Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1996

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1996, Nr. 71-1706

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO

ĮSTATYMAS

1996 m. liepos 2

d. Nr. I-1418

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2000 m. spalio 1 d.:

Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2272 (2000 09 07)

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką,

viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų dalyvių, žurnalistų bei jų

veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.

skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede,

taikymą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

2 straipsnis. 2

straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir

papildyti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis.

Pagrindiniai visuomenės informavimo principai

laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė.

informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi

Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis,

humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio,

kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės

etikos normų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina

visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę,

ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.

informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai,

tiksliai ir nešališkai.

informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų

ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini

Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai,

konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti,

siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios

informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų

privatų gyvenimą, orumą ir teises.

laisvės pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytų naudojimosi informacijos

laisve apribojimų pažeidimus atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

II

SKYRIUS

INFORMACIJOS

LAISVĖ IR JOS APSAUGA

4 straipsnis.

Informacijos laisvė

laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Ši teisė apima laisvę laikytis

savo nuomonės, taip pat įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka rinkti, gauti

ir skleisti informaciją bei idėjas.

Respublikoje laiduojamas laisvas televizijos programų, kurios transliuojamos

laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų reikalavimų,

priėmimas ir retransliavimas iš valstybių Europos Sąjungos narių ir kitų

Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos

šalių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

5 straipsnis.

Teisė rinkti ir skelbti informaciją

asmuo turi teisę:

1) rinkti

informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse;

2) neleisti skelbti savo parengtos informacijos,

jeigu jos turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas;

3) užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis

garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip

pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje

nurodytus atvejus;

4) publikacijas

ar laidas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.

nustatytus atvejus, platinti valstybės ir

savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų informaciją.

6

straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

bei įstaigų

ir savivaldybių institucijų bei įstaigų,

kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų

dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį

patį.

įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo

veiklą.

įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų

įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip

pat turimą privačią informaciją, išskyrus

įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.

papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams

pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo

dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne

vėliau kaip per savaitę.

įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją

viešosios informacijos rengėjui, turi ne

vėliau kaip kitą darbo dieną raštu informuoti rengėją apie atsisakymo suteikti

informaciją priežastis.

įstaigų viešoji informacija yra nemokama. Šios įstaigos gali imti mokestį tik

už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su

teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu

(kopijavimu). Šis mokestis negali būti didesnis už realias informacijos

pateikimo sąnaudas.

partijos, profesinės sąjungos, politinės

visuomeninės ir kitos organizacijos teikia viešosios informacijos rengėjams ir

kitiems asmenims viešąją informaciją apie savo veiklą šių įstaigų, įmonių ar

organizacijų įstatų (nuostatų) nustatyta tvarka.

6 straipsnis. Teisė gauti

informaciją

Lietuvos Respublikoje turi teisę susipažinti su visais valstybės ar

savivaldybių valdžios ir valdymo  institucijų  bei  kitų biudžetinių

organizacijų oficialiais dokumentais, išskyrus tuos, kurie įslaptinami įstatymų

nustatyta tvarka.

atsisakydami teikti informaciją viešosios informacijos rengėjui (jo atstovui),

ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša jam raštu, nurodydami

atsisakymo priežastį.

atsakomybę  už  nepagrįstą atsisakymą teikti informaciją arba neteisingos informacijos

teikimą nustato įstatymai.

politinės ir  visuomeninės, profsąjungų bei kitos organizacijos savo įstatų

nustatyta tvarka teikia žmonėms ir viešosios informacijos rengėjams oficialią

informaciją apie jų atstovaujamų  organizacijų veiklą,  išskyrus  tai, kas

neskelbtina  pagal  Lietuvos Respublikos įstatymus.

7 straipsnis.

Redagavimo laisvė

draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, platintojui, jų

savininkui ar žurnalistui, verčiant juos neteisingai pateikti visuomenės

informavimo priemonėse informaciją apie įvykius ar faktus.

turi teisę atsisakyti atlikti viešosios informacijos rengėjo, savininko ar jų

paskirto atsakingo asmens pavedimą, susijusį su viešosios informacijos rengimu

ir (ar) platinimu, jeigu pavedimas verčia jį pažeisti įstatymus ar Lietuvos

žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.

pažeidžiančius šio straipsnio nuostatas, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

8 straipsnis.

Informacijos šaltinio paslaptis

*Viešosios informacijos rengėjas, platintojas, viešosios informacijos

rengėjo ir (ar) platintojo savininkas, žurnalistas turi teisę išsaugoti

informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio.

*Pastaba. 1. Pripažinti, kad Lietuvos

9 straipsnis. Teisė ginti

informacijos laisvę

Kiekvienas

Lietuvos Respublikos pilietis turi  teisę apskųsti teismui valdžios ir valdymo

institucijų bei kitų organizacijų sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie

pažeidžia ar siaurina informacijos laisvę.

10 straipsnis.

Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus

įstaigoms, viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklą reglamentuojančioms institucijoms

draudžiama savo teisės aktais apriboti įstatymų apibrėžtą informacijos laisvę.

informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie

veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse

skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo.

11 straipsnis.

Teisė ginti informavimo laisvę

asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei

įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai

apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.

rengėją, platintoją, jų savininką ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu

ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti

įstatymai.

12 straipsnis.

Žurnalistų akreditavimas

platintojas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų,

politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu.

institucijos ar organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, jis yra

aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais

tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.

ministerijos akredituoti kitų valstybių žurnalistai turi vienodas su Lietuvos

žurnalistais teises rinkti ir skelbti informaciją.

III

SKYRIUS

ASMENS,

VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS INTERESŲ APSAUGA

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO SRITYJE

13 straipsnis.

Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga

garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama:

1) be asmens

sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus jam

priklausančioje valdoje;

2) filmuoti,

fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be

organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;

3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be

šio žmogaus sutikimo.

netaikomi renkant informaciją, jei yra pagrindas manyti, kad fiksuojami teisės

pažeidimai.

informaciją atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

14 straipsnis.

Privataus gyvenimo apsauga

platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į tai, kad

būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas.

skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik to žmogaus

sutikimu ir jeigu informacijos paskelbimas nedaro jam žalos.

visuomenės informavimo priemonėse atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1487,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1732 (2003-04-24)

15 straipsnis.

Atsakymo teisė

Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės

neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas

juridinis asmuo, kurio teisėtiems interesams, ypač reputacijai, pakenkė

tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės

neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba

pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas paneigtų

tikrovės neatitinkančią informaciją šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka.

16 straipsnis.

Teisė gauti atlyginimą už padarytą moralinę ir materialinę žalą

žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie jį, turi teisę pagal

įstatymus gauti atlyginimą už padarytą

moralinę žalą šio įstatymo 54 straipsnio nustatyta tvarka.

interesams, ypač reputacijai, pakenkė paskelbta tikrovės neatitinkanti

informacija, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti atlyginimą už patirtą žalą.

17

straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas

nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi

visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų

nuomonių.

2.

Skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, turi būti nurodoma, kiek šie

tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant tyrimų imtį ir galimą paklaidą).

17 straipsnis. Valstybės

parama viešosios informacijos rengėjams ir platintojams

remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę, šviečiamąją veiklą pagal

pateiktas programas. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos

rengėjams, išskyrus lėšas jų leidžiamoms knygoms, kino ar kitai garso ir vaizdo

produkcijai, yra teikiama per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Į

Fondą lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės subsidijos ir

mokesčių lengvatos teikiamos be išankstinių sąlygų. Spaudos, radijo ir

televizijos rėmimo fondą įkuria kūrybinių sąjungų, viešosios informacijos

rengėjų, teisininkų ir mokslininkų sąjungų atstovų susirinkimas, kurį kviečia

Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Radijo ir televizijos

asociacija, Kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir

Lietuvos žurnalistų draugija. Kiekviena šių organizacijų deleguoja į

susirinkimą po du savo atstovus. Susirinkimas laikomas įvykusiu, jei jame

dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. Sprendimai priimami paprasta

balsų dauguma. Subsidijuojamus viešosios informacijos rengėjus nustato Spaudos,

radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba. Taryba pateikia ataskaitą Seimui

apie lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymą.

parama iš biudžeto knygų leidybai, kino ar kitai garso ir vaizdo produkcijai

yra teikiama ir per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją

pagal ekspertų komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, patvirtintus

projektus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-101,

97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)

IV SKYRIUS

VIEŠOSIOS

INFORMACIJOS RENGĖJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR SAVIVALDA

18 straipsnis. Nepilnamečių

apsauga

informacijos rengėjai ir (ar) platintojai įstatymų nustatyta tvarka turi

užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam,

protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos, ypač

susijusios su pornografija ir (ar) savitiksliu smurto vaizdavimu.

informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar

doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos

nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.

