Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1996
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2000.04.14)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1996, Nr.71-1706
Neoficialus
įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-101, 97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-402, 97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-427, 97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-614, 98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1308, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-829
(00.04.12)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO
ĮSTATYMAS
1996 m. liepos 2
d. Nr. I-1418
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo
paskirtis
Šis įstatymas nustato
viešosios informacijos gavimo, parengimo, platinimo tvarką ir viešosios
informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų ir žurnalistų teises ir
atsakomybę.
2 straipsnis. Sąvokos ir
apibrėžimai
Visuomenės informavimas -
veikla, kuria visų žiniai siekiama pateikti bet kurio visuomenės nario
turimą informaciją apie jį patį, jo aplinką ir gyvenimą, tautos ir pasaulio
žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį.
Visuomenės informavimo
priemonė - knyga, laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys,
televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijos produkcija,
informacijos agentūros pranešimas, elektroninėmis priemonėmis platinamas
pranešimas. Visuomenės informavimo priemonėms netaikomi reikalavimai, kurie
keliami valstybės institucijų leidžiamiems teisės aktams, taip pat leidiniams,
kurių tiražas mažesnis kaip 100 egzempliorių, techniniams ir tarnybiniams
dokumentams, vertybiniams popieriams, pusės spaudos lanko neviršijantiems
neperiodiniams reklamos leidiniams.
Viešoji informacija -
informacija, skirta viešam platinimui.
Viešosios informacijos
rengėjas - leidykla, radijo, televizijos stotis, kino, garso, vaizdo studija,
agentūra, redakcija ar kitas ūkio subjektas, renkantis ir rengiantis
informaciją visuomenei.
Viešosios informacijos
platintojas - ūkio subjektas, pardavinėjantis, transliuojantis ar kitais būdais
platinantis informaciją visuomenei.
Viešosios informacijos
rengėjo (platintojo) savininkas - juridinis arba fizinis asmuo, nuosavybės
teise vienas arba su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis valdantis
informacijos visuomenei rengėją (platintoją).
Radijo, televizijos
stotis - viešosios informacijos rengėjas arba rengėjas ir platintojas,
rengiantis ir nuosavybės teise sau priklausančiais ar nuomojamais
įrenginiais transliuojantis arba retransliuojantis radijo, televizijos
programas.
Kabelinė televizija,
radijas - televizijos, radijo stotis, transliuojanti arba retransliuojanti
radijo, televizijos programas kabelinėmis priemonėmis.
Žurnalistas - asmuo,
kuris renka, rašo, redaguoja ar kitaip rengia medžiagą viešosios informacijos
rengėjui savo iniciatyva arba pagal sutartį ar jo įpareigotas arba yra
žurnalistų profesinio susivienijimo narys.
Programa - radijo
arba televizijos stoties transliuojamų laidų visuma.
Laida - radijo arba
televizijos stoties programos dalis, dažniausiai turinti savo pavadinimą,
transliavimo laiką, autorius ir vedėjus.
Reklama - viešas
skelbimas, skatinantis pirkti, parduoti, nuomoti ar siūlantis paslaugą.
Rėmimas - fizinio ar
juridinio asmens dalyvavimas finansuojant viešosios informacijos rengėjus bei
siekiant pagarsinti savo vardą, prekės ženklą ar įvaizdį.
Žinia - faktų ir duomenų
skelbimas, grindžiamas tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo
priemonėmis.
Nuomonė - visuomenės
informavimo priemonių, leidėjų bei žurnalistų skelbiamos mintys, vertinimai bei
pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei negali būti
taikomi tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais faktais.
Valstybės paslaptis -
Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo reglamentuojamos žinios.
Tarnybinė paslaptis -
įstatymų reglamentuojama tardymo organų operatyvinės veiklos, nacionalinio
saugumo tarnybų, Vidaus reikalų ministerijos, krašto apsaugos organų
informacija.
Komercinė paslaptis -
įstatymų reglamentuojama ūkinių subjektų veiklos paslaptis.
Asmens sveikatos
(medicininė) paslaptis - Sveikatos sistemos įstatymo reglamentuojamos žinios
apie asmens sveikatą.
II SKYRIUS
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO PAGRINDAI
3 straipsnis. Visuomenės
informavimo laisvė
Žmogus turi teisę
nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau ši teisė
negali varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
Laisvė reikšti
įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip
tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus teises, sveikatą, garbę ir
orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką.
Valstybės pareigūnai už
trukdymą skleisti žinias visuomenės informavimo priemonėmis bei neteisėtą
atsisakymą suteikti informaciją viešosios informacijos rengėjams ir
žurnalistams atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Monopolizuoti
visuomenės informavimo priemones draudžiama.
Visuomenės informavimo
priemonių cenzūra draudžiama.
4 straipsnis.
Pagrindiniai visuomenės informavimo principai
Viešosios informacijos
rengėjai, platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos
Respublikos Konstitucija ir įstatymais, taip pat humanizmo, lygybės, pakantos,
pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių
įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės etikos normų, padeda plėtoti
demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir
valstybės pažangą, stiprina nepriklausomybę, ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.
