Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1996

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2000.04.14)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1996, Nr.71-1706

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-101, 97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-402, 97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-427, 97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-614, 98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1308, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-829

(00.04.12)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO

ĮSTATYMAS

1996 m. liepos 2

d. Nr. I-1418

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo

paskirtis

Šis įstatymas nustato

viešosios informacijos gavimo, parengimo, platinimo tvarką ir viešosios

informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų ir žurnalistų teises ir

atsakomybę.

2 straipsnis. Sąvokos ir

apibrėžimai

veikla, kuria visų žiniai siekiama  pateikti  bet  kurio visuomenės  nario

turimą informaciją apie jį patį, jo aplinką ir gyvenimą, tautos ir pasaulio

žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį.

priemonė - knyga, laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys,

televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijos produkcija,

informacijos agentūros pranešimas, elektroninėmis priemonėmis platinamas

pranešimas. Visuomenės informavimo  priemonėms netaikomi reikalavimai, kurie

keliami valstybės institucijų leidžiamiems teisės aktams, taip pat leidiniams,

kurių tiražas mažesnis kaip 100 egzempliorių, techniniams ir tarnybiniams

dokumentams, vertybiniams popieriams, pusės spaudos lanko neviršijantiems

neperiodiniams reklamos leidiniams.

informacija, skirta viešam platinimui.

rengėjas - leidykla, radijo, televizijos stotis, kino, garso, vaizdo studija,

agentūra, redakcija ar kitas ūkio subjektas, renkantis ir rengiantis

informaciją visuomenei.

platintojas - ūkio subjektas, pardavinėjantis, transliuojantis ar kitais būdais

platinantis informaciją visuomenei.

rengėjo (platintojo) savininkas - juridinis arba fizinis asmuo, nuosavybės

teise vienas arba su  kitais  juridiniais ar fiziniais asmenimis valdantis

informacijos visuomenei rengėją (platintoją).

stotis - viešosios informacijos rengėjas  arba  rengėjas ir platintojas,

rengiantis  ir nuosavybės  teise  sau  priklausančiais  ar  nuomojamais

įrenginiais transliuojantis arba retransliuojantis radijo, televizijos

programas.

radijas - televizijos, radijo stotis,  transliuojanti  arba  retransliuojanti

radijo, televizijos programas kabelinėmis priemonėmis.

kuris renka, rašo, redaguoja ar kitaip rengia medžiagą viešosios informacijos

rengėjui savo iniciatyva arba pagal sutartį ar jo įpareigotas arba yra

žurnalistų profesinio susivienijimo narys.

arba  televizijos  stoties transliuojamų laidų visuma.

televizijos stoties programos dalis,  dažniausiai turinti savo pavadinimą,

transliavimo laiką, autorius ir vedėjus.

skelbimas, skatinantis pirkti, parduoti, nuomoti ar siūlantis paslaugą.

juridinio asmens dalyvavimas finansuojant viešosios informacijos rengėjus bei

siekiant pagarsinti savo vardą, prekės ženklą ar įvaizdį.

skelbimas, grindžiamas tiesa,  kurią galima užtikrinti patikrinimo bei  įrodymo

priemonėmis.

informavimo priemonių, leidėjų bei žurnalistų skelbiamos mintys, vertinimai bei

pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei negali būti

taikomi tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais faktais.

Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo reglamentuojamos žinios.

įstatymų reglamentuojama tardymo organų operatyvinės veiklos, nacionalinio

saugumo tarnybų, Vidaus reikalų ministerijos, krašto apsaugos organų

informacija.

įstatymų reglamentuojama ūkinių subjektų veiklos paslaptis.

(medicininė) paslaptis - Sveikatos sistemos  įstatymo  reglamentuojamos žinios

apie  asmens sveikatą.

II SKYRIUS

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO PAGRINDAI

3 straipsnis. Visuomenės

informavimo laisvė

nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau ši teisė

negali varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

įsitikinimus, gauti ir  skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip

tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus teises, sveikatą, garbę ir

orumą,  privatų  gyvenimą, dorovę ar ginti  konstitucinę santvarką.

trukdymą skleisti žinias visuomenės informavimo priemonėmis bei neteisėtą

atsisakymą suteikti informaciją viešosios informacijos rengėjams  ir

žurnalistams atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

visuomenės  informavimo  priemones draudžiama.

priemonių cenzūra draudžiama.

4  straipsnis.