(ar) laidos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirtos

viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ar platinti, kategorijai,

transliuojamos ir (ar) retransliuojamos tik nuo 23 iki 6 valandos arba turi

būti naudojamos apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas atsakingiems už

nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokių

programų ir (ar) laidų pasiūlą nepilnamečiams. Jeigu tokios programos ir (ar)

laidos transliuojamos ar retransliuojamos nuo 23 iki 6 valandos nenaudojant

nustatytų apsaugos priemonių, apie jų transliavimą ar retransliavimą turi būti

pranešama garso ir (ar) vaizdo priemonėmis viso transliavimo ar retransliavimo

metu įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar

doroviniam vystymuisi, skelbimą ir platinimą, pažeidžiantį šiame straipsnyje

bei kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, atsakoma šio ir kitų

įstatymų nustatyta tvarka.

naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolę ir ribojamos

viešosios informacijos platinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

19 straipsnis.

Neteikiama informacija

institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos

neteikia viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams, kitiems

asmenims informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė,

komercinė ar banko paslaptis arba yra privati informacija.

kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės

saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, pažeistų

valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas

užkirstų kelią sunkiems teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių

sveikatai apsaugoti.

atsisakymą suteikti prašomą informaciją įstatymų nustatyta tvarka pranešama

asmeniui raštu, nurodant informacijos nesuteikimo priežastis.

20 straipsnis.

Neskelbtina informacija

informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:

1) raginama

prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;

2) skatinama

kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenumą, jos teritorijos vientisumą;

3) kurstomas

karas, taip pat tautinė, rasinė, religinė, socialinė bei lyčių neapykanta;

4) platinama, propaguojama ar

reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos

seksualinės paslaugos, seksualiniai iškrypimai;

5) propaguojamos

ir (ar) reklamuojamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos.

dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo

garbę ir orumą.

skleisti informacijos, pažeidžiančios nekaltumo prezumpciją bei kliudančios

teisminės valdžios nešališkumui. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka

teismas gali apriboti vertinimų bei komentarų, susijusių su teisme dar

neišnagrinėta byla bei galinčių turėti įtakos teismo nešališkumui ir

nepriklausomumui, skleidimą visuomenės informavimo priemonėse.

straipsnyje numatytų draudimų pažeidimus atsakoma šio ir kitų įstatymų

nustatyta tvarka.

leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų ir kitos viešosios

informacijos, priskirtos erotinei, smurtinei ar kitai ribojamai viešajai

informacijai, platinimo tvarką nustato Vyriausybė.

21 straipsnis.

Pareiga skelbti oficialius valstybės pranešimus

avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosios

informacijos rengėjai ir platintojai turi Vyriausybės nustatytais atvejais ir

tvarka nemokamai ir operatyviai skelbti oficialius valstybės pranešimus.

padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir

platintojų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių bei

visuomenės interesų apsaugai.

skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais oficialius valstybės

pranešimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

22 straipsnis.

Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga

Literatūros, mokslo, meno bei kitus

kūrinius viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir žurnalistai naudoja

vadovaudamiesi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu bei kitais

įstatymais ir teisės aktais.

IV

SKYRIUS

VIEŠOSIOS

INFORMACIJOS RENGIMAS IR PLATINIMAS

Pirmasis skirsnis

Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei jų

savininkų

teisinis statusas ir veiklos sąlygos

23 straipsnis.

Viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir jų dalyviai

informacijos rengėjų, platintojų ir jų dalyvių santykius reglamentuoja šis ir

kiti įstatymai, teisės aktai ir šalių susitarimai.

informacijos rengėjais ir (ar) platintojais gali būti tik Lietuvos Respublikoje

įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys ir užsienio juridinių

asmenų ar kitų organizacijų filialai. Viešosios informacijos rengėjų ir (ar)

platintojų dalyviais gali būti visi Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių

fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus

atvejus.

informacijos rengėjo ar platintojo dalyvis gali įstatymų nustatytais atvejais

ir tvarka nutraukti ar reorganizuoti viešosios informacijos rengimo ir (ar)

platinimo veiklą arba perleisti rengėją ar platintoją kitiems šio straipsnio 2

dalyje nurodytiems asmenims.

kitaip perleidus ne mažiau kaip 10 procentų transliuotojo ar retransliuotojo

akcijų (dalių, pajų), licencijos turėtojas privalo ne vėliau kaip per 30 dienų

nuo nuosavybės teisių perėjimo pranešti apie tai Lietuvos radijo ir televizijos

komisijai (toliau – Komisija).

ar kitaip perleidus transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją turinčio

transliuotojo ar retransliuotojo akcijas (dalis, pajus) keičiasi kontrolinio

akcijų paketo savininkas (savininkai) arba licencijos turėtojo kontrolė

(valdymas) pereina kitam asmeniui (asmenims) kitais pagrindais, akcijas (dalis,

pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinantys perleisti ir įgyti asmenys privalo

gauti Komisijos rašytinį sutikimą.

atsisakyti duoti sutikimą dėl transliuotojo ir (ar) retransliuotojo akcijų

(dalių, pajų) ir (ar) kontrolės (valdymo) perleidimo, jeigu:

1) transliuotojo

ir (ar) retransliuotojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą)

ketinantys perleisti ir įsigyti asmenys nepateikė Komisijos reikalaujamų

duomenų arba pateikė neteisingus duomenis;

2) transliuotojo

ir (ar) retransliuotojo akcijas (dalis, pajus) ketinantiems įsigyti asmenims

įstatymų nustatytais atvejais draudžiama būti viešosios informacijos rengėjų ir

(ar) platintojų dalyviais;

3) jeigu

perleidžiant ir įsigyjant transliuotojo ir (ar) retransliuotojo akcijas (dalis,

pajus) vyksta koncentracija ir nėra gautas Konkurencijos tarybos leidimas, kai

pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą toks leidimas yra būtinas.

savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas),

bankai, politinės partijos ir politinės organizacijos negali būti viešosios informacijos

rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio

pobūdžio leidinius, skirtus visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu

įstatymų nenustatyta kitaip.

viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį

redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo

priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir dalyvis yra tas pats

fizinis asmuo, jis atsako už savo viešosios informavimo priemonės turinį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

24

straipsnis. Duomenys apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus ir jų

dalyvius

rengėjai ir (ar) platintojai, išskyrus transliuotojus ir retransliuotojus,

privalo kasmet iki kovo 30 dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai visuomenės

informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) šios

institucijos nustatyta tvarka pateikti duomenis apie įmonės akcininkus ar

dalininkus, kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne mažiau kaip 10 procentų

visų akcijų ar turto (jeigu turtas yra neakcionuotas). Juose turi būti nurodyta

tokių akcininkų ar dalininkų vardai ir pavardės (pavadinimai), asmens kodas

(registracijos numeris), turimo turto dalis ar akcijų skaičius bei balsų dalis

procentais. Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi Vyriausybės

įgaliotai institucijai kasmet iki kovo 30 dienos pateikti šios institucijos

nustatyta tvarka informaciją apie savo valdymo organus ir jų narius bei

informaciją apie turtinius santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią juos su

kitais viešosios informacijos rengėjais ir (ar) platintojais ir (ar) jų

dalyviais. Vyriausybės įgaliota institucija privalo savo nustatyta tvarka iki

tų metų gegužės 15 dienos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“

paskelbti viešosios informacijos rengėjų ir platintojų pateiktus duomenis.

Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai, politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojai, valstybės ir savivaldybių institucijų bei

įstaigų vadovai privalo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, kokių viešosios

informacijos rengėjų ir (ar) platintojų dalyviai jie yra.

informacijos rengėjai ar platintojai, žurnalistai privalo savo visuomenės

informavimo priemonėje paskelbti apie gautą paramą, jeigu ji viršija vienos

minimalios algos dydį, nurodydami, kokio dydžio ir iš ko gauta parama.

straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nepateikimą ir šio straipsnio 2 dalyje

nurodytos informacijos nepaskelbimą įstatymų nustatyta tvarka taikoma

atsakomybė.“

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

24 straipsnis. Žurnalistų ir

leidėjų etikos komisija

etikos taisyklių pažeidimus, padarytus informuojant visuomenę, nagrinėja

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.

etikos komisiją sudaro ir jos darbo  tvarką  nustato  žurnalistų  organizacijų

atstovų susirinkimas. Etikos komisijos nariai skiriami 2 metams.

komisijos pirmininkas, kurį komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.

ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimo gali kreiptis fiziniai ir juridiniai

asmenys.

Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus, vadovaujasi Lietuvos

žurnalistų etikos kodeksu  ir  Europos  Tarybos  Parlamentinės  Asamblėjos

rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos”.

etikos komisijos sprendimai dėl profesinės etikos taisyklių pažeidimų turi būti

skelbiami leidiniuose, radijo ir televizijos laidose Komisijos nustatyta

tvarka.

rengėjai, nesutikdami  su Komisijos išvadomis, gali kreiptis dėl jų į teismą,

tačiau negali nepaskelbti savo leidinyje ar laidose šios komisijos išvadų.

Fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami  su Žurnalistų  ir leidėjų etikos

komisijos sprendimu,  gali kreiptis į teismą ir apskųsti jame šios komisijos

išvadas per 30 dienų nuo išvadų jiems pateikimo.

etikos komisija dirba pagal savo priimtą reglamentą, jos veikla finansuojama iš

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų.

25 straipsnis. (Neteko galios nuo 2004 m.

gegužės 1 d.)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

26 straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai

priklausantys transliuotojai

1.