Viešoji informacija turi
būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.
Neleidžiama persekioti
viešosios informacijos rengėjo, platintojo, jų savininko ar žurnalisto už
paskelbtą informaciją, tačiau už šio įstatymo pažeidimus jie atsako įstatymų
nustatyta tvarka. Draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui,
platintojui, jų savininkui ar žurnalistui verčiant neteisingai atspindėti
įvykius, faktus. Parama viešosios informacijos rengėjui, platintojui, jų
savininkui, žurnalistui gali būti teikiama tik pagal Labdaros ir paramos
įstatymą bei kitus įstatymus.
Viešosios informacijos
rengėjo, platintojo ir jų savininkų santykiai reglamentuojami šio ir kitų
įstatymų, norminių aktų ir šalių susitarimu.
Žurnalistikos, mokslo,
literatūros bei kitus meno kūrinius viešosios informacijos rengėjai,
platintojai ir žurnalistai naudoja vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
įstatymais.
5 straipsnis. Visuomenės
informavimo laisvės teisinis ribojimas
Visuomenės informavimo
laisvė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymais, kurie nustato:
1) valstybinę paslaptį ir
jos apsaugą;
2) tarnybinę paslaptį ir jos
apsaugą;
3) komercinę paslaptį ir jos
apsaugą;
4) asmens sveikatos
(medicininę) paslaptį ir jos apsaugą;
5) asmens teisių, jo
privataus gyvenimo apsaugą.
Vyriausybė, ministerijos,
kitos valstybės institucijos ir savivaldybės neturi teisės savo teisės aktais
siaurinti visuomenės informavimo laisvės. Vyriausybės, ministerijų, kitų
valstybės institucijų, savivaldybių teisės aktų nuostatos, kurios siaurina
visuomenės informavimo laisvę, reglamentuojamą šio ir kitų įstatymų, negalioja.
Seimas karo ar
nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios
informacijos rengėjų veiklos ribojimus, būtinus piliečių bei visuomenės
interesų apsaugai.
Stichinių ar gaivalinių
nelaimių, didelių avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju
viešosios informacijos rengėjai privalo nemokamai ir operatyviai skelbti
oficialius valstybinius pranešimus.
6 straipsnis. Teisė gauti
informaciją
Kiekvienas žmogus
Lietuvos Respublikoje turi teisę susipažinti su visais valstybės ar
savivaldybių valdžios ir valdymo institucijų bei kitų biudžetinių
organizacijų oficialiais dokumentais, išskyrus tuos, kurie įslaptinami įstatymų
nustatyta tvarka.
Valstybės pareigūnai,
atsisakydami teikti informaciją viešosios informacijos rengėjui (jo atstovui),
ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša jam raštu, nurodydami
atsisakymo priežastį.
Valstybės pareigūnų
atsakomybę už nepagrįstą atsisakymą teikti informaciją arba neteisingos informacijos
teikimą nustato įstatymai.
Politinės partijos,
politinės ir visuomeninės, profsąjungų bei kitos organizacijos savo įstatų
nustatyta tvarka teikia žmonėms ir viešosios informacijos rengėjams oficialią
informaciją apie jų atstovaujamų organizacijų veiklą, išskyrus tai, kas
neskelbtina pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
7 straipsnis. Informacijos
šaltinio paslaptis
Viešosios informacijos
rengėjas, jo savininkas ar žurnalistas neprivalo nurodyti informacijos
šaltinio ir be asmens sutikimo neturi teisės nurodyti ją pateikusio asmens
vardo, pavardės bei kitų duomenų. Viešosios informacijos rengėjas, jo
savininkas ar žurnalistas, pažeidęs šią nuostatą, atsako pagal įstatymus,
išskyrus atvejus, kai suteikta informacija buvo neteisinga.
8 straipsnis. Neskelbtina
informacija
Visuomenės informavimo
priemonėse draudžiama:
1) raginti prievarta
keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;
2) kėsintis į Lietuvos
Respublikos teritorinį vientisumą;
3) kurstyti karą, tautinę,
rasinę, religinę nesantaiką.
Neleidžiama platinti
žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos, šmeižiančios, įžeidžiančios,
žeminančios žmogaus garbę ir orumą. Informaciją apie privatų žmogaus gyvenimą
galima skelbti tik to žmogaus sutikimu arba tais atvejais, kai informacijos
paskelbimas nedaro žalos asmeniui, arba kai informacija padeda atskleisti
įstatymų pažeidimus ar nusikaltimus, taip pat kai informacija yra
pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese.
Valstybės institucijų
pareigūnai, valdininkai ar kiti visuomeninėje bei politinėje veikloje
dalyvaujantys asmenys taip pat turi teisę į privataus gyvenimo apsaugą,
išskyrus atvejus, kai jų privatus gyvenimas gali turėti įtakos visuomenei .
Neleidžiama platinti
pornografijos.
Jeigu nesilaikoma šio
straipsnio reikalavimų, kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, valstybės
valdžios ar valdymo institucijos, kitos organizacijos įstatymų nustatyta
tvarka turi teisę kreiptis į teismą.
