomenės informavimo priemonių cenzūros draudimas

Visuomenės

informavimo priemonių cenzūra draudžiama. Cenzūra užtraukia atsakomybę įstatymų

nustatyta tvarka.

16

straipsnis. Antimonopoliniai principai

1.

Valstybė, jos institucijos, valstybės ar ne valstybės įmonės, organizacijos ar

asmenys negali turėti viešosios informacijos monopolio nei jos rengimo, nei

platinimo srityse.

2.

Valstybė sudaro vienodas ekonomines ir technines sąlygas viešosios informacijos

rengėjų ir platintojų (išskyrus smurtinio  bei erotinio pobūdžio produkcijos

gamintojus) lygiateisei konkurencijai. Valstybė prižiūri ir reguliuoja, kad nė

vienas Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo neužimtų monopolinės

padėties viešosios informacijos rengėjų ar platintojų arba kurios nors atskiros

jų rūšies rinkoje.

3.

Monopolinę padėtį visuomenės informavimo rinkoje apibrėžia Konkurencijos

įstatymas.

4.

Valstybė  rūpinasi  investicijomis  viešosios informacijos rengimo ir platinimo

srityje. Investavimo iš užsienio  visuomenės informavimo rinkoje  tvarką

nustato Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymas.

1 straipsnis. Įstatymo

paskirtis

Šis įstatymas nustato

viešosios informacijos gavimo, parengimo, platinimo tvarką ir viešosios

informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų ir žurnalistų teises ir

atsakomybę.

2 straipsnis. Sąvokos

ir apibrėžimai

1.

Visuomenės

informavimas - veikla, kuria visų žiniai siekiama  pateikti  bet  kurio

visuomenės  nario  turimą informaciją apie jį patį, jo aplinką ir gyvenimą,

tautos ir pasaulio žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį.

2.

Visuomenės

informavimo priemonė - knyga, laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas

leidinys, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijos

produkcija, informacijos agentūros pranešimas, elektroninėmis priemonėmis

platinamas  pranešimas. Visuomenės informavimo  priemonėms netaikomi

reikalavimai, kurie keliami valstybės institucijų leidžiamiems teisės aktams,

taip pat leidiniams, kurių tiražas mažesnis kaip 100 egzempliorių, techniniams

ir tarnybiniams dokumentams, vertybiniams popieriams, pusės spaudos lanko

neviršijantiems neperiodiniams reklamos leidiniams.

3.

Viešoji informacija

4.

Viešosios

informacijos rengėjas - leidykla, radijo, televizijos stotis, kino, garso,

vaizdo studija, agentūra, redakcija ar kitas ūkio subjektas, renkantis ir

rengiantis informaciją visuomenei.

5.

Viešosios

informacijos platintojas - ūkio subjektas, pardavinėjantis, transliuojantis ar

kitais būdais platinantis informaciją visuomenei.

6.

Viešosios

informacijos rengėjo (platintojo) savininkas - juridinis arba fizinis asmuo,

nuosavybės teise vienas arba su  kitais  juridiniais ar fiziniais asmenimis

valdantis informacijos visuomenei rengėją (platintoją).

7.

Radijo, televizijos

stotis - viešosios informacijos rengėjas  arba  rengėjas ir platintojas,

rengiantis  ir nuosavybės  teise  sau  priklausančiais  ar  nuomojamais

įrenginiais transliuojantis arba retransliuojantis radijo, televizijos

programas.

8.

Kabelinė

televizija, radijas - televizijos, radijo stotis,  transliuojanti  arba

retransliuojanti  radijo, televizijos programas kabelinėmis priemonėmis.

9.

Žurnalistas - asmuo,

kuris renka, rašo, redaguoja ar kitaip rengia medžiagą viešosios informacijos

rengėjui savo iniciatyva arba pagal sutartį ar jo įpareigotas arba yra

žurnalistų profesinio susivienijimo narys.

10.

Programa  -

radijo arba  televizijos  stoties transliuojamų laidų visuma.

11.

Laida - radijo

arba televizijos stoties programos dalis,  dažniausiai turinti savo pavadinimą,

transliavimo laiką, autorius ir vedėjus.

12.

Reklama - viešas

skelbimas, skatinantis pirkti, parduoti, nuomoti ar siūlantis paslaugą.

13.

Rėmimas - fizinio

ar juridinio asmens dalyvavimas finansuojant viešosios informacijos rengėjus

bei siekiant pagarsinti savo vardą, prekės ženklą ar įvaizdį.

14.

Žinia - faktų ir

duomenų skelbimas, grindžiamas tiesa,  kurią galima užtikrinti patikrinimo bei

įrodymo priemonėmis.

15.

Nuomonė -

visuomenės informavimo priemonių, leidėjų bei žurnalistų skelbiamos mintys,

vertinimai bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei

negali būti taikomi tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais faktais.

16.

Valstybės

paslaptis - Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo reglamentuojamos

žinios.

17.

Tarnybinė

paslaptis - įstatymų reglamentuojama tardymo organų operatyvinės veiklos,

nacionalinio saugumo tarnybų, Vidaus reikalų ministerijos, krašto apsaugos

organų informacija.

18.

Komercinė

paslaptis - įstatymų reglamentuojama ūkinių subjektų veiklos paslaptis.

19.

Asmens sveikatos

(medicininė) paslaptis - Sveikatos sistemos  įstatymo  reglamentuojamos žinios

apie  asmens sveikatą.

II SKYRIUS

VISUOMENĖS INFORMAVIMO PAGRINDAI

3 straipsnis.

Visuomenės informavimo laisvė

1.

Žmogus turi teisę

nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau ši teisė

negali varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

2.

Laisvė reikšti

įsitikinimus, gauti ir  skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip

tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus teises, sveikatą, garbę ir

orumą,  privatų  gyvenimą, dorovę ar ginti  konstitucinę santvarką.

3.

Valstybės

pareigūnai už trukdymą skleisti žinias visuomenės informavimo priemonėmis bei

neteisėtą atsisakymą suteikti informaciją viešosios informacijos rengėjams  ir

žurnalistams atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

4.

Monopolizuoti

visuomenės  informavimo  priemones draudžiama.

5.

Visuomenės

informavimo priemonių cenzūra draudžiama.

4  straipsnis.

Pagrindiniai  visuomenės  informavimo principai

1.

Viešosios

informacijos  rengėjai,  platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, taip pat humanizmo, lygybės,

pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę,

nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės  etikos  normų,  padeda

plėtoti  demokratiją, visuomenės  atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą  ir

valstybės pažangą, stiprina nepriklausomybę, ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.

2.

Viešoji informacija

turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

3.

Neleidžiama

persekioti viešosios informacijos rengėjo, platintojo,  jų  savininko ar

žurnalisto  už  paskelbtą informaciją, tačiau už šio įstatymo pažeidimus jie

atsako įstatymų nustatyta tvarka. Draudžiama daryti įtaką viešosios

informacijos  rengėjui,  platintojui,  jų  savininkui  ar žurnalistui verčiant

neteisingai atspindėti įvykius, faktus. Parama  viešosios informacijos

rengėjui, platintojui,  jų savininkui, žurnalistui gali būti teikiama tik pagal

Labdaros ir paramos įstatymą bei kitus įstatymus.

4.

Viešosios

informacijos rengėjo, platintojo ir jų savininkų santykiai reglamentuojami šio

ir kitų įstatymų, norminių aktų ir šalių susitarimu.

5.

Žurnalistikos,

mokslo, literatūros bei kitus meno kūrinius viešosios informacijos rengėjai,

platintojai  ir žurnalistai  naudoja  vadovaudamiesi Lietuvos  Respublikos

įstatymais.

5 straipsnis.

Visuomenės informavimo laisvės teisinis ribojimas

1.

Visuomenės

informavimo laisvė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymais, kurie

nustato:

1) valstybinę paslaptį

ir jos apsaugą;

2) tarnybinę paslaptį

ir jos apsaugą;

3) komercinę paslaptį

ir jos apsaugą;

4) asmens sveikatos

(medicininę) paslaptį ir jos apsaugą;

5) asmens teisių, jo

privataus gyvenimo apsaugą.

2.

Vyriausybė,

ministerijos, kitos valstybės institucijos ir savivaldybės neturi teisės savo

teisės aktais siaurinti visuomenės informavimo laisvės. Vyriausybės, ministerijų,

kitų valstybės institucijų, savivaldybių teisės aktų nuostatos, kurios siaurina

visuomenės informavimo laisvę, reglamentuojamą šio ir kitų įstatymų, negalioja.

