Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1996

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1996, Nr. 71-1706

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO

ĮSTATYMAS

1996 m. liepos 2

d. Nr. I-1418

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.:

Nr.

X-752,

2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3254 (2006-07-27)

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką,

viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą

reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.

įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

– asmuo, kuris pagal sutartį su transliuotoju ar retransliuotoju priima

televizijos ir (ar) radijo programas.

atskira programos dalis, kurios tikslas – pristatyti laidas ar kitas programos

dalis.

televizija – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per antžeminę

analoginę ar skaitmeninę televizijos stotį ar tokių stočių tinklą.

radijas – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per antžeminę

analoginę ar skaitmeninę radijo stotį ar tokių stočių tinklą.

radijo tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro daugiau

negu viena antžeminė analoginė ar skaitmeninė radijo stotis ir kuris yra

skirtas tai pačiai programai (programoms) transliuoti ir (ar) retransliuoti visuomenei.

televizijos tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro daugiau negu

viena antžeminė analoginė ar skaitmeninė televizijos stotis ir kuris yra

skirtas tai pačiai programai (programoms) transliuoti ir (ar) retransliuoti

visuomenei.

7.

Asmens kritika – asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir

vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus

gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos.

sveikatos informacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta informacija

apie žmogaus sveikatą.

– fizinis, juridinis asmuo ir įmonių, įsisteigusių

Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės

susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje.

politika – audiovizualinio sektoriaus strategijos, valstybinio

valdymo principų ir plėtros krypčių, tikslų bei uždavinių nustatymas ir

įgyvendinimas, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų,

reglamentuojančių audiovizualinio sektoriaus veiklą, rengimas ir derinimas su

tarptautiniais reikalavimais, taip pat jų įgyvendinimas.

kūrinys –

kinematografinis ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys,

sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį su garsu arba

be jo, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.

priėmimo tinklas – vietinis elektroninių ryšių tinklas, skirtas televizijos

ir (ar) radijo programoms priimti ir siųsti skirstymo linijomis į

galinius įrenginius.

– tyčia viešai paskleista melaginga informacija.

14.

Erotinio pobūdžio informacija – informacija, kuria skatinamas lytinis

geismas, rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas ar kitoks

seksualinis pasitenkinimas arba sekso reikmenys.

įrenginys

– televizorius, radijo imtuvas, kitas transliuojamų ir (ar) retransliuojamų

programų ar kitokio pobūdžio transliuojamos informacijos priėmimo įrenginys.

16.

Informacinės visuomenės informavimo priemonės – visuomenės

informavimo priemonės, kuriomis skleidžiant viešąją informaciją teikiamos

informacinės visuomenės paslaugos.

17.

Informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas – asmuo,

faktiškai valdantis informacinės visuomenės informavimo priemonę,

kurioje rengiama ir (ar) skleidžiama viešoji informacija, arba

rengiantis ir (ar) skleidžiantis tokios priemonės

turinį.

18.

Informacinės visuomenės paslauga – paprastai už atlyginimą elektroninėmis

priemonėmis ir per atstumą individualiu informacinės visuomenės paslaugos gavėjo

prašymu teikiama paslauga.

visuomenės paslaugos gavėjas (toliau – paslaugos gavėjas) – asmuo,

įskaitant užsienio juridinio

asmens atstovybę ar filialą, kuris

naudojasi informacinės visuomenės paslauga.

20.

Informacinės visuomenės paslaugų tarpinis teikėjas –

informacinės visuomenės paslaugų teikėjas, perduodantis paslaugos gavėjo

pateiktą informaciją elektroninių ryšių tinklu, suteikiantis galimybę naudotis

elektroninių ryšių tinklu arba saugantis paslaugos gavėjo pateiktą informaciją.

21.

Informacinės visuomenės paslaugos teikėjas (toliau – paslaugos teikėjas)

– informacinės visuomenės paslaugą teikiantis asmuo, įskaitant užsienio juridinio asmens filialą ar atstovybę.

televizija –

televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per kabelinės

televizijos tinklą.

televizijos tinklas

– infrastruktūra, kurios didžioji dalis laidinė,

naudojama televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti į galinius

įrenginius.

radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per

kabelinį radijo tinklą.

tinklas

– infrastruktūra, kurios didžioji dalis laidinė, naudojama

radijo programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti į galinius įrenginius.

turinti autorių(-us) ir vedėją(-us), pavadinimą ir transliavimo

laiką.

leidžiamas ir platinamas informacinis leidinys.

daugiakanalė televizija (toliau – MDTV) – programų transliavimas ir

(ar) retransliavimas per MDTV tinklą.

29.

Mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklas (toliau – MDTV tinklas)

– elektroninių ryšių tinklas, naudojamas programoms transliuoti, retransliuoti,

priimti, jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams pakeisti

ir joms antžeminiais mikrobangų siųstuvais ir tų siųstuvų signalų priėmimo

tinklais į galinius įrenginius perduoti.

30.

Nacionalinis laikraštis – laikraštis, platinamas

teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu 60 procentų Lietuvos gyventojų.

transliuotojas

– transliuotojas, kurio antžeminiu televizijos, radijo tinklu transliuojama

programa yra priimama teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu 60 procentų

Lietuvos gyventojų.

kūrėjas – asmuo, kuris nėra transliuotojo dalyvis, transliuotojo valdymo

organų narys, taip pat asmuo, nesusijęs su transliuotoju darbo, tarnybos

santykiais ar jungtine veikla, kuriantis garso, audiovizualinius kūrinius

ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis.

– visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka,

supratimas, mintys arba komentarai apie bendro

pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių

ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais

įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir

paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai,

tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir

neiškreipiant faktų ir duomenų.

valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir

savivaldybių institucijų, įmonių bei įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant

teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su

jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos

ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų

apskaitą.

35.

Palydovinė televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar)

retransliavimas per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus).

36.

Palydovinis radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas

per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus).

reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama

informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių

ženklą, pateikiama taip, kad reklamos vartotojas gali nesuprasti, kad tai

reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Toks

informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją

užmokama ar kitaip atsilyginama.

atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai

organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija,

nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas.

pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą

užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo

šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt.

gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka,

kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir

kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar

profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir

reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai,

asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas,

asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima

naudoti tik jam sutikus.

dažnis (kanalas) – radijo dažnių juosta, būtina bent vienai programai

perduoti.

– (toliau – programa) atskirų, savarankiškų savo turiniu, struktūra ir

transliavimo laiku garso kūrinių (laidų,

reklamos, anonsų, įvairių renginių transliacijų ir kt.) visuma, perduodama

visuomenei bet kokiomis techninėmis priemonėmis.

stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo siųstuvai kartu su

antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas programoms transliuoti,

retransliuoti ar siųsti.

44.

Regioninis laikraštis – laikraštis, kuris platinamas Lietuvos

Respublikos apskričių teritorijose ir kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo

išplatinama vienos apskrities teritorijoje.

transliuotojas

– transliuotojas, kurio antžeminiu televizijos, radijo tinklu transliuojama

programa yra priimama teritorijoje, kurioje gyvena mažiau negu 60 procentų

Lietuvos gyventojų.

– už užmokestį ar kitokį atlygį įvairia forma ir

bet kokiomis priemonėmis reklamos užsakovo interesais skleidžiama

informacija apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar

profesinę veiklą, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant

nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklama taip pat laikomi straipsnis, laida, parengti ir

(ar) paskelbti ne viešosios informacijos rengėjo, kuris už užmokestį ar kitokį

atlygį skleidžia šią informaciją, užsakymu.

– finansinė ar kitokia materialinė pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis

remiamo viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikloje, teikia

viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, siekdamas išgarsinti savo pavadinimą, prekių ženklą, įvaizdį, veiklą ar jos

produktus.

48.

Retransliavimas – bet kokiomis techninėmis priemonėmis visuomenei

transliuojamų užbaigtų programų ar jų dalių priėmimas ir nepakeistų perdavimas

tuo pačiu metu.

licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas

rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui verstis

programų retransliavimo veikla nustatytoje teritorijoje ir nustatomos tokio

retransliavimo sąlygos.

50.

Retransliuotojas – retransliavimo licenciją turintis arba įstatymų

nustatytais atvejais jos neturintis asmuo,

kuris retransliuoja užbaigtas ir nepakeistas visuomenei transliuojamas

programas arba atskiras jų dalis ir prisiima atsakomybę už tokio retransliavimo

teisėtumą.

– su programų transliavimu ir (ar) retransliavimu susijusi elektroninių

ryšių veiklos sritis, apimanti programos elektromagnetinių signalų perdavimą

elektroninių ryšių tinklais į galinius įrenginius.

pobūdžio informacija – informacija, kai detaliai rodomas žmonių, gyvūnų

žudymas, žalojimas, kankinimas ar kitoks prieš žmogų, bet kokią kitą gyvą

būtybę nukreiptas elgesys, sukeliantis skausmą, diskomfortą arba darantis

kitokią žalą (fizinę, psichologinę, materialinę), taip pat

vandalizmas ir (ar) teigiamai vertinama, skatinama prievarta, žiaurumas ar

mėgavimasis tuo.

53.

Televizijos programa – (toliau – programa) atskirų, savarankiškų

savo turiniu, struktūra ir transliavimo laiku garso, audiovizualinių kūrinių (laidų, filmų, reklamos, anonsų, įvairių renginių

transliacijų ir kt.) visuma, perduodama visuomenei bet kokiomis techninėmis

priemonėmis.

54.

Televizijos stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro televizijos

siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas

programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti.

– už tam tikrą atlygį per televiziją transliuojami tiesioginiai reklamos

užsakovo siūlymai pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, tarp jų ir siūlymai

įsigyti nekilnojamojo turto, turtinių teisių ir įsipareigojimų.

– ne trumpiau kaip 15 minučių trunkanti teleparduotuvės skelbimams skirta

nepertraukiama televizijos laida, transliuojama televizijos programose, kurios

nėra skirtos tik teleparduotuvei.

– programų rengimas ir jų pirminis perdavimas visuomenei visų rūšių

antžeminiais siųstuvais, kabeliniais, palydoviniais ar bet kokiais kitais

elektroninių ryšių tinklais. Transliavimas neapima tokių perdavimo paslaugų,

kai kokia nors informacija (telekopijos, elektroniniai duomenų bankai ar pan.)

ar kitokie pranešimai pateikiami atskiru paslaugos gavėjo prašymu.

58.

Transliavimo licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos

išduotas rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui

verstis programų transliavimo veikla nustatytoje teritorijoje ir nustatomos

tokio transliavimo sąlygos.

– transliavimo licenciją turintis asmuo arba įstatymų nustatytais atvejais jos

neturintis asmuo, kurie prisiima redakcinę atsakomybę už transliuojamas programas,

patys jas kuria, rengia ir perduoda visuomenei arba jas nepakeistas leidžia

siųsti kitam asmeniui.

asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės

ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos

ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo

pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo

administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu

jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus šio straipsnio

39 dalyje nurodytą informaciją, taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama.

informacijos rengėjas – transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo

studija, informacijos, reklamos agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar

kitas asmuo, rengiantis ar pateikiantis skleisti viešąją informaciją.

informacijos skleidėjas – transliuotojas, retransliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar

kitas asmuo, parduodantis ar kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją

visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą.

laikraštis – vieno miesto ar rajono savivaldybės teritorijoje platinamas

laikraštis, kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo išplatinama vieno miesto ar

rajono savivaldybės teritorijoje.

transliuotojas

– transliuotojas, kurio programa transliuojama per vieną radijo, televizijos

stotį.

informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei.

informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys,

knyga, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų

produkcija, informacinės visuomenės informavimo

priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį

įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis

ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai.

68.

Žalingas

įprotis

– piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinių, toksinių, psichotropinių ir kitų

psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat

psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų.

– visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi)

duomenys.

laida – vientisa programos dalis, susidedanti iš aktualios visuomenei

informacijos apie politiką, ekonomiką, kultūrą, sportą,

orus ir kitas sritis.

– iliustruotas informacinis leidinys su viršeliu, leidžiamas

nustatytu periodiškumu (savaitinis, mėnesinis, ketvirtinis ir kt.), skirtas

įvairiai auditorijai, spausdinantis įvairių žanrų rašinius.

– fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą

viešosios informacijos rengėjui pagal sutartį su juo

ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys.

3

straipsnis. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai

Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos

Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė.

informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir

įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės,

pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir

sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos

žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją,

visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą,

stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir

dorovę.

informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai

ir nešališkai.

informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų

ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini

Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai,

konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti,

siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios

informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų

privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises.

II

SKYRIUS

INFORMACIJOS

LAISVĖ IR JOS APSAUGA

4

straipsnis. Informacijos laisvė

turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti,

gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti

informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina

apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų

gyvenimą, dorovę.

Respublikoje laiduojamas laisvas televizijos programų, kurios transliuojamos

laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų reikalavimų,

priėmimas ir retransliavimas iš Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų

Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos šalių.

5

straipsnis. Teisė rinkti ir skelbti informaciją

asmuo turi teisę:

1) rinkti

informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse;

2) neleisti

skelbti savo parengtos informacijos, jeigu jos turinys redakcinio rengimo metu

buvo iškreiptas;

3) užsirašinėti,

fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip

pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje

nurodytus atvejus;

4) publikacijas

ar laidas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.

būti verčiamas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, platinti valstybės ir

savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų informaciją.

6

straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

bei įstaigų

asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų,

kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų

dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį

patį.

savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo

veiklą.

savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš

valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka

teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus

įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.

kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos

rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams

pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant

reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę.

savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos,

atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne

vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo

suteikti informaciją priežastis.

savivaldybių institucijų bei įstaigų viešoji informacija yra nemokama. Šios

įstaigos gali imti mokestį tik už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su

teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu

(kopijavimu). Šis mokestis negali būti didesnis už realias informacijos

pateikimo sąnaudas.

partijos, politinės organizacijos, profesinės sąjungos, asociacijos ir kitos

organizacijos teikia viešosios informacijos rengėjams ir kitiems asmenims

viešąją informaciją apie savo veiklą šių

įstaigų, įmonių ar organizacijų įstatų (nuostatų) nustatyta tvarka.

7

straipsnis. Redagavimo apribojimai

Siekiant užtikrinti informacijos laisvę,

draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, skleidėjui, jų

dalyviui ar žurnalistui, verčiant juos

visuomenės informavimo priemonėse neteisingai ir šališkai pateikti informaciją.

8

straipsnis. Informacijos šaltinio paslaptis

Viešosios

informacijos rengėjas, skleidėjas, jų dalyvis, žurnalistas turi teisę išsaugoti

informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio, išskyrus

atvejus, kai informacijos šaltinį teismo sprendimu atskleisti būtina dėl

gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat

siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės

ir kad būtų vykdomas teisingumas.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką,

viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų dalyvių, žurnalistų bei jų

veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.

skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede,

taikymą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

2 straipsnis. 2

straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir

papildyti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis.

Pagrindiniai visuomenės informavimo principai

laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė.

informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi

Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis,

humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio,

kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės

etikos normų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina

visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę,

ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.

informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai,

tiksliai ir nešališkai.

informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų

ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini

Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai,

konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti,

siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios

informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų

privatų gyvenimą, orumą ir teises.

laisvės pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytų naudojimosi informacijos

laisve apribojimų pažeidimus atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

II

SKYRIUS

INFORMACIJOS

LAISVĖ IR JOS APSAUGA

4 straipsnis.

Informacijos laisvė

laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Ši teisė apima laisvę laikytis

savo nuomonės, taip pat įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka rinkti, gauti

ir skleisti informaciją bei idėjas.

Respublikoje laiduojamas laisvas televizijos programų, kurios transliuojamos

laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų reikalavimų,

priėmimas ir retransliavimas iš valstybių Europos Sąjungos narių ir kitų

Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos

šalių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

5 straipsnis.

Teisė rinkti ir skelbti informaciją

asmuo turi teisę:

1) rinkti

informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse;

2) neleisti skelbti savo parengtos informacijos,

jeigu jos turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas;

3) užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis

garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip

pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje

nurodytus atvejus;

4) publikacijas

ar laidas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.

nustatytus atvejus, platinti valstybės ir

savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų informaciją.