9 straipsnis. Teisė ginti
informacijos laisvę
Kiekvienas
Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę apskųsti teismui valdžios ir valdymo
institucijų bei kitų organizacijų sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie
pažeidžia ar siaurina informacijos laisvę.
10 straipsnis. Viešosios
informacijos rengėjų atsakomybė už skleidžiamą informaciją
Kiekvieno viešosios
informacijos rengėjo savininkas privalo paskirti asmenį (vyriausiąjį
redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės
informavimo priemonės turinį. Viešosios informacijos rengėjas privalo parengti
ir patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, jas viešai paskelbti ir jų laikytis.
Šiose vidaus tvarkos taisyklėse turi būti reglamentuoti viešosios informacijos
rengėjų ir asmenų, besiverčiančių visuomenės informavimo veikla, tarnybinės
pareigos bei pavaldumas, tarpusavio santykiai bei skleidžiančiojo
informaciją apsauga nuo galimo jo laisvės varžymo.
11 straipsnis. Kalba, kuria
teikiama viešoji informacija
Viešoji informacija
rengiama ir teikiama bei platinama valstybine ar kuria kita kalba remiantis
Valstybinės kalbos įstatymo nuostatomis.
Viešosios informacijos
rengėjai privalo rūpintis kalbos kultūra.
III SKYRIUS
VALSTYBĖS
ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ
12 straipsnis. Valstybės ir
savivaldybių, valdžios ir valdymo
institucijų
pareigos saugant informacijos laisvę
Valstybės ir
savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijos privalo užtikrinti savo
veiklos viešumą kiekvienam Lietuvos Respublikos nuolatiniam gyventojui.
Visa mokesčių mokėtojų
lėšomis sukuriama oficiali informacija yra nemokama. Valstybės ir savivaldybių,
valdžios ir valdymo institucijos gali imti papildomą mokestį tik už paslaugas
ir patarnavimus, susijusius su informacijos asmeniui ar viešosios informacijos
rengėjui padauginimu ar kitokia asmeniui ar viešosios informacijos rengėjui
reikalinga paslauga.
Oficialios valstybės ir
savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijų bei kitų biudžetinių
organizacijų informacijos registravimo bei pateikimo žmonėms ar viešosios
informacijos rengėjams tvarką, vienodą visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje, nustato Vyriausybė. Jei valstybės ir savivaldybės, valdžios ir
valdymo institucijų bei biudžetinių organizacijų pareigūnai atsisako
pateikti oficialią informaciją arba pateikia neteisingą, tokie jų veiksmai
užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat jie gali
būti apskundžiami teismui.
Niekas negali būti
verčiamas platinti valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijų
bei kitų įstaigų informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
13 straipsnis. Lietuvos
Respublikos piliečių teisė gauti informaciją apie save
Valstybės valdžios ir
valdymo institucijos privalo Vyriausybės nustatyta tvarka teikti Lietuvos
Respublikos piliečiams šių įstaigų turimą informaciją apie juos. Už šių
pareigų nevykdymą oficialūs pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
14 straipsnis. Valstybės
atsakomybė apsaugant piliečių teisę vertinti
valstybės
institucijų ar pareigūnų darbą
Lietuvos Respublikos
nuolatiniai gyventojai turi teisę viešai kritikuoti valstybės įstaigų ar
pareigūnų darbą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Už šio
straipsnio pažeidimą baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.
15 straipsnis. Visuomenės
informavimo priemonių cenzūros draudimas
Visuomenės informavimo
priemonių cenzūra draudžiama. Cenzūra užtraukia atsakomybę įstatymų nustatyta
tvarka.
16 straipsnis.
Antimonopoliniai principai
Valstybė, jos
institucijos, valstybės ar ne valstybės įmonės, organizacijos ar asmenys negali
turėti viešosios informacijos monopolio nei jos rengimo, nei platinimo srityse.
Valstybė sudaro vienodas
ekonomines ir technines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir platintojų (išskyrus
smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos gamintojus) lygiateisei
konkurencijai. Valstybė prižiūri ir reguliuoja, kad nė vienas Lietuvos
Respublikos juridinis ar fizinis asmuo neužimtų monopolinės padėties viešosios
informacijos rengėjų ar platintojų arba kurios nors atskiros jų rūšies rinkoje.
Monopolinę padėtį
visuomenės informavimo rinkoje apibrėžia Konkurencijos įstatymas.
Valstybė rūpinasi investicijomis viešosios informacijos rengimo ir
platinimo srityje. Investavimo į visuomenės informavimo
rinką sąlygas nustato Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1308,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)
17 straipsnis. Valstybės
parama viešosios informacijos rengėjams ir platintojams
Valstybė
remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę, šviečiamąją veiklą pagal
pateiktas programas. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos
rengėjams, išskyrus lėšas jų leidžiamoms knygoms, kino ar kitai garso ir vaizdo
produkcijai, yra teikiama per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Į
Fondą lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės subsidijos ir
mokesčių lengvatos teikiamos be išankstinių sąlygų. Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondą įkuria kūrybinių sąjungų, viešosios informacijos
rengėjų, teisininkų ir mokslininkų sąjungų atstovų susirinkimas, kurį kviečia
Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Radijo ir televizijos
asociacija, Kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir
Lietuvos žurnalistų draugija. Kiekviena šių organizacijų deleguoja į
susirinkimą po du savo atstovus. Susirinkimas laikomas įvykusiu, jei jame
dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. Sprendimai priimami paprasta
balsų dauguma. Subsidijuojamus viešosios informacijos rengėjus nustato Spaudos,
radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba. Taryba pateikia ataskaitą Seimui
apie lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymą.
