Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1996

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1996, Nr. 71-1706

Neoficialus

įstatymo tekstas

Aktuali įstatymo redakcija nuo 2011 m.

rugpjūčio 1 d.

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO

ĮSTATYMAS

1996 m. liepos 2 d.

Nr. I-1418

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.:

Nr.

X-752,

2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3254 (2006-07-27)

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką,

viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą

reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.

įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką,

viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų dalyvių, žurnalistų bei jų

veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.

skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede,

taikymą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

– asmuo, kuris pagal sutartį su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotoju ar retransliuotoju priima radijo ir

(ar) televizijos programas.

savarankiškas radijo ar televizijos programos vienetas, kurio tikslas –

pristatyti programą (programas).

televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar)

retransliavimas per antžeminę analoginę ar skaitmeninę televizijos stotį ar

tokių stočių tinklą.

radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per

antžeminę analoginę ar skaitmeninę radijo stotį ar tokių stočių tinklą.

radijo tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro daugiau

kaip viena antžeminė analoginė ar skaitmeninė radijo stotis ir kuris yra

skirtas tai pačiai radijo programai (programoms) transliuoti ir (ar)

retransliuoti visuomenei.

televizijos tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro daugiau kaip

viena antžeminė analoginė ar skaitmeninė televizijos stotis ir kuris yra

skirtas tai pačiai televizijos programai (programoms) transliuoti ir (ar)

retransliuoti visuomenei.

7.

Asmens kritika – asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir

vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus

gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos.

sveikatos informacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta informacija

apie fizinio asmens sveikatą.

– fizinis arba juridinis asmuo ir įmonių,

įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės

valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje.

politika – audiovizualinio sektoriaus strategijos, valstybinio valdymo

principų ir plėtros krypčių, tikslų bei uždavinių nustatymas ir įgyvendinimas,

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių

audiovizualinio sektoriaus veiklą, rengimas ir derinimas su tarptautiniais

reikalavimais, taip pat jų įgyvendinimas.

kūrinys –

kinematografinis ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys,

sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį su garsu arba

be jo, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.

radijo ir (ar) televizijos programų priėmimo tinklas – vietinis

elektroninių ryšių tinklas, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms

priimti ir siųsti skirstymo linijomis į galinius įrenginius.

– tyčia viešai paskleista melaginga informacija.

14.

Erotinio pobūdžio informacija – informacija, kuria skatinamas lytinis

geismas, rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas ar kitoks

seksualinis pasitenkinimas arba sekso reikmenys.

įrenginys

– televizorius, radijo imtuvas, kitas transliuojamų ir (ar) retransliuojamų

radijo ir (ar) televizijos programų ar kitokio pobūdžio transliuojamos

informacijos priėmimo įrenginys.

16.

Informacinės visuomenės informavimo priemonės – visuomenės informavimo

priemonės, kuriomis teikiant informacinės visuomenės paslaugas skleidžiama

viešoji informacija.

17.

Informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas –

asmuo, faktiškai valdantis informacinės visuomenės informavimo priemonę,

kurioje rengiama ir (ar) skleidžiama viešoji informacija, arba

rengiantis ir (ar) skleidžiantis tokios priemonės

turinį.

18.

Informacinės visuomenės paslauga – paprastai už atlyginimą elektroninėmis

priemonėmis ir per atstumą individualiu informacinės visuomenės paslaugos

gavėjo prašymu teikiama paslauga.

visuomenės paslaugos gavėjas (toliau – paslaugos gavėjas) – asmuo,

įskaitant užsienio juridinio

asmens atstovybę ar filialą, kuris

naudojasi informacinės visuomenės paslauga.

20.

Informacinės visuomenės paslaugos teikėjas (toliau – paslaugos teikėjas)

– informacinės visuomenės paslaugą teikiantis asmuo, įskaitant užsienio juridinio asmens atstovybę ar filialą.

21.

Informacinės visuomenės paslaugų tarpinis teikėjas –

informacinės visuomenės paslaugų teikėjas, perduodantis paslaugos gavėjo

pateiktą informaciją elektroninių ryšių tinklu, suteikiantis galimybę naudotis

elektroninių ryšių tinklu arba saugantis paslaugos gavėjo pateiktą informaciją.

televizija –

televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per kabelinės

televizijos tinklą.

televizijos tinklas

– infrastruktūra, kurios didžioji dalis yra laidinė

ir naudojama televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti į

galinius įrenginius.

radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per

kabelinį radijo tinklą.

tinklas

– infrastruktūra, kurios didžioji dalis yra laidinė

ir naudojama radijo programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti į

galinius įrenginius.

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo sudarytas

siūlomų programų sąrašas.

audiovizualinis pranešimas – vaizdais, lydimais arba nelydimais

garso, skleidžiama informacija, kuri yra skirta tiesiogiai arba netiesiogiai

reklamuoti prekes, paslaugas ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio asmens

pavadinimą ir kuri yra įtraukta į

televizijos programą už užmokestį arba kitokį atlygį ar savireklamos tikslais.

Komerciniai audiovizualiniai pranešimai inter alia apima televizijos

reklamą, pranešimus apie rėmimą, teleparduotuvių siūlymus ir prekių rodymą.

leidžiamas ir platinamas informacinis leidinys.

– asmuo, kuris vykdo leidybinę veiklą.

– elektroninė arba spausdintinė laikmena, kurioje įrašyta viešoji informacija.

daugiakanalė televizija (toliau – MDTV) – televizijos programų

transliavimas ir (ar) retransliavimas per MDTV tinklą.

32.

Mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklas (toliau – MDTV tinklas)

– elektroninių ryšių tinklas, naudojamas televizijos programoms transliuoti,

retransliuoti, priimti, jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių

parametrams pakeisti ir joms antžeminiais mikrobangų siųstuvais ir tų siųstuvų

signalų priėmimo tinklais į galinius įrenginius perduoti.

33.

Nacionalinis laikraštis – laikraštis, platinamas

teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos

gyventojų.

(ar) televizijos programa – radijo ir (ar) televizijos programa, kuri

transliuojama antžeminiu radijo ir (ar) televizijos tinklu ir priimama

teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų.

kūrėjas – asmuo, kuris nėra visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo dalyvis, jo

valdymo organų narys, taip pat asmuo, nesusijęs su visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, radijo programų transliuotoju

darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, kuriantis audiovizualinius

kūrinius ar programas ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis

viešai skleisti.

– visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka,

supratimas, mintys arba komentarai apie bendro

pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių

ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais

įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir

paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai,

tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir

neiškreipiant faktų ir duomenų.

valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir

savivaldybių institucijų, įmonių ir įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant

norminių teisės aktų nustatytus įgaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su

jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos

ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų

apskaitą.

38.

Palydovinė televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar)

retransliavimas per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus).

39.

Palydovinis radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas

per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus).

reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama

informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą,

prekių ženklą, pateikiama taip, kad reklamos vartotojas gali nesuprasti, kad

tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Toks

informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją

užmokama ar kitaip atsilyginama.

komercinis audiovizualinis pranešimas – bet kokia forma ir bet

kokiomis priemonėmis reklamos tikslais skleidžiama informacija apie prekių

gamintojo ir (ar) paslaugos teikėjo pavadinimą ir (ar) veiklą, prekes,

paslaugas ar prekių ženklą, pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti,

kad tai komercinis audiovizualinis pranešimas. Toks informacijos pateikimas yra

laikomas paslėptu komerciniu audiovizualiniu pranešimu, ypač kai tai daroma už

užmokestį ar kitokį atlygį.

42.

Pornografinio pobūdžio informacija – informacija, kai atvirai ir detaliai

rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis,

masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas,

zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos

tikslas.

–

komerciniu

audiovizualiniu pranešimu už užmokestį ar kitokį atlygį programoje aiškiai

pateikiama informacija apie prekę, paslaugą ar prekių ženklą ir (ar) nuorodas į

juos.

pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą

užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo

šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt.

gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka,

kurią sudaro

fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos

privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar

profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė,

garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar

kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus

susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys,

kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.

savarankiškų savo turiniu ir struktūra garsų arba vaizdų, perteikiančių

judesį, lydimą arba nelydimą garso, visuma, paprastai sudaranti atskirą

nustatyto programų tvarkaraščio arba katalogo vienetą ir atitinkanti radijo ir

(ar) televizijos programų formą ir turinį (vaidybinis filmas, sporto ar kitoks

renginys, situacijų komedija, dokumentinis filmas, programa vaikams, originalus

dramos kūrinys, anonsas, komercinis audiovizualinis pranešimas, pokalbių

programa, žinių programa ir kt.).

tvarkaraštis – numatomų

transliuoti radijo programų ar televizijos programų išankstinis planas,

paprastai skelbiamas visuomenės informavimo priemonėse, nurodant programų

pavadinimus ir jų transliavimo laiką.

dažnis (kanalas) – radijo bangų dažnių juosta, būtina bent vienai radijo ar

televizijos programai perduoti.

– radijo transliuotojo transliuojamų programų, skleidžiamų visuomenei

elektroninių ryšių tinklais, visuma.

programų transliavimas – visuomenės informavimo paslauga, kurią teikia

radijo programų transliuotojas, skirta

tuo pačiu metu klausyti programas pagal programų tvarkaraštį.

programų transliuotojas – radijo programų transliavimo paslaugų teikėjas,

kuriam tenka redakcinė atsakomybė už radijo programų turinio parinkimą ir jo

išdėstymą radijo programų tvarkaraštyje ir kuris kuria, rengia radijo programas

ir (ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam

asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei.

stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo siųstuvai kartu su

antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas radijo programoms

transliuoti, retransliuoti ar siųsti.

atsakomybė – viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) viešosios informacijos skleidėjui, išskyrus

retransliuotoją, tenkanti atsakomybė už kontrolę, atliekamą rengiant viešąją

informaciją visuomenei, ruošiant ją skleisti ir šią informaciją skleidžiant,

taip pat atrenkant programas ir jas išdėstant chronologine tvarka programų

tvarkaraštyje ir (ar) pateikiant programas kataloge.

54.

Regioninis laikraštis – laikraštis, kurio ne mažiau kaip 90

procentų tiražo platinama vienos Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje.

55.

Regioninis programų transliuotojas – radijo ar televizijos

programos transliuotojas, kurio antžeminiu televizijos, radijo tinklu

transliuojama programa yra priimama teritorijoje, kurioje gyvena mažiau negu 60

procentų Lietuvos Respublikos gyventojų.

– bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis

reklamos užsakovo interesais arba savireklamos tikslais skleidžiama

informacija, išskyrus televizijos reklamą, apie asmens ūkinę, komercinę,

finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti

įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto

įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

– bet kokia pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą

ir (ar) teikiant visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis

paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugoms ir (ar) programoms

finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą,

įvaizdį, veiklą arba prekes ar paslaugas.

58.

Retransliavimas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslauga, kurią teikia retransliuotojas, skirta priimti

transliuojamas užbaigtas radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras

programas ir tuo pačiu metu nepakeistas perduoti visuomenei elektroninių ryšių

tinklais.

licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas

rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui verstis

radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo veikla nustatytoje

teritorijoje ir nustatomos tokio retransliavimo sąlygos.

60.

Retransliuotojas – asmuo, kuris

retransliuoja visuomenei nepakeistas transliuojamas radijo ir (ar) televizijos

programas arba atskiras programas.

(ar) televizijos programų transliavimu ir (ar) retransliavimu susijusi

elektroninių ryšių veiklos sritis, apimanti radijo ir (ar) televizijos

programos elektromagnetinių signalų perdavimą elektroninių ryšių tinklais į

galinius įrenginius.

stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo ir (ar) televizijos siųstuvai

kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas radijo ir (ar)

televizijos programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti.

pobūdžio informacija – informacija, kai detaliai rodomas žmonių, gyvūnų

žudymas, žalojimas, kankinimas ar kitoks prieš žmogų, bet kokią kitą gyvą

būtybę nukreiptas elgesys, sukeliantis skausmą, diskomfortą arba darantis

kitokią žalą (fizinę, psichologinę, materialinę), taip pat

vandalizmas ir (ar) teigiamai vertinama, skatinama prievarta, žiaurumas ar

mėgavimasis tuo.

– televizijos programų transliuotojo už užmokestį visuomenei transliuojami

tiesioginiai siūlymai pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, tarp jų ir

siūlymai įsigyti nekilnojamojo turto, turtinių teisių ir įsipareigojimų.

– teleparduotuvės

intarpams skirta programa, transliuojama televizijos programose, kurios nėra

skirtos tik teleparduotuvei.

66.

Televizijos programa – televizijos programų transliuotojo transliuojamų

programų, skleidžiamų visuomenei elektroninių ryšių tinklais, visuma.

programų transliavimas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslauga, kurią teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugų teikėjas, skirta programoms žiūrėti pagal programų

tvarkaraštį jų transliavimo metu.

programų transliuotojas – televizijos programų transliavimo paslaugų

teikėjas, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos turinio parinkimą ir jo

išdėstymą televizijos programų tvarkaraštyje ir kuris kuria, rengia televizijos

programas ir (ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia

kitam asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei.

69.

Televizijos reklama – už užmokestį ar kitokį atlygį bet kokia forma visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo skelbiama

informacija, kurią vykdantis ūkinę, komercinę ar profesinę veiklą asmuo užsako

skleisti ar skleidžia savireklamos tikslais ar siekdamas reklamuoti prekes ar

paslaugas, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas.

70.

Televizijos stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro televizijos

siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas

televizijos programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti.

71.

Transliavimo licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos

išduotas rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui

verstis radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla

nustatytoje teritorijoje ir nustatomos tokio transliavimo sąlygos.

72.

Užsakomoji visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslauga – visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslauga, kurią teikia visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas, skirta programoms

žiūrėti vartotojo pasirinktu laiku ir jo individualiu prašymu pagal visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo siūlomą katalogą.

asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės

ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos

ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo

pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo

administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu

jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus šio straipsnio

42 dalyje nurodytą informaciją, taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama.

informacijos rengėjas

– visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos

teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo

studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija,

informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas

kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją

informaciją.

informacijos skleidėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugos teikėjas, retransliuotojas, radijo programų

transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar

kitas asmuo, skleidžiantys viešąją informaciją visuomenei ir atsakantys už tos

informacijos teisėtumą.

laikraštis – laikraštis, kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo platinama

vienos miesto ar rajono savivaldybės teritorijoje.

ir (ar) televizijos programa – radijo ir (ar) televizijos programa, transliuojama

per vieną siuntimo stotį.

informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei.

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslauga – televizijos

programų transliavimas, užsakomoji visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslauga, komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimo paslauga,

už kurių turinio parinkimą redakcinė atsakomybė tenka visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjui, vykdančiam ūkinę komercinę

veiklą informavimo, pramogų ar švietimo tikslais, elektroninių ryšių tinklais

transliuojančiam (perduodančiam) visuomenei programas.

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas – asmuo,

kuriam tenka redakcinė atsakomybė už visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugos turinio parinkimą ir kuris sprendžia, kokia tvarka

pateikiamas paslaugos turinys.

informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys,

knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo

studijų produkcija, informacinės visuomenės

informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija.

Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus,

techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai.

83.

Žalingas

įprotis

– piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinių, toksinių, psichotropinių ir kitų

psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat

psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų.

– visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi)

duomenys.

kurios turinys apima aktualią visuomenei informaciją

apie politiką, ekonomiką, kultūrą, sportą, orus ir kitas sritis.

– iliustruotas informacinis periodinis leidinys, skirtas įvairiai auditorijai,

kuriame spausdinami įvairių sričių straipsniai.

– fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą

viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos

narys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

Nr. XI-1048,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)

3

straipsnis. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai

Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos

Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė.

informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir

įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės,

pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir

sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos

žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją,

visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą,

stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir

dorovę.

informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai,

tiksliai ir nešališkai.

informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų

ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini

Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai,

konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti,

siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios

informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų

privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises.

II

SKYRIUS

INFORMACIJOS

LAISVĖ IR JOS APSAUGA

4

straipsnis. Informacijos laisvė

turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti,

gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti

informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina

apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų

gyvenimą, dorovę.

Respublikoje laiduojamas laisvas televizijos programų, kurios transliuojamos

laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų reikalavimų,

priėmimas ir retransliavimas iš Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų

Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos

šalių.

5

straipsnis. Teisė rinkti ir skelbti informaciją

asmuo turi teisę:

1) rinkti

informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse;

2) neleisti

skelbti savo parengtos informacijos, jeigu jos turinys redakcinio rengimo metu

buvo iškreiptas;

3) užsirašinėti,

fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip

pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje

nurodytus atvejus;

4) publikacijas

ar programas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.

būti verčiamas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, platinti valstybės ir

savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų informaciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

6

straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

bei įstaigų

asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų,

kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų

dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį

patį.

savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo

veiklą.

savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš

valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka

teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus

įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.

kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos

rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams

pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant

reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę.

savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos,

atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne

vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo

suteikti informaciją priežastis.

savivaldybių institucijų bei įstaigų viešoji informacija yra nemokama. Šios

įstaigos gali imti mokestį tik už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su

teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu

(kopijavimu). Šis mokestis negali būti didesnis už realias informacijos

pateikimo sąnaudas.

įstaigos ir įmonės, taip pat politinės partijos, politinės organizacijos,

profesinės sąjungos, asociacijos ir kitos organizacijos teikia viešosios

informacijos rengėjams ir kitiems asmenims viešąją informaciją apie savo veiklą

šių įstaigų, įmonių ar organizacijų įstatų (nuostatų) nustatyta tvarka.

7

straipsnis. Redagavimo apribojimai

Siekiant užtikrinti

informacijos laisvę, draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui,

skleidėjui, jų dalyviui ar žurnalistui, verčiant juos visuomenės informavimo

priemonėse neteisingai ir šališkai pateikti informaciją.

8

straipsnis. Informacijos šaltinio paslaptis

Viešosios

informacijos rengėjas, skleidėjas, jų dalyvis, žurnalistas turi teisę išsaugoti

informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio, išskyrus

atvejus, kai informacijos šaltinį teismo sprendimu atskleisti būtina dėl

gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat

siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės

ir kad būtų vykdomas teisingumas.

3 straipsnis.

Pagrindiniai visuomenės informavimo principai

laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė.

informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi

Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis,

humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio,

kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės

etikos normų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina

visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę,

ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.

informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai,

tiksliai ir nešališkai.

informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų

ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini

Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai,

konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti,

siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios

informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų

privatų gyvenimą, orumą ir teises.

laisvės pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytų naudojimosi informacijos

laisve apribojimų pažeidimus atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

II

SKYRIUS

INFORMACIJOS

LAISVĖ IR JOS APSAUGA

4 straipsnis.

Informacijos laisvė

laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Ši teisė apima laisvę laikytis

savo nuomonės, taip pat įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka rinkti, gauti

ir skleisti informaciją bei idėjas.

Respublikoje laiduojamas laisvas televizijos programų, kurios transliuojamos

laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų reikalavimų,

priėmimas ir retransliavimas iš valstybių Europos Sąjungos narių ir kitų

Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos

šalių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

5 straipsnis.

Teisė rinkti ir skelbti informaciją

asmuo turi teisę:

1) rinkti

informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse;

2) neleisti skelbti savo parengtos informacijos,

jeigu jos turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas;

3) užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis

garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip

pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje

nurodytus atvejus;

4) publikacijas

ar laidas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.

nustatytus atvejus, platinti valstybės ir

savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų informaciją.