Transliuotojas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai

tais atvejais, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1)

pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje ir jo redakciniai sprendimai dėl

transliuojamų programų priimami Lietuvoje;

2)

pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, o redakciniai sprendimai dėl

transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje Europos Sąjungos

narėje, bet didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi

transliavimo veikla, dirba Lietuvoje;

3)

pagrindinė transliuotojo buveinė yra kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje,

bet redakciniai sprendimai priimami Lietuvoje ir didesnioji dalis transliuotojo

darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba Lietuvoje;

4)

didelė dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla,

dirba ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje, bet pagrindinė

transliuotojo buveinė yra Lietuvoje;

5)

pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai sprendimai dėl

transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje Europos Sąjungos

narėje arba atvirkščiai, ir nė vienoje šių valstybių nedirba didesnioji dalis

transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, tačiau

transliuotojas pradėjo savo veiklą, laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų

ir turi nuolatinių ekonominių santykių Lietuvoje;

6) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai

sprendimai dėl transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje ne Europos

Sąjungos narėje arba atvirkščiai, ir didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų,

kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba Lietuvoje.

2.

Transliuotojas, kuriam negali būti taikomos šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4,

5, 6 punktų nuostatos ir kuris nepriklauso valstybės Europos Sąjungos narės

arba kitos Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusios

šalies jurisdikcijai, priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jei

atitinka šias sąlygas:

1)

transliuotojas naudojasi Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo

dažniu);

2)

transliuotojas nesinaudoja Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo

dažniu), bet naudojasi Lietuvos valstybei priklausančiu ryšio palydovu;

3)

transliuotojas nesinaudoja nei Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo

dažniu), nei Lietuvos valstybei priklausančiu ryšio palydovu, bet naudojasi

Lietuvoje įrengta antžemine stotimi, perduodančia signalą į ryšio palydovą.

Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis transliuotojas vadovaujasi šio

įstatymo nuostatomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

27 straipsnis.

Viešosios informacijos platinimas

1.

Informaciją visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas

asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju ar šio leidimu.

visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti Lietuvos Respublikoje,

jeigu jų turinys neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir Lietuvos Respublikos

tarptautinėms sutartims. Užsienyje parengtas televizijos programas leidžiama

transliuoti ir retransliuoti Lietuvos Respublikoje, nepažeidžiant šio įstatymo

4 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

113-3619 (2000 12 30)

28 straipsnis.

Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams

remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę ir šviečiamąją veiklą. Valstybės

finansinė parama viešosios informacijos rengėjams, išskyrus nurodytą šio

straipsnio 6 dalyje, yra teikiama per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir

televizijos rėmimo fondą (toliau – Fondas). Į Fondą lėšas iš valstybės biudžeto

kasmet skiria Seimas.

2.

Fondas veikia vadovaudamasis Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais,

taip pat Fondo įstatais. Fondo dalininkai yra: Lietuvos architektų sąjunga,

Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos

kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos mokslininkų

sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos

teatro sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos kabelinės televizijos

asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos periodinės

spaudos leidėjų asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos teisininkų

draugija, Lietuvos žurnalistų draugija, Kultūros ministerija, Švietimo ir

mokslo ministerija.

3.

Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Po vieną narį į Fondo tarybą skiria jo

dalininkai. Tarybos narys skiriamas jį paskyrusios organizacijos valdymo organų

įgaliojimų laikui. Kultūros ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija

Fondo tarybos narius skiria 4 metams. Fondo tarybai vadovauja Tarybos

pirmininkas, kurį Fondo taryba renka 3 metams. Fondo tarybos sprendimai

priimami paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma.

šaltiniai:

1)

valstybės dotacijos (subsidijos);

2) juridinių ar

fizinių asmenų dovanotos lėšos;

3) Lietuvos

Respublikoje įregistruotų transliuotojų licencijų mokestis;

4) palūkanos už

bankuose saugomas Fondo lėšas;

5) kitos teisėtai

įgytos lėšos.

informacijos rengėjų kultūrinė, šviečiamoji veikla remiama konkurso

tvarka pagal Fondui pateiktas programas. Viešosios informacijos rengėjų,

platinančių viešąją informaciją regionų, miestų ir rajonų laikraščiuose,

kultūrinė ir šviečiamoji veikla remiama atskiro konkurso tvarka pagal Fondui

pateiktas programas. Bendruosius abiejų konkursų nuostatus, suderintus su Seimo

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė.

spaudoje paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas

kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš

biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.

parama iš valstybės biudžeto knygų leidybai, taip pat garso ir vaizdo

laikmenomis platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai yra skiriama

per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją ekspertų komisijų,

veikiančių prie šių ministerijų, teikimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

Nr.

IX-1853,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5319 (2003-12-17)

29 straipsnis.

Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje

1.

Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos

ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės

informavimo priemonių.

sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų

ir platintojų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir

(ar) platintojus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta

tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas

visuomenės informavimo pliuralizmas bei sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo

nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir

(ar) platintojų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies

rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma

vadovaujantis Konkurencijos įstatymu.

informacijos rengėjams ir (ar) platintojams taikomi šio ir kitų įstatymų ar

teisės aktų numatyti apribojimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

30 straipsnis.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Lietuvos nacionalinis radijas ir

televizija (toliau – LRT) – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne

pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos įstatymą.

31 straipsnis.

Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimas

transliavimo ir retransliavimo veikla, išskyrus LRT atliekamą transliavimą ar

retransliavimą, yra licencijuojama. Asmenys, norintys verstis transliavimo ir

(ar) retransliavimo veikla, privalo gauti transliavimo, retransliavimo

licenciją. Transliavimo ir retransliavimo licencijas, suteikiančias teisę

įrengti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, teisę programų

transliavimui ir (ar) retransliavimui panaudoti savo turimus elektroninių ryšių

tinklus arba teisę naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga,

išduoda Komisija.

radijo dažnius (kanalus), pagal Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos

programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą numatytus transliuotojams ir

(ar) retransliuotojams, turintiems Komisijos išduotas licencijas su teise

steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, kartu su elektroninių

ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir

(ar) retransliavimo licencijoms išduoti, Komisijai pateikia Ryšių reguliavimo

tarnyba. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Lietuvos radijo ir

televizijos komisija šio įstatymo ir Transliavimo ir retransliavimo veiklos

licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda transliavimo ir

(ar) retransliavimo licencijas.“

reguliavimo tarnyba, paskyrusi radijo dažnius (kanalus) siuntėjams, informaciją

apie šiuos radijo dažnius (kanalus) kartu su elektroninių ryšių tinklų

pagrindinėmis veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir (ar) retransliavimo

licencijoms išduoti, pateikia Komisijai. Gavusi šioje dalyje nurodytą

informaciją, Komisija šio įstatymo ir Transliavimo ir retransliavimo veiklos

licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda transliavimo ir

(ar) retransliavimo licencijas.

transliavimo ar retransliavimo licenciją, išskyrus licencijas transliuoti ir

(ar) retransliuoti programas kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklais,

kartu su radijo dažniais (kanalais) įrašomos elektroninių ryšių tinklų

pagrindinės veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos Komisijai

pateiktas radijo dažnių (kanalų) bei elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo

ir televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines

veiklos sąlygas. Į Komisijos išduodamą transliavimo ir (ar) retransliavimo

licenciją su teise naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga

papildomai įrašomas konkretus siuntėjas.

reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš

6 mėnesius, pakeisti radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai paskirčiai naudojamu

radijo dažniu (kanalu) arba, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš 12

mėnesių, panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą, jeigu:

1) to reikalauja

tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai;

2) keičiama

Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ir kartu keičiama radijo dažnių

juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar Europos Sąjungos teisės

aktų, įskaitant rekomendacijas, – derindama su Komisija, jeigu radijo dažnio

skyrimas keičiamas ar naikinamas nesibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatytam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui;

3) radijo dažnis

(kanalas) pagal Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms

transliuoti ir siųsti strateginiame plane nurodytus kriterijus naudojamas

neveiksmingai ar neefektyviai;

4) keičiamas

Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti

strateginis planas.

dažniai (kanalai) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir negali būti

privatizuoti.

nėra licencijuojama. LRT programų transliavimui užtikrinti Lietuvos radijo ir

televizijos komisija be konkurso pirmumo tvarka šio įstatymo nustatyta tvarka

ir sąlygomis išduoda leidimus, suteikiančius teises, analogiškas toms, kurios

suteikiamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis licencijomis.

rūšis, jų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato šis įstatymas ir Transliavimo ir

retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklės. Šias taisykles tvirtina

Komisija.

licencijas, pirmenybė teikiama asmenims, kurie įsipareigoja rengti originalios

kūrybos kultūrines, informacines bei šviečiamąsias laidas, užtikrinti teisingą

ir nešališką informacijos pateikimą, gerbti asmens orumą ir teisę į privatų

gyvenimą, saugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo viešosios informacijos

poveikio jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat asmenims,

įsipareigojusiems transliuoti programas, kokių numatomoje priėmimo zonoje dar

netransliuoja kiti transliuotojai.

ir retransliavimo licencijos išduodamos konkurso būdu, išskyrus šio straipsnio

11 dalyje nustatytus atvejus.

ir retransliavimo licencijas Komisija be konkurso išduoda šiais atvejais:

1) programoms

transliuoti ir (ar) retransliuoti iki 1 W galios antžemine televizijos, radijo

stotimi;

2) mokslo arba

mokymo institucijoms – šviečiamosioms ir kultūrinėms programoms transliuoti iki

20 W galios antžemine televizijos, radijo stotimi;

3) programoms

transliuoti ir (ar) retransliuoti kabelinės televizijos, laidinio radijo

tinklais;

4) programoms

transliuoti ir (ar) retransliuoti per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus);

5) viešųjų

renginių organizatoriams – ne ilgesnių nei 14 dienų renginių programoms

transliuoti iki 20 W galios antžemine televizijos, radijo stotimi;

6) kitais

atvejais, kai tai numatyta Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos

programoms transliuoti ir siųsti strateginiame plane.

mokesčio ir mokesčio už paraiškos licencijai gauti nagrinėjimą dydį nustato Komisija.

