Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1996

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1996, Nr. 71-1706

Nauja

įstatymo redakcija skelbta: Žin., 2000, Nr. 75-2272

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO

ĮSTATYMAS

1996 m. liepos 2

d. Nr. I-1418

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2000 m. spalio 1 d.:

Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2272 (2000 09 07)

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką,

viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų, žurnalistų bei jų

veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

– asmuo, kuris pagal sutartį su transliuotoju ar operatoriumi priima

televizijos ir (ar) radijo programas (toliau – programos).

televizija, radijas – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas

antžemine televizijos, radijo stotimi ar jų tinklu.

televizijos, radijo tinklas – telekomunikacijų tinklas, kurį sudaro daugiau

negu viena antžeminė televizijos, radijo stotis ir kuris yra skirtas tai pačiai

programai transliuoti ir (ar) retransliuoti ar siųsti.

– fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens teisių neturinčios

įmonės.

sveikatos informacija – Sveikatos sistemos įstatymo nustatyta informacija

apie žmogaus sveikatą.

politika – audiovizualinio sektoriaus valstybinio valdymo principų

ir plėtros krypčių nustatymas ir įgyvendinimas, Lietuvos Respublikos įstatymų

ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių audiovizualinio sektoriaus veiklą,

derinimas su tarptautiniais reikalavimais plėtojant Lietuvos audiovizualinę

rinką.

priėmimo tinklas – vietinis telekomunikacijų tinklas,

naudojamas antžeminės televizijos ir radijo stočių transliuojamoms programoms

priimti, taip pat perduoti skirstymo linijomis į galinius įrenginius.

– tyčia paskleista melaginga informacija.

įrenginiai – televizoriai, radijo imtuvai, kiti transliuojamų programų ir

kitokio pobūdžio transliuojamos informacijos priėmimo įrenginiai.

vaizdo kūriniai – kinematografiniai kūriniai ar kiti kinematografinėmis

priemonėmis išreikšti kūriniai, sudaryti iš tarpusavyje susijusių vaizdų,

perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, ir įrašyti (užfiksuoti)

materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.

televizija, laidinis radijas – programų transliavimas ir (ar)

retransliavimas kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklu.

televizijos ir MDTV operatorius – asmuo, naudojantis savo arba kito

asmens kabelinės televizijos ar MDTV telekomunikacijų tinklą (toliau –

operatorius).

televizijos, laidinio radijo tinklas – telekomunikacijų tinklas, skirtas programoms transliuoti,

retransliuoti, priimti, pakeisti jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių

virpesių parametrams ir perduoti jas kabelinėmis, laidinėmis skirstymo linijomis į galinius abonentų įrenginius.

– vientisa programos dalis, paprastai turinti pavadinimą, transliavimo

laiką, autorius ir vedėjus.

televizija (toliau – MDTV) – programų

transliavimas ir (ar) retransliavimas MDTV tinklu.

17.

Mikrobangės daugiakanalės televizijos tinklas (toliau – MDTV

tinklas) – telekomunikacijų tinklas, naudojamas programoms transliuoti,

retransliuoti, priimti, pakeisti jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių

virpesių parametrams ir perduoti jas antžeminiais mikrobangiais siųstuvais bei

tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius abonentų įrenginius.

kūrėjai – neturintys transliuotojo akcijų, dalių ar pajų, nesantys

transliuotojo valdymo organų nariais, su transliuotoju darbo, tarnybos

santykiais ar jungtine veikla nesusiję asmenys, kuriantys garso ir vaizdo

kūrinius ir laisvai juos parduodantys ar kitaip perleidžiantys.

– visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos

apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis

faktais ir būti reiškiama etiškai.

valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – su valstybės

ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veikla susiję rašytiniai,

grafiniai, garsiniai, regimieji, kompiuterinės informacijos ar kitokie

dokumentai, kurie yra įtraukti į šių įstaigų dokumentų apskaitą ir yra jų

sukurti arba gauti.

informacija – informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo

sveikatą, kita žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu

neskelbtina informacija.

– transliuotojo pateikiama laidų visuma.

televizijos stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo, televizijos

siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas

programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti.

už mokestį ar kitą panašų atlygį viešosios informacijos rengėjų ir (ar)

platintojų skleidžiama informacija, kurią asmuo, susijęs su komercine, ūkine ar

profesine veikla, jiems užsako savireklamos tikslu ar siekdamas paskatinti

pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą,

turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą; paslėpta reklama –

informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo įmonės vardą ar veiklą,

prekės, paslaugos ženklą, reklamos tikslu viešosios informacijos rengėjo ir

(ar) platintojo sąmoningai pateikiama tokia forma, kad šios informacijos

vartotojai gali nesuvokti, jog tai reklama.

25.

Retransliavimas – visuomenei transliuojamų programų ar jų dalių

priėmimas iš transliuotojų ir nepakeistų perdavimas tuo pačiu metu.

finansinė ar kitokia materialinė pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis

remiamo viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikloje, teikia

viešosios informacijos rengėjui ir (ar) platintojui, siekdamas pagarsinti savo

vardą, prekės ženklą, įvaizdį, veiklą ar jos produktus.

– su programų transliavimu ir (ar) retransliavimu susijusi telekomunikacijų

veiklos sritis, apimanti programos elektromagnetinių signalų perdavimą

telekomunikacijų tinklais į galinius įrenginius.

28.

Telekomunikacijų tinklas – informacijos perdavimo sistema ir (ar)

komutavimo bei kiti įrenginiai, skirti perduoti signalą laidinėmis, radijo,

optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis sistemomis, įskaitant kabelinės

televizijos, MDTV ir bendrąjį televizijos priėmimo tinklus.

– už tam tikrą atlygį per televiziją transliuojami reklamos užsakovo

tiesioginiai siūlymai pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, tarp jų ir

siūlymai įsigyti nekilnojamojo turto, turtinių teisių ir įsipareigojimų.

– ne trumpiau kaip 15 minučių trunkanti teleparduotuvės skelbimams skirta

nepertraukiama televizijos laida, transliuojama televizijos kanalais, kurie

nėra skirti išimtinai teleparduotuvei.

– programų rengimas ir jų pirminis perdavimas visuomenei telekomunikacijų

tinklais.

32.

Transliavimo ir (ar) retransliavimo licencija – Lietuvos radijo ir

televizijos komisijos išduotas rašytinis dokumentas, suteikiantis jį turinčiam

asmeniui teisę verstis programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla

nustatytoje teritorijoje su teise naudoti licencijoje nurodytą Ryšių

reguliavimo tarnybos skirtą kanalą (radijo dažnį) arba naudotis trečiosios

šalies teikiama siuntimo paslauga šiai šaliai Ryšio reguliavimo tarnybos skirtu

dažniu ir nustatantis tokio transliavimo ir (ar) retransliavimo sąlygas.

– transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją turintis arba įstatymų

numatytais atvejais jos neturintis asmuo, kuris prisiima redakcinę atsakomybę

už transliuojamas programas, pats jas rengia ir transliuoja arba leidžia jas

nepakeistas retransliuoti ar siųsti kitam asmeniui; nacionalinio masto

transliuotojas – transliuotojas, kurio transliuojamos programos yra

priimamos teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų; regioninio

masto transliuotojas – transliuotojas, kurio transliuojamos programos yra

priimamos teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu vieno rajono ar miesto

gyventojai; vietinis transliuotojas – transliuotojas, kurio vienu

siųstuvu transliuojamos programos yra skirtos tik vietos žiūrovams ir (ar)

klausytojams, ir nėra nacionalinio tinklo dalis.

informacija – informacija, skirta viešai platinti ar kitaip viešai

prieinama.

informacijos rengėjas – leidykla, transliuotojas, kino, garso ar

vaizdo studija, informacijos agentūra, redakcija ar kitas asmuo, rengiantis

viešąją informaciją.

informacijos platintojas – asmuo, parduodantis, siunčiantis ar

kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei.

informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkas – asmuo, nuosavybės

teise vienas arba su kitais asmenimis valdantis viešosios informacijos rengėją

ir (ar) platintoją.

informavimas – veikla, kuria visiems teikiama viešoji informacija.

informavimo priemonės – knygos, laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ar kiti

leidiniai, televizijos, radijo programos, kino ar kita garso ir vaizdo studijų

produkcija ir kitos priemonės, kuriomis platinama informacija. Visuomenės

informavimo priemonėms pagal šį įstatymą nepriskiriami techniniai ir

tarnybiniai dokumentai, taip pat vertybiniai popieriai.

– visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti

duomenys.

– asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos

rengėjui savo iniciatyva ar pagal sutartį su rengėju arba jo pavedimu ir (ar)

yra žurnalistų profesinio susivienijimo narys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

3 straipsnis.

Pagrindiniai visuomenės informavimo principai

Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos

Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė.

informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi

Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis,

humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio,

kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės

etikos normų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina

visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę,

ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.

informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai,

tiksliai ir nešališkai.

informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų

ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini

Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai,

konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti,

siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos

atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų

gyvenimą, orumą ir teises.

informacijos laisvės pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytų naudojimosi

informacijos laisve apribojimų pažeidimus atsakoma šio ir kitų įstatymų

nustatyta tvarka.

II

SKYRIUS

INFORMACIJOS

LAISVĖ IR JOS APSAUGA

4 straipsnis.

Informacijos laisvė

laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Ši teisė apima laisvę laikytis

savo nuomonės, taip pat įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka rinkti, gauti

ir skleisti informaciją bei idėjas.

Respublikoje laiduojamas laisvas televizijos programų, kurios transliuojamos

laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų reikalavimų,

priėmimas ir retransliavimas iš valstybių Europos Sąjungos narių ir kitų

Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos

šalių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

5 straipsnis.

Teisė rinkti ir skelbti informaciją

asmuo turi teisę:

1) rinkti

informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse;

2) neleisti skelbti savo parengtos informacijos,

jeigu jos turinys redakcinio rengimo metu

buvo iškreiptas;

3) užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis

garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti

informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus;

4) publikacijas

ar laidas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.

nustatytus atvejus, platinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų,

kitų biudžetinių įstaigų informaciją.