6

straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

bei įstaigų

ir savivaldybių institucijų bei įstaigų,

kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų

dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį

patį.

įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo

veiklą.

įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų

įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip

pat turimą privačią informaciją, išskyrus

įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.

papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams

pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo

dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne

vėliau kaip per savaitę.

įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją

viešosios informacijos rengėjui, turi ne

vėliau kaip kitą darbo dieną raštu informuoti rengėją apie atsisakymo suteikti

informaciją priežastis.

įstaigų viešoji informacija yra nemokama. Šios įstaigos gali imti mokestį tik

už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su

teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu

(kopijavimu). Šis mokestis negali būti didesnis už realias informacijos

pateikimo sąnaudas.

partijos, profesinės sąjungos, politinės

visuomeninės ir kitos organizacijos teikia viešosios informacijos rengėjams ir

kitiems asmenims viešąją informaciją apie savo veiklą šių įstaigų, įmonių ar

organizacijų įstatų (nuostatų) nustatyta tvarka.

įstatymo 6 straipsnis įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1049,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6263 (2010-10-18)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 46 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1454,

2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3797 (2011-06-30)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25, 31 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1572,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4335 (2011-07-19)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 31, 32 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2011 m. rugpjūčio 1 d.

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-10-23,

Žin., 2002, Nr. 104-4675 (2002-10-31)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO IR 14

STRAIPSNIO 3 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2011-07-26)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

7 straipsnis.

Redagavimo laisvė

draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, platintojui, jų

savininkui ar žurnalistui, verčiant juos neteisingai pateikti visuomenės

informavimo priemonėse informaciją apie įvykius ar faktus.

turi teisę atsisakyti atlikti viešosios informacijos rengėjo, savininko ar jų

paskirto atsakingo asmens pavedimą, susijusį su viešosios informacijos rengimu

ir (ar) platinimu, jeigu pavedimas verčia jį pažeisti įstatymus ar Lietuvos

žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.

pažeidžiančius šio straipsnio nuostatas, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

8 straipsnis.

Informacijos šaltinio paslaptis

*Viešosios informacijos rengėjas, platintojas, viešosios informacijos

rengėjo ir (ar) platintojo savininkas, žurnalistas turi teisę išsaugoti

informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio.

*Pastaba. 1. Pripažinti, kad Lietuvos

9 straipsnis. Teisė viešai kritikuoti valstybės ir

savivaldybių institucijų bei įstaigų ir pareigūnų veiklą

Kiekvienas asmuo

turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų,

taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už

kritiką.

10

straipsnis. Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus

Viešosios

informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie

veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse

skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

11

straipsnis. Teisė ginti informavimo laisvę

asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei

įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja

asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.

persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar

žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo

pažeisti įstatymai.

12

straipsnis. Žurnalistų akreditavimas

informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas turi teisę akredituoti savo

žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių

organizacijų ir asociacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu.

gali dalyvauti jį akreditavusios institucijos ar organizacijos posėdžiuose,

kituose renginiuose, jis yra aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais

dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.

Respublikos užsienio reikalų ministerijos akredituoti kitų valstybių

žurnalistai turi tokias pat teises rinkti ir skelbti informaciją kaip ir

Lietuvos žurnalistai.

III SKYRIUS

ASMENS,

VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS INTERESŲ APSAUGA

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO SRITYJE

13

straipsnis. Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga

teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją

draudžiama:

1) be asmens

sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens

gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai

priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose;

2)

filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu

be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;

3)

filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės

informavimo priemonėse be šio žmogaus sutikimo;

4)

filmuoti ir fotografuoti asmenį su aiškiais fiziniais trūkumais be šio asmens

sutikimo arba filmuoti ir fotografuoti asmenį jam esant bejėgiškos būklės dėl

sveikatos sutrikimo;

5)

filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno

iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Draudžiama naudoti

vaikų fotografijas, garso ar vaizdo įrašus erotinio, pornografinio ir smurtinio

pobūdžio informacijose;

6)

be mirusiojo ar žuvusiojo šeimos narių sutikimo filmuoti, fotografuoti mirusįjį

ar žuvusįjį stambiu planu ar daryti jo vaizdo įrašus.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės

pažeidimus ir šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.

14

straipsnis. Privataus gyvenimo apsauga

1.

Rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į

privataus pobūdžio informacijos apsaugą.

2.

Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3

dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka.

apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais,

kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat

kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie

viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši

informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens

gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

15

straipsnis. Atsakymo teisė

Kiekvienas

fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje

paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip

pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems

teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka

informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią

informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad

viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo

44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią

informaciją.

10 straipsnis.

Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus

įstaigoms, viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklą reglamentuojančioms institucijoms

draudžiama savo teisės aktais apriboti įstatymų apibrėžtą informacijos laisvę.

informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie

veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse

skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo.

11 straipsnis.

Teisė ginti informavimo laisvę

asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei

įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai

apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.

rengėją, platintoją, jų savininką ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu

ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti

įstatymai.

12 straipsnis.

Žurnalistų akreditavimas

platintojas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų,

politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu.

institucijos ar organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, jis yra

aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais

tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.

ministerijos akredituoti kitų valstybių žurnalistai turi vienodas su Lietuvos

žurnalistais teises rinkti ir skelbti informaciją.

III

SKYRIUS

ASMENS,

VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS INTERESŲ APSAUGA

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO SRITYJE

13 straipsnis.

Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga

garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama:

1) be asmens

sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus jam

priklausančioje valdoje;

2) filmuoti,

fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be

organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;

3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be

šio žmogaus sutikimo.

netaikomi renkant informaciją, jei yra pagrindas manyti, kad fiksuojami teisės

pažeidimai.

informaciją atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

14 straipsnis.

Privataus gyvenimo apsauga

platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į tai, kad

būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas.

skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik to žmogaus

sutikimu ir jeigu informacijos paskelbimas nedaro jam žalos.

visuomenės informavimo priemonėse atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1487,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1732 (2003-04-24)

15 straipsnis.

Atsakymo teisė

Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės

neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas

juridinis asmuo, kurio teisėtiems interesams, ypač reputacijai, pakenkė

tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės

neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba

pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas paneigtų

tikrovės neatitinkančią informaciją šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka.

16 straipsnis.

Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas

nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi

visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos

nepriklausomų nuomonių.

2.

Skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, turi būti nurodoma, kas atliko

tyrimus, kiek šie tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant tyrimų

imtį ir galimą paklaidą).

17 straipsnis. Nepilnamečių apsauga

informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įstatymų nustatyta tvarka turi

užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam,

protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos, ypač

susijusios su pornografinio pobūdžio ir (ar) smurtinio pobūdžio bei žalingus

įpročius skatinančios informacijos skleidimu.

informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar

doroviniam vystymuisi, priskyrimo šiai informacijai kriterijus nustato Lietuvos

Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio

įstatymas.

viešosios informacijos platinimo tvarką nustato Vyriausybė.

18 straipsnis. Neteikiama informacija

bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos neteikia

viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, kitiems asmenims

informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė,

komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija.

kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės

saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, skatintų pažeisti valstybės

teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią

teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti.

atsisakymą suteikti prašomą informaciją įstatymų nustatyta tvarka pranešama

asmeniui raštu, nurodant informacijos nesuteikimo priežastis.

19 straipsnis. Neskelbtina informacija

informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:

1) raginama

prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;

2) skatinama

kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos

teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę;

3) kurstomas karas ar neapykanta,

tyčiojimasis, niekinimas, kurstymas diskriminuoti, smurtauti, fiziškai

susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės

orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos,

kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos

pagrindu;

4) platinama, propaguojama ar

reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos

seksualinės paslaugos, lytiniai iškrypimai;

5) propaguojami ir (ar)

reklamuojami žalingi

įpročiai ir

narkotinės ar psichotropinės medžiagos.

dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo

garbę ir orumą.

skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią

teisminės valdžios nešališkumui.

televizijos programų, informacinės visuomenės informavimo priemonėse

skleidžiamos ir kitos viešosios informacijos, priskirtos erotinio,

pornografinio, smurtinio pobūdžio ar kitai ribojamai viešajai informacijai,

platinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

20 straipsnis. Pareiga skelbti oficialius valstybės

pranešimus

avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosios informacijos

rengėjai ir skleidėjai turi įstatymų ir (ar) Vyriausybės nustatytais atvejais

ir tvarka nemokamai ir operatyviai skelbti oficialius valstybės pranešimus.

padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir

skleidėjų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių ir

visuomenės interesų apsaugai.

skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais oficialius valstybės

pranešimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

21 straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių

apsauga

Literatūros, mokslo, meno ir kitus

kūrinius viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai naudoja

vadovaudamiesi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu ir kitais

įstatymais bei teisės aktais.

IV

SKYRIUS

Viešosios informacijos rengėjų, SKLEIDĖJŲ IR jų dalyvių, ŽURNALISTŲ teisinis statusas ir veiklos

sąlygos

PIRMASIS

skirsnis

VIešosios informacijos rengėjų, SKLEIDĖJŲ, ŽURNALISTŲ STATUSO REGLAMENTAVIMAS

22 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjai,

skleidėjai ir jų dalyviai

rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių santykius reglamentuoja šis ir kiti įstatymai,

teisės aktai ir šalių susitarimai.

Respublikoje rengti ir (ar) skleisti informaciją gali visi asmenys, išskyrus

šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus atvejus. Lietuvos

Respublikoje licencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir

(ar) retransliavimo veikla gali verstis tik juridiniai asmenys, Europos ekonominės

erdvės valstybėse įsisteigę juridiniai asmenys ir organizacijos, neturinčios

juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos

ekonominės erdvės valstybėse įsteigti tokių juridinių asmenų ir organizacijų,

neturinčių juridinio asmens statuso, filialai.

kitaip perleidus ne mažiau kaip 10 procentų transliuotojo ar retransliuotojo

akcijų (dalių, pajų), licencijos turėtojas privalo ne vėliau kaip per 30 dienų

nuo nuosavybės teisių perėjimo pranešti apie tai Lietuvos radijo ir televizijos

komisijai (toliau – Komisija).

4.

Jei pardavus ar kitaip perleidus transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją

turinčio transliuotojo ar retransliuotojo akcijas (dalis, pajus) keičiasi

kontrolinio akcijų paketo savininkas(-ai) arba licencijos turėtojo kontrolė

(valdymas) pereina kitam asmeniui(-ims) kitais pagrindais, akcijas (dalis,

pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinantys perleisti ir įgyti asmenys privalo

gauti Komisijos rašytinį sutikimą.

5.

Komisija gali atsisakyti duoti sutikimą dėl transliuotojo ir (ar)

retransliuotojo akcijų (dalių, pajų) ir (ar) kontrolės (valdymo) perleidimo,

jeigu:

1) transliuotojo ir

(ar) retransliuotojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą)

ketinantys perleisti ir įsigyti asmenys nepateikė Komisijos reikalaujamų

duomenų arba pateikė neteisingus duomenis;

2)

transliuotojo ir (ar) retransliuotojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę

(valdymą) ketinantiems įsigyti asmenims įstatymų nustatytais atvejais

draudžiama būti viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų dalyviais;

3)

perleidžiant ir įsigyjant transliuotojo ir (ar) retransliuotojo akcijas (dalis,

pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą), vyksta koncentracija ir nėra gautas

Konkurencijos tarybos leidimas, kai pagal Konkurencijos įstatymą toks leidimas

būtinas.

6.

Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo

įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos

rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio

leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones,

skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta

kitaip.

informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių,

redaktorių, programos vedėją ar kitą asmenį), kuris atsako už visuomenės

informavimo priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir dalyvis

yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo visuomenės informavimo priemonės

turinį.

8.

Viešosios informacijos rengėjai:

1)

skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos

informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji

informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal

išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus;

2)

privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais

politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais;

3)

fiksuodami įvairias viešas visuomenės akcijas – mitingus, eitynes, streikus,

piketus ir pan. – neturi skatinti imtis neteisėtų ar desperatiškų veiksmų;

4)

neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų;

5)

privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumą mirties ar ligos atveju,

neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus

nusižudyti;

6)

neturi propaguoti ar patraukliai vaizduoti rūkymo, girtavimo ar narkotikų

vartojimo. Rūkymo, girtavimo, narkomanijos vaizdavimas pateisinamas tik kaip

kontekstas, siekiant tikroviškumo;

7)

neturi skleisti tendencingos ir šališkos informacijos apie religiją, neturi

diskriminuoti kitų religijų;

8)

turi aiškiai pristatyti religines organizacijas ir jų pažiūras, kad žmonės

nebūtų klaidinami;

9)

neturi propaguoti žmonių ar jų grupių antgamtinių, nerealių savybių,

paranormalių reiškinių, išskyrus atvejus, kai tokia informacija pateikiama

pramogai arba kaip tyrimo objektas. Neturi sudaryti įspūdžio, kad astrologai,

chiromantai, ekstrasensai, bioenergetikai gali teikti patarimus dėl ateities,

sveikatos, pinigų ir panašiai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

Nr. XI-1048,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)

23 straipsnis. Žurnalistas ir jo

santykiai su viešosios informacijos rengėjais, skleidėjais

1.

Viešosios informacijos rengėjas privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (ar)

vidaus etikos kodeksą. Bent viename iš šių viešosios informacijos rengėjo

patvirtintų dokumentų turi būti nustatytos žurnalisto teisės, pareigos,

atsakomybė, tarnybiniai santykiai, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo

teisių suvaržymo.

2.

Neatsižvelgiant į tai, ar žurnalistas su viešosios informacijos rengėju susijęs

darbo santykiais, viešosios informacijos rengėjas turi su žurnalistu raštu

susitarti dėl žurnalisto autorinio kūrinio panaudojimo. Tokiu susitarimu

laikomas ir viešosios informacijos rengėjo ar jam atstovaujančios organizacijos

su žurnalistais ar jiems atstovaujančia organizacija sudarytas kolektyvinis

susitarimas (kolektyvinė sutartis), kuriame aptartos žurnalistų autorinių

kūrinių panaudojimo sąlygos. Jeigu viešosios informacijos rengėjas,

naudojantis žurnalisto autorinį kūrinį, su žurnalistu raštu dėl to nesusitarė ir nėra

kolektyvinio susitarimo dalyvis, tai neatleidžia viešosios informacijos

rengėjo nuo prievolės už

panaudotą žurnalisto autorinį kūrinį teisingai atlyginti.

3.

Žurnalisto profesinį ir teisinį statusą bei socialines garantijas nustato šis

ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

24 straipsnis. Duomenys apie juridinių

asmenų, kurie yra vietinių, regioninių, nacionalinių laikraščių, žurnalų

leidėjai ar informacinės visuomenės informavimo

priemonių valdytojai, dalyvius

1.

Juridiniai asmenys, kurie yra vietinių, regioninių, nacionalinių laikraščių,

žurnalų leidėjai ar informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojai,

išskyrus nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje, privalo Vyriausybės

įgaliotai institucijai visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės

įgaliota institucija) šios institucijos nustatyta tvarka ir terminais pateikti

duomenis apie savo dalyvius, kurie nuosavybės teise turi ar valdo ne mažiau

kaip 10 procentų visų akcijų ar turto (jeigu turtas yra neakcionuotas), ir

pranešti apie patikslintus duomenis, jeigu jie pasikeičia. Pranešimuose apie

patikslintus duomenis turi būti nurodyti tokių dalyvių vardai ir pavardės

(pavadinimai), asmens kodas (registracijos numeris), turimo turto dalis ar

akcijų skaičius ir balsų dalis procentais, valdymo organai, jų nariai ir

informacija apie turtinius

santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią juos su kitais viešosios

informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, ir (ar) jų dalyviais. Jeigu juridinių asmenų dalyviai yra Lietuvos

Respublikoje arba užsienio valstybėje registruoti juridiniai asmenys, turi būti

nurodyti ir šių subjektų dalyviai. Vyriausybės įgaliota institucija gautus

duomenis skelbia savo interneto tinklalapyje ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų

gavimo dienos.

Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai, politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, valstybės ir savivaldybių

institucijų bei įstaigų vadovai privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai

institucijai jos nustatyta tvarka duomenis, kokių juridinių asmenų, kurie yra

vietinių, regioninių, nacionalinių laikraščių, žurnalų leidėjai ar informacinės

visuomenės informavimo priemonių valdytojai, dalyviai jie yra. Vyriausybės

įgaliota institucija gautus duomenis skelbia savo interneto tinklalapyje.

informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai, jų dalyviai

privalo visuomenės informavimo priemonėje paskelbti apie gautą paramą,

jeigu ji viršija 10 bazinių socialinių išmokų

dydį, nurodydami, kokio dydžio ir iš ko gauta parama.

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų nepateikimą taikoma atsakomybė teisės

aktų nustatyta tvarka ir kitos poveikio priemonės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1048,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)

25 straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai

priklausantys visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų

teikėjai

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas yra laikomas priklausančiu

Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos

Respublikoje ir redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų priimami Lietuvos Respublikoje;

2) visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė

yra Lietuvos Respublikoje, o redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų yra priimami kitoje Europos

Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, jis yra

laikomas įsisteigusiu toje valstybėje narėje, kurioje didesnė jo visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių

darbuotojų dalis vykdo šių paslaugų teikimo veiklą. Jeigu didesnė visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių darbuotojų

dalis vykdo veiklą abiejose valstybėse narėse, visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas laikomas įsisteigusiu Lietuvos

Respublikoje. Jeigu didesnė visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių darbuotojų dalis nevykdo veiklos nė

vienoje iš tų valstybių narių, visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu toje valstybėje narėje,

kurioje jis pradėjo savo veiklą laikydamasis tos valstybės narės teisės, jeigu

jis palaiko nuolatinius ir veiksmingus ekonominius ryšius su ta valstybe

nare;

3) visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė

yra Lietuvos Respublikoje, tačiau redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų yra priimami trečiojoje šalyje (ne

Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje)

arba visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė yra

trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės

erdvės valstybėje), tačiau  redakciniai sprendimai dėl visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų yra priimami Lietuvos

Respublikoje, jis laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje,

jeigu didesnė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų

veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje.

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas, kuris neatitinka nė vienos iš

šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ir nepriklauso Europos Sąjungos

valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės arba kitos Europos Tarybos

konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusios valstybės jurisdikcijai, laikomas

priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu atitinka šias sąlygas:

1) visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas naudojasi Lietuvoje

įrengta siuntimo stotimi, perduodančia signalus į palydovą;

2) visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas nesinaudoja Lietuvoje įrengta

siuntimo stotimi, perduodančia signalus į palydovą, bet naudojasi Lietuvos

Respublikai priklausančiais ryšio palydovo ištekliais.

šio straipsnio 1 ir 2 dalis negalima nuspręsti, kurios valstybės narės

jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų

teikėjas, Lietuvos Respublika bus laikoma kompetentinga valstybe, jeigu visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas yra joje

įsisteigęs pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49–54 straipsnius (OL

2008 C 115, p. 47).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

Nr. XI-1454,

2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3797 (2011-06-30)

26 straipsnis. Viešosios informacijos platinimas

1.