3.

Seimas karo ar

nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali  nustatyti  viešosios

informacijos  rengėjų  veiklos ribojimus, būtinus piliečių bei visuomenės

interesų apsaugai.

4.

Stichinių ar

gaivalinių nelaimių, didelių avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios

padėties atveju viešosios informacijos rengėjai privalo nemokamai ir

operatyviai skelbti oficialius valstybinius pranešimus.

6 straipsnis. Teisė

gauti informaciją

1.

Kiekvienas žmogus

Lietuvos Respublikoje turi teisę susipažinti su visais valstybės ar

savivaldybių valdžios ir valdymo  institucijų  bei  kitų biudžetinių

organizacijų oficialiais dokumentais, išskyrus tuos, kurie įslaptinami įstatymų

nustatyta tvarka.

2.

Valstybės

pareigūnai, atsisakydami teikti informaciją viešosios informacijos rengėjui (jo

atstovui), ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša jam raštu,

nurodydami atsisakymo priežastį.

3.

Valstybės

pareigūnų  atsakomybę  už  nepagrįstą atsisakymą teikti informaciją arba

neteisingos informacijos teikimą nustato įstatymai.

4.

Politinės

partijos, politinės ir  visuomeninės, profsąjungų bei kitos organizacijos savo

įstatų nustatyta tvarka teikia žmonėms ir viešosios informacijos rengėjams

oficialią  informaciją apie jų atstovaujamų  organizacijų veiklą,  išskyrus

tai, kas neskelbtina  pagal  Lietuvos Respublikos įstatymus.

7 straipsnis.

Informacijos šaltinio paslaptis

Viešosios

informacijos rengėjas, jo  savininkas  ar žurnalistas neprivalo nurodyti

informacijos šaltinio ir be asmens sutikimo neturi teisės nurodyti ją

pateikusio asmens vardo, pavardės bei kitų duomenų. Viešosios informacijos

rengėjas, jo savininkas ar žurnalistas, pažeidęs šią nuostatą, atsako  pagal

įstatymus, išskyrus atvejus, kai  suteikta informacija buvo neteisinga.

8 straipsnis.

Neskelbtina informacija

1.

Visuomenės

informavimo priemonėse draudžiama:

1)  raginti

prievarta  keisti Lietuvos  Respublikos konstitucinę santvarką;

2) kėsintis į Lietuvos

Respublikos teritorinį vientisumą;

3) kurstyti karą,

tautinę, rasinę, religinę nesantaiką.

2.

Neleidžiama

platinti žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos, šmeižiančios,

įžeidžiančios, žeminančios žmogaus garbę ir orumą. Informaciją apie privatų

žmogaus gyvenimą galima skelbti tik to žmogaus sutikimu arba tais atvejais, kai

informacijos paskelbimas nedaro žalos asmeniui, arba kai informacija  padeda

atskleisti  įstatymų  pažeidimus  ar nusikaltimus,  taip pat kai informacija

yra  pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese.

3.

Valstybės

institucijų pareigūnai, valdininkai ar kiti visuomeninėje bei politinėje

veikloje dalyvaujantys asmenys taip pat turi teisę į privataus gyvenimo

apsaugą, išskyrus atvejus,  kai jų privatus gyvenimas gali turėti  įtakos

visuomenei .

4.

Neleidžiama

platinti pornografijos.

5.

Jeigu  nesilaikoma

šio straipsnio  reikalavimų, kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis,

valstybės valdžios ar  valdymo  institucijos, kitos  organizacijos  įstatymų

nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą.

9 straipsnis. Teisė

ginti informacijos laisvę

Kiekvienas Lietuvos

Respublikos pilietis turi  teisę apskųsti teismui valdžios ir valdymo

institucijų bei kitų organizacijų sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie

pažeidžia ar siaurina informacijos laisvę.

10 straipsnis.

Viešosios informacijos rengėjų atsakomybė už skleidžiamą informaciją

Kiekvieno  viešosios

informacijos rengėjo  savininkas privalo paskirti asmenį (vyriausiąjį

redaktorių, redaktorių, laidos  vedėją), kuris atsako už visuomenės

informavimo priemonės turinį. Viešosios informacijos rengėjas privalo parengti

ir patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, jas viešai paskelbti ir jų laikytis.

Šiose vidaus tvarkos taisyklėse turi būti reglamentuoti viešosios informacijos

rengėjų ir asmenų, besiverčiančių  visuomenės informavimo veikla,  tarnybinės

pareigos  bei  pavaldumas,  tarpusavio  santykiai  bei skleidžiančiojo

informaciją apsauga nuo galimo jo laisvės varžymo.

11 straipsnis. Kalba,

kuria teikiama viešoji informacija

1.

Viešoji informacija

rengiama ir teikiama bei platinama valstybine ar kuria kita kalba remiantis

Valstybinės kalbos įstatymo nuostatomis.

2.

Viešosios

informacijos rengėjai privalo rūpintis kalbos kultūra.

III SKYRIUS

VALSTYBĖS

ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ

12 straipsnis.

Valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijų pareigos

saugant informacijos laisvę

1.

Valstybės ir

savivaldybių, valdžios ir  valdymo institucijos  privalo  užtikrinti  savo

veiklos  viešumą kiekvienam Lietuvos Respublikos nuolatiniam gyventojui.

2.

Visa mokesčių

mokėtojų lėšomis sukuriama oficiali informacija yra nemokama. Valstybės ir

savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijos gali imti papildomą mokestį tik

už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su informacijos asmeniui ar viešosios

informacijos rengėjui padauginimu ar kitokia asmeniui  ar  viešosios

informacijos rengėjui  reikalinga paslauga.

3.

Oficialios

valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo  institucijų  bei  kitų

biudžetinių  organizacijų informacijos registravimo bei pateikimo žmonėms ar

viešosios informacijos  rengėjams tvarką, vienodą  visoje  Lietuvos Respublikos

teritorijoje, nustato Vyriausybė. Jei valstybės ir savivaldybės, valdžios ir

valdymo institucijų bei biudžetinių organizacijų  pareigūnai  atsisako

pateikti  oficialią informaciją arba pateikia neteisingą, tokie jų  veiksmai

užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat jie gali

būti apskundžiami teismui.

4.

Niekas negali būti

verčiamas platinti valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijų

bei kitų įstaigų informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

13 straipsnis.

Lietuvos Respublikos piliečių teisė gauti informaciją apie save

Valstybės  valdžios ir

valdymo institucijos  privalo Vyriausybės  nustatyta tvarka teikti Lietuvos

Respublikos piliečiams šių įstaigų turimą informaciją apie juos. Už šių

pareigų  nevykdymą oficialūs pareigūnai  atsako  įstatymų nustatyta tvarka.

14 straipsnis.

Valstybės atsakomybė apsaugant piliečių teisę vertinti valstybės

institucijų ar pareigūnų darbą

Lietuvos Respublikos

nuolatiniai gyventojai turi teisę viešai  kritikuoti valstybės įstaigų ar

pareigūnų darbą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Už šio

straipsnio pažeidimą baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.

15 straipsnis.

Visuomenės informavimo priemonių cenzūros draudimas

Visuomenės  informavimo

priemonių cenzūra draudžiama. Cenzūra užtraukia atsakomybę įstatymų nustatyta

tvarka.

16 straipsnis.

Antimonopoliniai principai

1.

Valstybė, jos

institucijos, valstybės ar ne valstybės įmonės, organizacijos ar asmenys negali

turėti viešosios informacijos monopolio nei jos rengimo, nei platinimo srityse.

2.

Valstybė sudaro

vienodas ekonomines ir technines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir

platintojų (išskyrus smurtinio  bei erotinio pobūdžio produkcijos  gamintojus)

lygiateisei konkurencijai. Valstybė prižiūri ir reguliuoja, kad nė vienas

Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo neužimtų monopolinės padėties

viešosios informacijos rengėjų ar platintojų arba kurios nors atskiros jų

rūšies rinkoje.

3.

Monopolinę padėtį

visuomenės informavimo rinkoje apibrėžia Konkurencijos įstatymas.

4.

Valstybė

rūpinasi  investicijomis  viešosios informacijos rengimo ir platinimo srityje.