6

straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

bei įstaigų

ir savivaldybių institucijų bei įstaigų,

kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų

dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį

patį.

įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo

veiklą.

įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų

įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip

pat turimą privačią informaciją, išskyrus

įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.

papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams

pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo

dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne

vėliau kaip per savaitę.

įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją

viešosios informacijos rengėjui, turi ne

vėliau kaip kitą darbo dieną raštu informuoti rengėją apie atsisakymo suteikti

informaciją priežastis.

įstaigų viešoji informacija yra nemokama. Šios įstaigos gali imti mokestį tik

už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su

teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu

(kopijavimu). Šis mokestis negali būti didesnis už realias informacijos

pateikimo sąnaudas.

partijos, profesinės sąjungos, politinės

visuomeninės ir kitos organizacijos teikia viešosios informacijos rengėjams ir

kitiems asmenims viešąją informaciją apie savo veiklą šių įstaigų, įmonių ar

organizacijų įstatų (nuostatų) nustatyta tvarka.

6 straipsnis. Teisė gauti

informaciją

Lietuvos Respublikoje turi teisę susipažinti su visais valstybės ar

savivaldybių valdžios ir valdymo  institucijų  bei  kitų biudžetinių

organizacijų oficialiais dokumentais, išskyrus tuos, kurie įslaptinami įstatymų

nustatyta tvarka.

atsisakydami teikti informaciją viešosios informacijos rengėjui (jo atstovui),

ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša jam raštu, nurodydami

atsisakymo priežastį.

atsakomybę  už  nepagrįstą atsisakymą teikti informaciją arba neteisingos informacijos

teikimą nustato įstatymai.

politinės ir  visuomeninės, profsąjungų bei kitos organizacijos savo įstatų

nustatyta tvarka teikia žmonėms ir viešosios informacijos rengėjams oficialią

informaciją apie jų atstovaujamų  organizacijų veiklą,  išskyrus  tai, kas

neskelbtina  pagal  Lietuvos Respublikos įstatymus.

7 straipsnis.

Redagavimo laisvė

draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, platintojui, jų

savininkui ar žurnalistui, verčiant juos neteisingai pateikti visuomenės

informavimo priemonėse informaciją apie įvykius ar faktus.

turi teisę atsisakyti atlikti viešosios informacijos rengėjo, savininko ar jų

paskirto atsakingo asmens pavedimą, susijusį su viešosios informacijos rengimu

ir (ar) platinimu, jeigu pavedimas verčia jį pažeisti įstatymus ar Lietuvos

žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.

pažeidžiančius šio straipsnio nuostatas, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

8 straipsnis.

Informacijos šaltinio paslaptis

*Viešosios informacijos rengėjas, platintojas, viešosios informacijos

rengėjo ir (ar) platintojo savininkas, žurnalistas turi teisę išsaugoti

informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio.

*Pastaba. 1. Pripažinti, kad Lietuvos

9 straipsnis. Teisė viešai kritikuoti valstybės ir

savivaldybių institucijų bei įstaigų ir pareigūnų veiklą

Kiekvienas asmuo

turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų,

taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už

kritiką.

10

straipsnis. Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus

Viešosios

informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie

veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse

skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

11

straipsnis. Teisė ginti informavimo laisvę

asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei

įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai

apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.

rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą už paskelbtą

informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai.

12

straipsnis. Žurnalistų akreditavimas

informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas turi teisę akredituoti savo

žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių

organizacijų ir asociacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu.

gali dalyvauti jį akreditavusios institucijos ar organizacijos posėdžiuose,

kituose renginiuose, jis yra aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais

dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.

Respublikos užsienio reikalų ministerijos akredituoti kitų valstybių

žurnalistai turi tokias pat teises rinkti ir skelbti informaciją kaip ir

Lietuvos žurnalistai.

III SKYRIUS

ASMENS,

VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS INTERESŲ APSAUGA

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO SRITYJE

13

straipsnis. Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga

teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją

draudžiama:

1) be asmens

sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens

gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai

priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose;

2)

filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu

be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;

3)

filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės

informavimo priemonėse be šio žmogaus sutikimo;

4)

filmuoti ir fotografuoti asmenį su aiškiais fiziniais trūkumais be šio asmens

sutikimo arba filmuoti ir fotografuoti asmenį jam esant bejėgiškos būklės dėl

sveikatos sutrikimo;

5)

filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno

iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Draudžiama naudoti

vaikų fotografijas, garso ar vaizdo įrašus erotinio, pornografinio ir smurtinio

pobūdžio informacijose;

6)

be mirusiojo ar žuvusiojo šeimos narių sutikimo filmuoti, fotografuoti mirusįjį

ar žuvusįjį stambiu planu ar daryti jo vaizdo įrašus.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės

pažeidimus ir šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.

14

straipsnis. Privataus gyvenimo apsauga

1.

Rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į

privataus pobūdžio informacijos apsaugą.

2.

Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3

dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka.

15

straipsnis. Atsakymo teisė

Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės

informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka

informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams

pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę

atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas

paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje

nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją.

10 straipsnis.

Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus

įstaigoms, viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklą reglamentuojančioms institucijoms

draudžiama savo teisės aktais apriboti įstatymų apibrėžtą informacijos laisvę.

informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie

veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse

skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo.

11 straipsnis.

Teisė ginti informavimo laisvę

asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei

įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai

apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.

rengėją, platintoją, jų savininką ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu

ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti

įstatymai.

12 straipsnis.

Žurnalistų akreditavimas

platintojas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų,

politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu.

institucijos ar organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, jis yra

aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais

tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.

ministerijos akredituoti kitų valstybių žurnalistai turi vienodas su Lietuvos

žurnalistais teises rinkti ir skelbti informaciją.

III

SKYRIUS

ASMENS,

VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS INTERESŲ APSAUGA

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO SRITYJE

13 straipsnis.

Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga

garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama:

1) be asmens

sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus jam

priklausančioje valdoje;

2) filmuoti,

fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be

organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;

3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be

šio žmogaus sutikimo.

netaikomi renkant informaciją, jei yra pagrindas manyti, kad fiksuojami teisės

pažeidimai.

informaciją atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

14 straipsnis.

Privataus gyvenimo apsauga

platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į tai, kad

būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas.

skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik to žmogaus

sutikimu ir jeigu informacijos paskelbimas nedaro jam žalos.

visuomenės informavimo priemonėse atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1487,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1732 (2003-04-24)

15 straipsnis.

Atsakymo teisė

Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės

neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas

juridinis asmuo, kurio teisėtiems interesams, ypač reputacijai, pakenkė

tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės

neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba

pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas paneigtų

tikrovės neatitinkančią informaciją šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka.

16 straipsnis.

Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas

nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi

visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos

nepriklausomų nuomonių.

2.

Skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, turi būti nurodoma, kas atliko

tyrimus, kiek šie tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant tyrimų

imtį ir galimą paklaidą).

17 straipsnis. Nepilnamečių apsauga

informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įstatymų nustatyta tvarka turi

užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam,

protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos, ypač

susijusios su pornografinio pobūdžio ir (ar) smurtinio pobūdžio bei žalingus

įpročius skatinančios informacijos skleidimu.

informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar

doroviniam vystymuisi, priskyrimo šiai informacijai kriterijus nustato Lietuvos

Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio

įstatymas.

informacijos platinimo tvarką nustato Vyriausybė.

18 straipsnis. Neteikiama informacija

institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos

neteikia viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, kitiems asmenims

informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė,

komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija.

kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės

saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, skatintų pažeisti valstybės

teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią

teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti.

atsisakymą suteikti prašomą informaciją įstatymų nustatyta tvarka pranešama

asmeniui raštu, nurodant informacijos nesuteikimo priežastis.

19 straipsnis. Neskelbtina informacija

informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:

1) raginama

prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;

2) skatinama

kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos

teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę;

3) kurstomas

karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti,

smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl

lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės

padėtis, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;

4) platinama, propaguojama ar

reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos

seksualinės paslaugos, lytiniai iškrypimai;

5) propaguojami ir (ar)

reklamuojami žalingi

įpročiai ir

narkotinės ar psichotropinės medžiagos.

dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo

garbę ir orumą.

skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią

teisminės valdžios nešališkumui.

televizijos programų, informacinės visuomenės informavimo priemonėse

skleidžiamos ir kitos viešosios informacijos, priskirtos erotinio,

pornografinio, smurtinio pobūdžio ar kitai ribojamai viešajai informacijai,

platinimo tvarką nustato Vyriausybė.

20 straipsnis. Pareiga skelbti oficialius valstybės

pranešimus

avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosios

informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įstatymų ir (ar) Vyriausybės

nustatytais atvejais ir tvarka nemokamai ir operatyviai skelbti oficialius

valstybės pranešimus.

padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir

skleidėjų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių ir

visuomenės interesų apsaugai.

skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais oficialius valstybės

pranešimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

21 straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių

apsauga

Literatūros, mokslo, meno ir kitus

kūrinius viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai naudoja

vadovaudamiesi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu ir kitais

įstatymais bei teisės aktais.

IV

SKYRIUS

Viešosios informacijos rengėjų, SKLEIDĖJŲ IR jų dalyvių, ŽURNALISTŲ teisinis statusas ir veiklos

sąlygos

PIRMASIS

skirsnis

VIešosios informacijos rengėjų, SKLEIDĖJŲ, ŽURNALISTŲ STATUSO REGLAMENTAVIMAS

22 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjai,

skleidėjai ir jų dalyviai

rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių santykius reglamentuoja šis ir kiti įstatymai,

teisės aktai ir šalių susitarimai.

informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, išskyrus

informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojus, gali būti tik

Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys

ir užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai. Viešosios

informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų dalyviais

gali būti visi Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių asmenys, išskyrus šio

ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.

kitaip perleidus ne mažiau kaip 10 procentų transliuotojo ar retransliuotojo

akcijų (dalių, pajų), licencijos turėtojas privalo ne vėliau kaip per 30 dienų

nuo nuosavybės teisių perėjimo pranešti apie tai Lietuvos radijo ir televizijos

komisijai (toliau – Komisija).

4.

Jei pardavus ar kitaip perleidus transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją

turinčio transliuotojo ar retransliuotojo akcijas (dalis, pajus) keičiasi

kontrolinio akcijų paketo savininkas(-ai) arba licencijos turėtojo kontrolė

(valdymas) pereina kitam asmeniui(-ims) kitais pagrindais, akcijas (dalis,

pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinantys perleisti ir įgyti asmenys privalo

gauti Komisijos rašytinį sutikimą.

5.

Komisija gali atsisakyti duoti sutikimą dėl transliuotojo ir (ar)

retransliuotojo akcijų (dalių, pajų) ir (ar) kontrolės (valdymo) perleidimo,

jeigu:

1) transliuotojo ir

(ar) retransliuotojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą)

ketinantys perleisti ir įsigyti asmenys nepateikė Komisijos reikalaujamų

duomenų arba pateikė neteisingus duomenis;

2)

transliuotojo ir (ar) retransliuotojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę

(valdymą) ketinantiems įsigyti asmenims įstatymų nustatytais atvejais

draudžiama būti viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų dalyviais;

3)

perleidžiant ir įsigyjant transliuotojo ir (ar) retransliuotojo akcijas (dalis,

pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą), vyksta koncentracija ir nėra gautas

Konkurencijos tarybos leidimas, kai pagal Konkurencijos įstatymą toks leidimas

būtinas.

6.

Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo

įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos

rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio

pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo

priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų

nenustatyta kitaip.

7.

Kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį

redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo

priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir dalyvis yra tas pats

fizinis asmuo, jis atsako už savo viešosios informavimo priemonės turinį.

8.

Viešosios informacijos rengėjai:

1)

skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos

informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji

informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal

išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus;

2)

privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais

politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais;

3)

fiksuodami įvairias viešas visuomenės akcijas – mitingus, eitynes, streikus,

piketus ir pan. – neturi skatinti imtis neteisėtų ar desperatiškų veiksmų;

4)

neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų;

5)

privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumą mirties ar ligos atveju,

neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus

nusižudyti;

6)

neturi propaguoti ar patraukliai vaizduoti rūkymo, girtavimo ar narkotikų

vartojimo. Rūkymo, girtavimo, narkomanijos vaizdavimas pateisinamas tik kaip kontekstas,

siekiant tikroviškumo;

7)

neturi skleisti tendencingos ir šališkos informacijos apie religiją, neturi

diskriminuoti kitų religijų;

8)

turi aiškiai pristatyti religines organizacijas ir jų pažiūras, kad žmonės

nebūtų klaidinami;

9)

neturi propaguoti žmonių ar jų grupių antgamtinių, nerealių savybių,

paranormalių reiškinių, išskyrus atvejus, kai tokia informacija pateikiama

pramogai arba kaip tyrimo objektas. Neturi sudaryti įspūdžio, kad astrologai,

chiromantai, ekstrasensai, bioenergetikai gali teikti patarimus dėl ateities,

sveikatos, pinigų ir panašiai.

23 straipsnis. Žurnalistas ir jo

santykiai su viešosios informacijos rengėjais, skleidėjais

1.

Viešosios informacijos rengėjas privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (ar)

vidaus etikos kodeksą. Bent viename iš šių viešosios informacijos rengėjo

patvirtintų dokumentų turi būti nustatytos žurnalisto teisės, pareigos,

atsakomybė, tarnybiniai santykiai, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo

teisių suvaržymo.

2.

Neatsižvelgiant į tai, ar žurnalistas su viešosios informacijos rengėju susijęs

darbo santykiais, viešosios informacijos rengėjas turi su žurnalistu raštu

susitarti dėl žurnalisto autorinio kūrinio panaudojimo. Tokiu susitarimu

laikomas ir viešosios informacijos rengėjo ar jam atstovaujančios organizacijos

su žurnalistais ar jiems atstovaujančia organizacija sudarytas kolektyvinis

susitarimas (kolektyvinė sutartis), kuriame aptartos žurnalistų autorinių

kūrinių panaudojimo sąlygos. Jeigu viešosios informacijos rengėjas,

naudojantis žurnalisto autorinį kūrinį, su žurnalistu raštu dėl to nesusitarė ir nėra

kolektyvinio susitarimo dalyvis, tai neatleidžia viešosios informacijos

rengėjo nuo prievolės už

panaudotą žurnalisto autorinį kūrinį teisingai atlyginti.

3.

Žurnalisto profesinį ir teisinį statusą bei socialines garantijas nustato šis

ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

24 straipsnis. Duomenys apie vietinių, regioninių,

nacionalinių laikraščių, žurnalų ir informacinės visuomenės

informavimo priemonių dalyvius

1.

Vietinių, regioninių arba nacionalinių laikraščių, žurnalų bei informacinės

visuomenės informavimo priemonių redakcijos, išskyrus nurodytas šio įstatymo 22

straipsnio 6 dalyje, privalo kasmet iki kovo 30 dienos Vyriausybės įgaliotai

institucijai visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota

institucija) šios institucijos nustatyta tvarka pateikti duomenis apie įmonės

akcininkus ar dalininkus, kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne mažiau kaip

10 procentų visų akcijų ar turto (jeigu turtas yra neakcionuotas). Juose turi

būti nurodyta tokių akcininkų ar dalininkų vardai ir pavardės (pavadinimai),

asmens kodas (registracijos numeris), turimo turto dalis ar akcijų skaičius ir

balsų dalis procentais. Minėti viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi

Vyriausybės įgaliotai institucijai kasmet iki kovo 30 dienos pateikti šios

institucijos nustatyta tvarka informaciją apie savo valdymo organus, jų narius

ir informaciją apie turtinius santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią juos

su kitais viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, ir

(ar) jų dalyviais. Vyriausybės įgaliota institucija privalo savo nustatyta

tvarka iki tų metų gegužės 15 dienos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“ paskelbti miesto ar rajono, regioninio arba nacionalinio lygio

laikraščių, žurnalų ir informacinės visuomenės informavimo priemonių redakcijų

pateiktus duomenis.

nariai, savivaldybių tarybų nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojai, valstybės ir

savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovai privalo Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“, kokių vietinių, regioninių arba nacionalinių laikraščių, žurnalų

ir informacinės visuomenės informavimo

priemonių dalyviai jie yra.

paskelbti apie gautą paramą, jeigu ji viršija vienos minimalios algos dydį,

nurodydami, kokio dydžio ir iš ko gauta parama.