6

straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

bei įstaigų

ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją

informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos

turi apie jį patį.

įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą.

įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš

valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka

teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus

įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.

informacijos rengėjams ir (ar) platintojams pateikiama ne vėliau kaip per vieną

darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, –

ne vėliau kaip per savaitę.

įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos

rengėjui, turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu informuoti rengėją apie

atsisakymo suteikti informaciją priežastis.

savivaldybių institucijų bei įstaigų viešoji informacija yra nemokama. Šios

įstaigos gali imti mokestį tik už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su

teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu

(kopijavimu). Šis mokestis negali būti

didesnis už realias informacijos pateikimo sąnaudas.

partijos, profesinės sąjungos, politinės visuomeninės ir kitos organizacijos

teikia viešosios informacijos rengėjams ir kitiems asmenims viešąją informaciją apie savo veiklą šių įstaigų, įmonių ar

organizacijų įstatų (nuostatų) nustatyta tvarka.

6 straipsnis. Teisė gauti

informaciją

Lietuvos Respublikoje turi teisę susipažinti su visais valstybės ar

savivaldybių valdžios ir valdymo  institucijų  bei  kitų biudžetinių

organizacijų oficialiais dokumentais, išskyrus tuos, kurie įslaptinami įstatymų

nustatyta tvarka.

atsisakydami teikti informaciją viešosios informacijos rengėjui (jo atstovui),

ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša jam raštu, nurodydami

atsisakymo priežastį.

atsakomybę  už  nepagrįstą atsisakymą teikti informaciją arba neteisingos informacijos

teikimą nustato įstatymai.

politinės ir  visuomeninės, profsąjungų bei kitos organizacijos savo įstatų

nustatyta tvarka teikia žmonėms ir viešosios informacijos rengėjams oficialią

informaciją apie jų atstovaujamų  organizacijų veiklą,  išskyrus  tai, kas

neskelbtina  pagal  Lietuvos Respublikos įstatymus.

7 straipsnis.

Redagavimo laisvė

draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, platintojui, jų

savininkui ar žurnalistui, verčiant juos

neteisingai pateikti visuomenės informavimo priemonėse informaciją apie įvykius

ar faktus.

viešosios informacijos rengėjo, savininko ar jų paskirto atsakingo asmens

pavedimą, susijusį su viešosios informacijos

rengimu ir (ar) platinimu, jeigu pavedimas verčia jį pažeisti įstatymus ar

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.

pažeidžiančius šio straipsnio nuostatas, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

8 straipsnis.

Informacijos šaltinio paslaptis

Viešosios

informacijos rengėjas, platintojas, viešosios informacijos rengėjo ir (ar)

platintojo savininkas, žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio

paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio.

9

straipsnis. Teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei

įstaigų,

pareigūnų

veiklą

Kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti

valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą.

Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti

už kritiką.

9 straipsnis. Teisė ginti

informacijos laisvę

Kiekvienas

Lietuvos Respublikos pilietis turi  teisę apskųsti teismui valdžios ir valdymo

institucijų bei kitų organizacijų sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie

pažeidžia ar siaurina informacijos laisvę.

10 straipsnis.

Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus

įstaigoms, viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklą

reglamentuojančioms institucijoms draudžiama

savo teisės aktais apriboti įstatymų apibrėžtą informacijos laisvę.

informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie

veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse

skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo.

11 straipsnis.

Teisė ginti informavimo laisvę

asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei

įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja

asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.

rengėją, platintoją, jų savininką ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu

ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai.

12 straipsnis.

Žurnalistų akreditavimas

platintojas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų,

politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, taip pat kitų

institucijų šalių susitarimu.

gali dalyvauti jį akreditavusios institucijos ar organizacijos posėdžiuose,

kituose renginiuose, jis yra aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais

dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.

žurnalistai turi vienodas su Lietuvos žurnalistais teises rinkti ir skelbti

informaciją.

III

SKYRIUS

ASMENS,

VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS INTERESŲ APSAUGA

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO SRITYJE

13 straipsnis.

Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga

garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama:

1) be asmens

sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus jam priklausančioje

valdoje;

2) filmuoti,

fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be

organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;

3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo

atvaizdus reklamai visuomenės informavimo

priemonėse be šio žmogaus sutikimo.

netaikomi renkant informaciją, jei yra pagrindas manyti, kad fiksuojami teisės

pažeidimai.

pažeidimą renkant ir skelbiant viešąją informaciją

atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

14 straipsnis.

Privataus gyvenimo apsauga

platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į tai, kad

būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas.

apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje

nurodytus atvejus, tik to žmogaus sutikimu ir jeigu informacijos paskelbimas

nedaro jam žalos.

apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais,

kai informacijos paskelbimas nedaro žalos asmeniui arba kai informacija padeda

atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikaltimus, taip pat kai informacija yra

pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese. Be to, informacija apie

viešojo asmens (valstybės politikų, valstybės tarnautojų, politinių partijų ir

visuomeninių organizacijų vadovų bei kitų visuomeninėje ir politinėje veikloje

dalyvaujančių asmenų) privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo,

jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio

asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

visuomenės informavimo priemonėse atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta

tvarka.

15 straipsnis.

Atsakymo teisė

Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę

ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės

neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas

juridinis asmuo, kurio teisėtiems interesams, ypač reputacijai, pakenkė

tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka

informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią

informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad

viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją šio įstatymo 45 straipsnyje

nustatyta tvarka.

16 straipsnis.

Teisė gauti atlyginimą už padarytą moralinę ir materialinę žalą

žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie jį, turi teisę pagal įstatymus gauti atlyginimą už

padarytą moralinę žalą šio įstatymo 54 straipsnio nustatyta tvarka.

interesams, ypač reputacijai, pakenkė paskelbta tikrovės neatitinkanti

informacija, turi teisę įstatymų nustatyta

tvarka gauti atlyginimą už patirtą žalą.

17

straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas

nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi

visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos

nepriklausomų nuomonių.

2.

Skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, turi būti nurodoma, kiek šie

tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant tyrimų imtį ir galimą paklaidą).

17 straipsnis. Valstybės

parama viešosios informacijos rengėjams ir platintojams

remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę, šviečiamąją veiklą pagal

pateiktas programas. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos

rengėjams, išskyrus lėšas jų leidžiamoms knygoms, kino ar kitai garso ir vaizdo

produkcijai, yra teikiama per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Į

Fondą lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės subsidijos ir

mokesčių lengvatos teikiamos be išankstinių sąlygų. Spaudos, radijo ir

televizijos rėmimo fondą įkuria kūrybinių sąjungų, viešosios informacijos

rengėjų, teisininkų ir mokslininkų sąjungų atstovų susirinkimas, kurį kviečia

Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Radijo ir televizijos

asociacija, Kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir

Lietuvos žurnalistų draugija. Kiekviena šių organizacijų deleguoja į

susirinkimą po du savo atstovus. Susirinkimas laikomas įvykusiu, jei jame

dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. Sprendimai priimami paprasta

balsų dauguma. Subsidijuojamus viešosios informacijos rengėjus nustato Spaudos,

radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba. Taryba pateikia ataskaitą Seimui

apie lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymą.

parama iš biudžeto knygų leidybai, kino ar kitai garso ir vaizdo produkcijai

yra teikiama ir per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją

pagal ekspertų komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, patvirtintus

projektus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-101,

97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)

IV SKYRIUS

VIEŠOSIOS

INFORMACIJOS RENGĖJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR SAVIVALDA

18 straipsnis. Nepilnamečių

apsauga

reikalauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų ir kiti

įstatymai, Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencija bei Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutartys, nuo jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi kenkiančios viešosios informacijos, ypač

susijusios su pornografija ir (ar) savitiksliu smurto vaizdavimu.

informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar

doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos

visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje

numatytas įstatymas.

3.

Draudžiamos programos ar laidos, kurios gali rimtai pakenkti nepilnamečių

fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, ypač susijusios su pornografija

ir (ar) savitiksliu smurto vaizdavimu.

taikoma ir kitoms programoms ar laidoms, kurios galėtų pakenkti nepilnamečių

fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, išskyrus tuos atvejus, kai parenkant transliavimo laiką arba naudojant techninės

priemones užtikrinama, kad šių transliacijų priėmimo zonoje nepilnamečiai tokių

programų ar laidų neklausytų ir nežiūrėtų.

laidos transliuojamos tik nuo 23 iki 6 valandos.

pažeidžiantį šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, atsakoma šio ir kitų

įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

19 straipsnis.

Neteikiama informacija

institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos

neteikia viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams, kitiems

asmenims informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė,

komercinė ar banko paslaptis arba yra privati informacija.

kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės

saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, pažeistų

valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas

užkirstų kelią sunkiems teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių

sveikatai apsaugoti.

atsisakymą suteikti prašomą informaciją įstatymų nustatyta tvarka pranešama

asmeniui raštu, nurodant informacijos nesuteikimo priežastis.

20 straipsnis.

Neskelbtina informacija

informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:

1) raginama

prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;

2) skatinama

kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenumą, jos teritorijos vientisumą;

3) kurstomas

karas, taip pat tautinė, rasinė, religinė, socialinė bei lyčių neapykanta;

4) platinama, propaguojama ar

reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos

seksualinės paslaugos, seksualiniai iškrypimai;

5) propaguojamos

ir (ar) reklamuojamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos.

dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo

garbę ir orumą.

skleisti informacijos, pažeidžiančios nekaltumo prezumpciją bei kliudančios

teisminės valdžios nešališkumui. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka

teismas gali apriboti vertinimų bei komentarų, susijusių su teisme dar

neišnagrinėta byla bei galinčių turėti įtakos teismo nešališkumui ir

nepriklausomumui, skleidimą visuomenės informavimo priemonėse.

straipsnyje numatytų draudimų pažeidimus atsakoma šio ir kitų įstatymų

nustatyta tvarka.

leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų ir kitos viešosios

informacijos, priskirtos erotinei, smurtinei ar kitai ribojamai viešajai

informacijai, platinimo tvarką nustato Vyriausybė.