Informaciją visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas

asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju ar turėdamas šio leidimą.

parengtas visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti Lietuvos

Respublikoje, jeigu jų turinys neprieštarauja šio ir kitų įstatymų nuostatoms

ir Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims. Užsienyje parengtas radijo ir

(ar) televizijos programas ar atskiras programas leidžiama transliuoti ir

retransliuoti Lietuvos Respublikoje, nepažeidžiant šio ir kitų įstatymų

nuostatų.

3.

Neteko galios nuo 2010 m. spalio 18 d.

galios nuo 2010 m. spalio 18 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

27

straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams

1.

Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų – juridinių asmenų – kultūrinius ir

šviečiamuosius projektus. Valstybės finansinė parama

viešosios informacijos rengėjams teikiama konkursų tvarka ir, išskyrus nurodytą

šio straipsnio 2 dalyje, per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir

televizijos rėmimo fondą (toliau – Fondas). Fondo veiklai lėšas iš valstybės

biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės institucijos ir įstaigos negali teikti

finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos

rengėjams.

iš valstybės biudžeto knygų leidybai, taip pat garso ir vaizdo laikmenomis

platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai yra skiriama per Kultūros

ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją ekspertų komisijų, veikiančių

prie šių ministerijų, teikimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1048,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)

27 straipsnis.

Viešosios informacijos platinimas

1.

Informaciją visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas

asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju ar šio leidimu.

visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti Lietuvos Respublikoje,

jeigu jų turinys neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir Lietuvos Respublikos

tarptautinėms sutartims. Užsienyje parengtas televizijos programas leidžiama

transliuoti ir retransliuoti Lietuvos Respublikoje, nepažeidžiant šio įstatymo

4 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

113-3619 (2000 12 30)

28 straipsnis. Spaudos, radijo ir

televizijos rėmimo fondas

1.

Fondas veikia vadovaudamasis Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip

pat Fondo įstatais. Fondo dalininkais Fondo įstatų nustatyta tvarka gali būti meno

kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei

institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios

kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Fondo įstatai turi numatyti naujų

dalininkų priėmimo tvarką.

2.

Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro 11 narių. Kiekvienai

kadencijai juos renka visuotinis Fondo dalininkų susirinkimas. Viena Fondo

tarybos nario kadencija trunka dvejus metus. Tas pats asmuo negali būti Fondo

tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja

Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos

kadencijos laikotarpiui. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo

tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos

pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą

darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima

remdamasi ekspertų grupių išvadomis. Ekspertų grupės sudaromos ir veikia pagal

Fondo tarybos patvirtintus nuostatus.

3.

Fondo lėšų šaltiniai:

1)

valstybės dotacijos (subsidijos);

2)

juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;

3) metinės įmokos

už Lietuvos

Respublikoje įregistruotų radijo ir (ar) televizijos

programų transliuotojų ir retransliuotojų

licencijas;

4)

palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas;

5)

kitos teisėtai įgytos lėšos.

4.

Fondas pagal atskirą sąmatą skiria lėšas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai

įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti.

konkurso būdu parenka laikraščių pristatymo paslaugų teikėjus ir skiria Fondo lėšas jų patirtoms

laikraščių pristatymo išlaidoms iš dalies atlyginti.

tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius

projektus pagal 6 programas:

1) kultūros,

meno leidinių;

2) šviečiamojo

pobūdžio leidinių;

3) regioninės

žiniasklaidos (regionų, vietinių laikraščių, žurnalų ar kitų specialių

leidinių, radijo ir televizijos);

4) radijo ir

televizijos;

5) internetinės

žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių);

6) vaikų ir

jaunimo kultūrinio švietimo.

parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir

finansavimo proporcijos ir kurie suderinti bendrame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros ir

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetų posėdyje, tvirtina Vyriausybė.

8.

Fondas kasmet spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos

pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų

iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1696,

2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3456 (2008-07-31)

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

29

straipsnis. Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje

1.

Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos

ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės

informavimo priemonių.

sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų

ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir

(ar) skleidėjus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta

tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas

visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo

nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir

(ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių

rūšies rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma

vadovaujantis šiuo įstatymu ir Konkurencijos

įstatymu.

erotinio pobūdžio viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams taikomi

šio ir kitų įstatymų ar teisės aktų nustatyti apribojimai.

30

straipsnis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Lietuvos nacionalinis radijas ir

televizija (toliau – LRT) – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne

pelno įstaiga, veikianti pagal šį ir Lietuvos

nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą.

29 straipsnis.

Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje

1.

Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos

ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės

informavimo priemonių.

sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų

ir platintojų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir

(ar) platintojus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta

tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas

visuomenės informavimo pliuralizmas bei sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo

nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir

(ar) platintojų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies

rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma

vadovaujantis Konkurencijos įstatymu.

informacijos rengėjams ir (ar) platintojams taikomi šio ir kitų įstatymų ar

teisės aktų numatyti apribojimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

30 straipsnis.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Lietuvos nacionalinis radijas ir

televizija (toliau – LRT) – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne

pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos įstatymą.

31 straipsnis. Radijo ir (ar) televizijos programų

transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimas

Respublikoje radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir retransliavimo

veikla yra licencijuojama, išskyrus radijo programų transliavimą ir

retransliavimą elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra

radijo ir (ar) televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas, taip

pat fizinių asmenų nekomerciniais tikslais šiais tinklais atliekamą

transliavimą. Asmenys, norintys verstis radijo ir (ar) televizijos programų

transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla, privalo gauti transliavimo ir (ar)

retransliavimo licenciją. Transliavimo ir retransliavimo licencijas,

suteikiančias teisę įrengti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus,

teisę naudoti savo elektroninių ryšių tinklus radijo ir (ar) televizijos

programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti arba teisę naudotis trečiosios

šalies teikiama siuntimo paslauga, išduoda Komisija. Transliavimo ir

retransliavimo veiklos licencijavimo taisykles Komisijos teikimu tvirtina Vyriausybės

įgaliota institucija visuomenės informavimo srityje.

sukoordinuotus radijo dažnius (kanalus), pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir

televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą nustatytus radijo ir (ar)

televizijos programų transliuotojams ir (ar) retransliuotojams, turintiems

Komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo

elektroninių ryšių tinklus, kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis

veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir (ar) retransliavimo

licencijoms išduoti, Komisijai pateikia Ryšių reguliavimo tarnyba. Gavusi šioje

dalyje nurodytą informaciją, Komisija šio įstatymo ir Transliavimo ir

retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda

transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas.

licencijoje, išskyrus atvejus, kai radijo ir (ar) televizijos programoms

transliuoti ir (ar) retransliuoti nenaudojami radijo dažnių skyrimo radijo ir

(ar) televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatyti radijo dažniai

(kanalai), kartu su radijo dažniais (kanalais) nurodomos elektroninių ryšių

tinklų pagrindinės veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos

Komisijai pateiktas radijo dažnių (kanalų) ir elektroninių ryšių tinklų, skirtų

radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti,

pagrindines veiklos sąlygas. Į Komisijos išduodamą transliavimo ir (ar)

retransliavimo licenciją, suteikiančią teisę naudotis trečiosios šalies teikiama

siuntimo paslauga, papildomai įrašomas konkretus siuntėjas.

teisę pakeisti radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai paskirčiai naudojamu

radijo dažniu (kanalu) prieš 6 mėnesius įspėjusi apie tai radijo dažnio (kanalo)

naudotoją arba panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą prieš 12 mėnesių

įspėjusi apie tai radijo dažnio (kanalo) naudotoją, jeigu:

1) to reikalauja

tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai;

2) Elektroninių ryšių įstatymo nustatyta tvarka

keičiama radijo dažnių juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar

Europos Sąjungos teisės aktų, įskaitant rekomendacijas, – derindama su

Komisija, jeigu radijo dažnio (kanalo) skyrimas keičiamas ar naikinamas

nesibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio (kanalo)

naudojimo terminui;

3) radijo dažnis

(kanalas) pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms

transliuoti ir siųsti plane nurodytus kriterijus naudojamas neveiksmingai;

4) keičiamas

radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti

planas.

Lietuvos Respublikos nuosavybė ir negali būti privatizuojami.

radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla nėra

licencijuojama. LRT radijo ir (ar) televizijos programų transliavimui

užtikrinti Komisija be konkurso pirmumo tvarka pagal šio įstatymo nuostatas ir

sąlygas išduoda leidimus, suteikiančius teises, tolygias toms, kurios

suteikiamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis licencijomis.

retransliavimo licencijas, pirmenybė teikiama asmenims, kurie įsipareigoja

rengti originalios kūrybos kultūrines, informacines ir šviečiamąsias programas,

užtikrinti teisingą ir nešališką informacijos pateikimą, gerbti asmens orumą ir

teisę į privatų gyvenimą, saugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo viešosios

informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat

asmenims, įsipareigojusiems transliuoti radijo ir (ar) televizijos programas,

kokių numatomoje priėmimo zonoje dar netransliuoja kiti radijo ir (ar)

televizijos programų transliuotojai.

licencijos išduodamos konkurso būdu, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje

nustatytus atvejus. Komisija konkursą transliavimo ir (ar) retransliavimo

licencijai gauti paskelbia ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio straipsnio 2

dalyje nurodytos informacijos iš Ryšių reguliavimo tarnybos gavimo dienos.

Komisijos sprendimai dėl konkursų paskelbimo skelbiami leidinio „Valstybės

žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Komisijos atsisakymas išduoti

transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją turi būti motyvuotas ir konkurso

dalyviui pateiktas raštu.

ir retransliavimo licencijas Komisija be konkurso išduoda šiais atvejais:

1) mokslo ir

studijų institucijoms arba švietimo įstaigoms – šviečiamosioms ir kultūrinėms

radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti iki 20 W galios antžeminėmis

radijo ir (ar) televizijos stotimis;

2) radijo ir

(ar) televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti kabelinės

televizijos, radijo tinklais;

3) televizijos

programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti elektroninių ryšių tinklais, kurių

pagrindinė paskirtis nėra radijo ir (ar) televizijos programų ir (ar) programų

transliavimas ir (ar) retransliavimas;

4) radijo ir

(ar) televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti per dirbtinį

Žemės palydovą (palydovus);

5) kitais atvejais, kai tai

numatyta radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir

siųsti plane.

institucija visuomenės informavimo srityje Komisijos teikimu tvirtina metinės

įmokos už transliavimo ir retransliavimo licenciją (toliau – metinė įmoka už

licenciją) dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir vadovaudamasi šiuo aprašu nustato

metinės įmokos už licenciją dydį. Metinės įmokos už licenciją pervedamos Fondui

garso ir vaizdo projektams remti.

institucija visuomenės informavimo srityje metinės įmokos už licenciją dydį

nustato atsižvelgdama į:

1) licencijos turėtojo

transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų

pobūdį ir turinį;

2) teritoriją, kurioje bus

transliuojamos ir (ar) retransliuojamos programos,  platinami dekoderiai ir

kiti įrenginiai, suteikiantys galimybę gauti prieigą prie programų (jeigu

programos transliuojamos ir (ar) retransliuojamos panaudojant sąlyginės

prieigos sistemas), ir į gyventojų skaičių šioje teritorijoje;

3) konkurencingą aplinką;

4) radijo ir (ar) televizijos

programos reikšmę programų transliavimo ir (ar) retransliavimo paslaugų

plėtojimui.

transliavimo ir (ar) retransliavimo licencija radijo ir (ar) televizijos

programų transliuotojui ir (ar) retransliuotojui neriboja galimybės teikti tuo

pačiu elektroninių ryšių tinklu ar pavieniais įrenginiais kitas

nelicencijuojamas paslaugas, jeigu šių paslaugų teikimas netrukdo transliuoti

ar retransliuoti radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar)

retransliavimo licencijoje nustatytomis sąlygomis. Tik transliavimo ir (ar)

retransliavimo licenciją turintys asmenys su elektroninių ryšių paslaugų

teikėjais gali sudaryti sutartis siųsti ir (ar) retransliuoti radijo ir (ar)

televizijos programas.

ilgiau kaip 3 mėnesiams gali sustabdyti licencijos galiojimą, jeigu Ryšių

reguliavimo tarnyba panaikina teisę naudoti radijo dažnį (kanalą) ir kreipiasi

į Komisiją dėl licencijos galiojimo sustabdymo arba licencijos turėtojas

šiurkščiai pažeidžia šio įstatymo reikalavimus ar licencijos sąlygas:

1) platina šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą

neskelbtiną ir draudžiamą informaciją;

2) pažeidžia pagrindines transliavimo ir (ar)

retransliavimo licencijos sąlygas ir (ar)

įsipareigojimus dėl transliuojamos ir (ar) retransliuojamos radijo ir (ar)

televizijos programos ir jam per paskutinius

12 mėnesių už tokį pat pažeidimą buvo pakartotinai skirta administracinė

nuobauda;

3) pažeidžia įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos

nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar

doroviniam vystymuisi ir jam per paskutinius 12 mėnesių už tokį pat pažeidimą

buvo pakartotinai skirta administracinė nuobauda;

4) laiku

nesumoka metinės įmokos už licenciją;

5) nemoka šio įstatymo nustatytų

įmokų Komisijos veiklai finansuoti ir jam per paskutinius 24 mėnesius už tokį

pat pažeidimą buvo skirti du įspėjimai.

sprendimą panaikinti transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijos galiojimą,

jeigu:

1) licencijos

turėtojas atsisako licencijos;

2) licencijos

turėtojas yra likviduojamas arba reorganizuojamas;

3) licencijos

turėtojas be Komisijos sutikimo daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės arba daugiau

kaip 3 mėnesius per kalendorinius metus nevykdo licencijuojamos veiklos;

4) licencijos

turėtojas per licencijoje nustatytą terminą nepradėjo vykdyti licencijuojamos

veiklos;

5) transliavimo

ar retransliavimo licencijai gauti licencijos turėtojas pateikė neteisingus

duomenis;

6) licencijos

turėtojas nepašalina pažeidimo, už kurį jam buvo taikytas laikinas licencijos

galiojimo sustabdymas, arba per 12 mėnesių po licencijos galiojimo sustabdymo

termino pabaigos padaro tokį pat pažeidimą;

7) licencijos

turėtojas transliuoja ir (ar) retransliuoja radijo ir (ar) televizijos programą

(programas), kai licencijos galiojimas laikinai sustabdytas;

8) negavus

Komisijos sutikimo pasikeičia licencijos turėtojo kontrolinio akcijų paketo

savininkai arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui

(asmenims), arba prašyme dėl Komisijos sutikimo pateikiami neteisingi duomenys;

9) Ryšių reguliavimo tarnyba

panaikina teisę naudoti radijo dažnį (kanalą) ir kreipiasi į Komisiją dėl

licencijos galiojimo panaikinimo;

10)

pasibaigia leidimo naudoti radijo dažnį (kanalą) galiojimo terminas ir įstatymų

nustatyta tvarka Ryšių reguliavimo tarnyba jo nepratęsia.

licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, nustato konkretų terminą, nuo

kada sustabdomas ar panaikinamas licencijos galiojimas. Šis terminas negali

būti trumpesnis, negu šio įstatymo nustatytas terminas apskųsti Komisijos

sprendimus teismui. Licencijos turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti)

licencijuojamą veiklą nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai

apskundus teismui šį Komisijos sprendimą teismas laikinai sustabdo jo

galiojimą. Teismui nepanaikinus Komisijos sprendimo dėl laikino transliavimo ar

retransliavimo licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, licencijos

turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti) licencijuojamą veiklą nuo teismo

sprendimo įsiteisėjimo dienos. Komisijos sprendimą dėl

laikino transliavimo ar retransliavimo licencijos galiojimo sustabdymo ar jos

galiojimo panaikinimo turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis

teismas. Prašyme sankcionuoti Komisijos sprendimą turi būti nurodytas Komisijos

sprendimo priėmimo faktinis ir juridinis pagrindas ir jį patvirtinantys

įrodymai. Kartu su prašymu turi būti pateiktas Komisijos sprendimas, jo faktinį

ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijos ir kita būtina medžiaga.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas turi išnagrinėti Komisijos

prašymą ir priimti motyvuotą nutartį patenkinti arba atmesti prašymą ne vėliau

kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą,

jos įgaliotas atstovas turi teisę per 7 dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo

nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo priėmimo dienos.

turėtojas negali perduoti licencijos arba ja suteiktų teisių kitiems asmenims.

Jeigu licencijos turėtojas reorganizuojamas, Komisijos sprendimu jo teisių ir

pareigų perėmėjui (perėmėjams) gali būti be konkurso išduota nauja (naujos) licencija

(licencijos) vykdyti licencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų

transliavimo veiklą tomis pačiomis sąlygomis, jeigu šis asmuo prieš

reorganizavimą pateikia Komisijai atitinkamą prašymą ir nurodo reorganizavimo

sąlygas ir jeigu tiek iki reorganizavimo, tiek reorganizavimo metu nebuvo

pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys radijo ir (ar)

televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos

sąlygos ir Komisijos sprendimai.

turėtojo steigimo dokumentams ar valdymo organų nariams, licencijos turėtojas

turi ne vėliau kaip per 30 dienų pranešti Komisijai apie tokius pasikeitimus.

ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešti Komisijai apie numatomą licencijuojamos

radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklos nutraukimą. Licencijos

turėtojas, gavęs Komisijos sutikimą, gali laikinai, bet ne ilgiau kaip 3

mėnesiams, sustabdyti licencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų

transliavimo veiklą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

Nr. XI-1454,

2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3797 (2011-06-30)

Nr. XI-1572,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4335 (2011-07-19)

32

straipsnis. Apsauga nuo neteisėto transliavimo ir (ar) retransliavimo

leidimo radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai ir (ar)

retransliuotojai negali didinti ar kitaip keisti licencijoje nustatytos

licencijuojamos veiklos teritorijos (transliuojamų ir (ar) retransliuojamų

radijo ir (ar) televizijos programų aprėpties zonos). Tais atvejais, kai tokiam

transliavimui ir (ar) retransliavimui naudojamų radijo dažnių (kanalų) skyrimą

ir naudojimą reglamentuoja radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos

programoms transliuoti ir siųsti planas, Komisijos leidimas turi būti gaunamas

tik tuo atveju, jeigu licencijuojamos veiklos teritorija keičiama pagal šiame

plane nustatytus kriterijus.

neteisėtai įsiterpti į kitų radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų transliuojamas radijo ir (ar) televizijos programas, transliuoti ir (ar)

retransliuoti radijo ir (ar) televizijos programas licencijose nenurodytais

radijo dažniais (kanalais), kelti transliavimo trukdžius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18), atitaisymas

skelbtas: Žin., 2010, Nr. 130

Nr. XI-1572,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4335 (2011-07-19)

32 straipsnis.

Apsauga nuo neteisėto transliavimo ir (ar) retransliavimo

leidimo transliuotojai ir (ar) retransliuotojai negali didinti ar kitaip keisti

licencijoje nustatytos licencijuojamos veiklos teritorijos (transliuojamų ir

(ar) retransliuojamų programų aprėpties zonos). Tais atvejais, kai tokiam

transliavimui ir (ar) retransliavimui naudojamų radijo dažnių (kanalų) skyrimą

ir naudojimą reglamentuoja Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos

programoms transliuoti ir siųsti strateginis planas, Lietuvos radijo ir

televizijos komisijos leidimas turi būti gaunamas tik jeigu licencijuojamos

veiklos teritorija keičiama pagal šiame plane nustatytus kriterijus.

neteisėtai įsiterpti į svetimas programas, transliuoti ir (ar) retransliuoti

sau nepriskirtais radijo dažniais (kanalais), kelti transliavimo trukdžius.

kurie pažeidžia šiuo straipsniu nustatytus transliavimo ir (ar) retransliavimo

veiklos reikalavimus, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

33 straipsnis. Radijo ir televizijos

programų retransliavimas

Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų retransliuotojai

privalo retransliuoti visas nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas.

priimti sprendimą atleisti nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įpareigojimo

retransliuoti nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas, jeigu toks

sprendimas neapriboja vartotojo galimybių matyti šias programas turimomis

techninėmis priemonėmis.

retransliuoti televizijos programas retransliuotojai ir LRT vieni kitiems

nemoka.

4.

Retransliuojamas radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas

keisti ar įterpti į jas bet kokią kitą informaciją draudžiama. Retransliuojamos

televizijos programos pakeitimu nelaikomas specialių techninių priemonių

naudojimas, siekiant užtikrinti nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo viešosios

informacijos poveikio jų psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ir doroviniam

vystymuisi, pritaikyti neįgaliesiems ar užtikrinti kitų radijo ir (ar) televizijos transliuotojų išimtines teises į televizijos

programas ar atskiras programas.

licencijose Komisija nustato konkrečias retransliuojamas televizijos programas,

kalbas, kuriomis retransliuojamos ir (ar) rodomos su subtitrais televizijos

programos, kitas retransliavimo sąlygas.

įvertinusi transliuojamos specialiosios televizijos programos kultūrinę ar

visuomeninę vertę, gali transliuotojo prašymu jai suteikti privalomai

retransliuojamos programos statusą ir numatyti, kad ją privalo nemokamai

retransliuoti programų retransliuotojai. Privalomai retransliuojamomis televizijos

programomis pripažįstamos tik specialiosios kultūros, švietimo, mokslo, žinių,

sporto ar regioninės televizijos programos. Priimdama tokį sprendimą, Komisija

apibrėžia retransliavimo mastą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

Nr. XI-1048,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)

Antrasis skirsnis

viešosios

informacijos rengimo ir platinimo Reikalavimai

34

straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir skleidžiama viešoji informacija

informacija rengiama ir skleidžiama valstybine kalba ar kitomis kalbomis,

vadovaujantis šiuo ir Valstybinės kalbos įstatymu,

taip pat Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais, išskyrus šiame

įstatyme nurodytus atvejus. Viešosios informacijos rengėjai ir

skleidėjai, bendradarbiaudami su kompetentingomis valstybės ir savivaldybių

institucijomis ir įstaigomis, pagal galimybes užtikrina, kad skleidžiama

viešoji informacija taptų prieinama neįgaliesiems.

(ar) televizijos programos, transliuojamos ne

lietuvių kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su

lietuviškais subtitrais, išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias, muzikines

ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir (ar) televizijos programas ar

atskiras programas, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų

sukurtas programas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms. Komisija, atsižvelgdama

į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų

aprėpties zonoje, poreikius, nurodydama licencijos sąlygas, gali nustatyti,

kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų

ar atskirų programų dalį turi sudaryti radijo ir (ar) televizijos programos ar

atskiros programos tautinių mažumų kalbomis.

programų transliuotojams draudžiama rodyti

audiovizualinius kūrinius, išverstus iš oficialios Europos Sąjungos kalbos į ne

Europos Sąjungos kalbą.

4.

Retransliuotojai, retransliuodami televizijos programas, pirmenybę turi teikti

oficialioms Europos Sąjungos kalboms, todėl esant galimybei pasirinkti, kuria

kalba retransliuoti tokią pačią televizijos programą – oficialia Europos

Sąjungos ar kita kalba, privalo sudaryti visas sąlygas, kad televizijos

programa ar atskira programa būtų retransliuojama oficialia Europos Sąjungos

kalba.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

34 straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir platinama

viešoji informacija

rengiama ir platinama valstybine ar kita kalba laikantis šio ir Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių

kalbos komisijos nutarimų. Platinama informacija turi

būti prieinama neįgaliesiems.

verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus

mokomąsias, progines, specialiąsias, muzikines ir retransliuojamas užsienio

valstybių radijo ir televizijos programas ar

laidas, taip pat transliuotojo sukurtas laidas, skirtas Lietuvos tautinėms

mažumoms. Komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų

programų aprėpties zonoje, poreikius, gali licencijos sąlygose nustatyti, kokią

transliuojamų ir (ar) retransliuojamų programų ar laidų dalį turi sudaryti

programos ar laidos tautinių mažumų kalbomis.

draudžiama rodyti audiovizualinius kūrinius, išverstus iš oficialios Europos

Sąjungos kalbos į ne Europos Sąjungos kalbą.

Europos Sąjungos kalboms, todėl esant galimybei pasirinkti, kuria kalba

retransliuoti tokią pačią programą – oficialia Europos Sąjungos ar kita kalba,

privalo sudaryti visas sąlygas, kad programa ar laida būtų retransliuojama oficialia Europos Sąjungos kalba.

35

straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas

1.

Viešosios informacijos rengėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio

egzempliorių, audiovizualinius kūrinius ir transliuotų programų įrašus

ne trumpiau kaip vienus metus nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje išdėstyti reikalavimai netaikomi informacinės

visuomenės informavimo priemonėms, tačiau jų valdytojai turi Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, terminais ir apimtimi užtikrinti, kad

informacija apie turinio tvarkymą bus saugoma iki vienų metų.

36

straipsnis. Reikalavimai leidiniams ir jų platinimui

nustatyti kiti leidybiniai duomenys ir tarptautinis dokumento standarto numeris

(ISBN, ISSN, ISMN ir kt.).

2.

Leidinių tiražas turi būti audituojamas. Kiekviename leidinyje prie tiražo

nurodomas nepriklausomas auditorius, audituojantis to leidinio tiražą, ir

paskutinio audito data.

(tarp jų ir elektroninių) privalomųjų egzempliorių skaičių, kuris turi būti

nemokamai perduodamas bibliotekoms.

nustato leidinių auditavimo tvarką.

37

straipsnis.

Europos audiovizualiniai kūriniai

kūriniai:

1) sukurti

Lietuvos Respublikoje arba Europos Sąjungos valstybėse narėse,

kitose valstybėse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl

televizijos be sienų, jeigu: jų kūrėjai yra įsisteigę šiose valstybėse arba šių

kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių

kūrėjų, arba minėtose valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių

bendro kūrimo (gamybos) išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) Europos

valstybėse įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja

vienas ar daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje, ne Europos

Sąjungos valstybėse narėse ar kitose Europos valstybėse, kuriose įsigaliojusi Europos

Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų;

2)

sukurti trečiosiose Europos valstybėse, tai yra ne Europos Sąjungos valstybėse

narėse ar kitose Europos valstybėse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos

konvencija dėl televizijos be sienų, jeigu jie sukurti vienoje ar keliose

trečiosiose Europos valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams

bendradarbiaujant su kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose Europos

Sąjungos valstybėse narėse ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jei Europos

Sąjunga ir Lietuvos Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis Europos

valstybėmis sutartis dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie

kūriniai yra iš esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose

Europos valstybėse.

1 dalies 1 ir 2 punktai taikomi tuo atveju, jei kūriniams, sukurtiems Lietuvos

Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėse narėse, diskriminacinės priemonės

šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose šalyse netaikomos.

3.

Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti

laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo

(gamybos) sutartimis tarp Europos Sąjungos valstybių narių arba Lietuvos

Respublikos ir trečiųjų Europos valstybių, traktuojami kaip Europos kūriniai,

jeigu Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją

bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra

kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių ne Europos Sąjungos valstybėje narėje.

kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti laikomi

Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su autoriais ir

kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, traktuojami

kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka Europos Sąjungos valstybėse

narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos)

išlaidas.

38

straipsnis. Radijo ir televizijos programos

transliuotojai savo reguliariai transliuojamose laidose turi teisę laisvai

rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių trukmės)

pranešimus apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius,

kultūros, sporto ar kitus renginius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei

kiti transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę.

2.

Transliuojant televizijos laidas ar programas, skirtas visuomenei itin

reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:

1)

televizijos transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti laidas ar

programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei itin

reikšmingiems įvykiams, negali šių laidų ar programų transliuoti išimtinėmis

sąlygomis tokiu būdu, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis negalėtų šių

įvykių, transliuojamų tiesiogiai ar pateikiamų visuomenei pasitelkus

transliacijų įrašus, matyti per nemokamus televizijos kanalus;

2) Lietuvos Respublikos

jurisdikcijai priklausantys transliuotojai negali naudotis šios dalies 1 punkte

nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu būdu, kad didžioji kitoje Europos

Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos valstybėje, kurioje įsigaliojusi

Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų, gyvenančių žmonių dalis

netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių įvykių, kurie

šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei itin reikšmingi.

Programos ar laidos apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis toje valstybėje

nustatytos transliavimo tvarkos;

3)

Lietuvos Respublikoje visuomenei itin reikšmingais įvykiais laikoma: olimpinės

vasaros ir žiemos žaidynės, pasaulio ir Europos krepšinio čempionatai, pasaulio

futbolo taurės varžybos, Europos futbolo čempionatas, Lietuvos dainų šventės,

iškilmingi Lietuvos valstybinių švenčių minėjimai. Vyriausybė gali šį sąrašą papildyti

ir kitais visuomenei itin reikšmingais įvykiais. Vyriausybės įgaliota

institucija nustato reikalavimus, kurių laikomasi transliuojant programas ar

laidas apie Lietuvos Respublikos visuomenei itin reikšmingus įvykius;

4) šios dalies 1

ir 2 punktų nuostatoms įgyvendinti būtinus reikalavimus nustato Komisija.

transliuotojai daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus laiką,

skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms ir

teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams.

transliuotojai ne mažiau kaip 10 procentų programos laiko, kuris lieka atėmus

laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms

ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams, sukurtiems

nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus.

reikalavimus transliuotojų programoms nustato šis, Lietuvos nacionalinio radijo

ir televizijos įstatymas, kiti įstatymai, taip pat transliuotojams išduotos

licencijos.

televizijos programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas

programą transliuojančios stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas.

Jeigu radijo, televizijos stoties programa yra trumpesnė nei valanda, programos

pavadinimas skelbiamas programos pabaigoje.

nurodyti reikalavimai netaikomi vietiniams televizijos transliuotojams.

39

straipsnis. Reklama, teleparduotuvė ir televitrina

televitrina turi būti teisingos ir sąžiningos. Reklamoje, teleparduotuvėje ir

televitrinoje neturi būti žeminamas žmogaus orumas, taip pat neturi būti

diskriminuojama dėl rasės, lyties ar tautybės, įžeidžiami religiniai jausmai ar

politiniai įsitikinimai, skatinamas sveikatai bei aplinkosaugai žalingas

elgesys.

teleparduotuvė ir televitrina neturi vartotojo klaidinti ir jam kenkti.

teleparduotuvė ir televitrina neturi daryti neigiamo poveikio nepilnamečių

fiziniam,

protiniam ar doroviniam vystymuisi ir turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) neturi

skatinti nepilnamečių, naudojantis jų nepatyrimu ir patiklumu, pirkti gaminį ar

rinktis paslaugą;

2) neturi

tiesiogiai skatinti nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar kitus asmenis, kad šie

nupirktų reklamuojamų gaminių ar paslaugų;

3) neturi

formuoti vaikų nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių vartojimas suteiks

jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius;

4) neturi be

pagrindo rodyti nepilnamečių, atsidūrusių pavojingose situacijose;

5) neturi

piktnaudžiauti vaikų pasitikėjimu tėvais, globėjais (rūpintojais), mokytojais

ir kitais asmenimis.

užsakovai neturi teisės daryti įtakos viešosios informacijos turiniui, išskyrus

pačių užsakomos reklamos turinį.

5.

Paslėpta reklama ir paslėpta teleparduotuvė draudžiamos.

reklamoje ir teleparduotuvėje draudžiama naudoti pasąmonę veikiančias

technologijas.

įskaitant ir teleparduotuvėje, draudžiama.

gėrimų reklamos apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas.

priemonėse, išskyrus specialius leidinius ar laidas, neleidžiama reklamuoti

gydymo vaistais ar vaistų, jeigu šie įsigyjami tik su receptu. Kitų vaistų ar

gydymo vaistais reklama turi būti aiškiai atpažįstama ir turi perspėti apie

galimą žalingą poveikį netinkamai juos vartojant.

žinių laidas, negali nei dalyvauti reklamoje, teleparduotuvėje ir

televitrinoje, nei jų įgarsinti.

11.

Reikalavimai reklamai, teleparduotuvei ir televitrinai televizijos programose:

1)

reklama ir teleparduotuvė turi būti aiškiai atpažįstamos, garsinėmis ir (ar)

optinėmis priemonėmis aiškiai atskirtos nuo kitų programos dalių. Reklama ir

teleparduotuvė įterpiamos tarp atskirų programos dalių. Reklama ir

teleparduotuvė gali būti įterpiamos į programas nepažeidžiant atskirų

televizijos programos dalių vientisumo ir vertės (turi būti atsižvelgiama į jų

natūralias pertraukas, trukmę ir pobūdį), turtinių teisių turėtojų teisių.

Reklama nelaikomi paties transliuotojo pranešimai apie savo programas ir su

jomis tiesiogiai susijusius pagalbinius produktus, taip pat visuomeniniai

skelbimai, kreipimaisi dėl labdaros ir kita nemokamai transliuojama

informacija, neturinti reklamos požymių;

2)

reklama ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama per religinių apeigų

transliacijas; reklama ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama rodant

dokumentinius filmus, žinias, religines laidas ir laidas vaikams, jeigu jos

trunka trumpiau negu 30 minučių. Jei numatyta jų trukmė yra 30 minučių ar

daugiau, taikomos šios dalies nuostatos;

3) reklamos trukmė

televizijos programose neturi viršyti 15 procentų dienos transliavimo laiko.

Reklamos, teleparduotuvės ir kitokios reklamos formų, išskyrus šios dalies 5

punkte nurodytas televitrinas, trukmė televizijos programose neturi viršyti 20

procentų dienos transliavimo laiko;

4)

reklamos, teleparduotuvės ir kitokios reklamos formų, išskyrus šios

dalies 5 punkte nurodytas televitrinas, suminis

laikas per vieną astronominę transliavimo valandą negali būti ilgesnis kaip 12

minučių;

5)

teleparduotuvei skirtų televitrinų, transliuojamų programose, kurios nėra

skirtos vien tik teleparduotuvei, mažiausia nepertraukiama trukmė turi būti ne

trumpesnė kaip 15 minučių. Per dieną gali būti transliuojamos ne daugiau kaip 8

televitrinos, o jų bendra trukmė neturi viršyti trijų valandų per dieną.

Televitrinos turi būti aiškiai atskirtos garsinėmis ir (ar) optinėmis

priemonėmis nuo kitų programos dalių;

6)

laidose, kurias sudaro atskiros tarpusavyje nesusijusios dalys, taip pat per

sporto ar kitų renginių, kurių metu būna pertraukos, transliacijas reklama ir

(ar) teleparduotuvė yra įterpiama tarp atskirų laidos dalių arba transliuojama

per minėtų renginių natūralias pertraukas;

7) jei transliuojamų audiovizualinių

kūrinių, tokių kaip vaidybiniai ar televizijos filmai (išskyrus serialus, kelių

serijų filmus, pramogines programas ir dokumentinius filmus), trukmė yra

ilgesnė negu 45 minutės, juos reklama gali pertraukti vieną kartą per 45

minutes; papildomai šių kūrinių transliaciją pertraukti reklamos intarpu galima

tik tais atvejais, kai šių kūrinių trukmė ne mažiau kaip 20 minučių ilgesnė

negu du ar daugiau nepertraukiami 45 minučių tarpai;

8)

kai dėl reklamos ir (ar) teleparduotuvės pertraukiamos kitokio pobūdžio laidos,

negu nurodytos šios dalies 6 punkte, po kiekvieno eilinio reklamos intarpo toje

laidoje turi praeiti ne mažiau kaip 20 minučių;

9)

įterpti reklamą ir (ar) teleparduotuvę į retransliuojamas programas ar jų dalis

draudžiama.

12.

Laida ar straipsnis, parengtas ir (ar) paskelbtas ne viešosios informacijos

rengėjo, kuris už užmokestį ar kitokį atlygį skleidžia šią informaciją,

užsakymu, turi būti atskirti nuo kitos viešosios informacijos tinkamai juos

pažymint, nurodant jų užsakovą.

13.

Kaip laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų reklamai,

kontroliuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo

ministerijos, Konkurencijos taryba ir Komisija, bendradarbiaudamos su kitomis

viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos

reglamentavimo institucijomis bei reklamos savitvarkos institucijomis.

subjektų asociacijos turi specialiu reklamos kodeksu nustatyti papildomus

etikos reikalavimus reklamai ir steigti savitvarkos institucijas, kurios

prižiūrėtų, kaip laikomasi šių reikalavimų.

15.

Šio straipsnio nuostatos taikomos bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis

transliuojamai reklamai.

16.

Reikalavimus, keliamus politinei reklamai, jos skelbimo ir žymėjimo tvarką

visuomenės informavimo priemonėse nustato Politinių partijų ir politinių

kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai.

40

straipsnis. Radijo ir televizijos programų ar laidų rėmimas

programa ar laida yra visiškai ar iš dalies remiama, apie tai turi būti

paskelbta laidos pradžioje arba pabaigoje, nurodant rėmėjo pavadinimą ar prekių

ženklą, įvaizdį, veiklą ar jos produktus.

neturi daryti įtakos remiamų programų, laidų turiniui ar transliavimo laikui.

(skelbiant) rėmėją neturi būti skatinama parduoti, pirkti ar nuomoti rėmėjo ar

trečiosios šalies gaminių ir naudotis paslaugomis, tuo tikslu remiamose laidose

darant ypatingas reklamines nuorodas į šiuos gaminius ar paslaugas, išskyrus

atvejus, kai tai daroma reklaminiuose intarpuose.

laidų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra gaminti ir (ar)

parduoti tabako gaminius.

5.

Asmenys, kurie gamina vaistus ar verčiasi gydymu vaistais, gali remti programas,

nurodydami savo pavadinimą ar prekių ženklą, bet negali reklamuoti gydymo

vaistais ar vaistų, jeigu jie įsigyjami tik su receptu.

aktualijų laidų.

Trečiasis

skirsnis

Žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir SKLEIDĖJŲ

pareigos IR atsakomybė

35 straipsnis.

Paskelbtos informacijos saugojimas

Viešosios

informacijos rengėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių ne trumpiau

kaip 1 metus, o garso ir vaizdo kūrinius ir transliuotų programų įrašus – ne

trumpiau kaip 3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

36 straipsnis. Leidiniams ir jų platinimui keliami reikalavimai

leidinyje turi būti nurodyti jo tiražas, kiti Lietuvos standartuose nustatyti

leidybiniai duomenys ir tarptautinis standartinis numeris (ISBN, ISSN, ISMN ir

kt.). Šie reikalavimai netaikomi reklaminio ar pramoginio pobūdžio leidiniams

(lankstinukams, atvirukams, kalendoriams ir kt.).

regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų, išskyrus tuos, kurių tiražas

mažesnis negu 500 egzempliorių arba kuriuose nespausdinama reklama, tiražas

turi būti tikrinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

nustato dokumentų privalomųjų egzempliorių, nemokamai perduodamų bibliotekoms,

skaičių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1048,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)

37

straipsnis.

Europos audiovizualiniai kūriniai

audiovizualiniais kūriniais (toliau – Europos kūriniai) laikomi kūriniai:

1) sukurti Lietuvos Respublikoje

arba kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės

valstybėse, kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų

ratifikavusiose valstybėse, jeigu jų kūrėjai yra įsisteigę šiose valstybėse

arba šių kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse

įsisteigusių kūrėjų, arba nurodytose valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į

šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas yra didesnis negu kitose

(trečiosiose) valstybėse įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos)

nekontroliuoja vienas ar daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje,

ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne Europos ekonominės erdvės valstybėse

ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų

ratifikavusiose valstybėse;

2) sukurti

trečiosiose valstybėse, tai yra ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne

Europos ekonominės erdvės valstybėse ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją

dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse, jeigu jie sukurti vienoje

ar keliose trečiosiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams

bendradarbiaujant su kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose Europos

Sąjungos valstybėse narėse ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jeigu Europos

Sąjunga ir Lietuvos Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis

valstybėmis sutartis dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie

kūriniai yra iš esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose

Europos valstybėse.

straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai taikomi tuo atveju, jei kūriniams,

sukurtiems Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėse narėse, diskriminacinės

priemonės šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose šalyse

netaikomos.

kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti laikomi

Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo (gamybos)

sutartimis tarp Europos Sąjungos valstybių narių arba Lietuvos Respublikos ir

trečiųjų valstybių, laikomi Europos kūriniais, jeigu Europos Sąjungos arba

Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją bendro kūrimo (gamybos)

išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra kontroliuojamas kūrėjų,

įsisteigusių ne Europos Sąjungos valstybėje narėje.

kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti laikomi

Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su autoriais ir

kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse,

traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka Europos Sąjungos

valstybėse narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos)

išlaidas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

38

straipsnis. Radijo ir televizijos programoms keliami reikalavimai

programų transliuotojai savo reguliariai transliuojamose programose turi teisę

laisvai rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių) naujienų

pranešimus apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, apie

kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti televizijos programų transliuotojai

yra įsigiję išimtinę teisę. Trumpi naujienų pranešimai turi būti transliuojami

ne anksčiau kaip pasibaigus tiesioginei visuomenei reikšmingo įvykio

transliacijai. Televizijos programų transliuotojai nemoka už trumpų naujienų

pranešimų transliavimą televizijos programų transliuotojams, kurie yra įsigiję

išimtinę teisę teikti informaciją apie visuomenei reikšmingą įvykį, išskyrus

atvejus, kai prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimas pareikalauja

papildomų sąnaudų iš prieigą suteikiančio televizijos programų transliuotojo.

Užmokestis už prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimą negali būti

didesnis už papildomas sąnaudas, tiesiogiai patirtas teikiant prieigą.

Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigę

televizijos programų transliuotojai, norintys parengti trumpus naujienų

pranešimus, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis turi

teisę į prieigą prie visuomenei reikšmingų įvykių, kurie išskirtinėmis teisėmis

transliuojami Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo.

televizijos programų

transliuotojas, įsisteigęs toje pačioje valstybėje narėje kaip ir prieigos prie

visuomenei reikšmingų įvykių prašantis televizijos programų transliuotojas,

įsigijo išskirtinių teisių, susijusių su tam tikru visuomenei reikšmingu

įvykiu, prieigos turi būti prašoma iš šio televizijos programų transliuotojo.

visuomenei reikšmingų įvykių turi būti garantuojama leidžiant televizijos

programų transliuotojams laisvai pasirinkti trumpus naujienų pranešimus iš

perduodančio televizijos programų transliuotojo signalo ir, išskyrus atvejus, kai to

neįmanoma atlikti dėl praktinių priežasčių, nurodant bent jų šaltinį.

naujienų pranešimai gali būti naudojami tik bendro pobūdžio žinių programose, o

teikiant užsakomąsias visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas naudojami tik tuo atveju,

jeigu tą pačią programą netiesioginio transliavimo forma siūlo tas pats visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas.

televizijos programas, skirtas visuomenei reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių

reikalavimų:

1) Lietuvos Respublikos

jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai, įsigiję

išimtines teises transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų

vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, negali šių programų transliuoti

išimtinėmis sąlygomis tokiu būdu, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis

negalėtų šių įvykių, transliuojamų tiesiogiai, matyti per nemokamas televizijos

programas;

2) Lietuvos

Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai

negali naudotis šios dalies 1 punkte nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu

būdu, kad didžioji kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos

ekonominės erdvės valstybėje ar kitoje Europos Tarybos konvenciją dėl

televizijos be sienų ratifikavusioje valstybėje, gyvenančių žmonių dalis

netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių įvykių, kurie

šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei reikšmingi. Programos

apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis toje valstybėje nustatytos transliavimo

tvarkos;

3) Lietuvos

Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai

negali naudotis po 1997 m. liepos 30 d. nusipirktomis išskirtinėmis teisėmis

taip, kad didžioji kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės

erdvės valstybės gyventojų dalis nebegalėtų nemokamai stebėti tos Europos

Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės visų ar dalies

tiesiogiai transliuojamų visuomenei reikšmingų įvykių arba dėl objektyvių

priežasčių taip būtų geriau visuomenės labui, visų ar dalies vėliau

transliuojamų nemokamų televizijos įrašų, kuriuos kitos Europos Sąjungos

valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės laiko reikšmingais

visuomenei.

Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą tvirtina Vyriausybė jos

įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje teikimu.

programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris

lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms,

teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos

kūriniams.

programų transliuotojai ne mažiau kaip 10 procentų televizijos programos laiko,

kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms,

teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos

kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5

metus.

reikalavimai, keliami radijo ir (ar) televizijos programoms, nustatyti šiame,

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, kituose įstatymuose, taip

pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams išduotose licencijose.

Respublikos jurisdikcijai priklausantys visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai kinematografinius kūrinius turi

perduoti tuo laikotarpiu, dėl kurio buvo susitarta su teisių turėtojais.

programoje ne rečiau kaip vieną kartą per valandą turi būti skelbiamas

transliuojamos ar retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos

pavadinimas. Jeigu radijo ir (ar) televizijos programos trukmė yra trumpesnė

kaip viena valanda, tokios radijo ir (ar) televizijos programos pavadinimas

skelbiamas jos pabaigoje.

nurodyti reikalavimai netaikomi vietinėms televizijos programoms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

37 straipsnis. Europos

garso ir vaizdo kūriniai

laikomi kūriniai:

1) sukurti

Lietuvos Respublikoje arba valstybėse Europos Sąjungos narėse ir valstybėse,

kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų,

jeigu:

yra įsisteigę šiose valstybėse arba

kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių

kūrėjų, arba

valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos)

išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) Europos valstybėse

įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar

daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje, ne valstybėse Europos

Sąjungos narėse ar Europos šalyse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos

konvencija dėl televizijos be sienų;

2)

sukurti trečiosiose Europos valstybėse, tai yra ne valstybėse Europos

Sąjungos narėse ar valstybėse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija

dėl televizijos be sienų, jeigu jie sukurti vienoje ar keliose trečiosiose

Europos valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su

kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose valstybėse Europos Sąjungos narėse

ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jei Europos Sąjunga ir Lietuvos

Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis Europos valstybėmis sutartis

dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie kūriniai yra iš

esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose Europos

valstybėse.

valstybėse Europos Sąjungos narėse, diskriminacinės priemonės šio straipsnio

1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose šalyse

netaikomos.

3.

Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti

laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo

(gamybos) sutartimis tarp valstybių Europos Sąjungos narių arba Lietuvos

Respublikos ir trečiųjų Europos valstybių, traktuojami kaip Europos kūriniai,

jeigu Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją

bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra

kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių valstybėje ne Europos Sąjungos narėje.

kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti

laikomi Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su

autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose valstybėse Europos

Sąjungos narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka

valstybėse Europos Sąjungos narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių

bendro kūrimo (gamybos) išlaidas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

Nr. IX-561,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)

38 straipsnis.

Radijo ir televizijos programos

transliuotojai savo reguliariai transliuojamose laidose turi teisę laisvai

rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių trukmės) pranešimus

apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, kultūros, sporto ar

kitus renginius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai

yra įsigiję išimtinę teisę.

2.

Transliuojant televizijos laidas ar programas, skirtas visuomenei itin

reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:

1)

televizijos transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti laidas ar

programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei itin

reikšmingiems įvykiams, negali šių laidų ar programų transliuoti išimtinėmis

sąlygomis tokiu būdu, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis negalėtų šių

įvykių, transliuojamų tiesiogiai ar pateikiamų visuomenei pasitelkus

transliacijų įrašus, matyti per neapmokamus televizijos kanalus;

2) Lietuvos

Respublikos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai negali naudotis šios

dalies 1 punkte nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu būdu, kad didžioji kitoje

valstybėje Europos Sąjungos narėje ar Europos šalyje, kurioje

įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų, gyvenančių

žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių

įvykių, kurie šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei itin

reikšmingi. Programos ar laidos apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis

toje valstybėje nustatytos transliavimo tvarkos;

3)

Lietuvos Respublikoje visuomenei itin reikšmingais įvykiais laikoma: olimpinės

vasaros ir žiemos žaidynės, pasaulio ir Europos krepšinio čempionatai, pasaulio

futbolo taurės varžybos, Europos futbolo čempionatas, Lietuvos dainų šventės,

iškilmingi Lietuvos valstybinių švenčių minėjimai. Vyriausybė gali nustatyti ir

kitus visuomenei itin reikšmingus įvykius. Vyriausybės įgaliota institucija

nustato reikalavimus, kurių laikomasi transliuojant programas ar laidas apie

Lietuvos Respublikos visuomenei itin reikšmingus įvykius;

4) šios dalies 1

ir 2 punktų nuostatoms įgyvendinti būtinus reikalavimus nustato Komisija.

transliuotojai turi daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus

laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms

ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos kūriniams.

transliuotojai turi ne mažiau kaip 10 procentų programos laiko, kuris lieka

atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto

paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos

kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5

metus.

reikalavimus transliuotojų programoms nustato šis, Lietuvos nacionalinio radijo

ir televizijos įstatymas, kiti įstatymai, taip pat transliuotojams išduotos

licencijos.

televizijos programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas

programą transliuojančios stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas.

Jeigu radijo, televizijos stoties programa yra trumpesnė nei valanda, programos

pavadinimas skelbiamas programos pabaigoje.

straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi vietiniams televizijos

transliuotojams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr. 102-3215

(2000 11 29)

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

39 straipsnis. Reklamai ir komerciniams

audiovizualiniams pranešimams keliami reikalavimai

audiovizualiniai pranešimai turi būti padorūs, teisingi ir aiškiai atpažįstami.

Reklamoje, komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama skelbti

informaciją, kurioje žeminamas žmogaus orumas, diskriminuojama ar skatinama

diskriminuoti dėl rasės, lyties, seksualinės orientacijos ar etninės kilmės,

tautybės, pilietybės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus, taip pat

neturi būti įžeidžiami religiniai jausmai ar politiniai įsitikinimai,

skatinamas sveikatai ar saugai pavojingas elgesys, taip pat aplinkos apsaugai

ypač žalingas elgesys.

komerciniai audiovizualiniai pranešimai neturi klaidinti vartotojo ir jam

kenkti.

komerciniai audiovizualiniai pranešimai neturi daryti neigiamo poveikio

nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi

ir turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) neturi

tiesiogiai skatinti nepilnamečių pirkti ar išsinuomoti, ar rinktis prekę ar

paslaugą, naudojantis nepilnamečių nepatyrimu ir patiklumu;

2) neturi tiesiogiai skatinti

nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar kitus asmenis pirkti reklamuojamas prekes

ar paslaugas;

3) neturi

formuoti nepilnamečių nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių naudojimas

suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius;

4) juose neturi

būti naudojamasi nepilnamečių pasitikėjimu tėvais, mokytojais ar kitais

asmenimis;

5) neturi rodyti

nepilnamečių, patekusių į pavojingas situacijas, kai nėra viešojo intereso.

komercinių audiovizualinių pranešimų užsakovai neturi teisės daryti įtakos

viešosios informacijos turiniui, išskyrus jų pačių užsakomos reklamos,

komercinio audiovizualinio pranešimo turinį.

reklama, paslėpti komerciniai audiovizualiniai pranešimai draudžiami.

komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama naudoti pasąmonę

veikiančias technologijas.

komerciniai audiovizualiniai pranešimai, skirti tabako gaminių reklamai,

draudžiami.

produktų reklamos, komercinių audiovizualinių pranešimų, skirtų alkoholio

produktų reklamai, apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas.

priemonėse, išskyrus specialius leidinius, informacinės visuomenės informavimo

priemones ar programas, neleidžiama reklamuoti gydymo būdų ir vaistų, kurie

įsigyjami tik pagal receptus. Kitų vaistų ar gydymo vaistais reklama turi būti

aiškiai atpažįstama ir turi perspėti apie galimą žalingą poveikį netinkamai

juos vartojant.

žinių programas, negali dalyvauti nei reklamoje, nei komerciniuose

audiovizualiniuose pranešimuose, nei jų įgarsinti.

ir televizijos reklamai ir keliami šie reikalavimai:

1) teleparduotuvė ir televizijos

reklama turi būti padorios, neklaidinančios, aiškiai atpažįstamos ir atskirtos

nuo programos turinio garsinėmis ir (ar) optinėmis, ir (ar) erdvinėmis

priemonėmis. Televizijos reklama ir teleparduotuvė gali būti įterpiamos į

programas nepakenkiant atskiros programos vientisumui, atsižvelgiant į

natūralias programos pertraukas, programos trukmę ir pobūdį bei nepažeidžiant

turtinių teisių turėtojų teisių;

2) televizijos

reklama, anonsas ar teleparduotuvė negali būti įterpiami į transliuojamas

religines apeigas ir religinio pobūdžio programas;

3) televizijos

reklamos, teleparduotuvės intarpams skirtas suminis laikas per vieną

astronominę transliavimo valandą turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų. Šis

punktas netaikomas paties televizijos programų transliuotojo transliuojamų

programų ir su jomis tiesiogiai susijusių pagalbinių produktų anonsams, rėmimo

pranešimams ir prekių rodymui;

4) televitrinos mažiausia nepertraukiama trukmė turi būti ne

trumpesnė kaip 15 minučių. Per dieną gali būti transliuojamos ne daugiau kaip 8

televitrinos, o jų bendra trukmė neturi viršyti trijų valandų per dieną.

Televitrinos turi būti aiškiai atskiriamos optinėmis ir erdvinėmis priemonėmis

nuo kitų programų;

5) sporto ar

kitų renginių, kuriuose daromos natūralios pertraukos, transliavimo metu televizijos reklamos ir (ar) teleparduotuvės

intarpai turi būti rodomi tik per minėtų renginių natūralias pertraukas;

6) transliuojant televizijos

filmus (išskyrus kelių serijų filmus, serialus ir dokumentinius filmus),

kinematografijos kūrinius ir žinių programas televizijos reklama ir (ar)

teleparduotuvė gali būti rodomos vieną kartą per programoje nustatytą ne

trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį;

7) transliuojant

vaikams skirtas programas, televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti

rodomos vieną kartą per kiekvieną programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30

minučių laikotarpį, jeigu numatoma jos trukmė yra ilgesnė kaip 30 minučių;

8) įterpti televizijos reklamą ir (ar) teleparduotuvę į

retransliuojamas televizijos programas ar atskiras programas draudžiama.

ir kituose teisės aktuose nustatyti reklamos ir jos skleidimo reikalavimai.

13.

Kaip laikomasi šio ir kitų įstatymų nustatytų reikalavimų reklamai,

kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie

Teisingumo ministerijos, Lietuvos

Respublikos konkurencijos

taryba ir Komisija, bendradarbiaudamos su kitomis viešosios informacijos

rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos reguliavimo institucijomis ir

reklamos savitvarkos institucijomis.

nuostatos, išskyrus 38 straipsnio 8, 9 dalyse ir šio straipsnio 11 dalies 1, 3

punktuose nurodytus atvejus, mutatis mutandis taikomos televizijos

programoms, skirtoms tik televizijos reklamai ir teleparduotuvėms, taip pat

televizijos programoms, skirtoms tik savireklamai.

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai ar jų asociacijos

turi parengti elgesio kodeksus dėl netinkamų komercinių audiovizualinių

pranešimų, kurie įterpiami į vaikams skirtas programas arba yra įtraukti į

tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba

fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių

transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti

saikingai.

16.

Reikalavimus, keliamus politinei reklamai, jos skelbimo ir žymėjimo tvarką

visuomenės informavimo priemonėse nustato Politinių partijų ir politinių

kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai.

už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimo ypatumus ir

jos taikymo tvarką nustato Reklamos įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

Nr. XI-1454,

2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3797 (2011-06-30)

40 straipsnis. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų rėmimas

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos, radijo

programos ir (ar) atskiros programos turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) jokiomis aplinkybėmis jų

turinio, o radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo metu – jų

transliavimo laiko, negalima tvarkyti taip, kad būtų daromas poveikis

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjui ir

radijo programų transliuotojui redakcinei atsakomybei ir

nepriklausomumui;

2) jose negali

būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant

specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;

3) vartotojai

turi būti aiškiai informuojami apie esamą rėmimo susitarimą. Programos

pradžioje, jos metu ir (ar) pabaigoje tinkamu būdu pateikiant rėmėjo pavardę

(pavadinimą), logotipą ir (ar) kitą ženklą, pavyzdžiui, nuorodą į jo

produktą (produktus) ar paslaugą (paslaugas) arba jų skiriamąjį ženklą,

būtina aiškiai parodyti, kad programa yra remiama.

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir (ar)

atskirų programų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra cigarečių ir

kitų tabako gaminių gamyba ir (ar) pardavimas.

asmenys, kurių veikla apima vaistinių preparatų gamybą arba pardavimą ir

gydymą, remia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas,

radijo programas ir (ar) atskiras programas, jose gali būti paskelbiamas rėmėjo

pavadinimas (logotipas) ar kitas jo įvaizdžio ženklas, tačiau negalima

reklamuoti konkrečių vaistinių preparatų, kurie įsigyjami tik su receptu, ar

gydymo būdų.

programos negali būti remiamos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

*401

straipsnis. Prekių rodymui programose keliami reikalavimai

rodymas leidžiamas kinematografijos

kūriniuose, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugoms

sukurtuose filmuose ir serialuose, sporto programose ir pramoginėse programose.

Prekių

rodymas taip pat leidžiamas, kai be asmenų tarpusavyje susitarto užmokesčio tam

tikros prekės ar paslaugos įtraukiamos į programą, pavyzdžiui, kaip prizai ar programos

sukūrimui būtinos kitos prekės ar paslaugos.

kurias įtrauktas prekių rodymas, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

1) jokiomis

aplinkybėmis negalima daryti įtakos programos turiniui, programų transliavimo

laikui, visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo redakcinei

atsakomybei ir nepriklausomumui;

2) jose negali

būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant

specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;

3) jose negali

būti nepagrįstai didinama galimybė pastebėti konkretų produktą;

4) žiūrovai turi

būti aiškiai informuojami apie prekių rodymą. Kad žiūrovas nebūtų klaidinamas,

apie prekių rodymą turi būti aiškiai informuojama programos pradžioje ir

pabaigoje, taip pat atnaujinus programos rodymą po į ją įsiterpusios reklamos.

draudžiama rodyti šias prekes:

1) tabako

gaminius arba asmenų, kurių pagrindinė veikla yra tabako gaminių gamyba arba

pardavimas, gaminamus produktus;

2) konkrečius

gydymo būdus ar vaistinius preparatus, kurie Europos Sąjungos valstybėje

narėje, kurios jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugų teikėjas, įsigyjami tik pagal receptus.

vaikams skirtose programose, žinių programose.

*Pastaba. 401 straipsnio

2 dalies 4 punktas taikomas ne visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugų teikėjo arba su juo susijusios bendrovės sukurtoms arba

užsakytoms sukurti programoms nuo 2012 m. gruodžio 31 d.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

Straipsnio taikymas keistas:

Nr. XI-1453,

2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3796 (2011-06-30)

TREČIASIS

SKIRSNIS

UŽSAKOMŲJŲ

VISUOMENĖS INFORMAVIMO AUDIOVIZUALINĖMIS PRIEMONĖMIS PASLAUGŲ REGLAMENTAVIMAS

Įstatymas papildytas nauju trečiuoju skirsniu:

XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

41 straipsnis. Žurnalistų pareigos

pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys.

2.

Žurnalistai turi:

1) teikti

teisingas, tikslias ir nešališkas žinias,

kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai

tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti

informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje;

2)

autorizuoti pirmą kartą platinti parengtą informaciją, jeigu to pageidauja šią

informaciją jam pateikęs asmuo;

3) nevykdyti viešosios

informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar jų paskirto atsakingo asmens

pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir

leidėjų etikos kodeksą;

4) vadovautis

savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis

žurnalistų profesinės etikos normų;

5) informaciją

rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais;

6)

prašydamas informacijos, pristatyti savo pavardę, nurodyti savo darbovietę

(visuomenės informavimo priemonę ir (ar) programą,

kuriai rengia reportažą) ir pareigas, taip pat įspėti žmogų, kad jo žodžiai

gali būti viešai paskleisti per visuomenės informavimo priemones;

7)

nedaryti informacijos šaltiniui spaudimo ir nesiūlyti už informaciją

atsilyginti;

8)

prieš imdami interviu iš vaiko, gauti nors iš vieno jo tėvų,

globėjų ar rūpintojų, taip pat paties vaiko sutikimą;

9)

nenaudoti garso ir vaizdo įrašymo priemonių, jeigu to nenori informaciją

teikiantis privatus asmuo;

10) laikytis šio

įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatytų pareigų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

42 straipsnis.

Pareiga teikti informaciją

1.

Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, valstybės ir savivaldybių

institucijos bei įstaigos šio įstatymo V skyriuje numatytoms viešosios

informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos

institucijoms turi neatlygintinai teikti informaciją (įskaitant transliuotų

programų įrašus), būtiną jų funkcijoms atlikti.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms reglamentavimo ir savitvarkos

institucijoms teikiama informacija, susijusi su viešosios informacijos rengėjų

ir skleidėjų tvarkomais asmens duomenimis, turi būti naudojama laikantis Asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymo.

informacijos rengėjai ir skleidėjai turi teikti asmenims informaciją (įskaitant

transliuotų programų įrašus), kurios paskelbimas, tų asmenų nuomone,

žemina jų garbę ir orumą arba pakenkė jų dalykinei reputacijai ar kitiems

teisėtiems interesams. Prašymai teikti informaciją viešosios informacijos

rengėjams ir (ar) skleidėjams pateikiami raštu. Už prašomos informacijos

suteikimą viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai gali imti mokestį.

Jo dydis negali viršyti prašomos informacijos kopijos pagaminimo išlaidų.

4.

Viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, pateikiantiems informaciją šio

straipsnio 1 ir 3 dalyse išvardytiems subjektams, taikomos šio įstatymo 6

straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

43 straipsnis. Visuomenės informavimo profesinė etika

1.

Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos

rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų

etikos kodeksas (toliau – Kodeksas), Europos

Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip

pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios

informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas.

2.

Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų

susirinkimas (toliau – Atstovų susirinkimas). Jį šaukia ir jame dalyvauja

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, šiame susirinkime taip pat dalyvauja ir

kitų žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovai. Atstovų susirinkimas Kodeksą

tvirtina, keičia ar pildo vadovaudamasis susirinkimo darbo reglamentu. Jį

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos siūlymu Atstovų susirinkimas tvirtina

paprasta balsų dauguma.

44 straipsnis. Paskelbtos informacijos paneigimas

tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą

ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos

paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso

normos.

2.

Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės

informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie

kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi

būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji

buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens

garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir

pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė

tokį paneigimą paskelbtų.

paskelbta per visuomenės informavimo priemonę

tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti

juridinio asmens reputaciją informacija, nemokamai

išspausdinti ar kitu adekvačiu būdu jį paskelbti per dvi savaites, išskyrus tas

visuomenės informavimo priemones, kurių periodiškumas yra retesnis. Tokiu

atveju minėtas paneigimas skelbiamas per Lietuvos

nacionalinio radijo pirmąją programą (per dvi savaites) ir visuomenės informavimo priemonės pirmame leidinyje ar programoje

nuo paneigimo gavimo dienos be komentarų, toje pačioje vietoje, tokios pat

apimties ir tokios pat formos (televizija ir radijas

– tą pačią savaitės dieną ir tuo pačiu metu), kokia buvo paskelbta tikrovės

neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti

juridinio asmens dalykinę reputaciją informacija. Per visuomenės

informavimo priemonę privaloma paskelbti atsakymą, neatsižvelgiant į tai, ar

per ją paskleisti duomenys buvo paskleisti pačios visuomenės informavimo

priemonės vardu, ar kito asmens vardu.

dalyje nurodytą paneigimą, nusprendžia neskelbti tokio paneigimo, ji privalo

per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti paneigimą

pateikusiam asmeniui, nurodydama atsisakymo paskelbti paneigimą priežastis ir

motyvus.

laikomasi ir tais atvejais, kai visuomenės informavimo priemonė savo noru

paskelbia tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios fizinio asmens

garbę ir orumą ar pažeidžiančios juridinio asmens dalykinę reputaciją,

paneigimą.

6.

Atsisakymas išspausdinti ar kitu būdu paskelbti šio straipsnio 2 dalyje

nurodytą paneigimą šio straipsnio 3–5 dalyse nurodyta tvarka gali būti

skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta

tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą arba juridinio

asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti

informacija, buveinės registracijos vietą.

Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo padavimo, į

šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

V

SKYRIUS

Viešosios informacijos RENGĖJŲ IR SKLEIDĖJŲ VEIKLOS

REGlamentavimo IR savitvarkos institucijos

45 straipsnis.

Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija visuomenės informavimo srityje

1.

Valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą koordinuoja

Vyriausybės įgaliota institucija.

2.

Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

1)

apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų

teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės

aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;

2)

bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų

organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities

įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

3)

bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis

institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;

4) teikia informaciją ir

metodinę pagalbą visuomenės informavimo klausimais;

5) organizuoja

konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais;

6)

bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir

tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje;

7)

atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai pavestas funkcijas visuomenės

informavimo srityje.

įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir

skleidėjų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos

reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, valstybės ir savivaldybių

institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.

47 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisija

atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar)

televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ir užsakomųjų visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti

ir kontroliuojanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės

audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo,

televizijos programų transliavimo ir retransliavimo bei užsakomųjų visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų klausimais.

Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais,

taip pat pačios pasitvirtintais nuostatais.

asmuo, turi savo antspaudą su valstybės herbu ir sąskaitų banke. Komisijos

būstinė yra Vilniuje.

skiria Respublikos Prezidentas, tris narius – Seimas Švietimo, mokslo ir

kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros

komiteto teikimu, po vieną narį – Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos

kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų

sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos

žurnalistų draugija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos

periodinės spaudos leidėjų asociacija. Komisijos nariu gali būti skiriamas tik

nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis. Asmenys Komisijos

nariais gali būti ne ilgiau kaip dvi jį skyrusios valstybės institucijos

kadencijas ar ne ilgiau kaip dvigubas nepertraukiamas jį skyrusios

organizacijos valdymo organų įgaliojimų terminas. Komisijos nario darbo

Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos ar

organizacijos priimtas sprendimas.

narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas,

išskyrus atvejus, kai:

1) Komisijos

narys atsistatydina;

2) Komisijos

narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip keturis mėnesius iš eilės

nedalyvauja Komisijos posėdžiuose;

3) Komisijos

nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;

4) Komisijos

narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) Komisijos

narys teismo pripažįstamas neveiksniu;

6) Komisijos

narys dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;

7) Komisijos narys diskredituoja

Komisijos nario vardą.

atvejais, kai Komisijos narys atšaukiamas iš pareigų šio straipsnio numatytais

pagrindais, Komisijos pirmininkas kreipiasi į instituciją ar jį skyrusią

organizaciją,

paskyrusią atšaukiamą Komisijos narį, prašydamas paskirti naują Komisijos narį

iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Komisijos

narys, pabaigos. Informacija apie Komisijos sudėtį ir jos pasikeitimus

skelbiama „Valstybės žiniose“ ir Komisijos tinklalapyje – informacinės

visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija.

nario įgaliojimai pasibaigia, kai įsigalioja jį paskyrusios institucijos ar

organizacijos valdymo organų sprendimas dėl naujo nario skyrimo.

Seimo, Vyriausybės nariai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos

nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys,

susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais ar užsakomųjų

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjais darbo

santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų,

retransliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugų teikėjų dalyviai. Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ar užsakomųjų

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų dalyviais

negali būti ir Komisijos narių šeimos nariai. Politinių partijų nariai,

išrinkti į Komisiją, sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą

jos veikloje iki savo kadencijos Komisijoje pabaigos.

Komisijos narių balsų dauguma dvejiems metams išsirenka Komisijos pirmininką.

Komisijos darbo forma – posėdžiai. Posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį

šaukia Komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba 1/3 Komisijos narių prašymu.

Informacija apie numatomus posėdžius ir jų darbotvarkė skelbiama spaudoje arba

Komisijos interneto tinklalapyje.

posėdžiai yra vieši. Komisijos posėdis gali būti uždaras, kai reikia apsaugoti

asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu viešas

nagrinėjimas gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines paslaptis.

posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos

narių. Komisija priima sprendimus. Sprendimai priimami paprasta visų Komisijos

narių balsų dauguma, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Sprendimai

išduoti licenciją, atsisakyti ją išduoti, taip pat dėl nuobaudų skyrimo,

licencijos sąlygų pakeitimo, konkursų sąlygų ir rezultatų, licencijos galiojimo

sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo priimami ne mažesne kaip 2/3 visų

Komisijos narių balsų dauguma. Šie sprendimai, išskyrus sprendimus dėl

licencijos sąlygų pakeitimo ir konkursų sąlygų, priimami slaptu balsavimu.

sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas arba kitas Komisijos įgaliotas asmuo.

Komisijos sprendimai, kurie yra norminiai teisės aktai, skelbiami leidinyje

„Valstybės žinios“, išskyrus sprendimus dėl konkursų paskelbimo, licencijų

išdavimo, laikino licencijų galiojimo sustabdymo ir licencijų galiojimo

panaikinimo, kurie skelbiami leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai

pranešimai“. Komisijos sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu

pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Kiti Komisijos

priimti individualūs teisės aktai skelbiami Komisijos tinklalapyje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios

valdytoja yra Komisija, ir įsigalioja jų paskelbimo dieną, jeigu juose

nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Komisijos sprendimai radijo ir (ar)

televizijos programų transliuotojams ir retransliuotojams, užsakomųjų

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjams yra

privalomi, juos asmenys gali skųsti teismui per 30 dienų nuo Komisijos

sprendimų įsigaliojimo dienos.

funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija. Jai vadovauja

administracijos direktorius. Komisijos nariu negali

būti administracijos darbuotojas. Komisija

administracijos direktorių skiria konkurso

tvarka. Direktorius už administracijos veiklą kasmet atsiskaito Komisijai.

Administracijos sudėtį ir darbuotojų skaičių tvirtina Komisija. Administracijos

veikla organizuojama pagal Komisijos patvirtintus nuostatus.

radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai ir užsakomųjų

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai,

išskyrus LRT, gaunantys pajamas iš radijo ir (ar) televizijos programų

transliavimo, retransliavimo ir (ar) užsakomųjų visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veiklos, kas mėnesį privalo įmokėti į

Komisijos sąskaitą 0,8 procento pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių

pranešimų, reklamos, abonentinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su

radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu, retransliavimu ir (ar) su

užsakomosiomis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis

paslaugomis. Iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų

ar retransliuotojų, kurie per 3 mėnesius po nustatyto termino neįmokėjo į

Komisijos sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą. Komisija gali būti

finansuojama ir iš kitų šaltinių: lėšų, gautų už paraiškų licencijoms gauti

nagrinėjimą ir licencijų sąlygų pakeitimą, kitų

užmokesčių už suteiktas paslaugas, paramos lėšų, leidybinės veiklos ir kt.

tvirtina planuojamų išlaidų sąmatą. Šią sąmatą ir jos vykdymo ataskaitą

Komisija skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Komisijos veiklą kartą per metus atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje ir

pateikia Komisijos finansinės veiklos ataskaitą.

nariams ir administracijai draudžiama platinti informaciją, kuri yra radijo ir

(ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų, informacinės

visuomenės informavimo priemonių valdytojų komercinė paslaptis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

48 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos

kompetencija

funkcijos:

1) kartu su Ryšių reguliavimo

tarnyba rengti radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms

transliuoti ir siųsti strategiją, kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba,

vadovaujantis radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms

transliuoti ir siųsti strategija, rengti ir tvirtinti radijo dažnių skyrimo

radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;

2) šio įstatymo

ir Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta

tvarka skelbti ir vykdyti konkursus transliavimo,

retransliavimo licencijoms gauti, nustatyti šių konkursų ir licencijų sąlygas,

išduoti licencijas, keisti licencijų sąlygas;

3)

teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai visuomenės informavimo srityje

tvirtinti metinės įmokos už licenciją dydžio nustatymo tvarkos aprašą;

4)

įmokos už licenciją dydžio nustatymo tvarkos apraše nustatytais atvejais

kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją visuomenės informavimo srityje dėl

metinės įmokos už licenciją dydžio nustatymo ir (ar) pakeitimo konkrečiam

asmeniui;

5) nustatyti užsakomųjų

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų

registravimo tvarką ir, vadovaujantis šia tvarka, registruoti Lietuvos

Respublikos jurisdikcijai priklausančius užsakomųjų visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjus;

6) kontroliuoti,

kaip radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai,

retransliuotojai, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugų teikėjai, taip pat kiti asmenys, elektroninių ryšių

tinklais transliuojantys ar retransliuojantys audiovizualinius ir (ar) garso

kūrinius, laikosi šio ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios

informacijos poveikio įstatymų, prisiimtų įsipareigojimų, licencijų sąlygų ir

Komisijos priimtų sprendimų;

7) nagrinėti vartotojų skundus

dėl radijo ir

(ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų, taip pat asmenų,

vartotojams teikiančių prieigą prie ribotos prieigos sistemomis apsaugotų

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų;

8) pagal savo

kompetenciją atlikti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų

įgyvendinimo priežiūrą;

9) nustatyti

įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, keliamų radijo ir

(ar) televizijos programų sandarai ir turiniui, komerciniams audiovizualiniams

pranešimams ir reklamos transliavimui, visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar)

televizijos programose įgyvendinimo tvarką, pagal savo kompetenciją priimti

kitus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio ir kitų įstatymų nuostatų

įgyvendinimo;

10)

kontroliuoti, kaip televizijos programų transliuotojai ir užsakomųjų visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai laikosi šio

įstatymo nuostatų dėl Europos kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių

apimtį transliuojamose televizijos programose ir kataloguose, teisės rodyti

programas apie visuomenei reikšmingus įvykius, šio įstatymo 39 straipsnio 1, 3,

5, 6, 10, 11 dalyse nustatytų reikalavimų, keliamų televizijos reklamai ir komerciniams

audiovizualiniams pranešimams, 40 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų

ir atskirų programų rėmimui, 401 straipsnyje nustatytų reikalavimų,

keliamų prekių rodymui programose;

11)

kontroliuoti, kaip radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai,

retransliuotojai, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugų teikėjai, taip pat kiti asmenys, elektroninių ryšių

tinklais transliuojantys ar retransliuojantys audiovizualinius ir (ar) garso

kūrinius, laikosi šio ir kitų įstatymų nuostatų dėl radijo ir (ar) televizijos

programų transliavimo, retransliavimo ir kitų įstatymų nustatytų viešosios

informacijos ir jos skleidimo reikalavimų;

12) kontroliuojant,

kaip laikomasi įstatymų, Komisijos sprendimų, reglamentuojančių radijo ir (ar)

televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ir užsakomųjų visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą, ir licencijų

sąlygų, vykdyti elektroninių ryšių tinklais transliuojamų ar retransliuojamų

audiovizualinių kūrinių, radijo ir (ar) televizijos programų stebėseną;

13) radijo ir

(ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, užsakomųjų

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjams, taip

pat kitiems asmenims, elektroninių ryšių tinklais

transliuojantiems ar retransliuojantiems audiovizualinius ir (ar) garso

kūrinius, pažeidusiems Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios

informacijos poveikio įstatymo, šio įstatymo reikalavimus ar licencijų sąlygas,

nevykdantiems Komisijos priimtų sprendimų ar įpareigojimų, įstatymų nustatyta

tvarka taikyti šias poveikio priemones: pareikšti įspėjimą, ne ilgiau kaip 3

mėnesiams sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą,

skirti Administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodytas nuobaudas, kreiptis į

teismą dėl informacinės visuomenės informavimo priemonių veiklos sustabdymo ar

nutraukimo šio įstatymo nustatyta tvarka;

14) teikti siūlymus

dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų

ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų

teikėjų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia veikla susijusių

teisės aktų projektų rengimo;

15) kreiptis į kompetentingą

instituciją dėl neteisėtos transliavimo, retransliavimo ir užsakomųjų

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veiklos

nutraukimo;

16) šio įstatymo

nustatyta tvarka sustabdyti užsienio valstybių visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų parengtų paslaugų teikimą

Lietuvos Respublikos teritorijoje;

17) kaupti aktualią informaciją

apie radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus ir

užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų

teikėjus, analizuoti jų veiklą ir skelbti informaciją apie jų dalyvius, rengti

informacinę ir metodinę medžiagą šiais klausimais;

18) konsultuotis

ir keistis informacija su kompetentingomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis

institucijomis dėl radijo ir (ar) televizijos programų

transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų ir jų teikiamų paslaugų, jų

veiklos reguliavimo ir kontrolės;

19) kas 2 metai

parengti ir pateikti Seimui analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės

politikos įgyvendinimą, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis

paslaugų raidą, pateikti statistinius duomenis apie visų Lietuvos Respublikos

jurisdikcijai priklausančių visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą įgyvendinant šio įstatymo 38 straipsnio 3

ir 4 dalių nuostatas, taip pat nurodyti priežastis, trukdančias įgyvendinti šias nuostatas, ir priemones, kurių imtasi ar numatoma

imtis trūkumams pašalinti;

20)

bendradarbiauti su Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų užsienio valstybių

tokias pačias funkcijas atliekančiomis

institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauti Lietuvos Respublikai

tarptautinėse organizacijose;

21) nustatyti

transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų

kodavimo tvarką;

22) atlikti

kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

2.

Vykdydama šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas

funkcijas, Komisija gali kreiptis dėl išvadų į žurnalistų etikos inspektorių

dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri daro neigiamą poveikį

nepilnamečių vystymuisi, kategorijai, jeigu Komisijos nariams kyla abejonių

vertinant viešosios informacijos žalą nepilnamečių fiziniam, protiniam ar

doroviniam vystymuisi arba tokios viešosios informacijos vertinimas reikalauja

specialių žinių. Gavęs tokį paklausimą, žurnalistų

etikos inspektorius privalo šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikti

Komisijai savo arba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų išvadas

prašomu klausimu.

3.

Komisija, vykdydama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, turi teisę:

1)

neatlygintinai gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir

retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų

bei įstaigų, kitų juridinių asmenų informaciją, taip pat ir tokią, kuri sudaro

komercinę paslaptį, reikalingą Komisijos funkcijoms atlikti;

2) gauti iš

radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų,

informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir

savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų asmenų dokumentus ir kitą

informaciją, reikalingą Komisijos kompetencijai priskirtų atitinkamų įstatymų

pažeidimų tyrimams atlikti;

3)

gavus teismo leidimą atlikti patikrinimus vietoje;

4)

sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Komisijos

kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su

jų vadovais) specialistus;

5)

pagal savo kompetenciją kaip kompetentinga institucija, vadovaudamasi

2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.

2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės

aktų vykdymą, bendradarbiavimo, dalyvauti kuriant ir vykdant šiuo reglamentu

nustatytą bendradarbiavimo sistemą;

6)

organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;

7)

sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių

ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

8)

turėti kitas šio įstatymo, tiesiogiai taikomų

Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių transliavimo ir retransliavimo

veiklą, ir 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

(EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų

apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo ir

kitų teisės aktų nustatytas teises.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

Nr. XI-1572,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4335 (2011-07-19)

49 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektorius

1.

Žurnalistų etikos inspektorius (toliau – inspektorius) yra valstybės

pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio Įstatymo nuostatos.

2.

Inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos

komisijos teikimu. Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau

kaip dvi kadencijas iš eilės. Paskirtas inspektoriumi asmuo eina pareigas tol,

kol paskiriamas naujas inspektorius.

3.

Inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos

pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir pareigoms

atlikti būtiną kompetenciją.

4.

Inspektoriumi negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Inspektorius ir jo šeimos nariai negali

būti susiję darbo santykiais su viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, negali turėti viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų

akcijų. Savo kadencijos laikotarpiu inspektorius

negali dalyvauti politinėje veikloje.

kitais įstatymais, ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis

sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų

etikos kodeksu ir kitais teisės aktais.

nepriklausomumo, teisingumo ir viešumo principais.

7.

Inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip pat gauti

jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal Valstybės politikų, teisėjų ir

valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą ir

užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

atleidžiamas iš pareigų, kai:

1) pasibaigia jo

įgaliojimų laikas ir jis neskiriamas kitai kadencijai;

2) jis

atsistatydina;

3) nedirba dėl

laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau

kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei įstatymų nenustatyta, kad dėl

tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba inspektorius pagal

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų;

4) jam

įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

5) daugiau kaip

pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą juo;

6) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę.

priimdamas sprendimą, gali pasitelkti ekspertų grupes (ekspertus), kurios

teikia išvadas dėl spaudos leidinių, audiovizualinių kūrinių, radijo ir

televizijos programų ar atskirų programų, interneto svetainių ar kitų

visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio,

pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms, taip pat

išvadas apie tai, ar viešoji informacija skatina nesantaiką dėl lyties,

seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties,

tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Ekspertų grupių (ekspertų) sudėtį ir skaičių

tvirtina inspektorius. Ekspertų grupės (ekspertai) atsako už savo išvados

(išvadų) teisingumą įstatymų nustatyta tvarka. Ekspertų grupės (ekspertai)

veikia pagal inspektoriaus patvirtintą darbo reglamentą. Visuomenės informavimo

priemonių priskyrimo erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos

kategorijoms aprašą ir apmokestinimo už visuomenės informavimo priemonių

priskyrimą erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos

kategorijoms tvarką nustato Vyriausybė inspektoriaus teikimu.

10.

Inspektoriaus veiklą užtikrina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra valstybės biudžetinė įstaiga, jai

vadovauja inspektorius.

etikos inspektoriaus tarnyba yra viešasis juridinis asmuo ir turi antspaudą su

Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Žurnalistų etikos inspektoriaus

tarnyba“. Už antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako inspektorius. Žurnalistų

etikos inspektoriaus tarnybos buveinė yra Vilniuje. Patalpas jai suteikia

Vyriausybė.

12.

Inspektoriaus, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir prie jos veikiančių

ekspertų grupių (ekspertų) veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Biudžete

šiai veiklai skirtos lėšos nurodomos atskira eilute.

etikos inspektoriaus tarnybos uždavinius, funkcijas, teises ir pareigas,

struktūrą, darbo organizavimą ir finansavimą nustato Seimo patvirtinti

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuostatai.

kartą per metus atsiskaito Seimui už savo ir Žurnalistų etikos inspektoriaus

tarnybos veiklą ir iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos pateikia metinę

veiklos ataskaitą. Ji viešai skelbiama Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos

interneto tinklalapyje (svetainėje).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-348, 2009-07-15,

Žin., 2009, Nr. 89-3804 (2009-07-28)

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

50

straipsnis. Inspektoriaus kompetencija

atlieka šias funkcijas:

1) nagrinėja suinteresuotų asmenų

skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės

ir orumo;

2) nagrinėja

suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo

apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;

3) nagrinėja

suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų asmens duomenų tvarkymo

pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;

4) pagal savo

kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo

viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos;

5) vertina, kaip

informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą

reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės

informavimo principų;

6) teikia Seimui

ir kitoms valstybės institucijoms siūlymus dėl šio ir kitų visuomenės

informavimą reglamentuojančių įstatymų bei teisės aktų tobulinimo ir

įgyvendinimo;

7)

vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, priskiria spaudos

leidinius, audiovizualinius kūrinius, radijo ir televizijos programas ar

atskiras programas, informacinės visuomenės informavimo priemones ar kitas

visuomenės informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir

(ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms ir informuoja Valstybinę mokesčių

inspekciją prie Finansų ministerijos apie erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio

spaudos leidinius;

8) vadovaudamasis ekspertų grupių

(ekspertų) išvadomis, nustato, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta

viešoji informacija skatina nesantaiką dėl lyties, seksualinės orientacijos,

rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar

pažiūrų;

9)

bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis,

pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse

organizacijose;

10) kas dveji metai rengia ir

skelbia analitinę apžvalgą – visuomenės informavimo demokratinės kultūros

plėtros gaires;

11) atlieka viešosios

informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir

televizijos programų stebėseną.

dalyje nurodytas funkcijas, inspektorius turi teisę:

1) turėdamas

informacijos apie pažeidimus, nenurodytus skunduose (pareiškimuose), šio

Įstatymo nustatyta tvarka savo iniciatyva pradėti tyrimą arba perduoti surinktą

tyrimo medžiagą ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms;

2) šio įstatymo

nustatyta tvarka nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų

informaciją, įskaitant jų valdomose visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą

informaciją (transliuotų programų vaizdo ir garso įrašus, leidinių

egzempliorius, jų kopijas), būtiną savo funkcijoms atlikti;

3) nemokamai

gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją,

dokumentus ir kitą medžiagą, būtiną savo funkcijoms atlikti;

4) įstatymų nustatyta tvarka,

tačiau tik tokia apimtimi, kiek reikia jo funkcijoms atlikti, susipažinti su

valstybės, tarnybos, komercinę ar banko paslaptį sudarančiais dokumentais, taip

pat dokumentais, kuriuose yra informacijos apie įstatymų saugomus asmens

duomenis;

5) nepažeisdamas

asmenų teisių ir teisėtų interesų, filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir

vaizdo įrašus, naudoti kitas technines priemones tyrimų metu įstatymų nustatyta

tvarka;

6) dalyvauti

Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės įstaigų organizuojamuose posėdžiuose,

pasitarimuose, jų sudarytų komisijų ir darbo grupių veikloje, taip pat

viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir

savitvarkos institucijų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su šio

Įstatymo nuostatų įgyvendinimu, inspektoriaus veikla arba jo atliekamu tyrimu,

pareikšti juose savo nuomonę;

7) sudaryti

darbo grupes, komisijas teisės aktams ir pasiūlymams rengti, renginiams

organizuoti ir kitiems aktualiems klausimams nagrinėti;

8) šiame ir

kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti pasitelkti ekspertų grupes

(ekspertus), nustatyti jų darbo reglamentus ir apmokėjimo tvarką.

šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, inspektorius gali priimti sprendimą:

1) įspėti

viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo

priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir

kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir

reikalauti juos pašalinti;

2) reikalauti,

kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų

paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą

ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų

asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją;

3) kreiptis į

kompetentingas valstybės institucijas ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją

dėl pastebėtų šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių

teisės aktų pažeidimų;

4)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašyti

administracinių teisės pažeidimų protokolus;

5)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais nagrinėti

administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas;

6) skundą

(pareiškimą) pripažinti nepagrįstu;

7) tyrimą,

pradėtą savo iniciatyva, baigti, jeigu pažeidimai ar aplinkybės, dėl kurių buvo

pradėtas tyrimas, nepasitvirtina;

8) atsisakyti

nagrinėti skundą (pareiškimą);

9) skundo

(pareiškimo) nagrinėjimą nutraukti.

4.

Inspektoriui teikiamame skunde (pareiškime) turi būti

nurodyta:

1) skundą

(pareiškimą) pateikusio asmens (pareiškėjo) vardas, pavardė ir adresas;

2) konkreti

visuomenės informavimo priemonė ir publikacija ar laida, kuriose buvo paskleista

informacija, žeminanti skundą (pareiškimą) pateikusio asmens (pareiškėjo) garbę

ir orumą, pažeidžianti teisę į privataus gyvenimo apsaugą ar nepilnamečių

interesus;

3) kokia

paskleista informacija neatitinka tikrovės, kaip yra pažeista teisė į privatumą,

kaip pakenkta nepilnamečių interesams;

4) prašymo

inspektoriui turinys;

5) skundo

(pareiškimo) surašymo data ir skundą (pareiškimą) pateikusio asmens

(pareiškėjo) parašas.

5.

Skundas (pareiškimas), kuriame nėra bent vieno iš reikalavimų, numatytų šio

straipsnio 4 dalyje, nenagrinėjamas, jei inspektorius nenusprendžia kitaip. Tuo

atveju, kai inspektorius atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) dėl jo turinio

reikalavimų trūkumų, asmuo (pareiškėjas) apie tai informuojamas per 5 darbo

dienas, nurodant šiuos trūkumus. Pašalinus trūkumus asmens (pareiškėjo) skundas

(pareiškimas) yra priimamas nagrinėti, o jo pateikimo data laikoma ta diena,

kai buvo gautas skundas (pareiškimas), atitinkantis jam keliamus reikalavimus.

6.

Šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais inspektorius

nagrinėja tik tų asmenų, kurių teisės visuomenės informavimo priemonėse yra

pažeistos, arba jų atstovų pagal įstatymą, taip pat šių asmenų atstovų pagal

pavedimą skundus (pareiškimus). Šiais atvejais anoniminiai skundai (pareiškimai)

netiriami.

7.

Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju inspektorius nagrinėja ne tik

tų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuomenės informavimo priemonėse, arba

jų atstovų pagal įstatymą skundus (pareiškimus), bet ir kitų asmenų (pareiškėjų)

pateiktus, taip pat anoniminius skundus (pareiškimus). Šiuo atveju tyrimą

inspektorius gali pradėti savo iniciatyva.

(pareiškimais) nelaikomi suinteresuotų asmenų (pareiškėjų) rašytiniai ar

žodiniai kreipimaisi, prašymai ir pranešimai, kuriuose ne skundžiami viešosios

informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiksmai, o prašoma paaiškinti, suteikti

informaciją ar pageidaujamus dokumentus, pareikšti nuomonę ar pateikti išvadą

dėl šio Įstatymo nuostatų įgyvendinimo.

atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) ir jį grąžina skundą (pareiškimą)

pateikusiam asmeniui (pareiškėjui), jeigu:

1) skunde (pareiškime) nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso

inspektoriaus kompetencijai. Šiuo atveju skundas (pareiškimas) ne vėliau kaip

per 5 darbo dienas perduodamas viešojo administravimo subjektui, kuris turi

reikiamus įgaliojimus, ir apie tai pranešama pateikusiam skundą (pareiškimą)

asmeniui (pareiškėjui). Kai kompetentinga asmens skundą (pareiškimą)

nagrinėti institucija yra teismas, skundas (pareiškimas) grąžinamas jį

pateikusiam asmeniui (pareiškėjui) ir pateikiama reikalinga informacija;

2)

pradėjus nagrinėti skundą (pareiškimą) paaiškėja, kad skundą (pareiškimą) tuo

pačiu klausimu nagrinėja ir teismas. Šiuo atveju skundo (pareiškimo) nagrinėjimas

sustabdomas, kol teismas skundą (pareiškimą) išnagrinės. Apie skundo

(pareiškimo) nagrinėjimo sustabdymą pranešama skundą (pareiškimą) pateikusiam

asmeniui (pareiškėjui). Šiuo atveju skundo (pareiškimo) tyrimas atnaujinamas

tik asmeniui (pareiškėjui) pageidaujant ir apie tai informavus inspektorių

raštu;

3)

teismas ar inspektorius jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo

(pareiškėjas) nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.

Šiuo atveju apie sprendimą nenagrinėti skundo (pareiškimo) asmeniui

(pareiškėjui) pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo

(pareiškimo) gavimo dienos;

4) neįmanoma

pradėti skundo (pareiškimo) tyrimo dėl duomenų trūkumo, o skundą (pareiškimą)

pateikęs asmuo (pareiškėjas) prašomas nepateikia būtinų skundo (pareiškimo)

tyrimui duomenų arba dėl objektyvių priežasčių negali jų pateikti;

5) dėl skunde

(pareiškime) keliamo klausimo (skundo (pareiškimo) dalyko) yra priimtas

procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą;

6) asmuo (pareiškėjas)

atsisako skundo (pareiškimo) ir apie tai praneša inspektoriui raštu.

(pareiškėjui) atsisakius dalies skundo (pareiškimo) reikalavimų, nagrinėjama

tik ta skundo (pareiškimo) dalis, kurios reikalavimų nebuvo

atsisakyta.

11.

Tuo atveju, kai priimamas

sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą (pareiškimą), skundą (pareiškimą)

pateikusiam asmeniui (pareiškėjui) turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti

pagrindai.

(pareiškimo) tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 9

dalyje nurodytos aplinkybės.

gautą skundą (pareiškimą) išnagrinėja per tris mėnesius nuo skundo (pareiškimo)

gavimo dienos.

(pareiškimas) yra pagrįstas, inspektorius gali priimti vieną iš šio straipsnio

2 dalyje numatytų sprendimų. Su juo inspektorius supažindina skundą

(pareiškimą) pateikusį asmenį (pareiškėją), viešosios informacijos rengėjus ir

(ar) skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus asmenis.

atvejais, kai skundas (pareiškimas) pripažįstamas nepagrįstu, inspektorius

privalo raštu motyvuotai atsakyti skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui

(pareiškėjui).

16.

Inspektoriaus sprendimai, išskyrus šio straipsnio 17 dalyje nustatytus atvejus,

neatlygintinai skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje).

Šiais atvejais rezoliucinė inspektoriaus sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta

toje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje inspektorius nustatė pažeidimą.

atvejais, kai viešai paskelbus inspektoriaus sprendimą gali būti pažeistos

asmens teisės ir (ar) teisėti interesai arba kai sprendimo paskelbti neprašo

skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas), inspektoriaus sprendimas

viešai neskelbiamas. Tokiais atvejais su inspektoriaus sprendimu supažindinamas

tik skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas) ir tas viešosios

informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio valdomoje visuomenės

informavimo priemonėje nustatytas pažeidimas.

30 dienų nuo jų paskelbimo arba, jeigu sprendimas neskelbiamas viešai, nuo

pranešimo apie jo priėmimą gavimo dienos.

19.

Inspektoriaus teisėtų reikalavimų, priimtų sprendimų nevykdymas ar kitoks

trukdymas inspektoriui įgyvendinti šio Įstatymo jam suteiktas teises ar

įgaliojimus užtraukia administracinę atsakomybę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-348,

2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3804 (2009-07-28)

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

VI

SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ

TEISĖS

AKTŲ PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA

50 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektoriaus

kompetencija

1.

Žurnalistų etikos inspektorius atlieka šias funkcijas:

1) nagrinėja suinteresuotų

asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos

jų garbės ir orumo;

2)

nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl jų teisės į privataus

gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;

3) nagrinėja

suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl jų asmens duomenų tvarkymo

pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;

4)

pagal savo kompetenciją atlieka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios

informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą;

5)

vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose

nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms

siūlymus, kaip tobulinti jų įgyvendinimą;

6)

vadovaudamasis ekspertų išvadomis, priskiria spaudos leidinius,

audiovizualinius kūrinius, radijo ir televizijos

programas ar laidas, informacinės visuomenės informavimo priemones ar kitas visuomenės

informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio

pobūdžio kategorijoms ir

informuoja Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos apie

erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio spaudos leidinius;

7)

bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis,

pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse

organizacijose;

8) kas dveji metai

rengia ir skelbia analitinę apžvalgą, skirtą visuomenės informavimo

demokratinės kultūros plėtros gairėms nustatyti;

9) atlieka viešosios informacijos

stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos

programose.

2.

Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje ir 49 straipsnio 1 dalyje nurodytas

funkcijas, žurnalistų etikos inspektorius gali priimti sprendimą:

1)

įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus apie

pastebėtus visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir

reikalauti juos pašalinti;

2)

reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią

informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei

reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų

asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją;

3)

kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas bei Žurnalistų ir leidėjų

etikos komisiją dėl pastebėtų šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą

reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų;

4)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašyti

administracinių teisės pažeidimų protokolus;

5)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais nagrinėti

administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas.

3.

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos

interneto svetainėje. Rezoliucinė žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo

dalis turi būti nedelsiant paskelbta toje visuomenės informavimo priemonėje,

kurioje žurnalistų etikos inspektorius nustatė pažeidimą.

4.

Žurnalistų etikos inspektorius turi teisę nemokamai gauti iš viešosios

informacijos rengėjų ir skleidėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų

informaciją, būtiną Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos funkcijoms

atlikti.

etikos inspektoriaus veikia grupė ekspertų, kurie teikia išvadas dėl spaudos

leidinių, audiovizualinių kūrinių, radijo ir

televizijos programų ar laidų, interneto svetainių ar kitų visuomenės

informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir

(ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms. Ekspertų grupės sudėtį

tvirtina žurnalistų etikos inspektorius. Ekspertai atsako už savo išvados

teisingumą. Ekspertų grupė veikia pagal žurnalistų etikos inspektoriaus

patvirtintą darbo reglamentą ir yra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.

6.

Žurnalistų etikos inspektorius kartą per metus atsiskaito Seimui už savo ir

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiklą.

VI

SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ

TEISĖS

AKTŲ PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA

51 straipsnis. Viešosios informacijos

rengėjų, skleidėjų ir pareigūnų atsakomybė

kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių

viešosios informacijos rengimą, pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos

viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus šio ir kitų įstatymų

nustatyta tvarka atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas.

2.

Už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį šio

ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako jos valdytojas.

3.

Informacinės visuomenės tarpinių paslaugų teikėjai už informacinės visuomenės

informavimo priemonių turinį atsako Informacinės visuomenės paslaugų

įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

54 straipsnis. Redakcinės atsakomybės netaikymas ir

atleidimas nuo žalos atlyginimo

rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už

tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos

šaltinį ir ji buvo:

1) pateikta

valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų,

profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai

paskelbtuose dokumentuose;

2) viešai

pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos konferencijas, mitingus ir

kitus renginius, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų

teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir

informaciją paskelbusiems asmenims;

3) anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija

nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones;

4) paskelbta

tiesioginių programų, interneto konferencijų dalyvių, interaktyviosios

televizijos žiūrovų ar informacinės visuomenės informavimo priemonės naudotojų,

nesusijusių su viešosios informacijos rengėju;

5) paskelbta

specialioje rinkimų programoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos

rengėjas;

6) paskelbta

neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose;

7) pateikta kaip

nuomonė, komentaras ar vertinimas.

straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios

informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

visuomenės

informavimo

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir

kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų

transliavimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL

2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 224) su

paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2007/65/EB (OL 2007 L 332, p. 27).

liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB, iš dalies

keičianti Direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus

ir reglamentus teikimo tvarką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13

skyrius, 21 tomas, p. 8).

spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl

nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą,

bendradarbiavimo (OL 2004 L 364, p. 1).

Priedo pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1507,

96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-22,

96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-101,

97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-402,

97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-427,

97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-614,

98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1308,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000,

Nr.30-829 (00.04.12)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2272 (2000 09 07)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1d.

Kol

bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios

informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,

protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir

leidėjų etikos komisija.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 4, 18, 26, 28, 37,

38, 39, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

113-3619 (2000 12 30)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 27, 39 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-561,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-953,

2002-06-13, Žin., 2002, Nr. 68-2759 (2002-07-03)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-972,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2771 (2002-07-03)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1487,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1732 (2003-04-24)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin.,

2000, Nr. 89-2741)

ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1853,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5319 (2003-12-17)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 1, 2, 23, 24, 29, 31, 32, 33, 35, 38, 39, 47, 48, 49, 51,

53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 25, 41 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS

GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 56 STRAIPSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2396,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4436 (2004-08-03)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-752, 2006-07-11,

Žin., 2006, Nr. 82-3254 (2006-07-27)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1696,

2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3456 (2008-07-31)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 28, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 27(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo 1 ir 2 straipsniai įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-348,

2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3804 (2009-07-28)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 46, 49 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1

straipsnis ir šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto 50 straipsnio 1 dalies 8

punktas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO

2, 5, 19, 22, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 47,

48, 49, 50, 52, 54 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(1),

34(2), 40(1) STRAIPSNIAIS IR NAUJU TREČIUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo 19 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 401

straipsnio nuostatos taikomos programoms, sukurtoms po 2009 m. gruodžio

19 d.

Šio

įstatymo 19 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 401 straipsnio

2 dalies 4 punktas taikomas ne visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugų teikėjo arba su juo susijusios bendrovės sukurtoms arba

užsakytoms sukurti programoms nuo 2012 m. gruodžio 31 d.

Šio

įstatymo atitaisymas

skelbtas: Žin., 2010, Nr. 130 (2010-11-06)

Šio įstatymo

baigiamosios nuostatos pakeistos:

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1453,

2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3796 (2011-06-30)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 5, 19, 22, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39,

40, 41, 42, 44, 47, 48, 49, 50, 52, 54 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO

PAPILDYMO 34(1), 34(2), 40(1) STRAIPSNIAIS IR NAUJU TREČIUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMO

32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1048,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO

2, 22, 24, 27, 27(1), 33, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio

55 straipsnis.

Atleidimas nuo žalos atlyginimo

informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo:

1) pateikta

valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų,

profesinių sąjungų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar kitų asmenų

oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;

2) viešai

pasakyta atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose,

mitinguose bei kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas

neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių

organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims;

3)

anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši

informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;

4) paskelbta

tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios

informacijos rengėjui;

5) paskelbta

specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos

rengėjas;

6) paskelbta

neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, užsakomuosiuose straipsniuose ar

laidose;

7) pateikta kaip

nuomonė, komentaras ar vertinimas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios

informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.

informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją ir gavęs

paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo visuomenės informavimo

priemonėje.

53 straipsnis.

Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklos sustabdymas arba

nutraukimas

informacijos rengėjo ir (ar) platintojo, išskyrus transliuotojus ir (ar)

retransliuotojus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu

viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas pažeidžia šio įstatymo 20

straipsnio 1 dalies nuostatas.

sprendimą dėl laikino viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veiklos

sustabdymo, teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 1 mėnesio veiklos sustabdymo

terminą laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip 3 mėnesių – žurnalų

redakcijoms.

informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo

atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs

jo veiklą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

56 straipsnis.

Baigiamosios nuostatos

Lietuvos radijo

ir televizijos komisija, vykdydama šio įstatymo nuostatas dėl licencijavimo

tvarkos, neterminuotų licencijų ir kitų sąlygų, iki 2004 m. gruodžio 31 d. turi

atlikti pataisymus transliuotojams išduotose licencijose.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

visuomenės

informavimo

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS

AKTAI

spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl kai kurių valstybių narių

įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, skirtų vertimuisi

televizijos programų transliavimu, suderinimo.

birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB, iš dalies

pakeičianti Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl kai kurių valstybių narių

įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, skirtų vertimuisi

televizijos programų transliavimu, suderinimo.

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr. IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1507,

96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-22,

96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-101,

97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-402,

97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-427,

97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-614,

98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1308,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000,

Nr.30-829 (00.04.12)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2272 (2000 09 07)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1d.

Kol

bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios

informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,

protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir

leidėjų etikos komisija.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3215 (2000 11 29)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 4, 18, 26, 28, 37,

38, 39, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

113-3619 (2000 12 30)

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 27, 39 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-561,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-953,

2002-06-13, Žin., 2002, Nr. 68-2759 (2002-07-03)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-972,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2771 (2002-07-03)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1487,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1732 (2003-04-24)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1853,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5319 (2003-12-17)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2176,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 1, 2, 23, 24, 29, 31, 32, 33, 35, 38, 39, 47, 48, 49, 51,

53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 25, 41 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS

GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 56 STRAIPSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2396, 2004-07-15,

Žin., 2004, Nr. 120-4436 (2004-08-03)

VISUOMENĖS

INFORMAVIMO ĮSTATYMO 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-10-23,

Žin., 2002, Nr. 104-4675 (2002-10-31)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO IR

14 STRAIPSNIO 3 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušra Bodin (2004-08-03)

aubodi@lrs.lt

46 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija

leidėjų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – kolegiali

viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija.

2.

Komisiją sudaro 15

narių: po vieną atstovą deleguoja Lietuvos žmogaus

teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos katalikų bažnyčios

Vyskupų konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos

radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija,

Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos

žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, LRT, Nacionalinė

žurnalistų kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų

asociacija, Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija, Interneto

žiniasklaidos asociacija. Komisijos nariai skiriami trejiems metams.

Organizacijos, kurios deleguoja savo atstovus į Komisiją, ne rečiau kaip kartą

per kalendorinius metus rengia susirinkimus, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip

po tris delegatus iš kiekvienos šių organizacijų. Susirinkimas tvirtina

Komisijos veiklos nuostatus.

3.

Komisijos darbą organizuoja jos pirmininkas. Jį Komisija išsirenka iš savo

narių vieniems metams.

4.

Komisija atlieka šias funkcijas:

1)

rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu;

2)

nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios

informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami

visuomenę;

3)

nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio

ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų.

Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys.

6.

Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir

kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais

teisės aktais, taip pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos

Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos.

7.

Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl

profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose

visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus,

ir tokia pat kaip ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo

tvarka. Jei viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės

etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos

sprendimas paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą. Šis sprendimas

taip pat paskelbiamas Komisijos tinklalapyje.

8.

Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai,

nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į Vilniaus

apygardos administracinį teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 7

dalyje nustatyta tvarka.

9.

Reikiamą Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos

aptarnavimo, Komisijos viešųjų renginių, Komisijos patalpų eksploatavimo ir

kitų administracinių išlaidų finansavimą užtikrina Fondas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1696, 2008-07-14,

Žin., 2008, Nr. 87-3456 (2008-07-31)

Nr. XI-348,

2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3804 (2009-07-28)

Nr. XI-1049,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6263 (2010-10-18)

52 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir

(ar) skleidėjų

veiklos sustabdymas arba nutraukimas

informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos

programų transliuotojus ir (ar) retransliuotojus, veiklą gali laikinai

sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir

(ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio

1 ir 2 dalių nuostatas.

sprendimą dėl laikino viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos

sustabdymo, teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio veiklos

sustabdymo terminą laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip trijų mėnesių –

žurnalų redakcijoms.

informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo

atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs

jo veiklą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

53

straipsnis. Žalos atlyginimas

Žala,

atsiradusi dėl šio įstatymo pažeidimų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta

tvarka.

271 straipsnis. Valstybės

parama leidėjams, kurių laikraščiai ir žurnalai pristatomi prenumeratoriams

kaimo gyvenamosiose vietovėse

remia laikraščių ir žurnalų leidėjus, kurių laikraščiai ir žurnalai pristatomi

prenumeratoriams kaimo gyvenamosiose vietovėse, (toliau – leidėjai) išskyrus

laikraščių ir žurnalų, priskirtų erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio leidiniams

ir tų, kurių daugiau kaip 50 procentų teksto sudaro reklama, leidėjus.

Valstybės finansinė parama leidėjams užtikrinama skiriant jiems dalinį

finansavimą, kad būtų kompensuota iki 30 procentų leidėjų patiriamų laikraščių

ir žurnalų pristatymo prenumeratoriams kaimo gyvenamosiose vietovėse (toliau –

pristatymas) išlaidų. Valstybės dalinė finansinė parama leidėjams teikiama

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija taip pat nustato didžiausią valstybės dalinės finansinės

paramos, skiriamos vienam leidėjui, dydį.

dalinė finansinė parama leidėjams skiriama per Fondą pagal paraiškas dėl

pristatymo išlaidų kompensavimo ir pristatymo prenumeratoriams išlaidas

patvirtinančius dokumentus.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1696,

2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3456 (2008-07-31)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1048,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)

341 straipsnis. Visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo laisvė ir

apribojimai

laiduojamas laisvas visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis

paslaugų priėmimas iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės

erdvės valstybių ir Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų

ratifikavusių Europos valstybių.

(ar) televizijos programas ir (ar) atskiras programas leidžiama transliuoti ir

retransliuoti Lietuvos Respublikoje nepažeidžiant šio ir kitų įstatymų

nuostatų.

Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos

Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių

transliuojamų ar retransliuojamų televizijos programų laisvas priėmimas

Lietuvos Respublikoje laikinai sustabdomas, kai yra visos šios sąlygos:

1) tokios

televizijos programos pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio, 19 straipsnio 1

dalies 3 punkto ar 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus;

2) šios dalies 1

punkte nurodytas pažeidimas padaromas pakartotinai per 12 mėnesių nuo pirmo

pažeidimo padarymo dienos;

3) Komisija,

gavusi rašytinę kompetentingos institucijos išvadą dėl įtariamo pažeidimo, pranešė

televizijos programų transliuotojui ir Europos Komisijai apie įtariamus

pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu tokie

pažeidimai pasikartos;

4)

konsultuojantis su televizijos programas transliuojančia valstybe ir Europos

Komisija nepavyksta susitarti abipusiu sutarimu per 15 dienų nuo šios dalies 3

punkte nurodyto įspėjimo ir tariami pažeidimai daromi toliau.

Respublikos teisės aktuose nustatyti griežtesni ar išsamesni televizijos programų

transliavimo reikalavimai, negu nustatyti Audiovizualinės žiniasklaidos

paslaugų direktyvoje, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos

ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausantis televizijos programų

transliuotojas transliuoja televizijos programą, kurios visa arba didžioji

dalis skirta Lietuvos Respublikos teritorijai, Komisija kreipiasi į

jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės

erdvės valstybės atsakingą instituciją, kad būtų pasiektas abi valstybes

tenkinantis bet kokios iškeltos problemos sprendimas.

Komisija nustato, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju iškeltai

problemai spręsti pasiektų rezultatų nepakanka, o televizijos programų

transliuotojas, kurio programos pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų

reikalavimus, įsisteigė kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos

ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausančioje valstybėje, siekdamas

išvengti griežtesnių nurodytoms sritims keliamų reikalavimų, negu nustatyti

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, taikomų Lietuvos

Respublikoje įsisteigusiems televizijos programų transliuotojams, Komisija turi

teisę nustatyti tam televizijos programų transliuotojui galimas taikyti

objektyviai būtinas, taikomas nediskriminuojant ir proporcingas tikslams, kurių

siekiama, tinkamas priemones ir jų imtis.

5 dalyje nurodytas priemones tik esant visoms šioms aplinkybėms:

1) Komisija yra pranešusi Europos Komisijai ir

Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje įsisteigęs televizijos programų

transliuotojas, apie ketinimą imtis šio straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių,

nurodydama priežastis, kuriomis ji grindžia savo vertinimą;

2) Europos Komisija nusprendžia,

kad numatytos taikyti priemonės suderintos su Europos Sąjungos teise ir kad

vertinimai, kuriuos Komisija atliko pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis imdamasi

šių priemonių, yra tinkamai pagrįsti.

Komisija nusprendžia, kad priemonės nesuderinamos su Europos Sąjungos teise,

tai Komisija neturi teisės imtis pasiūlytų priemonių.

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo atveju

Komisija gali imtis priemonių, kuriomis ribojamas laisvas naudojimasis

visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugomis, tik kai yra

visos šios aplinkybės:

1) priemonės yra

būtinos siekiant užtikrinti viešąją tvarką, ypač nusikaltimų prevenciją,

tyrimą, atskleidimą ir persekiojimą už juos baudžiamąja tvarka, įskaitant

nepilnamečių apsaugą ir kovą su bet kokiu neapykantos kurstymu dėl rasės,

lyties, religinių įsitikinimų ar tautybės ir atskirų asmenų žmogiškojo orumo

žeminimą; taip pat siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, visuomenės

saugumą, įskaitant valstybės saugumą ir gynybos užtikrinimą, vartotojų,

įskaitant investuotojus, apsaugą;

2) priemonės yra

taikomos užsakomajai visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis

paslaugai, kuri prieštarauja šios dalies 1 punkte nurodytiems tikslams arba

kelia rimtą ir didelį pavojų, kad šių tikslų nebus paisoma;

3) taikomos

priemonės yra proporcingos šios dalies 1 punkte nurodytiems tikslams;

4) Komisija,

netrukdydama teismo procesui, įskaitant ikiteisminį tyrimą ir baudžiamojo

tyrimo metu atliktus veiksmus, kreipėsi į Europos Sąjungos valstybės narės,

Europos ekonominės erdvės valstybės ar kitos valstybės atsakingas institucijas,

prašydama imtis priemonių, ir šios institucijos tokių priemonių nesiėmė arba

priemonės buvo nepakankamos.

imdamasi šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių ir netrukdydama teismo

procesui, įskaitant ikiteisminį tyrimą ir baudžiamojo tyrimo metu atliktus

veiksmus, Komisija privalo pranešti Europos Komisijai, Europos Sąjungos

valstybei narei ir Europos ekonominės erdvės valstybei, kurios jurisdikcijai

priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų

teikėjas, apie ketinimą imtis tokių priemonių. Šios dalies reikalavimai taikomi

tik imantis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių prieš visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją, kuris priklauso

Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės

jurisdikcijai.

atveju Komisija gali nesilaikyti šio straipsnio 9 dalies nuostatų. Tokiu atveju

Komisija apie taikomas priemones turi kuo greičiau pranešti Europos Komisijai

ir Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės,

kurios jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugos teikėjas, atsakingai institucijai, taip pat nurodyti

priežastis, kodėl Komisija mano, kad tai yra skubus atvejis. Šios dalies

reikalavimai taikomi tik imantis priemonių prieš visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją, kuris priklauso Europos

Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai.

ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos

be sienų ratifikavusių Europos valstybių televizijos programų ir (ar) atskirų

programų, ir (ar) katalogų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje gali būti

sustabdytas Komisijos sprendimu, jeigu tokios valstybių televizijos programos

ir (ar) atskiros programos, ir (ar) katalogai pažeidžia šio įstatymo 17 arba 19

straipsnių reikalavimus. Komisija savo sprendime nurodo, kokios priemonės ir

nuo kada bus taikomos, siekiant sustabdyti minėtų televizijos programų ir (ar)

atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Numatomos taikyti priemonės turi būti proporcingos padarytiems pažeidimams.

straipsnio 11 dalį priimtas Komisijos sprendimas dėl televizijos programų ir

(ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimo sustabdymo Lietuvos

Respublikos teritorijoje gali būti priimamas tik gavus Vilniaus apygardos

administracinio teismo sankciją.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

342 straipsnis. Informacija apie visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją

Visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai privalo sudaryti

paslaugų gavėjams galimybę nesudėtingu būdu, tiesiogiai ir nuolat Komisijos

nustatyta tvarka gauti šią informaciją:

1) visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pavadinimą;

2) buveinės

adresą, kuriuo visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas yra įsisteigęs;

3) visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo duomenis, įskaitant

jo elektroninio pašto adresą ar interneto svetainės adresą, pagal kuriuos į jį

galima greitai, tiesiogiai ir veiksmingai kreiptis;

4) veiklos

reglamentavimo ir savitvarkos institucijų pavadinimą, adresą ir telefoną.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

35

straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas

1.

Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas privalo

saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių, audiovizualinius kūrinius ir

transliuotų radijo ir (ar) televizijos programų įrašus ne trumpiau kaip vienus

metus nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje išdėstyti reikalavimai netaikomi informacinės

visuomenės informavimo priemonėms, tačiau jų valdytojai turi Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, terminais ir apimtimi užtikrinti, kad

informacija apie turinio tvarkymą bus saugoma iki vienų metų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)

402 straipsnis. Užsakomųjų visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų registracija

Lietuvos

Respublikos jurisdikcijai priklausantys užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugų teikėjai, prieš pradėdami teikti užsakomąsias visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, privalo registruotis

Komisijoje jos nustatyta tvarka.

403 straipsnis. Nepilnamečių

apsauga teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugas

Užsakomųjų visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai teisės aktų

nustatyta tvarka privalo užtikrinti, kad užsakomosios visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos, kurios galėtų daryti neigiamą poveikį

nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi,

būtų teikiamos tik tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog nepilnamečiai tokių

užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų

negalėtų klausytis ar žiūrėti be už nepilnamečių priežiūrą ar ugdymą atsakingų

asmenų kontrolės.

404 straipsnis. Europos kūrinių

skatinimas teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis

priemonėmis paslaugas

Respublikos jurisdikcijai priklausantys užsakomųjų visuomenės

informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai pagal galimybes

jiems priimtinomis priemonėmis skatina kurti Europos kūrinius ir su jais

susipažinti.

straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, užsakomųjų visuomenės informavimo

audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip

pusė programų užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų

kataloge būtų Europos kūriniai.

KETVIRTASIS

skirsnis

Žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir SKLEIDĖJŲ

pareigos IR atsakomybė

Skirsnio pernumeravimas:

Nr. XI-1046,

2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)