Licencijos mokestis pervedamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui

garso ir vaizdo projektams remti.

išduota licencija transliuotojui ir (ar) retransliuotojui neriboja galimybės

teikti tuo pačiu elektroninių ryšių tinklu ar pavieniais įrenginiais kitas

nelicencijuojamas paslaugas, jei šių paslaugų teikimas netrukdo transliuoti ar

retransliuoti programų licencijoje nustatytomis sąlygomis. Tik licenciją

turintys asmenys su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais gali sudaryti sutartis

siųsti ir (ar) retransliuoti programas.

savo sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams gali sustabdyti licencijos galiojimą,

jeigu licencijos turėtojas šiurkščiai pažeidžia šio įstatymo reikalavimus ar

licencijos sąlygas:

1) platina šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą

neskelbtiną informaciją;

2) pažeidžia pagrindines licencijos sąlygas ir (ar)

įsipareigojimus dėl transliuojamos (retransliuojamos) programos ir jeigu jam

per paskutinius 12 mėnesių už tokį patį pažeidimą buvo pakartotinai skirta

administracinė nuobauda;

3) pažeidžia įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos

nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar

doroviniam vystymuisi ir jeigu jam per paskutinius 12 mėnesių už tokį patį

pažeidimą buvo pakartotinai skirta administracinė nuobauda;

4) laiku

nesumoka licencijos mokesčio;

5) nemoka šio

įstatymo nustatytų įmokų Komisijos veiklai finansuoti, jeigu jam per

paskutinius 24 mėnesius už tokį patį pažeidimą buvo skirti du įspėjimai;

6) Ryšių reguliavimo

tarnyba panaikina teisę naudoti radijo dažnį (kanalą) ir kreipiasi į Komisiją

dėl licencijos galiojimo sustabdymo.

sprendimu gali panaikinti licencijos galiojimą, jeigu:

1) licencijos

turėtojas atsisako licencijos;

2) licencijos

turėtojas yra likviduojamas arba reorganizuojamas;

3) licencijos

turėtojas be Komisijos sutikimo daugiau kaip 2 mėnesius paeiliui arba daugiau

kaip 3 mėnesius per kalendorinius metus nevykdo licencijuojamos veiklos;

4) licencijos

turėtojas per licencijoje nustatytą terminą nepradėjo vykdyti licencijuojamos

veiklos;

5) licencijai

gauti licencijos turėtojas pateikė neteisingus duomenis;

6) licencijos

turėtojas nepašalina pažeidimo, už kurį jam buvo taikytas laikinas licencijos

galiojimo sustabdymas, arba per 12 mėnesių po licencijos galiojimo sustabdymo

termino pabaigos padaro tokį patį pažeidimą;

7) licencijos

turėtojas transliuoja ir (ar) retransliuoja programą (programas), kai laikinai

sustabdytas jo licencijos galiojimas;

8) negavus

Komisijos sutikimo, pasikeičia licencijos turėtojo kontrolinio akcijų paketo

savininkai arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui

(asmenims), arba prašyme dėl Komisijos sutikimo pateikiami neteisingi duomenys;

9) Ryšių

reguliavimo tarnyba panaikina teisę naudoti radijo dažnį (kanalą) ir kreipiasi

į Komisiją dėl licencijos galiojimo panaikinimo.

dėl laikino licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, nustato konkretų

terminą, nuo kada sustabdomas ar panaikinamas licencijos galiojimas. Šis

terminas negali būti trumpesnis nei įstatymo nustatytas terminas apskųsti

Komisijos sprendimus teismui. Licencijos turėtojas privalo sustabdyti

(nutraukti) licencijuojamą veiklą nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus

atvejus, kai apskundus teismui šį Komisijos sprendimą teismas laikinai sustabdo

jo galiojimą. Teismui nepanaikinus Komisijos sprendimo dėl laikino licencijos

galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, licencijos turėtojas privalo sustabdyti

(nutraukti) licencijuojamą veiklą nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą dėl laikino licencijos

galiojimo sustabdymo ar jos galiojimo panaikinimo turi sankcionuoti  Vilniaus

apygardos administracinis teismas. Prašyme sankcionuoti Komisijos sprendimą

turi būti nurodytas Komisijos sprendimo priėmimo faktinis ir juridinis

pagrindimas ir jį patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu turi būti pateiktas

Komisijos sprendimas, jo faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų

kopijos ir kita būtina medžiaga. Vilniaus apygardos administracinio teismo

teisėjas turi išnagrinėti Komisijos prašymą ir priimti motyvuotą nutartį

patenkinti arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo

pateikimo momento. Jeigu Lietuvos radijo ir televizijos komisija nesutinka su

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą,

jos įgaliotas atstovas turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos

administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas.

turėtojas negali perduoti licencijos arba ja suteiktų teisių kitiems asmenims.

Licencijos turėtojui reorganizuojant savo veiklą, Komisijos sprendimu jo teisių

ir pareigų perėmėjui (perėmėjams) gali būti be konkurso išduota nauja licencija

(naujos licencijos) vykdyti licencijuojamą veiklą tomis pačiomis sąlygomis,

jeigu šis asmuo prieš reorganizavimą pateikia Komisijai atitinkamą prašymą bei

reorganizavimo projektą ir jeigu tiek iki reorganizavimo, tiek reorganizavimo

metu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys

transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygos bei Komisijos

sprendimai.

pasikeičia licencijos turėtojo steigimo dokumentai, buveinė ar valdymo organų

sudėtis, licencijos turėtojas turi ne vėliau kaip per 30 dienų pranešti

Komisijai apie tokius pasikeitimus.

turėtojas privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešti Komisijai apie

numatomą licencijuojamos veiklos nutraukimą. Licencijos turėtojas, gavęs

Komisijos sutikimą, gali laikinai, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, sustabdyti

licencijuojamą veiklą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

32 straipsnis.

Apsauga nuo neteisėto transliavimo ir (ar) retransliavimo

leidimo transliuotojai ir (ar) retransliuotojai negali didinti ar kitaip keisti

licencijoje nustatytos licencijuojamos veiklos teritorijos (transliuojamų ir

(ar) retransliuojamų programų aprėpties zonos). Tais atvejais, kai tokiam

transliavimui ir (ar) retransliavimui naudojamų radijo dažnių (kanalų) skyrimą

ir naudojimą reglamentuoja Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos

programoms transliuoti ir siųsti strateginis planas, Lietuvos radijo ir

televizijos komisijos leidimas turi būti gaunamas tik jeigu licencijuojamos

veiklos teritorija keičiama pagal šiame plane nustatytus kriterijus.

neteisėtai įsiterpti į svetimas programas, transliuoti ir (ar) retransliuoti

sau nepriskirtais radijo dažniais (kanalais), kelti transliavimo trukdžius.

kurie pažeidžia šiuo straipsniu nustatytus transliavimo ir (ar) retransliavimo

veiklos reikalavimus, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

33 straipsnis.

Programų retransliavimas ir bendrieji priėmimo tinklai

programų retransliuotojai privalo retransliuoti vieną LRT televizijos programą

ir visas nekoduotas Lietuvos nacionalinio masto transliuotojų antžeminės

televizijos programas, jeigu kitaip nenustato Komisija. Komisija taip pat

nustato minimalų retransliuojamų programų kiekį ir pobūdį. Tuo atveju, jeigu

programų retransliavimui naudojami riboti radijo dažnių (kanalų) ištekliai,

Komisija, atsižvelgdama į šių išteklių poreikį programų transliavimui, gali riboti

maksimalų retransliuojamų programų kiekį.

2.

Retransliuotojai, teikiantys radijo programų retransliavimo paslaugas kabelinės

televizijos ar laidinio radijo tinklais, privalo retransliuoti vieną LRT radijo

programą.

3.

Retransliuotojai už privalomas retransliuoti programas transliuotojams nemoka.

4.

Retransliuojamas programas ar jų dalis keisti draudžiama. Retransliuojamos

programos pakeitimu nelaikomas specialių techninių priemonių panaudojimas

siekiant užtikrinti nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos

poveikio jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi ar kitų transliuotojų

išimtines teises į programas ar atskiras jų dalis.