21 straipsnis.

Pareiga skelbti oficialius valstybės pranešimus

avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosios

informacijos rengėjai ir platintojai turi Vyriausybės nustatytais atvejais ir

tvarka nemokamai ir operatyviai skelbti oficialius valstybės pranešimus.

padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir

platintojų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių bei

visuomenės interesų apsaugai.

skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais oficialius valstybės

pranešimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

22 straipsnis.

Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga

Literatūros, mokslo, meno bei kitus

kūrinius viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir žurnalistai naudoja

vadovaudamiesi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu bei kitais

įstatymais ir teisės aktais.

IV

SKYRIUS

VIEŠOSIOS

INFORMACIJOS RENGIMAS IR PLATINIMAS

Pirmasis skirsnis

Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei jų

savininkų

teisinis statusas ir veiklos sąlygos

23 straipsnis.

Viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir jų savininkai

informacijos rengėjų, platintojų ir jų savininkų santykius reglamentuoja šis ir

kiti įstatymai, norminiai teisės aktai ir šalių susitarimai.

Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai asmenys bei visų rūšių

įmonės ir organizacijos, įstatymų nustatyta

tvarka įsteigusios įmonę ar savo įmonės padalinį Lietuvos Respublikoje,

išskyrus šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse ir kitų įstatymų nurodytus asmenis.

3.

Viešosios informacijos rengėjo ar platintojo savininkas gali įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka nutraukti ar reorganizuoti viešosios

informacijos rengimo ir (ar) platinimo veiklą arba perleisti rengėją ar

platintoją kitiems šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims. Parduodant ar

kitaip perleidžiant ne mažiau kaip 10 procentų transliuotojo ar operatoriaus

akcijų, būtina apie akcijų pardavimą ar perleidimą informuoti Lietuvos radijo

ir televizijos komisiją. Jei pardavus ar kitaip perleidus transliuotojo ar

operatoriaus akcijas, keičiasi kontrolinio akcijų paketo savininkas

(savininkai), parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas privaloma gauti

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos rašytinį sutikimą dėl minėtų akcijų

pardavimo ar kitokio perleidimo. Šis reikalavimas taikomas ir tais atvejais,

kai pardavus ar kitaip perleidus transliuotojo ar operatoriaus turtą ar turto

dalį (jei turtas yra neakcionuotas), transliuotojo ar operatoriaus kontrolė

pereina kitam asmeniui.

4.

Viešosios informacijos rengėju arba platintoju negali būti asmuo, kuriam teismo

nuosprendžiu tai uždrausta.

5.

Transliuotojo ir operatoriaus savininkas negali būti politinė partija ar

politinė organizacija.

6.

Valstybės institucijos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės,

bankai negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų savininkais, bet

gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, skirtus visuomenei

informuoti apie savo veiklą. Valstybė ar valstybės institucijos (išskyrus

mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali turėti viešosios

informacijos rengėjų akcijų, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

7.

Kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo savininkas turi paskirti

asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už

visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir

savininkas yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo viešosios informavimo

priemonės turinį.

8.

Viešosios informacijos rengėjas ar jo savininkas privalo parengti ir

patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, kuriose turi būti nustatyti viešosios

informacijos rengėjų ir samdomų darbuotojų tarnybiniai santykiai, pareigos,

atsakomybė, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo laisvės varžymo.

24

straipsnis.

Duomenys apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus ir jų

savininkus

informacijos rengėjai ir (ar) platintojai, išskyrus Lietuvos radijo ir

televizijos komisijos licenciją turinčius transliuotojus bei Lietuvos

nacionalinį radiją ir televiziją, privalo kasmet iki kovo 30 dienos Vyriausybės

įgaliotai institucijai visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės

įgaliota institucija) šios institucijos nustatyta tvarka pateikti duomenis apie

įmonės akcininkus ar dalininkus, kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne

mažiau kaip 10 procentų visų akcijų ar turto (jeigu turtas yra neakcionuotas).

Juose turi būti nurodyta tokių akcininkų ar dalininkų vardai ir pavardės

(pavadinimai), asmens kodas (registracijos numeris), turimo turto dalis ar

akcijų skaičius bei balsų dalis procentais. Viešosios informacijos rengėjai ir

platintojai turi Vyriausybės įgaliotai institucijai kasmet iki kovo 30

dienos pateikti šios institucijos nustatyta tvarka informaciją apie savo

valdymo organus ir vadovaujančius asmenis bei informaciją apie turtinius

santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią juos su kitais viešosios

informacijos rengėjais ir (ar) platintojais ir (ar) jų savininkais. Vyriausybės

įgaliota institucija privalo savo nustatyta tvarka iki tų metų gegužės 15

dienos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbti viešosios

informacijos rengėjų ir platintojų pateiktus duomenis.

valstybės tarnautojai, kitų valstybės institucijų vadovai privalo

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbti „Valstybės žinių“

priede „Informaciniai pranešimai“, kokių viešosios informacijos rengėjų ir (ar)

platintojų savininkai, bendraturčiai ar akcininkai jie yra.

privalo savo visuomenės informavimo priemonėje paskelbti apie gautą paramą, jeigu

ji viršija vienos minimalios algos dydį, nurodydami, kokio dydžio ir iš

ko gauta parama.

straipsnyje nurodytos informacijos nepaskelbimą skiriamos baudos

įstatymų nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Žurnalistų ir

leidėjų etikos komisija

etikos taisyklių pažeidimus, padarytus informuojant visuomenę, nagrinėja

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.

etikos komisiją sudaro ir jos darbo  tvarką  nustato  žurnalistų  organizacijų

atstovų susirinkimas. Etikos komisijos nariai skiriami 2 metams.

komisijos pirmininkas, kurį komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.

ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimo gali kreiptis fiziniai ir juridiniai

asmenys.

Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus, vadovaujasi Lietuvos

žurnalistų etikos kodeksu  ir  Europos  Tarybos  Parlamentinės  Asamblėjos

rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos”.

etikos komisijos sprendimai dėl profesinės etikos taisyklių pažeidimų turi būti

skelbiami leidiniuose, radijo ir televizijos laidose Komisijos nustatyta

tvarka.

rengėjai, nesutikdami  su Komisijos išvadomis, gali kreiptis dėl jų į teismą,

tačiau negali nepaskelbti savo leidinyje ar laidose šios komisijos išvadų.

Fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami  su Žurnalistų  ir leidėjų etikos

komisijos sprendimu,  gali kreiptis į teismą ir apskųsti jame šios komisijos

išvadas per 30 dienų nuo išvadų jiems pateikimo.

etikos komisija dirba pagal savo priimtą reglamentą, jos veikla finansuojama iš

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų.

25 straipsnis.

Viešosios informacijos rengėjų ir platintojų registravimas

Viešosios

informacijos rengėjai ir platintojai registruojami įstatymų nustatyta tvarka

Lietuvos Respublikos įmonių rejestre.

26 straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai

priklausantys transliuotojai

1.

Transliuotojas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai

tais atvejais, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1)

pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje ir jo redakciniai sprendimai dėl

transliuojamų programų priimami Lietuvoje;

2)

pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, o redakciniai sprendimai dėl

transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje Europos Sąjungos

narėje, bet didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi

transliavimo veikla, dirba Lietuvoje;

3)

pagrindinė transliuotojo buveinė yra kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje,

bet redakciniai sprendimai priimami Lietuvoje ir didesnioji dalis transliuotojo

darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba Lietuvoje;

4)

didelė dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla,

dirba ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje, bet

pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje;

5)

pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai sprendimai dėl

transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje Europos Sąjungos

narėje arba atvirkščiai, ir nė vienoje šių valstybių nedirba didesnioji dalis

transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, tačiau

transliuotojas pradėjo savo veiklą, laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų

ir turi nuolatinių ekonominių santykių Lietuvoje;

6) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai

sprendimai dėl transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje ne Europos

Sąjungos narėje arba atvirkščiai, ir didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų,

kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba Lietuvoje.

2.

Transliuotojas, kuriam negali būti taikomos šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4,

5, 6 punktų nuostatos ir kuris nepriklauso valstybės Europos Sąjungos narės

arba kitos Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusios

šalies jurisdikcijai, priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jei

atitinka šias sąlygas:

1)

transliuotojas naudojasi Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo

dažniu);

2)

transliuotojas nesinaudoja Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo

dažniu), bet naudojasi Lietuvos valstybei priklausančiu ryšio palydovu;

3)

transliuotojas nesinaudoja nei Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo

dažniu), nei Lietuvos valstybei priklausančiu ryšio palydovu, bet naudojasi

Lietuvoje įrengta antžemine stotimi, perduodančia signalą į ryšio palydovą.

Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis transliuotojas vadovaujasi šio

įstatymo nuostatomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

27 straipsnis.

Viešosios informacijos platinimas

1.

Informaciją visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas

asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju ar šio leidimu.

parengtas visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti Lietuvos

Respublikoje, jeigu jų turinys neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir Lietuvos

Respublikos tarptautinėms sutartims. Užsienyje parengtas televizijos programas

leidžiama transliuoti ir retransliuoti Lietuvos Respublikoje, nepažeidžiant šio

įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

113-3619 (2000 12 30)

28 straipsnis.

Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams

remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę ir šviečiamąją veiklą. Valstybės

finansinė parama viešosios informacijos rengėjams, išskyrus nurodytą šio

straipsnio 6 dalyje, yra teikiama per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir

televizijos rėmimo fondą (toliau – Fondas). Į Fondą lėšas iš valstybės biudžeto

kasmet skiria Seimas.

2.