4.

Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nepateikimą ir šio straipsnio 2

dalyje nurodytos informacijos nepaskelbimą įstatymų nustatyta tvarka taikoma

atsakomybė.

5.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos taikomos tik toms informacinės

visuomenės informavimo priemonėms, kurių valdytojas yra juridinis asmuo.

25 straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai

priklausantys transliuotojai

1.

Transliuotojas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai

tais atvejais, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1)

pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje ir jo redakciniai sprendimai dėl

transliuojamų programų priimami Lietuvoje;

2)

pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, o redakciniai sprendimai dėl transliuojamų

programų priimami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, bet didesnioji

dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba

Lietuvoje;

3)

pagrindinė transliuotojo buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje,

bet redakciniai sprendimai priimami Lietuvoje ir didesnioji dalis transliuotojo

darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba Lietuvoje;

4)

didelė dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla,

dirba ir Lietuvoje, ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, bet

pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje;

5)

pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai sprendimai dėl

transliuojamų programų priimami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba

atvirkščiai, ir nė vienoje šių valstybių nedirba didesnioji dalis transliuotojo

darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, tačiau transliuotojas pradėjo

savo veiklą, laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų, ir turi nuolatinių

ekonominių santykių Lietuvoje;

6) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai

sprendimai dėl transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje, ne Europos

Sąjungos narėje, arba atvirkščiai, ir didesnioji dalis transliuotojo

darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba Lietuvoje.

2.

Transliuotojas, kuris neatitinka nė vienos iš šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ir nepriklauso

Europos Sąjungos valstybės narės arba kitos Europos Tarybos konvenciją dėl

televizijos be sienų ratifikavusios šalies jurisdikcijai, priklauso Lietuvos

Respublikos jurisdikcijai, jei atitinka šias sąlygas:

1)

transliuotojas naudojasi Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo

dažniu);

2) transliuotojas naudojasi Lietuvos valstybės suteiktais ryšio

palydovo ištekliais;

3) transliuotojas nesinaudoja nei Lietuvos valstybei priklausančiu

kanalu (radijo dažniu), nei Lietuvos valstybės suteiktais ryšio palydovo ištekliais, bet naudojasi Lietuvoje įrengta

antžemine stotimi, perduodančia signalą į ryšio palydovą.

jurisdikcija gali būti taikoma ir šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nenurodytiems

transliuotojams, jeigu jų veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo

interesams, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatos apsaugai, visuomenės

saugumui, vartotojų apsaugai, kai valstybių, kurių jurisdikcijai tie

transliuotojai priklauso, kompetentingos institucijos nesiėmė priemonių

užkirsti kelią tokiai jų veiklai, kai atitinkamos Lietuvos institucijos į jas

oficialiai kreipėsi.

26 straipsnis. Viešosios informacijos platinimas

1.

Informaciją visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas

asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju ar turėdamas šio leidimą.

parengtas visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti Lietuvos Respublikoje,

jeigu jų turinys neprieštarauja šio ir kitų įstatymų

nuostatoms ir Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims. Užsienyje parengtas

programas leidžiama transliuoti ir retransliuoti Lietuvos Respublikoje,

nepažeidžiant šio ir kitų įstatymų nuostatų.

3.

Užsienyje parengtų radijo ir (ar) televizijos programų laisvas retransliavimas

Lietuvos Respublikoje gali būti sustabdytas jeigu:

1)   užsienyje

parengtoje programoje ar jos dalyje platinama šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2

dalyse nurodyta neskelbtina ir draudžiama informacija;

2)   platinama

informacija pažeidžia šio įstatymo nuostatas ir Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo

viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi;

3)   platinama

informacija pažeidžia kitas šio įstatymo nuostatas ir Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių reikalavimus, taikomus priimančios valstybės visuomenei

skirtoms transliuojamoms programoms, ir jeigu programą priimanti valstybė raštu

pranešė programą platinančiam transliuotojui ir (ar) retransliuotojui apie

pastebėtą pažeidimą, o šis per 15 dienų nuo pranešimo nepašalino

pažeidimo arba per pastaruosius 12 mėnesių padarė ne mažiau kaip du panašius

pažeidimus.

4.

Komisija priima sprendimą dėl užsienyje parengtos programos retransliavimo

Lietuvos Respublikoje sustabdymo ir nustato konkrečią datą, nuo kurios turi

būti sustabdytas programos retransliavimas Lietuvos Respublikoje.

Retransliuotojas privalo sustabdyti nurodytos programos retransliavimą nuo

Komisijos sprendime nurodytos datos.

27

straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams

1.

Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius

projektus. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams

teikiama konkursų tvarka ir, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, yra teikiama per

viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (toliau – Fondas).

Į Fondą lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės

institucijos ir įstaigos negali teikti finansinės ar jai iš esmės lygiavertės

paramos viešosios informacijos rengėjams.

iš valstybės biudžeto knygų leidybai, taip pat garso ir vaizdo laikmenomis

platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai yra skiriama per Kultūros

ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją ekspertų komisijų, veikiančių

prie šių ministerijų, teikimu.

27 straipsnis.

Viešosios informacijos platinimas

1.

Informaciją visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas

asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju ar šio leidimu.

visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti Lietuvos Respublikoje,

jeigu jų turinys neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir Lietuvos Respublikos

tarptautinėms sutartims. Užsienyje parengtas televizijos programas leidžiama

transliuoti ir retransliuoti Lietuvos Respublikoje, nepažeidžiant šio įstatymo

4 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

113-3619 (2000 12 30)

28 straipsnis. Spaudos, radijo ir

televizijos rėmimo fondas

1.

Fondas veikia vadovaudamasis Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip

pat Fondo įstatais. Fondo dalininkais Fondo įstatų nustatyta tvarka gali būti meno

kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei

institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine

ir (ar) šviečiamąja veikla. Fondo įstatai turi numatyti naujų dalininkų

priėmimo tvarką.

2.

Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro 11 narių. Kiekvienai

kadencijai juos renka visuotinis Fondo dalininkų susirinkimas. Viena Fondo

tarybos nario kadencija trunka dvejus metus. Tas pats asmuo negali būti Fondo

tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja

Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos

kadencijos laikotarpiui. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo

tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos

pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą

darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima

remdamasi ekspertų grupių išvadomis. Ekspertų grupės sudaromos ir veikia pagal

Fondo tarybos patvirtintus nuostatus.

3.

Fondo lėšų šaltiniai:

1)

valstybės dotacijos (subsidijos);

2)

juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;

3)

užmokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotų transliuotojų ir

retransliuotojų licencijas;

4)

palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas;

5)

kitos teisėtai įgytos lėšos.

4.

Fondas pagal atskirą sąmatą skiria lėšas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai

įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti.

tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius

projektus pagal 6 programas:

1) kultūros,

meno leidinių;

2) šviečiamojo

pobūdžio leidinių;

3) regioninės

žiniasklaidos (regionų, vietinių laikraščių, žurnalų ar kitų specialių

leidinių, radijo ir televizijos);

4) radijo ir

televizijos;

5) internetinės

žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių);

6) vaikų ir

jaunimo kultūrinio švietimo.

parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir

finansavimo proporcijos ir kurie suderinti bendrame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros ir

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetų posėdyje, tvirtina Vyriausybė.

7.

Fondas kasmet spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos

pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų

iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.

29

straipsnis. Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje

1.

Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos

ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės

informavimo priemonių.

sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų

ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir

(ar) skleidėjus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta

tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas

visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo

nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir

(ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių

rūšies rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma

vadovaujantis šiuo įstatymu ir Konkurencijos

įstatymu.

erotinio pobūdžio viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams taikomi

šio ir kitų įstatymų ar teisės aktų nustatyti apribojimai.

30

straipsnis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Lietuvos nacionalinis radijas ir

televizija (toliau – LRT) – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne

pelno įstaiga, veikianti pagal šį ir Lietuvos

nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą.

31

straipsnis. Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimas

transliavimo ir retransliavimo veikla, išskyrus radijo programų transliavimą

elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra programų

transliavimas ir (ar) retransliavimas, taip pat fizinių asmenų nekomerciniais

tikslais šiais tinklais vykdomą transliavimą ir LRT atliekamą transliavimą ar

retransliavimą, yra licencijuojama. Asmenys, norintys verstis transliavimo ir

(ar) retransliavimo veikla, privalo gauti transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją.

Transliavimo ir retransliavimo licencijas, suteikiančias teisę įrengti ir

eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, teisę programų transliavimui ir

(ar) retransliavimui panaudoti savo turimus elektroninių ryšių tinklus arba

teisę naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga, išduoda Komisija.

radijo dažnius (kanalus), pagal Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos

programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą numatytus transliuotojams ir

(ar) retransliuotojams, turintiems Komisijos išduotas licencijas su teise

steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, kartu su elektroninių

ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir

(ar) retransliavimo licencijoms išduoti, Komisijai pateikia Ryšių reguliavimo

tarnyba. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Komisija šio įstatymo ir

Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka

ir sąlygomis išduoda transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas.

paskyrusi radijo dažnius (kanalus) siuntėjams, informaciją apie šiuos radijo

dažnius (kanalus) kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos

sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijoms

išduoti, pateikia Komisijai. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Komisija

šio įstatymo ir Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklių

nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda transliavimo ir (ar) retransliavimo

licencijas.

transliavimo ar retransliavimo licenciją, išskyrus atvejus, kai programų

transliavimui ir (ar) retransliavimui nenaudojami Radijo dažnių skyrimo radijo

ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginiame plane numatyti

radijo dažniai (kanalai),

kartu su radijo dažniais (kanalais) įrašomos elektroninių ryšių tinklų

pagrindinės veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos Komisijai

pateiktas radijo dažnių (kanalų) bei elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo

ir televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines

veiklos sąlygas. Į Komisijos išduodamą transliavimo ir (ar) retransliavimo

licenciją su teise naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga

papildomai įrašomas konkretus siuntėjas.

teisę, prieš 6 mėnesius įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją, pakeisti

radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai paskirčiai naudojamu radijo dažniu

(kanalu) arba, prieš 12 mėnesių įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją,

panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą, jeigu:

1) to reikalauja

tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai;

2) Elektroninių

ryšių įstatymo nustatyta tvarka keičiama radijo dažnių juostos paskirtis dėl

tarptautinių įsipareigojimų ar Europos Sąjungos teisės aktų, įskaitant

rekomendacijas, – derindama su Komisija, jeigu radijo dažnio (kanalo) skyrimas

keičiamas ar naikinamas nesibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo

dažnio (kanalo) naudojimo terminui;

3) radijo dažnis

(kanalas) pagal Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms

transliuoti ir siųsti strateginiame plane nurodytus kriterijus naudojamas

neveiksmingai;

4) keičiamas

Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti

strateginis planas.

dažniai (kanalai) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir negali būti

privatizuoti.

licencijuojama. LRT programų transliavimui užtikrinti Komisija be konkurso

pirmumo tvarka pagal šio įstatymo nuostatas ir sąlygas išduoda leidimus,

suteikiančius teises, tolygias toms, kurios suteikiamos šio straipsnio 1 dalyje

nurodytomis licencijomis.

rūšis, jų išdavimo ir pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato šis įstatymas ir

Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklės. Šias taisykles

tvirtina Komisija.

licencijas, pirmenybė teikiama asmenims, kurie įsipareigoja rengti originalios

kūrybos kultūrines, informacines bei šviečiamąsias laidas, užtikrinti teisingą

ir nešališką informacijos pateikimą, gerbti asmens orumą ir teisę į privatų

gyvenimą, saugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo viešosios informacijos

poveikio jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat asmenims,

įsipareigojusiems transliuoti programas, kokių numatomoje priėmimo zonoje dar

netransliuoja kiti transliuotojai.

retransliavimo licencijos išduodamos konkurso būdu, išskyrus šio straipsnio 11

dalyje nustatytus atvejus.

ir retransliavimo licencijas Komisija be konkurso išduoda šiais atvejais:

1)

mokslo arba švietimo institucijoms – šviečiamosioms ir kultūrinėms programoms

transliuoti iki 20 W galios antžemine televizijos, radijo stotimi;

2)

programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti kabelinės televizijos, radijo

tinklais;

3)

programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti elektroninių ryšių tinklais, kurių

pagrindinė paskirtis nėra programų transliavimas ir (ar) retransliavimas;

4)

programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti per dirbtinį Žemės palydovą

(palydovus);

5)

kitais atvejais, kai tai numatyta Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos

programoms transliuoti ir siųsti strateginiame plane.

12.

Užmokesčio už paraiškos licencijai gauti nagrinėjimą ir licencijų sąlygų

pakeitimą dydį nustato Komisija. Komisija kartu su Vyriausybės įgaliota

institucija visuomenės informavimo srityje tvirtina užmokesčio už licenciją

dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir vadovaudamasi šiuo aprašu nustato užmokesčio

už licenciją dydį. Užmokestis už licenciją pervedamas Fondui garso ir vaizdo projektams

remti.

išduota licencija transliuotojui ir (ar) retransliuotojui neriboja galimybės

teikti tuo pačiu elektroninių ryšių tinklu ar pavieniais įrenginiais kitas

nelicencijuojamas paslaugas, jei šių paslaugų teikimas netrukdo transliuoti ar

retransliuoti programų licencijoje nustatytomis sąlygomis. Tik licenciją

turintys asmenys su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais gali sudaryti

sutartis siųsti ir (ar) retransliuoti programas.

ilgiau kaip trims mėnesiams gali sustabdyti licencijos galiojimą, jeigu Ryšių

reguliavimo tarnyba panaikina teisę naudoti radijo dažnį (kanalą) ir kreipiasi

į Komisiją dėl licencijos galiojimo sustabdymo arba licencijos turėtojas

šiurkščiai pažeidžia šio įstatymo reikalavimus ar licencijos sąlygas:

1) platina šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2

dalyse nurodytą neskelbtiną ir draudžiamą informaciją;

2) pažeidžia pagrindines licencijos sąlygas ir (ar)

įsipareigojimus dėl transliuojamos (retransliuojamos) programos ir jeigu jam

per paskutinius 12 mėnesių už tokį pat pažeidimą buvo pakartotinai skirta

administracinė nuobauda;

3) pažeidžia įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos

nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar

doroviniam vystymuisi ir jeigu jam per paskutinius 12 mėnesių už tokį pat

pažeidimą buvo pakartotinai skirta administracinė nuobauda;

4) laiku

nesumoka užmokesčio už licenciją;

5) nemoka šio įstatymo nustatytų

įmokų Komisijos veiklai finansuoti, jeigu jam per paskutinius 24 mėnesius už

tokį pat pažeidimą buvo skirti du įspėjimai.

sprendimu gali panaikinti licencijos galiojimą, jeigu:

1) licencijos

turėtojas atsisako licencijos;

2) licencijos

turėtojas yra likviduojamas arba reorganizuojamas;

3) licencijos

turėtojas be Komisijos sutikimo daugiau kaip 2 mėnesius paeiliui arba daugiau

kaip tris mėnesius per kalendorinius metus nevykdo licencijuojamos veiklos;

4) licencijos

turėtojas per licencijoje nustatytą terminą nepradėjo vykdyti licencijuojamos

veiklos;

5) licencijai

gauti licencijos turėtojas pateikė neteisingus duomenis;

6) licencijos

turėtojas nepašalina pažeidimo, už kurį jam buvo taikytas laikinas licencijos

galiojimo sustabdymas, arba per 12 mėnesių po licencijos galiojimo sustabdymo

termino pabaigos padaro tokį pat pažeidimą;

7) licencijos

turėtojas transliuoja ir (ar) retransliuoja programą(-as), kai laikinai

sustabdytas jo licencijos galiojimas;

8) negavus

Komisijos sutikimo, pasikeičia licencijos turėtojo kontrolinio akcijų paketo

savininkai arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam

asmeniui(-ims), arba prašyme dėl Komisijos sutikimo pateikiami neteisingi

duomenys;

9) Ryšių reguliavimo tarnyba

panaikina teisę naudoti radijo dažnį (kanalą) ir kreipiasi į Komisiją dėl

licencijos galiojimo panaikinimo;

10) pasibaigia

leidimo naudoti radijo dažnį (kanalą) galiojimo terminas ir įstatymų nustatyta

tvarka Ryšių reguliavimo tarnyba jo nepratęsia.

dėl laikino licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, nustato konkretų

terminą, nuo kada sustabdomas ar panaikinamas licencijos galiojimas. Šis

terminas negali būti trumpesnis negu įstatymo nustatytas terminas apskųsti

Komisijos sprendimus teismui. Licencijos turėtojas privalo sustabdyti

(nutraukti) licencijuojamą veiklą nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus

atvejus, kai apskundus teismui šį Komisijos sprendimą teismas laikinai sustabdo

jo galiojimą. Teismui nepanaikinus Komisijos sprendimo dėl laikino licencijos

galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, licencijos turėtojas privalo sustabdyti

(nutraukti) licencijuojamą veiklą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Komisijos sprendimą dėl

laikino licencijos galiojimo sustabdymo ar jos galiojimo panaikinimo turi

sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas. Prašyme sankcionuoti

Komisijos sprendimą turi būti nurodytas Komisijos sprendimo priėmimo faktinis

ir juridinis pagrindas ir jį patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu turi

būti pateiktas Komisijos sprendimas, jo faktinį ir juridinį pagrindą

patvirtinančių dokumentų kopijos ir kita būtina medžiaga. Vilniaus apygardos

administracinio teismo teisėjas turi išnagrinėti Komisijos prašymą ir priimti

motyvuotą nutartį patenkinti arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 72

valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus

apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, jos

įgaliotas atstovas turi teisę per 7 dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo

nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo priėmimo dienos.

turėtojas negali perduoti licencijos arba ja suteiktų teisių kitiems asmenims.