(nekomerciniais tikslais) naudojamus bendruosius priėmimo tinklus, prie kurių

prijungta ar gali būti prijungta daugiau kaip 40 butų (valdų), šių tinklų

savininkai privalo įregistruoti Komisijoje Komisijos nustatyta tvarka.

priėmimo tinklai, naudojami ne savo reikmėms (komerciniais tikslais), laikomi

kabelinės televizijos tinklais, ir asmenys, teikiantys bendrųjų priėmimo tinklų

paslaugas, privalo turėti licenciją retransliuoti programas kabelinės

televizijos tinklais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

Antrasis

skirsnis

viešosios

informacijos rengimo ir platinimo Reikalavimai

34 straipsnis.

Kalba, kuria rengiama ir platinama viešoji informacija

informacija rengiama ir platinama valstybine ar kuria kita kalba laikantis

Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.

televizijos laidos, transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti verčiamos į

lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus mokomąsias, progines,

specialiąsias ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir televizijos

programas ar laidas, taip pat transliuotojo sukurtas laidas, skirtas Lietuvos

tautinėms mažumoms. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, atsižvelgdama į

tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų programų aprėpties zonoje, poreikius,

gali licencijos sąlygose nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų

programų ar laidų dalį turi sudaryti programos ar laidos tautinių mažumų

kalbomis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-953,

2002-06-13, Žin., 2002, Nr. 68-2759 (2002-07-03)

35 straipsnis.

Paskelbtos informacijos saugojimas

Viešosios

informacijos rengėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių ne trumpiau

kaip 1 metus, o garso ir vaizdo kūrinius ir transliuotų programų įrašus – ne

trumpiau kaip 3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

36 straipsnis.

Reikalavimai leidiniams ir jų platinimui

leidinyje turi būti nurodyti jo tiražas, Lietuvos standarto nustatyti kiti

leidybiniai duomenys ir tarptautinis dokumento standarto numeris (ISBN, ISSN,

ISMN).

nustato, kurie periodiniai leidiniai ir koks šių leidinių egzempliorių skaičius

turi būti nemokamai perduodamas bibliotekoms.

37 straipsnis. Europos

garso ir vaizdo kūriniai

laikomi kūriniai:

1) sukurti

Lietuvos Respublikoje arba valstybėse Europos Sąjungos narėse ir valstybėse,

kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų,

jeigu:

yra įsisteigę šiose valstybėse arba

kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių

kūrėjų, arba

valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos)

išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) Europos valstybėse

įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar

daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje, ne valstybėse Europos

Sąjungos narėse ar Europos šalyse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos

konvencija dėl televizijos be sienų;

2)

sukurti trečiosiose Europos valstybėse, tai yra ne valstybėse Europos

Sąjungos narėse ar valstybėse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija

dėl televizijos be sienų, jeigu jie sukurti vienoje ar keliose trečiosiose

Europos valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su

kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose valstybėse Europos Sąjungos narėse

ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jei Europos Sąjunga ir Lietuvos

Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis Europos valstybėmis sutartis

dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie kūriniai yra iš

esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose Europos

valstybėse.

valstybėse Europos Sąjungos narėse, diskriminacinės priemonės šio straipsnio

1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose šalyse

netaikomos.

3.

Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti

laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo

(gamybos) sutartimis tarp valstybių Europos Sąjungos narių arba Lietuvos

Respublikos ir trečiųjų Europos valstybių, traktuojami kaip Europos kūriniai,

jeigu Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją

bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra

kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių valstybėje ne Europos Sąjungos narėje.

kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti

laikomi Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su

autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose valstybėse Europos

Sąjungos narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka

valstybėse Europos Sąjungos narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių

bendro kūrimo (gamybos) išlaidas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

Nr. IX-561,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)

38 straipsnis.

Radijo ir televizijos programos

transliuotojai savo reguliariai transliuojamose laidose turi teisę laisvai

rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių trukmės) pranešimus

apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, kultūros, sporto ar

kitus renginius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai

yra įsigiję išimtinę teisę.

2.

Transliuojant televizijos laidas ar programas, skirtas visuomenei itin

reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:

1)

televizijos transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti laidas ar

programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei itin

reikšmingiems įvykiams, negali šių laidų ar programų transliuoti išimtinėmis

sąlygomis tokiu būdu, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis negalėtų šių

įvykių, transliuojamų tiesiogiai ar pateikiamų visuomenei pasitelkus

transliacijų įrašus, matyti per neapmokamus televizijos kanalus;

2) Lietuvos

Respublikos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai negali naudotis šios

dalies 1 punkte nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu būdu, kad didžioji kitoje

valstybėje Europos Sąjungos narėje ar Europos šalyje, kurioje

įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų, gyvenančių

žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių

įvykių, kurie šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei itin

reikšmingi. Programos ar laidos apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis

toje valstybėje nustatytos transliavimo tvarkos;

3)

Lietuvos Respublikoje visuomenei itin reikšmingais įvykiais laikoma: olimpinės

vasaros ir žiemos žaidynės, pasaulio ir Europos krepšinio čempionatai, pasaulio

futbolo taurės varžybos, Europos futbolo čempionatas, Lietuvos dainų šventės,

iškilmingi Lietuvos valstybinių švenčių minėjimai. Vyriausybė gali nustatyti ir

kitus visuomenei itin reikšmingus įvykius. Vyriausybės įgaliota institucija

nustato reikalavimus, kurių laikomasi transliuojant programas ar laidas apie

Lietuvos Respublikos visuomenei itin reikšmingus įvykius;

4) šios dalies 1

ir 2 punktų nuostatoms įgyvendinti būtinus reikalavimus nustato Komisija.

transliuotojai turi daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus

laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms

ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos kūriniams.

transliuotojai turi ne mažiau kaip 10 procentų programos laiko, kuris lieka

atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto

paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos

kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5

metus.

reikalavimus transliuotojų programoms nustato šis, Lietuvos nacionalinio radijo

ir televizijos įstatymas, kiti įstatymai, taip pat transliuotojams išduotos

licencijos.

televizijos programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas

programą transliuojančios stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas.

Jeigu radijo, televizijos stoties programa yra trumpesnė nei valanda, programos

pavadinimas skelbiamas programos pabaigoje.

straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi vietiniams televizijos

transliuotojams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr. 102-3215

(2000 11 29)

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

39 straipsnis.

Reklama ir teleparduotuvė

būti teisingos ir sąžiningos. Reklamoje ir teleparduotuvėje neturi būti

žeminamas žmogaus orumas, taip pat neturi būti diskriminuojama dėl rasės,

lyties ar tautybės, įžeidžiami religiniai jausmai ar politiniai įsitikinimai,

skatinamas sveikatai bei aplinkosaugai žalingas elgesys.

teleparduotuvė neturi klaidinti ir kenkti vartotojui.

teleparduotuvė neturi daryti neigiamo poveikio nepilnamečių fiziniam, protiniam

ar doroviniam vystymuisi ir turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) neturi

skatinti nepilnamečių, naudojantis jų nepatyrimu ir patiklumu, pirkti gaminį ar

rinktis paslaugą;

2) neturi

tiesiogiai skatinti nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar kitus asmenis, kad šie

nupirktų reklamuojamus gaminius ar paslaugas;

3) neturi

formuoti vaikų nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių vartojimas suteiks

jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius;

4) neturi be

pagrindo rodyti nepilnamečių, atsidūrusių pavojingose situacijose;

5) neturi

piktnaudžiauti vaikų pasitikėjimu tėvais, globėjais (rūpintojais), mokytojais

ir kitais asmenimis.

užsakovai neturi teisės daryti įtakos viešosios informacijos turiniui, išskyrus

pačių užsakomos reklamos turinį.

reklama draudžiama.

reklamoje ir teleparduotuvėje negalima naudoti pasąmonę veikiančių

technologijų.

gaminių reklama, įskaitant ir teleparduotuvėje, draudžiama.

gėrimų reklamos apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas.

informavimo priemonėse, išskyrus specialius leidinius ar laidas, neleidžiama

reklamuoti gydymo vaistais ar vaistų, jeigu šie įsigyjami tik su receptu. Kitų

vaistų ar gydymo vaistais reklama turi būti aiškiai atpažįstama ir turi

perspėti apie galimą žalingą poveikį netinkamai juos vartojant.

reguliariai vedantys žinių laidas, negali nei dalyvauti reklamoje ir

teleparduotuvėje, nei jų įgarsinti.

reklamai ir teleparduotuvei televizijos programose:

1) reklama ir

teleparduotuvė turi būti aiškiai atpažįstamos, garsinėmis ir (ar) optinėmis priemonėmis

aiškiai atskirtos nuo kitų programos dalių. Reklamos intarpai neturi pažeisti

atskirų televizijos programos dalių vientisumo bei vertės (turi būti

atsižvelgiama į jų natūralias pertraukas, trukmę bei pobūdį), transliavimo

teisių turėtojų ir transliuotojų sutartyse nustatytų sąlygų. Reklama nelaikomi

paties transliuotojo pranešimai apie savo programas ir su jomis tiesiogiai

susijusius šalutinius produktus, taip pat visuomeniniai skelbimai, kreipimaisi

dėl labdaros ir kita nemokamai transliuojama informacija;

2) reklama ir

(ar) teleparduotuvė netransliuojama per religinių apeigų transliacijas; reklama

ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama rodant dokumentinius filmus, žinias,

religines laidas ir laidas vaikams, jeigu jos trunka trumpiau negu 30 minučių;

3) reklamos

trukmė televizijos programose neturi viršyti 15 procentų dienos transliavimo

laiko. Reklamos trukmė gali būti padidinta iki 20 procentų dienos transliavimo

laiko, jeigu transliuojama teleparduotuvė;

4) reklamos ir

(ar) teleparduotuvės suminis laikas per vieną transliavimo valandą negali būti

ilgesnis kaip 12 minučių;

5)

teleparduotuvei skirtų intarpų, transliuojamų programose, kurios nėra skirtos

vien teleparduotuvei, mažiausia nepertraukiama trukmė turi būti ne trumpesnė

kaip 15 minučių. Per dieną gali būti transliuojami ne daugiau kaip 8

teleparduotuvės intarpai, o jų bendra trukmė neturi viršyti 3 valandų. Tokie

intarpai turi būti aiškiai atskirti garsinėmis ir (ar) optinėmis priemonėmis

nuo kitų programos dalių.