Fondas veikia, vadovaudamasis Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais

įstatymais, taip pat Fondo įstatais. Fondo dalininkai yra: Lietuvos architektų

sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos

kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų

sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos

mokslininkų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos kabelinės

televizijos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos

periodinės spaudos leidėjų asociacija, Regioninių televizijų asociacija,

Lietuvos teisininkų draugija, Lietuvos žurnalistų draugija, Kultūros

ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija.

3.

Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Po vieną narį į Fondo tarybą skiria jo

dalininkai. Tarybos narys skiriamas jį paskyrusios organizacijos valdymo organų

įgaliojimų laikui. Kultūros ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija

Fondo tarybos narius skiria 4 metams. Fondo tarybai vadovauja Tarybos

pirmininkas, kurį Fondo taryba renka 3 metams. Fondo tarybos sprendimai

priimami paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma.

šaltiniai:

1) valstybės dotacijos (subsidijos);

2) juridinių ar

fizinių asmenų dovanotos lėšos;

3) Lietuvos

Respublikoje įregistruotų transliuotojų licencijų mokestis;

4) palūkanos už

bankuose saugomas Fondo lėšas;

5) kitos

teisėtai įgytos lėšos.

informacijos rengėjų kultūrinė, šviečiamoji veikla remiama konkurso tvarka

pagal Fondui pateiktas programas. Bendruosius konkurso nuostatus, suderintus su

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė.

spaudoje paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas

kiekvienais metais pateikia ataskaitą Seimo plenariniame posėdyje apie lėšų,

gautų iš biudžeto, paskirstymą ir panaudojimą.

parama iš valstybės biudžeto knygų leidybai, taip pat garso ir vaizdo

laikmenomis platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai yra skiriama

per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją, remiantis ekspertų

komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, teikimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

29 straipsnis.

Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje

1.

Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos

ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės

informavimo priemonių.

sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir platintojų, išskyrus smurtinio bei

erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) platintojus, sąžiningai

konkurencijai. Įstatymų nustatyta tvarka valstybės institucijos prižiūri, kad nė vienas asmuo neužimtų monopolinės padėties ar

nepiktnaudžiautų užimama dominuojančia padėtimi tarp viešosios informacijos

rengėjų ar platintojų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo

priemonių rūšies rinkoje. Dominuojanti

padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis Konkurencijos

įstatymu.

informacijos rengėjams ir (ar) platintojams taikomi šio ir kitų įstatymų ar

teisės aktų numatyti apribojimai.

30 straipsnis.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Lietuvos nacionalinis radijas ir

televizija (toliau – LRT) – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne

pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos įstatymą.

31 straipsnis.

Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimas

Respublikoje transliavimo ir retransliavimo veikla, išskyrus LRT atliekamą

transliavimą ar retransliavimą, yra licencijuojama. Asmenys, norintys verstis

transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla, privalo gauti Lietuvos radijo ir

televizijos komisijos licenciją, išskyrus atvejus, kai šiai veiklai nenaudojami

kanalai (radijo dažniai). Ryšių reguliavimo tarnyba, pasibaigus kiekvienam

kalendorinių metų ketvirčiui, ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia

Komisijai informaciją apie naujai sukoordinuotus kanalus (radijo

dažnius) programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti. Konkursus verstis

transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla su konkurso laimėtojui suteikiama

teise naudoti programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti kanalą (radijo

dažnį) arba naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga skelbia

Komisija. Kanalą (radijo dažnį) programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti su

teise steigti, įrengti ir naudoti radijo ar televizijos stotis ir (ar)

telekomunikacijų tinklą Ryšių reguliavimo tarnyba skiria tik asmenims,

gavusiems Komisijos licenciją. Licencija su teise naudotis trečiosios šalies

teikiama siuntimo paslauga nesuteikia teisės steigti, įrengti ir naudoti savo

radijo ir televizijos stotis ir (ar) telekomunikacijos tinklus naudojant

siuntimo paslaugų teikėjui skirtus kanalus (radijo dažnius).

reguliavimo tarnyba turi teisę pakeisti licencijos turėtojui skirtą radijo

dažnį, tik kai to reikalauja Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai

ar radijo dažnių programoms transliuoti ir siųsti strateginio plano (toliau –

strateginis planas) pakeitimai. Nutraukiant radijo dažnių ruožą, licencijos

turėtojui kitas radijo dažnis neskiriamas, jei jis turi teisę transliuoti ar

retransliuoti programą kitu radijo dažnių ruožu.

(radijo dažniai) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir negali būti

privatizuoti.

nėra licencijuojama. Kanalus (radijo dažnius) LRT programoms transliuoti ne

konkurso būdu, remdamasi strateginiu planu skiria Ryšių reguliavimo tarnyba,

sprendimą suderinusi su Komisija.

išdavimo tvarką nustato šis ir kiti įstatymai, Komisijos nuostatai bei

Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklės, kurias tvirtina

Komisija.

licencijas, pirmenybė teikiama transliuotojams, kurie įsipareigoja rengti

originalios kūrybos kultūrines, informacines bei šviečiamąsias laidas,

užtikrinti teisingą ir nešališką informacijos pateikimą, gerbti asmens orumą ir

teisę į privatų gyvenimą, saugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo viešosios

informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat

transliuotojams, kurių programų priėmimo zonoje dar netransliuoja kitos stotys.

išduodamos šios licencijos:

1) radijo

programoms transliuoti su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti radijo stotis;

2)

radijo programoms transliuoti su teise naudotis trečiosios šalies teikiamomis

siuntimo paslaugomis;

3) televizijos

programoms transliuoti su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti televizijos

stotis;

4) televizijos

programoms transliuoti su teise naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo

paslaugomis;

5) radijo

programoms retransliuoti ir transliuoti savo pačių parengtas programas laidinio

radijo tinklais su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti radijo

stotis ar naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis;

6) televizijos

ir radijo programoms retransliuoti ir transliuoti savo pačių parengtas

programas kabelinės televizijos ar MDTV tinklais su teise steigti, įrengti ir

eksploatuoti kabelinės televizijos ar MDTV tinklą ar naudotis trečiosios šalies

teikiamomis siuntimo paslaugomis;

7) televizijos

ir radijo programoms retransliuoti kabelinės ar MDTV tinklais su teise steigti,

įrengti ir eksploatuoti kabelinės televizijos ar MDTV tinklą ar naudotis

trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis.

šio straipsnio 7 dalyje numatytas licencijas Komisija gali išduoti šiais

atvejais:

1) kai naudojami

neriboti radijo dažnių, nustatytų strateginiame plane, ištekliai;

2) iki 1

W galios radijo, televizijos stočiai – ne ilgiau kaip 1 metams;

3) iki 20

W galios radijo, televizijos stočiai mokslo ir mokymo institucijų

šviečiamosioms ir kultūrinėms programoms transliuoti – ne ilgiau kaip 3 metams;

4) savininkams

bendrųjų priėmimo tinklų, prie kurių prijungta ar gali būti prijungta per 300

butų (valdų) – ne ilgiau kaip 3 metams. Bendrųjų priėmimo tinklų, prie kurių

prijungta ar gali būti prijungta mažiau kaip 300 butų (valdų), savininkai

privalo gauti leidimus Telekomunikacijų įstatymo nustatyta tvarka.

licencijas nacionalinio masto transliuotojams ir kabelinės televizijos bei MDTV

operatoriams išduoda ne ilgiau kaip 10 metų, regioninio masto transliuotojams –

ne ilgiau kaip 5 metams, vietiniams transliuotojams – ne ilgiau kaip 3 metams.

licencijos išdavimą ar jos pratęsimą mokamo licencijos mokesčio dydį nustato

Komisija. Šis mokestis pervedamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui

nepriklausomų kūrėjų garso ir vaizdo projektams remti.

išduota licencija transliuotojui neriboja galimybės teikti tuo pačiu

telekomunikacijų tinklu ar pavieniais įrenginiais kitas nelicencijuojamas

paslaugas, jei šių paslaugų teikimas netrukdo transliuoti ar retransliuoti

programų licencijoje nustatytomis sąlygomis. Tik licenciją turintys asmenys

gali sudaryti sutartis programoms transliuoti ar retransliuoti su

telekomunikacijų tinklų savininkais.

12.

Pasibaigus licencijos galiojimo terminui, licenciją turinčio asmens prašymu

Komisija ne konkurso tvarka pratęsia, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus,

licencijos galiojimą, jeigu transliuotojas nepažeidė įstatymų,

reglamentuojančių transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygų bei

Komisijos sprendimų. Prašymą pratęsti licenciją transliuotojai turi pateikti ne

vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki licencijos galiojimo pabaigos. Sprendimą dėl

licencijos pratęsimo ar motyvuotą atsisakymą ją pratęsti Komisija priima ne

vėliau kaip per 60 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Apie Komisijos

posėdžio laiką ir vietą pareiškėjas informuojamas raštu.

13.

Komisija savo sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams gali sustabdyti licencijos

galiojimą, jeigu licenciją turintis asmuo:

1) nemoka 48

straipsnio 11 dalyje nustatytų įmokų;

2) nevykdo

licencijos sąlygų ar jas dažnai pažeidinėja;

3) nesilaiko šio

ir kitų įstatymų bei norminių aktų ar nevykdo Komisijos sprendimų ir teisėtų

reikalavimų;

4)

laiku nesumoka licencijos mokesčio.

sprendimu gali panaikinti licencijos galiojimą, jeigu:

1)

transliuotojas atsisako licencijos;

2)

transliuotojas yra likviduojamas arba kitaip nutraukia savo veiklą;

3)

transliuotojas be Komisijos sutikimo daugiau kaip 2 mėnesius paeiliui arba

daugiau kaip 3 mėnesius per kalendorinius metus nevykdo licencijuojamos

veiklos;

4) konkurso

nugalėtojas per Komisijos nustatytą terminą nepradėjo transliuoti;

5) konkursui

arba licencijai pratęsti transliuotojas pateikė neteisingus duomenis;

6)

transliuotojas nepašalina pažeidimo, už kurį jam buvo taikytas laikinas

licencijos galiojimo sustabdymas, arba padaro jį pakartotinai;

7)

transliuotojas transliuoja programą, kai laikinai sustabdytas jo licencijos

galiojimas;

8) negavus

Komisijos sutikimo, pasikeičia transliuotojo ar operatoriaus kontrolinio akcijų

paketo savininkai arba transliuotojo ar operatoriaus kontrolė pereina kitam

asmeniui.

turintis asmuo negali perduoti licencijos arba ja suteiktų teisių kitiems

asmenims. Licenciją turinčiam asmeniui reorganizuojantis, Komisijos sprendimu naujai

įsisteigusiam asmeniui (asmenims) gali būti išduota nauja licencija (naujos

licencijos) be konkurso, jeigu šis asmuo prieš reorganizavimą pateikia komisijai atitinkamą prašymą bei

reorganizavimo projektą ir jeigu tiek iki reorganizavimo, tiek reorganizavimo

metu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys

transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygos bei Komisijos

sprendimai.

16.

Jeigu ne mažiau kaip 10 procentų licenciją turinčio asmens akcijų pereina

kitiems asmenims ir (ar) pasikeičia licenciją turinčio asmens vadovybė

(administracijos vadovas ar valdybos, tarybos sudėtis), licenciją turintis

asmuo turi apie tokius pasikeitimus ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nuosavybės

teisių perėjimo kitiems asmenims dienos informuoti Komisiją.

kontroliuoja, kaip laikomasi licencijos sąlygų.

televizijos tinklų, skirstymo linijų ar įrenginių sujungimas ir (ar) bendras

naudojimas yra atliekamas operatorių tarpusavio susitarimu sudarant atitinkamas

sutartis ir nepažeidžiant operatorių licencijoje nustatytų sąlygų. Operatoriai

privalo per 30 kalendorinių dienų apie tokius veiksmus informuoti Komisiją.

turintis asmuo privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešti Komisijai apie

numatomą licencijuojamos veiklos nutraukimą. Licenciją turintis asmuo,

norėdamas laikinai sustabdyti licencijuojamą veiklą, privalo gauti Komisijos

sutikimą.

32 straipsnis.

Apsauga nuo neteisėto transliavimo ir (ar) retransliavimo

1.

Be Lietuvos radijo ir televizijos komisijos leidimo transliuotojai, turintys

transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją, negali didinti ar kitaip keisti

licencijoje nustatytos transliuojamų programų aprėpties zonos.

2.

Draudžiama neteisėtai įsiterpti į svetimas programas, transliuoti sau nepriskirtais

kanalais (radijo dažniais), kelti transliavimo trukdžius.

3.

Už veiksmus, kurie pažeidžia šiuo straipsniu nustatytus transliavimo veiklos

reikalavimus, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

33 straipsnis.

Kabelinė televizija, laidinis radijas, MDTV

ir laidinio radijo transliuotojai privalo retransliuoti televizijos ir

(ar) radijo programas. Kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklais ir

MDTV taip pat gali būti transliuojamos pačių operatorių ar transliuotojų

sukurtos programos, jeigu operatoriai turi įsigiję šio įstatymo 31 straipsnio 7

dalies 6 punkte nurodytas licencijas. Operatoriai ir laidinio radijo

transliuotojai gali teikti ir paslaugų, nesusijusių su programų transliavimu,

vadovaudamiesi atitinkamų paslaugų teikimą reglamentuojančiais įstatymais.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija gali riboti paslaugų, nesusijusių

su programų transliavimu, teikimą, kol operatorius, laidinio radijo

transliuotojas neįvykdė Komisijos išduotos transliavimo licencijos sąlygų.

2.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija nustato kabelinės televizijos ir MDTV

transliavimo kodavimo tvarką.

reklamą gali įterpti tik į savo pačių sukurtą atskiru kanalu transliuojamą

programą, gavę Komisijos išduotą retransliavimo licenciją su teise transliuoti

savo pačių parengtą programą. Įterpti reklamą į retransliuojamas programas

draudžiama.

4.

Operatoriai privalo retransliuoti visas nekoduotas Lietuvos nacionalinio masto

transliuotojų antžeminės televizijos programas. Operatoriai privalo retransliuoti

ir bent vieną regioninio masto transliuotojo televizijos programą. Kitų

regioninio masto transliuotojų televizijos programas operatoriai privalo

retransliuoti, jei šių programų transliavimo trukmė yra ne trumpesnė kaip 6

valandos per parą. Kitų transliuotojų televizijos programų retransliavimo

kabelinės televizijos tinklais bei MDTV minimalų kiekį bei pobūdį nustato

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodama licencija.

5.

LRT televizijos programą privalo retransliuoti visi operatoriai. LRT

radijo programą turi retransliuoti visi operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai,

teikiantys radijo programų retransliavimo paslaugas.

ir laidinio radijo transliuotojai už privalomas retransliuoti

programas transliuotojams nemoka.

Antrasis

skirsnis

viešosios

informacijos rengimo ir platinimo Reikalavimai

34 straipsnis.

Kalba, kuria rengiama ir platinama viešoji informacija

1.Viešoji

informacija rengiama ir platinama valstybine ar kuria kita kalba laikantis

Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų.

televizijos laidos, transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti verčiamos į

lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus mokomąsias, progines,

specialiąsias ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir televizijos

programas ar laidas, taip pat transliuotojo sukurtas laidas, skirtas Lietuvos

tautinėms mažumoms. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, atsižvelgdama į

tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų programų aprėpties zonoje, poreikius,

gali licencijos sąlygose nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų

programų ar laidų dalį turi sudaryti programos ar laidos tautinių mažumų

kalbomis.

35 straipsnis.

Paskelbtos informacijos saugojimas

Viešosios

informacijos rengėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių ne

trumpiau kaip 1 metus, o garso ir vaizdo kūrinius – ne trumpiau kaip 3 mėnesius

nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.

36 straipsnis.

Reikalavimai leidiniams ir jų platinimui

leidinyje turi būti nurodyti jo tiražas, Lietuvos standarto nustatyti kiti

leidybiniai duomenys ir tarptautinis dokumento standarto numeris (ISBN, ISSN,

ISMN).

nustato, kurie periodiniai leidiniai ir koks šių leidinių egzempliorių skaičius

turi būti nemokamai perduodamas bibliotekoms.

37 straipsnis. Europos

garso ir vaizdo kūriniai

laikomi kūriniai:

1) sukurti

Lietuvos Respublikoje arba valstybėse Europos Sąjungos narėse ir valstybėse,

kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų,

jeigu:

yra įsisteigę šiose valstybėse arba

kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių

kūrėjų, arba

valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos)

išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) Europos valstybėse

įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar

daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje, ne valstybėse Europos

Sąjungos narėse ar Europos šalyse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos

konvencija dėl televizijos be sienų;

2)

sukurti trečiosiose Europos valstybėse, tai yra ne valstybėse Europos

Sąjungos narėse ar valstybėse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija

dėl televizijos be sienų, jeigu jie sukurti vienoje ar keliose trečiosiose

Europos valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su

kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose valstybėse Europos Sąjungos narėse

ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jei Europos Sąjunga ir Lietuvos

Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis Europos valstybėmis sutartis

dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie kūriniai yra iš

esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose Europos

valstybėse.

kūriniams, sukurtiems Lietuvos Respublikoje ar valstybėse Europos Sąjungos narėse, diskriminacinės priemonės šio

straipsnio

1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose šalyse

netaikomos.

3.

Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti

laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo

(gamybos) sutartimis tarp valstybių Europos Sąjungos narių arba Lietuvos

Respublikos ir trečiųjų Europos valstybių, traktuojami kaip Europos kūriniai,

jeigu Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją

bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra

kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių valstybėje ne Europos Sąjungos narėje.

kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti

laikomi Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su

autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose valstybėse Europos

Sąjungos narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka

valstybėse Europos Sąjungos narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių

bendro kūrimo (gamybos) išlaidas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

Nr. IX-561,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)

38 straipsnis.

Radijo ir televizijos programos

transliuotojai savo reguliariai transliuojamose laidose turi teisę laisvai

rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių trukmės) pranešimus

apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, kultūros, sporto ar

kitus renginius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai

yra įsigiję išimtinę teisę.

2.

Transliuojant televizijos laidas ar programas, skirtas visuomenei itin

reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:

1)

televizijos transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti laidas ar

programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei itin

reikšmingiems įvykiams, negali šių laidų ar programų transliuoti išimtinėmis

sąlygomis tokiu būdu, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis negalėtų šių

įvykių, transliuojamų tiesiogiai ar pateikiamų visuomenei pasitelkus

transliacijų įrašus, matyti per neapmokamus televizijos kanalus;

2) Lietuvos

Respublikos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai negali naudotis šios

dalies 1 punkte nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu būdu, kad didžioji

kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje ar Europos šalyje, kurioje

įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų, gyvenančių

žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių

įvykių, kurie šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei itin

reikšmingi. Programos ar laidos apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis

toje valstybėje nustatytos transliavimo tvarkos;

3)

Lietuvos Respublikoje visuomenei itin reikšmingais įvykiais laikoma: olimpinės

vasaros ir žiemos žaidynės, pasaulio ir Europos krepšinio čempionatai, pasaulio

futbolo taurės varžybos, Europos futbolo čempionatas, Lietuvos dainų šventės,

iškilmingi Lietuvos valstybinių švenčių minėjimai. Vyriausybė gali nustatyti ir

kitus visuomenei itin reikšmingus įvykius. Vyriausybės įgaliota institucija

nustato reikalavimus, kurių laikomasi transliuojant programas ar laidas apie

Lietuvos Respublikos visuomenei itin reikšmingus įvykius;

4) šios dalies 1

ir 2 punktų nuostatoms įgyvendinti būtinus reikalavimus nustato licenciją

turintiems transliuotojams – Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Lietuvos

nacionaliniam radijui ir televizijai – LRT taryba.

transliuotojai turi daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus

laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms

ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos kūriniams.

transliuotojai turi ne mažiau kaip 10 procentų programos laiko, kuris lieka

atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto

paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos

kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5

metus.

reikalavimus transliuotojų programoms nustato šis, Lietuvos nacionalinio radijo

ir televizijos įstatymas, kiti įstatymai, taip pat transliuotojams išduotos

licencijos.

televizijos programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas

programą transliuojančios stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas.

Jeigu radijo, televizijos stoties programa yra trumpesnė nei valanda, programos

pavadinimas skelbiamas programos pabaigoje.

straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi vietiniams televizijos

transliuotojams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

39 straipsnis.

Reklama ir teleparduotuvė

1.

Reklama turi būti teisinga ir sąžininga. Reklamoje neturi būti žeminamas

žmogaus orumas, taip pat neturi būti diskriminuojama dėl rasės, lyties ar

tautybės, įžeidžiami religiniai jausmai ar politiniai įsitikinimai, skatinamas

sveikatai bei aplinkosaugai žalingas elgesys.

neturi klaidinti ir kenkti vartotojui.

turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) neturi skatinti nepilnamečių, naudojantis jų nepatyrimu ir patiklumu,

pirkti gaminį ar rinktis paslaugą;

2) neturi tiesiogiai skatinti nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar kitus asmenis, kad šie nupirktų reklamuojamus

gaminius ar paslaugas;

3) neturi formuoti vaikų nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių

vartojimas suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš

bendraamžius;

4) neturi be pagrindo rodyti

nepilnamečių, atsidūrusių pavojingose situacijose;

5) neturi piktnaudžiauti vaikų pasitikėjimu

tėvais, globėjais (rūpintojais), mokytojais ir kitais asmenimis.

užsakovai neturi teisės daryti įtakos viešosios informacijos turiniui, išskyrus

pačių užsakomos reklamos turinį.

5.

Negalima naudoti paslėptos reklamos.

6.

Televizijos reklamoje ir teleparduotuvėje negalima naudoti pasąmonę veikiančių

technologijų.

gaminių reklamos draudimus nustato Tabako kontrolės įstatymas.

reklamos apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas.

informavimo priemonėse, išskyrus specialius leidinius ar laidas, neleidžiama

reklamuoti gydymo vaistais ar vaistų, jeigu šie įsigyjami tik su receptu. Kitų

vaistų ar gydymo vaistais reklama turi būti lengvai atpažįstama ir turi

perspėti apie galimą žalingą poveikį neteisingai juos vartojant.

10.

Reikalavimai reklamai televizijos programose:

1) reklama turi

būti aiškiai atpažįstama, garsinėmis ir (ar) optinėmis priemonėmis aiškiai

atskirta nuo kitų programos dalių. Reklamos intarpai neturi pažeisti

televizijos laidų vientisumo bei vertės (turi būti atsižvelgiama į jų

natūralias pertraukas, trukmę bei pobūdį), transliavimo teisių turėtojų ir

transliuotojų sutartyse nustatytų sąlygų. Reklama nelaikomi paties

transliuotojo pranešimai apie savo programas ir su šiais pranešimais susiję

pagalbiniai elementai, taip pat visuomeniniai skelbimai, kreipimaisi dėl

labdaros ir kita nemokamai transliuojama informacija;

2) reklama ir

(ar) teleparduotuvė netransliuojama religinių apeigų transliacijų metu; reklama

ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama žinių ir religinių laidų metu, jei jos

trunka trumpiau negu 30 minučių; reklamoje negali dalyvauti asmenys –

reguliarių žinių laidų vedėjai;

3)

reklama ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama politikos naujienų laidose,

vaikams skirtose bei dokumentinėse laidose, jeigu jos trunka trumpiau negu 30

minučių;

4)

reklamos trukmė televizijos programose neturi viršyti 15 procentų dienos

transliavimo laiko. Reklamos trukmė gali būti padidinta iki 20 procentų dienos

transliavimo laiko, jeigu transliuojama teleparduotuvė;

5) reklamos ir

(ar) teleparduotuvės suminis laikas per vieną transliavimo valandą negali būti

ilgesnis kaip 12 minučių;

6) televitrinų,

transliuojamų kanalais, kurie nėra skirti išimtinai teleparduotuvei, mažiausia

nepertraukiama trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 15 minučių. Per dieną gali

būti parodytos ne daugiau kaip 8 televitrinos, kurių bendra trukmė neturi

viršyti 3 valandų. Jos turi aiškiai skirtis nuo kitų laidų savo vaizdiniu bei

garsiniu apipavidalinimu;

7) laidose,

kurias sudaro atskiros dalys, taip pat per sporto ar kitų renginių, kurių metu

daromos pertraukos, transliacijas reklama ir (ar) teleparduotuvė yra įterpiama

tarp atskirų programos dalių arba transliuojama minėtų renginių pertraukų metu;

8) jei

transliuojamų garso ir vaizdo kūrinių, tokių kaip vaidybiniai ar televizijos

filmai (išskyrus serialus, kelių serijų filmus, pramogines programas ir

dokumentinius filmus), trukmė yra ilgesnė negu 45 minutės, juos reklama gali

pertraukti vieną kartą per 45 minutes; papildomai šių kūrinių transliaciją

pertraukti reklamos intarpu galima tik tais atvejais, kai šių kūrinių trukmė ne

mažiau kaip 20 minučių ilgesnė negu du ar daugiau ištisi 45 minučių tarpai;

9)

kai dėl reklamos pertraukiamos kitokio pobūdžio laidos, negu nurodytos šios

dalies 7 punkte, po kiekvieno eilinio reklamos intarpo toje programoje turi

praeiti ne mažiau kaip 20 minučių;

10) šios dalies

3, 4, 5, 6, 8 punktų nuostatos netaikomos toms televizijos laidoms, kurios yra

skirtos transliuoti tik Lietuvos Respublikoje ir kurių tiesiogiai ar

netiesiogiai negali priimti valstybių Europos Sąjungos narių visuomenė.

laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų reklamai,

kontroliuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba ir Konkurencijos

taryba, bendradarbiaudamos su viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų

veiklos reglamentavimo institucijomis bei reklamos savitvarkos institucijomis.

12.

Reklamos verslo subjektų asociacijos turi specialiu reklamos kodeksu nustatyti

papildomus etikos reikalavimus reklamai ir steigti savitvarkos institucijas,

kurios prižiūrėtų, kaip laikomasi šių reikalavimų.

taikomų reikalavimų pažeidimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

straipsnio nuostatos taikomos ir teleparduotuvės laidoms ar programoms bei tik

teleparduotuvei skirtiems kanalams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

113-3619 (2000 12 30)

40 straipsnis.

Radijo ir televizijos programų ar laidų rėmimas

programa ar laida yra visiškai ar iš dalies remiama, apie tai turi būti

paskelbta laidos pradžioje arba pabaigoje, nurodant rėmėjo pavadinimą ar

ženklą.

neturi daryti įtakos remiamų programų, laidų turiniui ar transliavimo laikui.

programose ar laidose neturi būti skatinimo parduoti, pirkti ar nuomoti rėmėjo

ar trečiosios šalies gaminių bei naudotis paslaugomis, tuo tikslu remiamose

laidose darant ypatingas reklamines nuorodas į šiuos gaminius ar paslaugas,

išskyrus atvejus, kai tai daroma reklaminiuose intarpuose.

laidų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra gaminti ir (ar)

parduoti tabako gaminius. Šis draudimas nustatomas Tabako kontrolės įstatymu.

5.

Asmenys, kurie gamina vaistus ar verčiasi gydymu vaistais, gali remti

programas, nurodydami savo įmonės pavadinimą ar ženklą, bet negali reklamuoti

gydymo vaistais ar vaistų, jeigu jie įsigyjami tik su receptu.

remti žinių ir aktualijų laidų.

41 straipsnis.

Transliavimo kokybė

skirtų programoms transliuoti, kokybės priežiūra atliekama Vyriausybės

nustatyta tvarka.

2.

Transliuotojai turi garantuoti transliavimo kokybę pagal Lietuvos Respublikos

standartus.

Trečiasis skirsnis

Žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir platintojų

pareigos bei atsakomybė

42 straipsnis.

Žurnalistų pareigos

pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys.

2.

Žurnalistai turi:

1) teikti

teisingas, tikslias ir nešališkas žinias;

2)

autorizuoti pirmą kartą platinti parengtą informaciją, jeigu to pageidauja šią

informaciją jam pateikęs asmuo;

3) nevykdyti

viešosios informacijos rengėjo, savininko ar jų paskirto atsakingo asmens

pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir

leidėjų etikos kodeksą;

4) vadovautis

savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis

žurnalistų profesinės etikos normų.

43 straipsnis. Pareiga teikti

informaciją

informacijos rengėjai ir platintojai, valstybės ir savivaldybių institucijos

bei įstaigos šio įstatymo V skyriuje numatytoms viešosios informacijos rengėjų

ir platintojų veiklos reglamentavimo institucijoms turi neatlygintinai teikti

informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus), būtiną jų funkcijoms atlikti.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms reglamentavimo institucijoms teikiama

informacija, susijusi su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų komercine

paslaptimi, turi būti naudojama laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos

įstatymo.

3.

Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi teikti fiziniams ir

juridiniams asmenims informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus), kurios

paskelbimas, tų asmenų nuomone, žemina jų garbę ir orumą ar pakenkė jų

teisėtiems interesams, ypač reputacijai. Prašymai teikti informaciją viešosios

informacijos rengėjams ir (ar) platintojams pateikiami raštu. Už prašomos

informacijos suteikimą viešosios informacijos rengėjai ir (ar) platintojai gali

imti mokestį, kurio dydis negali viršyti prašomos informacijos kopijos

pagaminimo išlaidų.

44 straipsnis.

Visuomenės informavimo profesinė etika

1.

Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos

rengėjai, platintojai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų

etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija “Dėl

žurnalistinės etikos”, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys,

reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis

įstatymas.

ir leidėjų etikos kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų ir

leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas, kurį šaukia Lietuvos periodinės

spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos

kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos

žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos

centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Tarptautinės reklamos

asociacijos Lietuvos skyrius.

3.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija prižiūri, kaip viešosios informacijos

rengėjai, platintojai, žurnalistai laikosi profesinės etikos normų.

45 straipsnis.

Paskelbtos informacijos paneigimas

informacijos rengėjai ir (ar) platintojai privalo paneigti paskelbtą tikrovės

neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar

pakenkė teisėtiems juridinio asmens interesams, ypač jo reputacijai.

paneigti informaciją turi būti pateiktas viešosios informacijos rengėjui ar

platintojui raštu ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reikalaujamos paneigti

informacijos paskelbimo. Reikalavime paneigti turi būti nurodyta, kokia

paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie

paskelbtos informacijos teiginiai žemina asmens garbę ir orumą. Paneigimus,

neatitinkančius šios nuostatos reikalavimų, taip pat tais atvejais, kai

reikalaujama paneigti paskelbtą informaciją ne dėl jos esmės ar reikalaujama

paskelbti paneigimą, kurio dydis ir forma viršija šio straipsnio 3 dalyje nurodytus

reikalavimus paskelbtos informacijos paneigimui, viešosios informacijos

rengėjas skelbia savo nuožiūra.

3.

Viešosios informacijos rengėjas ar platintojas, gavęs argumentuotą reikalavimą

paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą

informaciją, privalo nemokamai paskelbti paneigimą be komentarų, toje pačioje

vietoje ir tolygaus dydžio bei tokia pat forma viename artimiausių savo spaudos

leidinių, televizijos, radijo laidų ar kitoje visuomenės informavimo priemonėje,

kurioje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti asmens garbę ir orumą

informacija. Vėlesnis paneigimas neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo

atsakomybės.

4.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi ir tais atvejais,

kai viešosios informacijos rengėjas ar platintojas savo noru paskelbia tikrovės

neatitinkančios informacijos, žeminančios asmens garbę ir orumą ar kenkiančios

jo teisėtiems interesams, paneigimą ir atsiprašo asmens.

V

SKYRIUS

Viešosios informacijos RENGĖJŲ IR PLATINTOJŲ VEIKLOS

REGlamentavimo IR savitvarkos institucijos

46

straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija visuomenės

informavimo

srityje

1.

Valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą koordinuoja

Vyriausybės įgaliota institucija.

2.

Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

1)

apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų

teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės

aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;

2)

bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų

organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities

įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

3)

bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis

institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;

4) teikia

teisines konsultacijas bei metodinę pagalbą visuomenės informavimo klausimais;

5) organizuoja

konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais;

6)

bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei

tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje.

įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir

platintojų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos

reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų

bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti. Vyriausybės įgaliotai

institucijai draudžiama platinti informaciją, kuri yra transliuotojų ir (ar)

operatorių komercinė paslaptis.

47 straipsnis.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija

leidėjų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – viešosios

informacijos rengėjų ir platintojų savitvarkos institucija.

12 narių, kuriuos į ją po vieną skiria Lietuvos žmogaus teisių centras,

Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos

periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos

asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų

asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos

žurnalistikos centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija,

Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyrius, sudaro ir jos darbo tvarką

nustato žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas. Komisijos

nariai skiriami 3 metams.

darbą organizuoja jos pirmininkas, kurį Komisija išsirenka iš savo narių 1

metams.

atlieka šias funkcijas:

1) rūpinasi

žurnalistų profesinės etikos ugdymu;

2) nagrinėja

profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios

informacijos rengėjai ar jų savininkų paskirti atsakingi asmenys informuodami

visuomenę;

3) priskiria

spaudos leidinius, kino ir videofilmus, radijo ir televizijos programas ar

laidas pornografinio, erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio visuomenės

informavimo priemonių kategorijai;

4) prižiūri,

kaip viešosios informacijos rengėjai ir platintojai laikosi įstatymuose ir

kituose teisės aktuose nustatytų kino filmų, videofilmų bei videoprogramų viešo

rodymo, tiražavimo ir platinimo, erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo,

erotinio bei smurtinio pobūdžio spaudinių platinimo tvarkos reikalavimų;

5) prižiūri,

kaip platinamoje viešoje informacijoje laikomasi įstatymų nuostatų,

draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos

kurstymą, šmeižtą ir dezinformaciją.

atlikdama savo funkcijas, gali pasitelkti Kultūros, Sveikatos apsaugos ir

Teisingumo ministerijų deleguotų ekspertų.

gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys.

veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais

įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos

Prezidento dekretais, kitais Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais, taip

pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos

Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“.

dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės

etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose

visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė tuos pažeidimus.

Jei visuomenės informavimo rengėjas ir (ar) platintojas nepaskelbia Komisijos

sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo

priemonėje, Komisijos sprendimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinį radiją.

informacijos rengėjai ar platintojai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais,

gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 8

dalyje nustatyta tvarka.

Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos aptarnavimo

finansavimą užtikrina Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

48 straipsnis.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

radijo ir televizijos komisija (toliau šiame ir 49 straipsniuose – Komisija) –

nepriklausoma Seimui atskaitinga komercinių radijo ir televizijos

transliuotojų veiklą reglamentuojanti bei prižiūrinti institucija. Komisija

dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo bei Vyriausybės

ekspertė radijo ir televizijos transliavimo klausimais.

2.

Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir

kitais įstatymais bei norminiais aktais, taip pat pačios pasitvirtintais

nuostatais.

juridinis asmuo, turi savo antspaudą bei sąskaitų bankuose. Komisijos būstinė

yra Vilniuje.

sudaro 12 narių: 1 narį skiria Respublikos Prezidentas, 3 narius – Seimas

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, po 1 narį – Lietuvos dailininkų

sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga,

Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos žurnalistų

sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų

asociacija. Komisijos narys skiriamas jį paskyrusios institucijos kadencijos ar

jį paskyrusios organizacijos valdymo organų įgaliojimų laikui. Jeigu Komisijos

narys atsistatydina ar negali dalyvauti Komisijos darbe arba nelanko jos

posėdžių daugiau kaip 4 mėnesius, jį paskyrusi institucija turi pakeisti kitu.

Kadencijai nepasibaigus, Komisijos narį paskyrusi institucija gali jį atšaukti

savo motyvuotu sprendimu arba atsižvelgdama į motyvuotą Komisijos teikimą ar

patenkindama paties nario prašymą. Informacija apie Komisijos sudėtį ir jos

pasikeitimus skelbiama „Valstybės žiniose“. Komisijos nariais negali būti

Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojai. Komisijos nariai bei jų šeimos nariai negali turėti transliuotojų

ar operatorių akcijų. Komisijos nariai negali būti susiję darbo

santykiais su transliuotojais ar operatoriais.

5.

Komisijos nariai visų Komisijos narių balsų dauguma 1 metams išsirenka

Komisijos pirmininką.

6.

Komisijos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Komisijos

pirmininkas savo iniciatyva arba 1/3 Komisijos narių prašymu. Informacija apie

numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama spaudoje arba Komisijos

interneto tinklalapyje.

posėdžiai yra vieši. Komisijos sprendimu posėdis gali būti uždaras, kai reikia

apsaugoti asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu

viešas nagrinėjimas gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines

paslaptis.

posėdžiai laikomi teisėtais, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos

narių. Sprendimai priimami paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma,

išskyrus sprendimus išduoti licenciją, ją pratęsti, atsisakyti ją pratęsti, jos

galiojimą laikinai sustabdyti ar panaikinti, taip pat dėl licencijos sąlygų

pakeitimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų rezultatų. Minėti sprendimai

priimami ne mažesne kaip 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma.

funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija, kuriai vadovauja

administracijos direktorius. Administracijos direktoriumi negali būti Komisijos

narys. Komisija direktorių skiria konkurso tvarka. Direktorius už

administracijos veiklą kasmet atsiskaito Komisijai. Administracijos sudėtį ir

darbuotojų skaičių tvirtina Komisija. Administracijos veikla

organizuojama pagal jos nuostatus, kuriuos tvirtina Komisija.

transliuotojams ir operatoriams yra privalomi. Komisijos sprendimai skelbiami

„Valstybės žiniose“ ir įsigalioja juos paskelbus. Juos asmenys gali skųsti

teismui per 30 dienų nuo įsigaliojimo

dienos.

veiklai finansuoti transliuotojai (išskyrus LRT), gaunantys pajamas iš

komercinės transliavimo veiklos, kas mėnesį privalo įmokėti į Komisijos

sąskaitą 0,8 procento pajamų, gautų iš reklamos, abonentinio mokesčio ir

kitos komercinės veiklos, susijusios su transliavimu ir (ar) retransliavimu. Iš

transliuotojų ar operatorių, kurie per 3 mėnesius po nustatyto termino

neįmokėjo į Komisijos sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą. Komisija gali

būti finansuojama ir iš kitų šaltinių: lėšų, gautų už konkursų organizavimą,

paramos lėšų, leidybinės veiklos ir t. t.

kasmet rengia ir tvirtina planuojamų išlaidų sąmatą. Šią sąmatą ir jos vykdymo

ataskaitą Komisija skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

13.

Komisijos pirmininkas už Komisijos veiklą kartą per metus atsiskaito Seimo

plenariniame posėdyje bei pateikia Komisijos finansinės veiklos ataskaitą.

49 straipsnis.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetencija

1.

Komisijos funkcijos:

1) kartu su

Ryšių reguliavimo tarnyba Telekomunikacijų įstatymo nustatyta tvarka

rengti radijo ir televizijos programų transliavimo strategiją ir strateginį

planą;

2) šio įstatymo 31 straipsnyje

nustatytais atvejais skelbti konkursus transliavimo ir (ar) retransliavimo

licencijoms gauti, nustatyti šių konkursų ir licencijų sąlygas, konkurso

dalyvių registracijos ir licencijos mokesčių dydį, priimti sprendimus dėl

konkursų rezultatų ir licencijų išdavimo bei kontroliuoti, kaip laikomasi

licencijų sąlygų ir Komisijos priimtų sprendimų;

3) prižiūrėti,

kaip transliuotojai laikosi šio ir kitų su jų veikla susijusių įstatymų

nuostatų, kuriomis reglamentuojami konkurencijos bei koncentracijos procesai,

nustatoma kabelinės televizijos ir MDTV operatorių pareiga retransliuoti LRT ir

kitas nekoduotas antžeminės televizijos programas, nuostatų dėl Europos kūrinių

ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių masto transliuojamose programose,

teisės rodyti laidas apie visuomenei itin reikšmingus įvykius, televizijos

(išskyrus LRT) reklamai keliamų reikalavimų, programų rėmimo, licencijose

nustatytų reikalavimų programų sandarai ir turiniui;

4)

transliuotojams, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus ar nevykdantiems

Komisijos priimtų sprendimų, įstatymų nustatyta tvarka gali taikyti šias

nuobaudas: įspėjimus, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų

kodekse numatytas pinigines baudas, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti

licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą;

5) teikti

siūlymus dėl transliuotojų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia

veikla susijusių teisės aktų rengimo;

6) kreiptis dėl

neteisėtos transliavimo ar retransliavimo veiklos nutraukimo;

7) kaupti

informaciją apie transliuotojus, analizuoti jų veiklą, rengti informacinę bei

metodinę medžiagą šiais klausimais;

8) kas 2 metai

parengti ir pateikti Seimui analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės

politikos įgyvendinimą, audiovizualinių paslaugų rinkos raidą, šalies

audiovizualinio sektoriaus plėtros perspektyvas, pateikiant joje statistinius

duomenis apie visiems Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantiems

transliuotojams privalomą pažangą, įgyvendinant 38 straipsnio 3 ir 4 dalių

nuostatas, taip pat nurodyti priežastis, kurios trukdo šias nuostatas įgyvendinti,

bei priemones, kurių imtasi ar numatoma imtis trūkumams pašalinti;

9)

bendradarbiauti su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių atliekančiomis

analogiškas funkcijas institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauti

Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

10) atlikti

kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

teisę gauti iš transliuotojų ir operatorių, valstybės ir savivaldybių

institucijų bei įstaigų, kitų juridinių asmenų informaciją, būtiną Komisijos

funkcijoms atlikti. Komisijos nariams ir administracijai draudžiama platinti

informaciją, kuri yra transliuotojų ir operatorių komercinė paslaptis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

50 straipsnis.

Žurnalistų etikos inspektorius

etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip

įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos.

etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos

komisijos teikimu.

etikos inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos

Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą bei pareigoms atlikti

būtiną kompetenciją.

etikos inspektoriumi negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Žurnalistų etikos inspektorius

bei jo šeimos nariai negali būti susiję darbo santykiais su visuomenės informavimo

rengėjais ir (ar) platintojais, negali turėti visuomenės informavimo rengėjų ir

(ar) platintojų akcijų.

etikos inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir

kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos

Prezidento dekretais, kitais Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais.

etikos inspektorius savo veiklą grindžia teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir

viešumo principais.

etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo

paskelbimo dienos.

etikos inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip

pat gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal einamas pareigas bei

užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

etikos inspektorius gali turėti darbuotojų, atliekančių informacinį ir techninį

darbą.

etikos inspektoriaus ir jo darbuotojų, atliekančių informacinį ir techninį

darbą, veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Biudžete jai skirtos lėšos

nurodomos atskira eilute.

etikos inspektorius dirba pagal Seimo patvirtintą reglamentą.

51 straipsnis.

Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija

etikos inspektorius atlieka šias funkcijas:

1) nagrinėja

suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų

garbės ir orumo;

2) nagrinėja

suinteresuotų asmenų skundus dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo

visuomenės informavimo priemonėse;

3) vertina, kaip

informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų

visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus jų

įgyvendinimui tobulinti;

4)

bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis,

pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse

organizacijose;

5) kas 2 metai

rengia ir skelbia analitinę apžvalgą, skirtą visuomenės informavimo

demokratinės kultūros plėtros gairėms nustatyti.

šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Žurnalistų etikos inspektorius

gali:

1) įspėti

viešosios informacijos rengėjus ir platintojus apie pastebėtus visuomenės

informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos

pašalinti;

2) reikalauti,

kad viešosios informacijos rengėjas ar platintojas nustatyta tvarka paneigtų

paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą

ar kenkiančią jo teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam

atsakyti ir paneigti tokią informaciją;

3) kreiptis į

kompetentingas valstybės institucijas bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją

dėl pastebėtų šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių

teisės aktų pažeidimų.

etikos inspektoriaus sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

etikos inspektorius turi teisę nemokamai gauti iš viešosios informacijos

rengėjų ir platintojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų

informaciją, būtiną įstaigos funkcijoms atlikti.

etikos inspektorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už savo

darbą.

VI

SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ

TEISĖS

AKTŲ PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA

52

straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei pareigūnų atsakomybė

tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą,

pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo

tvarkos pažeidimus atsako viešosios

informacijos rengėjas ar platintojas šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, pareigūnai už trukdymą viešosios

informacijos rengėjams ar platintojams skleisti

žinias, neteisėtą atsisakymą pateikti viešąją informaciją arba neteisingos

informacijos pateikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tokie jų veiksmai gali

būti skundžiami teismui.

53

straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklos

sustabdymas arba

nutraukimas

platintojo veiklą gali laikinai sustabdyti, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje

nurodytą atvejį, arba nutraukti viešosios informacijos rengėjo ir (ar)

platintojo savininkas savo iniciatyva arba

teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas pažeidžia

šio įstatymo nuostatas.

turinčių transliuotojų veiklą šio įstatymo 31 straipsnio 13 dalyje nurodytais

atvejais taip pat gali laikinai sustabdyti

Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Jei sprendimas laikinai sustabdyti

viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veiklą apskundžiamas teismui,

konkretų viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veiklos sustabdymo terminą nustato teismas. Šis terminas

laikraščių redakcijoms negali būti ilgesnis kaip 1 mėnuo, žurnalų redakcijoms

ir transliuotojams bei operatoriams – 3 mėnesiai. Jeigu Lietuvos radijo ir

televizijos komisija priėmė sprendimą laikinai sustabdyti ar nutraukti licencijos galiojimą, transliuotojas

ir (ar) operatorius nutraukia transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą savo

iniciatyva ar kai įsigalioja teismo sprendimas dėl jo veiklos laikino

sustabdymo ar nutraukimo.

informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo

atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvos radijo ir televizijos komisija

ar teismas jau buvo bent kartą sustabdęs jo veiklą.

4.

Transliuotojų veiklą gali nutraukti teismas, remdamasis Lietuvos radijo ir

televizijos komisijos sprendimu panaikinti transliavimo licencijos

galiojimą šio įstatymo 31 straipsnio 14 dalyje numatytais atvejais.

54 straipsnis.

Moralinės ir materialinės žalos atlyginimas

1.

Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas, paskelbęs be fizinio

asmens sutikimo informaciją apie jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14

straipsnio 3 dalyje bei 55 straipsnyje numatytus atvejus), taip pat paskelbęs

tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją, atlygina

asmeniui padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka. Moralinės

žalos atlyginimo dydis negali viršyti 10 tūkstančių litų, išskyrus atvejus, kai

teismas nustato, kad tikrovės neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti

informacija buvo paskelbta tyčia. Tokiais atvejais teismo sprendimu ši suma

gali būti padidinta, bet ne daugiau kaip 5 kartus. Kiekvienu atveju priteisiama

suma negali būti didesnė kaip 5 procentai viešosios informacijos rengėjo ir

(ar) platintojo metinių pajamų.

informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas tikrovės

neatitinkančios, žeminančios garbę ir orumą informacijos paneigimas bei

atsiprašymas teikia pagrindą teismui mažinti moralinės žalos atlyginimą.

informacijos rengėjui, be fizinio asmens sutikimo paskelbusiam informaciją apie

jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnyje numatytus atvejus),

taip pat paskelbusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens

garbę bei orumą, ir ją šio įstatymo nustatyta tvarka paneigusiam bei

atsiprašiusiam, teismas priteisia atlyginti padarytą moralinę žalą, tačiau šiuo

atveju moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 3 tūkstančių litų, išskyrus

atvejus, kai tikrovės neatitinkanti, asmens garbę bei orumą žeminanti

informacija buvo paskelbta tyčia.

nustatydamas moralinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą

padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumą, teisės pažeidimo

pasekmes ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

žalos atlyginimo dydį už paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją,

padariusią nuostolių asmenims, nustato teismas.

55 straipsnis.

Atleidimas nuo žalos atlyginimo

informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo:

1) pateikta

valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų,

profesinių sąjungų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar kitų asmenų

oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;

2) viešai

pasakyta atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose,

mitinguose bei kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas

neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių

organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims;

3)

anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši

informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;

4) paskelbta

tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios

informacijos rengėjui;

5) paskelbta

specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos

rengėjas;

6) paskelbta

neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, užsakomuosiuose straipsniuose ar

laidose;

7) pateikta kaip

nuomonė, komentaras ar vertinimas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios

informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.

informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją ir gavęs

paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo visuomenės informavimo

priemonėje.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1507,

96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-22,

96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-101,

97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-402,

97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-427,

97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-614,

98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1308,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000,

Nr.30-829 (00.04.12)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2272 (2000 09 07)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1d.

Kol

bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios

informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,

protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir

leidėjų etikos komisija.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 4, 18, 26, 28, 37,

38, 39, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

113-3619 (2000 12 30)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 27, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-561,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2001-11-07)

autrap@lrs.lt