Valstybės finansinė
parama iš biudžeto knygų leidybai, kino ar kitai garso ir vaizdo produkcijai
yra teikiama ir per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją
pagal ekspertų komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, patvirtintus
projektus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-101,
97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
IV SKYRIUS
VIEŠOSIOS
INFORMACIJOS RENGĖJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR SAVIVALDA
18 straipsnis. Teisė rinkti
ir skelbti informaciją ir jos ribojimai
Kiekvienas žmogus turi
teisę:
1) rinkti informaciją ir
ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse;
2) nepasirašyti savo
parengto darbo, jeigu jo turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas;
3) užsirašinėti,
fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip
pat kitais būdais fiksuoti informaciją;
4) publikacijas ar laidas
skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.
Draudžiama:
1) filmuoti, fotografuoti ar
daryti garso ir vaizdo įrašus be asmens sutikimo jam priklausančioje valdoje;
2) filmuoti, fotografuoti ar
daryti garso ir vaizdo įrašus uždarų renginių metu be to renginio
organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;
3) filmuoti ir fotografuoti
asmenis reklamai visuomenės informavimo priemonėse be jų sutikimo;
4) filmuoti ir fotografuoti
asmenis su aiškiais fiziniais trūkumais be šių asmenų sutikimo.
Šie draudimai netaikomi,
kai fiksuojami nusikalstami veiksmai.
19 straipsnis. Žurnalisto
pareigos
Žurnalistas privalo:
1) teikti teisingas,
tikslias ir nešališkas žinias;
2) autorizuoti pirmą kartą
skelbiamą informaciją, jeigu to pageidauja informaciją pateikęs asmuo;
3) atsisakyti vykdyti
viešosios informacijos rengėjo vadovo pavedimą, jeigu pavedimas verstų pažeisti
įstatymą ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą;
4) laikytis žurnalistų
profesinės etikos, gerbti fizinių ir juridinių asmenų teises.
20 straipsnis. Paskelbtų
žinių paneigimas
Fiziniai asmenys turi
teisę reikalauti paneigti paskelbtas žinias, kurios neatitinka tikrovės ir
žemina jų garbę bei orumą. Juridiniai asmenys turi teisę reikalauti paneigti
viešosios informacijos rengėjo apie juos paskelbtas neatitinkančias tikrovės
žinias.
Reikalavime paneigti turi
būti tiksliai nurodyta, kokios paskelbtos žinios neatitinka tikrovės, kada ir
kur jos buvo paskelbtos, kokie paskelbtų žinių teiginiai žemina asmens garbę ir
orumą. Paneigimai, neatitinkantys šios nuostatos reikalavimo, taip pat tais
atvejais, kai reikalaujama paneigti paskelbtas žinias ne dėl jų esmės, o tik
dėl formos, skelbiami viešosios informacijos rengėjo nuožiūra.
Viešosios informacijos
rengėjas, gavęs pagrįstą reikalavimą paneigti neatitinkančias tikrovės ar
žeminančias garbę ir orumą žinias, privalo paskelbti paneigimą be komentarų,
adekvačioje vietoje artimiausiame savo spaudos leidinyje, televizijos ar radijo
laidoje. Vėlesnis paneigimas neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo
atsakomybės ir nėra prielaida bausmei sušvelninti.
21 straipsnis. Žalos
atlyginimas
Viešosios informacijos
rengėjas, paskelbęs be asmens sutikimo žinias apie jo privatų gyvenimą,
žeminančias jo garbę ir orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus
atvejus), taip pat paskelbęs žinomai tikrovės neatitinkančias žinias,
žeminančias asmens garbę ir orumą ir jų nepaneigęs, atlygina asmeniui padarytą
moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau moralinės žalos atlyginimo
dydis negali viršyti 10000 litų.
Viešosios informacijos
rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas paneigimas ir atsiprašymas
teikia pagrindą teismui mažinti moralinės žalos atlyginimą arba visiškai nuo jo
atleisti.
Viešosios informacijos
rengėjui, paskelbusiam be asmens sutikimo žinias, žeminančias jo garbę ir
orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus atvejus), apie jo privatų
gyvenimą, taip pat paskelbusiam žinomai tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias
asmens garbę ir orumą, ir jas šio įstatymo nustatyta tvarka paneigusiam
bei atsiprašiusiam, teismas gali priteisti atlyginti padarytą moralinę žalą,
tačiau šiuo atveju moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 1000 litų.