Investavimo iš užsienio  visuomenės informavimo rinkoje  tvarką  nustato

Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymas.

17 straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams ir

platintojams

1.

Valstybė remia viešosios

informacijos rengėjų kultūrinę, šviečiamąją veiklą pagal pateiktas programas.

Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams, išskyrus lėšas jų

leidžiamoms knygoms, kino ar kitai garso ir vaizdo produkcijai, yra teikiama

per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Į Fondą lėšas iš valstybės

biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės subsidijos ir mokesčių lengvatos teikiamos

be išankstinių sąlygų. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą įkuria

kūrybinių sąjungų, viešosios informacijos rengėjų, teisininkų ir mokslininkų

sąjungų atstovų susirinkimas, kurį kviečia Lietuvos periodinės spaudos leidėjų

asociacija, Radijo ir televizijos asociacija, Kabelinės televizijos asociacija,

Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija. Kiekviena šių

organizacijų deleguoja į susirinkimą po du savo atstovus. Susirinkimas laikomas

įvykusiu, jei jame dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. Sprendimai

priimami paprasta balsų dauguma. Subsidijuojamus viešosios informacijos

rengėjus nustato Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba. Taryba

pateikia ataskaitą Seimui apie lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymą.

2.

Valstybės finansinė parama iš biudžeto knygų leidybai, kino ar kitai

garso ir vaizdo produkcijai yra teikiama ir per Kultūros ministeriją bei

Švietimo ir mokslo ministeriją pagal ekspertų komisijų, veikiančių prie šių

ministerijų, patvirtintus projektus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-101, 97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)

IV SKYRIUS

VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR SAVIVALDA

18

straipsnis. Teisė rinkti ir skelbti informaciją ir jos ribojimai

1.

Kiekvienas žmogus turi teisę:

1)

rinkti  informaciją  ir ją  skelbti  visuomenės informavimo priemonėse;

2)

nepasirašyti savo parengto darbo, jeigu jo turinys redakcinio rengimo metu buvo

iškreiptas;

3)

užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos

priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją;

4)

publikacijas  ar laidas skelbti  savo  pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.

2.

Draudžiama:

1)

filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus be asmens sutikimo jam

priklausančioje valdoje;

2)

filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus uždarų renginių metu be

to renginio organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;

3)

filmuoti ir fotografuoti asmenis reklamai visuomenės informavimo priemonėse be

jų sutikimo;

4)

filmuoti ir fotografuoti asmenis su aiškiais fiziniais trūkumais be šių asmenų

sutikimo.

3.

Šie draudimai netaikomi, kai fiksuojami nusikalstami veiksmai.

19

straipsnis. Žurnalisto pareigos

Žurnalistas

privalo:

1)

teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias;

2)

autorizuoti pirmą kartą skelbiamą informaciją, jeigu to pageidauja informaciją

pateikęs asmuo;

3)

atsisakyti vykdyti viešosios informacijos rengėjo vadovo pavedimą, jeigu

pavedimas verstų pažeisti įstatymą ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos

kodeksą;

4)

laikytis žurnalistų profesinės etikos, gerbti fizinių ir juridinių asmenų

teises.

20

straipsnis. Paskelbtų žinių paneigimas

1.

Fiziniai asmenys turi teisę reikalauti paneigti paskelbtas žinias, kurios

neatitinka tikrovės ir žemina jų garbę bei orumą. Juridiniai asmenys turi teisę

reikalauti paneigti viešosios informacijos rengėjo apie juos paskelbtas

neatitinkančias tikrovės žinias.

2.

Reikalavime paneigti turi būti tiksliai nurodyta, kokios paskelbtos žinios

neatitinka tikrovės, kada ir kur jos buvo paskelbtos, kokie paskelbtų žinių

teiginiai žemina asmens garbę ir orumą. Paneigimai, neatitinkantys šios

nuostatos reikalavimo, taip pat tais atvejais, kai reikalaujama paneigti

paskelbtas žinias ne dėl jų esmės, o tik dėl formos, skelbiami viešosios

informacijos rengėjo nuožiūra.

3.

Viešosios informacijos rengėjas, gavęs  pagrįstą reikalavimą paneigti

neatitinkančias tikrovės ar žeminančias garbę  ir orumą žinias, privalo

paskelbti paneigimą  be komentarų, adekvačioje vietoje artimiausiame savo

spaudos leidinyje, televizijos ar radijo laidoje. Vėlesnis paneigimas neatleidžia

viešosios informacijos rengėjo nuo atsakomybės ir nėra prielaida bausmei

sušvelninti.

21

straipsnis. Žalos atlyginimas

1.

Viešosios informacijos rengėjas, paskelbęs be asmens sutikimo žinias apie jo

privatų gyvenimą, žeminančias jo garbę ir orumą (išskyrus šio įstatymo 8

straipsnyje nustatytus atvejus), taip pat paskelbęs žinomai tikrovės

neatitinkančias žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir jų nepaneigęs,

atlygina asmeniui padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau moralinės

žalos atlyginimo dydis negali viršyti 10000 litų.

2.

Viešosios informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas

paneigimas ir atsiprašymas teikia pagrindą teismui mažinti moralinės žalos

atlyginimą arba visiškai nuo jo atleisti.

3.

Viešosios informacijos rengėjui, paskelbusiam be asmens  sutikimo žinias,

žeminančias jo garbę ir  orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus

atvejus), apie jo privatų gyvenimą, taip pat paskelbusiam žinomai tikrovės

neatitinkančias žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, ir jas  šio

įstatymo  nustatyta  tvarka  paneigusiam  bei atsiprašiusiam, teismas gali

priteisti atlyginti padarytą moralinę žalą, tačiau šiuo atveju moralinės žalos

atlyginimo dydis negali viršyti 1000 litų.

4.

Materialinės žalos atlyginimo dydį už paskelbtas tikrovės  neatitinkančias

žinias,  padariusias  nuostolių juridiniams ar fiziniams asmenims, nustato

teismas.

22

straipsnis. Atleidimas nuo žalos atlyginimo

1.

Viešosios informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančių žinių

paskelbimą, jeigu jis nurodė  žinių šaltinį, o jos buvo:

1)

pateiktos valstybės valdžios institucijų, politinių partijų,  politinių  ir

visuomeninių  bei  profsąjungų organizacijų, fizinių ar juridinių asmenų

oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;

2)

viešai pasakytos atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose,

mitinguose bei kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas

neiškraipė kalbėjimo esmės ir konkrečių faktų. Šiuo atveju visa atsakomybė

tenka renginių organizatoriams ir žinias paskelbusiems asmenims;

3)

anksčiau paskelbtos kitose visuomenės informavimo priemonėse,  jeigu  šios

žinios  nebuvo  paneigtos  jas paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;

4)

paskelbtos tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių

viešosios informacijos rengėjui;

5)

paskelbtos specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios

informacijos rengėjas;

6)

paskelbtos neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, neanoniminiuose

užsakomuosiuose straipsniuose ar laidose;

7)

paskelbus nuomonę, komentarą, pastabas, susijusias su žinia, pateikta

visuomenės informavimo priemonėse.

2.

Šiais atvejais atsako tas, kas pirmas paskleidė tikrovės  neatitinkančias

žinias.  Viešosios  informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančias

žinias ir gavęs paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti  savo

visuomenės informavimo priemonėje.

23

straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas

1.

Profesinę  etiką visuomenės informavimo  srityje reguliuoja Žurnalistų ir

leidėjų etikos kodeksas.

2.

Žurnalistų  ir leidėjų etikos kodeksą  tvirtina žurnalistų organizacijų atstovų

susirinkimas, kurį kviečia Lietuvos  periodinės spaudos leidėjų asociacija,

Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga,

Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, Lietuvos radijas

ir televizija.

24

straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija

1.

Žurnalistų ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimus, padarytus informuojant

visuomenę, nagrinėja Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.

2.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją sudaro ir jos darbo  tvarką  nustato

žurnalistų  organizacijų  atstovų susirinkimas. Etikos komisijos nariai

skiriami 2 metams.

3.

Komisijos darbą organizuoja komisijos pirmininkas, kurį komisija išsirenka iš

savo narių 1 metams.

4.

Į Komisiją dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimo gali kreiptis

fiziniai ir juridiniai asmenys.

5.