Pagrindiniai  visuomenės  informavimo principai

rengėjai,  platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos

Respublikos Konstitucija ir įstatymais, taip pat humanizmo, lygybės, pakantos,

pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių

įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės  etikos  normų,  padeda  plėtoti

demokratiją, visuomenės  atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą  ir

valstybės pažangą, stiprina nepriklausomybę, ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.

būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

viešosios informacijos rengėjo, platintojo,  jų  savininko ar  žurnalisto  už

paskelbtą informaciją, tačiau už šio įstatymo pažeidimus jie atsako įstatymų

nustatyta tvarka. Draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos  rengėjui,

platintojui,  jų  savininkui  ar žurnalistui verčiant neteisingai atspindėti

įvykius, faktus. Parama  viešosios informacijos rengėjui, platintojui,  jų

savininkui, žurnalistui gali būti teikiama tik pagal Labdaros ir paramos

įstatymą bei kitus įstatymus.

rengėjo, platintojo ir jų savininkų santykiai reglamentuojami šio ir kitų

įstatymų, norminių aktų ir šalių susitarimu.

literatūros bei kitus meno kūrinius viešosios informacijos rengėjai,

platintojai  ir žurnalistai  naudoja  vadovaudamiesi Lietuvos  Respublikos

įstatymais.

5 straipsnis. Visuomenės

informavimo laisvės teisinis ribojimas

laisvė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymais, kurie nustato:

1) valstybinę paslaptį ir

jos apsaugą;

2) tarnybinę paslaptį ir jos

apsaugą;

3) komercinę paslaptį ir jos

apsaugą;

4) asmens sveikatos

(medicininę) paslaptį ir jos apsaugą;

5) asmens teisių, jo

privataus gyvenimo apsaugą.

kitos valstybės institucijos ir savivaldybės neturi teisės savo teisės aktais

siaurinti visuomenės informavimo laisvės. Vyriausybės, ministerijų, kitų

valstybės institucijų, savivaldybių teisės aktų nuostatos, kurios siaurina

visuomenės informavimo laisvę, reglamentuojamą šio ir kitų įstatymų, negalioja.

nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali  nustatyti  viešosios

informacijos  rengėjų  veiklos ribojimus, būtinus piliečių bei visuomenės

interesų apsaugai.

nelaimių, didelių avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju

viešosios informacijos rengėjai privalo nemokamai ir operatyviai skelbti

oficialius valstybinius pranešimus.

6 straipsnis. Teisė gauti

informaciją

Lietuvos Respublikoje turi teisę susipažinti su visais valstybės ar

savivaldybių valdžios ir valdymo  institucijų  bei  kitų biudžetinių

organizacijų oficialiais dokumentais, išskyrus tuos, kurie įslaptinami įstatymų

nustatyta tvarka.

atsisakydami teikti informaciją viešosios informacijos rengėjui (jo atstovui),

ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša jam raštu, nurodydami

atsisakymo priežastį.

atsakomybę  už  nepagrįstą atsisakymą teikti informaciją arba neteisingos informacijos

teikimą nustato įstatymai.

politinės ir  visuomeninės, profsąjungų bei kitos organizacijos savo įstatų

nustatyta tvarka teikia žmonėms ir viešosios informacijos rengėjams oficialią

informaciją apie jų atstovaujamų  organizacijų veiklą,  išskyrus  tai, kas

neskelbtina  pagal  Lietuvos Respublikos įstatymus.

7 straipsnis. Informacijos

šaltinio paslaptis

Viešosios  informacijos

rengėjas, jo  savininkas  ar žurnalistas neprivalo nurodyti informacijos

šaltinio ir be asmens sutikimo neturi teisės nurodyti ją pateikusio asmens

vardo, pavardės bei kitų duomenų. Viešosios informacijos rengėjas, jo

savininkas ar žurnalistas, pažeidęs šią nuostatą, atsako  pagal įstatymus,

išskyrus atvejus, kai  suteikta informacija buvo neteisinga.

8 straipsnis. Neskelbtina

informacija

priemonėse draudžiama:

1)  raginti  prievarta

keisti Lietuvos  Respublikos konstitucinę santvarką;

2) kėsintis į Lietuvos

Respublikos teritorinį vientisumą;

3) kurstyti karą, tautinę,

rasinę, religinę nesantaiką.

žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos, šmeižiančios, įžeidžiančios,

žeminančios žmogaus garbę ir orumą. Informaciją apie privatų žmogaus gyvenimą

galima skelbti tik to žmogaus sutikimu arba tais atvejais, kai informacijos

paskelbimas nedaro žalos asmeniui, arba kai informacija  padeda  atskleisti

įstatymų  pažeidimus  ar nusikaltimus,  taip pat kai informacija  yra

pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese.

pareigūnai, valdininkai ar kiti visuomeninėje bei politinėje veikloje

dalyvaujantys asmenys taip pat turi teisę į privataus gyvenimo apsaugą,

išskyrus atvejus,  kai jų privatus gyvenimas gali turėti  įtakos visuomenei .

pornografijos.

straipsnio  reikalavimų, kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, valstybės

valdžios ar  valdymo  institucijos, kitos  organizacijos  įstatymų nustatyta

tvarka turi teisę kreiptis į teismą.

9 straipsnis. Teisė ginti

informacijos laisvę

Kiekvienas

Lietuvos Respublikos pilietis turi  teisę apskųsti teismui valdžios ir valdymo

institucijų bei kitų organizacijų sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie

pažeidžia ar siaurina informacijos laisvę.