Materialinės žalos
atlyginimo dydį už paskelbtas tikrovės neatitinkančias žinias, padariusias
nuostolių juridiniams ar fiziniams asmenims, nustato teismas.
22 straipsnis. Atleidimas
nuo žalos atlyginimo
Viešosios informacijos
rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimą, jeigu jis
nurodė žinių šaltinį, o jos buvo:
1) pateiktos valstybės
valdžios institucijų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių bei
profsąjungų organizacijų, fizinių ar juridinių asmenų oficialiuose ar viešai
paskelbtuose dokumentuose;
2) viešai pasakytos
atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose, mitinguose bei
kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė kalbėjimo
esmės ir konkrečių faktų. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių
organizatoriams ir žinias paskelbusiems asmenims;
3) anksčiau paskelbtos
kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu šios žinios nebuvo
paneigtos jas paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;
4) paskelbtos tiesioginių
radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios informacijos
rengėjui;
5) paskelbtos specialioje
rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos rengėjas;
6) paskelbtos
neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, neanoniminiuose užsakomuosiuose
straipsniuose ar laidose;
7) paskelbus nuomonę,
komentarą, pastabas, susijusias su žinia, pateikta visuomenės informavimo
priemonėse.
Šiais atvejais atsako
tas, kas pirmas paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias. Viešosios
informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančias žinias ir gavęs
paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo visuomenės informavimo
priemonėje.
23 straipsnis. Žurnalistų ir
leidėjų etikos kodeksas
Profesinę
etiką visuomenės informavimo srityje reguliuoja Žurnalistų ir leidėjų etikos
kodeksas.
Žurnalistų ir leidėjų
etikos kodeksą tvirtina žurnalistų organizacijų atstovų susirinkimas, kurį
kviečia Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir
televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų
draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, Lietuvos radijas ir televizija.
24 straipsnis. Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija
Žurnalistų ir leidėjų
etikos taisyklių pažeidimus, padarytus informuojant visuomenę, nagrinėja
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.
Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisiją sudaro ir jos darbo tvarką nustato žurnalistų organizacijų
atstovų susirinkimas. Etikos komisijos nariai skiriami 2 metams.
Komisijos darbą organizuoja
komisijos pirmininkas, kurį komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.
Į Komisiją dėl Žurnalistų
ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimo gali kreiptis fiziniai ir juridiniai
asmenys.
Komisija, nagrinėdama
Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus, vadovaujasi Lietuvos
žurnalistų etikos kodeksu ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos
rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos”.
Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisijos sprendimai dėl profesinės etikos taisyklių pažeidimų turi būti
skelbiami leidiniuose, radijo ir televizijos laidose Komisijos nustatyta
tvarka.
Viešosios informacijos
rengėjai, nesutikdami su Komisijos išvadomis, gali kreiptis dėl jų į teismą,
tačiau negali nepaskelbti savo leidinyje ar laidose šios komisijos išvadų.
Fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami su Žurnalistų ir leidėjų etikos
komisijos sprendimu, gali kreiptis į teismą ir apskųsti jame šios komisijos
išvadas per 30 dienų nuo išvadų jiems pateikimo.
Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisija dirba pagal savo priimtą reglamentą, jos veikla finansuojama iš
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų.
25 straipsnis. Žurnalistų
etikos inspektorius
Žurnalistų etikos
inspektorius yra valstybės pareigūnas, kurį skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisijos teikimu. Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja fizinių
asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir
orumo, visuomenės informavimo veiklos subjektų profesines pretenzijas.
Žurnalistų etikos inspektorius
dirba pagal Seimo patvirtintą reglamentą, jo veikla finansuojama iš biudžeto.
Žurnalistų etikos inspektoriaus pareiginį atlyginimą nustato Vyriausybė.
Gautą skundą žurnalistų
etikos inspektorius privalo išnagrinėti per 30 dienų ir su savo išvada
supažindinti pareiškėjus bei viešosios informacijos rengėjus.
Pripažinęs, jog
pareiškėjo skundas yra pagrįstas, žurnalistų etikos inspektorius kreipiasi
į tikrovės neatitinkančias ir asmens garbę ir orumą žeidžiančias žinias
išplatinusį viešosios informacijos rengėją, siūlydamas paskelbti paneigimą.
Jei tai padaryti atsisakoma, žurnalistų etikos inspektorius skundą perduoda
nagrinėti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai ir dalyvauja jos posėdyje.
Žurnalistų etikos
inspektorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už savo darbą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-402, 97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)
Nr. VIII-614,
98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)
26 straipsnis. Radijo ir
televizijos licencijavimas
Lietuvos Respublikoje
įregistruotų radijo, televizijos stočių, kabelinės televizijos, radijo
veikla, išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, yra
licencijuojama. Terminuotas licencijas radijo bei televizijos stotims
transliuoti ir retransliuoti programas suteikia Radijo ir televizijos komisija
konkursų tvarka. Programos turinio, jos gamybos ir techninius reikalavimus,
licencijų skaičių, jų galiojimo trukmę, licencijų mokesčio dydį, kuris
pervedamas į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, bei kitas sąlygas
nustato Radijo ir televizijos komisija ne mažesne kaip dviejų trečdalių
komisijos narių balsų dauguma.