Komisija, nagrinėdama Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus,

vadovaujasi Lietuvos žurnalistų etikos kodeksu  ir  Europos  Tarybos

Parlamentinės  Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos”.

6.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimai dėl profesinės etikos

taisyklių pažeidimų turi būti skelbiami leidiniuose, radijo ir televizijos

laidose Komisijos nustatyta tvarka.

7.

Viešosios informacijos rengėjai, nesutikdami  su Komisijos išvadomis, gali

kreiptis dėl jų į teismą, tačiau negali nepaskelbti savo leidinyje ar laidose

šios komisijos išvadų.  Fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami  su

Žurnalistų  ir leidėjų etikos komisijos sprendimu,  gali kreiptis į teismą ir

apskųsti jame šios komisijos išvadas per 30 dienų nuo išvadų jiems pateikimo.

8.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija dirba pagal savo priimtą reglamentą, jos

veikla finansuojama iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų.

25

straipsnis. Žurnalistų etikos inspektorius

1.

Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kurį skiria Vyriausybė

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teikimu. Žurnalistų etikos inspektorius

nagrinėja fizinių asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse

pažeistos jų garbės ir orumo, visuomenės informavimo veiklos subjektų

profesines pretenzijas.

2.

Žurnalistų etikos inspektorius dirba pagal Seimo patvirtintą reglamentą, jo

veikla finansuojama iš biudžeto. Žurnalistų etikos inspektoriaus pareiginį

atlyginimą nustato Vyriausybė.

3.

Gautą skundą žurnalistų etikos inspektorius privalo išnagrinėti per 30 dienų ir

su savo išvada supažindinti pareiškėjus bei viešosios informacijos rengėjus.

4.

Pripažinęs, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas, žurnalistų  etikos

inspektorius  kreipiasi  į  tikrovės neatitinkančias ir asmens garbę ir orumą

žeidžiančias žinias išplatinusį  viešosios  informacijos  rengėją,  siūlydamas

paskelbti paneigimą. Jei tai padaryti atsisakoma, žurnalistų etikos inspektorius

skundą perduoda nagrinėti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai ir dalyvauja

jos posėdyje.

5.

Žurnalistų etikos inspektorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui

ir Vyriausybei už savo darbą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-402,

97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)

26

straipsnis. Radijo ir televizijos licencijavimas

Lietuvos

Respublikoje įregistruotų radijo, televizijos stočių,  kabelinės televizijos,

radijo  veikla,  išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, yra

licencijuojama. Terminuotas  licencijas  radijo bei  televizijos  stotims

transliuoti ir retransliuoti programas suteikia Radijo ir televizijos komisija

konkursų tvarka. Programos turinio, jos gamybos ir techninius reikalavimus,

licencijų skaičių, jų galiojimo trukmę, licencijų mokesčio dydį, kuris

pervedamas į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, bei kitas sąlygas

nustato Radijo ir televizijos komisija ne mažesne kaip dviejų trečdalių

komisijos narių balsų dauguma.

27

straipsnis. Radijo ir televizijos komisijos veikla ir jos sudarymo

principai

1.

Radijo ir televizijos komisija:

1)

skelbia ir vykdo radijo ir televizijos stočių bei kabelinių televizijų, radijų

konkursus radijo ir televizijos programų transliavimo ir retransliavimo

licencijoms gauti, pratęsia  licencijų galiojimo laiką,  skelbia  ir  vykdo

valstybinėms  įmonėms priklausančių transliavimo  įrengimų nuomos konkursus

radijo ir televizijos programoms transliuoti ir retransliuoti, tvirtina

konkursų sąlygas, priima sprendimus dėl  konkursų  rezultatų.  Pirmenybė

teikiama  stotims, įsipareigojančioms rengti originalios kūrybos  kultūrinio,

informacinio, šviečiamojo pobūdžio laidas arba tas programas, kurių numatomoje

priėmimo zonoje dar netransliuoja kitos stotys;

2)

kontroliuoja, kaip laikomasi konkursams pateiktų įsipareigojimų dėl programų

struktūros ir turinio bei kitų konkursų reikalavimų, o atradusi pažeidimų,

kreipiasi  į valstybės institucijas arba teikia ieškinius teisme  dėl pažeidimų

pašalinimo, radijo ir televizijos stočių veiklos sustabdymo ar nutraukimo;

3)

teikia paraiškas Ryšių ir informatikos ministerijai dėl radijo dažnių

koordinavimo kiekvienai naujai radijo ir televizijos  stočiai  projektuoti  ir

dažnių  skyrimo licencijuotoms radijo ir televizijos stotims;

4)

tvirtina Radijo ir televizijos komisijos nuostatus ir biudžetą, taip pat skiria

administracijos vadovą;

5)

kaupia informaciją apie radijo ir televizijos stotis, analizuoja jų veiklą,

rengia metodinę informacinę medžiagą.

2.

Į Radijo ir televizijos komisiją 3 narius skiria Seimas, po 1 narį - Lietuvos

žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos kompozitorių

sąjunga, Lietuvos rašytojų  sąjunga,  Lietuvos periodinės  spaudos  leidėjų

asociacija,  Lietuvos  dailininkų  sąjunga,   Lietuvos kinematografininkų

sąjunga,  Lietuvos  teatro  sąjunga. Kiekvienas Radijo ir televizijos komisijos

narys skiriamas 3 metams. Jeigu komisijos narys dėl kokių nors priežasčių

negali dalyvauti komisijos darbe arba nelanko jos posėdžių daugiau kaip 3

mėnesius, jį paskyrusi institucija turi pakeisti kitu.

3.

Politinių partijų nariai, išrinkti į Radijo ir televizijos komisiją, sustabdo

savo narystę partijoje iki savo kadencijos komisijoje pabaigos.

4.

Radijo ir televizijos komisija iš savo narių išrenka komisijos pirmininką, jis

perrenkamas kiekvienais metais. Komisija dirba pagal savo patvirtintą

reglamentą. Komisijos narys negali būti jos pirmininku daugiau nei vieną

kadenciją iš eilės. Radijo ir televizijos komisijos administracijos vadovu

negali būti Radijo ir televizijos komisijos narys.

5.

Radijo ir televizijos komisijos posėdžius šaukia komisijos pirmininkas savo

sumanymu arba vieno trečdalio komisijos narių teikimu, bet ne rečiau kaip kartą

per mėnesį. Informacija  apie numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama

spaudoje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio.

6.

Radijo ir televizijos komisijos posėdžiai yra vieši. Posėdžiai laikomi

įvykusiais, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių. Sprendimai

priimami daugiau kaip pusės posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų.

Sprendimai dėl licencijų išdavimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų priimami

daugiau kaip dviejų trečdalių visų komisijos narių balsų dauguma.

7.

Radijo ir televizijos komisijos sprendimai skelbiami viešai ir įsigalioja kitą

dieną po jų paskelbimo. Radijo ir televizijos  komisijos sprendimai

informacijos  visuomenei rengėjams ir platintojams yra privalomi. Visi Radijo

ir televizijos komisijos sprendimai gali būti apskųsti teisme per 30 dienų nuo

jų įsigaliojimo dienos.

8.

Radijo ir televizijos komisija turi juridinio asmens teises.

9.

Radijo ir televizijos komisija yra atskaitinga Seimui.

28

straipsnis. Radijo ir televizijos komisijos veiklos finansavimas

Radijo

ir televizijos komisijos veiklai finansuoti radijo ir  televizijos,  kabelinės

televizijos,  radijo  stočių savininkai kas mėnesį privalo pervesti į Radijo ir

televizijos komisijos sąskaitą sumą, kurią nustato komisija, tačiau ši suma

negali viršyti 1 procento įplaukų, gautų iš radijo ir televizijos  stoties

komercinės veiklos.  Iš  radijo  ir televizijos stočių savininkų, nepervedusių

lėšų į Radijo ir televizijos komisijos sąskaitą daugiau kaip 3 mėnesius, lėšos

išieškomos per teismą.

29

straipsnis.  Lietuvos  nacionalinis  radijas  ir televizija

1.

Lietuvos  nacionalinis radijas ir televizija  - valstybei nuosavybės teise

priklausanti viešoji ne pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos

nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą.

2.

Lietuvos  nacionalinis  radijas  ir  televizija finansuojama iš valstybės

biudžeto asignavimų, abonentinio mokesčio, pajamų, gautų už radijo ir

televizijos  laidų pardavimą,  leidybą, rėmimo, labdaros lėšų ir komercinių

pajamų.  Pajamų  gavimo  tvarką  reglamentuoja  Lietuvos nacionalinio  radijo

ir televizijos įstatymas.  Didėjant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos

įplaukoms iš abonentinio  mokesčio,  atitinkamai  mažinamas  Lietuvos

nacionalinio radijo ir televizijos finansavimas iš valstybės biudžeto.

Abonentinio mokesčio įvedimas ir su tuo susijusių valstybės asignavimų

mažinimas nustatomas įstatymo. Reklamos laikas Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos programose mažinamas nuosekliai Seimo nustatyta tvarka.

3.

Aukščiausiasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo organas yra

taryba, sudaroma 3 metams iš 15 asmenų. Savo atstovus į Lietuvos nacionalinio

radijo ir televizijos tarybą deleguoja šios meno kūrėjų bei visuomenės

organizacijos: Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga,

Lietuvių kalbos draugija, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos

kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos periodinės

spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų

asociacija, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos Respublikos piliečių chartija,

Lietuvos šeimos centras, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos teisininkų draugija,

Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga. Lietuvos

nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo,

mokslo ir kultūros komitetas.

4.

Politinių partijų nariai, paskirti į tarybą, turi sustabdyti savo narystę

partijoje iki savo kadencijos taryboje pabaigos.

5.

Taryba tvirtina Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų mastus ir

struktūrą, konkurso būdu skiria ir atleidžia generalinį direktorių, taip pat

tvirtina jo pavaduotojus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)

V SKYRIUS

VIEŠOSIOS INFORMACIJOS PLATINIMO TVARKA IR JOS RENGĖJŲ REGISTRAVIMAS

30

straipsnis.  Viešosios informacijos  rengėjų  ir platintojų savininkai

1.

Viešosios  informacijos rengėjo arba  platintojo savininkas gali būti tik

Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis

asmuo.

2.

Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, valstybės institucijų

vadovai privalo paskelbti spaudoje apie viešosios  informacijos rengėjus  ar

platintojus,  kurių savininkas, bendraturtis ar akcininkas jis yra.

3.

Viešosios informacijos rengėju arba platintoju negali būti asmuo, kuriam teismo

nuosprendžiu tai uždrausta.

4.

Viešosios  informacijos  rengėjo  ar  platintojo savininkas gali bet kada

nutraukti ar reorganizuoti savo veiklą arba perleisti rengėją ar platintoją

kitam Lietuvos Respublikos piliečiui ar juridiniam asmeniui.

5.

Radijo ar televizijos stoties savininku negali būti politinė partija ar

politinė organizacija.

6.

Valstybė (išskyrus  mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės,  bankai negali

būti viešosios  informacijos rengėjo  savininkais, jeigu įstatymų nenustatyta

kitaip. Valstybė (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai

negali turėti viešosios informacijos rengėjų akcijų, jeigu įstatymų nenustatyta

kitaip.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

31

straipsnis.  Viešosios  informacijos  rengėjų registravimas

1.

Viešosios  informacijos rengėjai ir  platintojai registruojami Lietuvos

Respublikos įmonių rejestre įstatymų nustatyta tvarka be išankstinio kokio nors

valstybės valdžios ar valdymo institucijos leidimo.

2.

Periodinių  leidinių  pavadinimai  gali  būti registruojami kaip prekių ženklai

Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo nustatyta tvarka.

32

straipsnis. Informacijos platinimas ir jos ribojimas

1.

Informaciją  visuomenei platina  pats  viešosios informacijos rengėjas arba

kitas fizinis ar juridinis asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos

rengėju arba jo leidimu.

2.

Užsienyje parengtas visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti, jeigu

jų turinys neprieštarauja  šio įstatymo 8 straipsniui.

3.

Kiekviename leidinyje turi būti nurodyti Valstybinio standarto  nustatyti

leidybiniai duomenys ir tarptautinis standartinis dokumento numeris (ISBN,

ISSN, ISMN).

4.

Vyriausybė, saugodama visuomenės informavimo laisvę ir visuomenės interesus,

nustato periodinių leidinių (privalomų egzempliorių), kuriuos viešosios

informacijos rengėjai privalo nemokamai siųsti bibliotekoms, skaičių.

5.

Erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir

televizijos programų platinimo tvarką nustato Vyriausybė. Spaudos leidinių,

kino ir videofilmų, radijo  ir televizijos programų priskyrimą pornografinio,

erotinio  ir  smurtinio  pobūdžio visuomenės  informavimo priemonių kategorijai

nustato Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija  dalyvaujant  Kultūros,

Sveikatos  apsaugos  ir Teisingumo ministerijų ekspertams.

33

straipsnis. Veiklos nutraukimas arba sustabdymas

1.

Viešosios informacijos rengėjo arba platintojo veiklą gali nutraukti arba

sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ar platintojo savininkas savo

iniciatyva arba teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ar platintojas

pažeidžia šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus.

2.

Konkretų viešosios informacijos rengėjo  veiklos sustabdymo laiką nustato

teismas. Šis laikas negali būti ilgesnis kaip 30 dienų, o žurnalams - 3

mėnesiai.

3.

Viešosios informacijos rengėjo veikla nutraukiama tuo atveju, jeigu per metus

teismas jau buvo sustabdęs jo veiklą ne mažiau kaip tris kartus.

34

straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas

Viešosios

informacijos  rengėjas  privalo  saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių 1

metus, o garso ir vaizdo produkciją - 3 mėnesius nuo tos dienos, kai

informacija buvo išplatinta.

35

straipsnis. Akreditavimas

1.

Viešosios informacijos rengėjas turi teisę šalių susitarimu  akredituoti savo

žurnalistus  prie  valstybės institucijų, politinių partijų, politinių ir

visuomeninių organizacijų, taip pat kitų institucijų.

2.

Žurnalistas dalyvauja jį akreditavusios organizacijos posėdžiuose, kituose

renginiuose, aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų

nuorašais tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.

3.

Kitų valstybių žurnalistai, akredituoti Užsienio reikalų ministerijoje, įgyja

vienodas su Lietuvos žurnalistais teises rinkti ir skelbti informaciją.

36

straipsnis. Kabelinė televizija ir kabelinis radijas

1.

Kabelinė  televizija, kabelinis radijas  privalo retransliuoti visas Lietuvos

Respublikos televizijos, radijo stočių programas, kurių patikimo priėmimo

zonoje yra kabelinės televizijos, radijo tinklo priėmimo stotis.

2.

Kabelinės televizijos, radijo stotys retransliuoja kitų televizijos, radijo

stočių programas pagal sutartis su stotimis, kurių programas retransliuoja.

3.

Kabelinės televizijos, radijo stotys savo originalias laidas gali įterpti į

retransliuojamų televizijos, radijo stočių programas ar kitaip keisti

retransliuojamą programą tik pagal sutartis su retransliuojamų televizijos,

radijo programų rengėjais.

37

straipsnis. Transliavimo kokybė

1.

Radijo  dažnių  aparatūros, skirtos  radijo  ar televizijos  laidoms

transliuoti eteriu  ar  kabelinėmis priemonėmis, kokybės priežiūra atliekama

Vyriausybės nustatyta tvarka.

2.

Radijo ir televizijos programų transliavimo įmonės turi garantuoti transliavimo

kokybę pagal Lietuvos Respublikos standartus.

3.

Radijo, televizijos stoties programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi

būti skelbiamas šios stoties arba retransliuojamos  programos  pavadinimas.

Jeigu  radijo, televizijos stoties programa yra trumpesnė nei 1 valanda,

programos  pavadinimas  turi  būti  skelbiamas  programos pabaigoje.

38

straipsnis. Reklama ir rėmimas

1.

Reklamos  skelbimo tvarką visuomenės informavimo priemonėse nustato Lietuvos

Respublikos įstatymai.

2.

Jeigu laida ar laidų serija yra visiškai ar iš dalies remiama, tai turi būti

paskelbta laidos pradžioje  arba pabaigoje. Šis skelbimas negali skatinti

parduoti, pirkti, nuomoti ar siūlyti paslaugas, daryti reklaminio pobūdžio

atsiliepimus.

3.

Rėmėjas negali daryti įtakos skelbiamos informacijos turiniui.

39

straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų savininkų ir

bendraturčių pajamų deklaravimas ir ryšių su ūkiniais

subjektais bei valdžios ir valdymo institucijomis viešumas

Viešosios

informacijos  rengėjų  savininkai   ir bendraturčiai deklaruoja savo pajamas ir

turtą  įstatymų nustatyta tvarka. Viešosios informacijos rengėjų savininkai ir

bendraturčiai  viešai skelbia apie savo  ekonominius  ir finansinius ryšius su

ūkiniais subjektais, finansų kredito astaigomis, komerciniais bankais, apie

savo giminystės ryšius su valstybės institucijų pareigūnais Žurnalistų ir

leidėjų etikos komisijos nustatyta tvarka.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

18 straipsnis. Teisė

rinkti ir skelbti informaciją ir jos ribojimai

1.

Kiekvienas žmogus

turi teisę:

1)  rinkti

informaciją  ir ją  skelbti  visuomenės informavimo priemonėse;

2) nepasirašyti savo

parengto darbo, jeigu jo turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas;

3) užsirašinėti,

fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip

pat kitais būdais fiksuoti informaciją;

4)  publikacijas  ar

laidas skelbti  savo  pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.

2.

Draudžiama:

1) filmuoti,

fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus be asmens sutikimo jam

priklausančioje valdoje;

2) filmuoti,

fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus uždarų renginių metu be to

renginio organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;

3) filmuoti ir

fotografuoti asmenis reklamai visuomenės informavimo priemonėse be jų sutikimo;

4) filmuoti ir

fotografuoti asmenis su aiškiais fiziniais trūkumais be šių asmenų sutikimo.

3.

Šie draudimai

netaikomi, kai fiksuojami nusikalstami veiksmai.

19 straipsnis.

Žurnalisto pareigos

Žurnalistas privalo:

1) teikti teisingas,

tikslias ir nešališkas žinias;

2) autorizuoti pirmą

kartą skelbiamą informaciją, jeigu to pageidauja informaciją pateikęs asmuo;

3) atsisakyti vykdyti

viešosios informacijos rengėjo vadovo pavedimą, jeigu pavedimas verstų pažeisti

įstatymą ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą;

4) laikytis žurnalistų

profesinės etikos, gerbti fizinių ir juridinių asmenų teises.

20 straipsnis.

Paskelbtų žinių paneigimas

1.

Fiziniai asmenys

turi teisę reikalauti paneigti paskelbtas žinias, kurios neatitinka tikrovės ir

žemina jų garbę bei orumą. Juridiniai asmenys turi teisę reikalauti paneigti

viešosios informacijos rengėjo apie juos paskelbtas neatitinkančias tikrovės

žinias.

2.

Reikalavime

paneigti turi būti tiksliai nurodyta, kokios paskelbtos žinios neatitinka

tikrovės, kada ir kur jos buvo paskelbtos, kokie paskelbtų žinių teiginiai

žemina asmens garbę ir orumą. Paneigimai, neatitinkantys šios nuostatos

reikalavimo, taip pat tais atvejais, kai reikalaujama paneigti paskelbtas

žinias ne dėl jų esmės, o tik dėl formos, skelbiami viešosios informacijos

rengėjo nuožiūra.

3.

Viešosios

informacijos rengėjas, gavęs  pagrįstą reikalavimą paneigti neatitinkančias

tikrovės ar žeminančias garbę  ir orumą žinias, privalo paskelbti paneigimą  be

komentarų, adekvačioje vietoje artimiausiame savo spaudos leidinyje,

televizijos ar radijo laidoje. Vėlesnis paneigimas neatleidžia viešosios

informacijos rengėjo nuo atsakomybės ir nėra prielaida bausmei sušvelninti.

21 straipsnis. Žalos

atlyginimas

1.

Viešosios

informacijos rengėjas, paskelbęs be asmens sutikimo žinias apie jo privatų

gyvenimą, žeminančias jo garbę ir orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje

nustatytus atvejus), taip pat paskelbęs žinomai tikrovės neatitinkančias

žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir jų nepaneigęs, atlygina asmeniui

padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau moralinės žalos

atlyginimo dydis negali viršyti 10000 litų.

2.

Viešosios

informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas paneigimas ir

atsiprašymas teikia pagrindą teismui mažinti moralinės žalos atlyginimą arba

visiškai nuo jo atleisti.

3.

Viešosios

informacijos rengėjui, paskelbusiam be asmens  sutikimo žinias, žeminančias jo

garbę ir  orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus atvejus), apie

jo privatų gyvenimą, taip pat paskelbusiam žinomai tikrovės neatitinkančias

žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, ir jas  šio  įstatymo  nustatyta

tvarka  paneigusiam  bei atsiprašiusiam, teismas gali priteisti atlyginti

padarytą moralinę žalą, tačiau šiuo atveju moralinės žalos atlyginimo dydis

negali viršyti 1000 litų.

4.

Materialinės žalos

atlyginimo dydį už paskelbtas tikrovės  neatitinkančias  žinias,  padariusias

nuostolių juridiniams ar fiziniams asmenims, nustato teismas.

22 straipsnis.

Atleidimas nuo žalos atlyginimo

1.

Viešosios

informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimą,

jeigu jis nurodė  žinių šaltinį, o jos buvo:

1) pateiktos valstybės

valdžios institucijų, politinių partijų,  politinių  ir  visuomeninių  bei

profsąjungų organizacijų, fizinių ar juridinių asmenų oficialiuose ar viešai

paskelbtuose dokumentuose;

2) viešai pasakytos

atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose, mitinguose bei

kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė kalbėjimo

esmės ir konkrečių faktų. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių

organizatoriams ir žinias paskelbusiems asmenims;

3) anksčiau paskelbtos

kitose visuomenės informavimo priemonėse,  jeigu  šios  žinios  nebuvo

paneigtos  jas paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;

4) paskelbtos

tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios

informacijos rengėjui;

5) paskelbtos

specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos

rengėjas;

6) paskelbtos

neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, neanoniminiuose užsakomuosiuose

straipsniuose ar laidose;

7) paskelbus nuomonę,

komentarą, pastabas, susijusias su žinia, pateikta visuomenės informavimo

priemonėse.

2.

Šiais atvejais

atsako tas, kas pirmas paskleidė tikrovės  neatitinkančias žinias.  Viešosios

informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančias žinias ir gavęs

paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti  savo visuomenės informavimo

priemonėje.

23 straipsnis.

Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas

1.

Profesinę  etiką

visuomenės informavimo  srityje reguliuoja Žurnalistų ir leidėjų etikos

kodeksas.

2.

Žurnalistų  ir

leidėjų etikos kodeksą  tvirtina žurnalistų organizacijų atstovų susirinkimas,

kurį kviečia Lietuvos  periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo

ir televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų

draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, Lietuvos radijas ir televizija.

24 straipsnis.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija

1.

Žurnalistų ir

leidėjų etikos taisyklių pažeidimus, padarytus informuojant visuomenę,

nagrinėja Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.

2.

Žurnalistų ir leidėjų

etikos komisiją sudaro ir jos darbo  tvarką  nustato  žurnalistų  organizacijų

atstovų susirinkimas. Etikos komisijos nariai skiriami 2 metams.

3.

Komisijos darbą

organizuoja komisijos pirmininkas, kurį komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.

4.

Į Komisiją dėl

Žurnalistų ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimo gali kreiptis fiziniai ir

juridiniai asmenys.

5.

Komisija,

nagrinėdama Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus, vadovaujasi

Lietuvos žurnalistų etikos kodeksu  ir  Europos  Tarybos  Parlamentinės

Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos”.

6.

Žurnalistų ir

leidėjų etikos komisijos sprendimai dėl profesinės etikos taisyklių pažeidimų

turi būti skelbiami leidiniuose, radijo ir televizijos laidose Komisijos nustatyta

tvarka.

7.

Viešosios

informacijos rengėjai, nesutikdami  su Komisijos išvadomis, gali kreiptis dėl

jų į teismą, tačiau negali nepaskelbti savo leidinyje ar laidose šios komisijos

išvadų.  Fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami  su Žurnalistų  ir leidėjų

etikos komisijos sprendimu,  gali kreiptis į teismą ir apskųsti jame šios

komisijos išvadas per 30 dienų nuo išvadų jiems pateikimo.

8.

Žurnalistų ir

leidėjų etikos komisija dirba pagal savo priimtą reglamentą, jos veikla

finansuojama iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų.

25 straipsnis.

Žurnalistų etikos inspektorius

1.

Žurnalistų

etikos  inspektorius  yra  valstybės pareigūnas, kurį skiria Seimas Žurnalistų

ir leidėjų etikos komisijos teikimu. Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja

fizinių asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų

garbės ir orumo, visuomenės informavimo veiklos subjektų profesines

pretenzijas.

2.

Žurnalistų etikos

inspektorius dirba pagal Seimo patvirtintą reglamentą, jo veikla finansuojama

iš biudžeto.

3.

Gautą skundą

žurnalistų etikos inspektorius privalo išnagrinėti per 30 dienų ir su savo

išvada supažindinti pareiškėjus bei viešosios informacijos rengėjus.

4.

Pripažinęs, jog

pareiškėjo skundas yra pagrįstas, žurnalistų  etikos  inspektorius  kreipiasi

į  tikrovės neatitinkančias ir asmens garbę ir orumą žeidžiančias žinias

išplatinusį  viešosios  informacijos  rengėją,  siūlydamas paskelbti paneigimą.

Jei tai padaryti atsisakoma, žurnalistų etikos inspektorius skundą perduoda

nagrinėti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai ir dalyvauja jos posėdyje.

5.

Žurnalistų etikos

inspektorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už savo darbą.

26 straipsnis. Radijo

ir televizijos licencijavimas

Lietuvos Respublikoje

įregistruotų radijo, televizijos stočių,  kabelinės televizijos, radijo

veikla,  išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, yra

licencijuojama. Terminuotas  licencijas  radijo bei  televizijos  stotims

transliuoti ir retransliuoti programas suteikia Radijo ir televizijos komisija

konkursų tvarka. Programos turinio, jos gamybos ir techninius reikalavimus,

licencijų skaičių, jų galiojimo trukmę, licencijų mokesčio dydį, kuris

pervedamas į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, bei kitas sąlygas

nustato Radijo ir televizijos komisija ne mažesne kaip dviejų trečdalių

komisijos narių balsų dauguma.

27 straipsnis. Radijo

ir televizijos komisijos veikla ir jos sudarymo principai

1.

Radijo ir

televizijos komisija:

1) skelbia ir vykdo

radijo ir televizijos stočių bei kabelinių televizijų, radijų konkursus radijo

ir televizijos programų transliavimo ir retransliavimo licencijoms gauti,

pratęsia  licencijų galiojimo laiką,  skelbia  ir  vykdo valstybinėms  įmonėms

priklausančių transliavimo  įrengimų nuomos konkursus radijo ir televizijos

programoms transliuoti ir retransliuoti, tvirtina konkursų sąlygas, priima

sprendimus dėl  konkursų  rezultatų.  Pirmenybė  teikiama  stotims, įsipareigojančioms

rengti originalios kūrybos  kultūrinio, informacinio, šviečiamojo pobūdžio

laidas arba tas programas, kurių numatomoje priėmimo zonoje dar netransliuoja

kitos stotys;

2)  kontroliuoja, kaip

laikomasi konkursams pateiktų įsipareigojimų dėl programų struktūros ir turinio

bei kitų konkursų reikalavimų, o atradusi pažeidimų, kreipiasi  į valstybės

institucijas arba teikia ieškinius teisme  dėl pažeidimų pašalinimo, radijo ir

televizijos stočių veiklos sustabdymo ar nutraukimo;

3) teikia paraiškas

Ryšių ir informatikos ministerijai dėl radijo dažnių koordinavimo kiekvienai

naujai radijo ir televizijos  stočiai  projektuoti  ir  dažnių  skyrimo

licencijuotoms radijo ir televizijos stotims;

4) tvirtina Radijo ir

televizijos komisijos nuostatus ir biudžetą, taip pat skiria administracijos

vadovą;

5) kaupia informaciją

apie radijo ir televizijos stotis, analizuoja jų veiklą, rengia metodinę

informacinę medžiagą.

2.

Į Radijo ir

televizijos komisiją 3 narius skiria Seimas, po 1 narį - Lietuvos žurnalistų

sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos

rašytojų  sąjunga,  Lietuvos periodinės  spaudos  leidėjų asociacija,

Lietuvos  dailininkų  sąjunga,   Lietuvos kinematografininkų  sąjunga,

Lietuvos  teatro  sąjunga. Kiekvienas Radijo ir televizijos komisijos narys

skiriamas 3 metams. Jeigu komisijos narys dėl kokių nors priežasčių negali

dalyvauti komisijos darbe arba nelanko jos posėdžių daugiau kaip 3 mėnesius, jį

paskyrusi institucija turi pakeisti kitu.

3.

Politinių partijų

nariai, išrinkti į Radijo ir televizijos komisiją, sustabdo savo narystę

partijoje iki savo kadencijos komisijoje pabaigos.

4.

Radijo ir

televizijos komisija iš savo narių išrenka komisijos pirmininką, jis

perrenkamas kiekvienais metais. Komisija dirba pagal savo patvirtintą

reglamentą. Komisijos narys negali būti jos pirmininku daugiau nei vieną

kadenciją iš eilės. Radijo ir televizijos komisijos administracijos vadovu

negali būti Radijo ir televizijos komisijos narys.

5.

Radijo ir

televizijos komisijos posėdžius šaukia komisijos pirmininkas savo sumanymu arba

vieno trečdalio komisijos narių teikimu, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Informacija  apie numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama spaudoje ne vėliau

kaip prieš 10 dienų iki posėdžio.

6.

Radijo ir

televizijos komisijos posėdžiai yra vieši. Posėdžiai laikomi įvykusiais, jei

juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių. Sprendimai priimami

daugiau kaip pusės posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų. Sprendimai dėl

licencijų išdavimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų priimami daugiau kaip

dviejų trečdalių visų komisijos narių balsų dauguma.

7.

Radijo ir

televizijos komisijos sprendimai skelbiami viešai ir įsigalioja kitą dieną po

jų paskelbimo. Radijo ir televizijos  komisijos sprendimai informacijos

visuomenei rengėjams ir platintojams yra privalomi. Visi Radijo ir televizijos

komisijos sprendimai gali būti apskųsti teisme per 30 dienų nuo jų įsigaliojimo

dienos.

8.

Radijo ir

televizijos komisija turi juridinio asmens teises.

9.

Radijo ir

televizijos komisija yra atskaitinga Seimui.

28 straipsnis. Radijo

ir televizijos komisijos veiklos finansavimas

Radijo ir televizijos

komisijos veiklai finansuoti radijo ir  televizijos,  kabelinės  televizijos,

radijo  stočių savininkai kas mėnesį privalo pervesti į Radijo ir televizijos

komisijos sąskaitą sumą, kurią nustato komisija, tačiau ši suma negali viršyti

1 procento įplaukų, gautų iš radijo ir televizijos  stoties komercinės

veiklos.  Iš  radijo  ir televizijos stočių savininkų, nepervedusių lėšų į

Radijo ir televizijos komisijos sąskaitą daugiau kaip 3 mėnesius, lėšos

išieškomos per teismą.

29  straipsnis.

Lietuvos  nacionalinis  radijas  ir televizija

1.

Lietuvos

nacionalinis radijas ir televizija  - valstybei nuosavybės teise priklausanti

viešoji ne pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos įstatymą.

2.

Lietuvos

nacionalinis  radijas  ir  televizija finansuojama iš valstybės biudžeto

asignavimų, abonentinio mokesčio, pajamų, gautų už radijo ir televizijos  laidų

pardavimą,  leidybą, rėmimo, labdaros lėšų ir komercinių pajamų.  Pajamų

gavimo  tvarką  reglamentuoja  Lietuvos nacionalinio  radijo  ir televizijos

įstatymas.  Didėjant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įplaukoms iš

abonentinio  mokesčio,  atitinkamai  mažinamas  Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos finansavimas iš valstybės biudžeto. Abonentinio mokesčio įvedimas ir

su tuo susijusių valstybės asignavimų mažinimas nustatomas įstatymo. Reklamos

laikas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose mažinamas

nuosekliai Seimo nustatyta tvarka.

3.

Aukščiausiasis

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo organas yra taryba,

sudaroma 3 metams iš 15 asmenų. Savo atstovus į Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos tarybą deleguoja šios meno kūrėjų bei visuomenės organizacijos:

Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvių kalbos draugija,

Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos kinematografininkų sąjunga,

Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija,

Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos rašytojų

sąjunga, Lietuvos Respublikos piliečių chartija, Lietuvos šeimos centras,

Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos teisininkų draugija, Lietuvos žurnalistų

draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga. Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros

komitetas.

4.

Politinių partijų

nariai, paskirti į tarybą, turi sustabdyti savo narystę partijoje iki savo

kadencijos taryboje pabaigos.

5.

Taryba tvirtina

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų mastus ir struktūrą,

konkurso būdu skiria ir atleidžia generalinį direktorių, taip pat tvirtina jo

pavaduotojus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848

(96.12.14)

V SKYRIUS

VIEŠOSIOS

INFORMACIJOS PLATINIMO TVARKA IR JOS RENGĖJŲ REGISTRAVIMAS

30  straipsnis.

Viešosios informacijos  rengėjų  ir platintojų savininkai

1.

Viešosios

informacijos rengėjo arba  platintojo savininkas gali būti tik Lietuvos

Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo.

2.

Respublikos

Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, valstybės institucijų vadovai privalo

paskelbti spaudoje apie viešosios  informacijos rengėjus  ar  platintojus,

kurių savininkas, bendraturtis ar akcininkas jis yra.

3.

Viešosios

informacijos rengėju arba platintoju negali būti asmuo, kuriam teismo

nuosprendžiu tai uždrausta.

4.

Viešosios

informacijos  rengėjo  ar  platintojo savininkas gali bet kada nutraukti ar

reorganizuoti savo veiklą arba perleisti rengėją ar platintoją kitam Lietuvos

Respublikos piliečiui ar juridiniam asmeniui.

5.

Radijo ar

televizijos stoties savininku negali būti politinė partija ar politinė

organizacija.

6.

Valstybė

(išskyrus  mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės,  bankai negali būti

viešosios  informacijos rengėjo  savininkais, jeigu įstatymų nenustatyta

kitaip. Valstybė (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai

negali turėti viešosios informacijos rengėjų akcijų, jeigu įstatymų nenustatyta

kitaip.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-1507, 96.08.22, Žin.,

1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

31  straipsnis.

Viešosios  informacijos  rengėjų registravimas

1.

Viešosios

informacijos rengėjai ir  platintojai registruojami Lietuvos Respublikos įmonių

rejestre įstatymų nustatyta tvarka be išankstinio kokio nors valstybės valdžios

ar valdymo institucijos leidimo.

2.

Periodinių

leidinių  pavadinimai  gali  būti registruojami kaip prekių ženklai Prekių ir

paslaugų ženklų įstatymo nustatyta tvarka.

32 straipsnis.

Informacijos platinimas ir jos ribojimas

1.

Informaciją

visuomenei platina  pats  viešosios informacijos rengėjas arba kitas fizinis ar

juridinis asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju arba jo

leidimu.

2.

Užsienyje parengtas

visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti, jeigu jų turinys

neprieštarauja  šio įstatymo 8 straipsniui.

3.

Kiekviename

leidinyje turi būti nurodyti Valstybinio standarto  nustatyti leidybiniai

duomenys ir tarptautinis standartinis dokumento numeris (ISBN, ISSN, ISMN).

4.

Vyriausybė,

saugodama visuomenės informavimo laisvę ir visuomenės interesus, nustato

periodinių leidinių (privalomų egzempliorių), kuriuos viešosios informacijos rengėjai

privalo nemokamai siųsti bibliotekoms, skaičių.

5.

Erotinio ir

smurtinio pobūdžio spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos

programų platinimo tvarką nustato Vyriausybė. Spaudos leidinių, kino ir

videofilmų, radijo  ir televizijos programų priskyrimą pornografinio, erotinio

ir  smurtinio  pobūdžio visuomenės  informavimo priemonių kategorijai nustato

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija  dalyvaujant  Kultūros,  Sveikatos

apsaugos  ir Teisingumo ministerijų ekspertams.

33 straipsnis. Veiklos

nutraukimas arba sustabdymas

1.

Viešosios

informacijos rengėjo arba platintojo veiklą gali nutraukti arba sustabdyti

viešosios informacijos rengėjo ar platintojo savininkas savo iniciatyva arba

teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ar platintojas pažeidžia šio

įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus.

2.

Konkretų viešosios

informacijos rengėjo  veiklos sustabdymo laiką nustato teismas. Šis laikas

negali būti ilgesnis kaip 30 dienų, o žurnalams - 3 mėnesiai.

3.

Viešosios

informacijos rengėjo veikla nutraukiama tuo atveju, jeigu per metus teismas jau

buvo sustabdęs jo veiklą ne mažiau kaip tris kartus.

34 straipsnis.

Paskelbtos informacijos saugojimas

Viešosios  informacijos

rengėjas  privalo  saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių 1 metus, o garso

ir vaizdo produkciją - 3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija buvo

išplatinta.

35 straipsnis.

Akreditavimas

1.

Viešosios

informacijos rengėjas turi teisę šalių susitarimu  akredituoti savo

žurnalistus  prie  valstybės institucijų, politinių partijų, politinių ir

visuomeninių organizacijų, taip pat kitų institucijų.

2.

Žurnalistas

dalyvauja jį akreditavusios organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose,

aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais

tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.

3.

Kitų valstybių

žurnalistai, akredituoti Užsienio reikalų ministerijoje, įgyja vienodas su

Lietuvos žurnalistais teises rinkti ir skelbti informaciją.

36 straipsnis.

Kabelinė televizija ir kabelinis radijas

1.

Kabelinė

televizija, kabelinis radijas  privalo retransliuoti visas Lietuvos Respublikos

televizijos, radijo stočių programas, kurių patikimo priėmimo zonoje yra

kabelinės televizijos, radijo tinklo priėmimo stotis.

2.

Kabelinės

televizijos, radijo stotys retransliuoja kitų televizijos, radijo stočių

programas pagal sutartis su stotimis, kurių programas retransliuoja.

3.

Kabelinės

televizijos, radijo stotys savo originalias laidas gali įterpti į

retransliuojamų televizijos, radijo stočių programas ar kitaip keisti

retransliuojamą programą tik pagal sutartis su retransliuojamų televizijos,

radijo programų rengėjais.

37 straipsnis. Transliavimo

kokybė

1.

Radijo  dažnių

aparatūros, skirtos  radijo  ar televizijos  laidoms  transliuoti eteriu  ar

kabelinėmis priemonėmis, kokybės priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta

tvarka.

2.

Radijo ir

televizijos programų transliavimo įmonės turi garantuoti transliavimo kokybę

pagal Lietuvos Respublikos standartus.

3.

Radijo, televizijos

stoties programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas šios

stoties arba retransliuojamos  programos  pavadinimas.  Jeigu  radijo,

televizijos stoties programa yra trumpesnė nei 1 valanda, programos

pavadinimas  turi  būti  skelbiamas  programos pabaigoje.

38 straipsnis. Reklama

ir rėmimas

1.

Reklamos  skelbimo

tvarką visuomenės informavimo priemonėse nustato Lietuvos Respublikos

įstatymai.

2.

Jeigu laida ar

laidų serija yra visiškai ar iš dalies remiama, tai turi būti paskelbta laidos

pradžioje  arba pabaigoje. Šis skelbimas negali skatinti parduoti, pirkti,

nuomoti ar siūlyti paslaugas, daryti reklaminio pobūdžio atsiliepimus.

3.

Rėmėjas negali

daryti įtakos skelbiamos informacijos turiniui.

39 straipsnis.

Viešosios informacijos rengėjų savininkų ir bendraturčių

pajamų deklaravimas ir ryšių su

ūkiniais subjektais bei valdžios

ir valdymo institucijomis

viešumas

Viešosios

informacijos  rengėjų  savininkai   ir bendraturčiai deklaruoja savo pajamas ir

turtą  įstatymų nustatyta tvarka. Viešosios informacijos rengėjų savininkai ir

bendraturčiai  viešai skelbia apie savo  ekonominius  ir finansinius ryšius su

ūkiniais subjektais, finansų kredito astaigomis, komerciniais bankais, apie

savo giminystės ryšius su valstybės institucijų pareigūnais Žurnalistų ir

leidėjų etikos komisijos nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS            ALGIRDAS BRAZAUSKAS