10 straipsnis. Viešosios

informacijos rengėjų atsakomybė už skleidžiamą informaciją

Kiekvieno  viešosios

informacijos rengėjo  savininkas privalo paskirti asmenį (vyriausiąjį

redaktorių, redaktorių, laidos  vedėją), kuris atsako už visuomenės

informavimo priemonės turinį. Viešosios informacijos rengėjas privalo parengti

ir patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, jas viešai paskelbti ir jų laikytis.

Šiose vidaus tvarkos taisyklėse turi būti reglamentuoti viešosios informacijos

rengėjų ir asmenų, besiverčiančių  visuomenės informavimo veikla,  tarnybinės

pareigos  bei  pavaldumas,  tarpusavio  santykiai  bei skleidžiančiojo

informaciją apsauga nuo galimo jo laisvės varžymo.

11 straipsnis. Kalba, kuria

teikiama viešoji informacija

rengiama ir teikiama bei platinama valstybine ar kuria kita kalba remiantis

Valstybinės kalbos įstatymo nuostatomis.

rengėjai privalo rūpintis kalbos kultūra.

III SKYRIUS

VALSTYBĖS

ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ

12 straipsnis. Valstybės ir

savivaldybių, valdžios ir valdymo

institucijų

pareigos saugant informacijos laisvę

savivaldybių, valdžios ir  valdymo institucijos  privalo  užtikrinti  savo

veiklos  viešumą kiekvienam Lietuvos Respublikos nuolatiniam gyventojui.

lėšomis sukuriama oficiali informacija yra nemokama. Valstybės ir savivaldybių,

valdžios ir valdymo institucijos gali imti papildomą mokestį tik už paslaugas

ir patarnavimus, susijusius su informacijos asmeniui ar viešosios informacijos

rengėjui padauginimu ar kitokia asmeniui  ar  viešosios informacijos rengėjui

reikalinga paslauga.

savivaldybių, valdžios ir valdymo  institucijų  bei  kitų biudžetinių

organizacijų informacijos registravimo bei pateikimo žmonėms ar viešosios

informacijos  rengėjams tvarką, vienodą  visoje  Lietuvos Respublikos

teritorijoje, nustato Vyriausybė. Jei valstybės ir savivaldybės, valdžios ir

valdymo institucijų bei biudžetinių organizacijų  pareigūnai  atsisako

pateikti  oficialią informaciją arba pateikia neteisingą, tokie jų  veiksmai

užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat jie gali

būti apskundžiami teismui.

verčiamas platinti valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijų

bei kitų įstaigų informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

13 straipsnis. Lietuvos

Respublikos piliečių teisė gauti informaciją apie save

Valstybės  valdžios ir

valdymo institucijos  privalo Vyriausybės  nustatyta tvarka teikti Lietuvos

Respublikos piliečiams šių įstaigų turimą informaciją apie juos. Už šių

pareigų  nevykdymą oficialūs pareigūnai  atsako  įstatymų nustatyta tvarka.

14 straipsnis. Valstybės

atsakomybė apsaugant piliečių teisę vertinti

valstybės

institucijų ar pareigūnų darbą

Lietuvos Respublikos

nuolatiniai gyventojai turi teisę viešai  kritikuoti valstybės įstaigų ar

pareigūnų darbą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Už šio

straipsnio pažeidimą baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Visuomenės

informavimo priemonių cenzūros draudimas

Visuomenės  informavimo

priemonių cenzūra draudžiama. Cenzūra užtraukia atsakomybę įstatymų nustatyta

tvarka.

16 straipsnis.

Antimonopoliniai principai

institucijos, valstybės ar ne valstybės įmonės, organizacijos ar asmenys negali

turėti viešosios informacijos monopolio nei jos rengimo, nei platinimo srityse.

ekonomines ir technines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir platintojų (išskyrus

smurtinio  bei erotinio pobūdžio produkcijos  gamintojus) lygiateisei

konkurencijai. Valstybė prižiūri ir reguliuoja, kad nė vienas Lietuvos

Respublikos juridinis ar fizinis asmuo neužimtų monopolinės padėties viešosios

informacijos rengėjų ar platintojų arba kurios nors atskiros jų rūšies rinkoje.

visuomenės informavimo rinkoje apibrėžia Konkurencijos įstatymas.

platinimo srityje. Investavimo į visuomenės informavimo

rinką sąlygas nustato Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1308,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)

17 straipsnis. Valstybės

parama viešosios informacijos rengėjams ir platintojams

remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę, šviečiamąją veiklą pagal

pateiktas programas. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos

rengėjams, išskyrus lėšas jų leidžiamoms knygoms, kino ar kitai garso ir vaizdo

produkcijai, yra teikiama per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Į

Fondą lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės subsidijos ir

mokesčių lengvatos teikiamos be išankstinių sąlygų. Spaudos, radijo ir

televizijos rėmimo fondą įkuria kūrybinių sąjungų, viešosios informacijos

rengėjų, teisininkų ir mokslininkų sąjungų atstovų susirinkimas, kurį kviečia

Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Radijo ir televizijos

asociacija, Kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir

Lietuvos žurnalistų draugija. Kiekviena šių organizacijų deleguoja į

susirinkimą po du savo atstovus. Susirinkimas laikomas įvykusiu, jei jame

dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. Sprendimai priimami paprasta

balsų dauguma. Subsidijuojamus viešosios informacijos rengėjus nustato Spaudos,

radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba. Taryba pateikia ataskaitą Seimui

apie lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymą.

parama iš biudžeto knygų leidybai, kino ar kitai garso ir vaizdo produkcijai

yra teikiama ir per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją

pagal ekspertų komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, patvirtintus

projektus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-101,

97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)

IV SKYRIUS

VIEŠOSIOS

INFORMACIJOS RENGĖJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR SAVIVALDA

18 straipsnis. Teisė rinkti

ir skelbti informaciją ir jos ribojimai

teisę:

1)  rinkti  informaciją  ir

ją  skelbti  visuomenės informavimo priemonėse;

2) nepasirašyti savo

parengto darbo, jeigu jo turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas;

3) užsirašinėti,

fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip

pat kitais būdais fiksuoti informaciją;

4)  publikacijas  ar laidas

skelbti  savo  pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.

1) filmuoti, fotografuoti ar

daryti garso ir vaizdo įrašus be asmens sutikimo jam priklausančioje valdoje;

2) filmuoti, fotografuoti ar

daryti garso ir vaizdo įrašus uždarų renginių metu be to renginio

organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;

3) filmuoti ir fotografuoti

asmenis reklamai visuomenės informavimo priemonėse be jų sutikimo;

4) filmuoti ir fotografuoti

asmenis su aiškiais fiziniais trūkumais be šių asmenų sutikimo.

kai fiksuojami nusikalstami veiksmai.

19 straipsnis. Žurnalisto

pareigos

Žurnalistas privalo:

1) teikti teisingas,

tikslias ir nešališkas žinias;

2) autorizuoti pirmą kartą

skelbiamą informaciją, jeigu to pageidauja informaciją pateikęs asmuo;

3) atsisakyti vykdyti

viešosios informacijos rengėjo vadovo pavedimą, jeigu pavedimas verstų pažeisti

įstatymą ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą;

4) laikytis žurnalistų

profesinės etikos, gerbti fizinių ir juridinių asmenų teises.

20 straipsnis. Paskelbtų

žinių paneigimas

teisę reikalauti paneigti paskelbtas žinias, kurios neatitinka tikrovės ir

žemina jų garbę bei orumą. Juridiniai asmenys turi teisę reikalauti paneigti

viešosios informacijos rengėjo apie juos paskelbtas neatitinkančias tikrovės

žinias.

būti tiksliai nurodyta, kokios paskelbtos žinios neatitinka tikrovės, kada ir

kur jos buvo paskelbtos, kokie paskelbtų žinių teiginiai žemina asmens garbę ir

orumą. Paneigimai, neatitinkantys šios nuostatos reikalavimo, taip pat tais

atvejais, kai reikalaujama paneigti paskelbtas žinias ne dėl jų esmės, o tik

dėl formos, skelbiami viešosios informacijos rengėjo nuožiūra.

rengėjas, gavęs  pagrįstą reikalavimą paneigti neatitinkančias tikrovės ar

žeminančias garbę  ir orumą žinias, privalo paskelbti paneigimą  be komentarų,

adekvačioje vietoje artimiausiame savo spaudos leidinyje, televizijos ar radijo

laidoje. Vėlesnis paneigimas neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo

atsakomybės ir nėra prielaida bausmei sušvelninti.

21 straipsnis. Žalos

atlyginimas

rengėjas, paskelbęs be asmens sutikimo žinias apie jo privatų gyvenimą,

žeminančias jo garbę ir orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus

atvejus), taip pat paskelbęs žinomai tikrovės neatitinkančias žinias,

žeminančias asmens garbę ir orumą ir jų nepaneigęs, atlygina asmeniui padarytą

moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau moralinės žalos atlyginimo

dydis negali viršyti 10000 litų.

rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas paneigimas ir atsiprašymas

teikia pagrindą teismui mažinti moralinės žalos atlyginimą arba visiškai nuo jo

atleisti.

rengėjui, paskelbusiam be asmens  sutikimo žinias, žeminančias jo garbę ir

orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus atvejus), apie jo privatų

gyvenimą, taip pat paskelbusiam žinomai tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias

asmens garbę ir orumą, ir jas  šio  įstatymo  nustatyta  tvarka  paneigusiam

bei atsiprašiusiam, teismas gali priteisti atlyginti padarytą moralinę žalą,

tačiau šiuo atveju moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 1000 litų.

atlyginimo dydį už paskelbtas tikrovės  neatitinkančias  žinias,  padariusias

nuostolių juridiniams ar fiziniams asmenims, nustato teismas.