6) laidose,

kurias sudaro atskiros dalys, taip pat per sporto ar kitų renginių, kurių metu

daromos pertraukos, transliacijas reklama ir (ar) teleparduotuvė yra įterpiama

tarp atskirų programos dalių arba transliuojama per minėtų renginių pertraukas;

7) jei

transliuojamų garso ir vaizdo kūrinių, tokių kaip vaidybiniai ar televizijos

filmai (išskyrus serialus, kelių serijų filmus, pramogines programas ir

dokumentinius filmus), trukmė yra ilgesnė negu 45 minutės, juos reklama gali

pertraukti vieną kartą per 45 minutes; papildomai šių kūrinių transliaciją

pertraukti reklamos intarpu galima tik tais atvejais, kai šių kūrinių trukmė ne

mažiau kaip 20 minučių ilgesnė negu du ar daugiau ištisi 45 minučių tarpai;

8) kai dėl

reklamos pertraukiamos kitokio pobūdžio laidos, negu nurodytos šios dalies 6

punkte, po kiekvieno eilinio reklamos intarpo toje programoje turi praeiti ne

mažiau kaip 20 minučių;

9) įterpti

reklamą į retransliuojamas programas ar jų dalis draudžiama.

laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reklamos reikalavimų,

kontroliuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba ir Konkurencijos

taryba, bendradarbiaudamos su viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų

veiklos reglamentavimo institucijomis bei reklamos savitvarkos institucijomis.

verslo subjektų asociacijos turi specialiu reklamos kodeksu nustatyti

papildomus etikos reikalavimus reklamai ir steigti savitvarkos institucijas,

kurios prižiūrėtų, kaip laikomasi šių reikalavimų.

taikomų reikalavimų pažeidimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

straipsnio nuostatos taikomos ir teleparduotuvės laidoms ar programoms, taip

pat tik teleparduotuvei skirtoms programoms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

113-3619 (2000 12 30)

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

40 straipsnis.

Radijo ir televizijos programų ar laidų rėmimas

programa ar laida yra visiškai ar iš dalies remiama, apie tai turi būti

paskelbta laidos pradžioje arba pabaigoje, nurodant rėmėjo pavadinimą ar

ženklą.

neturi daryti įtakos remiamų programų, laidų turiniui ar transliavimo laikui.

programose ar laidose neturi būti skatinimo parduoti, pirkti ar nuomoti rėmėjo

ar trečiosios šalies gaminių bei naudotis paslaugomis, tuo tikslu remiamose

laidose darant ypatingas reklamines nuorodas į šiuos gaminius ar paslaugas,

išskyrus atvejus, kai tai daroma reklaminiuose intarpuose.

laidų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra gaminti ir (ar)

parduoti tabako gaminius. Šis draudimas nustatomas Tabako kontrolės įstatymu.

5.

Asmenys, kurie gamina vaistus ar verčiasi gydymu vaistais, gali remti

programas, nurodydami savo įmonės pavadinimą ar ženklą, bet negali reklamuoti

gydymo vaistais ar vaistų, jeigu jie įsigyjami tik su receptu.

remti žinių ir aktualijų laidų.

41 straipsnis. (Neteko galios nuo 2004 m.

gegužės 1 d.)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

Trečiasis skirsnis

Žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir platintojų

pareigos bei atsakomybė

42 straipsnis.

Žurnalistų pareigos

pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys.

2.

Žurnalistai turi:

1) teikti

teisingas, tikslias ir nešališkas žinias;

2)

autorizuoti pirmą kartą platinti parengtą informaciją, jeigu to pageidauja šią

informaciją jam pateikęs asmuo;

3) nevykdyti

viešosios informacijos rengėjo, savininko ar jų paskirto atsakingo asmens

pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir

leidėjų etikos kodeksą;

4) vadovautis

savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis

žurnalistų profesinės etikos normų.

43 straipsnis. Pareiga teikti

informaciją

informacijos rengėjai ir platintojai, valstybės ir savivaldybių institucijos

bei įstaigos šio įstatymo V skyriuje numatytoms viešosios informacijos rengėjų

ir platintojų veiklos reglamentavimo institucijoms turi neatlygintinai teikti

informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus), būtiną jų funkcijoms atlikti.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms reglamentavimo institucijoms teikiama

informacija, susijusi su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų

tvarkomais asmens duomenimis, turi būti naudojama laikantis Asmens duomenų

teisinės apsaugos įstatymo.

3.

Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi teikti fiziniams ir

juridiniams asmenims informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus), kurios

paskelbimas, tų asmenų nuomone, žemina jų garbę ir orumą ar pakenkė jų

teisėtiems interesams, ypač reputacijai. Prašymai teikti informaciją viešosios

informacijos rengėjams ir (ar) platintojams pateikiami raštu. Už prašomos

informacijos suteikimą viešosios informacijos rengėjai ir (ar) platintojai gali

imti mokestį, kurio dydis negali viršyti prašomos informacijos kopijos

pagaminimo išlaidų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-972,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2771 (2002-07-03)

44 straipsnis.

Visuomenės informavimo profesinė etika

1.

Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos

rengėjai, platintojai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų

etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija “Dėl

žurnalistinės etikos”, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys,

reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis

įstatymas.

žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų

ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas, kurį šaukia Lietuvos periodinės

spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos

kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos

žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos

centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Tarptautinės reklamos

asociacijos Lietuvos skyrius.

3.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija prižiūri, kaip viešosios informacijos

rengėjai, platintojai, žurnalistai laikosi profesinės etikos normų.

45 straipsnis.

Paskelbtos informacijos paneigimas

informacijos rengėjai ir (ar) platintojai privalo paneigti paskelbtą tikrovės

neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar

pakenkė teisėtiems juridinio asmens interesams, ypač jo reputacijai.

paneigti informaciją turi būti pateiktas viešosios informacijos rengėjui ar

platintojui raštu ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reikalaujamos paneigti

informacijos paskelbimo. Reikalavime paneigti turi būti nurodyta, kokia

paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie

paskelbtos informacijos teiginiai žemina asmens garbę ir orumą. Paneigimus,

neatitinkančius šios nuostatos reikalavimų, taip pat tais atvejais, kai

reikalaujama paneigti paskelbtą informaciją ne dėl jos esmės ar reikalaujama

paskelbti paneigimą, kurio dydis ir forma viršija šio straipsnio 3 dalyje nurodytus

reikalavimus paskelbtos informacijos paneigimui, viešosios informacijos

rengėjas skelbia savo nuožiūra.

3.

Viešosios informacijos rengėjas ar platintojas, gavęs argumentuotą reikalavimą

paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą

informaciją, privalo nemokamai paskelbti paneigimą be komentarų, toje pačioje

vietoje ir tolygaus dydžio bei tokia pat forma viename artimiausių savo spaudos

leidinių, televizijos, radijo laidų ar kitoje visuomenės informavimo

priemonėje, kurioje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti asmens

garbę ir orumą informacija. Vėlesnis paneigimas neatleidžia viešosios

informacijos rengėjo nuo atsakomybės.

4.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi ir tais

atvejais, kai viešosios informacijos rengėjas ar platintojas savo noru

paskelbia tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios asmens garbę ir

orumą ar kenkiančios jo teisėtiems interesams, paneigimą ir atsiprašo asmens.

V

SKYRIUS

Viešosios informacijos RENGĖJŲ IR PLATINTOJŲ VEIKLOS

REGlamentavimo IR savitvarkos institucijos

46

straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija visuomenės

informavimo

srityje

1.

Valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą koordinuoja

Vyriausybės įgaliota institucija.

2.

Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

1)

apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų

teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės

aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;

2)

bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų

organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities

įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

3)

bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis

institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;

4) teikia

teisines konsultacijas bei metodinę pagalbą visuomenės informavimo klausimais;

5) organizuoja

konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais;

6)

bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei

tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje.

įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir

platintojų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos

reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų

bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti. Vyriausybės įgaliotai

institucijai draudžiama platinti informaciją, kuri yra transliuotojų ir (ar)

operatorių komercinė paslaptis.

47 straipsnis.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija

leidėjų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – viešosios

informacijos rengėjų ir platintojų savitvarkos institucija.