Jeigu licencijos turėtojas reorganizuojamas, Komisijos sprendimu jo teisių ir

pareigų perėmėjui(-ams) gali būti be konkurso išduota nauja(-os) licencija(-os)

vykdyti licencijuojamą veiklą tomis pačiomis sąlygomis, jeigu šis asmuo prieš

reorganizavimą pateikia Komisijai atitinkamą prašymą bei reorganizavimo sąlygas

ir jeigu tiek iki reorganizavimo, tiek reorganizavimo metu nebuvo pažeisti

Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys transliavimo ar

retransliavimo veiklą, licencijos sąlygos ir Komisijos sprendimai.

licencijos turėtojo steigimo dokumentams ar valdymo organų nariams, licencijos

turėtojas turi ne vėliau kaip per 30 dienų pranešti Komisijai apie tokius

pasikeitimus.

ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešti Komisijai apie numatomą licencijuojamos

veiklos nutraukimą. Licencijos turėtojas, gavęs Komisijos sutikimą, gali

laikinai, ne ilgiau kaip trims mėnesiams, sustabdyti licencijuojamą veiklą.

32

straipsnis. Apsauga nuo neteisėto transliavimo ir (ar) retransliavimo

transliuotojai ir (ar) retransliuotojai negali didinti ar kitaip keisti

licencijoje nustatytos licencijuojamos veiklos teritorijos (transliuojamų ir

(ar) retransliuojamų programų aprėpties zonos). Tais atvejais, kai tokiam

transliavimui ir (ar) retransliavimui naudojamų radijo dažnių (kanalų) skyrimą

ir naudojimą reglamentuoja Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos

programoms transliuoti ir siųsti strateginis planas, Komisijos leidimas turi

būti gaunamas tik jeigu licencijuojamos veiklos teritorija keičiama pagal šiame

plane nustatytus kriterijus.

neteisėtai įsiterpti į svetimas programas, transliuoti ir (ar) retransliuoti

sau nepriskirtais radijo dažniais (kanalais), kelti transliavimo trukdžius.

33

straipsnis. Programų retransliavimas ir bendrieji priėmimo tinklai

retransliuoti vieną LRT televizijos programą ir visas nekoduotas Lietuvos

nacionalinio masto transliuotojų antžeminės televizijos programas. Transliavimo ir

retransliavimo veiklos licencijavimo

taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka komisija gali nustatyti kitas

privalomai retransliuojamas televizijos programas ar atleisti nuo privalomųjų

programų retransliavimo. Komisija nustato minimalų retransliuojamų programų

kiekį ir pobūdį. Jeigu programų

retransliavimui naudojami riboti radijo dažnių (kanalų) ištekliai, Komisija,

atsižvelgdama į šių išteklių poreikį, gali riboti maksimalų retransliuojamų

programų kiekį.

2.

Priimdama sprendimą dėl įpareigojimo privalomai retransliuoti televizijos

programą, Komisija atsižvelgia į programos meninę vertę, aktualumą

retransliuotojo licencijuojamos veiklos teritorijoje gyvenantiems žiūrovams ir

į kitus Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklėse

nustatytus kriterijus.

3.

Retransliuotojai, teikiantys radijo programų retransliavimo paslaugas kabelinės

televizijos ar laidinio radijo tinklais, privalo retransliuoti vieną LRT radijo

programą.

4.

Retransliuotojai už privalomas retransliuoti programas transliuotojams nemoka.

5.

Retransliuojamas programas ar jų dalis keisti draudžiama. Retransliuojamos

programos pakeitimu nelaikomas specialių techninių priemonių panaudojimas

siekiant užtikrinti nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos

poveikio jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi ar kitų transliuotojų

išimtines teises į programas ar atskiras jų dalis.

6.

Savo reikmėms (nekomerciniais tikslais) naudojamus bendruosius priėmimo

tinklus, prie kurių prijungta ar gali būti prijungta daugiau kaip 40 butų

(valdų), šių tinklų savininkai privalo įregistruoti Komisijoje jos nustatyta

tvarka.

7.

Bendrieji priėmimo tinklai, naudojami ne savo reikmėms (komerciniais tikslais),

laikomi kabelinės televizijos tinklais, ir asmenys, teikiantys bendrųjų

priėmimo tinklų paslaugas, privalo turėti licenciją retransliuoti programas

kabelinės televizijos tinklais.

Antrasis skirsnis

viešosios

informacijos rengimo ir platinimo Reikalavimai

29 straipsnis.

Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje

1.

Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos

ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės

informavimo priemonių.

sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų

ir platintojų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir

(ar) platintojus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta

tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas

visuomenės informavimo pliuralizmas bei sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo

nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir

(ar) platintojų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies

rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma

vadovaujantis Konkurencijos įstatymu.

informacijos rengėjams ir (ar) platintojams taikomi šio ir kitų įstatymų ar

teisės aktų numatyti apribojimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

30 straipsnis.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Lietuvos nacionalinis radijas ir

televizija (toliau – LRT) – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne

pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos įstatymą.

31 straipsnis.

Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimas

transliavimo ir retransliavimo veikla, išskyrus LRT atliekamą transliavimą ar

retransliavimą, yra licencijuojama. Asmenys, norintys verstis transliavimo ir

(ar) retransliavimo veikla, privalo gauti transliavimo, retransliavimo

licenciją. Transliavimo ir retransliavimo licencijas, suteikiančias teisę

įrengti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, teisę programų

transliavimui ir (ar) retransliavimui panaudoti savo turimus elektroninių ryšių

tinklus arba teisę naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga,

išduoda Komisija.

radijo dažnius (kanalus), pagal Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos

programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą numatytus transliuotojams ir

(ar) retransliuotojams, turintiems Komisijos išduotas licencijas su teise

steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, kartu su elektroninių

ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir

(ar) retransliavimo licencijoms išduoti, Komisijai pateikia Ryšių reguliavimo

tarnyba. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Lietuvos radijo ir

televizijos komisija šio įstatymo ir Transliavimo ir retransliavimo veiklos

licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda transliavimo ir

(ar) retransliavimo licencijas.“

reguliavimo tarnyba, paskyrusi radijo dažnius (kanalus) siuntėjams, informaciją

apie šiuos radijo dažnius (kanalus) kartu su elektroninių ryšių tinklų

pagrindinėmis veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir (ar) retransliavimo

licencijoms išduoti, pateikia Komisijai. Gavusi šioje dalyje nurodytą

informaciją, Komisija šio įstatymo ir Transliavimo ir retransliavimo veiklos

licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda transliavimo ir

(ar) retransliavimo licencijas.

transliavimo ar retransliavimo licenciją, išskyrus licencijas transliuoti ir

(ar) retransliuoti programas kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklais,

kartu su radijo dažniais (kanalais) įrašomos elektroninių ryšių tinklų

pagrindinės veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos Komisijai

pateiktas radijo dažnių (kanalų) bei elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo

ir televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines

veiklos sąlygas. Į Komisijos išduodamą transliavimo ir (ar) retransliavimo

licenciją su teise naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga

papildomai įrašomas konkretus siuntėjas.

reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš

6 mėnesius, pakeisti radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai paskirčiai naudojamu

radijo dažniu (kanalu) arba, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš 12

mėnesių, panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą, jeigu:

1) to reikalauja

tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai;

2) keičiama

Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ir kartu keičiama radijo dažnių

juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar Europos Sąjungos teisės

aktų, įskaitant rekomendacijas, – derindama su Komisija, jeigu radijo dažnio

skyrimas keičiamas ar naikinamas nesibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatytam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui;

3) radijo dažnis

(kanalas) pagal Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms

transliuoti ir siųsti strateginiame plane nurodytus kriterijus naudojamas

neveiksmingai ar neefektyviai;

4) keičiamas

Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti

strateginis planas.

dažniai (kanalai) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir negali būti

privatizuoti.

nėra licencijuojama. LRT programų transliavimui užtikrinti Lietuvos radijo ir

televizijos komisija be konkurso pirmumo tvarka šio įstatymo nustatyta tvarka

ir sąlygomis išduoda leidimus, suteikiančius teises, analogiškas toms, kurios

suteikiamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis licencijomis.

rūšis, jų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato šis įstatymas ir Transliavimo ir

retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklės. Šias taisykles tvirtina

Komisija.

licencijas, pirmenybė teikiama asmenims, kurie įsipareigoja rengti originalios

kūrybos kultūrines, informacines bei šviečiamąsias laidas, užtikrinti teisingą

ir nešališką informacijos pateikimą, gerbti asmens orumą ir teisę į privatų

gyvenimą, saugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo viešosios informacijos

poveikio jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat asmenims,

įsipareigojusiems transliuoti programas, kokių numatomoje priėmimo zonoje dar

netransliuoja kiti transliuotojai.

ir retransliavimo licencijos išduodamos konkurso būdu, išskyrus šio straipsnio

11 dalyje nustatytus atvejus.

ir retransliavimo licencijas Komisija be konkurso išduoda šiais atvejais:

1) programoms

transliuoti ir (ar) retransliuoti iki 1 W galios antžemine televizijos, radijo

stotimi;

2) mokslo arba

mokymo institucijoms – šviečiamosioms ir kultūrinėms programoms transliuoti iki

20 W galios antžemine televizijos, radijo stotimi;

3) programoms

transliuoti ir (ar) retransliuoti kabelinės televizijos, laidinio radijo

tinklais;

4) programoms

transliuoti ir (ar) retransliuoti per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus);

5) viešųjų

renginių organizatoriams – ne ilgesnių nei 14 dienų renginių programoms

transliuoti iki 20 W galios antžemine televizijos, radijo stotimi;

6) kitais

atvejais, kai tai numatyta Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos

programoms transliuoti ir siųsti strateginiame plane.

mokesčio ir mokesčio už paraiškos licencijai gauti nagrinėjimą dydį nustato Komisija.

Licencijos mokestis pervedamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui

garso ir vaizdo projektams remti.

išduota licencija transliuotojui ir (ar) retransliuotojui neriboja galimybės

teikti tuo pačiu elektroninių ryšių tinklu ar pavieniais įrenginiais kitas

nelicencijuojamas paslaugas, jei šių paslaugų teikimas netrukdo transliuoti ar

retransliuoti programų licencijoje nustatytomis sąlygomis. Tik licenciją

turintys asmenys su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais gali sudaryti sutartis

siųsti ir (ar) retransliuoti programas.

savo sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams gali sustabdyti licencijos galiojimą,

jeigu licencijos turėtojas šiurkščiai pažeidžia šio įstatymo reikalavimus ar

licencijos sąlygas:

1) platina šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą

neskelbtiną informaciją;

2) pažeidžia pagrindines licencijos sąlygas ir (ar)

įsipareigojimus dėl transliuojamos (retransliuojamos) programos ir jeigu jam

per paskutinius 12 mėnesių už tokį patį pažeidimą buvo pakartotinai skirta

administracinė nuobauda;

3) pažeidžia įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos

nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar

doroviniam vystymuisi ir jeigu jam per paskutinius 12 mėnesių už tokį patį

pažeidimą buvo pakartotinai skirta administracinė nuobauda;

4) laiku

nesumoka licencijos mokesčio;

5) nemoka šio

įstatymo nustatytų įmokų Komisijos veiklai finansuoti, jeigu jam per

paskutinius 24 mėnesius už tokį patį pažeidimą buvo skirti du įspėjimai;

6) Ryšių reguliavimo

tarnyba panaikina teisę naudoti radijo dažnį (kanalą) ir kreipiasi į Komisiją

dėl licencijos galiojimo sustabdymo.

sprendimu gali panaikinti licencijos galiojimą, jeigu:

1) licencijos

turėtojas atsisako licencijos;

2) licencijos

turėtojas yra likviduojamas arba reorganizuojamas;

3) licencijos

turėtojas be Komisijos sutikimo daugiau kaip 2 mėnesius paeiliui arba daugiau

kaip 3 mėnesius per kalendorinius metus nevykdo licencijuojamos veiklos;

4) licencijos

turėtojas per licencijoje nustatytą terminą nepradėjo vykdyti licencijuojamos

veiklos;

5) licencijai

gauti licencijos turėtojas pateikė neteisingus duomenis;

6) licencijos

turėtojas nepašalina pažeidimo, už kurį jam buvo taikytas laikinas licencijos

galiojimo sustabdymas, arba per 12 mėnesių po licencijos galiojimo sustabdymo

termino pabaigos padaro tokį patį pažeidimą;

7) licencijos

turėtojas transliuoja ir (ar) retransliuoja programą (programas), kai laikinai

sustabdytas jo licencijos galiojimas;

8) negavus

Komisijos sutikimo, pasikeičia licencijos turėtojo kontrolinio akcijų paketo

savininkai arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui

(asmenims), arba prašyme dėl Komisijos sutikimo pateikiami neteisingi duomenys;

9) Ryšių

reguliavimo tarnyba panaikina teisę naudoti radijo dažnį (kanalą) ir kreipiasi

į Komisiją dėl licencijos galiojimo panaikinimo.

dėl laikino licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, nustato konkretų

terminą, nuo kada sustabdomas ar panaikinamas licencijos galiojimas. Šis

terminas negali būti trumpesnis nei įstatymo nustatytas terminas apskųsti

Komisijos sprendimus teismui. Licencijos turėtojas privalo sustabdyti

(nutraukti) licencijuojamą veiklą nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus

atvejus, kai apskundus teismui šį Komisijos sprendimą teismas laikinai sustabdo

jo galiojimą. Teismui nepanaikinus Komisijos sprendimo dėl laikino licencijos

galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, licencijos turėtojas privalo sustabdyti

(nutraukti) licencijuojamą veiklą nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą dėl laikino licencijos

galiojimo sustabdymo ar jos galiojimo panaikinimo turi sankcionuoti  Vilniaus

apygardos administracinis teismas. Prašyme sankcionuoti Komisijos sprendimą

turi būti nurodytas Komisijos sprendimo priėmimo faktinis ir juridinis

pagrindimas ir jį patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu turi būti pateiktas

Komisijos sprendimas, jo faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų

kopijos ir kita būtina medžiaga. Vilniaus apygardos administracinio teismo

teisėjas turi išnagrinėti Komisijos prašymą ir priimti motyvuotą nutartį

patenkinti arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo

pateikimo momento. Jeigu Lietuvos radijo ir televizijos komisija nesutinka su

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą,

jos įgaliotas atstovas turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos

administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas.

turėtojas negali perduoti licencijos arba ja suteiktų teisių kitiems asmenims.

Licencijos turėtojui reorganizuojant savo veiklą, Komisijos sprendimu jo teisių

ir pareigų perėmėjui (perėmėjams) gali būti be konkurso išduota nauja licencija

(naujos licencijos) vykdyti licencijuojamą veiklą tomis pačiomis sąlygomis,

jeigu šis asmuo prieš reorganizavimą pateikia Komisijai atitinkamą prašymą bei

reorganizavimo projektą ir jeigu tiek iki reorganizavimo, tiek reorganizavimo

metu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys

transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygos bei Komisijos

sprendimai.

pasikeičia licencijos turėtojo steigimo dokumentai, buveinė ar valdymo organų

sudėtis, licencijos turėtojas turi ne vėliau kaip per 30 dienų pranešti

Komisijai apie tokius pasikeitimus.

turėtojas privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešti Komisijai apie

numatomą licencijuojamos veiklos nutraukimą. Licencijos turėtojas, gavęs

Komisijos sutikimą, gali laikinai, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, sustabdyti

licencijuojamą veiklą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

32 straipsnis.

Apsauga nuo neteisėto transliavimo ir (ar) retransliavimo

leidimo transliuotojai ir (ar) retransliuotojai negali didinti ar kitaip keisti

licencijoje nustatytos licencijuojamos veiklos teritorijos (transliuojamų ir

(ar) retransliuojamų programų aprėpties zonos). Tais atvejais, kai tokiam

transliavimui ir (ar) retransliavimui naudojamų radijo dažnių (kanalų) skyrimą

ir naudojimą reglamentuoja Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos

programoms transliuoti ir siųsti strateginis planas, Lietuvos radijo ir

televizijos komisijos leidimas turi būti gaunamas tik jeigu licencijuojamos

veiklos teritorija keičiama pagal šiame plane nustatytus kriterijus.

neteisėtai įsiterpti į svetimas programas, transliuoti ir (ar) retransliuoti

sau nepriskirtais radijo dažniais (kanalais), kelti transliavimo trukdžius.

kurie pažeidžia šiuo straipsniu nustatytus transliavimo ir (ar) retransliavimo

veiklos reikalavimus, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

33 straipsnis.

Programų retransliavimas ir bendrieji priėmimo tinklai

programų retransliuotojai privalo retransliuoti vieną LRT televizijos programą

ir visas nekoduotas Lietuvos nacionalinio masto transliuotojų antžeminės

televizijos programas, jeigu kitaip nenustato Komisija. Komisija taip pat

nustato minimalų retransliuojamų programų kiekį ir pobūdį. Tuo atveju, jeigu

programų retransliavimui naudojami riboti radijo dažnių (kanalų) ištekliai,

Komisija, atsižvelgdama į šių išteklių poreikį programų transliavimui, gali riboti

maksimalų retransliuojamų programų kiekį.

2.

Retransliuotojai, teikiantys radijo programų retransliavimo paslaugas kabelinės

televizijos ar laidinio radijo tinklais, privalo retransliuoti vieną LRT radijo

programą.

3.

Retransliuotojai už privalomas retransliuoti programas transliuotojams nemoka.

4.

Retransliuojamas programas ar jų dalis keisti draudžiama. Retransliuojamos

programos pakeitimu nelaikomas specialių techninių priemonių panaudojimas

siekiant užtikrinti nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos

poveikio jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi ar kitų transliuotojų

išimtines teises į programas ar atskiras jų dalis.

(nekomerciniais tikslais) naudojamus bendruosius priėmimo tinklus, prie kurių

prijungta ar gali būti prijungta daugiau kaip 40 butų (valdų), šių tinklų

savininkai privalo įregistruoti Komisijoje Komisijos nustatyta tvarka.

priėmimo tinklai, naudojami ne savo reikmėms (komerciniais tikslais), laikomi

kabelinės televizijos tinklais, ir asmenys, teikiantys bendrųjų priėmimo tinklų

paslaugas, privalo turėti licenciją retransliuoti programas kabelinės

televizijos tinklais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

Antrasis

skirsnis

viešosios

informacijos rengimo ir platinimo Reikalavimai

34 straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir platinama

viešoji informacija

rengiama ir platinama valstybine ar kita kalba laikantis šio ir Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių

kalbos komisijos nutarimų. Platinama informacija turi

būti prieinama neįgaliesiems.

verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus

mokomąsias, progines, specialiąsias, muzikines ir retransliuojamas užsienio

valstybių radijo ir televizijos programas ar

laidas, taip pat transliuotojo sukurtas laidas, skirtas Lietuvos tautinėms

mažumoms. Komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų

programų aprėpties zonoje, poreikius, gali licencijos sąlygose nustatyti, kokią

transliuojamų ir (ar) retransliuojamų programų ar laidų dalį turi sudaryti

programos ar laidos tautinių mažumų kalbomis.

draudžiama rodyti audiovizualinius kūrinius, išverstus iš oficialios Europos

Sąjungos kalbos į ne Europos Sąjungos kalbą.

Europos Sąjungos kalboms, todėl esant galimybei pasirinkti, kuria kalba

retransliuoti tokią pačią programą – oficialia Europos Sąjungos ar kita kalba,

privalo sudaryti visas sąlygas, kad programa ar laida būtų retransliuojama oficialia Europos Sąjungos kalba.

35

straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas

1.

Viešosios informacijos rengėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio

egzempliorių, audiovizualinius kūrinius ir transliuotų programų įrašus

ne trumpiau kaip vienus metus nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje išdėstyti reikalavimai netaikomi informacinės

visuomenės informavimo priemonėms, tačiau jų valdytojai turi Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, terminais ir apimtimi užtikrinti, kad

informacija apie turinio tvarkymą bus saugoma iki vienų metų.

36

straipsnis. Reikalavimai leidiniams ir jų platinimui

nustatyti kiti leidybiniai duomenys ir tarptautinis dokumento standarto numeris

(ISBN, ISSN, ISMN ir kt.).

2.

Leidinių tiražas turi būti audituojamas. Kiekviename leidinyje prie tiražo

nurodomas nepriklausomas auditorius, audituojantis to leidinio tiražą, ir

paskutinio audito data.

(tarp jų ir elektroninių) privalomųjų egzempliorių skaičių, kuris turi būti

nemokamai perduodamas bibliotekoms.

nustato leidinių auditavimo tvarką.

37

straipsnis.

Europos audiovizualiniai kūriniai

kūriniai:

1) sukurti

Lietuvos Respublikoje arba Europos Sąjungos valstybėse narėse,

kitose valstybėse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl

televizijos be sienų, jeigu: jų kūrėjai yra įsisteigę šiose valstybėse arba šių

kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių

kūrėjų, arba minėtose valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių

bendro kūrimo (gamybos) išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) Europos

valstybėse įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja

vienas ar daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje, ne Europos

Sąjungos valstybėse narėse ar kitose Europos valstybėse, kuriose įsigaliojusi Europos

Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų;

2)

sukurti trečiosiose Europos valstybėse, tai yra ne Europos Sąjungos valstybėse

narėse ar kitose Europos valstybėse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos

konvencija dėl televizijos be sienų, jeigu jie sukurti vienoje ar keliose

trečiosiose Europos valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams

bendradarbiaujant su kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose Europos

Sąjungos valstybėse narėse ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jei Europos

Sąjunga ir Lietuvos Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis Europos

valstybėmis sutartis dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie

kūriniai yra iš esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose

Europos valstybėse.

1 dalies 1 ir 2 punktai taikomi tuo atveju, jei kūriniams, sukurtiems Lietuvos

Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėse narėse, diskriminacinės priemonės

šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose šalyse netaikomos.

3.

Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti

laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo

(gamybos) sutartimis tarp Europos Sąjungos valstybių narių arba Lietuvos

Respublikos ir trečiųjų Europos valstybių, traktuojami kaip Europos kūriniai,

jeigu Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją

bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra

kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių ne Europos Sąjungos valstybėje narėje.

kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti laikomi

Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su autoriais ir

kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, traktuojami

kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka Europos Sąjungos valstybėse

narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos)

išlaidas.

38

straipsnis. Radijo ir televizijos programos

transliuotojai savo reguliariai transliuojamose laidose turi teisę laisvai

rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių trukmės)

pranešimus apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius,

kultūros, sporto ar kitus renginius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei

kiti transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę.

2.

Transliuojant televizijos laidas ar programas, skirtas visuomenei itin

reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:

1)

televizijos transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti laidas ar

programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei itin

reikšmingiems įvykiams, negali šių laidų ar programų transliuoti išimtinėmis

sąlygomis tokiu būdu, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis negalėtų šių

įvykių, transliuojamų tiesiogiai ar pateikiamų visuomenei pasitelkus

transliacijų įrašus, matyti per nemokamus televizijos kanalus;

2) Lietuvos Respublikos

jurisdikcijai priklausantys transliuotojai negali naudotis šios dalies 1 punkte

nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu būdu, kad didžioji kitoje Europos

Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos valstybėje, kurioje įsigaliojusi

Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų, gyvenančių žmonių dalis

netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių įvykių, kurie

šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei itin reikšmingi.

Programos ar laidos apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis toje valstybėje

nustatytos transliavimo tvarkos;

3)

Lietuvos Respublikoje visuomenei itin reikšmingais įvykiais laikoma: olimpinės

vasaros ir žiemos žaidynės, pasaulio ir Europos krepšinio čempionatai, pasaulio

futbolo taurės varžybos, Europos futbolo čempionatas, Lietuvos dainų šventės,

iškilmingi Lietuvos valstybinių švenčių minėjimai. Vyriausybė gali šį sąrašą papildyti

ir kitais visuomenei itin reikšmingais įvykiais. Vyriausybės įgaliota

institucija nustato reikalavimus, kurių laikomasi transliuojant programas ar

laidas apie Lietuvos Respublikos visuomenei itin reikšmingus įvykius;

4) šios dalies 1

ir 2 punktų nuostatoms įgyvendinti būtinus reikalavimus nustato Komisija.

transliuotojai daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus laiką,

skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms ir

teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams.

transliuotojai ne mažiau kaip 10 procentų programos laiko, kuris lieka atėmus

laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms

ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams, sukurtiems

nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus.

reikalavimus transliuotojų programoms nustato šis, Lietuvos nacionalinio radijo

ir televizijos įstatymas, kiti įstatymai, taip pat transliuotojams išduotos

licencijos.

televizijos programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas

programą transliuojančios stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas.

Jeigu radijo, televizijos stoties programa yra trumpesnė nei valanda, programos

pavadinimas skelbiamas programos pabaigoje.

nurodyti reikalavimai netaikomi vietiniams televizijos transliuotojams.

39

straipsnis. Reklama, teleparduotuvė ir televitrina

televitrina turi būti teisingos ir sąžiningos. Reklamoje, teleparduotuvėje ir

televitrinoje neturi būti žeminamas žmogaus orumas, taip pat neturi būti

diskriminuojama dėl rasės, lyties ar tautybės, įžeidžiami religiniai jausmai ar

politiniai įsitikinimai, skatinamas sveikatai bei aplinkosaugai žalingas

elgesys.

teleparduotuvė ir televitrina neturi vartotojo klaidinti ir jam kenkti.

teleparduotuvė ir televitrina neturi daryti neigiamo poveikio nepilnamečių

fiziniam,

protiniam ar doroviniam vystymuisi ir turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) neturi

skatinti nepilnamečių, naudojantis jų nepatyrimu ir patiklumu, pirkti gaminį ar

rinktis paslaugą;

2) neturi

tiesiogiai skatinti nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar kitus asmenis, kad šie

nupirktų reklamuojamų gaminių ar paslaugų;

3) neturi

formuoti vaikų nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių vartojimas suteiks

jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius;

4) neturi be

pagrindo rodyti nepilnamečių, atsidūrusių pavojingose situacijose;

5) neturi

piktnaudžiauti vaikų pasitikėjimu tėvais, globėjais (rūpintojais), mokytojais

ir kitais asmenimis.

užsakovai neturi teisės daryti įtakos viešosios informacijos turiniui, išskyrus

pačių užsakomos reklamos turinį.

5.

Paslėpta reklama ir paslėpta teleparduotuvė draudžiamos.

reklamoje ir teleparduotuvėje draudžiama naudoti pasąmonę veikiančias

technologijas.

įskaitant ir teleparduotuvėje, draudžiama.

gėrimų reklamos apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas.

priemonėse, išskyrus specialius leidinius ar laidas, neleidžiama reklamuoti

gydymo vaistais ar vaistų, jeigu šie įsigyjami tik su receptu. Kitų vaistų ar

gydymo vaistais reklama turi būti aiškiai atpažįstama ir turi perspėti apie

galimą žalingą poveikį netinkamai juos vartojant.

žinių laidas, negali nei dalyvauti reklamoje, teleparduotuvėje ir

televitrinoje, nei jų įgarsinti.

11.

Reikalavimai reklamai, teleparduotuvei ir televitrinai televizijos programose:

1)

reklama ir teleparduotuvė turi būti aiškiai atpažįstamos, garsinėmis ir (ar)

optinėmis priemonėmis aiškiai atskirtos nuo kitų programos dalių. Reklama ir

teleparduotuvė įterpiamos tarp atskirų programos dalių. Reklama ir

teleparduotuvė gali būti įterpiamos į programas nepažeidžiant atskirų

televizijos programos dalių vientisumo ir vertės (turi būti atsižvelgiama į jų

natūralias pertraukas, trukmę ir pobūdį), turtinių teisių turėtojų teisių.

Reklama nelaikomi paties transliuotojo pranešimai apie savo programas ir su

jomis tiesiogiai susijusius pagalbinius produktus, taip pat visuomeniniai

skelbimai, kreipimaisi dėl labdaros ir kita nemokamai transliuojama

informacija, neturinti reklamos požymių;

2)

reklama ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama per religinių apeigų

transliacijas; reklama ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama rodant

dokumentinius filmus, žinias, religines laidas ir laidas vaikams, jeigu jos

trunka trumpiau negu 30 minučių. Jei numatyta jų trukmė yra 30 minučių ar

daugiau, taikomos šios dalies nuostatos;

3) reklamos trukmė

televizijos programose neturi viršyti 15 procentų dienos transliavimo laiko.

Reklamos, teleparduotuvės ir kitokios reklamos formų, išskyrus šios dalies 5

punkte nurodytas televitrinas, trukmė televizijos programose neturi viršyti 20

procentų dienos transliavimo laiko;

4)

reklamos, teleparduotuvės ir kitokios reklamos formų, išskyrus šios

dalies 5 punkte nurodytas televitrinas, suminis

laikas per vieną astronominę transliavimo valandą negali būti ilgesnis kaip 12

minučių;

5)

teleparduotuvei skirtų televitrinų, transliuojamų programose, kurios nėra

skirtos vien tik teleparduotuvei, mažiausia nepertraukiama trukmė turi būti ne

trumpesnė kaip 15 minučių. Per dieną gali būti transliuojamos ne daugiau kaip 8

televitrinos, o jų bendra trukmė neturi viršyti trijų valandų per dieną.

Televitrinos turi būti aiškiai atskirtos garsinėmis ir (ar) optinėmis

priemonėmis nuo kitų programos dalių;

6)

laidose, kurias sudaro atskiros tarpusavyje nesusijusios dalys, taip pat per

sporto ar kitų renginių, kurių metu būna pertraukos, transliacijas reklama ir

(ar) teleparduotuvė yra įterpiama tarp atskirų laidos dalių arba transliuojama

per minėtų renginių natūralias pertraukas;

7) jei transliuojamų audiovizualinių

kūrinių, tokių kaip vaidybiniai ar televizijos filmai (išskyrus serialus, kelių

serijų filmus, pramogines programas ir dokumentinius filmus), trukmė yra

ilgesnė negu 45 minutės, juos reklama gali pertraukti vieną kartą per 45

minutes; papildomai šių kūrinių transliaciją pertraukti reklamos intarpu galima

tik tais atvejais, kai šių kūrinių trukmė ne mažiau kaip 20 minučių ilgesnė

negu du ar daugiau nepertraukiami 45 minučių tarpai;

8)

kai dėl reklamos ir (ar) teleparduotuvės pertraukiamos kitokio pobūdžio laidos,

negu nurodytos šios dalies 6 punkte, po kiekvieno eilinio reklamos intarpo toje

laidoje turi praeiti ne mažiau kaip 20 minučių;

9)

įterpti reklamą ir (ar) teleparduotuvę į retransliuojamas programas ar jų dalis

draudžiama.

12.

Laida ar straipsnis, parengtas ir (ar) paskelbtas ne viešosios informacijos

rengėjo, kuris už užmokestį ar kitokį atlygį skleidžia šią informaciją,

užsakymu, turi būti atskirti nuo kitos viešosios informacijos tinkamai juos

pažymint, nurodant jų užsakovą.

13.

Kaip laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų reklamai,

kontroliuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo

ministerijos, Konkurencijos taryba ir Komisija, bendradarbiaudamos su kitomis

viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos

reglamentavimo institucijomis bei reklamos savitvarkos institucijomis.

subjektų asociacijos turi specialiu reklamos kodeksu nustatyti papildomus

etikos reikalavimus reklamai ir steigti savitvarkos institucijas, kurios

prižiūrėtų, kaip laikomasi šių reikalavimų.

15.

Šio straipsnio nuostatos taikomos bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis

transliuojamai reklamai.

16.

Reikalavimus, keliamus politinei reklamai, jos skelbimo ir žymėjimo tvarką

visuomenės informavimo priemonėse nustato Politinių partijų ir politinių

kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai.

40

straipsnis. Radijo ir televizijos programų ar laidų rėmimas

programa ar laida yra visiškai ar iš dalies remiama, apie tai turi būti

paskelbta laidos pradžioje arba pabaigoje, nurodant rėmėjo pavadinimą ar prekių

ženklą, įvaizdį, veiklą ar jos produktus.

neturi daryti įtakos remiamų programų, laidų turiniui ar transliavimo laikui.

(skelbiant) rėmėją neturi būti skatinama parduoti, pirkti ar nuomoti rėmėjo ar

trečiosios šalies gaminių ir naudotis paslaugomis, tuo tikslu remiamose laidose

darant ypatingas reklamines nuorodas į šiuos gaminius ar paslaugas, išskyrus

atvejus, kai tai daroma reklaminiuose intarpuose.

laidų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra gaminti ir (ar)

parduoti tabako gaminius.

5.

Asmenys, kurie gamina vaistus ar verčiasi gydymu vaistais, gali remti programas,

nurodydami savo pavadinimą ar prekių ženklą, bet negali reklamuoti gydymo

vaistais ar vaistų, jeigu jie įsigyjami tik su receptu.

aktualijų laidų.

Trečiasis

skirsnis

Žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir SKLEIDĖJŲ

pareigos IR atsakomybė

35 straipsnis.

Paskelbtos informacijos saugojimas

Viešosios

informacijos rengėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių ne trumpiau

kaip 1 metus, o garso ir vaizdo kūrinius ir transliuotų programų įrašus – ne

trumpiau kaip 3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

36 straipsnis.

Reikalavimai leidiniams ir jų platinimui

leidinyje turi būti nurodyti jo tiražas, Lietuvos standarto nustatyti kiti

leidybiniai duomenys ir tarptautinis dokumento standarto numeris (ISBN, ISSN,

ISMN).

nustato, kurie periodiniai leidiniai ir koks šių leidinių egzempliorių skaičius

turi būti nemokamai perduodamas bibliotekoms.

37 straipsnis. Europos

garso ir vaizdo kūriniai

laikomi kūriniai:

1) sukurti

Lietuvos Respublikoje arba valstybėse Europos Sąjungos narėse ir valstybėse,

kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų,

jeigu:

yra įsisteigę šiose valstybėse arba

kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių

kūrėjų, arba

valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos)

išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) Europos valstybėse

įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar

daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje, ne valstybėse Europos

Sąjungos narėse ar Europos šalyse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos

konvencija dėl televizijos be sienų;

2)

sukurti trečiosiose Europos valstybėse, tai yra ne valstybėse Europos

Sąjungos narėse ar valstybėse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija

dėl televizijos be sienų, jeigu jie sukurti vienoje ar keliose trečiosiose

Europos valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su

kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose valstybėse Europos Sąjungos narėse

ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jei Europos Sąjunga ir Lietuvos

Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis Europos valstybėmis sutartis

dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie kūriniai yra iš

esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose Europos

valstybėse.

valstybėse Europos Sąjungos narėse, diskriminacinės priemonės šio straipsnio

1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose šalyse

netaikomos.

3.

Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti

laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo

(gamybos) sutartimis tarp valstybių Europos Sąjungos narių arba Lietuvos

Respublikos ir trečiųjų Europos valstybių, traktuojami kaip Europos kūriniai,

jeigu Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją

bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra

kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių valstybėje ne Europos Sąjungos narėje.

kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti

laikomi Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su

autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose valstybėse Europos

Sąjungos narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka

valstybėse Europos Sąjungos narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių

bendro kūrimo (gamybos) išlaidas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

Nr. IX-561,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)

38 straipsnis.

Radijo ir televizijos programos

transliuotojai savo reguliariai transliuojamose laidose turi teisę laisvai

rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių trukmės) pranešimus

apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, kultūros, sporto ar

kitus renginius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai

yra įsigiję išimtinę teisę.

2.

Transliuojant televizijos laidas ar programas, skirtas visuomenei itin

reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:

1)

televizijos transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti laidas ar

programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei itin

reikšmingiems įvykiams, negali šių laidų ar programų transliuoti išimtinėmis

sąlygomis tokiu būdu, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis negalėtų šių

įvykių, transliuojamų tiesiogiai ar pateikiamų visuomenei pasitelkus

transliacijų įrašus, matyti per neapmokamus televizijos kanalus;

2) Lietuvos

Respublikos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai negali naudotis šios

dalies 1 punkte nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu būdu, kad didžioji kitoje

valstybėje Europos Sąjungos narėje ar Europos šalyje, kurioje

įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų, gyvenančių

žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių

įvykių, kurie šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei itin

reikšmingi. Programos ar laidos apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis

toje valstybėje nustatytos transliavimo tvarkos;

3)

Lietuvos Respublikoje visuomenei itin reikšmingais įvykiais laikoma: olimpinės

vasaros ir žiemos žaidynės, pasaulio ir Europos krepšinio čempionatai, pasaulio

futbolo taurės varžybos, Europos futbolo čempionatas, Lietuvos dainų šventės,

iškilmingi Lietuvos valstybinių švenčių minėjimai. Vyriausybė gali nustatyti ir

kitus visuomenei itin reikšmingus įvykius. Vyriausybės įgaliota institucija

nustato reikalavimus, kurių laikomasi transliuojant programas ar laidas apie

Lietuvos Respublikos visuomenei itin reikšmingus įvykius;

4) šios dalies 1

ir 2 punktų nuostatoms įgyvendinti būtinus reikalavimus nustato Komisija.

transliuotojai turi daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus

laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms

ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos kūriniams.

transliuotojai turi ne mažiau kaip 10 procentų programos laiko, kuris lieka

atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto

paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos

kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5

metus.

reikalavimus transliuotojų programoms nustato šis, Lietuvos nacionalinio radijo

ir televizijos įstatymas, kiti įstatymai, taip pat transliuotojams išduotos

licencijos.

televizijos programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas

programą transliuojančios stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas.

Jeigu radijo, televizijos stoties programa yra trumpesnė nei valanda, programos

pavadinimas skelbiamas programos pabaigoje.

straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi vietiniams televizijos

transliuotojams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr. 102-3215

(2000 11 29)

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

39 straipsnis.

Reklama ir teleparduotuvė

būti teisingos ir sąžiningos. Reklamoje ir teleparduotuvėje neturi būti

žeminamas žmogaus orumas, taip pat neturi būti diskriminuojama dėl rasės,

lyties ar tautybės, įžeidžiami religiniai jausmai ar politiniai įsitikinimai,

skatinamas sveikatai bei aplinkosaugai žalingas elgesys.

teleparduotuvė neturi klaidinti ir kenkti vartotojui.

teleparduotuvė neturi daryti neigiamo poveikio nepilnamečių fiziniam, protiniam

ar doroviniam vystymuisi ir turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) neturi

skatinti nepilnamečių, naudojantis jų nepatyrimu ir patiklumu, pirkti gaminį ar

rinktis paslaugą;

2) neturi

tiesiogiai skatinti nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar kitus asmenis, kad šie

nupirktų reklamuojamus gaminius ar paslaugas;

3) neturi

formuoti vaikų nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių vartojimas suteiks

jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius;

4) neturi be

pagrindo rodyti nepilnamečių, atsidūrusių pavojingose situacijose;

5) neturi

piktnaudžiauti vaikų pasitikėjimu tėvais, globėjais (rūpintojais), mokytojais

ir kitais asmenimis.

užsakovai neturi teisės daryti įtakos viešosios informacijos turiniui, išskyrus

pačių užsakomos reklamos turinį.

reklama draudžiama.

reklamoje ir teleparduotuvėje negalima naudoti pasąmonę veikiančių

technologijų.

gaminių reklama, įskaitant ir teleparduotuvėje, draudžiama.

gėrimų reklamos apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas.

informavimo priemonėse, išskyrus specialius leidinius ar laidas, neleidžiama

reklamuoti gydymo vaistais ar vaistų, jeigu šie įsigyjami tik su receptu. Kitų

vaistų ar gydymo vaistais reklama turi būti aiškiai atpažįstama ir turi

perspėti apie galimą žalingą poveikį netinkamai juos vartojant.

reguliariai vedantys žinių laidas, negali nei dalyvauti reklamoje ir

teleparduotuvėje, nei jų įgarsinti.

reklamai ir teleparduotuvei televizijos programose:

1) reklama ir

teleparduotuvė turi būti aiškiai atpažįstamos, garsinėmis ir (ar) optinėmis priemonėmis

aiškiai atskirtos nuo kitų programos dalių. Reklamos intarpai neturi pažeisti

atskirų televizijos programos dalių vientisumo bei vertės (turi būti

atsižvelgiama į jų natūralias pertraukas, trukmę bei pobūdį), transliavimo

teisių turėtojų ir transliuotojų sutartyse nustatytų sąlygų. Reklama nelaikomi

paties transliuotojo pranešimai apie savo programas ir su jomis tiesiogiai

susijusius šalutinius produktus, taip pat visuomeniniai skelbimai, kreipimaisi

dėl labdaros ir kita nemokamai transliuojama informacija;

2) reklama ir

(ar) teleparduotuvė netransliuojama per religinių apeigų transliacijas; reklama

ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama rodant dokumentinius filmus, žinias,

religines laidas ir laidas vaikams, jeigu jos trunka trumpiau negu 30 minučių;

3) reklamos

trukmė televizijos programose neturi viršyti 15 procentų dienos transliavimo

laiko. Reklamos trukmė gali būti padidinta iki 20 procentų dienos transliavimo

laiko, jeigu transliuojama teleparduotuvė;

4) reklamos ir

(ar) teleparduotuvės suminis laikas per vieną transliavimo valandą negali būti

ilgesnis kaip 12 minučių;

5)

teleparduotuvei skirtų intarpų, transliuojamų programose, kurios nėra skirtos

vien teleparduotuvei, mažiausia nepertraukiama trukmė turi būti ne trumpesnė

kaip 15 minučių. Per dieną gali būti transliuojami ne daugiau kaip 8

teleparduotuvės intarpai, o jų bendra trukmė neturi viršyti 3 valandų. Tokie

intarpai turi būti aiškiai atskirti garsinėmis ir (ar) optinėmis priemonėmis

nuo kitų programos dalių.

6) laidose,

kurias sudaro atskiros dalys, taip pat per sporto ar kitų renginių, kurių metu

daromos pertraukos, transliacijas reklama ir (ar) teleparduotuvė yra įterpiama

tarp atskirų programos dalių arba transliuojama per minėtų renginių pertraukas;

7) jei

transliuojamų garso ir vaizdo kūrinių, tokių kaip vaidybiniai ar televizijos

filmai (išskyrus serialus, kelių serijų filmus, pramogines programas ir

dokumentinius filmus), trukmė yra ilgesnė negu 45 minutės, juos reklama gali

pertraukti vieną kartą per 45 minutes; papildomai šių kūrinių transliaciją

pertraukti reklamos intarpu galima tik tais atvejais, kai šių kūrinių trukmė ne

mažiau kaip 20 minučių ilgesnė negu du ar daugiau ištisi 45 minučių tarpai;

8) kai dėl

reklamos pertraukiamos kitokio pobūdžio laidos, negu nurodytos šios dalies 6

punkte, po kiekvieno eilinio reklamos intarpo toje programoje turi praeiti ne

mažiau kaip 20 minučių;

9) įterpti

reklamą į retransliuojamas programas ar jų dalis draudžiama.

laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reklamos reikalavimų,

kontroliuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba ir Konkurencijos

taryba, bendradarbiaudamos su viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų

veiklos reglamentavimo institucijomis bei reklamos savitvarkos institucijomis.

verslo subjektų asociacijos turi specialiu reklamos kodeksu nustatyti

papildomus etikos reikalavimus reklamai ir steigti savitvarkos institucijas,

kurios prižiūrėtų, kaip laikomasi šių reikalavimų.

taikomų reikalavimų pažeidimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

straipsnio nuostatos taikomos ir teleparduotuvės laidoms ar programoms, taip

pat tik teleparduotuvei skirtoms programoms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

113-3619 (2000 12 30)

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

40 straipsnis.

Radijo ir televizijos programų ar laidų rėmimas

programa ar laida yra visiškai ar iš dalies remiama, apie tai turi būti

paskelbta laidos pradžioje arba pabaigoje, nurodant rėmėjo pavadinimą ar

ženklą.

neturi daryti įtakos remiamų programų, laidų turiniui ar transliavimo laikui.

programose ar laidose neturi būti skatinimo parduoti, pirkti ar nuomoti rėmėjo

ar trečiosios šalies gaminių bei naudotis paslaugomis, tuo tikslu remiamose

laidose darant ypatingas reklamines nuorodas į šiuos gaminius ar paslaugas,

išskyrus atvejus, kai tai daroma reklaminiuose intarpuose.

laidų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra gaminti ir (ar)

parduoti tabako gaminius. Šis draudimas nustatomas Tabako kontrolės įstatymu.

5.

Asmenys, kurie gamina vaistus ar verčiasi gydymu vaistais, gali remti

programas, nurodydami savo įmonės pavadinimą ar ženklą, bet negali reklamuoti

gydymo vaistais ar vaistų, jeigu jie įsigyjami tik su receptu.

remti žinių ir aktualijų laidų.

41 straipsnis. Žurnalistų pareigos

pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys.

2.

Žurnalistai turi:

1) teikti

teisingas, tikslias ir nešališkas žinias,

kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai

tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti

informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje;

2)

autorizuoti pirmą kartą platinti parengtą informaciją, jeigu to pageidauja šią

informaciją jam pateikęs asmuo;

3) nevykdyti viešosios

informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar jų paskirto atsakingo asmens

pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir

leidėjų etikos kodeksą;

4) vadovautis

savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis

žurnalistų profesinės etikos normų;

5) informaciją

rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais;

6)

prašydamas informacijos, pristatyti savo pavardę, nurodyti savo darbovietę

(visuomenės informavimo priemonę ir (ar) laidą, kuriai rengia reportažą, ir

pareigas, taip pat įspėti žmogų, kad jo žodžiai gali būti viešai paskleisti

visuomenės informavimo priemonėse;

7)

nedaryti informacijos šaltiniui spaudimo ir nesiūlyti už informaciją

atsilyginti;

8)

prieš imdami interviu iš vaiko, gauti nors iš vieno jo tėvų,

globėjų ar rūpintojų, taip pat paties vaiko sutikimą;

9)

nenaudoti garso ir vaizdo įrašymo priemonių, jeigu to nenori informaciją

teikiantis privatus asmuo;

10) laikytis šio

įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatytų pareigų.

42 straipsnis.

Pareiga teikti informaciją

informacijos rengėjai ir skleidėjai, valstybės ir savivaldybių institucijos bei

įstaigos šio įstatymo V skyriuje numatytoms viešosios informacijos rengėjų ir

skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijoms

turi neatlygintinai teikti informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus),

būtiną jų funkcijoms atlikti.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms reglamentavimo ir savitvarkos

institucijoms teikiama informacija, susijusi su viešosios informacijos rengėjų

ir skleidėjų tvarkomais asmens duomenimis, turi būti naudojama laikantis Asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymo.

3.

Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi teikti asmenims informaciją

(įskaitant transliuotų laidų įrašus), kurios paskelbimas, tų asmenų nuomone,

žemina jų garbę ir orumą arba pakenkė jų dalykinei reputacijai ar kitiems

teisėtiems interesams. Prašymai teikti informaciją viešosios informacijos rengėjams

ir (ar) skleidėjams pateikiami raštu. Už prašomos informacijos suteikimą

viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai gali imti mokestį. Jo dydis

negali viršyti prašomos informacijos kopijos pagaminimo išlaidų.

4.

Viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, pateikiantiems informaciją šio

straipsnio 1 ir 3 dalyse išvardytiems subjektams, taikomos šio įstatymo 6

straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos.

43 straipsnis. Visuomenės informavimo profesinė etika

1.

Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos

rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų

etikos kodeksas (toliau – Kodeksas), Europos

Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip

pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios

informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas.

2.

Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų

susirinkimas (toliau – Atstovų susirinkimas). Jį šaukia ir jame dalyvauja Žurnalistų

ir leidėjų etikos komisija, šiame susirinkime taip pat dalyvauja ir kitų

žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovai. Atstovų susirinkimas Kodeksą

tvirtina, keičia ar pildo vadovaudamasis susirinkimo darbo reglamentu. Jį

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos siūlymu Atstovų susirinkimas tvirtina

paprasta balsų dauguma.

44 straipsnis. Paskelbtos informacijos paneigimas

tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą

ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos

paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso

normos.

2.

Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės

informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie

kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi

būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji

buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens

garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir

pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė

tokį paneigimą paskelbtų.

nurodytą paneigimą, privalo jį tokios pat

apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti,

žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens

reputaciją informacija, nemokamai išspausdinti ar

kitu adekvačiu būdu paskelbti per dvi savaites, išskyrus tas visuomenės

informavimo priemones, kurių periodiškumas yra retesnis. Tokiu atveju jos

skelbia minėtą paneigimą per Lietuvos nacionalinio radijo

pirmąją programą (per dvi savaites) ir savo pirmame

leidinyje ar laidoje nuo paneigimo gavimo dienos be komentarų, toje pačioje

vietoje, tokios pat apimties ir tokios pat formos (televizija ir radijas – tą

pačią savaitės dieną ir tuo pačiu metu), kokia buvo paskelbta tikrovės

neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti

juridinio asmens dalykinę reputaciją informacija. Visuomenės informavimo

priemonė privalo paskelbti atsakymą, neatsižvelgdama į tai, ar per ją paskleisti

duomenys buvo paskleisti pačios visuomenės informavimo priemonės vardu, ar kito

asmens vardu.

dalyje nurodytą paneigimą, nusprendžia neskelbti tokio paneigimo, ji privalo

per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti paneigimą

pateikusiam asmeniui, nurodydama atsisakymo paskelbti paneigimą priežastis ir

motyvus.

laikomasi ir tais atvejais, kai visuomenės informavimo priemonė savo noru

paskelbia tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios fizinio asmens

garbę ir orumą ar pažeidžiančios juridinio asmens dalykinę reputaciją,

paneigimą.

6.

Atsisakymas išspausdinti ar kitu būdu paskelbti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą

paneigimą šio straipsnio 3–5 dalyse nurodyta tvarka gali būti skundžiamas

teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės

neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą arba juridinio asmens,

kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti

informacija, buveinės registracijos vietą.

Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo padavimo, į

šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.

V

SKYRIUS

Viešosios informacijos RENGĖJŲ IR SKLEIDĖJŲ VEIKLOS

REGlamentavimo IR savitvarkos institucijos

45 straipsnis.

Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija visuomenės informavimo srityje

1.

Valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą koordinuoja

Vyriausybės įgaliota institucija.

2.

Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

1)

apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų

teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės

aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;

2)

bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų

organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities

įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

3)

bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis

institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;

4) teikia informaciją ir

metodinę pagalbą visuomenės informavimo klausimais;

5) organizuoja

konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais;

6)

bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir

tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje;

7)

atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai pavestas funkcijas visuomenės

informavimo srityje.

įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir

skleidėjų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos

reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, valstybės ir savivaldybių

institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.

47 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisija

atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir

televizijos transliuotojų ir retransliuotojų veiklą reguliuojanti ir

kontroliuojanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės

audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo ir

televizijos transliavimo ir retransliavimo klausimais.

Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais,

taip pat pačios pasitvirtintais nuostatais.

asmuo, turi savo antspaudą su valstybės herbu ir sąskaitų banke. Komisijos

būstinė yra Vilniuje.

skiria Respublikos Prezidentas, tris narius – Seimas Švietimo, mokslo ir

kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros

komiteto teikimu, po vieną narį – Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos

kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų

sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos

žurnalistų draugija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos

periodinės spaudos leidėjų asociacija. Komisijos nariu gali būti skiriamas tik

nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis. Asmenys Komisijos

nariais gali būti ne ilgiau kaip dvi jį skyrusios valstybės institucijos

kadencijas ar ne ilgiau kaip dvigubas nepertraukiamas jį skyrusios

organizacijos valdymo organų įgaliojimų terminas. Komisijos nario darbo Komisijoje

teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos ar organizacijos

priimtas sprendimas.

narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas,

išskyrus atvejus, kai:

1) Komisijos

narys atsistatydina;

2) Komisijos

narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip keturis mėnesius iš eilės

nedalyvauja Komisijos posėdžiuose;

3) Komisijos

nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;

4) Komisijos

narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) Komisijos

narys teismo pripažįstamas neveiksniu;

6) Komisijos

narys dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;

7) Komisijos narys diskredituoja

Komisijos nario vardą.

atvejais, kai Komisijos narys atšaukiamas iš pareigų šio straipsnio numatytais

pagrindais, Komisijos pirmininkas kreipiasi į instituciją ar jį skyrusią

organizaciją,

paskyrusią atšaukiamą Komisijos narį, prašydamas paskirti naują Komisijos narį

iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Komisijos

narys, pabaigos. Informacija apie Komisijos sudėtį ir jos pasikeitimus

skelbiama „Valstybės žiniose“ ir Komisijos tinklalapyje – informacinės

visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija.

nario įgaliojimai pasibaigia, kai įsigalioja jį paskyrusios institucijos ar

organizacijos valdymo organų sprendimas dėl naujo nario skyrimo.

nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos tarybos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojai, asmenys, susiję su transliuotojais ar retransliuotojais darbo

santykiais, taip pat transliuotojų ir retransliuotojų dalyviai. Transliuotojų

ar retransliuotojų dalyviais negali būti ir Komisijos narių šeimos nariai.

Politinių partijų nariai, išrinkti į Komisiją, sustabdo savo narystę politinėje

partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos Komisijoje pabaigos.

Komisijos narių balsų dauguma dvejiems metams išsirenka Komisijos pirmininką.

Komisijos darbo forma – posėdžiai. Posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį

šaukia Komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba 1/3 Komisijos narių prašymu.

Informacija apie numatomus posėdžius ir jų darbotvarkė skelbiama spaudoje arba

Komisijos interneto tinklalapyje.

yra vieši. Komisijos posėdis gali būti uždaras, kai reikia apsaugoti asmens

privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu viešas nagrinėjimas

gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines paslaptis.

posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos

narių. Komisija priima sprendimus. Sprendimai priimami paprasta visų Komisijos

narių balsų dauguma, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Sprendimai

išduoti licenciją, atsisakyti ją išduoti, taip pat dėl nuobaudų skyrimo,

licencijos sąlygų pakeitimo, konkursų sąlygų ir rezultatų, licencijos galiojimo

sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo priimami ne mažesne kaip 2/3 visų

Komisijos narių balsų dauguma. Šie sprendimai, išskyrus sprendimus dėl

licencijos sąlygų pakeitimo ir konkursų sąlygų, priimami slaptu balsavimu.

sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas arba kitas Komisijos įgaliotas asmuo.

Komisijos sprendimai – norminiai teisės aktai skelbiami „Valstybės žiniose“,

sprendimai dėl konkursų paskelbimo, licencijų išdavimo, laikino licencijų

galiojimo sustabdymo ir licencijų galiojimo panaikinimo skelbiami „Valstybės

žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Komisijos sprendimai įsigalioja kitą

dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų

įsigaliojimo data. Kiti Komisijos priimti individualūs teisės aktai skelbiami

Komisijos tinklalapyje – informacinės visuomenės

informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija, ir įsigalioja

jų paskelbimo dieną, jeigu juose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

Komisijos sprendimai transliuotojams ir retransliuotojams yra privalomi, juos

asmenys gali skųsti teismui per 30 dienų nuo įsigaliojimo dienos.

funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija. Jai vadovauja

administracijos direktorius. Komisijos nariu negali

būti administracijos darbuotojas. Komisija

administracijos direktorių

skiria konkurso tvarka. Direktorius už administracijos veiklą kasmet atsiskaito

Komisijai. Administracijos sudėtį ir darbuotojų skaičių tvirtina Komisija.

Administracijos veikla organizuojama pagal Komisijos patvirtintus nuostatus.

veiklai finansuoti transliuotojai ir retransliuotojai, išskyrus LRT, gaunantys

pajamas iš transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos, kas mėnesį privalo

įmokėti į Komisijos sąskaitą 0,8 procento pajamų, gautų iš reklamos,

abonentinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su transliavimu ir (ar)

retransliavimu. Iš transliuotojų ar retransliuotojų, kurie per tris mėnesius po

nustatyto termino neįmokėjo į Komisijos sąskaitą, šios lėšos išieškomos per

teismą. Komisija gali būti finansuojama ir iš kitų šaltinių: lėšų, gautų už

paraiškų licencijoms gauti nagrinėjimą ir licencijų

sąlygų pakeitimą, kitų užmokesčių už suteiktas paslaugas, paramos lėšų,

leidybinės veiklos ir kt.

tvirtina planuojamų išlaidų sąmatą. Šią sąmatą ir jos vykdymo ataskaitą

Komisija skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Komisijos veiklą kartą per metus atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje ir

pateikia Komisijos finansinės veiklos ataskaitą.

nariams ir administracijai draudžiama platinti informaciją, kuri yra

transliuotojų ir retransliuotojų, informacinės visuomenės informavimo

priemonių valdytojų

komercinė paslaptis.

48 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos

kompetencija

funkcijos:

1) kartu su Ryšių reguliavimo

tarnyba rengti Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms

transliuoti ir siųsti strategiją, kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba,

vadovaujantis Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms

transliuoti ir siųsti strategija, rengti ir tvirtinti Radijo dažnių skyrimo

radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą;

2) šio įstatymo

ir Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta

tvarka skelbti ir vykdyti konkursus transliavimo,

retransliavimo licencijoms gauti, nustatyti šių konkursų ir licencijų sąlygas,

išduoti licencijas, keisti licencijų sąlygas;

3)

nustatyti užmokesčio už paraiškos licencijai gauti nagrinėjimą ir licencijų

sąlygų pakeitimą dydį;

4)

kartu su Vyriausybės įgaliota institucija visuomenės informavimo srityje

tvirtinti užmokesčio už licenciją dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir

vadovaujantis šiuo aprašu nustatyti užmokesčio už licenciją dydį;

5)

kontroliuoti, kaip transliuotojai ir retransliuotojai, taip

pat kiti asmenys, transliuojantys, retransliuojantys ar kitais būdais

platinantys programas ar jų dalis elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė

paskirtis nėra programų transliavimas ir (ar) retransliavimas, laikosi

šio ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio

įstatymų, prisiimtų įsipareigojimų, licencijų sąlygų ir Komisijos priimtų

sprendimų;

6)

pagal savo kompetenciją vykdyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios

informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą;

7)

nustatyti įstatymų ir Europos Sąjungos reikalavimų programų sandarai ir

turiniui, reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui

įgyvendinimo tvarką;

8)

kontroliuoti, kaip transliuotojai laikosi šio įstatymo nuostatų dėl Europos

kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių masto transliuojamose

programose, teisės rodyti laidas apie visuomenei itin reikšmingus įvykius, šio

įstatymo 39 straipsnio 3, 5, 10, 11 ir 12 dalyse nustatytų reikalavimų

reklamai, nuostatų dėl programų rėmimo;

9)

kontroliuoti, kaip retransliuotojai laikosi šio ir kitų įstatymų nuostatų dėl

programų transliavimo, retransliavimo ir įstatymais nustatytų reikalavimų

viešajai informacijai;

10)

kontroliuojant įstatymų, Komisijos sprendimų, reglamentuojančių transliuotojų

bei retransliuotojų veiklą, ir licencijų sąlygų laikymąsi, vykdyti

transliuotojų ir retransliuotojų programų stebėseną (monitoringą);

11)

transliuotojams ir retransliuotojams, taip pat kitiems asmenims,

transliuojantiems, retransliuojantiems ar kitais būdais platinantiems programas

ar jų dalis elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra

programų transliavimas ir (ar) retransliavimas, taip pat duomenų

perdavimo tinklais viešai platinamų programų rengėjams ir (ar) skleidėjams,

pažeidusiems Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio

įstatymo, šio įstatymo reikalavimus ar licencijų sąlygas, nevykdantiems

Komisijos priimtų sprendimų ar įpareigojimų, įstatymų nustatyta tvarka taikyti

šias nuobaudas: įspėjimus, Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas

pinigines baudas, ne ilgiau kaip trims mėnesiams sustabdyti licencijos

galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą, kreiptis į teismą dėl informacinės

visuomenės informavimo priemonių veiklos sustabdymo ar nutraukimo šio įstatymo

nustatyta tvarka;

12)

teikti siūlymus dėl transliuotojų ir retransliuotojų veiklą reglamentuojančių

įstatymų ir kitų su šia veikla susijusių teisės aktų rengimo;

13)

kreiptis dėl neteisėtos transliavimo ar retransliavimo veiklos nutraukimo;

14)

šio įstatymo nustatyta tvarka sustabdyti užsienyje parengtų programų

retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje;

15)

kaupti informaciją apie transliuotojus, retransliuotojus ir bendruosius

priėmimo tinklus, analizuoti jų veiklą ir skelbti informaciją apie jų dalyvius,

rengti informacinę ir metodinę medžiagą šiais klausimais;

16) kas dveji metai

parengti ir pateikti Seimui analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės

politikos įgyvendinimą, audiovizualinių paslaugų rinkos raidą, šalies

audiovizualinio sektoriaus plėtros perspektyvas, pateikti joje statistinius

duomenis apie visiems Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantiems

transliuotojams privalomą pažangą įgyvendinant 38 straipsnio 3 ir 4 dalių

nuostatas, taip pat nurodyti priežastis, kurios trukdo šias nuostatas

įgyvendinti, ir priemones, kurių imtasi ar numatoma imtis trūkumams pašalinti;

17)

bendradarbiauti su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių tokias pačias

funkcijas atliekančiomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauti

Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

18)

nustatyti transliuojamų ir (ar) retransliuojamų programų kodavimo tvarką;

19)

atlikti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

2.

Vykdydama šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas

funkcijas, Komisija gali kreiptis dėl išvadų į žurnalistų etikos inspektorių

dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri daro neigiamą poveikį

nepilnamečių vystymuisi, kategorijai, jeigu Komisijos nariams kyla abejonių

vertinant viešosios informacijos žalą nepilnamečių fiziniam, protiniam ar

doroviniam vystymuisi arba tokios viešosios informacijos vertinimas reikalauja

specialių žinių. Gavęs tokį paklausimą, žurnalistų

etikos inspektorius privalo šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikti

Komisijai savo arba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų išvadas

prašomu klausimu.

3.

Komisija, vykdydama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, turi teisę:

1)

neatlygintinai gauti iš transliuotojų ir retransliuotojų,

informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų,

valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų juridinių asmenų

informaciją, taip pat ir tokią, kuri sudaro komercinę paslaptį;

2) gauti

iš transliuotojų, retransliuotojų, informacinės visuomenės informavimo

priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš

įstaigų, kitų asmenų dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą Komisijos

kompetencijai priskirtų atitinkamų įstatymų pažeidimų tyrimams atlikti;

3)

gavus teismo leidimą atlikti patikrinimus vietoje;

4)

sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Komisijos

kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su

jų vadovais) specialistus;

5)

pagal savo kompetenciją kaip kompetentinga institucija, vadovaudamasi

2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.

2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės

aktų vykdymą, bendradarbiavimo, dalyvauti kuriant ir vykdant šiuo reglamentu

nustatytą bendradarbiavimo sistemą;

6)

organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;

7)

sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių

ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

8)

turėti kitas šio įstatymo, tiesiogiai taikomų

Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių transliavimo ir retransliavimo

veiklą, ir 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

(EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų

apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo ir

kitų teisės aktų nustatytas teises.

49 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektorius

1.

Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip

įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos.

2.

Žurnalistų etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir

leidėjų etikos komisijos teikimu. Tas pats asmuo žurnalistų etikos

inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Paskirtas žurnalistų etikos inspektoriumi asmuo eina pareigas tol, kol

paskiriamas naujas žurnalistų etikos inspektorius.

3.

Žurnalistų etikos inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos

Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą ir pareigoms atlikti

būtiną kompetenciją.

4.

Žurnalistų etikos inspektoriumi negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Žurnalistų etikos inspektorius

ir jo šeimos nariai negali būti susiję darbo santykiais su viešosios

informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, negali turėti

viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų akcijų. Savo kadencijos laikotarpiu žurnalistų etikos inspektorius

negali dalyvauti politinėje veikloje.

5.

Žurnalistų etikos inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija,

šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis,

kitais teisės aktais.

6.

Žurnalistų etikos inspektoriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo,

teisingumo ir viešumo principais.

7.

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30

dienų nuo jų paskelbimo dienos.

8.

Žurnalistų etikos inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų

pareigų, taip pat gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal einamas

pareigas ir užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

9.

Žurnalistų etikos inspektoriui teikiamame skunde ar pareiškime turi būti

nurodyta:

1)

pareiškėjo vardas, pavardė ir adresas;

2)

visuomenės informavimo priemonė ir konkreti publikacija ar laida, kurioje buvo

paskleista informacija, žeminanti pareiškėjo garbę ir orumą, pažeidžianti teisę

į privataus gyvenimo apsaugą ar nepilnamečių interesus;

3)

kokia paskleista informacija neatitinka tikrovės, kaip yra pažeista teisė į

privatumą, kaip pakenkta nepilnamečių interesams;

4)

prašymo žurnalistų etikos inspektoriui turinys, taip pat kokios formos išvados

reikia pareiškėjui;

5)

skundo ar pareiškimo surašymo data ir pareiškėjo parašas.

10.

Žurnalistų etikos inspektorius gautą skundą ar pareiškimą išnagrinėja ne vėliau

kaip per 30 dienų. Kai kuriais atvejais, esant būtinybei išsamiau patikrinti

duomenis, skundo ar pareiškimo nagrinėjimas gali būti pratęstas iki trijų

mėnesių nuo skundo ar pareiškimo gavimo dienos.

11.

Jei skundas ar pareiškimas yra pagrįstas, žurnalistų etikos inspektorius gali

priimti vieną iš šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų. Su juo

žurnalistų etikos inspektorius supažindina pareiškėją, viešosios informacijos

rengėjus ir (ar) skleidėjus.

12.

Tais atvejais, kai skundas ar pareiškimas pripažįstamas nepagrįstu, žurnalistų

etikos inspektorius privalo raštu motyvuotai atsakyti pareiškėjui.

13.

Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą užtikrina Žurnalistų etikos

inspektoriaus tarnyba. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra valstybės

institucija, jai vadovauja žurnalistų etikos inspektorius.

14.

Žurnalistų etikos inspektoriaus ir jo vadovaujamos tarnybos veikla finansuojama

iš valstybės biudžeto. Biudžete jai skirtos lėšos nurodomos atskira eilute.

15.

Žurnalistų etikos inspektorius ir jo vadovaujama tarnyba veikia pagal Seimo

patvirtintą Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamentą.

50 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektoriaus

kompetencija

1.

Žurnalistų etikos inspektorius atlieka šias funkcijas:

1) nagrinėja

suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo

priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo;

2)

nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl jų teisės į privataus

gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;

3)

nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl jų asmens duomenų

tvarkymo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;

4)

pagal savo kompetenciją atlieka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios

informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą;

5)

vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose

nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms

siūlymus, kaip tobulinti jų įgyvendinimą;

6)

vadovaudamasis ekspertų išvadomis, priskiria spaudos leidinius,

audiovizualinius kūrinius, radijo ir televizijos

programas ar laidas, informacinės visuomenės informavimo priemones ar kitas visuomenės

informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio

pobūdžio kategorijoms ir

informuoja Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos apie

erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio spaudos leidinius;

7)

bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis,

pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse

organizacijose;

8) kas dveji metai

rengia ir skelbia analitinę apžvalgą, skirtą visuomenės informavimo

demokratinės kultūros plėtros gairėms nustatyti;

9) atlieka viešosios informacijos

stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos

programose.

2.

Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje ir 49 straipsnio 1 dalyje nurodytas

funkcijas, žurnalistų etikos inspektorius gali priimti sprendimą:

1)

įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus apie

pastebėtus visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir

reikalauti juos pašalinti;

2)

reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią

informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei

reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų

asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją;

3)

kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas bei Žurnalistų ir leidėjų

etikos komisiją dėl pastebėtų šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą

reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų;

4)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašyti

administracinių teisės pažeidimų protokolus;

5)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais nagrinėti

administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas.

3.

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos

interneto svetainėje. Rezoliucinė žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo

dalis turi būti nedelsiant paskelbta toje visuomenės informavimo priemonėje,

kurioje žurnalistų etikos inspektorius nustatė pažeidimą.

4.

Žurnalistų etikos inspektorius turi teisę nemokamai gauti iš viešosios

informacijos rengėjų ir skleidėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų

informaciją, būtiną Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos funkcijoms

atlikti.

etikos inspektoriaus veikia grupė ekspertų, kurie teikia išvadas dėl spaudos

leidinių, audiovizualinių kūrinių, radijo ir

televizijos programų ar laidų, interneto svetainių ar kitų visuomenės

informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir

(ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms. Ekspertų grupės sudėtį

tvirtina žurnalistų etikos inspektorius. Ekspertai atsako už savo išvados

teisingumą. Ekspertų grupė veikia pagal žurnalistų etikos inspektoriaus

patvirtintą darbo reglamentą ir yra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.

6.

Žurnalistų etikos inspektorius kartą per metus atsiskaito Seimui už savo ir

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiklą.

VI

SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ

TEISĖS

AKTŲ PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA

51 straipsnis. Viešosios informacijos

rengėjų, skleidėjų ir pareigūnų atsakomybė

viešosios informacijos rengimą, pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos

viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus šio ir kitų įstatymų

nustatyta tvarka atsako viešosios informacijos

rengėjas ar skleidėjas.

2.

Už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį šio

ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako jos valdytojas.

3.

Informacinės visuomenės tarpinių paslaugų teikėjai už informacinės visuomenės

informavimo priemonių turinį atsako Informacinės visuomenės paslaugų

įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

54 straipsnis.

Moralinės ir materialinės žalos atlyginimas

1.

Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas, paskelbęs be fizinio

asmens sutikimo informaciją apie jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14

straipsnio 3 dalyje bei 55 straipsnyje numatytus atvejus), taip pat paskelbęs

tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją, atlygina

asmeniui padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka. Moralinės

žalos atlyginimo dydis negali viršyti 10 tūkstančių litų, išskyrus atvejus, kai

teismas nustato, kad tikrovės neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti

informacija buvo paskelbta tyčia. Tokiais atvejais teismo sprendimu ši suma

gali būti padidinta, bet ne daugiau kaip 5 kartus. Kiekvienu atveju priteisiama

suma negali būti didesnė kaip 5 procentai viešosios informacijos rengėjo ir

(ar) platintojo metinių pajamų.

informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas tikrovės

neatitinkančios, žeminančios garbę ir orumą informacijos paneigimas bei

atsiprašymas teikia pagrindą teismui mažinti moralinės žalos atlyginimą.

informacijos rengėjui, be fizinio asmens sutikimo paskelbusiam informaciją apie

jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnyje numatytus atvejus),

taip pat paskelbusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens

garbę bei orumą, ir ją šio įstatymo nustatyta tvarka paneigusiam bei

atsiprašiusiam, teismas priteisia atlyginti padarytą moralinę žalą, tačiau šiuo

atveju moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 3 tūkstančių litų, išskyrus

atvejus, kai tikrovės neatitinkanti, asmens garbę bei orumą žeminanti

informacija buvo paskelbta tyčia.

nustatydamas moralinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą

padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumą, teisės pažeidimo

pasekmes ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

žalos atlyginimo dydį už paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją,

padariusią nuostolių asmenims, nustato teismas.

55 straipsnis.

Atleidimas nuo žalos atlyginimo

informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo:

1) pateikta

valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų,

profesinių sąjungų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar kitų asmenų

oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;

2) viešai

pasakyta atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose,

mitinguose bei kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas

neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių

organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims;

3)

anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši

informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;

4) paskelbta

tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios

informacijos rengėjui;

5) paskelbta

specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos

rengėjas;

6) paskelbta

neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, užsakomuosiuose straipsniuose ar

laidose;

7) pateikta kaip

nuomonė, komentaras ar vertinimas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios

informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.

informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją ir gavęs

paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo visuomenės informavimo

priemonėje.

53 straipsnis.

Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklos sustabdymas arba

nutraukimas

informacijos rengėjo ir (ar) platintojo, išskyrus transliuotojus ir (ar)

retransliuotojus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu

viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas pažeidžia šio įstatymo 20

straipsnio 1 dalies nuostatas.

sprendimą dėl laikino viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veiklos

sustabdymo, teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 1 mėnesio veiklos sustabdymo

terminą laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip 3 mėnesių – žurnalų

redakcijoms.

informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo

atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs

jo veiklą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

56 straipsnis.

Baigiamosios nuostatos

Lietuvos radijo

ir televizijos komisija, vykdydama šio įstatymo nuostatas dėl licencijavimo

tvarkos, neterminuotų licencijų ir kitų sąlygų, iki 2004 m. gruodžio 31 d. turi

atlikti pataisymus transliuotojams išduotose licencijose.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

visuomenės

informavimo

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS

AKTAI

spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl kai kurių valstybių narių

įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, skirtų vertimuisi

televizijos programų transliavimu, suderinimo.

birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB, iš dalies

pakeičianti Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl kai kurių valstybių narių

įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, skirtų vertimuisi

televizijos programų transliavimu, suderinimo.

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1507,

96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-22,

96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-101,

97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-402,

97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-427,

97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-614,

98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1308,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000,

Nr.30-829 (00.04.12)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2272 (2000 09 07)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1d.

Kol

bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios

informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,

protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir

leidėjų etikos komisija.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 4, 18, 26, 28, 37,

38, 39, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

113-3619 (2000 12 30)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 27, 39 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-561,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-953,

2002-06-13, Žin., 2002, Nr. 68-2759 (2002-07-03)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-972,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2771 (2002-07-03)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1487,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1732 (2003-04-24)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1853,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5319 (2003-12-17)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 1, 2, 23, 24, 29, 31, 32, 33, 35, 38, 39, 47, 48, 49, 51,

53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 25, 41 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS

GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 56 STRAIPSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2396, 2004-07-15,

Žin., 2004, Nr. 120-4436 (2004-08-03)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-10-23,

Žin., 2002, Nr. 104-4675 (2002-10-31)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO IR

14 STRAIPSNIO 3 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušra Bodin (2004-08-03)

aubodi@lrs.lt

46 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija

1.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) –

viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos

institucija. Komisija yra juridinis asmuo, ji turi savo antspaudą,

atsiskaitomųjų sąskaitų banke.

2.

Komisiją iš 15 narių, kuriuos į ją po vieną deleguoja Lietuvos žmogaus teisių

centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų

konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo

ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija,

Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos

žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, LRT, Žurnalų leidėjų

asociacija, Regioninės spaudos leidėjų asociacija,

Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija,

Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija, tvirtina šių organizacijų

atstovų susirinkimas (toliau – Susirinkimas). Komisijos nariai

tvirtinami trims metams. Žurnalistų ir leidėjų organizacijos, kurios deleguoja

savo atstovus į Komisiją, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus rengia

Susirinkimus, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip po tris delegatus iš kiekvienos

iš šių organizacijų. Susirinkimas tvirtina Komisijos veiklos nuostatus.

3.

Komisijos darbą organizuoja jos pirmininkas. Jį Komisija išsirenka iš savo

narių vieniems metams.

4.

Komisija atlieka šias funkcijas:

1)

rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu;

2)

nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios

informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami

visuomenę;

3)

nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio

ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų;

4)

prižiūri, kaip platinant viešąją informaciją laikomasi įstatymų nuostatų,

draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos

kurstymą.

Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys.

6.

Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir

kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės

aktais, taip pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos

Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“.

7.

Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl

profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose

visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus,

ir tokia pat kaip ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo

tvarka. Jei visuomenės informavimo rengėjas ir (ar) skleidėjas per

dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar

kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas

skelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą ir Komisijos

tinklalapyje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja

yra Komisija.

8.

Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su

Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau privalo juos

paskelbti šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

9.

Reikiamą Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos

aptarnavimo, Komisijos viešųjų renginių, Komisijos patalpų eksploatavimo ir

kitų administracinių išlaidų finansavimą užtikrina Fondas. Komisijos veikla

gali būti finansuojama iš kitų viešųjų fondų lėšų, taip pat, vykdant pačių

viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų prašymus, iš pajamų

už išankstinį jų skelbiamos informacijos įvertinimą, ar ji atitinka šį įstatymą

ir Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą. Komisija turi teisę nustatyti įkainius

už tokias paslaugas. Komisija informaciją apie savo veiklos metinį biudžetą

skelbia „Valstybės

žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ne vėliau kaip iki kitų metų

gegužės 1 dienos.

52 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir

(ar) skleidėjų

veiklos sustabdymas arba nutraukimas

informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus transliuotojus ir (ar)

retransliuotojus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu

viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2

dalių nuostatas.

sprendimą dėl laikino viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos

sustabdymo, teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio veiklos

sustabdymo terminą laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip trijų mėnesių –

žurnalų redakcijoms.

informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo

atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs

jo veiklą.

53

straipsnis. Žalos atlyginimas

Žala,

atsiradusi dėl šio įstatymo pažeidimų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta

tvarka.

54

straipsnis. Atleidimas nuo žalos atlyginimo

informacijos rengėjas ir (ar) viešosios informacijos skleidėjas

neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo:

1) pateikta

valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų,

profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai

paskelbtuose dokumentuose;

2)

viešai pasakyta atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose,

mitinguose ir kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė

pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams

ir informaciją paskelbusiems asmenims;

3) anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse,

jeigu ši informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo

priemonėse;

4) paskelbta

tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios

informacijos rengėjui;

5)

paskelbta specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios

informacijos rengėjas;

6)

paskelbta neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose;

7)

pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios

informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

visuomenės

informavimo

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS

AKTAI

spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir

kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų

transliavimu, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p.

224).

2.

1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB, iš

dalies keičianti Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose

ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų

transliavimu, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 2 tomas, p.

321).

20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB, iš dalies keičianti

Direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir

reglamentus teikimo tvarką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 21

tomas, p. 8).

reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už

vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OC 2004 m. L 364, p.

1).

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1507,

96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-22,

96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-101,

97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-402,

97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-427,

97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-614,

98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1308,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000,

Nr.30-829 (00.04.12)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2272 (2000 09 07)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1d.

Kol

bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios

informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,

protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir

leidėjų etikos komisija.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 4, 18, 26, 28, 37,

38, 39, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

113-3619 (2000 12 30)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 27, 39 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-561,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-953,

2002-06-13, Žin., 2002, Nr. 68-2759 (2002-07-03)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-972,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2771 (2002-07-03)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1487,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1732 (2003-04-24)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1853,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5319 (2003-12-17)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 1, 2, 23, 24, 29, 31, 32, 33, 35, 38, 39, 47, 48, 49, 51,

53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 25, 41 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS

GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 56 STRAIPSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2396,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4436 (2004-08-03)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-752, 2006-07-11,

Žin., 2006, Nr. 82-3254 (2006-07-27)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-10-23,

Žin., 2002, Nr. 104-4675 (2002-10-31)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO IR 14

STRAIPSNIO 3 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2006-07-28)

autrap@lrs.lt