22 straipsnis. Atleidimas

nuo žalos atlyginimo

rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimą, jeigu jis

nurodė  žinių šaltinį, o jos buvo:

1) pateiktos valstybės

valdžios institucijų, politinių partijų,  politinių  ir  visuomeninių  bei

profsąjungų organizacijų, fizinių ar juridinių asmenų oficialiuose ar viešai

paskelbtuose dokumentuose;

2) viešai pasakytos

atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose, mitinguose bei

kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė kalbėjimo

esmės ir konkrečių faktų. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių

organizatoriams ir žinias paskelbusiems asmenims;

3) anksčiau paskelbtos

kitose visuomenės informavimo priemonėse,  jeigu  šios  žinios  nebuvo

paneigtos  jas paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;

4) paskelbtos tiesioginių

radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios informacijos

rengėjui;

5) paskelbtos specialioje

rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos rengėjas;

6) paskelbtos

neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, neanoniminiuose užsakomuosiuose

straipsniuose ar laidose;

7) paskelbus nuomonę,

komentarą, pastabas, susijusias su žinia, pateikta visuomenės informavimo

priemonėse.

tas, kas pirmas paskleidė tikrovės  neatitinkančias žinias.  Viešosios

informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančias žinias ir gavęs

paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti  savo visuomenės informavimo

priemonėje.

23 straipsnis. Žurnalistų ir

leidėjų etikos kodeksas

etiką visuomenės informavimo  srityje reguliuoja Žurnalistų ir leidėjų etikos

kodeksas.

etikos kodeksą  tvirtina žurnalistų organizacijų atstovų susirinkimas, kurį

kviečia Lietuvos  periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir

televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų

draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, Lietuvos radijas ir televizija.

24 straipsnis. Žurnalistų ir

leidėjų etikos komisija

etikos taisyklių pažeidimus, padarytus informuojant visuomenę, nagrinėja

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.

etikos komisiją sudaro ir jos darbo  tvarką  nustato  žurnalistų  organizacijų

atstovų susirinkimas. Etikos komisijos nariai skiriami 2 metams.

komisijos pirmininkas, kurį komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.

ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimo gali kreiptis fiziniai ir juridiniai

asmenys.

Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus, vadovaujasi Lietuvos

žurnalistų etikos kodeksu  ir  Europos  Tarybos  Parlamentinės  Asamblėjos

rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos”.

etikos komisijos sprendimai dėl profesinės etikos taisyklių pažeidimų turi būti

skelbiami leidiniuose, radijo ir televizijos laidose Komisijos nustatyta

tvarka.

rengėjai, nesutikdami  su Komisijos išvadomis, gali kreiptis dėl jų į teismą,

tačiau negali nepaskelbti savo leidinyje ar laidose šios komisijos išvadų.

Fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami  su Žurnalistų  ir leidėjų etikos

komisijos sprendimu,  gali kreiptis į teismą ir apskųsti jame šios komisijos

išvadas per 30 dienų nuo išvadų jiems pateikimo.

etikos komisija dirba pagal savo priimtą reglamentą, jos veikla finansuojama iš

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų.

25 straipsnis. Žurnalistų

etikos inspektorius

inspektorius yra valstybės pareigūnas, kurį skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų

etikos komisijos teikimu. Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja fizinių

asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir

orumo, visuomenės informavimo veiklos subjektų profesines pretenzijas.

dirba pagal Seimo patvirtintą reglamentą, jo veikla finansuojama iš biudžeto.

Žurnalistų etikos inspektoriaus pareiginį atlyginimą nustato Vyriausybė.

etikos inspektorius privalo išnagrinėti per 30 dienų ir su savo išvada

supažindinti pareiškėjus bei viešosios informacijos rengėjus.

pareiškėjo skundas yra pagrįstas, žurnalistų  etikos  inspektorius  kreipiasi

į  tikrovės neatitinkančias ir asmens garbę ir orumą žeidžiančias žinias

išplatinusį  viešosios  informacijos  rengėją,  siūlydamas paskelbti paneigimą.

Jei tai padaryti atsisakoma, žurnalistų etikos inspektorius skundą perduoda

nagrinėti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai ir dalyvauja jos posėdyje.

inspektorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už savo darbą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-402, 97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)

Nr. VIII-614,

98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)

26 straipsnis. Radijo ir

televizijos licencijavimas

Lietuvos Respublikoje

įregistruotų radijo, televizijos stočių,  kabelinės televizijos, radijo

veikla,  išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, yra

licencijuojama. Terminuotas  licencijas  radijo bei  televizijos  stotims

transliuoti ir retransliuoti programas suteikia Radijo ir televizijos komisija

konkursų tvarka. Programos turinio, jos gamybos ir techninius reikalavimus,

licencijų skaičių, jų galiojimo trukmę, licencijų mokesčio dydį, kuris

pervedamas į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, bei kitas sąlygas

nustato Radijo ir televizijos komisija ne mažesne kaip dviejų trečdalių

komisijos narių balsų dauguma.

27 straipsnis. Radijo ir

televizijos komisijos veikla ir jos sudarymo principai

komisija:

1) skelbia ir vykdo radijo

ir televizijos stočių bei kabelinių televizijų, radijų konkursus radijo ir

televizijos programų transliavimo ir retransliavimo licencijoms gauti,

pratęsia  licencijų galiojimo laiką,  skelbia  ir  vykdo valstybinėms  įmonėms

priklausančių transliavimo  įrengimų nuomos konkursus radijo ir televizijos

programoms transliuoti ir retransliuoti, tvirtina konkursų sąlygas, priima

sprendimus dėl  konkursų  rezultatų.  Pirmenybė  teikiama  stotims,

įsipareigojančioms rengti originalios kūrybos  kultūrinio, informacinio,

šviečiamojo pobūdžio laidas arba tas programas, kurių numatomoje priėmimo

zonoje dar netransliuoja kitos stotys;

2)  kontroliuoja, kaip

laikomasi konkursams pateiktų įsipareigojimų dėl programų struktūros ir turinio

bei kitų konkursų reikalavimų, o atradusi pažeidimų, kreipiasi  į valstybės

institucijas arba teikia ieškinius teisme  dėl pažeidimų pašalinimo, radijo ir

televizijos stočių veiklos sustabdymo ar nutraukimo;

3) teikia paraiškas Ryšių ir

informatikos ministerijai dėl radijo dažnių koordinavimo kiekvienai naujai

radijo ir televizijos  stočiai  projektuoti  ir  dažnių  skyrimo licencijuotoms

radijo ir televizijos stotims;

4) tvirtina Radijo ir

televizijos komisijos nuostatus ir biudžetą, taip pat skiria administracijos

vadovą;

5) kaupia informaciją apie

radijo ir televizijos stotis, analizuoja jų veiklą, rengia metodinę informacinę

medžiagą.

komisiją 3 narius skiria Seimas, po 1 narį - Lietuvos žurnalistų sąjunga,

Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų

sąjunga,  Lietuvos periodinės  spaudos  leidėjų asociacija,  Lietuvos

dailininkų  sąjunga,   Lietuvos kinematografininkų  sąjunga,  Lietuvos  teatro

sąjunga. Kiekvienas Radijo ir televizijos komisijos narys skiriamas 3 metams.

Jeigu komisijos narys dėl kokių nors priežasčių negali dalyvauti komisijos

darbe arba nelanko jos posėdžių daugiau kaip 3 mėnesius, jį paskyrusi

institucija turi pakeisti kitu.

nariai, išrinkti į Radijo ir televizijos komisiją, sustabdo savo narystę

partijoje iki savo kadencijos komisijoje pabaigos.

komisija iš savo narių išrenka komisijos pirmininką, jis perrenkamas

kiekvienais metais. Komisija dirba pagal savo patvirtintą reglamentą. Komisijos

narys negali būti jos pirmininku daugiau nei vieną kadenciją iš eilės. Radijo

ir televizijos komisijos administracijos vadovu negali būti Radijo ir

televizijos komisijos narys.

komisijos posėdžius šaukia komisijos pirmininkas savo sumanymu arba vieno

trečdalio komisijos narių teikimu, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Informacija  apie numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama spaudoje ne

vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio.

komisijos posėdžiai yra vieši. Posėdžiai laikomi įvykusiais, jei juose

dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių. Sprendimai priimami daugiau kaip

pusės posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų. Sprendimai dėl licencijų

išdavimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų priimami daugiau kaip dviejų

trečdalių visų komisijos narių balsų dauguma.

komisijos sprendimai skelbiami viešai ir įsigalioja kitą dieną po jų

paskelbimo. Radijo ir televizijos  komisijos sprendimai informacijos

visuomenei rengėjams ir platintojams yra privalomi. Visi Radijo ir televizijos

komisijos sprendimai gali būti apskųsti teisme per 30 dienų nuo jų įsigaliojimo

dienos.

komisija turi juridinio asmens teises.

komisija yra atskaitinga Seimui.

28 straipsnis. Radijo ir

televizijos komisijos veiklos finansavimas

Radijo ir televizijos

komisijos veiklai finansuoti radijo ir  televizijos,  kabelinės  televizijos,

radijo  stočių savininkai kas mėnesį privalo pervesti į Radijo ir televizijos

komisijos sąskaitą sumą, kurią nustato komisija, tačiau ši suma negali viršyti

1 procento įplaukų, gautų iš radijo ir televizijos  stoties komercinės

veiklos.  Iš  radijo  ir televizijos stočių savininkų, nepervedusių lėšų į

Radijo ir televizijos komisijos sąskaitą daugiau kaip 3 mėnesius, lėšos

išieškomos per teismą.