12 narių, kuriuos į ją po vieną skiria Lietuvos žmogaus teisių centras,

Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos

periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos

asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų

asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos

žurnalistikos centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija,

Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyrius, sudaro ir jos darbo tvarką

nustato žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas. Komisijos

nariai skiriami 3 metams.

darbą organizuoja jos pirmininkas, kurį Komisija išsirenka iš savo narių 1

metams.

atlieka šias funkcijas:

1) rūpinasi

žurnalistų profesinės etikos ugdymu;

2) nagrinėja

profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios

informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami

visuomenę;

3) priskiria

spaudos leidinius, kino ir videofilmus, radijo ir televizijos programas ar

laidas pornografinio, erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio visuomenės

informavimo priemonių kategorijai;

4) prižiūri,

kaip viešosios informacijos rengėjai ir platintojai laikosi įstatymuose ir

kituose teisės aktuose nustatytų kino filmų, videofilmų bei videoprogramų viešo

rodymo, tiražavimo ir platinimo, erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo,

erotinio bei smurtinio pobūdžio spaudinių platinimo tvarkos reikalavimų;

5) prižiūri,

kaip platinamoje viešoje informacijoje laikomasi įstatymų nuostatų,

draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos

kurstymą, šmeižtą ir dezinformaciją.

atlikdama savo funkcijas, gali pasitelkti Kultūros, Sveikatos apsaugos ir

Teisingumo ministerijų deleguotų ekspertų.

gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys.

veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais

įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos

Prezidento dekretais, kitais Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais, taip

pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos

Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“.

dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės

etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose

visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė tuos pažeidimus.

Jei visuomenės informavimo rengėjas ir (ar) platintojas nepaskelbia Komisijos

sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo

priemonėje, Komisijos sprendimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinį radiją.

informacijos rengėjai ar platintojai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais,

gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 8

dalyje nustatyta tvarka.

Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos aptarnavimo

finansavimą užtikrina Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

48 straipsnis.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

komisija – nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai

priklausančių radijo ir televizijos transliuotojų ir retransliuotojų veiklą

reguliuojanti bei kontroliuojanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant

valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo bei Vyriausybės ekspertė radijo

ir televizijos transliavimo ir retransliavimo klausimais.

veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais

įstatymais bei teisės aktais, taip pat pačios pasitvirtintais nuostatais.

viešasis juridinis asmuo, turi savo antspaudą su valstybės herbu bei sąskaitų

bankuose. Komisijos būstinė yra Vilniuje.

sudaro 12 narių: 1 narį skiria Respublikos Prezidentas, 3 narius – Seimas

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, po 1 narį – Lietuvos dailininkų

sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga,

Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos žurnalistų

sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų

konferencija. Komisijos narys skiriamas jį paskyrusios institucijos kadencijos

ar jį paskyrusios organizacijos valdymo organų įgaliojimų laikui. Komisijos

nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Asmenys

Komisijos nariais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Komisijos nario darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios

institucijos ar organizacijos priimtas sprendimas.

narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas,

išskyrus atvejus, kai:

1) Komisijos

narys atsistatydina;

2) Komisijos

narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius iš eilės nedalyvauja

Komisijos posėdžiuose;

3) Komisijos

nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;

4) Komisijos

narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) Komisijos

narys teismo pripažįstamas neveiksniu;

6) Komisijos

narys dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;

7) Komisijos narys diskredituoja

Komisijos nario vardą.

atvejais, kai Komisijos narys atšaukiamas iš pareigų šio straipsnio numatytais

pagrindais, Komisijos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią

atšaukiamą Komisijos narį, prašydamas paskirti naują Komisijos narį iki

kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Komisijos narys,

pabaigos. Informacija apie Komisijos sudėtį ir jos pasikeitimus skelbiama

„Valstybės žiniose“.

nario įgaliojimai pasibaigia tuomet, kai įsigalioja jį paskyrusios institucijos

ar organizacijos valdymo organų sprendimas dėl naujo nario skyrimo.

nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos tarybos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojai, asmenys, susiję su transliuotojais ar retransliuotojais darbo

santykiais, taip pat transliuotojų ir retransliuotojų dalyviai. Transliuotojų

ar retransliuotojų dalyviais negali būti ir Komisijos narių šeimos nariai.

Politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, išrinkti į Komisiją,

sustabdo savo narystę politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje ir

dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos Komisijoje pabaigos.

nariai visų Komisijos narių balsų dauguma 2 metams išsirenka Komisijos

pirmininką.

Komisijos darbo forma – posėdžiai. Posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį

šaukia Komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba 1/3 Komisijos narių prašymu.

Informacija apie numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama spaudoje arba

Komisijos interneto tinklalapyje.

posėdžiai yra vieši. Komisijos posėdis gali būti uždaras, kai reikia apsaugoti

asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu viešas

nagrinėjimas gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines paslaptis.

posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos

narių. Komisija priima sprendimus. Sprendimai priimami paprasta visų Komisijos

narių balsų dauguma, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Sprendimai

išduoti licenciją, atsisakyti ją išduoti, taip pat dėl nuobaudų skyrimo,

licencijos sąlygų pakeitimo, konkursų sąlygų ir rezultatų, licencijos galiojimo

sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo priimami ne mažesne kaip 2/3 visų

Komisijos narių balsų dauguma. Šie sprendimai, išskyrus sprendimus dėl

licencijos sąlygų pakeitimo ir konkursų sąlygų, priimami slaptu balsavimu.

sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas arba kitas Komisijos įgaliotas asmuo.

Komisijos sprendimai transliuotojams ir retransliuotojams yra privalomi.

Komisijos sprendimai skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja kitą dieną po

jų paskelbimo, jeigu pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo

data. Juos asmenys gali skųsti teismui per 30 dienų nuo įsigaliojimo dienos.

funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija. Jai vadovauja

administracijos direktorius. Administracijos direktoriumi negali būti Komisijos

narys. Komisija direktorių skiria konkurso tvarka. Direktorius už

administracijos veiklą kasmet atsiskaito Komisijai. Administracijos sudėtį ir

darbuotojų skaičių tvirtina Komisija. Administracijos veikla organizuojama

pagal Komisijos patvirtintus nuostatus.

veiklai finansuoti transliuotojai ir retransliuotojai, išskyrus LRT, gaunantys

pajamas iš transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos, kas mėnesį privalo

įmokėti į Komisijos sąskaitą 0,8 procento pajamų, gautų iš reklamos,

abonentinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su transliavimu ir (ar)

retransliavimu. Iš transliuotojų ar retransliuotojų, kurie per 3 mėnesius po

nustatyto termino neįmokėjo į Komisijos sąskaitą, šios lėšos išieškomos per

teismą. Komisija gali būti finansuojama ir iš kitų šaltinių: lėšų, gautų už

paraiškų licencijoms gauti nagrinėjimą, kitų mokesčių už suteiktas paslaugas,

paramos lėšų, leidybinės veiklos ir kt.

kasmet rengia ir tvirtina planuojamų išlaidų sąmatą. Šią sąmatą ir jos vykdymo

ataskaitą Komisija skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

pirmininkas už Komisijos veiklą kartą per metus atsiskaito Seimo plenariniame

posėdyje ir pateikia Komisijos finansinės veiklos ataskaitą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

49 straipsnis.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetencija

funkcijos:

1) kartu su Ryšių reguliavimo

tarnyba rengti Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms

transliuoti ir siųsti strategiją, kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba,

vadovaujantis Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms

transliuoti ir siųsti strategija, rengti ir tvirtinti Radijo dažnių skyrimo

radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą;

2) šio įstatymo

ir Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta

tvarka skelbti ir vykdyti konkursus transliavimo, retransliavimo licencijoms

gauti, nustatyti šių konkursų ir licencijų sąlygas, išduoti licencijas;

3) nustatyti

licencijos mokesčio ir mokesčio už paraiškos licencijai gauti nagrinėjimą dydį;

4) kontroliuoti,

kaip transliuotojai ir retransliuotojai laikosi prisiimtų įsipareigojimų,

licencijų sąlygų ir Komisijos priimtų sprendimų;

5) pagal savo

kompetenciją vykdyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos

poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą;

6) nustatyti

įstatymų ir Europos Sąjungos reikalavimų programų sandarai ir turiniui,

reklamos transliavimui įgyvendinimo tvarką;

7) kontroliuoti,

kaip transliuotojai laikosi šio įstatymo nuostatų dėl Europos kūrinių ir

nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių masto transliuojamose programose, teisės

rodyti laidas apie visuomenei itin reikšmingus įvykius, šio įstatymo 39

straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų televizijos reklamai, nuostatų

dėl programų rėmimo;

8) kontroliuoti,

kaip retransliuotojai laikosi šio įstatymo nuostatų dėl programų retransliavimo;

9)

kontroliuojant įstatymų, Komisijos sprendimų, reglamentuojančių transliuotojų

bei retransliuotojų veiklą, ir licencijų sąlygų laikymąsi, vykdyti

transliuotojų ir retransliuotojų programų stebėseną (monitoringą);

10)

transliuotojams ir retransliuotojams, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus ar

licencijų sąlygas, nevykdantiems Komisijos priimtų sprendimų, įstatymų

nustatyta tvarka taikyti šias nuobaudas: įspėjimus, Lietuvos Respublikos

administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas pinigines baudas, ne ilgiau

kaip 3 mėnesiams sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos

galiojimą;

11) teikti

siūlymus dėl transliuotojų ir retransliuotojų veiklą reglamentuojančių įstatymų

ir kitų su šia veikla susijusių teisės aktų rengimo;

12) kreiptis dėl

neteisėtos transliavimo ar retransliavimo veiklos nutraukimo;

13) kaupti

informaciją apie transliuotojus, retransliuotojus ir bendruosius priėmimo

tinklus, analizuoti jų veiklą ir skelbti informaciją apie jų dalyvius, rengti

informacinę bei metodinę medžiagą šiais klausimais;

14) kas 2 metai

parengti ir pateikti Seimui analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės

politikos įgyvendinimą, audiovizualinių paslaugų rinkos raidą, šalies

audiovizualinio sektoriaus plėtros perspektyvas, pateikiant joje statistinius

duomenis apie visiems Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantiems

transliuotojams privalomą pažangą, įgyvendinant 38 straipsnio 3 ir 4 dalių

nuostatas, taip pat nurodyti priežastis, kurios trukdo šias nuostatas

įgyvendinti, bei priemones, kurių imtasi ar numatoma imtis trūkumams pašalinti;

15)

bendradarbiauti su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių atliekančiomis

analogiškas funkcijas institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauti

Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

16) nustatyti

transliuojamų ir (ar) retransliuojamų programų kodavimo tvarką;

17) atlikti

kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

teisę neatlygintinai gauti iš transliuotojų ir retransliuotojų, valstybės ir

savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų juridinių asmenų informaciją, būtiną

Komisijos funkcijoms atlikti. Komisijos nariams ir administracijai draudžiama

platinti informaciją, kuri yra transliuotojų ir retransliuotojų komercinė

paslaptis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

50 straipsnis.

Žurnalistų etikos inspektorius

etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip

įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos.

etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos

komisijos teikimu.

etikos inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos

Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą bei pareigoms atlikti

būtiną kompetenciją.

etikos inspektoriumi negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Žurnalistų etikos inspektorius

bei jo šeimos nariai negali būti susiję darbo santykiais su visuomenės

informavimo rengėjais ir (ar) platintojais, negali turėti visuomenės

informavimo rengėjų ir (ar) platintojų akcijų.

etikos inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir

kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos

Prezidento dekretais, kitais Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais.

etikos inspektorius savo veiklą grindžia teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir

viešumo principais.

etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo

paskelbimo dienos.

etikos inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip

pat gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal einamas pareigas bei

užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

etikos inspektorius gali turėti darbuotojų, atliekančių informacinį ir techninį

darbą.

etikos inspektoriaus ir jo darbuotojų, atliekančių informacinį ir techninį

darbą, veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Biudžete jai skirtos lėšos

nurodomos atskira eilute.

etikos inspektorius dirba pagal Seimo patvirtintą reglamentą.

51 straipsnis.

Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija

etikos inspektorius atlieka šias funkcijas:

1) nagrinėja

suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų

garbės ir orumo;

2) nagrinėja

suinteresuotų asmenų skundus dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo

visuomenės informavimo priemonėse;

3) vertina, kaip

informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų

visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus jų

įgyvendinimui tobulinti;

4)

bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis,

pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse

organizacijose;

5) kas 2 metai

rengia ir skelbia analitinę apžvalgą, skirtą visuomenės informavimo

demokratinės kultūros plėtros gairėms nustatyti.

šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Žurnalistų etikos inspektorius

gali:

1) įspėti

viešosios informacijos rengėjus ir platintojus apie pastebėtus visuomenės

informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos

pašalinti;

2) reikalauti,

kad viešosios informacijos rengėjas ar platintojas nustatyta tvarka paneigtų

paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą

ar kenkiančią jo teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam

atsakyti ir paneigti tokią informaciją;

3) kreiptis į

kompetentingas valstybės institucijas bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją

dėl pastebėtų šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių

teisės aktų pažeidimų.

etikos inspektoriaus sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

etikos inspektorius turi teisę nemokamai gauti iš viešosios informacijos

rengėjų ir platintojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų

informaciją, būtiną įstaigos funkcijoms atlikti.

etikos inspektorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už savo

darbą.

VI

SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ

TEISĖS

AKTŲ PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA

52

straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei pareigūnų atsakomybė

tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą,

pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo

tvarkos pažeidimus atsako viešosios informacijos rengėjas ar platintojas šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, pareigūnai už trukdymą viešosios

informacijos rengėjams ar platintojams skleisti žinias, neteisėtą atsisakymą pateikti viešąją informaciją arba neteisingos

informacijos pateikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tokie jų veiksmai gali

būti skundžiami teismui.

54 straipsnis.

Moralinės ir materialinės žalos atlyginimas

1.

Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas, paskelbęs be fizinio

asmens sutikimo informaciją apie jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14

straipsnio 3 dalyje bei 55 straipsnyje numatytus atvejus), taip pat paskelbęs

tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją, atlygina

asmeniui padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka. Moralinės

žalos atlyginimo dydis negali viršyti 10 tūkstančių litų, išskyrus atvejus, kai

teismas nustato, kad tikrovės neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti

informacija buvo paskelbta tyčia. Tokiais atvejais teismo sprendimu ši suma gali

būti padidinta, bet ne daugiau kaip 5 kartus. Kiekvienu atveju priteisiama suma

negali būti didesnė kaip 5 procentai viešosios informacijos rengėjo ir (ar)

platintojo metinių pajamų.

informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas tikrovės

neatitinkančios, žeminančios garbę ir orumą informacijos paneigimas bei

atsiprašymas teikia pagrindą teismui mažinti moralinės žalos atlyginimą.

informacijos rengėjui, be fizinio asmens sutikimo paskelbusiam informaciją apie

jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnyje numatytus atvejus),

taip pat paskelbusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens

garbę bei orumą, ir ją šio įstatymo nustatyta tvarka paneigusiam bei

atsiprašiusiam, teismas priteisia atlyginti padarytą moralinę žalą, tačiau šiuo

atveju moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 3 tūkstančių litų, išskyrus

atvejus, kai tikrovės neatitinkanti, asmens garbę bei orumą žeminanti

informacija buvo paskelbta tyčia.

nustatydamas moralinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą

padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumą, teisės pažeidimo

pasekmes ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

žalos atlyginimo dydį už paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją,

padariusią nuostolių asmenims, nustato teismas.

55 straipsnis.

Atleidimas nuo žalos atlyginimo

informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo:

1) pateikta

valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų,

profesinių sąjungų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar kitų asmenų

oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;

2) viešai

pasakyta atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose,

mitinguose bei kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas

neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių

organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims;

3)

anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši

informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;

4) paskelbta

tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios

informacijos rengėjui;

5) paskelbta specialioje

rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos rengėjas;

6) paskelbta

neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, užsakomuosiuose straipsniuose ar

laidose;

7) pateikta kaip

nuomonė, komentaras ar vertinimas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios

informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.

informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją ir gavęs

paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo visuomenės informavimo

priemonėje.

53 straipsnis.

Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklos sustabdymas arba

nutraukimas

informacijos rengėjo ir (ar) platintojo, išskyrus transliuotojus ir (ar)

retransliuotojus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu

viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas pažeidžia šio įstatymo 20

straipsnio 1 dalies nuostatas.

sprendimą dėl laikino viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veiklos

sustabdymo, teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 1 mėnesio veiklos sustabdymo

terminą laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip 3 mėnesių – žurnalų

redakcijoms.

informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo

atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs

jo veiklą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

56 straipsnis.

Baigiamosios nuostatos

Lietuvos radijo

ir televizijos komisija, vykdydama šio įstatymo nuostatas dėl licencijavimo

tvarkos, neterminuotų licencijų ir kitų sąlygų, iki 2004 m. gruodžio 31 d. turi

atlikti pataisymus transliuotojams išduotose licencijose.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos

Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

visuomenės

informavimo

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS

AKTAI

spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl kai kurių valstybių narių

įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, skirtų vertimuisi

televizijos programų transliavimu, suderinimo.

birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB, iš dalies

pakeičianti Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl kai kurių valstybių narių

įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, skirtų vertimuisi

televizijos programų transliavimu, suderinimo.

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1507,

96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-22,

96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-101,

97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-402,

97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-427,

97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-614,

98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1308,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000,

Nr.30-829 (00.04.12)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2272 (2000 09 07)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1d.

Kol

bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios

informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,

protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir

leidėjų etikos komisija.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 4, 18, 26, 28, 37,

38, 39, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

113-3619 (2000 12 30)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 27, 39 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-561,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-953,

2002-06-13, Žin., 2002, Nr. 68-2759 (2002-07-03)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-972,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2771 (2002-07-03)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1487,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1732 (2003-04-24)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1853,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5319 (2003-12-17)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 1, 2, 23, 24, 29, 31, 32, 33, 35, 38, 39, 47, 48, 49, 51,

53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 25, 41 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS

GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 56 STRAIPSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-10-23,

Žin., 2002, Nr. 104-4675 (2002-10-31)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO IR

14 STRAIPSNIO 3 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-05-14)

autrap@lrs.lt