27 straipsnis. Radijo ir
televizijos komisijos veikla ir jos sudarymo principai
Radijo ir televizijos
komisija:
1) skelbia ir vykdo radijo
ir televizijos stočių bei kabelinių televizijų, radijų konkursus radijo ir
televizijos programų transliavimo ir retransliavimo licencijoms gauti,
pratęsia licencijų galiojimo laiką, skelbia ir vykdo valstybinėms įmonėms
priklausančių transliavimo įrengimų nuomos konkursus radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir retransliuoti, tvirtina konkursų sąlygas, priima
sprendimus dėl konkursų rezultatų. Pirmenybė teikiama stotims,
įsipareigojančioms rengti originalios kūrybos kultūrinio, informacinio,
šviečiamojo pobūdžio laidas arba tas programas, kurių numatomoje priėmimo
zonoje dar netransliuoja kitos stotys;
2) kontroliuoja, kaip
laikomasi konkursams pateiktų įsipareigojimų dėl programų struktūros ir turinio
bei kitų konkursų reikalavimų, o atradusi pažeidimų, kreipiasi į valstybės
institucijas arba teikia ieškinius teisme dėl pažeidimų pašalinimo, radijo ir
televizijos stočių veiklos sustabdymo ar nutraukimo;
3) teikia paraiškas Ryšių ir
informatikos ministerijai dėl radijo dažnių koordinavimo kiekvienai naujai
radijo ir televizijos stočiai projektuoti ir dažnių skyrimo licencijuotoms
radijo ir televizijos stotims;
4) tvirtina Radijo ir
televizijos komisijos nuostatus ir biudžetą, taip pat skiria administracijos
vadovą;
5) kaupia informaciją apie
radijo ir televizijos stotis, analizuoja jų veiklą, rengia metodinę informacinę
medžiagą.
Į Radijo ir televizijos
komisiją 3 narius skiria Seimas, po 1 narį - Lietuvos žurnalistų sąjunga,
Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų
sąjunga, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos
dailininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos teatro
sąjunga. Kiekvienas Radijo ir televizijos komisijos narys skiriamas 3 metams.
Jeigu komisijos narys dėl kokių nors priežasčių negali dalyvauti komisijos
darbe arba nelanko jos posėdžių daugiau kaip 3 mėnesius, jį paskyrusi
institucija turi pakeisti kitu.
Politinių partijų
nariai, išrinkti į Radijo ir televizijos komisiją, sustabdo savo narystę
partijoje iki savo kadencijos komisijoje pabaigos.
Radijo ir televizijos
komisija iš savo narių išrenka komisijos pirmininką, jis perrenkamas
kiekvienais metais. Komisija dirba pagal savo patvirtintą reglamentą. Komisijos
narys negali būti jos pirmininku daugiau nei vieną kadenciją iš eilės. Radijo
ir televizijos komisijos administracijos vadovu negali būti Radijo ir
televizijos komisijos narys.
Radijo ir televizijos
komisijos posėdžius šaukia komisijos pirmininkas savo sumanymu arba vieno
trečdalio komisijos narių teikimu, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Informacija apie numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama spaudoje ne
vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio.
Radijo ir televizijos
komisijos posėdžiai yra vieši. Posėdžiai laikomi įvykusiais, jei juose
dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių. Sprendimai priimami daugiau kaip
pusės posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų. Sprendimai dėl licencijų
išdavimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų priimami daugiau kaip dviejų
trečdalių visų komisijos narių balsų dauguma.
Radijo ir televizijos
komisijos sprendimai skelbiami viešai ir įsigalioja kitą dieną po jų
paskelbimo. Radijo ir televizijos komisijos sprendimai informacijos
visuomenei rengėjams ir platintojams yra privalomi. Visi Radijo ir televizijos
komisijos sprendimai gali būti apskųsti teisme per 30 dienų nuo jų įsigaliojimo
dienos.
Radijo ir televizijos
komisija turi juridinio asmens teises.
Radijo ir televizijos
komisija yra atskaitinga Seimui.
28 straipsnis. Radijo ir
televizijos komisijos veiklos finansavimas
Radijo ir televizijos
komisijos veiklai finansuoti radijo ir televizijos, kabelinės televizijos,
radijo stočių savininkai kas mėnesį privalo pervesti į Radijo ir televizijos
komisijos sąskaitą sumą, kurią nustato komisija, tačiau ši suma negali viršyti
1 procento įplaukų, gautų iš radijo ir televizijos stoties komercinės
veiklos. Iš radijo ir televizijos stočių savininkų, nepervedusių lėšų į
Radijo ir televizijos komisijos sąskaitą daugiau kaip 3 mėnesius, lėšos
išieškomos per teismą.
29 straipsnis.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Lietuvos nacionalinis radijas
ir televizija (toliau - LRT) - valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji
ne pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos įstatymą.
LRT
finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų iš valstybės
rinkliavos už LRT teikiamas visuomenei paslaugas, už radijo ir televizijos
laidų pardavimą, reklamą, leidybą, taip pat iš rėmimo, labdaros lėšų ir pajamų,
gautų iš komercinės ūkinės veiklos. Didėjant valstybės rinkliavos LRT
įplaukoms, atitinkamai mažinamas LRT finansavimas iš valstybės biudžeto.
LRT pajamas, reklamos laiką ir
jos transliavimo tvarką LRT programose nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos įstatymas.
Valstybės rinkliavos už LRT
teikiamas visuomenei paslaugas dydis nustatomas remiantis įstatymu.
Aukščiausioji LRT valdymo
institucija yra taryba, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma
šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.
Pirmajai tarybos, sudaromos šio įstatymo nustatyta tvarka, kadencijai 4 narius
šešeriems metams skiria Respublikos Prezidentas; 4 narius ketveriems metams
skiria Seimas (2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4
narius (po vieną) dvejiems metams deleguoja šios organizacijos: Lietuvos meno
kūrėjų asociacija, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos
vyskupų konferencija. Pasibaigus tarybos nario įgaliojimų laikui, jį paskyrusi
ar delegavusi institucija (organizacija) naują narį skiria šešeriems metams.
LRT tarybos sudėtį tvirtina Seimas.
LRT tarybos sudarymą
organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jis kviečia pirmąjį
tarybos posėdį, kuriame tarybos nariai iš savo tarpo paprasta visų tarybos
narių balsų dauguma trejiems metams išsirenka tarybos pirmininką. Tarybos
nutarimai priimami paprasta visų tarybos narių balsų dauguma.
Tarybos nario
įgaliojimai nutrūksta jam atsistatydinus arba jį atšaukus Lietuvos nacionalinio
radijo ir televizijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Taryba turi
teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu taryba atsistatydina,
tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai tarybai
susirinkus į pirmąjį posėdį.
Taryba formuoja LRT programų
valstybinę strategiją, tvirtina programų mastus ir struktūrą, konkursų LRT
laidoms rengti rezultatus; prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir
laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų; tvirtina metines
LRT direkcijos veiklos ataskaitas, LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų
vykdymo ataskaitas; viešo konkurso būdu penkeriems metams skiria LRT generalinį
direktorių, motyvuotu nutarimu jį atleidžia; generalinio direktoriaus teikimu
skiria ir atleidžia jo pavaduotojus; vykdo kitas Lietuvos nacionalinio radijo
ir televizijos įstatymo jai numatytas funkcijas.
Minimalius
LRT transliavimo mastus nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos
įstatymas.
LRT taryba LRT ūkinės ir
finansinės veiklos klausimams svarstyti steigia ekspertų administracinę
komisiją. Ši komisija sudaroma ketveriems metams ir veikia pagal tarybos
patvirtintus nuostatus.
LRT taryba kasmet spaudoje
paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o tarybos pirmininkas kartą per metus už
LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje.
Lėšos LRT už
programų siuntimą skiriamos iš valstybės biudžeto, o jų suma nurodoma atskiroje
valstybės biudžeto įstatymo eilutėje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
Nr.
VIII-427, 97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)
Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-829
(00.04.12)
V SKYRIUS
VIEŠOSIOS
INFORMACIJOS PLATINIMO TVARKA IR JOS RENGĖJŲ REGISTRAVIMAS
30 straipsnis. Viešosios
informacijos rengėjų ir platintojų savininkai
Viešosios informacijos
rengėjo arba platintojo savininkas gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis
ar Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo.
Respublikos Prezidentas,
Seimo, Vyriausybės nariai, valstybės institucijų vadovai privalo paskelbti
spaudoje apie viešosios informacijos rengėjus ar platintojus, kurių
savininkas, bendraturtis ar akcininkas jis yra.
Viešosios informacijos
rengėju arba platintoju negali būti asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu tai
uždrausta.
Viešosios informacijos
rengėjo ar platintojo savininkas gali bet kada nutraukti ar reorganizuoti
savo veiklą arba perleisti rengėją ar platintoją kitam Lietuvos Respublikos
piliečiui ar juridiniam asmeniui.
Radijo ar televizijos
stoties savininku negali būti politinė partija ar politinė organizacija.
Valstybė (išskyrus
mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali būti viešosios
informacijos rengėjo savininkais, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Valstybė
(išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali turėti
viešosios informacijos rengėjų akcijų, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-1507,
96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
31 straipsnis. Viešosios
informacijos rengėjų registravimas
Viešosios informacijos
rengėjai ir platintojai registruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestre
įstatymų nustatyta tvarka be išankstinio kokio nors valstybės valdžios ar
valdymo institucijos leidimo.
Periodinių leidinių
pavadinimai gali būti registruojami kaip prekių ženklai Prekių ir paslaugų
ženklų įstatymo nustatyta tvarka.
32 straipsnis. Informacijos
platinimas ir jos ribojimas
Informaciją visuomenei
platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas fizinis ar juridinis
asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju arba jo leidimu.
Užsienyje parengtas
visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti, jeigu jų turinys
neprieštarauja šio įstatymo 8 straipsniui.
Kiekviename leidinyje
turi būti nurodyti Valstybinio standarto nustatyti leidybiniai duomenys ir
tarptautinis standartinis dokumento numeris (ISBN, ISSN, ISMN).
Vyriausybė, saugodama
visuomenės informavimo laisvę ir visuomenės interesus, nustato periodinių
leidinių (privalomų egzempliorių), kuriuos viešosios informacijos rengėjai
privalo nemokamai siųsti bibliotekoms, skaičių.
Erotinio ir smurtinio
pobūdžio spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų
platinimo tvarką nustato Vyriausybė. Spaudos leidinių, kino ir videofilmų,
radijo ir televizijos programų priskyrimą pornografinio, erotinio ir
smurtinio pobūdžio visuomenės informavimo priemonių kategorijai nustato
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija dalyvaujant Kultūros, Sveikatos
apsaugos ir Teisingumo ministerijų ekspertams.
33 straipsnis. Veiklos
nutraukimas arba sustabdymas
Viešosios informacijos
rengėjo arba platintojo veiklą gali nutraukti arba sustabdyti viešosios
informacijos rengėjo ar platintojo savininkas savo iniciatyva arba teismas,
jeigu viešosios informacijos rengėjas ar platintojas pažeidžia šio įstatymo 8
straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus.
Konkretų viešosios
informacijos rengėjo veiklos sustabdymo laiką nustato teismas. Šis laikas
negali būti ilgesnis kaip 30 dienų, o žurnalams - 3 mėnesiai.
Viešosios informacijos
rengėjo veikla nutraukiama tuo atveju, jeigu per metus teismas jau buvo sustabdęs
jo veiklą ne mažiau kaip tris kartus.
34 straipsnis. Paskelbtos
informacijos saugojimas
Viešosios informacijos
rengėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių 1 metus, o garso
ir vaizdo produkciją - 3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija buvo
išplatinta.
35 straipsnis. Akreditavimas
Viešosios informacijos
rengėjas turi teisę šalių susitarimu akredituoti savo žurnalistus prie
valstybės institucijų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių
organizacijų, taip pat kitų institucijų.
Žurnalistas dalyvauja jį
akreditavusios organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, aprūpinamas
stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio
susitarimu numatytomis sąlygomis.
Kitų valstybių žurnalistai,
akredituoti Užsienio reikalų ministerijoje, įgyja vienodas su Lietuvos
žurnalistais teises rinkti ir skelbti informaciją.
36 straipsnis. Kabelinė
televizija ir kabelinis radijas
Kabelinė televizija,
kabelinis radijas privalo retransliuoti visas Lietuvos Respublikos
televizijos, radijo stočių programas, kurių patikimo priėmimo zonoje yra
kabelinės televizijos, radijo tinklo priėmimo stotis.
Kabelinės televizijos,
radijo stotys retransliuoja kitų televizijos, radijo stočių programas pagal
sutartis su stotimis, kurių programas retransliuoja.
Kabelinės televizijos,
radijo stotys savo originalias laidas gali įterpti į retransliuojamų
televizijos, radijo stočių programas ar kitaip keisti retransliuojamą programą
tik pagal sutartis su retransliuojamų televizijos, radijo programų rengėjais.
37 straipsnis. Transliavimo
kokybė
Radijo dažnių
aparatūros, skirtos radijo ar televizijos laidoms transliuoti eteriu ar
kabelinėmis priemonėmis, kokybės priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta
tvarka.
Radijo ir televizijos
programų transliavimo įmonės turi garantuoti transliavimo kokybę pagal Lietuvos
Respublikos standartus.
Radijo, televizijos
stoties programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas šios
stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas. Jeigu radijo,
televizijos stoties programa yra trumpesnė nei 1 valanda, programos
pavadinimas turi būti skelbiamas programos pabaigoje.
38 straipsnis. Reklama ir
rėmimas
Reklamos skelbimo
tvarką visuomenės informavimo priemonėse nustato Lietuvos Respublikos
įstatymai.
Jeigu laida ar laidų
serija yra visiškai ar iš dalies remiama, tai turi būti paskelbta laidos
pradžioje arba pabaigoje. Šis skelbimas negali skatinti parduoti, pirkti, nuomoti
ar siūlyti paslaugas, daryti reklaminio pobūdžio atsiliepimus.
Rėmėjas negali daryti
įtakos skelbiamos informacijos turiniui.
39 straipsnis. Viešosios
informacijos rengėjų savininkų ir
bendraturčių
pajamų deklaravimas ir ryšių su ūkiniais
subjektais
bei valdžios ir valdymo institucijomis viešumas
Viešosios informacijos
rengėjų savininkai ir bendraturčiai deklaruoja savo pajamas ir turtą
įstatymų nustatyta tvarka. Viešosios informacijos rengėjų savininkai ir
bendraturčiai viešai skelbia apie savo ekonominius ir finansinius ryšius su
ūkiniais subjektais, finansų kredito įstaigomis, komerciniais bankais, apie
savo giminystės ryšius su valstybės institucijų pareigūnais Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisijos nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS