Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1996
Įstatymas
skelbtas: Žin., 1996, Nr. 71-1706
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO
ĮSTATYMAS
1996 m. liepos 2
d. Nr. I-1418
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija nuo 2000 m. spalio 1 d.:
Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2272 (2000 09 07)
I
SKYRIUS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką,
viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų dalyvių, žurnalistų bei jų
veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.
Šis įstatymas
skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede,
taikymą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
2 straipsnis. 2
straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir
papildyti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
3 straipsnis.
Pagrindiniai visuomenės informavimo principai
Lietuvos Respublikoje
laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos
tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė.
Viešosios
informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi
Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis,
humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio,
kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės
etikos normų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina
visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę,
ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.
Viešoji
informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai,
tiksliai ir nešališkai.
Naudojimasis
informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų
ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini
Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai,
konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti,
siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios
informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų
privatų gyvenimą, orumą ir teises.
Už informacijos
laisvės pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytų naudojimosi informacijos
laisve apribojimų pažeidimus atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
II
SKYRIUS
INFORMACIJOS
LAISVĖ IR JOS APSAUGA
4 straipsnis.
Informacijos laisvė
Kiekvienas asmuo turi teisę
laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Ši teisė apima laisvę laikytis
savo nuomonės, taip pat įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka rinkti, gauti
ir skleisti informaciją bei idėjas.
Lietuvos
Respublikoje laiduojamas laisvas televizijos programų, kurios transliuojamos
laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų reikalavimų,
priėmimas ir retransliavimas iš valstybių Europos Sąjungos narių ir kitų
Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos
šalių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
5 straipsnis.
Teisė rinkti ir skelbti informaciją
Kiekvienas
asmuo turi teisę:
1) rinkti
informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse;
2) neleisti skelbti savo parengtos informacijos,
jeigu jos turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas;
3) užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis
garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip
pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje
nurodytus atvejus;
4) publikacijas
ar laidas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.
Niekas negali būti verčiamas, išskyrus įstatymų
nustatytus atvejus, platinti valstybės ir
savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų informaciją.
6
straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
bei įstaigų
Kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės
ir savivaldybių institucijų bei įstaigų,
kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų
dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį
patį.
Valstybės ir savivaldybių institucijos bei
įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo
veiklą.
Valstybės ir savivaldybių institucijos bei
įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų
įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip
pat turimą privačią informaciją, išskyrus
įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.
Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti
papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams
pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo
dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne
vėliau kaip per savaitę.
Valstybės ir savivaldybių institucijos bei
įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją
viešosios informacijos rengėjui, turi ne
vėliau kaip kitą darbo dieną raštu informuoti rengėją apie atsisakymo suteikti
informaciją priežastis.
Valstybės ir savivaldybių institucijų bei
įstaigų viešoji informacija yra nemokama. Šios įstaigos gali imti mokestį tik
už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su
teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu
(kopijavimu). Šis mokestis negali būti didesnis už realias informacijos
pateikimo sąnaudas.
Kitos įstaigos ir įmonės, taip pat politinės
partijos, profesinės sąjungos, politinės
visuomeninės ir kitos organizacijos teikia viešosios informacijos rengėjams ir
kitiems asmenims viešąją informaciją apie savo veiklą šių įstaigų, įmonių ar
organizacijų įstatų (nuostatų) nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Teisė gauti
informaciją
Kiekvienas žmogus
Lietuvos Respublikoje turi teisę susipažinti su visais valstybės ar
savivaldybių valdžios ir valdymo institucijų bei kitų biudžetinių
organizacijų oficialiais dokumentais, išskyrus tuos, kurie įslaptinami įstatymų
nustatyta tvarka.
Valstybės pareigūnai,
atsisakydami teikti informaciją viešosios informacijos rengėjui (jo atstovui),
ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša jam raštu, nurodydami
atsisakymo priežastį.
Valstybės pareigūnų
atsakomybę už nepagrįstą atsisakymą teikti informaciją arba neteisingos informacijos
teikimą nustato įstatymai.
Politinės partijos,
politinės ir visuomeninės, profsąjungų bei kitos organizacijos savo įstatų
nustatyta tvarka teikia žmonėms ir viešosios informacijos rengėjams oficialią
informaciją apie jų atstovaujamų organizacijų veiklą, išskyrus tai, kas
neskelbtina pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
7 straipsnis.
Redagavimo laisvė
Siekiant užtikrinti informacijos laisvę,
draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, platintojui, jų
savininkui ar žurnalistui, verčiant juos neteisingai pateikti visuomenės
informavimo priemonėse informaciją apie įvykius ar faktus.
Žurnalistas
turi teisę atsisakyti atlikti viešosios informacijos rengėjo, savininko ar jų
paskirto atsakingo asmens pavedimą, susijusį su viešosios informacijos rengimu
ir (ar) platinimu, jeigu pavedimas verčia jį pažeisti įstatymus ar Lietuvos
žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.
Už veiksmus,
pažeidžiančius šio straipsnio nuostatas, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
8 straipsnis.
Informacijos šaltinio paslaptis
*Viešosios informacijos rengėjas, platintojas, viešosios informacijos
rengėjo ir (ar) platintojo savininkas, žurnalistas turi teisę išsaugoti
informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio.
*Pastaba. 1. Pripažinti, kad Lietuvos
9 straipsnis. Teisė ginti
informacijos laisvę
Kiekvienas
Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę apskųsti teismui valdžios ir valdymo
institucijų bei kitų organizacijų sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie
pažeidžia ar siaurina informacijos laisvę.
10 straipsnis.
Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus
Valstybės ir savivaldybių institucijoms ar
įstaigoms, viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklą reglamentuojančioms institucijoms
draudžiama savo teisės aktais apriboti įstatymų apibrėžtą informacijos laisvę.
Viešosios
informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie
veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse
skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo.
11 straipsnis.
Teisė ginti informavimo laisvę
Kiekvienas
asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei
įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai
apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.
Draudžiama persekioti viešosios informacijos
rengėją, platintoją, jų savininką ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu
ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti
įstatymai.
12 straipsnis.
Žurnalistų akreditavimas
Viešosios informacijos rengėjas ir (ar)
platintojas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų,
politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu.
Žurnalistas gali dalyvauti jį akreditavusios
institucijos ar organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, jis yra
aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais
tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų
ministerijos akredituoti kitų valstybių žurnalistai turi vienodas su Lietuvos
žurnalistais teises rinkti ir skelbti informaciją.
III
SKYRIUS
ASMENS,
VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS INTERESŲ APSAUGA
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO SRITYJE
13 straipsnis.
Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga
Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo
garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama:
1) be asmens
sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus jam
priklausančioje valdoje;
2) filmuoti,
fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be
organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;
3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be
šio žmogaus sutikimo.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai
netaikomi renkant informaciją, jei yra pagrindas manyti, kad fiksuojami teisės
pažeidimai.
Už šio straipsnio nustatytų reikalavimų pažeidimą renkant ir skelbiant viešąją
informaciją atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
14 straipsnis.
Privataus gyvenimo apsauga
Rengiant ir
platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į tai, kad
būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas.
Informaciją apie privatų gyvenimą galima
skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik to žmogaus
sutikimu ir jeigu informacijos paskelbimas nedaro jam žalos.
Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai informacijos paskelbimas nedaro žalos asmeniui arba kai informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese. Be to, informacija apie viešojo asmens (valstybės politikų, valstybės tarnautojų, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų vadovų bei kitų visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujančių asmenų) privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.
Už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą
visuomenės informavimo priemonėse atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1487,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1732 (2003-04-24)
15 straipsnis.
Atsakymo teisė
Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės
neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas
juridinis asmuo, kurio teisėtiems interesams, ypač reputacijai, pakenkė
tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės
neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba
pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas paneigtų
tikrovės neatitinkančią informaciją šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka.
16 straipsnis.
Teisė gauti atlyginimą už padarytą moralinę ir materialinę žalą
Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą
žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie jį, turi teisę pagal
įstatymus gauti atlyginimą už padarytą
moralinę žalą šio įstatymo 54 straipsnio nustatyta tvarka.
Kiekvienas juridinis asmuo, kurio teisėtiems
interesams, ypač reputacijai, pakenkė paskelbta tikrovės neatitinkanti
informacija, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti atlyginimą už patirtą žalą.
17
straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas
Gerbdami
nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi
visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų
nuomonių.
2.
Skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, turi būti nurodoma, kiek šie
tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant tyrimų imtį ir galimą paklaidą).
17 straipsnis. Valstybės
parama viešosios informacijos rengėjams ir platintojams
Valstybė
remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę, šviečiamąją veiklą pagal
pateiktas programas. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos
rengėjams, išskyrus lėšas jų leidžiamoms knygoms, kino ar kitai garso ir vaizdo
produkcijai, yra teikiama per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Į
Fondą lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės subsidijos ir
mokesčių lengvatos teikiamos be išankstinių sąlygų. Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondą įkuria kūrybinių sąjungų, viešosios informacijos
rengėjų, teisininkų ir mokslininkų sąjungų atstovų susirinkimas, kurį kviečia
Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Radijo ir televizijos
asociacija, Kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir
Lietuvos žurnalistų draugija. Kiekviena šių organizacijų deleguoja į
susirinkimą po du savo atstovus. Susirinkimas laikomas įvykusiu, jei jame
dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. Sprendimai priimami paprasta
balsų dauguma. Subsidijuojamus viešosios informacijos rengėjus nustato Spaudos,
radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba. Taryba pateikia ataskaitą Seimui
apie lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymą.
Valstybės finansinė
parama iš biudžeto knygų leidybai, kino ar kitai garso ir vaizdo produkcijai
yra teikiama ir per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją
pagal ekspertų komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, patvirtintus
projektus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-101,
97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
IV SKYRIUS
VIEŠOSIOS
INFORMACIJOS RENGĖJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR SAVIVALDA
18 straipsnis. Nepilnamečių
apsauga
Viešosios
informacijos rengėjai ir (ar) platintojai įstatymų nustatyta tvarka turi
užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam,
protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos, ypač
susijusios su pornografija ir (ar) savitiksliu smurto vaizdavimu.
Viešosios
informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar
doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos
nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.
Programos ir
(ar) laidos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirtos
viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ar platinti, kategorijai,
transliuojamos ir (ar) retransliuojamos tik nuo 23 iki 6 valandos arba turi
būti naudojamos apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas atsakingiems už
nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokių
programų ir (ar) laidų pasiūlą nepilnamečiams. Jeigu tokios programos ir (ar)
laidos transliuojamos ar retransliuojamos nuo 23 iki 6 valandos nenaudojant
nustatytų apsaugos priemonių, apie jų transliavimą ar retransliavimą turi būti
pranešama garso ir (ar) vaizdo priemonėmis viso transliavimo ar retransliavimo
metu įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Už viešosios
informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar
doroviniam vystymuisi, skelbimą ir platinimą, pažeidžiantį šiame straipsnyje
bei kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, atsakoma šio ir kitų
įstatymų nustatyta tvarka.
Viešojo
naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolę ir ribojamos
viešosios informacijos platinimo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
19 straipsnis.
Neteikiama informacija
Valstybės ir savivaldybių
institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos
neteikia viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams, kitiems
asmenims informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė,
komercinė ar banko paslaptis arba yra privati informacija.
Neteikiama ir ta informacija,
kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės
saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, pažeistų
valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas
užkirstų kelią sunkiems teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių
sveikatai apsaugoti.
Apie
atsisakymą suteikti prašomą informaciją įstatymų nustatyta tvarka pranešama
asmeniui raštu, nurodant informacijos nesuteikimo priežastis.
20 straipsnis.
Neskelbtina informacija
Visuomenės
informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:
1) raginama
prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;
2) skatinama
kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenumą, jos teritorijos vientisumą;
3) kurstomas
karas, taip pat tautinė, rasinė, religinė, socialinė bei lyčių neapykanta;
4) platinama, propaguojama ar
reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos
seksualinės paslaugos, seksualiniai iškrypimai;
5) propaguojamos
ir (ar) reklamuojamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos.
Draudžiama platinti
dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo
garbę ir orumą.
Neleidžiama
skleisti informacijos, pažeidžiančios nekaltumo prezumpciją bei kliudančios
teisminės valdžios nešališkumui. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka
teismas gali apriboti vertinimų bei komentarų, susijusių su teisme dar
neišnagrinėta byla bei galinčių turėti įtakos teismo nešališkumui ir
nepriklausomumui, skleidimą visuomenės informavimo priemonėse.
Už šiame
straipsnyje numatytų draudimų pažeidimus atsakoma šio ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka.
Spaudos
leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų ir kitos viešosios
informacijos, priskirtos erotinei, smurtinei ar kitai ribojamai viešajai
informacijai, platinimo tvarką nustato Vyriausybė.
21 straipsnis.
Pareiga skelbti oficialius valstybės pranešimus
Gaivalinių nelaimių, didelių
avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosios
informacijos rengėjai ir platintojai turi Vyriausybės nustatytais atvejais ir
tvarka nemokamai ir operatyviai skelbti oficialius valstybės pranešimus.
Seimas karo ar nepaprastosios
padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir
platintojų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių bei
visuomenės interesų apsaugai.
Už atsisakymą
skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais oficialius valstybės
pranešimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
22 straipsnis.
Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga
Literatūros, mokslo, meno bei kitus
kūrinius viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir žurnalistai naudoja
vadovaudamiesi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu bei kitais
įstatymais ir teisės aktais.
IV
SKYRIUS
VIEŠOSIOS
INFORMACIJOS RENGIMAS IR PLATINIMAS
Pirmasis skirsnis
Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei jų
savininkų
teisinis statusas ir veiklos sąlygos
23 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir jų dalyviai
Viešosios
informacijos rengėjų, platintojų ir jų dalyvių santykius reglamentuoja šis ir
kiti įstatymai, teisės aktai ir šalių susitarimai.
Viešosios
informacijos rengėjais ir (ar) platintojais gali būti tik Lietuvos Respublikoje
įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys ir užsienio juridinių
asmenų ar kitų organizacijų filialai. Viešosios informacijos rengėjų ir (ar)
platintojų dalyviais gali būti visi Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių
fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus
atvejus.
Viešosios
informacijos rengėjo ar platintojo dalyvis gali įstatymų nustatytais atvejais
ir tvarka nutraukti ar reorganizuoti viešosios informacijos rengimo ir (ar)
platinimo veiklą arba perleisti rengėją ar platintoją kitiems šio straipsnio 2
dalyje nurodytiems asmenims.
Pardavus ar
kitaip perleidus ne mažiau kaip 10 procentų transliuotojo ar retransliuotojo
akcijų (dalių, pajų), licencijos turėtojas privalo ne vėliau kaip per 30 dienų
nuo nuosavybės teisių perėjimo pranešti apie tai Lietuvos radijo ir televizijos
komisijai (toliau – Komisija).
Jei pardavus
ar kitaip perleidus transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją turinčio
transliuotojo ar retransliuotojo akcijas (dalis, pajus) keičiasi kontrolinio
akcijų paketo savininkas (savininkai) arba licencijos turėtojo kontrolė
(valdymas) pereina kitam asmeniui (asmenims) kitais pagrindais, akcijas (dalis,
pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinantys perleisti ir įgyti asmenys privalo
gauti Komisijos rašytinį sutikimą.
Komisija gali
atsisakyti duoti sutikimą dėl transliuotojo ir (ar) retransliuotojo akcijų
(dalių, pajų) ir (ar) kontrolės (valdymo) perleidimo, jeigu:
1) transliuotojo
ir (ar) retransliuotojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą)
ketinantys perleisti ir įsigyti asmenys nepateikė Komisijos reikalaujamų
duomenų arba pateikė neteisingus duomenis;
2) transliuotojo
ir (ar) retransliuotojo akcijas (dalis, pajus) ketinantiems įsigyti asmenims
įstatymų nustatytais atvejais draudžiama būti viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) platintojų dalyviais;
3) jeigu
perleidžiant ir įsigyjant transliuotojo ir (ar) retransliuotojo akcijas (dalis,
pajus) vyksta koncentracija ir nėra gautas Konkurencijos tarybos leidimas, kai
pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą toks leidimas yra būtinas.
Valstybės ir
savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas),
bankai, politinės partijos ir politinės organizacijos negali būti viešosios informacijos
rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio
pobūdžio leidinius, skirtus visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu
įstatymų nenustatyta kitaip.
Kiekvienas
viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį
redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo
priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir dalyvis yra tas pats
fizinis asmuo, jis atsako už savo viešosios informavimo priemonės turinį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
24
straipsnis. Duomenys apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus ir jų
dalyvius
Viešosios informacijos
rengėjai ir (ar) platintojai, išskyrus transliuotojus ir retransliuotojus,
privalo kasmet iki kovo 30 dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai visuomenės
informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) šios
institucijos nustatyta tvarka pateikti duomenis apie įmonės akcininkus ar
dalininkus, kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne mažiau kaip 10 procentų
visų akcijų ar turto (jeigu turtas yra neakcionuotas). Juose turi būti nurodyta
tokių akcininkų ar dalininkų vardai ir pavardės (pavadinimai), asmens kodas
(registracijos numeris), turimo turto dalis ar akcijų skaičius bei balsų dalis
procentais. Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi Vyriausybės
įgaliotai institucijai kasmet iki kovo 30 dienos pateikti šios institucijos
nustatyta tvarka informaciją apie savo valdymo organus ir jų narius bei
informaciją apie turtinius santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią juos su
kitais viešosios informacijos rengėjais ir (ar) platintojais ir (ar) jų
dalyviais. Vyriausybės įgaliota institucija privalo savo nustatyta tvarka iki
tų metų gegužės 15 dienos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“
paskelbti viešosios informacijos rengėjų ir platintojų pateiktus duomenis.
Seimo,
Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai, politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojai, valstybės ir savivaldybių institucijų bei
įstaigų vadovai privalo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, kokių viešosios
informacijos rengėjų ir (ar) platintojų dalyviai jie yra.
Viešosios
informacijos rengėjai ar platintojai, žurnalistai privalo savo visuomenės
informavimo priemonėje paskelbti apie gautą paramą, jeigu ji viršija vienos
minimalios algos dydį, nurodydami, kokio dydžio ir iš ko gauta parama.
Už šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nepateikimą ir šio straipsnio 2 dalyje
nurodytos informacijos nepaskelbimą įstatymų nustatyta tvarka taikoma
atsakomybė.“
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
24 straipsnis. Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija
Žurnalistų ir leidėjų
etikos taisyklių pažeidimus, padarytus informuojant visuomenę, nagrinėja
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.
Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisiją sudaro ir jos darbo tvarką nustato žurnalistų organizacijų
atstovų susirinkimas. Etikos komisijos nariai skiriami 2 metams.
Komisijos darbą organizuoja
komisijos pirmininkas, kurį komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.
Į Komisiją dėl Žurnalistų
ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimo gali kreiptis fiziniai ir juridiniai
asmenys.
Komisija, nagrinėdama
Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus, vadovaujasi Lietuvos
žurnalistų etikos kodeksu ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos
rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos”.
Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisijos sprendimai dėl profesinės etikos taisyklių pažeidimų turi būti
skelbiami leidiniuose, radijo ir televizijos laidose Komisijos nustatyta
tvarka.
Viešosios informacijos
rengėjai, nesutikdami su Komisijos išvadomis, gali kreiptis dėl jų į teismą,
tačiau negali nepaskelbti savo leidinyje ar laidose šios komisijos išvadų.
Fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami su Žurnalistų ir leidėjų etikos
komisijos sprendimu, gali kreiptis į teismą ir apskųsti jame šios komisijos
išvadas per 30 dienų nuo išvadų jiems pateikimo.
Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisija dirba pagal savo priimtą reglamentą, jos veikla finansuojama iš
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų.
25 straipsnis. (Neteko galios nuo 2004 m.
gegužės 1 d.)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
26 straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai
priklausantys transliuotojai
1.
Transliuotojas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai
tais atvejais, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje ir jo redakciniai sprendimai dėl
transliuojamų programų priimami Lietuvoje;
2)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, o redakciniai sprendimai dėl
transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje Europos Sąjungos
narėje, bet didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi
transliavimo veikla, dirba Lietuvoje;
3)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje,
bet redakciniai sprendimai priimami Lietuvoje ir didesnioji dalis transliuotojo
darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba Lietuvoje;
4)
didelė dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla,
dirba ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje, bet pagrindinė
transliuotojo buveinė yra Lietuvoje;
5)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai sprendimai dėl
transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje Europos Sąjungos
narėje arba atvirkščiai, ir nė vienoje šių valstybių nedirba didesnioji dalis
transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, tačiau
transliuotojas pradėjo savo veiklą, laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų
ir turi nuolatinių ekonominių santykių Lietuvoje;
6) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai
sprendimai dėl transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje ne Europos
Sąjungos narėje arba atvirkščiai, ir didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų,
kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba Lietuvoje.
2.
Transliuotojas, kuriam negali būti taikomos šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4,
5, 6 punktų nuostatos ir kuris nepriklauso valstybės Europos Sąjungos narės
arba kitos Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusios
šalies jurisdikcijai, priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jei
atitinka šias sąlygas:
1)
transliuotojas naudojasi Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo
dažniu);
2)
transliuotojas nesinaudoja Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo
dažniu), bet naudojasi Lietuvos valstybei priklausančiu ryšio palydovu;
3)
transliuotojas nesinaudoja nei Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo
dažniu), nei Lietuvos valstybei priklausančiu ryšio palydovu, bet naudojasi
Lietuvoje įrengta antžemine stotimi, perduodančia signalą į ryšio palydovą.
Kiekvienas
Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis transliuotojas vadovaujasi šio
įstatymo nuostatomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
27 straipsnis.
Viešosios informacijos platinimas
1.
Informaciją visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas
asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju ar šio leidimu.
Užsienyje parengtas
visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti Lietuvos Respublikoje,
jeigu jų turinys neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir Lietuvos Respublikos
tarptautinėms sutartims. Užsienyje parengtas televizijos programas leidžiama
transliuoti ir retransliuoti Lietuvos Respublikoje, nepažeidžiant šio įstatymo
4 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
113-3619 (2000 12 30)
28 straipsnis.
Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams
Valstybė
remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę ir šviečiamąją veiklą. Valstybės
finansinė parama viešosios informacijos rengėjams, išskyrus nurodytą šio
straipsnio 6 dalyje, yra teikiama per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondą (toliau – Fondas). Į Fondą lėšas iš valstybės biudžeto
kasmet skiria Seimas.
2.
Fondas veikia vadovaudamasis Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais,
taip pat Fondo įstatais. Fondo dalininkai yra: Lietuvos architektų sąjunga,
Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos
kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos mokslininkų
sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos
teatro sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos kabelinės televizijos
asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos periodinės
spaudos leidėjų asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos teisininkų
draugija, Lietuvos žurnalistų draugija, Kultūros ministerija, Švietimo ir
mokslo ministerija.
3.
Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Po vieną narį į Fondo tarybą skiria jo
dalininkai. Tarybos narys skiriamas jį paskyrusios organizacijos valdymo organų
įgaliojimų laikui. Kultūros ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija
Fondo tarybos narius skiria 4 metams. Fondo tarybai vadovauja Tarybos
pirmininkas, kurį Fondo taryba renka 3 metams. Fondo tarybos sprendimai
priimami paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma.
Fondo lėšų
šaltiniai:
1)
valstybės dotacijos (subsidijos);
2) juridinių ar
fizinių asmenų dovanotos lėšos;
3) Lietuvos
Respublikoje įregistruotų transliuotojų licencijų mokestis;
4) palūkanos už
bankuose saugomas Fondo lėšas;
5) kitos teisėtai
įgytos lėšos.
Viešosios
informacijos rengėjų kultūrinė, šviečiamoji veikla remiama konkurso
tvarka pagal Fondui pateiktas programas. Viešosios informacijos rengėjų,
platinančių viešąją informaciją regionų, miestų ir rajonų laikraščiuose,
kultūrinė ir šviečiamoji veikla remiama atskiro konkurso tvarka pagal Fondui
pateiktas programas. Bendruosius abiejų konkursų nuostatus, suderintus su Seimo
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė.
Fondas kasmet
spaudoje paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas
kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš
biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.
Finansinė
parama iš valstybės biudžeto knygų leidybai, taip pat garso ir vaizdo
laikmenomis platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai yra skiriama
per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją ekspertų komisijų,
veikiančių prie šių ministerijų, teikimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
Nr.
IX-1853,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5319 (2003-12-17)
29 straipsnis.
Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje
1.
Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos
ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės
informavimo priemonių.
Valstybė
sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų
ir platintojų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir
(ar) platintojus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta
tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas
visuomenės informavimo pliuralizmas bei sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo
nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) platintojų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies
rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma
vadovaujantis Konkurencijos įstatymu.
Smurtinio ir erotinio pobūdžio viešosios
informacijos rengėjams ir (ar) platintojams taikomi šio ir kitų įstatymų ar
teisės aktų numatyti apribojimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
30 straipsnis.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Lietuvos nacionalinis radijas ir
televizija (toliau – LRT) – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne
pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos įstatymą.
31 straipsnis.
Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimas
Lietuvos Respublikoje
transliavimo ir retransliavimo veikla, išskyrus LRT atliekamą transliavimą ar
retransliavimą, yra licencijuojama. Asmenys, norintys verstis transliavimo ir
(ar) retransliavimo veikla, privalo gauti transliavimo, retransliavimo
licenciją. Transliavimo ir retransliavimo licencijas, suteikiančias teisę
įrengti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, teisę programų
transliavimui ir (ar) retransliavimui panaudoti savo turimus elektroninių ryšių
tinklus arba teisę naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga,
išduoda Komisija.
Informaciją apie sukoordinuotus
radijo dažnius (kanalus), pagal Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą numatytus transliuotojams ir
(ar) retransliuotojams, turintiems Komisijos išduotas licencijas su teise
steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, kartu su elektroninių
ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir
(ar) retransliavimo licencijoms išduoti, Komisijai pateikia Ryšių reguliavimo
tarnyba. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Lietuvos radijo ir
televizijos komisija šio įstatymo ir Transliavimo ir retransliavimo veiklos
licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda transliavimo ir
(ar) retransliavimo licencijas.“
Ryšių
reguliavimo tarnyba, paskyrusi radijo dažnius (kanalus) siuntėjams, informaciją
apie šiuos radijo dažnius (kanalus) kartu su elektroninių ryšių tinklų
pagrindinėmis veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir (ar) retransliavimo
licencijoms išduoti, pateikia Komisijai. Gavusi šioje dalyje nurodytą
informaciją, Komisija šio įstatymo ir Transliavimo ir retransliavimo veiklos
licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda transliavimo ir
(ar) retransliavimo licencijas.
Į
transliavimo ar retransliavimo licenciją, išskyrus licencijas transliuoti ir
(ar) retransliuoti programas kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklais,
kartu su radijo dažniais (kanalais) įrašomos elektroninių ryšių tinklų
pagrindinės veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos Komisijai
pateiktas radijo dažnių (kanalų) bei elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo
ir televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines
veiklos sąlygas. Į Komisijos išduodamą transliavimo ir (ar) retransliavimo
licenciją su teise naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga
papildomai įrašomas konkretus siuntėjas.
Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš
6 mėnesius, pakeisti radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai paskirčiai naudojamu
radijo dažniu (kanalu) arba, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš 12
mėnesių, panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą, jeigu:
1) to reikalauja
tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai;
2) keičiama
Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ir kartu keičiama radijo dažnių
juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar Europos Sąjungos teisės
aktų, įskaitant rekomendacijas, – derindama su Komisija, jeigu radijo dažnio
skyrimas keičiamas ar naikinamas nesibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui;
3) radijo dažnis
(kanalas) pagal Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms
transliuoti ir siųsti strateginiame plane nurodytus kriterijus naudojamas
neveiksmingai ar neefektyviai;
4) keičiamas
Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti
strateginis planas.
Radijo
dažniai (kanalai) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir negali būti
privatizuoti.
LRT veikla
nėra licencijuojama. LRT programų transliavimui užtikrinti Lietuvos radijo ir
televizijos komisija be konkurso pirmumo tvarka šio įstatymo nustatyta tvarka
ir sąlygomis išduoda leidimus, suteikiančius teises, analogiškas toms, kurios
suteikiamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis licencijomis.
Licencijų
rūšis, jų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato šis įstatymas ir Transliavimo ir
retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklės. Šias taisykles tvirtina
Komisija.
Išduodant
licencijas, pirmenybė teikiama asmenims, kurie įsipareigoja rengti originalios
kūrybos kultūrines, informacines bei šviečiamąsias laidas, užtikrinti teisingą
ir nešališką informacijos pateikimą, gerbti asmens orumą ir teisę į privatų
gyvenimą, saugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo viešosios informacijos
poveikio jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat asmenims,
įsipareigojusiems transliuoti programas, kokių numatomoje priėmimo zonoje dar
netransliuoja kiti transliuotojai.
Transliavimo
ir retransliavimo licencijos išduodamos konkurso būdu, išskyrus šio straipsnio
11 dalyje nustatytus atvejus.
Transliavimo
ir retransliavimo licencijas Komisija be konkurso išduoda šiais atvejais:
1) programoms
transliuoti ir (ar) retransliuoti iki 1 W galios antžemine televizijos, radijo
stotimi;
2) mokslo arba
mokymo institucijoms – šviečiamosioms ir kultūrinėms programoms transliuoti iki
20 W galios antžemine televizijos, radijo stotimi;
3) programoms
transliuoti ir (ar) retransliuoti kabelinės televizijos, laidinio radijo
tinklais;
4) programoms
transliuoti ir (ar) retransliuoti per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus);
5) viešųjų
renginių organizatoriams – ne ilgesnių nei 14 dienų renginių programoms
transliuoti iki 20 W galios antžemine televizijos, radijo stotimi;
6) kitais
atvejais, kai tai numatyta Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir siųsti strateginiame plane.
Licencijos
mokesčio ir mokesčio už paraiškos licencijai gauti nagrinėjimą dydį nustato Komisija.
Licencijos mokestis pervedamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui
garso ir vaizdo projektams remti.
Komisijos
išduota licencija transliuotojui ir (ar) retransliuotojui neriboja galimybės
teikti tuo pačiu elektroninių ryšių tinklu ar pavieniais įrenginiais kitas
nelicencijuojamas paslaugas, jei šių paslaugų teikimas netrukdo transliuoti ar
retransliuoti programų licencijoje nustatytomis sąlygomis. Tik licenciją
turintys asmenys su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais gali sudaryti sutartis
siųsti ir (ar) retransliuoti programas.
Komisija
savo sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams gali sustabdyti licencijos galiojimą,
jeigu licencijos turėtojas šiurkščiai pažeidžia šio įstatymo reikalavimus ar
licencijos sąlygas:
1) platina šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą
neskelbtiną informaciją;
2) pažeidžia pagrindines licencijos sąlygas ir (ar)
įsipareigojimus dėl transliuojamos (retransliuojamos) programos ir jeigu jam
per paskutinius 12 mėnesių už tokį patį pažeidimą buvo pakartotinai skirta
administracinė nuobauda;
3) pažeidžia įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos
nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar
doroviniam vystymuisi ir jeigu jam per paskutinius 12 mėnesių už tokį patį
pažeidimą buvo pakartotinai skirta administracinė nuobauda;
4) laiku
nesumoka licencijos mokesčio;
5) nemoka šio
įstatymo nustatytų įmokų Komisijos veiklai finansuoti, jeigu jam per
paskutinius 24 mėnesius už tokį patį pažeidimą buvo skirti du įspėjimai;
6) Ryšių reguliavimo
tarnyba panaikina teisę naudoti radijo dažnį (kanalą) ir kreipiasi į Komisiją
dėl licencijos galiojimo sustabdymo.
Komisija
sprendimu gali panaikinti licencijos galiojimą, jeigu:
1) licencijos
turėtojas atsisako licencijos;
2) licencijos
turėtojas yra likviduojamas arba reorganizuojamas;
3) licencijos
turėtojas be Komisijos sutikimo daugiau kaip 2 mėnesius paeiliui arba daugiau
kaip 3 mėnesius per kalendorinius metus nevykdo licencijuojamos veiklos;
4) licencijos
turėtojas per licencijoje nustatytą terminą nepradėjo vykdyti licencijuojamos
veiklos;
5) licencijai
gauti licencijos turėtojas pateikė neteisingus duomenis;
6) licencijos
turėtojas nepašalina pažeidimo, už kurį jam buvo taikytas laikinas licencijos
galiojimo sustabdymas, arba per 12 mėnesių po licencijos galiojimo sustabdymo
termino pabaigos padaro tokį patį pažeidimą;
7) licencijos
turėtojas transliuoja ir (ar) retransliuoja programą (programas), kai laikinai
sustabdytas jo licencijos galiojimas;
8) negavus
Komisijos sutikimo, pasikeičia licencijos turėtojo kontrolinio akcijų paketo
savininkai arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui
(asmenims), arba prašyme dėl Komisijos sutikimo pateikiami neteisingi duomenys;
9) Ryšių
reguliavimo tarnyba panaikina teisę naudoti radijo dažnį (kanalą) ir kreipiasi
į Komisiją dėl licencijos galiojimo panaikinimo.
Komisija, priimdama sprendimą
dėl laikino licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, nustato konkretų
terminą, nuo kada sustabdomas ar panaikinamas licencijos galiojimas. Šis
terminas negali būti trumpesnis nei įstatymo nustatytas terminas apskųsti
Komisijos sprendimus teismui. Licencijos turėtojas privalo sustabdyti
(nutraukti) licencijuojamą veiklą nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus
atvejus, kai apskundus teismui šį Komisijos sprendimą teismas laikinai sustabdo
jo galiojimą. Teismui nepanaikinus Komisijos sprendimo dėl laikino licencijos
galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, licencijos turėtojas privalo sustabdyti
(nutraukti) licencijuojamą veiklą nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą dėl laikino licencijos
galiojimo sustabdymo ar jos galiojimo panaikinimo turi sankcionuoti Vilniaus
apygardos administracinis teismas. Prašyme sankcionuoti Komisijos sprendimą
turi būti nurodytas Komisijos sprendimo priėmimo faktinis ir juridinis
pagrindimas ir jį patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu turi būti pateiktas
Komisijos sprendimas, jo faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų
kopijos ir kita būtina medžiaga. Vilniaus apygardos administracinio teismo
teisėjas turi išnagrinėti Komisijos prašymą ir priimti motyvuotą nutartį
patenkinti arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo
pateikimo momento. Jeigu Lietuvos radijo ir televizijos komisija nesutinka su
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą,
jos įgaliotas atstovas turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas.
Licencijos
turėtojas negali perduoti licencijos arba ja suteiktų teisių kitiems asmenims.
Licencijos turėtojui reorganizuojant savo veiklą, Komisijos sprendimu jo teisių
ir pareigų perėmėjui (perėmėjams) gali būti be konkurso išduota nauja licencija
(naujos licencijos) vykdyti licencijuojamą veiklą tomis pačiomis sąlygomis,
jeigu šis asmuo prieš reorganizavimą pateikia Komisijai atitinkamą prašymą bei
reorganizavimo projektą ir jeigu tiek iki reorganizavimo, tiek reorganizavimo
metu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys
transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygos bei Komisijos
sprendimai.
Jeigu
pasikeičia licencijos turėtojo steigimo dokumentai, buveinė ar valdymo organų
sudėtis, licencijos turėtojas turi ne vėliau kaip per 30 dienų pranešti
Komisijai apie tokius pasikeitimus.
Licencijos
turėtojas privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešti Komisijai apie
numatomą licencijuojamos veiklos nutraukimą. Licencijos turėtojas, gavęs
Komisijos sutikimą, gali laikinai, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, sustabdyti
licencijuojamą veiklą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
32 straipsnis.
Apsauga nuo neteisėto transliavimo ir (ar) retransliavimo
Be Komisijos
leidimo transliuotojai ir (ar) retransliuotojai negali didinti ar kitaip keisti
licencijoje nustatytos licencijuojamos veiklos teritorijos (transliuojamų ir
(ar) retransliuojamų programų aprėpties zonos). Tais atvejais, kai tokiam
transliavimui ir (ar) retransliavimui naudojamų radijo dažnių (kanalų) skyrimą
ir naudojimą reglamentuoja Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir siųsti strateginis planas, Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos leidimas turi būti gaunamas tik jeigu licencijuojamos
veiklos teritorija keičiama pagal šiame plane nustatytus kriterijus.
Draudžiama
neteisėtai įsiterpti į svetimas programas, transliuoti ir (ar) retransliuoti
sau nepriskirtais radijo dažniais (kanalais), kelti transliavimo trukdžius.
Už veiksmus,
kurie pažeidžia šiuo straipsniu nustatytus transliavimo ir (ar) retransliavimo
veiklos reikalavimus, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
33 straipsnis.
Programų retransliavimas ir bendrieji priėmimo tinklai
Televizijos
programų retransliuotojai privalo retransliuoti vieną LRT televizijos programą
ir visas nekoduotas Lietuvos nacionalinio masto transliuotojų antžeminės
televizijos programas, jeigu kitaip nenustato Komisija. Komisija taip pat
nustato minimalų retransliuojamų programų kiekį ir pobūdį. Tuo atveju, jeigu
programų retransliavimui naudojami riboti radijo dažnių (kanalų) ištekliai,
Komisija, atsižvelgdama į šių išteklių poreikį programų transliavimui, gali riboti
maksimalų retransliuojamų programų kiekį.
2.
Retransliuotojai, teikiantys radijo programų retransliavimo paslaugas kabelinės
televizijos ar laidinio radijo tinklais, privalo retransliuoti vieną LRT radijo
programą.
3.
Retransliuotojai už privalomas retransliuoti programas transliuotojams nemoka.
4.
Retransliuojamas programas ar jų dalis keisti draudžiama. Retransliuojamos
programos pakeitimu nelaikomas specialių techninių priemonių panaudojimas
siekiant užtikrinti nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos
poveikio jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi ar kitų transliuotojų
išimtines teises į programas ar atskiras jų dalis.
Savo reikmėms
(nekomerciniais tikslais) naudojamus bendruosius priėmimo tinklus, prie kurių
prijungta ar gali būti prijungta daugiau kaip 40 butų (valdų), šių tinklų
savininkai privalo įregistruoti Komisijoje Komisijos nustatyta tvarka.
Bendrieji
priėmimo tinklai, naudojami ne savo reikmėms (komerciniais tikslais), laikomi
kabelinės televizijos tinklais, ir asmenys, teikiantys bendrųjų priėmimo tinklų
paslaugas, privalo turėti licenciją retransliuoti programas kabelinės
televizijos tinklais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
Antrasis
skirsnis
viešosios
informacijos rengimo ir platinimo Reikalavimai
34 straipsnis.
Kalba, kuria rengiama ir platinama viešoji informacija
Viešoji
informacija rengiama ir platinama valstybine ar kuria kita kalba laikantis
Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.
Radijo ir
televizijos laidos, transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti verčiamos į
lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus mokomąsias, progines,
specialiąsias ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir televizijos
programas ar laidas, taip pat transliuotojo sukurtas laidas, skirtas Lietuvos
tautinėms mažumoms. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, atsižvelgdama į
tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų programų aprėpties zonoje, poreikius,
gali licencijos sąlygose nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų
programų ar laidų dalį turi sudaryti programos ar laidos tautinių mažumų
kalbomis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-953,
2002-06-13, Žin., 2002, Nr. 68-2759 (2002-07-03)
35 straipsnis.
Paskelbtos informacijos saugojimas
Viešosios
informacijos rengėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių ne trumpiau
kaip 1 metus, o garso ir vaizdo kūrinius ir transliuotų programų įrašus – ne
trumpiau kaip 3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
36 straipsnis.
Reikalavimai leidiniams ir jų platinimui
Kiekviename
leidinyje turi būti nurodyti jo tiražas, Lietuvos standarto nustatyti kiti
leidybiniai duomenys ir tarptautinis dokumento standarto numeris (ISBN, ISSN,
ISMN).
Vyriausybė
nustato, kurie periodiniai leidiniai ir koks šių leidinių egzempliorių skaičius
turi būti nemokamai perduodamas bibliotekoms.
37 straipsnis. Europos
garso ir vaizdo kūriniai
Europos garso ir vaizdo kūriniais (toliau – Europos kūriniai)
laikomi kūriniai:
1) sukurti
Lietuvos Respublikoje arba valstybėse Europos Sąjungos narėse ir valstybėse,
kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų,
jeigu:
jų kūrėjai
yra įsisteigę šiose valstybėse arba
šių
kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių
kūrėjų, arba
minėtose
valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos)
išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) Europos valstybėse
įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar
daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje, ne valstybėse Europos
Sąjungos narėse ar Europos šalyse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos
konvencija dėl televizijos be sienų;
2)
sukurti trečiosiose Europos valstybėse, tai yra ne valstybėse Europos
Sąjungos narėse ar valstybėse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija
dėl televizijos be sienų, jeigu jie sukurti vienoje ar keliose trečiosiose
Europos valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su
kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose valstybėse Europos Sąjungos narėse
ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jei Europos Sąjunga ir Lietuvos
Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis Europos valstybėmis sutartis
dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie kūriniai yra iš
esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose Europos
valstybėse.
Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai taikomi tuo atveju, jei kūriniams, sukurtiems Lietuvos Respublikoje ar
valstybėse Europos Sąjungos narėse, diskriminacinės priemonės šio straipsnio
1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose šalyse
netaikomos.
3.
Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti
laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo
(gamybos) sutartimis tarp valstybių Europos Sąjungos narių arba Lietuvos
Respublikos ir trečiųjų Europos valstybių, traktuojami kaip Europos kūriniai,
jeigu Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją
bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra
kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių valstybėje ne Europos Sąjungos narėje.
Kūriniai,
kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti
laikomi Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su
autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose valstybėse Europos
Sąjungos narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka
valstybėse Europos Sąjungos narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių
bendro kūrimo (gamybos) išlaidas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
Nr. IX-561,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)
38 straipsnis.
Radijo ir televizijos programos
Televizijos
transliuotojai savo reguliariai transliuojamose laidose turi teisę laisvai
rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių trukmės) pranešimus
apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, kultūros, sporto ar
kitus renginius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai
yra įsigiję išimtinę teisę.
2.
Transliuojant televizijos laidas ar programas, skirtas visuomenei itin
reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:
1)
televizijos transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti laidas ar
programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei itin
reikšmingiems įvykiams, negali šių laidų ar programų transliuoti išimtinėmis
sąlygomis tokiu būdu, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis negalėtų šių
įvykių, transliuojamų tiesiogiai ar pateikiamų visuomenei pasitelkus
transliacijų įrašus, matyti per neapmokamus televizijos kanalus;
2) Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai negali naudotis šios
dalies 1 punkte nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu būdu, kad didžioji kitoje
valstybėje Europos Sąjungos narėje ar Europos šalyje, kurioje
įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų, gyvenančių
žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių
įvykių, kurie šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei itin
reikšmingi. Programos ar laidos apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis
toje valstybėje nustatytos transliavimo tvarkos;
3)
Lietuvos Respublikoje visuomenei itin reikšmingais įvykiais laikoma: olimpinės
vasaros ir žiemos žaidynės, pasaulio ir Europos krepšinio čempionatai, pasaulio
futbolo taurės varžybos, Europos futbolo čempionatas, Lietuvos dainų šventės,
iškilmingi Lietuvos valstybinių švenčių minėjimai. Vyriausybė gali nustatyti ir
kitus visuomenei itin reikšmingus įvykius. Vyriausybės įgaliota institucija
nustato reikalavimus, kurių laikomasi transliuojant programas ar laidas apie
Lietuvos Respublikos visuomenei itin reikšmingus įvykius;
4) šios dalies 1
ir 2 punktų nuostatoms įgyvendinti būtinus reikalavimus nustato Komisija.
Televizijos
transliuotojai turi daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus
laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms
ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos kūriniams.
Televizijos
transliuotojai turi ne mažiau kaip 10 procentų programos laiko, kuris lieka
atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto
paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos
kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5
metus.
Kitus
reikalavimus transliuotojų programoms nustato šis, Lietuvos nacionalinio radijo
ir televizijos įstatymas, kiti įstatymai, taip pat transliuotojams išduotos
licencijos.
Radijo,
televizijos programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas
programą transliuojančios stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas.
Jeigu radijo, televizijos stoties programa yra trumpesnė nei valanda, programos
pavadinimas skelbiamas programos pabaigoje.
Šio
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi vietiniams televizijos
transliuotojams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr. 102-3215
(2000 11 29)
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
39 straipsnis.
Reklama ir teleparduotuvė
Reklama ir teleparduotuvė turi
būti teisingos ir sąžiningos. Reklamoje ir teleparduotuvėje neturi būti
žeminamas žmogaus orumas, taip pat neturi būti diskriminuojama dėl rasės,
lyties ar tautybės, įžeidžiami religiniai jausmai ar politiniai įsitikinimai,
skatinamas sveikatai bei aplinkosaugai žalingas elgesys.
Reklama ir
teleparduotuvė neturi klaidinti ir kenkti vartotojui.
Reklama ir
teleparduotuvė neturi daryti neigiamo poveikio nepilnamečių fiziniam, protiniam
ar doroviniam vystymuisi ir turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) neturi
skatinti nepilnamečių, naudojantis jų nepatyrimu ir patiklumu, pirkti gaminį ar
rinktis paslaugą;
2) neturi
tiesiogiai skatinti nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar kitus asmenis, kad šie
nupirktų reklamuojamus gaminius ar paslaugas;
3) neturi
formuoti vaikų nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių vartojimas suteiks
jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius;
4) neturi be
pagrindo rodyti nepilnamečių, atsidūrusių pavojingose situacijose;
5) neturi
piktnaudžiauti vaikų pasitikėjimu tėvais, globėjais (rūpintojais), mokytojais
ir kitais asmenimis.
Reklamos
užsakovai neturi teisės daryti įtakos viešosios informacijos turiniui, išskyrus
pačių užsakomos reklamos turinį.
Paslėpta
reklama draudžiama.
Televizijos
reklamoje ir teleparduotuvėje negalima naudoti pasąmonę veikiančių
technologijų.
Tabako
gaminių reklama, įskaitant ir teleparduotuvėje, draudžiama.
Alkoholinių
gėrimų reklamos apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas.
Visuomenės
informavimo priemonėse, išskyrus specialius leidinius ar laidas, neleidžiama
reklamuoti gydymo vaistais ar vaistų, jeigu šie įsigyjami tik su receptu. Kitų
vaistų ar gydymo vaistais reklama turi būti aiškiai atpažįstama ir turi
perspėti apie galimą žalingą poveikį netinkamai juos vartojant.
Asmenys,
reguliariai vedantys žinių laidas, negali nei dalyvauti reklamoje ir
teleparduotuvėje, nei jų įgarsinti.
Reikalavimai
reklamai ir teleparduotuvei televizijos programose:
1) reklama ir
teleparduotuvė turi būti aiškiai atpažįstamos, garsinėmis ir (ar) optinėmis priemonėmis
aiškiai atskirtos nuo kitų programos dalių. Reklamos intarpai neturi pažeisti
atskirų televizijos programos dalių vientisumo bei vertės (turi būti
atsižvelgiama į jų natūralias pertraukas, trukmę bei pobūdį), transliavimo
teisių turėtojų ir transliuotojų sutartyse nustatytų sąlygų. Reklama nelaikomi
paties transliuotojo pranešimai apie savo programas ir su jomis tiesiogiai
susijusius šalutinius produktus, taip pat visuomeniniai skelbimai, kreipimaisi
dėl labdaros ir kita nemokamai transliuojama informacija;
2) reklama ir
(ar) teleparduotuvė netransliuojama per religinių apeigų transliacijas; reklama
ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama rodant dokumentinius filmus, žinias,
religines laidas ir laidas vaikams, jeigu jos trunka trumpiau negu 30 minučių;
3) reklamos
trukmė televizijos programose neturi viršyti 15 procentų dienos transliavimo
laiko. Reklamos trukmė gali būti padidinta iki 20 procentų dienos transliavimo
laiko, jeigu transliuojama teleparduotuvė;
4) reklamos ir
(ar) teleparduotuvės suminis laikas per vieną transliavimo valandą negali būti
ilgesnis kaip 12 minučių;
5)
teleparduotuvei skirtų intarpų, transliuojamų programose, kurios nėra skirtos
vien teleparduotuvei, mažiausia nepertraukiama trukmė turi būti ne trumpesnė
kaip 15 minučių. Per dieną gali būti transliuojami ne daugiau kaip 8
teleparduotuvės intarpai, o jų bendra trukmė neturi viršyti 3 valandų. Tokie
intarpai turi būti aiškiai atskirti garsinėmis ir (ar) optinėmis priemonėmis
nuo kitų programos dalių.
6) laidose,
kurias sudaro atskiros dalys, taip pat per sporto ar kitų renginių, kurių metu
daromos pertraukos, transliacijas reklama ir (ar) teleparduotuvė yra įterpiama
tarp atskirų programos dalių arba transliuojama per minėtų renginių pertraukas;
7) jei
transliuojamų garso ir vaizdo kūrinių, tokių kaip vaidybiniai ar televizijos
filmai (išskyrus serialus, kelių serijų filmus, pramogines programas ir
dokumentinius filmus), trukmė yra ilgesnė negu 45 minutės, juos reklama gali
pertraukti vieną kartą per 45 minutes; papildomai šių kūrinių transliaciją
pertraukti reklamos intarpu galima tik tais atvejais, kai šių kūrinių trukmė ne
mažiau kaip 20 minučių ilgesnė negu du ar daugiau ištisi 45 minučių tarpai;
8) kai dėl
reklamos pertraukiamos kitokio pobūdžio laidos, negu nurodytos šios dalies 6
punkte, po kiekvieno eilinio reklamos intarpo toje programoje turi praeiti ne
mažiau kaip 20 minučių;
9) įterpti
reklamą į retransliuojamas programas ar jų dalis draudžiama.
Kaip
laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reklamos reikalavimų,
kontroliuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba ir Konkurencijos
taryba, bendradarbiaudamos su viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų
veiklos reglamentavimo institucijomis bei reklamos savitvarkos institucijomis.
Reklamos
verslo subjektų asociacijos turi specialiu reklamos kodeksu nustatyti
papildomus etikos reikalavimus reklamai ir steigti savitvarkos institucijas,
kurios prižiūrėtų, kaip laikomasi šių reikalavimų.
Už reklamai
taikomų reikalavimų pažeidimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
Visos šio
straipsnio nuostatos taikomos ir teleparduotuvės laidoms ar programoms, taip
pat tik teleparduotuvei skirtoms programoms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
113-3619 (2000 12 30)
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
40 straipsnis.
Radijo ir televizijos programų ar laidų rėmimas
Jeigu
programa ar laida yra visiškai ar iš dalies remiama, apie tai turi būti
paskelbta laidos pradžioje arba pabaigoje, nurodant rėmėjo pavadinimą ar
ženklą.
Rėmėjas
neturi daryti įtakos remiamų programų, laidų turiniui ar transliavimo laikui.
Remiamose
programose ar laidose neturi būti skatinimo parduoti, pirkti ar nuomoti rėmėjo
ar trečiosios šalies gaminių bei naudotis paslaugomis, tuo tikslu remiamose
laidose darant ypatingas reklamines nuorodas į šiuos gaminius ar paslaugas,
išskyrus atvejus, kai tai daroma reklaminiuose intarpuose.
Programų ar
laidų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra gaminti ir (ar)
parduoti tabako gaminius. Šis draudimas nustatomas Tabako kontrolės įstatymu.
5.
Asmenys, kurie gamina vaistus ar verčiasi gydymu vaistais, gali remti
programas, nurodydami savo įmonės pavadinimą ar ženklą, bet negali reklamuoti
gydymo vaistais ar vaistų, jeigu jie įsigyjami tik su receptu.
Negalima
remti žinių ir aktualijų laidų.
41 straipsnis. (Neteko galios nuo 2004 m.
gegužės 1 d.)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
Trečiasis skirsnis
Žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir platintojų
pareigos bei atsakomybė
42 straipsnis.
Žurnalistų pareigos
Žurnalistų
pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės
sutartys.
2.
Žurnalistai turi:
1) teikti
teisingas, tikslias ir nešališkas žinias;
2)
autorizuoti pirmą kartą platinti parengtą informaciją, jeigu to pageidauja šią
informaciją jam pateikęs asmuo;
3) nevykdyti
viešosios informacijos rengėjo, savininko ar jų paskirto atsakingo asmens
pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir
leidėjų etikos kodeksą;
4) vadovautis
savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis
žurnalistų profesinės etikos normų.
43 straipsnis. Pareiga teikti
informaciją
Viešosios
informacijos rengėjai ir platintojai, valstybės ir savivaldybių institucijos
bei įstaigos šio įstatymo V skyriuje numatytoms viešosios informacijos rengėjų
ir platintojų veiklos reglamentavimo institucijoms turi neatlygintinai teikti
informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus), būtiną jų funkcijoms atlikti.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms reglamentavimo institucijoms teikiama
informacija, susijusi su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų
tvarkomais asmens duomenimis, turi būti naudojama laikantis Asmens duomenų
teisinės apsaugos įstatymo.
3.
Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi teikti fiziniams ir
juridiniams asmenims informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus), kurios
paskelbimas, tų asmenų nuomone, žemina jų garbę ir orumą ar pakenkė jų
teisėtiems interesams, ypač reputacijai. Prašymai teikti informaciją viešosios
informacijos rengėjams ir (ar) platintojams pateikiami raštu. Už prašomos
informacijos suteikimą viešosios informacijos rengėjai ir (ar) platintojai gali
imti mokestį, kurio dydis negali viršyti prašomos informacijos kopijos
pagaminimo išlaidų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-972,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2771 (2002-07-03)
44 straipsnis.
Visuomenės informavimo profesinė etika
1.
Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos
rengėjai, platintojai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų
etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija “Dėl
žurnalistinės etikos”, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys,
reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis
įstatymas.
Lietuvos
žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų
ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas, kurį šaukia Lietuvos periodinės
spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos
kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos
žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos
centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Tarptautinės reklamos
asociacijos Lietuvos skyrius.
3.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija prižiūri, kaip viešosios informacijos
rengėjai, platintojai, žurnalistai laikosi profesinės etikos normų.
45 straipsnis.
Paskelbtos informacijos paneigimas
Viešosios
informacijos rengėjai ir (ar) platintojai privalo paneigti paskelbtą tikrovės
neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar
pakenkė teisėtiems juridinio asmens interesams, ypač jo reputacijai.
Reikalavimas
paneigti informaciją turi būti pateiktas viešosios informacijos rengėjui ar
platintojui raštu ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reikalaujamos paneigti
informacijos paskelbimo. Reikalavime paneigti turi būti nurodyta, kokia
paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie
paskelbtos informacijos teiginiai žemina asmens garbę ir orumą. Paneigimus,
neatitinkančius šios nuostatos reikalavimų, taip pat tais atvejais, kai
reikalaujama paneigti paskelbtą informaciją ne dėl jos esmės ar reikalaujama
paskelbti paneigimą, kurio dydis ir forma viršija šio straipsnio 3 dalyje nurodytus
reikalavimus paskelbtos informacijos paneigimui, viešosios informacijos
rengėjas skelbia savo nuožiūra.
3.
Viešosios informacijos rengėjas ar platintojas, gavęs argumentuotą reikalavimą
paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą
informaciją, privalo nemokamai paskelbti paneigimą be komentarų, toje pačioje
vietoje ir tolygaus dydžio bei tokia pat forma viename artimiausių savo spaudos
leidinių, televizijos, radijo laidų ar kitoje visuomenės informavimo
priemonėje, kurioje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti asmens
garbę ir orumą informacija. Vėlesnis paneigimas neatleidžia viešosios
informacijos rengėjo nuo atsakomybės.
4.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi ir tais
atvejais, kai viešosios informacijos rengėjas ar platintojas savo noru
paskelbia tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios asmens garbę ir
orumą ar kenkiančios jo teisėtiems interesams, paneigimą ir atsiprašo asmens.
V
SKYRIUS
Viešosios informacijos RENGĖJŲ IR PLATINTOJŲ VEIKLOS
REGlamentavimo IR savitvarkos institucijos
46
straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija visuomenės
informavimo
srityje
1.
Valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą koordinuoja
Vyriausybės įgaliota institucija.
2.
Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:
1)
apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų
teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės
aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;
2)
bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų
organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities
įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
3)
bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis
institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;
4) teikia
teisines konsultacijas bei metodinę pagalbą visuomenės informavimo klausimais;
5) organizuoja
konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais;
6)
bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei
tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje.
Vyriausybės
įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir
platintojų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos
reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų
bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti. Vyriausybės įgaliotai
institucijai draudžiama platinti informaciją, kuri yra transliuotojų ir (ar)
operatorių komercinė paslaptis.
47 straipsnis.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija
Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – viešosios
informacijos rengėjų ir platintojų savitvarkos institucija.
Komisiją iš
12 narių, kuriuos į ją po vieną skiria Lietuvos žmogaus teisių centras,
Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos
periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos
asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų
asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos
žurnalistikos centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija,
Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyrius, sudaro ir jos darbo tvarką
nustato žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas. Komisijos
nariai skiriami 3 metams.
Komisijos
darbą organizuoja jos pirmininkas, kurį Komisija išsirenka iš savo narių 1
metams.
Komisija
atlieka šias funkcijas:
1) rūpinasi
žurnalistų profesinės etikos ugdymu;
2) nagrinėja
profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios
informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami
visuomenę;
3) priskiria
spaudos leidinius, kino ir videofilmus, radijo ir televizijos programas ar
laidas pornografinio, erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio visuomenės
informavimo priemonių kategorijai;
4) prižiūri,
kaip viešosios informacijos rengėjai ir platintojai laikosi įstatymuose ir
kituose teisės aktuose nustatytų kino filmų, videofilmų bei videoprogramų viešo
rodymo, tiražavimo ir platinimo, erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo,
erotinio bei smurtinio pobūdžio spaudinių platinimo tvarkos reikalavimų;
5) prižiūri,
kaip platinamoje viešoje informacijoje laikomasi įstatymų nuostatų,
draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos
kurstymą, šmeižtą ir dezinformaciją.
Komisija,
atlikdama savo funkcijas, gali pasitelkti Kultūros, Sveikatos apsaugos ir
Teisingumo ministerijų deleguotų ekspertų.
Į Komisiją
gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys.
Komisija savo
veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais
įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos
Prezidento dekretais, kitais Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais, taip
pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos
Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“.
Komisija
dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės
etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose
visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė tuos pažeidimus.
Jei visuomenės informavimo rengėjas ir (ar) platintojas nepaskelbia Komisijos
sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo
priemonėje, Komisijos sprendimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinį radiją.
Viešosios
informacijos rengėjai ar platintojai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais,
gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 8
dalyje nustatyta tvarka.
Reikiamą
Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos aptarnavimo
finansavimą užtikrina Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
48 straipsnis.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija
Lietuvos radijo ir televizijos
komisija – nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai
priklausančių radijo ir televizijos transliuotojų ir retransliuotojų veiklą
reguliuojanti bei kontroliuojanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant
valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo bei Vyriausybės ekspertė radijo
ir televizijos transliavimo ir retransliavimo klausimais.
Komisija savo
veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais
įstatymais bei teisės aktais, taip pat pačios pasitvirtintais nuostatais.
Komisija yra
viešasis juridinis asmuo, turi savo antspaudą su valstybės herbu bei sąskaitų
bankuose. Komisijos būstinė yra Vilniuje.
Komisiją
sudaro 12 narių: 1 narį skiria Respublikos Prezidentas, 3 narius – Seimas
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, po 1 narį – Lietuvos dailininkų
sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga,
Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos žurnalistų
sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų
konferencija. Komisijos narys skiriamas jį paskyrusios institucijos kadencijos
ar jį paskyrusios organizacijos valdymo organų įgaliojimų laikui. Komisijos
nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Asmenys
Komisijos nariais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Komisijos nario darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios
institucijos ar organizacijos priimtas sprendimas.
Komisijos
narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas,
išskyrus atvejus, kai:
1) Komisijos
narys atsistatydina;
2) Komisijos
narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius iš eilės nedalyvauja
Komisijos posėdžiuose;
3) Komisijos
nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) Komisijos
narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) Komisijos
narys teismo pripažįstamas neveiksniu;
6) Komisijos
narys dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;
7) Komisijos narys diskredituoja
Komisijos nario vardą.
Tais
atvejais, kai Komisijos narys atšaukiamas iš pareigų šio straipsnio numatytais
pagrindais, Komisijos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią
atšaukiamą Komisijos narį, prašydamas paskirti naują Komisijos narį iki
kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Komisijos narys,
pabaigos. Informacija apie Komisijos sudėtį ir jos pasikeitimus skelbiama
„Valstybės žiniose“.
Komisijos
nario įgaliojimai pasibaigia tuomet, kai įsigalioja jį paskyrusios institucijos
ar organizacijos valdymo organų sprendimas dėl naujo nario skyrimo.
Komisijos
nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos tarybos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojai, asmenys, susiję su transliuotojais ar retransliuotojais darbo
santykiais, taip pat transliuotojų ir retransliuotojų dalyviai. Transliuotojų
ar retransliuotojų dalyviais negali būti ir Komisijos narių šeimos nariai.
Politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, išrinkti į Komisiją,
sustabdo savo narystę politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje ir
dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos Komisijoje pabaigos.
Komisijos
nariai visų Komisijos narių balsų dauguma 2 metams išsirenka Komisijos
pirmininką.
Pagrindinė
Komisijos darbo forma – posėdžiai. Posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį
šaukia Komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba 1/3 Komisijos narių prašymu.
Informacija apie numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama spaudoje arba
Komisijos interneto tinklalapyje.
Komisijos
posėdžiai yra vieši. Komisijos posėdis gali būti uždaras, kai reikia apsaugoti
asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu viešas
nagrinėjimas gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines paslaptis.
Komisijos
posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos
narių. Komisija priima sprendimus. Sprendimai priimami paprasta visų Komisijos
narių balsų dauguma, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Sprendimai
išduoti licenciją, atsisakyti ją išduoti, taip pat dėl nuobaudų skyrimo,
licencijos sąlygų pakeitimo, konkursų sąlygų ir rezultatų, licencijos galiojimo
sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo priimami ne mažesne kaip 2/3 visų
Komisijos narių balsų dauguma. Šie sprendimai, išskyrus sprendimus dėl
licencijos sąlygų pakeitimo ir konkursų sąlygų, priimami slaptu balsavimu.
Komisijos
sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas arba kitas Komisijos įgaliotas asmuo.
Komisijos sprendimai transliuotojams ir retransliuotojams yra privalomi.
Komisijos sprendimai skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja kitą dieną po
jų paskelbimo, jeigu pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo
data. Juos asmenys gali skųsti teismui per 30 dienų nuo įsigaliojimo dienos.
Komisijos
funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija. Jai vadovauja
administracijos direktorius. Administracijos direktoriumi negali būti Komisijos
narys. Komisija direktorių skiria konkurso tvarka. Direktorius už
administracijos veiklą kasmet atsiskaito Komisijai. Administracijos sudėtį ir
darbuotojų skaičių tvirtina Komisija. Administracijos veikla organizuojama
pagal Komisijos patvirtintus nuostatus.
Komisijos
veiklai finansuoti transliuotojai ir retransliuotojai, išskyrus LRT, gaunantys
pajamas iš transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos, kas mėnesį privalo
įmokėti į Komisijos sąskaitą 0,8 procento pajamų, gautų iš reklamos,
abonentinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su transliavimu ir (ar)
retransliavimu. Iš transliuotojų ar retransliuotojų, kurie per 3 mėnesius po
nustatyto termino neįmokėjo į Komisijos sąskaitą, šios lėšos išieškomos per
teismą. Komisija gali būti finansuojama ir iš kitų šaltinių: lėšų, gautų už
paraiškų licencijoms gauti nagrinėjimą, kitų mokesčių už suteiktas paslaugas,
paramos lėšų, leidybinės veiklos ir kt.
Komisija
kasmet rengia ir tvirtina planuojamų išlaidų sąmatą. Šią sąmatą ir jos vykdymo
ataskaitą Komisija skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Komisijos
pirmininkas už Komisijos veiklą kartą per metus atsiskaito Seimo plenariniame
posėdyje ir pateikia Komisijos finansinės veiklos ataskaitą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
49 straipsnis.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetencija
Komisijos
funkcijos:
1) kartu su Ryšių reguliavimo
tarnyba rengti Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms
transliuoti ir siųsti strategiją, kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba,
vadovaujantis Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms
transliuoti ir siųsti strategija, rengti ir tvirtinti Radijo dažnių skyrimo
radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą;
2) šio įstatymo
ir Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta
tvarka skelbti ir vykdyti konkursus transliavimo, retransliavimo licencijoms
gauti, nustatyti šių konkursų ir licencijų sąlygas, išduoti licencijas;
3) nustatyti
licencijos mokesčio ir mokesčio už paraiškos licencijai gauti nagrinėjimą dydį;
4) kontroliuoti,
kaip transliuotojai ir retransliuotojai laikosi prisiimtų įsipareigojimų,
licencijų sąlygų ir Komisijos priimtų sprendimų;
5) pagal savo
kompetenciją vykdyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos
poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą;
6) nustatyti
įstatymų ir Europos Sąjungos reikalavimų programų sandarai ir turiniui,
reklamos transliavimui įgyvendinimo tvarką;
7) kontroliuoti,
kaip transliuotojai laikosi šio įstatymo nuostatų dėl Europos kūrinių ir
nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių masto transliuojamose programose, teisės
rodyti laidas apie visuomenei itin reikšmingus įvykius, šio įstatymo 39
straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų televizijos reklamai, nuostatų
dėl programų rėmimo;
8) kontroliuoti,
kaip retransliuotojai laikosi šio įstatymo nuostatų dėl programų retransliavimo;
9)
kontroliuojant įstatymų, Komisijos sprendimų, reglamentuojančių transliuotojų
bei retransliuotojų veiklą, ir licencijų sąlygų laikymąsi, vykdyti
transliuotojų ir retransliuotojų programų stebėseną (monitoringą);
10)
transliuotojams ir retransliuotojams, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus ar
licencijų sąlygas, nevykdantiems Komisijos priimtų sprendimų, įstatymų
nustatyta tvarka taikyti šias nuobaudas: įspėjimus, Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas pinigines baudas, ne ilgiau
kaip 3 mėnesiams sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos
galiojimą;
11) teikti
siūlymus dėl transliuotojų ir retransliuotojų veiklą reglamentuojančių įstatymų
ir kitų su šia veikla susijusių teisės aktų rengimo;
12) kreiptis dėl
neteisėtos transliavimo ar retransliavimo veiklos nutraukimo;
13) kaupti
informaciją apie transliuotojus, retransliuotojus ir bendruosius priėmimo
tinklus, analizuoti jų veiklą ir skelbti informaciją apie jų dalyvius, rengti
informacinę bei metodinę medžiagą šiais klausimais;
14) kas 2 metai
parengti ir pateikti Seimui analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės
politikos įgyvendinimą, audiovizualinių paslaugų rinkos raidą, šalies
audiovizualinio sektoriaus plėtros perspektyvas, pateikiant joje statistinius
duomenis apie visiems Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantiems
transliuotojams privalomą pažangą, įgyvendinant 38 straipsnio 3 ir 4 dalių
nuostatas, taip pat nurodyti priežastis, kurios trukdo šias nuostatas
įgyvendinti, bei priemones, kurių imtasi ar numatoma imtis trūkumams pašalinti;
15)
bendradarbiauti su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių atliekančiomis
analogiškas funkcijas institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauti
Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
16) nustatyti
transliuojamų ir (ar) retransliuojamų programų kodavimo tvarką;
17) atlikti
kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Komisija turi
teisę neatlygintinai gauti iš transliuotojų ir retransliuotojų, valstybės ir
savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų juridinių asmenų informaciją, būtiną
Komisijos funkcijoms atlikti. Komisijos nariams ir administracijai draudžiama
platinti informaciją, kuri yra transliuotojų ir retransliuotojų komercinė
paslaptis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
50 straipsnis.
Žurnalistų etikos inspektorius
Žurnalistų
etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip
įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos.
Žurnalistų
etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos
komisijos teikimu.
Žurnalistų
etikos inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos
Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą bei pareigoms atlikti
būtiną kompetenciją.
Žurnalistų
etikos inspektoriumi negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Žurnalistų etikos inspektorius
bei jo šeimos nariai negali būti susiję darbo santykiais su visuomenės
informavimo rengėjais ir (ar) platintojais, negali turėti visuomenės
informavimo rengėjų ir (ar) platintojų akcijų.
Žurnalistų
etikos inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir
kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos
Prezidento dekretais, kitais Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais.
Žurnalistų
etikos inspektorius savo veiklą grindžia teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir
viešumo principais.
Žurnalistų
etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo
paskelbimo dienos.
Žurnalistų
etikos inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip
pat gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal einamas pareigas bei
užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
Žurnalistų
etikos inspektorius gali turėti darbuotojų, atliekančių informacinį ir techninį
darbą.
Žurnalistų
etikos inspektoriaus ir jo darbuotojų, atliekančių informacinį ir techninį
darbą, veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Biudžete jai skirtos lėšos
nurodomos atskira eilute.
Žurnalistų
etikos inspektorius dirba pagal Seimo patvirtintą reglamentą.
51 straipsnis.
Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija
Žurnalistų
etikos inspektorius atlieka šias funkcijas:
1) nagrinėja
suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų
garbės ir orumo;
2) nagrinėja
suinteresuotų asmenų skundus dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo
visuomenės informavimo priemonėse;
3) vertina, kaip
informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų
visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus jų
įgyvendinimui tobulinti;
4)
bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis,
pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse
organizacijose;
5) kas 2 metai
rengia ir skelbia analitinę apžvalgą, skirtą visuomenės informavimo
demokratinės kultūros plėtros gairėms nustatyti.
Atlikdamas
šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Žurnalistų etikos inspektorius
gali:
1) įspėti
viešosios informacijos rengėjus ir platintojus apie pastebėtus visuomenės
informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos
pašalinti;
2) reikalauti,
kad viešosios informacijos rengėjas ar platintojas nustatyta tvarka paneigtų
paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą
ar kenkiančią jo teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam
atsakyti ir paneigti tokią informaciją;
3) kreiptis į
kompetentingas valstybės institucijas bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją
dėl pastebėtų šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių
teisės aktų pažeidimų.
Žurnalistų
etikos inspektoriaus sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
Žurnalistų
etikos inspektorius turi teisę nemokamai gauti iš viešosios informacijos
rengėjų ir platintojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų
informaciją, būtiną įstaigos funkcijoms atlikti.
Žurnalistų
etikos inspektorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už savo
darbą.
VI
SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ
TEISĖS
AKTŲ PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA
52
straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei pareigūnų atsakomybė
Už šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos
tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą,
pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo
tvarkos pažeidimus atsako viešosios informacijos rengėjas ar platintojas šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybės ir savivaldybių institucijos bei
įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, pareigūnai už trukdymą viešosios
informacijos rengėjams ar platintojams skleisti žinias, neteisėtą atsisakymą pateikti viešąją informaciją arba neteisingos
informacijos pateikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tokie jų veiksmai gali
būti skundžiami teismui.
54 straipsnis.
Moralinės ir materialinės žalos atlyginimas
1.
Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas, paskelbęs be fizinio
asmens sutikimo informaciją apie jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14
straipsnio 3 dalyje bei 55 straipsnyje numatytus atvejus), taip pat paskelbęs
tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją, atlygina
asmeniui padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka. Moralinės
žalos atlyginimo dydis negali viršyti 10 tūkstančių litų, išskyrus atvejus, kai
teismas nustato, kad tikrovės neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti
informacija buvo paskelbta tyčia. Tokiais atvejais teismo sprendimu ši suma gali
būti padidinta, bet ne daugiau kaip 5 kartus. Kiekvienu atveju priteisiama suma
negali būti didesnė kaip 5 procentai viešosios informacijos rengėjo ir (ar)
platintojo metinių pajamų.
Viešosios
informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas tikrovės
neatitinkančios, žeminančios garbę ir orumą informacijos paneigimas bei
atsiprašymas teikia pagrindą teismui mažinti moralinės žalos atlyginimą.
Viešosios
informacijos rengėjui, be fizinio asmens sutikimo paskelbusiam informaciją apie
jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnyje numatytus atvejus),
taip pat paskelbusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens
garbę bei orumą, ir ją šio įstatymo nustatyta tvarka paneigusiam bei
atsiprašiusiam, teismas priteisia atlyginti padarytą moralinę žalą, tačiau šiuo
atveju moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 3 tūkstančių litų, išskyrus
atvejus, kai tikrovės neatitinkanti, asmens garbę bei orumą žeminanti
informacija buvo paskelbta tyčia.
Teismas,
nustatydamas moralinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą
padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumą, teisės pažeidimo
pasekmes ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes.
Materialinės
žalos atlyginimo dydį už paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją,
padariusią nuostolių asmenims, nustato teismas.
55 straipsnis.
Atleidimas nuo žalos atlyginimo
Viešosios
informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo:
1) pateikta
valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų,
profesinių sąjungų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar kitų asmenų
oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;
2) viešai
pasakyta atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose,
mitinguose bei kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas
neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių
organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims;
3)
anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši
informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;
4) paskelbta
tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios
informacijos rengėjui;
5) paskelbta specialioje
rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos rengėjas;
6) paskelbta
neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, užsakomuosiuose straipsniuose ar
laidose;
7) pateikta kaip
nuomonė, komentaras ar vertinimas.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios
informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.
Viešosios
informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją ir gavęs
paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo visuomenės informavimo
priemonėje.
53 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklos sustabdymas arba
nutraukimas
Viešosios
informacijos rengėjo ir (ar) platintojo, išskyrus transliuotojus ir (ar)
retransliuotojus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu
viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas pažeidžia šio įstatymo 20
straipsnio 1 dalies nuostatas.
Priimdamas
sprendimą dėl laikino viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veiklos
sustabdymo, teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 1 mėnesio veiklos sustabdymo
terminą laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip 3 mėnesių – žurnalų
redakcijoms.
Viešosios
informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo
atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs
jo veiklą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
56 straipsnis.
Baigiamosios nuostatos
Lietuvos radijo
ir televizijos komisija, vykdydama šio įstatymo nuostatas dėl licencijavimo
tvarkos, neterminuotų licencijų ir kitų sąlygų, iki 2004 m. gruodžio 31 d. turi
atlikti pataisymus transliuotojams išduotose licencijose.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos
Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
visuomenės
informavimo
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS
AKTAI
1989 m.
spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl kai kurių valstybių narių
įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, skirtų vertimuisi
televizijos programų transliavimu, suderinimo.
1997 m.
birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB, iš dalies
pakeičianti Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl kai kurių valstybių narių
įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, skirtų vertimuisi
televizijos programų transliavimu, suderinimo.
Įstatymas
papildytas priedu:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1507,
96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-22,
96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-101,
97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-402,
97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-427,
97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-614,
98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1308,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000,
Nr.30-829 (00.04.12)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2272 (2000 09 07)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1d.
Kol
bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios
informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,
protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 4, 18, 26, 28, 37,
38, 39, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
113-3619 (2000 12 30)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 27, 39 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-561,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-953,
2002-06-13, Žin., 2002, Nr. 68-2759 (2002-07-03)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-972,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2771 (2002-07-03)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1487,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1732 (2003-04-24)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1853,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5319 (2003-12-17)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 1, 2, 23, 24, 29, 31, 32, 33, 35, 38, 39, 47, 48, 49, 51,
53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 25, 41 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS
GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 56 STRAIPSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-10-23,
Žin., 2002, Nr. 104-4675 (2002-10-31)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO IR
14 STRAIPSNIO 3 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2004-05-14)
autrap@lrs.lt