29 straipsnis.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

ir televizija (toliau - LRT) - valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji

ne pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos įstatymą.

finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų iš valstybės

rinkliavos už LRT teikiamas visuomenei paslaugas, už radijo ir televizijos

laidų pardavimą, reklamą, leidybą, taip pat iš rėmimo, labdaros lėšų ir pajamų,

gautų iš komercinės ūkinės veiklos. Didėjant valstybės rinkliavos LRT

įplaukoms, atitinkamai mažinamas LRT finansavimas iš valstybės biudžeto.

jos transliavimo tvarką LRT programose nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos įstatymas.

teikiamas visuomenei paslaugas dydis nustatomas remiantis įstatymu.

institucija yra taryba, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma

šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.

Pirmajai tarybos, sudaromos šio įstatymo nustatyta tvarka, kadencijai 4 narius

šešeriems metams skiria Respublikos Prezidentas; 4 narius ketveriems metams

skiria Seimas (2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4

narius (po vieną) dvejiems metams deleguoja šios organizacijos: Lietuvos meno

kūrėjų asociacija, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos

vyskupų konferencija. Pasibaigus tarybos nario įgaliojimų laikui, jį paskyrusi

ar delegavusi institucija (organizacija) naują narį skiria šešeriems metams.

LRT tarybos sudėtį tvirtina Seimas.

organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jis kviečia pirmąjį

tarybos posėdį, kuriame tarybos nariai iš savo tarpo paprasta visų tarybos

narių balsų dauguma trejiems metams išsirenka tarybos pirmininką. Tarybos

nutarimai priimami paprasta visų tarybos narių balsų dauguma.

įgaliojimai nutrūksta jam atsistatydinus arba jį atšaukus Lietuvos nacionalinio

radijo ir televizijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Taryba turi

teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu taryba atsistatydina,

tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai tarybai

susirinkus į pirmąjį posėdį.

valstybinę strategiją, tvirtina programų mastus ir struktūrą, konkursų LRT

laidoms rengti rezultatus; prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir

laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų; tvirtina metines

LRT direkcijos veiklos ataskaitas, LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų

vykdymo ataskaitas; viešo konkurso būdu penkeriems metams skiria LRT generalinį

direktorių, motyvuotu nutarimu jį atleidžia; generalinio direktoriaus teikimu

skiria ir atleidžia jo pavaduotojus; vykdo kitas Lietuvos nacionalinio radijo

ir televizijos įstatymo jai numatytas funkcijas.

LRT transliavimo mastus nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos

įstatymas.

finansinės veiklos klausimams svarstyti steigia ekspertų administracinę

komisiją. Ši komisija sudaroma ketveriems metams ir veikia pagal tarybos

patvirtintus nuostatus.

paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o tarybos pirmininkas kartą per metus už

LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje.

programų siuntimą skiriamos iš valstybės biudžeto, o jų suma nurodoma atskiroje

valstybės biudžeto įstatymo eilutėje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)

Nr.

VIII-427, 97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)

Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-829

(00.04.12)

V SKYRIUS

VIEŠOSIOS

INFORMACIJOS PLATINIMO TVARKA IR JOS RENGĖJŲ REGISTRAVIMAS

30  straipsnis.  Viešosios

informacijos  rengėjų  ir platintojų savininkai

rengėjo arba  platintojo savininkas gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis

ar Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo.

Seimo, Vyriausybės nariai, valstybės institucijų vadovai privalo paskelbti

spaudoje apie viešosios  informacijos rengėjus  ar  platintojus,  kurių

savininkas, bendraturtis ar akcininkas jis yra.

rengėju arba platintoju negali būti asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu tai

uždrausta.

rengėjo  ar  platintojo savininkas gali bet kada nutraukti ar reorganizuoti

savo veiklą arba perleisti rengėją ar platintoją kitam Lietuvos Respublikos

piliečiui ar juridiniam asmeniui.

stoties savininku negali būti politinė partija ar politinė organizacija.

mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės,  bankai negali būti viešosios

informacijos rengėjo  savininkais, jeigu įstatymų nenustatyta  kitaip. Valstybė

(išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali turėti

viešosios informacijos rengėjų akcijų, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1507,

96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

31  straipsnis.  Viešosios

informacijos  rengėjų registravimas

rengėjai ir  platintojai registruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestre

įstatymų nustatyta tvarka be išankstinio kokio nors valstybės valdžios ar

valdymo institucijos leidimo.

pavadinimai  gali  būti registruojami kaip prekių ženklai Prekių ir paslaugų

ženklų įstatymo nustatyta tvarka.

32 straipsnis. Informacijos

platinimas ir jos ribojimas

platina  pats  viešosios informacijos rengėjas arba kitas fizinis ar juridinis

asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju arba jo leidimu.

visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti, jeigu jų turinys

neprieštarauja  šio įstatymo 8 straipsniui.

turi būti nurodyti Valstybinio standarto  nustatyti leidybiniai duomenys ir

tarptautinis standartinis dokumento numeris (ISBN, ISSN, ISMN).

visuomenės informavimo laisvę ir visuomenės interesus, nustato periodinių

leidinių (privalomų egzempliorių), kuriuos viešosios informacijos rengėjai

privalo nemokamai siųsti bibliotekoms, skaičių.

pobūdžio spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų

platinimo tvarką nustato Vyriausybė. Spaudos leidinių, kino ir videofilmų,

radijo  ir televizijos programų priskyrimą pornografinio, erotinio  ir

smurtinio  pobūdžio visuomenės  informavimo priemonių kategorijai nustato

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija  dalyvaujant  Kultūros,  Sveikatos

apsaugos  ir Teisingumo ministerijų ekspertams.

33 straipsnis. Veiklos

nutraukimas arba sustabdymas

rengėjo arba platintojo veiklą gali nutraukti arba sustabdyti viešosios

informacijos rengėjo ar platintojo savininkas savo iniciatyva arba teismas,

jeigu viešosios informacijos rengėjas ar platintojas pažeidžia šio įstatymo 8

straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus.

informacijos rengėjo  veiklos sustabdymo laiką nustato teismas. Šis laikas

negali būti ilgesnis kaip 30 dienų, o žurnalams - 3 mėnesiai.

rengėjo veikla nutraukiama tuo atveju, jeigu per metus teismas jau buvo sustabdęs

jo veiklą ne mažiau kaip tris kartus.

34 straipsnis. Paskelbtos

informacijos saugojimas

Viešosios  informacijos

rengėjas  privalo  saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių 1 metus, o garso

ir vaizdo produkciją - 3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija buvo

išplatinta.

35 straipsnis. Akreditavimas

rengėjas turi teisę šalių susitarimu  akredituoti savo žurnalistus  prie

valstybės institucijų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių

organizacijų, taip pat kitų institucijų.

akreditavusios organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, aprūpinamas

stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio

susitarimu numatytomis sąlygomis.

akredituoti Užsienio reikalų ministerijoje, įgyja vienodas su Lietuvos

žurnalistais teises rinkti ir skelbti informaciją.

36 straipsnis. Kabelinė

televizija ir kabelinis radijas

kabelinis radijas  privalo retransliuoti visas Lietuvos Respublikos

televizijos, radijo stočių programas, kurių patikimo priėmimo zonoje yra

kabelinės televizijos, radijo tinklo priėmimo stotis.

radijo stotys retransliuoja kitų televizijos, radijo stočių programas pagal

sutartis su stotimis, kurių programas retransliuoja.

radijo stotys savo originalias laidas gali įterpti į retransliuojamų

televizijos, radijo stočių programas ar kitaip keisti retransliuojamą programą

tik pagal sutartis su retransliuojamų televizijos, radijo programų rengėjais.

37 straipsnis. Transliavimo

kokybė

aparatūros, skirtos  radijo  ar televizijos  laidoms  transliuoti eteriu  ar

kabelinėmis priemonėmis, kokybės priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta

tvarka.

programų transliavimo įmonės turi garantuoti transliavimo kokybę pagal Lietuvos

Respublikos standartus.

stoties programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas šios

stoties arba retransliuojamos  programos  pavadinimas.  Jeigu  radijo,

televizijos stoties programa yra trumpesnė nei 1 valanda, programos

pavadinimas  turi  būti  skelbiamas  programos pabaigoje.

38 straipsnis. Reklama ir

rėmimas

tvarką visuomenės informavimo priemonėse nustato Lietuvos Respublikos

įstatymai.

serija yra visiškai ar iš dalies remiama, tai turi būti paskelbta laidos

pradžioje  arba pabaigoje. Šis skelbimas negali skatinti parduoti, pirkti, nuomoti

ar siūlyti paslaugas, daryti reklaminio pobūdžio atsiliepimus.

įtakos skelbiamos informacijos turiniui.

39 straipsnis. Viešosios

informacijos rengėjų savininkų ir

bendraturčių

pajamų deklaravimas ir ryšių su ūkiniais

subjektais

bei valdžios ir valdymo institucijomis viešumas

Viešosios  informacijos

rengėjų  savininkai   ir bendraturčiai deklaruoja savo pajamas ir turtą

įstatymų nustatyta tvarka. Viešosios informacijos rengėjų savininkai ir

bendraturčiai  viešai skelbia apie savo  ekonominius  ir finansinius ryšius su

ūkiniais subjektais, finansų kredito įstaigomis, komerciniais bankais, apie

savo giminystės ryšius su valstybės institucijų pareigūnais Žurnalistų ir

leidėjų etikos komisijos nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS